Ketvirtadienį išplatintame pranešime JT teisių apsaugos vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) nurodė, kad šis sprendimas yra didelė Meksikos moterų pergalė dešimtmečius trunkančioje kovoje už jų kūno autonomiją ir seksualinę bei reprodukcinę sveikatą ir teises.

Meksikos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nutarė, kad teisinė sistema, pagal kurią už abortus numatyta bausmė Federaliniame baudžiamajame kodekse, prieštarauja Konstitucijai, nes ja pažeidžiamos moterų teisės.

Šis sprendimas leis moterims atlikti abortus federalinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Be to, bus uždrausta medicinos personalą persekioti už suteiktas paslaugas.

2021-aisiais Meksikos teismas taip pat nusprendė, kad abortų kriminalizavimas prieštarauja Konstitucijai, taip sudarydamas sąlygas naujausiam sprendimui.

V. Turkas paragino Meksiką kuo greičiau įgyvendinti šį sprendimą.

Raginu Meksikos Kongresą nedelsiant imtis reikiamų veiksmų ir priimti teisės aktus, kad abortai būtų išbraukti iš federalinio baudžiamojo kodekso.

„Raginu Meksikos Kongresą nedelsiant imtis reikiamų veiksmų ir priimti teisės aktus, kad abortai būtų išbraukti iš federalinio baudžiamojo kodekso, o valstijų, kuriose abortai tebėra laikomi nusikaltimu, įstatymų leidėjai nedelsdami pasielgtų taip pat“, – nurodė jis.

Meksikoje, kur daugiau kaip 80 proc. iš 130 mln. šalies gyventojų yra katalikai, dekriminalizavimas yra itin svarbus sprendimas. Kiek anksčiau bažnyčia prieštaravo šioms reformoms.

Teismo sprendimas priimtas atsižvelgiant į už abortus kovojančios organizacijos „Grupo de Informacion en Reproduccion Elegida“ (GIRE) peticiją.

Lotynų Amerikoje nėštumo nutraukimas yra įteisintas Argentinoje, Kolumbijoje, Kuboje ir Urugvajuje.

Abortai draudžiami Salvadore, Hondūre, Nikaragvoje, Dominikos Respublikoje ir Haityje, o keliose kitose regiono šalyse leidžiami tik tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, išžaginimo ar pavojaus sveikatai atvejais.

Meksikos reformos yra priešingos vykstančioms Jungtinėse Valstijose, kur 2022 metų birželį Aukščiausiasis Teismas panaikino svarbų sprendimą byloje „Roe prieš Wade'ą“ („Rou prieš Veidą“), užtikrindavusį federalinę teisę į abortą.

Perspėjama, kad dėl audros gali kilti gyvybei pavojingi potvyniai paprastai sausringose Pietvakarių JAV.

JAV Nacionalinis uraganų centras pranešė, kad „Hilary“ nusileido Žemutinės Kalifornijos šiaurėje, o jo didžiausias nuolatinis vėjas siekė 100 km per valandą.

„Pirmadienį tikėtini katastrofiški ir gyvybei pavojingi potvyniai Žemutinėje Kalifornijoje ir dalyje Pietvakarių JAV“, – perspėjama.

Pareigūnai pranešė apie mažiausiai vieną žuvusįjį Šiaurės vakarų Meksikoje, į kurią „Hilary“ uraganas atnešė smarkias liūtis ir stiprius vėjus.

Uraganas „Hilary“ buvo sustiprėjęs iki 4-ios kategorijos pagal Saffiro-Simpsono (Safiro-Simpsono) skalę, tačiau slenkant į šiaurę susilpnėjo iki atogrąžų audros.

Nepaisant susilpnėjimo, JAV nepaprastųjų situacijų valdymo tarnybos vadovė Deanne Criswell (Din Krisvel) paragino žmones rimtai vertinti pavojų.

„Uraganas „Hilary“ turės rimtą poveikį ir grėsmę Pietų Kalifornijai“, – sakė ji per CNN.

„Labai pavojinga audra“

Meksikoje vienas žmogus žuvo, kai potvynis nunešė transporto priemonę, pranešė Meksikos civilinės saugos agentūra, perspėdama apie nuošliaužas ir uždarytus kelius Žemutinėje Kalifornijoje.

Nacionalinės sveikatos komisijos (NHC) duomenimis, tikėtasi, kad „Hilary“ slinks į šalies gilumą ir šiaurę, o kai kuriose Meksikos, Kalifornijos ir Nevados dalyse iškris iki 25 cm lietaus.

Tornadai galimi pietryčių Kalifornijoje, vakarų Arizonoje, pietų Nevadoje ir Pietvakarių Jutoje.

Federalinės nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra (FEMA) išsiuntė komandas į vietoves, kurių link artėja audra, o Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas (Gevinas Niusomas) paskelbė nepaprastąją padėtį didžiojoje dalyje pietinės valstijos teritorijos.

Kalifornijos gubernatoriaus nepaprastųjų situacijų tarnybos direktorė Nancy Ward (Nensi Vord) teigė, kad „Hilary“ gali būti viena didžiausių audrų valstijoje per daugiau nei dešimtmetį.

„Nesuklyskite, – sakė ji šeštadienį spaudos konferencijoje. – Tai labai, labai pavojinga ir didelė audra.“

Šią savaitę Meksikos sostinėje Meksike temperatūra pasiekė rekordinę 35 laipsnių Celsijaus temperatūrą.

Nuo balandžio 14 dienos iki birželio 12 dienos septynios aukos mirė nuo šilumos smūgio, o viena – nuo dehidratacijos, sakoma ministerijos pranešime.

Šiaurės rytuose esančiame Monterėjaus mieste temperatūra viršijo 40 laipsnių Celsijaus, namuose sumažėjo vandens slėgis, o dėl padidėjusio elektros poreikio, įskaitant oro kondicionierius, nutrūko elektros tiekimas.

Monterėjaus gyventoja Wendy Tijerina (Vendi Tijerina) teigė, kad karštis dar didesnis, nes miestas yra pramoninėje zonoje.

„Trūksta vandens, negalima maudyti vaikų ar net naudotis ventiliatoriumi, nes atjungė elektrą“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Ji teigė, kad jos šeima stengiasi gerti daug vandens, kad apsisaugotų nuo šilumos smūgio.

Nuevo Leono valstijos, kurioje įsikūręs Monterėjus, vyriausybė apribojo vaikų lankymosi mokykloje laiką iki dviejų valandų per dieną, kad būtų išvengta saulės.

Praėjusiais metais Meksikoje kai kuriose šalies dalyse buvo paskelbta nepaprastoji padėtis dėl sausros, dėl karščio bangos ir lietaus trūkumo išsekus rezervuarams.

Kai kurių miestų, tarp jų Monterėjaus, valdžia kelias savaites leido namų ūkiams naudotis vandeniu iš čiaupo tik kelias valandas per dieną.

Naktį į penktadienį dešimtys tūkstančių žmonių rinksis pasienio patikros punktuose ir lauks, kol baigsis vadinamojo 42 skirsnio galiojimas.

Tūkstančiai žmonių jau pateko į Jungtines Valstijas pro skyles tvoroje, skiriančioje turtingiausią pasaulio šalį nuo skurdesnės kaimynės. Tikimasi, kad labai padaugės prieglobsčio prašymų.

Teksaso miestai El Pasas, Braunsvilis ir Laredas paskelbė nepaprastąją padėtį, bandydami susidoroti jau atvykus šimtams žmonių. Dauguma jų yra iš Lotynų Amerikos, kai kurie – iš Kinijos, Rusijos ir Turkijos.

Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos yra pasirengusios staigiam sienos kirtimo atvejų padaugėjimui, J. Bidenas sakė žurnalistams: „Tai dar neaišku. Kurį laiką bus chaotiška.“

42 skirsnio taisyklės buvo įvestos COVID-19 pandemijos pradžioje, kai prezidentu buvo Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), esą siekiant užkirsti kelią užsikrėtusiems žmonėms patekti į šalį.

Praktikoje tai buvo tik šiurkštus įrankis, leidžiantis pasienio pareigūnams iš karto atsisakyti priimti žmones, net nepriimant jų prieglobsčio prašymų.

Nuo penktadienio migrantai vėl galės pateikti prašymus suteikti prieglobstį, o jų bylos bus nagrinėjamos teisinėje sistemoje. Šis procesas gali trukti ne vienus metus.

J. Bideno oponentai Respublikonų partijoje kritikavo demokratų veteraną dėl jo pasienio politikos, kuri, anot jų, prilygsta durų visiems atvėrimui, ir prognozuoja, kad per ateinančius tris mėnesius į šalį gali atvykti daugiau nei milijonas žmonių, o tai dar labiau apkraus sistemą.

J. Bidenas įsakė 1 500 aktyviosios tarnybos karių vykti į pasienį, kur jie turėtų padėti pasienio patruliams tvarkyti prašymus.

Kadangi iki prezidento rinkimų liko pusantrų metų, o imigracija yra nuolatinė nesutarimų krečiamos šalies politikos problema, J. Bidenas tikisi, kad naujosios taisyklės ir karių atvykimas padės sustabdyti šį srautą.

Teksaso gubernatorius Gregas Abbotas (Gregas Abotas) pirmadienį užsipuolė prezidentą, kaltindamas jį, kad jis „patiesė durų kilimėlį su užrašu “Sveiki atvykę!“.

Respublikonas sakė, kad siunčia Teksaso nacionalinės gvardijos narius į „karštuosius taškus palei visą sieną, kad padėtų sulaikyti ir atremti dideles migrantų grupes, bandančias nelegaliai patekti į Teksasą“.

Kai kurie iš šių karių antradienį buvo matomi pasienyje El Pase, esančiame priešais Meksikos Siudad Chuareso miestą.

„Nebegaliu ilgiau laukti“

Šimtai migrantų, kurie jau kirto Jungtinių Valstijų sieną – tarp jų yra daug venesueliečių – laukė eilėje El Pase, kad galėtų prisistatyti pasienio patruliams.

Anksčiau bėgantiems iš šios Pietų Amerikos šalies buvo taikoma 42 skirsnio taisyklių išimtis – jie vis dar galėjo prašyti prieglobsčio.

Visi mano pažįstami žmonės kirsdavo sieną pro spragas. Likau viena ir nusprendžiau, kad nebegaliu ilgiau laukti.

Migrantai baiminasi, kad nustojus galioti skirsniui jie įstrigs Meksikoje, negalės apsisukti ir grįžti atgal į priešišką tėvynę ir gyvens be pinigų, priklausydami nuo prekeivių žmonėmis malonės.

„Keturis mėnesius bandžiau pateikti prašymą, bet buvau ignoruojama“, – sakė Gleidys Losada (Gleidis Losada).

„Visi mano pažįstami žmonės kirsdavo sieną pro spragas. Likau viena ir nusprendžiau, kad nebegaliu ilgiau laukti“, – pridūrė ji.

Pastarąsias keturias naktis G. Losada praleido prie Švenčiausiosios Širdies bažnyčios El Paso centre, kuri tapo tūkstančių migrantų susibūrimo vieta.

Jie glaudžiasi ten, būdami priklausomi nuo labdaros ir tikėdamiesi, kad kaip nors pavyks surinkti pakankamai pinigų ir nuvykti į kitus Jungtinių Valstijų miestus, kur jų galbūt laukia draugai ar šeima.

Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras) antradienį surengė valandos trukmės pokalbį su J. Bidenu, kurio metu jie aptarė imigraciją ir Lotynų Amerikos ekonominio vystymosi poreikį.

„Dar kartą patvirtinome savo įsipareigojimą tęsti bendradarbiavimą sprendžiant tokius klausimus, kaip... migracija, prekyba narkotikais ir ginklais, ir, svarbiausia, bendradarbiavimą siekiant skurdžiausių mūsų žemyno tautų gerovės“, – po susitikimo tviteryje rašė A. M. Lopezas Obradoras.

Keli migrantai naujienų agentūrai AFP sakė, kad jokie pasienio politikos pokyčiai neatbaidys jų nuo bandymo susirasti naujus namus Jungtinėse Valstijose.

„Jie gali mums primesti 42 skirsnį ir visas taisykles, bet migracija nesibaigs. Mes ir toliau atvyksime, nes esame alkani“, – sakė 34 metų venesuelietis Eiboras Tovaras.

„Kai esi alkanas, kai esi engiamas diktatūros, darai viską, kad pasiektum geresnį gyvenimą“, – pridūrė jis.

Sportinis visureigis „pervažiavo kelis žmones, kurie laukė autobusų stotelėje“ Braunsvilyje, pasienio mieste piečiausiame Teksaso taške, vietos policijos atstovas Martinas Sandovalis sakė televizijos ABC filialui.

Anot jo, į ligoninę buvo nuvežti nuo keturių iki šešių sužeistų žmonių.

Vairuotoją sulaikė liudininkai, kol atvyko policija, kuri jį apkaltino neatsargiu vairavimu.

„Daugiau nei tikėtina, kad vėliau bus pareikšti kiti kaltinimai“, – sakė M. Sandovalis, nepatikslindamas, kokie jie gali būti.

Pareigūnai pradėjo tyrimą, kad išsiaiškintų, ar mirtina avarija buvo nelaimingas atsitikimas, ar tyčinė, pridūrė jis.

Iš karto nebuvo aišku, ar aukos buvo migrantai.

Tragedija įvyko valdžiai ruošiantis ketvirtadienį panaikinti Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) laikų federalinę politiką, pagal kurią pasienio patruliai gali deportuoti arba apgręžti migrantus, net nepriimdami jų prieglobsčio prašymų.

Artėjant 42 antraštine dalimi vadinamos taisyklės galiojimo pabaigai, pareigūnai baiminasi, kad į Jungtines Valstijas atvyks daugiau dokumentų neturinčių migrantų.

Anot M. Sandovalio, netoli avarijos vietos, kitoje gatvės pusėje esančioje benamių prieglaudoje, laikinai yra apgyvendinta keletas migrantų. Meksikos sieną neteisėtai kertančių migrantų srautas yra smarkiai padidėjęs.

Apsilankęs Teksaso pasienio Braunsvilio mieste, krašto saugumo sekretorius Alejandro Mayorkasas (Alechandras Majorkasas) teigė, kad buvo imtasi apsaugos priemonių, kad būtų išvengta migrantų antplūdžio, kai ketvirtadienį nustos galioti 42 antraštinė dalis.

Žurnalistams jis sakė, kad JAV kuria teisėtus kelius tiems, kurie atitinka reikalavimus, kad galėtų saugiai atvykti į šalį, ir užtikrina pasekmes tiems, kurie prie pietinės sienos atvyksta, anot jo, neteisėtai.

„Žinia labai aiški. Mes ateiname su lengvata, kurią mūsų įstatymai suteikia asmenims, kuriems jos reikia. Siena nėra atvira, ji nebuvo atvira ir nebus atvira iki gegužės 11 dienos“, – sakė A. Mayorkasas.

Per ateinančias 90 dienų sieną kirs nuo 900 000 iki 1,1 mln. migrantų.

Prezidento Joe Bideno administraciją spaudžia Respublikonų partijos oponentai, teigiantys, kad lotynų amerikiečiai jau plūsta per sieną.

Jų teigimu, tikimasi, kad padėtis pablogės kitą savaitę, kai baigsis 42 antraštinės dalies galiojimas.

Ši taisyklė buvo įvesta COVID-19 pandemijos pradžioje, esą siekiant užkirsti kelią užsikrėtusiems žmonėms patekti į šalį, ir leidžia pasienio pareigūnams iš karto atsisakyti priimti žmones, net nepriimant jų prieglobsčio prašymų.

„Gegužės 11-oji Amerikos žmonėms, ypač Naujosios Meksikos ir Teksaso gyventojams, yra košmariška diena“, – šią savaitę sakė senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas).

„Per ateinančias 90 dienų sieną kirs nuo 900 000 iki 1,1 mln. migrantų“, – prognozavo L. Grahamas ir pridūrė: „Amerika čia yra apgulama.“

JAV muitinės ir sienos apsaugos tarnybos duomenimis, kovą – paskutinį mėnesį, kurio duomenys turimi – prie pietinės sienos pareigūnai susidūrė su 192 000 migrantų.

Vienas migrantas gali ne kartą susidurti su pareigūnais, todėl šis skaičius neatspindi bandančiųjų kirsti sieną skaičiaus.

Antradienį J. Bideno administracija paskelbė mobilizuojanti dar 1 500 karių, kurie padės stebėti ir valdyti migrantų srautus – be jau esančių 2 500 karių –, nes tikimasi, kad ketvirtadienį kertančiųjų sieną skaičius padidės.

„Devyniasdešimt dienų šie 1 500 karių užpildys kritines pajėgumų spragas, pavyzdžiui, antžeminio aptikimo ir stebėjimo, duomenų įvedimo ir sandėlio palaikymo srityse“, – pareiškime teigė Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patas Ryderis (Patas Raideris).

„Ukraina jau pasiūlė Lotynų Amerikos bendruomenei surengti specialų aukščiausiojo lygio susitikimą ir parodyti savo vienybę bei poziciją dėl svarbių pasaulinių teritorinio vientisumo, taikos ir pagarbos tarp tautų principų“, – per vertėją sakė V. Zelenskis.

Meksika galėtų padėti tai padaryti greičiau, sakė jis vaizdo kreipimesi, per kurį pasmerkė Rusijos invaziją į jo šalį.

Kreipimasis paskelbtas po to, kai kilo ginčas dėl Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos (Luiso Inasiju Lulos da Silvos) komentarų, kuris praėjusią savaitę Kinijoje pareiškė, kad Vašingtonas turėtų „nustoti skatinti karą“, o Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga turėtų „pradėti kalbėti apie taiką“.

Ukraina jau pasiūlė Lotynų Amerikos bendruomenei surengti specialų aukščiausiojo lygio susitikimą.

L. I. Lula da Silva taip pat supykdė Ukrainą sakydamas, kad ji yra kalta dėl konflikto, ir pasiūlė jai sutikti atiduoti Krymo pusiasalį, kurį Rusija prievarta aneksavo 2014 metais, prieš įsiverždama į Ukrainą praėjusiais metais.

V. Zelenskis kreipėsi į Meksikos žemesniuosius Kongreso rūmus Meksikos ir Ukrainos draugystės grupei priklausančių įstatymų leidėjų, kurių dalis praėjusiais metais lankėsi Ukrainos sostinėje, kvietimu.

Meksikos vyriausybė pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir vasario 23 dieną balsavo už Jungtinių Tautų rezoliuciją, kurioje reikalaujama nedelsiant išvesti Maskvos karius.

Meksikos prezidentas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras) atsisakė įvesti sankcijas Rusijai ar siųsti karinę pagalbą Ukrainai, sakydamas, kad jo vyriausybė siekia skatinti dialogą, kad būtų pasiekta taika.

Praėjusį rugsėjį M. L. Obradoras pasiūlė įsteigti taikdarių komitetą, kurį sudarytų popiežius Pranciškus, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis), tačiau ši idėja nesulaukė didelio palaikymo.

Policija „atvyko į įvykio vietą, kur rado... tris negyvas moteris, tris vyrus ir septynerių metų vaiką, be to, vienas asmuo buvo sunkiai sužeistas“, sakoma Kortasaro savivaldybės, kurioje įvyko išpuolis, merijos pareiškime.

Centrinėje Meksikos Gvanachuato valstijoje pastaraisiais metais išaugo su narkotikais susijęs smurtas.

Pareiškime teigiama, kad ginkluoti užpuolikai atvyko į La Palmos plaukimo kurortą 16.30 val. vietos laiku (1.30 val. sekmadienį Lietuvos) laiku, kad įvykdytų išpuolį.

Pasak valdžios institucijų, užpuolikai nuėjo tiesiai prie žmonių grupės ir pradėjo šaudyti, tada atjungė apsaugos kameras ir pabėgo.

Vietos naujienų svetainėje „Debate Noticias“ paskelbtame vaizdo įraše, kurį padarė įvykio vietoje buvęs liudininkas, matyti, kaip aukos krito ant grindų arba kėdžių, ant kurių sėdėjo, tvyrant tirštiems dūmų debesims – matyt, nuo šūvių.

Filmuotoje medžiagoje taip pat matyti, kaip žmonės bėga slėptis.

Išpuolis įvyko paskutinę pavasario mokyklinių atostogų dieną. Po incidento kurorte budėjo karinė ir valstybinė policija.