Manė, kad sklinda dūmai

Vieną vakarą prie Debreceno g. 14 daugiabučio atskubėjo greitosios, policijos ir ugniagesių automobiliai. Gyventojai socialiniuose tinkluose pasidalijo, kad iš tuščio, šiuo metu remontuojamo buto kilo dulkių kamuoliai, kuriuos kažkas palaikė dūmais.

Būtent dėl šio buto tarnybos kviečiamos, anot klaipėdiečių, jau ne pirmą kartą.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Aurelija Maslauskienė patvirtino įvykio aplinkybes ir nurodė, kad minėtą dieną 19 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, kad viename Debreceno g. esančiame daugiabutyje iš buto kyla dūmai.

„19.05 val. nurodytu adresu atvykus ugniagesiams, gaisro požymių neaptikta. Įvykio aplinkybes aiškinasi policijos pareigūnai“, – informavo A. Maslauskienė.

Ugniagesiai gelbėtojai kur kas dažniau susiduria su nepagrįstais pranešimais.

Būna ir siekių pakenkti

Tačiau tokie, kaip minėtoje istorijoje, iškvietimai nėra melagingi, kai siekiama kam nors pakenkti. Be to, tarnybos privalo reaguoti į bet kokius pranešimus.

„Ugniagesiai gelbėtojai kur kas dažniau susiduria su nepagrįstais pranešimais. Tai yra du skirtingi dalykai. Melagingus pranešimus dažniausiai teikia asmenys, turintys tam tikrų psichinės, emocinės sveikatos sutrikimų, kartais taip elgiasi vaikai, paaugliai, išdykaudami, ir yra pavienių atvejų, kai melagingu pranešimu siekiama sutrikdyti spec. tarnybų, įstaigų, įmonių veiklą, siekiama sukelti sumaištį ir pan.“, – paaiškino A. Maslauskienė.

Nepagrįstas pranešimas, pasak jos, laikomas tokiu, kai pranešama apie galimą nelaimę, tam tikrą numanomą incidentą, neturint piktavališkų ketinimų ir kai įvykis nepasitvirtina.

Aurelija Maslauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bauda – iki 2 tūkst. eurų

„Pavyzdžiui, pranešama apie gaisrą bute, o atvykus ugniagesiams paaiškėja, kad gyventojas prisvilino gaminamą maistą. Arba iš pravažiuojančių keleivių sulaukiama skambučio apie miško gaisrą, o paaiškėja, kad matomi dūmai yra tiesiog dulkių kamuolys. Kad nebūtų klaidinimo, būtina pabrėžti, jog pastebėjus galimus nelaimės požymius ir, jeigu nėra galimybės įsitikinti, raginame skambinti skubiosios pagalbos spec. tarnybų ryšio numeriu 112“, – priminė A. Maslauskienė.

Į įvykio vietą atvykę pareigūnai įvertins situaciją, nes nelaimės atveju svarbi kiekviena minutė.

O už melagingus pranešimus yra numatyta administracinė atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnyje.

Pagal šio straipsnio pirmą dalį nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 90 iki 200 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 200 iki 2 tūkst. eurų.

Už tokias Elektroninių ryšių įstatymo pataisas antradienį balsavo 104 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 23 susilaikė.

Pataisos numato, kad išankstinio apmokėjimo ryšio paslaugos gali būti teikiamos tik asmenims, kurie operatoriams nurodė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą, taip pat asmens dokumento tipą, seriją ir numerį, o įmonės turės nurodyti savo pavadinimą ir kodą.

Šiuo metu trys didžiausi mobiliojo ryšio operatoriai siūlo išankstinio mokėjimo SIM korteles „Ežys“, „Labas“ ir „Pildyk“. 

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį išankstinio apmokėjimo SIM kortelių naudotojų buvo daugiau nei 1,2 mln., jos sudarė beveik 26 proc. visų aktyvių tokių kortelių rinkoje.

Idėja registruoti SIM korteles pasiūlyta dar 2017 metais, tačiau Vyriausybės pritarimo sulaukė tik šiemet. Nuspręsta, kad sukčių bei kitų nusikaltėlių keliama žala yra didesnė nei mobiliojo ryšio operatorių būsimos išlaidos bei galimas nepatogumas vartotojams.

Ombudsmenas Dmytro Lubinecas žada kreiptis į Švietimo ir kultūros ministeriją, kad ši įgyvendintų į vaikus ir studentus orientuotą informavimo kampaniją apie tokias grėsmes.

„Ukrainos vaikai verbuojami iš Rusijos teritorijos ir verčiami melagingai pranešinėti apie bombas mokyklose ir kitose institucijose. Tai tapo masiniu reiškiniu. Mokymo įstaigose reikia atskiros pamokos, kad vaikams būtų išaiškinta, kad rusai nori juos išnaudoti prieš Ukrainą. Tai ne žaidimai, tai rimta propagandinė ir žvalgybinė veikla, kurią vykdo Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybos“, – teigia D. Lubinecas.

Jis pridėjo, kad tokie veiksmai taip pat yra Rusijos vykdomas karo nusikaltimas.

Kaip pranešė Policijos departamentas, iki penktadienio 6 val. ryto policijos registruojamų įvykių registre pranešimų apie padėtus sprogmenis nebuvo užregistruota.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį patvirtino, kad kibernetinė ataka bent jau kol kas liovėsi.

Nuo praėjusio penktadienio iki šios savaitės vidurio Lietuvos įstaigos gavo tūkstančius elektroninių laiškų su netikrais grasinimais apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, vaikų darželiuose, savivaldybių pastatuose, tokie pranešimai pasipylė ir Latvijoje bei Estijoje.

Vidaus reikalų ministerija teigia, kad tai yra regioninio lygio kibernetinė ataka. NKVC atakas sieja su Rusija.

Pareigūnai ir politikai įspėja, kad melagingais pranešimais apie sprogmenis siekiama destabilizuoti situaciją, kelti paniką ir apkrauti institucijas darbu.

„Prašė kuo skubiau pasiimti vaikus, nes buvo gautas pranešimas, kad mokykloje yra sprogmuo. Dar nebuvau nuvažiavusi iki darbo, apsisukau ir pasiėmiau“, – kalbėjo mama.

„Parašė mokytoja, kad padėtas sprogmuo. Nors netikiu tuo, tačiau negalima su tuo juokauti. Vaiką pasiimsiu į darbą“, – sakė tėtis.

Kiti bandys pamokas tęsti iš namų.

„Nuvešiu pas senelius. Gerai, kad yra, kur nuvežti“, – teigė moteris.

Tačiau, pasak mokyklos direktoriaus, ne visi tėvai gali atvažiuoti iš karto.

„Jei kas negalėjo pasiimti vaikų iki dešimtos valandos, tai mokytojos išėjo su vaikais ir ugdymą tęsė lauke toliau nuo pastato“, – kalbėjo Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.

„Kadangi girdėjau, kad ketvirtadienį panašūs pranešimai buvo gauti Klaipėdoje, tai nebuvo didelio išgąsčio. Tačiau suvokiu, kad tai gali būti reali, tikra grėsmė“, – kalbėjo moteris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Daugelis visgi suprato, kad pavojus – greičiausiai netikras.

„Aš tikiu šventai, kad nieko blogo nenutiks. Tačiau pats laikas pagalvoti apie civilinę saugą, kad vaikai tokiose situacijose žinotų, ką daryti“, – sakė vyras.

Pats laikas pagalvoti apie civilinę saugą, kad vaikai tokiose situacijose žinotų, ką daryti.

„Penktadienis, trylikta diena – gal tai sutapimas?“ – sakė tėtis.

„Aš kažkaip tikiu, kad čia mokiniai juokauja“, – teigė moteris.

Tačiau tuo netiki Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

„Kibernetinių atakų meistrai, susiję su vienos ar kitos šalies režimu, nori sukelti chaosą šalyse“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Nelabai tuo tikisi, juk neužminuosi 500 mokyklų. Greičiausiai tai masinis chaoso sukėlimas“, – kalbėjo R. Remeika.

Lietuvos mokyklos, darželiai jau gavo apie 900 tokių grasinimų.

„Didžioji dalis yra rusų kalba, keletas – lietuvių kalba. Vienur buvo reikalauta išpirkos už išminavimą, kitur – politiniai reikalavimai“, – kalbėjo generalinis komisaras Renatas Požėla.

Laiške grasinama, kad pastate sprogs bomba, laiško pabaiga – šlykšti, rašoma: „Jūs visi esate Baltijos menkystos. Jūs neverti gyventi. Jums visiems galas“.

„Siūlyčiau vengti panikos, nes anos barikados pagrindinis tikslas ir yra sukelti paniką ir chaosą“, – kalbėjo komisaras.

Tokių pat melagingų atakų būta Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje bei Moldovoje. Laiškai Lietuvą pasiekė iš Vokietijos.

Tarnybos ruošia algoritmus, kaip į tokius pranešimus reaguoti ateityje.

„Reikia labai daug aiškumo, aiškaus suvokimo, kas ką daro, kokie veiksmai seka vienas po kito. Kreipiuosi į visas institucijas, įstaigas pasižiūrėti į savo evakuacijos planus“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pranešimą apie bombą gavo ir Vidaus reikalų ministerija.

„Svarbu laikytis taisyklių. Reikia palikti pastatą iki atvyks pareigūnai ir įvertins, ar grėsmė reali“ – sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Policija žada kuo greičiau patikrinti visus objektus, kuriems grasinta. Tačiau prašo suprasti, kad tai užtruks.

Šių mokslo metų pradžioje Kyjive 240 tūkst. vaikų pasirinko mokytis mokykloje, o ne nuotoliniu būdu, praneša miesto savivaldybė.

„Po grasinimo apie padėtas bombas buvo kruopščiai patikrintos visos Kyjivo vidurinės mokyklos. Informacija nepasitvirtino. Skambutis buvo melagingas“, – socialiniame tinkle pranešė miesto karinė administracija.

Anksčiau pirmadienį ji nurodė, kad sostinės policija gavo pranešimą apie grasinimą susprogdinti bombas visose Kyjivo mokyklose ir kolegijose.

Penktadienį, pirmąją naujų mokslo metų dieną, taip pat buvo gautas grasinimas susprogdinti bombas.

„Po kruopštaus patikrinimo ši informacija nepasitvirtino“, – teigė miesto karinė administracija.

Šeštadienį du kartus buvo melagingai pranešta apie sprogmenis, ir abu kartus teko evakuoti iš bokšto žmones.

Paryžiaus detektyvai vadovauja tyrimui dėl įtariamo grasinimo gyvybėms ir melagingo tvirtinimo, kad įvyko ar įvyks pavojingas sprogstamasis incidentas, pranešė prokuratūra.

Už šiuos kaltinimus gresia laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų.

Grasinimai buvo išsakyti pranešimuose žaidimų svetainėje „Jeuxvideo“ ir piliečių ir policijos bendravimo internetu platformoje.

Eiffelio bokštą, pagrindinį Prancūzijos sostinės turistų traukos objektą, pernai aplankė 5,8 mln. žmonių.

Kaip BNS sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja, penktadienį jų sulaukė dvi sostinės ugdymo įstaigos, Seimas, Generalinė prokuratūra bei „15min“ redakcija.

„Gauti pranešimai apie padėtus sprogmenis. Pirmas buvo 8.01 val. gautas į Generalinę prokuratūrą, 8.08 val. portalo „15min“ darbuotojas pranešė, kad el. paštu gautas pranešimas apie padėtus sprogmenis“, – sakė atstovė.

„8.15 val. privačios mokyklos, darželio „Stembridge“ direktorė pranešė apie panašaus pobūdžio gautą laišką, 8.37 val. darželio direktorė taip pat gavo laišką apie padėtą sprogmenį ir 9.06 val. taip pat pranešta, kad Seimo pastate – sprogmenys“, – pažymėjo ji.

Pareigūnai reaguoja, tikrina, susisiekia su kiekviena įstaiga, teikia rekomendacijas. Įtartinų asmenų nebuvo pastebėta.

Anot jos, pareigūnai patikrino visus pranešimus ir minėtose vietose įtartinų daiktų bei asmenų nenustatė.

„Pareigūnai reaguoja, tikrina, susisiekia su kiekviena įstaiga, teikia rekomendacijas. Įtartinų asmenų nebuvo pastebėta“, – teigė J. Samorokovskaja.

Apie padėtus sprogmenis buvo pranešta ir praėjusią savaitę. Sausio 23 dieną elektroniniu paštu gavus informacijos apie galimą sprogmenį nenurodytame Lietuvos oro uoste, visuose juose buvo evakuoti keleiviai. Informacija nepasitvirtino.

Melagingi pranešimai apie sprogmenis pasiekė ir vieną Vilniaus mokyklą bei sostinės savivaldybę, naujienų portalo „15min“ redakciją. Tokie laiškai taip pat pasiekė Vilniaus ir Kauno apygardų teismus, oro uostus, prokuratūras ir mokyklas.

Melagingų pranešimų autoriams gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų.

„Mes padėjome bombą Jūsų redakcijos pastate. Taip pat visose Lietuvos oro uostuose. Visose Vilniaus mokyklose. Visuose Vilniaus teismuose. Mūsų reikalavimas atnaujinti vizų išdavimą rusams“, – buvo teigiama 7.48 val. „Kauno dieną“ pasiekusiame elektroniniame laiške, kurio atgalinis adresas, pirminiais duomenimis, sufleruoja, kad laiškas persiųstas iš užsienis.

Apie šį pranešimą informuoti policijos pareigūnai evakavo iš patalpų ne tik „Kauno dienos“ redakcijos darbuotojus, bet ir visus tame pačiame „Bokšto“ daugiaaukštyje įsikūrusius biurus, įstaigas ir gyventojus.

Pareigūnai informaciją tikrina. Kiekvienas atvejis yra individualus. O tokių pranešimų tikslas – kelti paniką.

„Kauno dienos“ žiniomis, šiek anksčiau – 7.31 val. apie jų pastate padėtus sprogmenis bendruoju elektroniniu paštu buvo informuotas ir Kauno apygardos teismas. Tikrinant šį pranešimą taip pat apsiribota teismo pastatuose tuo metu buvusių žmonių evakavimu. Plano „Skydas“, į kurį įtraukiami ir ugniagesiai gelbėtojai, greitosios pagalbos medikai, kaip būdavo panašiais atvejais anksčiau, šį kartą nuspręsta neįvesti.

Policijos taktika pasitvirtino – prieš 9 val. Kauno apygardos teismui leista atnaujinti darbą.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis dienraščiui patvirtino, kad panašų pranešimą, kaip „Kauno diena“, vakar ryte gavo ir Lietuvos oro uostas – ir vėl nekonkretizuojant, kuriame jo padalinyje – Vilniaus, Kauno ar Palangos esą padėti sprogmenys. Be to, Vilniaus apskrities policijai pranešta ir apie visų Vilniaus mokyklų, teismų ir „15 min“ redakcijos užminavimą.

„Pareigūnai informaciją tikrina. Kiekvienas atvejis yra individualus. O tokių pranešimų tikslas – kelti paniką“, – teigė R. Matonis. Pasiteiravus jo, ar yra kokių nors naujienų dėl ankstesnių panašių šios savaitės atvejų, kai tokiu pačiu būdu buvo pranešta apie sprogmenis Lietuvos oro uoste, visose Vilniaus mokyklose, savivaldybėje ir „15 min“ redakcijoje, Policijos departamento atstovas teigė, kad kol kas ne.

Lietuvos oro uostas, viena Vilniaus ugdymo įstaiga ir savivaldybė buvo užminuoti pirmadienio ryte. Antradienį pranešta apie sprogmenis visose Vilniaus mokyklose ir „15 min“ redakcijoje. Nė vienas iš šių pranešimų nepasitvirtino.

Po pirmadienio pranešimų lavinos ikiteisminį tyrimą buvo pradėjusi tik Kauno apskrities policija, važiavusi tikrinti gautos informacijos ir Lietuvos oro uosto padalinį Karmėlavoje. „Nusprendėme pradėti ikiteisminį tyrimą, kad galėtume atlikti procesinius veiksmus“, – tada portalui kauno.diena.lt teigė Kauno policijos atstovė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Priminė Ispaniją

Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius pastebėjo, kad įvertinti tokius pranešimus be papildomų duomenų gana sunku, tačiau neatmetė prielaidos, kad toks braižas būdingas Rusijai.

„Analitiškai labai tikėtina, kad tai tos pačios Rusijos kampanijos, kuri buvo surengta Ispanijoje, dalis, tik be bombų. „New York Times“ pranešė visą schemą apie tai, kaip tyrimo metu buvo nustatyti žmonės Ispanijoje, susiję su nacionalistine rusų organizacija, o ta organizacija susijusi su GRU. Šio gąsdinimo tikslas – esą Europoje gali prasidėti teroristinių išpuolių banga“, – sakė M. Laurinavičius.

Politikos apžvalgininkas sutiko, kad tokių vienas po kito pranešimų banga – įprastas rusų veikimo modelis, kai vienaip ar kitaip bandoma sukelti nestabilumą, nerimą, paniką.

„Pranešimais apie bombas panikos nesukelsi, bet šiokią tokią sumaištį – galima. Juo labiau kad tai labai pigiai kainuoja, tai kodėl gi ne“, – pastebėjo M. Laurinavičius.

Ispanijos pavyzdys leidžia neatmesti tikimybės, kad pas mus tęsiama ta pati kampanija, o toks įprastas Rusijos veikimo modelis ir įprasti tikslai – sumaišties kėlimas.

„Kadangi vyksta karas, visiškai negirdomis nuleisti tokių pranešimų nereikėtų. Čia grynai teorinis modelis ir nesakau, kad taip ir bus, bet neatmestinas teorinis modelis, kad po labai daug melagingų ar klaidingų pranešimų staiga kažkur sprogimas gali ir nugriaudėti. Tokia kampanija Ispanijoje neatnešė nei labai daug nuostolių ar aukų, bet vienas žmogus buvo nesunkiai sužeistas. Tačiau tikimybės ar galimybės, kad Rusija karo laikotarpiu gali imtis ir tikro teroro, nereikia atmesti. Iš kitos pusės, visiškai aišku, kad nereikia daryti to, ko jie siekia, t. y. patiems kelti sumaišties ar panikos“, – patarė politikos apžvalgininkas.

Užsižaidė: ketvirtadienio ryte vėl užminuotos įvairios Lietuvos įstaigos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Svarbiausia – nepanikuoti

Panašiai situaciją vertino ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo darbuotojas Arvydas Grišinas. Jis praplėtė tokių pranešimų galimų tikslų spektrą – galima žvalgyti reakcijas, galima kelti paniką, galima daryti ir tai, ir tai, galima išlieti pyktį. Anot A. Grišino, informacinių atakų specifika tokia ir yra – tai neprivalo vesti į vieną konkretų tikslą, eigoje galima žiūrėti, kaip išvystyti šitą ekscesą.

„Mes informacinį karą kariaujame jau seniai. Jis paaštrėjo po įvykių Ukrainoje dar 2014 m. Tokia taktika iš tos pusės yra tendencinga, nors, kol nėra aiškumo, kas ir kaip šią ataką surengė, apie tai anksti kalbėti. Tačiau tokius veiksmus galima vadinti ataka, nes tai sistemingas puolimas“, – sakė A. Grišinas.

Pasak KTU atstovo, tokių informacinių atakų tikslas yra kelti paniką ir nerimą. Tad, kuo mes labiau reaguosime, tuo labiau bus pasiekti jų tikslai. Net jeigu įvyktų sprogimas, nereikėtų panikuoti, o stengti išlikti  ramiems.

„Tokios atakos yra sėkmingos, kai jos išprovokuoja reakciją. Kai tokios reakcijos neišprovokuoja, jos praeina, o kai išprovokuoja – vadinasi, jos atsipirko. Bet, žinoma, atitinkamos institucijos į tokius pranešimus turi reaguoti“, – laikytis ramybės ragino specialistas.

Tokiais atvejais reikalinga sąveika, adekvatus reagavimas, ne ieškojimas sensacijos ar detektyvo, o traktavimas kaip informacijos. Ką būtų galima tokiu atveju padaryti visiems kaip visuomenei? Kaip stiprinti atsparumą tokiai informacijai?

„Labai svarbu mokytis išbūti situacijose, kai nėra aiškių atsakymų. Procesas vyksta, bet neaišku, dėl ko ir kaip. Tokios situacijos ir per pandemiją, ir karo, ir tokių informacinių melagienų metu kartojasi. Krizinės situacijos turi savybę būti neaiškios, painios, sudėtingos. Pastangos stebėti tai, kas vyksta, ir nepulti daryti skubotų išvadų, būtų tinkamiausia reakcija. Neieškoti lengvų atsakymų. Jei mes apkaltinsime kažką ir pasakysime, kad čia yra užsienio agentų ataka, vėl bus mūsų reakcija į tą laišką ir bus sukurta intriga, pasiekti tikslai. Kai kurios situacijos yra painios, neaiškios, be konkrečių atsakymų, ir su tuo reikia gyventi“, – patarimu visuomenei dalijosi A. Grišinas.

Keleivių neevakavo

Lietuvos oro uostai BNS informavo, kad tiesiogiai grasinimų negavo, tačiau buvo informuoti apie „bendrą grasinimą, gautą policijos pareigūnų“, kuriame oro uostai paminėti tarp „daugelio kitų institucijų“.

„Pagal aviacijos saugumo pirminių atsakomųjų veiksmų planą buvo vykdomos procedūros, vertinama grėsmė, informuojamos specialiosios tarnybos. Buvo atliekama nuodugni teritorijos, erdvių patikra. Atlikus būtinus veiksmus, jokios grėsmės oro uostuose šiuo metu nefiksuojame“, – teigė oro uostai.

Nepaisant gauto pranešimo, keleiviai evakuoti nebuvo.

Šaltinis: BNS

Pastarosiomis dienomis vis sulaukiama pranešimų apie neva užminuotus oro uostus, mokyklas ar kitas įstaigas. Kas nutinka pranešėjams ir ar lengva juos surasti? Apie tai LNK kalbėjosi su Viešosios policijos valdybos viršininku Mindaugu Akelaičiu.

– Kodėl pastaruoju metu sulaukiate nemažai tokių pranešimų? Galbūt pastebėjote tendenciją, kodėl taip vyksta?

– Porą pastarųjų dienų matome pranešimų skaičiaus išaugimą, kas nėra labai įprasta, tačiau pranešimų pasitaiko nuolatos. Kai kada jie būna apie keletą objektų, kartais kelias dienas iš eilės būna apie vieną kitą objektą. Priežastys būna labai įvairios. Policija dėl tokių atvejų dažniausiai pradeda ikiteisminius tyrimus. 2021 m. tokių ikiteisminių tyrimų buvo penkiolika, 2022 m. – jau 29. Yra tam tikras augimas. Visada dedame maksimalias pastangas, kad identifikuotume asmenis, kurie padarė nusikalstamas veikas ir pranešė apie visuomenei gresiantį didelį pavojų.

– Anksčiau buvo labiau girdima apie anoniminius skambučius telefonu, dabar – apie elektroninius laiškus. Ar žmonės keičia savo braižą?

– Taip, nusikalstamas veikas darantys žmonės dažniausiai darosi išmanesni, informacinės technologijos tampa prieinamesnės visiems ir visur. Natūralu, kad pranešti apie tokį nusižengimą galima ir elektroniniu paštu. Juo labiau kad dauguma institucijų, įstaigų labai aktyviai viešina savo elektroninio pašto adresus, o nusikaltėliai tuo naudojasi.

Ž. Gedvilo, P. Paleckio/BNS nuotr.

– Kiek policija yra pažengusi atsekant tokius žmones?

– Policija išaiškina nuo trečdalio iki pusės tokių padarytų nusikaltimų per metus, priklausomai nuo metų.

– Kokia yra atsakomybė už melagingą pranešimą?

– Jeigu kalbame apie sprogimo grėsmę, tai yra numatyta Baudžiamajame kodekse. Priklausomai nuo konkrečių įvykio aplinkybių, maksimali bausmė už tokį iškvietimą gali būti ir metai, ir dveji, ir treji. Priklauso nuo to, kokiam objektui bus įgarsinta tariama grėsmė ir t. t. Žinoma, policija dažnai skaičiuoja išlaidas ir pateikia kaip civilinį ieškinį tiems, kurie buvo identifikuoti kaip nusikalstamą veiką padarę asmenys. Lygiai tokią pačią teisę turi ir įmonės. Įsivaizduokite, jeigu evakuotas būtų koks nors prekybos centras. Būtų paskaičiuota žala ir įmonė pateiktų civilinį ieškinį, jie, manau, turėtų normalius šansus gauti teismo sprendimą, kuriuo nusikaltėlis būtų įpareigotas atlyginti padarytą žalą.

– Kokia būna kaina už tokį policijos darbą?

– Policijos kaina gali būti labai įvairi. Jeigu įsivaizduotume vieną iš didžiųjų prekybos centrų, vadinasi, ir policijos pareigūnų turėtų būti sutelkta žymiai daugiau, ir darbo laiko būtų sugaišta žymiai daugiau. Jeigu kalbėtume apie labai nedidelį objektą, tikėtina, kad ir žala būtų mažesnė. Žala gali būti tikriausiai ir tūkstančiais, ir dešimtimis tūkstančių skaičiuojama.

Šaltinis: LNK