„Galėsime padaryti labai paprasta skaičiaus testą. Duosime jums pasirinkti skaičių nuo dviejų iki devynių, užsirašysite jį ant popieriuko, įsidėsite į kišenę, kad būtų slapta ir tikrai žinotume, koks jis yra, ir jūsų kompiuteris tiesiog klaus, ar parašėte vienetą, dvejetą, trejetą ir taip toliau. Jums tiesiog reikės atsakinėti“, – pasakojo Povilas Pigaga.
Parašęs trejetą žurnalistas įsidėjo popieriuką į kišenę.
„Matote, įsijungė infraraudonųjų spindulių kamera, ji seks jūsų akių judesius viso tyrimo metu“, – tęsė P. Pigaga.
„Šiandien dalyvavau ne akių patikroje, o dirbu su melo detektoriumi, kuris bandė išsiaiškinti, kokį skaičių aš pasirinkau. Ant lapelio užrašiau trejetą ir aparatas, užduodamas įvairius klausimus, bandė pasakyti, ar aš iš tikrųjų nemeluoju, ir ar tas skaičius yra tikrai tas, kurį pasirinkau. Ką parodė melo detektorius?“ – kalbėjo žurnalistas.
„Šio tyrimo rezultatas parodė, kad skaičius, kurį pasirinkote, buvo trejetas. Pirmoje pozicijoje tai matome. Dar turime ir grafiką, kuris šiek tiek iliustruoja, kaip vyksta procesas bei jūsų organizmo reakcijos. Matome, kad reakcijos gana žemos ties skaičiumi du, tada aukštas susijaudinimas tiek trejetu ir paskui reakcija mažėja, kas reiškia, kad jūs atsipalaiduojate po klausimo apie trejetą bei daug ramiau atsakote į kitus klausimus“, – sakė P. Pigaga.
Po rezultatų aptarimo galima pakalbėti ir apie tai, kas apskritai yra melo detektorius. Apie tai buvo kalbama su instrumentinio melo atpažinimo ekspertu, teisės psichologu P. Pigaga.
Kuriozinės situacijos, jeigu taip būtų galima pavadinti, nebent tokiais atvejais, kai žmogus lieka nepatenkintas, kad jo antroji pusė buvo ištikima.
– Jūs esate instrumentinio melo atpažinimo ekspertas, tiesa? Ką tai reiškia?
– Aš specializuojuosi ir dirbu su instrumentais, kurie padeda atpažinti melą. Pagrinde yra poligrafas ir šis, naujesnės kartos poligrafas – akių motorinis tyrimas. Tai yra įranga, kuri mums padeda atsakyti, ar žmogus meluoja tiriant jo psichofiziologines reakcijas.
– Kiek tikslus yra aparatas?
– Tikslumas priklauso nuo situacijos. Jeigu tai yra konkreti situacija, kai tikrai žinome, kad įvyko koks nors incidentas ir turime įtariamuosius, tai tikslumas gali būti apie 92 proc. Jeigu turime situaciją, kai tiesiog bandome kažką sužinoti apie žmogaus gyvenimą, ankstesnį narkotikų vartojimą, korupcijos atvejus, tai būtų šiek tiek žemesnis, 86 proc. tikslumas. Tačiau bendras tikslumas vis tiek yra tarp 86 ir 92 proc.
– Kas yra jūsų klientai? Kokie žmonės ateina?
– Tenka dirbti su dviem segmentais. Vienas – įmonės, kompanijos, kurios dažniausiai nori išaiškinti tam tikrus incidentus, kurie pas juos įvyko. Dažniausiai būna vagystės, personalo atrankos klausimai, pavyzdžiui, priimant asmenis į aukštas pozicijas norima žinoti, ar žmogus nėra anksčiau užsiėmęs kokia nors netinkama veikla, ar nėra nutekinęs jautrios informacijos. Tiesiog bandoma apsaugoti jautrią kompanijos poziciją, kuri turi prieigą prie paslapčių ar potencialaus netinkamo elgesio. Kitas segmentas – iš privačių asmenų, kai žmonės kreipiasi neištikimybės klausimais.
– Kaip patikrinti neištikimybę? Juk nepasikviesi savo antrosios pusės, kuri sės prie melo detektoriaus ir pasižiūrėsime, ar tu – ištikimas?
– Iš tikrųjų praktiškai taip ir būna. Arba žmogus, įtarinėjantis savo antrąją pusę. Arba, dažnais atvejais, ir antra pusė, kai jai nusibosta kaltinimai, kreipiasi pasitikrinimui, kad turėtų rezultatą ir galėtų sakyti, kad tikrai nebuvo to, kuo ją įtarinėja.
– Kokios būna kuriozinės situacijos, kai, pavyzdžiui, žmogus sužino, kad antra pusė tikrai buvo neištikima?
– Kuriozinės situacijos, jeigu taip būtų galima pavadinti, nebent tokiais atvejais, kai žmogus lieka nepatenkintas, kad jo antroji pusė buvo ištikima. Atrodo, turėtų džiaugtis, o būna tiek įtikėjęs tuo, kad kitas žmogus – neištikimas, jog nemoka priimti geros naujienos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip atrodo klausimai?
– Tyrimo metu mes turime įvairių klausimų, kurie tikrina tiek kokios yra neutralios organizmo reakcijos, kokios reakcijos, kai priimate kokius nors sprendimus, bandote išspręsti klausimus, tiek ir prašoma į kai kuriuos klausimus meluoti. Turime organizmo reakcijas, kai žinome, kai žmogus meluoja, pavyzdžiui, jam liepiama sakyti, kad jis nėra niekada viršijęs greičio. Greičiausiai visi, kas vairuojame, esame, tad tokio klausimo pagalba matome, kaip žmogus reaguoja ir kaip reaguoja jo organizmas, kai jis tikrai sako netiesą. Vėliau klausiame tų dalykų, kurie mums aktualūs. Jeigu kalbame apie neištikimybę, būtų klausimas, pavyzdžiui, ar santuokos laikotarpiu žmogus yra turėjęs seksualinių santykių su kitu nei jo antroji pusė žmogumi.
– Kokie yra bendri bruožai, kaip dar gali būti atpažįstamas melas?
– Mokslo srityje yra pagrindinės dvi kryptys, kurios kalba apie melo atpažinimą. Viena – turinio analizė, kai mes bandome suprasti, kaip žmogus kalba apie dalykus, kaip prisimena kažkokią informaciją arba atpasakoja bei pateikia. Tad pagal tam tikrus kriterijus mes galime spręsti, kiek tikėtina, kad žmogus sako tiesą, nes meluojančio žmogaus pasakojimas ganėtinai stipriai skiriasi nuo tiesą sakančio žmogaus pasakojimo. Kita kryptis, tai, ką darau ir aš, yra instrumentinis melo atpažinimas, kai matuojamos organizmo psichofiziologinės reakcijos, kurios dažnai būna žmogui meluojant, nes meluojant naudojama daugiau kognityvinių resursų.
