– Manau, yra du labai svarbūs dalykai. Jeigu mes vadovausimės krikščioniška morale arba supratimu, turime prisiminti, kad prieš 2 tūkst. metų jau Šventajame Rašte užfiksuota, jog moterims, kurios serga mėnesinėmis, suteikiama savaitė ne atostogų, bet tam tikras atskyrimas nuo visuomenės. Jau tada žmonės suprato, kad tai labai svarbus reiškinys. Šventajame Rašte du puslapiai skirti tik moterims, kurios patiria menstruacinį laikotarpį. Reikėjo kelių tūkstančių metų, kad vienoje krikščioniškoje šalyje – Ispanijoje – jie sugrįžo prie Šventajame Rašte išsakytos tiesos ir pradėjo galvoti, kad kažką reikia daryti. Mes negalime šiandien duoti politikams priemonių, kurias labai greitai pasigaus ir pradės ginti moterų teises, nes artėja rinkimai ir tai labai geras segmentas, kuris gali pritraukti balsų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu tas teises apgins, gal nieko tokio?

– Laikausi nuomonės ir kalbėjau su kolegomis, kad turime eiti per kultūrinį supratimą, jog tai reiškinys ir išskirtinė moterų savybė. Mano aplinkoje labai stipriai pergyvena, draugai kartais pasidalija, kad jų antroms pusėms reikia poros dienų, kad atsigautų. Manau, šiandien dar nepribrendome plačiąja prasme šiam klausimui nagrinėti ir inkorporuoti į teisės aktą.

– Galbūt verslas turėtų rodyti iniciatyvą pirmas?

– Pritariu. Yra įmonių, kurios trumpina darbo dieną, savaitę, duoda socialinius paketus – nemokamas maitinimas, išsilavinimas, medicinos aptarnavimas. Kalbant apie moteris, tai galėtų būti įtraukta į socialinį paketą ir įmonės konkurencine prasme taptų žymiai konkurencingesnės nei įmonės, kuriose vyrauja homofobinės vertybės. Nereikėtų nei Darbo kodekso, nei politikų įsikišimo. Dabar, kai pergyvename didžiulę žmogiškųjų resursų stoką, savaime viskas susidėliotų ir išliktų įmonės, kurios kultūriškai pažengusios toliau nei atskiros visuomenės ar įmonės.

– Ar žinote darbdavių, kurie mąstytų šia linkme?

– Žinau darbdavių, kurie mąsto šia kultūrine linkme, kalbant apie socialinį paketą, į jį įeina ir vaikų darželiai, atostogos, pan. Šia tema kol kas chi chi cha cha.

Sudėtinga sukontroliuoti procesą. Reikia kalbėti ne tik apie darbdavius, bet ir apie kitą pusę – ar ji tinkamai supras ir naudosis tik tada, kada tikrai reikia.

– Tai rimta tema, bet rimti verslininkai tai vertina dar per juoko prizmę?

– Taip. Klausimas labai sudėtingas. Kada prasideda, kada baigiasi, ar nebus piktnaudžiavimų. Turi būti didžiulis pasitikėjimas. Sudėtinga sukontroliuoti procesą. Reikia kalbėti ne tik apie darbdavius, bet ir apie kitą pusę – ar ji tinkamai supras ir naudosis tik tada, kada tikrai reikia. Ekonomiškai tai gana skaudu. Manau, vektorius turi eiti per kultūrinį supratimą.

– Ar žinote darbdavių, kurie suteiktų laisvadienių, jei moterims nepaprastai skausmingos menstruacijos?

– Tikrai nežinau. Tačiau jei skambina ir sako, kad labai skauda galvą, siūloma pabūti namie ir palaukti, kol praeis. Kalbant apie menstruacijas, galbūt tokių ir nėra. Jeigu yra, galbūt kitaip sakoma, neįvardijant menstruacijų ar mėnesinių.

Į šiaurę nuo sostinės esančio Sent Ueno savivaldybėje pagal eksperimentinę programą vietos valdžios institucijose dirbančioms moterims bus leidžiama pasiimti iki dviejų laisvų dienų per mėnesį.

„Iš 2 000 savivaldybėje dirbančių žmonių 60 proc. yra moterys. Kalbėdamas su šiomis darbuotojomis supratau, kad pusė jų kenčia tylomis. Ši tema buvo atidėta į šalį, jei ne tabu“, – sakė Sent Ueno miesto meras iš Socialistų partijos Karimas Bouamrane'as (Karimas Buamranas).

„Reikėjo priimti ryžtingus sprendimus, kad joms padėtume. Didžiuojuosi, kad Sent Uenas nacionaliniu mastu nutiesė kelią konkrečiai pažangai moterų teisių srityje“, – sakė jis.

Darbuotojoms tereikės medicininės pažymos, patvirtinančios jų sveikatos būklę, kad galėtų pasiimti dvi laisvas dienas.

K. Bouamrane'as nusiuntė laišką prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui), kuriame ragino Prancūzijos įstatymuose įtvirtinti teisę į menstruacines atostogas.

Tai daroma po to, kai Ispanijos įstatymų leidėjai vasarį galutinai patvirtino įstatymą, pagal kurį moterims, kenčiančioms nuo stipraus mėnesinių skausmo, suteikiami apmokami laisvadieniai. Ispanija tapo pirmąja Europos šalimi, priėmusia tokį teisės aktą.

Šiuo metu menstruacinės atostogos suteikiamos tik keliose pasaulio šalyse, tarp jų Japonijoje, Indonezijoje ir Zambijoje.

Tai numato 2020 metais Škotijos parlamento priimtas svarbus teisės aktas.

Šios Jungtinės Karalystės srities vyriausybė sekmadienį paskelbtame pareiškime nurodė, kad Škotijos vietos valdžios institucijos, švietimo įstaigos ir konkrečios viešųjų paslaugų įstaigos bus teisiškai įpareigotos nemokamai teikti menstruacijų metu reikalingas priemones.

„Galimybė gauti nemokamus produktus, reikalingus menstruacijų metu, yra esminis lygybės ir orumo elementas, be to, ji pašalina finansines kliūtis“, – sakė socialinio teisingumo sekretorė Shona Robison (Šona Robison).

„Didžiuojamės, kad esame pirmoji nacionalinė vyriausybė pasaulyje, kuri ėmėsi tokių veiksmų“, – pridūrė ji.

Škotijos parlamentas 2020-ųjų lapkritį vienbalsiai nubalsavo už įstatymą, suteiksiantį moterims teisę nemokamai gauti menstruacijų metu reikalingų produktų visuomeniniuose pastatuose.

Šie reikmenys mokinėms ir studentėms jau buvo nemokami, tačiau įstatyme ministrams nustatyta teisinė pareiga užtikrinti, kad jų gautų visi, kuriems to reikia.

Mokyklos, kolegijos ir universitetai taip pat privalės pasirūpinti, kad jų tualetuose būtų minėtų priemonių.

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžen) pasveikino šį sprendimą, kai jis buvo priimtas.

„Didžiuojamės balsuodami už šį novatorišką įstatymą, leisiantį Škotijai tapti pirmuoju kraštu pasaulyje, teikiančiu nemokamus higienos produktus visoms, kurioms jų reikės“, – rašė ji savo „Twitter“ paskyroje.

„Tai moterims ir mergaitėms svarbus įstatymas“, – pridūrė N. Sturgeon.

Menstruacijos – atostogos

Beveik prieš ketverius metus į valdžią atėjusi Vyriausybė moterų teises laiko vienu iš prioritetų. Įstatymo projekte numatyta, kad moterims turi būti suteikta tiek laisvo laiko, kiek joms reikia, o šias dienas apmokės valstybinės socialinės apsaugos sistema, o ne darbdaviai.

„Gali pasinaudoti šiuo laikinu nedarbingumu, kai menstruacijos yra skausmingos ir kankinačios. Esame pirmoji šalis Europoje, kuri menstruacijas pripažino kaip lytinės ir reprodukcinės teisės dalį“, – sakė Ispanijos lygybės ministrė Irene Montero.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau gydytojo pritarimas bus reikalingas, kaip ir kitų apmokamų nedarbingumo dienų dėl sveikatos atvejais.

Ispanės džiaugiasi tokiu vyriausybės pasiūlymu.

„Priklauso nuo darbo. Jei reikia daug judėti ar stovėti, sunku. Kartais neįmanoma dirbti ir to negali išvengti, nes moteris su tuo susiduria kiekvieną mėnesį. Moterys priverstos gerti vaistus nuo skausmo, nes neturi kito pasirinkimo. Labai gerai, jie turėjo tą padaryti dar anksčiau“, – sakė ispanė Andrea.

Graikijoje moterys taip pat sveikino šį Ispanijos žingsnį teigdamos, kad tai pakeis moterų statusą visuomenėje.

„Kaip moteris, kaip profesionalė ir mokslininkė, dirbanti sveikatos sektoriuje, manau, kad šis įstatymas labai svarbus ir pažangus. Apskritai jis padės pakelti moterų statusą ne tik darbo srityje, bet ir pažvelgti į tai iš kitos pusės, fiziškai, biologiškai“, – šnekėjo graikė Constantina.

Freepik.com nuotr.

Kartais neįmanoma dirbti ir to negali išvengti, nes moteris su tuo susiduria kiekvieną mėnesį.

Tačiau italų ir portugalų nuomonės prieštaringos. Jų teigimu, toks įstatymas Italijoje gali paskatinti įmones samdyti vyrus.

„Italijoje moterims gana sunku susirasti darbą. Vyrų ieško sunkiams darbams, pavyzdžiui, šaldytuvų papildymui. Daugelyje darbų teikiama pirmenybė vyrams. Jei mes turėsime dar ir šias nedarbingumo dienas, bus dar sunkiau susirasti darbą“, – kalbėjo italė Lavinia.

„Mano nuomone, tai perdėta. Trys dienos menstruacijoms. Jei bus kita liga, ką mes darysime? Ar visą laiką sėdėsime namuose? Šiek tiek persistengė, tai tiesiog neteisinga“, – antrino italė Silvana.

Italija 2016 metais siūlė įstatymą dėl trijų apmokamų atostogų dienų mėnesinių skausmus patiriančioms moterims. Tačiau įstatymo projektas nejudėjo į priekį ir galiausiai sustojo, kai 2018 m. baigėsi tuometinio parlamento kadencija.

Dabar siūlomam įstatymui dar turi pritarti parlamentas, kur balsavimas šiuo klausimu įvyks po kelių mėnesių. Laisvadienių per mėnesines galima pasiimti ir kai kuriose kitose šalyse – Japonijoje, Pietų Korėjoje, Indonezijoje ir Zambijoje.

Lietuvės pritartų

Ar toks įstatymas būtų realus Lietuvoje? Lygybės ministerijos, kaip Ispanijoje, Lietuvoje nėra. Paklausta Sveikatos apsaugos ministerija atsakė, kad menstruacijų atostogos nėra prioritetinis klausimas. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Seime yra siūlymų mažinti PVM tarifą higienos prekėms arba jas moterims dalinti nemokamai. Dėl menstruacijų atostogų siūlymų negirdėti, bet diskusijos galimos.

Sunku net stovėti, sunku susikaupti ir kažką daryti. Gali būti galvos skausmas, gali būti pykinimas iki vėmimo.

„Jeigu laisvos dienos darbdavio sąskaita, tai mes, aišku, sulauksime pasipriešinimo. Ispanai kalba apie valstybės sąskaitą. Jei valstybės sąskaita, tai pasipriešinimo mažiau būtų ir Lietuvoje“, – kalbėjo Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė.

Profesorė, mokslų daktarė Žana Bumbulienė sakė, kad tikslių skaičių nėra, tačiau manoma, kad menstruacijų skausmus jaučia kas antra moteris.

„Visų pirma, pilvo apačios skausmas. Jis gali plisti į nugarą, gali plisti į kojas, sunku net stovėti, sunku susikaupti ir kažką daryti. Gali būti galvos skausmas, gali būti pykinimas iki vėmimo, gali būti net viduriavimas“, – aiškino Ž.  Bumbulienė.

Dauguma kalbintų moterų vadinamąjį menstruacijų atostogų įstatymą palaikytų.

„Jeigu žmonės gauna atostogas ligos atveju, tai mėnesinės moterims yra dažnai kaip liga“, – šnekėjo viena vilnietė.

„Nemanau, kad jos turėtų būti visuotinės. Iš tikrųjų yra moterų, kurioms labai skausminga“, – antrino kita pilietė.

„Kodėl gi ne? Aš už. Jeigu tai būtų pasiūlyta, balsuočiau už“, – kalbėjo dar viena gyventoja.

Yra ir vyriška nuomonė apie ispanų priimtą įstatymo projektą.

„Mes pradedame domėtis ispanų santykiais su jų moterimis. Ar tas klausimas mums iš tiesų aktualus? Mano žmona į mane nėra kreipusis tuo klausimu“, – svarstė kalbintas vyriškis.

Sveikatos ir medicinos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ Santaros klinikų mitybos sutrikimų prevencijos ir gydymo poskyrio vyresnioji gydytoja dietologė Edita Gavelienė dalinosi, jog svarbu ir verta atkreipti dėmesį į individualias gyvenimo aplinkybes.

„Kalbant apie maitinimosi rekomendacijas vyrams ir moterimis, jei patikrintume sveikatai palankias pasaulines maitinimosi rekomendacijas, nerastume išskyrimo pagal lytį. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad tos rekomendacijos yra bendrinės ir kai mes kalbame apie konkretų žmogų, vyrams ir moterimis yra rekomenduojami atskiri maisto medžiagų kiekiai“, – dalinosi dietologė.

Pasak E. Gavelienės, baltymų, riebalų, angliavandenių, kalorijų procentas vyrų ir moterų dienos normoje ženkliai nesiskiria, tačiau nesutampa kai kurių atskirų vitaminų, mineralinių medžiagų normos.

Gamtos taip sukurta, kad moterų organizmo poreikis tam tikroms medžiagoms tampa didesnis skirtingais gyvenimo tarpsniais. Tuomet tinkamai subalansuota mityba gali palengvinti, pavyzdžiui, menstruacijų ar menopauzės sukeliamus nepageidaujamus simptomus.

Mokslininkai nuolat ieško, kaip padėti moterims įvairiais amžiaus tarpsniais.

„Maistines medžiagas, kurios yra būtinos moterims ir užtikrinančios puikią gyvenimo kokybę – pakankamą energijos kiekį, odos grožį, jėgų turėjimą menstruacijų periodu – galima koreguoti ir užtikrinti subalansuotai maitinantis, o kartais reikia neužmiršti savo mitybą praturtinti ir papildais“, – kalbėjo gydytoja E. Gavelienė.

Vaistininkė Teresė Stonkienė dalinosi, kad nors vidutiniškai moterims dėl fiziologinių ypatybių rekomenduojamas mažesnis kalorijų kiekis, visgi jų organizmui dėl tų pačių savybių daugeliu atveju reikalinga gausesnė maistinių medžiagų įvairovė. T. Stonkienė pasakojo ir apie neseniai atliktą tyrimą.

„Mokslininkai nuolat ieško, kaip padėti moterims įvairiais amžiaus tarpsniais. Visai neseniai Lietuvoje buvo atliktas Wellwoman efektyvumo tyrimas, kuriame dalyvavo 100 moterų. Po trijų tyrimo mėnesių paaiškėjo, kad papildant savo mitybą moterims subalansuotu vitaminų ir mineralų kompleksu su agurklių ir nakvišų aliejais, teigiamą poveikį savijautai pastebėjo net 98 % tyrime dalyvavusių moterų. Jos teigė, jog jaučiasi energingesnės, sumažėjo arba išnyko nuovargis bei mieguistumas“, – pasakojo T. Stonkienė.

Gydytoja dietologė atkreipė dėmesį ir į būtiniausias maisto medžiagas, kurios padeda ne tik puoselėti odą, užtikrinti kasdieninius energijos poreikius, bet ir lengviau išgyventi kritines menstruacijų dienas.

„Tokios maistinės medžiagos, kaip B grupės vitaminai, yra labai svarbūs ir energijai, ir menstruacijų periodu tam, kad moterys galėtų šį periodą ramiai išgyventi. Taip pat tai yra svarbu ir odos grožiui. Visas B grupės vitaminų kompleksas: B1, B6, B12 bei kiti, turėtų būti gaunami pirmiausia su maistu – tai tamsiais žalios spalvos daržovės, viso grūdo produktai, mėsa, ankštinės daržovės – kuo daugiau spalvų, kuo įvairiau, tuo B grupės vitaminų gausime daugiau“, – dalinosi gyd. E. Gavelienė.

Mitybos specialistai pabrėžia, kad ypač daug žmogaus organizmui reikalingų medžiagų yra spalvotuose augaliniuose maisto produktuose. Spalvos – tai vienas iš maistingumo požymių. Tačiau tiesa ir tai, kad jų teigiamą poveikį gali blokuoti žalingi įpročiai.

„Rūkymas gali silpninti ir maistinių medžiagų įsisavinimą, taip pat gali būti susijęs ir su tos pačios geležies, kai kurių kitų mineralinių medžiagų įsisavinimo slopinimu. Taip pat manau, jog žalingas įprotis yra nesportuoti. Reguliarus fizinis aktyvumas turėtų būti kiekvienos moters gyvenime, tai yra sveikatos garantas. Fizinis krūvis padeda sureguliuoti maitinimąsi ir taip gauti visas reikalingas maistines medžiagas, taip pat pagerina nuotaiką“, – dalinosi gydytoja.

Trenerė, kineziterapeutė Vaiva Nepaitė-Stabingė laidoje pasakojo, kad fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių ilgalaikę sveikatą.

„Sportas yra kaip higiena: mes valomės dantis, geriame vandenį, taip pat turėtume ir sportuoti. Aktyvus gyvenimo būdas turi įtakos kraujotakai, limfai, nuotaikai, prisitaikymui prie įvairių gyvenimiškų situacijų. Reikia bėgti, lipti, jeigu gali – ir kopti. Sporto įvairovė skatina neuroplastiškumą“, – dalinosi kineziterapeutė.

Neuroplastika yra neuronų tinklai smegenyse, kurie reaguodami į naują patirtį ir informaciją, gali keisti žmogaus įpročius.

Reguliarus fizinis aktyvumas turėtų būti kiekvienos moters gyvenime, tai yra sveikatos garantas.

Mokslininkai įrodė, kad bet kokio amžiaus smegenys sugeba gaminti naujus neuronus. Jų dėka galime išmokti naujų įpročių, pagerinti emocinę sveikatą bei greičiau atsigauti po trauminių ligų.

„Sportas skatina prisitaikymą, atitolina senatvinę demenciją. Mokslininkų įrodyta, jog fizinis aktyvumas turi įtakos ir Alzheimerio ligos tendencijos mažėjimui. Kuo įvairesnes sportas šakas renkamės, tuo mūsų neuroplastiškumas didėja. Ypač toks sportas, kuris mums yra netikėtas arba naujas – akrobatika ar oro joga – žmogui yra labai naudingas, nes tai ypatingai stipriai sužadina neuroplastiškumo didėjimą“, – pasakojo Vaiva Nepaitė-Stabingė.

Trenerė dalinosi, jog oro joga susižavėjo prieš aštuonerius metus viešėdama Amerikoje. Ten baigė mokslus, o grįžusi į Lietuvą įkūrė oro jogos studiją Vilniuje.

„Tai labai moteriškas užsiėmimas – juosta yra švelni, su ja galima ir dirbti, ir medituoti, joje galima netgi miegoti, o vaikai gali su ja žaisti. Tuo pačiu galima juostą naudoti kaip treniruoklį visoms raumenų grupėms. Tad oro joga gali būti labai plati: nuo meditacijos iki sportinės ir akrobatinės jogos“, – kalbėjo kineziterapeutė.

Oro joga padeda sutvirtinti visus organizmo raumenis, ypač pečių juostos ir rankų. Atliekama daug tempimo pratimų, kabama žemyn galva ir medituojama. Tai laikas tik sau ir savo kūnui.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais 12 valandą per TV8.

Nesigamina estrogenas

Menopauzė – laikas, kai kiaušidžių veikla sustoja, jose baigia gamintis moteriški lytiniai hormonai – estrogenai. "Dėl to atsiranda karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nuotaikų kaita, depresija, o vėliau – odos ir gleivinių pokyčiai, dubens organų nusileidimas, šlapinimosi, lytinio gyvenimo pakitimai. Dar vėliau prasideda kaulų retėjimas, išauga širdies ir kraujagyslių ligų rizika", – kartu su menopauze atsirandančius organizmo pokyčius vardijo gydytojas akušeris ginekologas Tomas Lūža.

Menopauzė nustatoma, kai moteriai metus nėra mėnesinių, dažniausiai tai prasideda 45–55-erių, vidutiniškai – apie 50-uosius metus. Jeigu mėnesinės nutrūksta jaunesnėms nei 45 metų moterims, tai vadinama priešlaikiniu kiaušidžių išsekimu, kitaip tariant, priešlaikine menopauze.

Pasak T.Lūžos, anksčiau kiaušidės nustoja funkcionuoti dėl daugybės priežasčių – genetinių, autoimuninių ar infekcinių ligų, paveldimumo, kiaušidžių operacijos ar pašalinimo, chemoterapijos, spindulinio gydymo.

Susiduria ir trisdešimtmetės

Akušeris ginekologas pastebi, kad šiais laikais pasitaiko gana daug priešlaikinės menopauzės atvejų: "Teko padėti moterims, kurioms vos sulaukus 30-ies kiaušidės nustojo veikusios ir gaminusios hormonus. Labai svarbu, kad jaunos moterys, kurioms pranyksta mėnesinės ar atsiranda priešlaikinės menopauzės požymių, kuo anksčiau kreiptųsi į gydytoją, kad būtų įvertintos priežastys ir paskirtas geriausias gydymo būdas."

Vis dėlto, pasak akušerio ginekologo, su menopauze susiję ir nemažai mitų. "Vienas pagrindinių – kad tai kančios metas ir visos moterys turi tai iškęsti, nes ir draugei taip buvo, ir mamai, ir močiutei, – tačiau, pasak gydytojo, dalis moterų, nustojus funkcionuoti kiaušidėms, didesnių pokyčių nepatiria. – Kitas mitas, kad menopauzės metu reikia susitaikyti su šlapimo nelaikymo, makšties sausumo, lytinio potraukio problemomis, save apriboti. Visas problemas galima spręsti šiuolaikiniais metodais, o menopauzė neturėtų uždaryti moters namie. Atvirkščiai, tai metas, kai galima mėgautis gyvenimu."

Išgyvenančioms menopauzę moterims T.Lūža pataria daugiau dėmesio skirti gyvenimo būdui, mitybai, daugiau sportuoti, papildomai pavartoti kalcio preparatų, vitamino D, atsisakyti žalingų įpročių. Tai turėtų sušvelninti menopauzės simptomus.

Prasidėjus menopauzei, būtina pasitikrinti pas gydytoją ginekologą, įvertinti, ar nėra pakitimų gimdoje, gimdos kaklelyje, kiaušidėse. Su gydytoju reikėtų aptarti ir ankstyvųjų menopauzės simptomų palengvinimo būdus.

Prasideda pamažu

Menopauzė dažniausiai prasideda pamažu: ima trikti mėnesinių ciklas, pasikeičia kraujavimo iš gimdos pobūdis, atsiranda karščio bangų, naktinio prakaitavimo epizodų, gerokai sumažėja galimybė pastoti. Moteris turėtų bent kartą per metus pasitikrinti sveikatą, apsilankyti pas ginekologą.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu atsiranda labai gausus kraujavimas mėnesinių metu, vargina ilgi tepimai iš gimdos prieš ar po mėnesinių, atsiranda mažakraujystė. Būtina kreiptis į savo gydytoją, jeigu atsiranda neįprastų pokyčių, pilvo skausmas ar kitų labai varginančių ir gyvenimo kokybę bloginančių klimakterinių simptomų.

Menopauzės metu neturėtų būti kraujavimo iš makšties ar gimdos. Pastebėjus kraujo, reikėtų apsilankyti pas savo ginekologą, atlikti apžiūrą, gimdos kaklelio citologinį tyrimą, gimdos ir kiaušidžių tyrimą ultragarsu. Kiti simptomai, tokie kaip pilvo apimties didėjimas, pilvo skausmas, tuštinimosi ar šlapinimosi sutrikimai, nėra specifiniai vien menopauzės, tačiau būtina pasitikrinti ir dėl galimų ginekologinių priežasčių.

Pasak T.Lūžos, menopauzės pradžią, kai ima trikti kiaušidžių veikla, atsiranda karščio bangos, naktiniai prakaitavimai, neretai lydi ir psichologiniai pokyčiai, nuotaikų ir emocijų kaita, depresija, nemiga. Tai veikia santykius su partneriu ir kitais šeimos nariais, draugais, bendradarbiais. "Vėlesni pokyčiai, tokie kaip makšties sausumas, lytinio potraukio sumažėjimas gali pabloginti santykius su vyru. Moterys, kurios kenčia nuo šlapimo nelaikymo problemų, dažnai vengia aktyvaus socialinio gyvenimo, jaučiasi nemaloniai ir baiminasi, kad kiti žmonės gali jausti šlapimo kvapą", – pašnekovo žodžiais, esant įtampai dėl šlapimo nelaikymo, moterys vengia fizinio aktyvumo, sportuoti, šokti.

Makšties sausumas, dubens organų nusileidimas, šlapinimosi sutrikimai – dažni menopauzės laikotarpiu išryškėjantys nusiskundimai. T.Lūžos teigimu, jeigu tai sunkina moters gyvenimo kokybę, būtina atrasti sprendimo būdą.

Ar įmanoma atitolinti?

Šiais laikais vis pasigirsta teiginių, esą menopauzę įmanoma atitolinti. Tačiau, pasak akušerio ginekologo, tai daugiau mitas nei tiesa: "Kiaušidžių veikla ir funkcija yra užprogramuota nuo gimimo, tad, jei jų anksčiau nepaveikia kiti veiksniai, kiaušidės, atėjus tam tikram metui, nustoja veikusios, nebevyksta ovuliacija, moteriškų lytinių hormonų gamyba."

Vis dėlto, pasak T.Lūžos, mite, kad menopauzę galima atitolinti, yra tiesos, nes daugumą su menopauze ir pakitusia savijauta susijusių pokyčių galime palengvinti ar atitolinti naudojantis šiuolaikinės medicinos galimybėmis.

Dalis moterų, nustojus funkcionuoti kiaušidėms, didesnių pokyčių nepatiria, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą, mitybą, daugiau sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių.

Pasiteiravus, kaip palengvinti menopauzės sukeliamus nepatogumus, akušeris ginekologas atsakė: "Principinis menopauzės problemas sukeliantis veiksnys yra moteriško lytinio hormono – estrogeno – stygius organizme, tad šios problemos sprendimas – šio trūkumo arba deficito korekcija. Kartais pakanka žolinių preparatų, fitoestrogenų, tačiau efektyviausias yra medikamentinis gydymas – vadinamoji pakaitinė hormonų terapija."

Anot gydytojo, tai yra gana efektyvi ir saugi priemonė, tačiau turi būti skiriama gydytojo, kuris įvertins moters sveikatos būklę ir rizikos veiksnius.

Makšties sausumui mažinti skiriami preparatai makšties gleivinei drėkinti, naudojamos žvakutės su pieno rūgšties bakterijomis, šiai problemai spręsti taikoma ir vietinio ar sisteminio poveikio pakaitinė hormonų terapija. Dubens organų nusileidimo profilaktikai rekomenduojami Kėgelio pratimai, o esant žymiam nusileidimui, siūlomos įvairios plastinės ir rekonstrukcinės operacijos.

Esant šlapimo nelaikymui įtampos, fizinio krūvio metu, šokant, čiaudint, kosint, atliekamos šlaplės fiksavimo operacijos. Esant dažnam šlapinimuisi, nevalingam pasišlapinimui prisipildžius pilnai šlapimo pūslei ir panašių sutrikimų, skiriamas medikamentinis gydymas.

Kaulų retėjimo, širdies kraujagyslių ligų rizikai sumažinti rekomenduojamas fizinis aktyvumas, mitybos, gyvenimo būdo keitimas, žalingų įpročių atsisakymas.

Moterų intymi higiena – labai subtilus dalykas. Pastebima, kad tai vis dar nepatogi tema bet kokio amžiaus moterims, ypač paauglėms, tačiau situacija po truputį gerėja. „Moterys linkusios daugiau domėtis šia tema internete, galbūt aptarti su draugėmis, savo ginekologe ar vaistininke. Vis dažniau šia tema imama kalbėti įprastai, kaip ir turėtų būti. Vaistinėje tikrai galime padėti išsirinkti tinkamiausias kasdienio naudojimo priemones – prausiklius, įklotus ir priemones jau pasireiškus kažkokiems nepageidaujamiems simptomams“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova.

Moters higiena ir ekologija

Ypatinga higiena svarbi menstruacijų metu, nes menstruacijų kraujas yra labai palanki terpė bakterijų dauginimuisi bei infekcijoms atsirasti ir plisti. Vaistininkė pataria, kad sprendžiant, ką pasirinkti – įklotus ar tamponus – moterims geriausia remtis savo patirtimi. Vis dėlto, ginekologai pirmenybę teikia įklotams, nes jie, kitaip nei tamponas, leidžia menstruacijų kraujui laisvai ištekėti iš makšties. Bet to jie sugeria daugiau skysčio, o teisingai naudojant įklotus ir laiku juos keičiant pratekėjimo tikimybė yra kur kas mažesnė nei naudojant tamponus.

Galima teigti, kad tai yra absoliuti naujovė moterų higienos srityje ir visiškai kitas požiūris į menstruacinę higieną. Skirtingai nuo tamponų ar paketų, menstruacinė taurelė kraują surenka, o ne sugeria jį.

Šiandien vis dažniau matoma, kad svarbios tvarumo ir ekologijos idėjos pasiekia ir moterų intymios higienos sritį, vaistininkai pastebi, kad vis daugiau moterų renkasi labiau ekonomiškas ir ekologiškas higienos priemones, taip eidamos tvaresniu keliu. „Populiarėja daugkartiniai įklotai ir menstruacinės taurelės. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad daugkartinių įklotų apsauga gali būti mažiau patikima, jie yra ne visada patogūs naudoti. Naudojant menstruacijų taureles, svarbu jas reguliariai ištuštinti, turėti galimybę dezinfekuoti ar išplauti“, – kai kurias moteris atbaidančius trūkumus įvardija R. Molotkova.

Bene didžiausia inovacija šioje srityje vis dar įvardijama menstruacinė taurelė. Tiesa, ji buvo sukurta ir patentuota dar 1932 m. JAV, tačiau tik 8-ąjame dešimtmetyje taurelės pradėjo populiarėti. Lietuvoje taurelės pasirodė prieš 8 metus, tačiau, pasak vaistininkės R. Molotkovos, dar ir šiandien nemaža dalis moterų apie jas nieko nežino. „Galima teigti, kad tai yra absoliuti naujovė moterų higienos srityje ir visiškai kitas požiūris į menstruacinę higieną. Skirtingai nuo tamponų ar paketų, menstruacinė taurelė kraują surenka, o ne sugeria jį“, – akcentuoja „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Priklausomai nuo kraujavimo gausumo, su taurele galima išbūti jos neištuštinus iki 12 val. Jei kraujavimas yra gausesnis, taurelę tenka ištuštinti 2–4 kartus dienoje. Priklausomai nuo priežiūros, taurelė gali tarnauti 2–5 metus (ar net iki 10 metų). Keisti taurelę į naują reiktų tada, kai atsiranda pažeidimų ar medžiaga susidėvėjo, tapo lipni, arba pradėjo dirginti makštį. Laikui bėgant taurė gali natūraliai pasikeisti, tačiau tai nepablogina jos funkcionalumo.

Nepamiršti saiko

Pasak vaistininkės, svarbiausia žinoti ir atkreipti dėmesį, kad moterų intymios higienos tikslas – palaikyti normalią makšties mikrofloros rūgštinę terpę, todėl praustis reikia ne per daug ir ne per mažai, naudoti tik specialiai tam skirtas priemones. Įprastos dušo želės ar, dar blogiau, muilo naudojimas intymioms kūno vietoms gali tik pakenkti, nes tai sukuria palankią terpę kenksmingoms bakterijoms.

Renkantis intymios higienos priemones labai svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Rekomenduojama, kad sudėtyje būtų pieno rūgšties, kuri normalizuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą bei įvairių, geriausia natūralių, antiseptinių sudedamųjų dalių. Pasak vaistininkės, dažniausiai tai yra ramunėlių ekstraktas, kuris skatina odos ir gleivinės gijimą, mažina niežėjimą ir perštėjimą, medetkų ekstraktas, pasižymintis priešuždegiminėmis savybėmis ir mažinantis paraudimą, šalavijo ekstraktas, turintis priešuždegiminį poveikį bei alijošiaus ekstraktas raminantis ir drėkinantis odą, mažinantis sudirginimą.

Vis dėl to, vaistininkė akcentuoja, kad rūpinantis intymia higiena svarbu prisiminti, jog priemonių vartojimas turėtų būti ne tik pagrįstas, bet ir saikingas. Prie ilgalaikės intymios higienos priprantama, ji tampa neveiksminga, gali alergizuoti ar sukelti visai priešingą efektą: oda ir gleivinė išsausėja, erozuojasi, pagausėja išskyrų. „Nesant galimybei apsiprausti vandeniu (pavyzdžiui, keliaujant), galima naudoti ir drėgnas servetėles, skirtas intymiai higienai – tik nereikėtų jomis piktnaudžiauti. Kaip ir įprastai prausiantis, servetėlėmis reikėtų valytis nuo makšties išangės link, o pačios servetėlės turėtų būti kuo natūralesnės,“ – paaiškina R. Molotkova.

Naudojant intymios higienos priemones vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad jų paskirtis nevienoda. Vienos jų palaiko makšties drėgnumą, kitos atkuria natūralią makšties bakterijų ekosistemą ar fiziologinę pH pusiausvyrą. Dar kitos – skatina epitelizaciją ar blokuoja patogeninių bakterijų prisitvirtinimą prie gleivinės, todėl dėl galimos nusiskundimų kilmės ir priemonės pasirinkimo reiktų tartis su specialistu.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodskukytė sako, kad dažniausios problemos, dėl kurių moterys ateina į vaistinę, turi gana ryškius simptomus – pakinta išskyros, atsiranda nemalonus kvapas, niežulys, perštėjimas. Tai dažniausiai rodo, jog imunitetas nusilpo ir prasidėjo uždegimas – pienligė arba bakterinė vaginozė. Vis dėlto, reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitus požymius – labai stipraus, sunkiai pakeliamo skausmo menstruacijų metu jausti neturėtumėte. Toks skausmas – ženklas pasitikrinti.

„Kiekvienai moteriai labai svarbu stebėti savo savijautą. Gausios, nereguliarios ar skausmingos menstruacijos, ypač jeigu skausmas jaučiamas kelias dienas prieš ir po menstruacijų, atsiradusios rudos išskyros, skausmas šlapinantis ar ilgia besitęsiantis nuovargis, gali būti vieni pirmųjų endiometriozės požymių. Juos pajutus reikėtų kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti, nes ilgainiui ši liga gali sukelti nevaisingumą“, – sako vaistininkė.

Šiltuoju metų laiku reikėtų vengti aptemptų drabužių, sintetinių apatinių, su kuriais yra karšta ir oda nekvėpuoja.

Labai svarbu stebėti ir hormonų pokyčius, pavyzdžiui, jeigu  stipriai padidėja plaukuotumas ir plaukai ima augti ant šlaunų, nugaros, sėdmenų ar staiga suprastėja veido odos būklė, padaugėja spuogų, tai irgi gali signalizuoti, kad intymi sveikata sutriko.

Vasarą pavojų daugiau

Pasak vaistininkės, ypač atidžios moterys turėtų būti vasarą, mat šiluma ir drėgmė yra būtent tie komponentai, kurie sukuria palankiausias sąlygas veistis bakterijoms.

„Vasarą pakyla oro temperatūra, dažniau prakaituojame, tad didėja ir pasikartojančių intymios sveikatos problemų tikimybė. Šiltuoju metų laiku reikėtų vengti aptemptų drabužių, sintetinių apatinių, su kuriais yra karšta ir oda nekvėpuoja“, – pataria specialistė.

Atsakingai reikėtų mėgautis ir maudynėmis vandens telkiniuose. Paplūdimyje dažnai sėdime ant paviršių, kurie nėra švarūs, o išsimaudžius, kol maudymosi kostiumėlis dar drėgnas, susidaro puiki terpė daugintis bakterijoms. „Norint apsisaugoti, reikėtų iš karto po maudynių nusiprausti po dušu ir apsirengti švariais apatiniais, tačiau būnant paplūdimyje tai padaryti ne visada pavyksta, todėl reikėtų bent pasistengti greičiau persirengti, nelaukite, kol maudymosi kostiumėlis išdžius ant kūno“, – sako J. Juodsnukytė.

Higiena ir imuniteto stiprinimas

Jeigu dalį sutrikimų gali lemti moters genetika, būtent pienligei ir bakterinei vaginozei kontroliuoti užtenka pakeisti kasdienius įpročius. Ypač svarbu laikytis tinkamos higienos – lytinių organų negalima prausti muilu ar visam kūnui skirtais prausikliais, nes pažeidus bakterijų pusiausvyrą, uždegimų rizika tik didėja.

„Sveikai moteriai gali užtekti praustis paprasčiausiu vandeniu ir kartą į savaitę panaudoti specialų intymiai higienai skirtą prausiklį. Tačiau moterims, kurių organizmas linkęs į susirgimus, taip pat vasaros sezonu, prausiklis reikalingas kasdieniam naudojimui“, – sako J. Juodsnukytė. Ji pataria prausiklį rinktis kuo natūralesnį, be spalvų, kvapų, miklofloros palaikymui naudinga pieno rūgštis, raminantys ingredientai – ramunėlės, alavijas.

Užtikrinti gerą sveikatą gali padėti ir subalansuota mityba, reikėtų vengti streso, dėvėti medvilninius apatinius. Pasak vaistininkės, natūralią makšties mikroflorą gali paveikti ir antibiotikai, todėl jeigu gydytojas paskyrė šių vaistų kursą, kartu būtina pasirūpinti probiotikais, kurie padeda atstatyti gerųjų bakterijų pusiausvyrą.

Pienlige ir bakterine vaginoze, kaip ir visomis kitomis infekcijomis, dažniausiai susergama tuomet, kai imunitetas nusilpsta. Vasara yra būtent tas sezonas, kai organizmą galima stiprinti ir  pradėti kaupti vitaminų atsargas natūraliomis priemonėmis – valgykite daugiau šviežių uogų, vaisių, daržovių. Papildomai apsaugai naudinga pavartoti vitaminą C, ežiuolės ar cinko preparatus.

Priešmenstruacinis sindromas (PMS) – nuotaikų kaita, susijusi su hormono estrogeno pokyčiais. Tikslios šio sindromo priežastys dar nėra nustatytos, bet su jo sukeliamais simptomais kovoti padės tinkama mityba. Taip sako gydytoja dietologė Žana Antonova.

„Dažniausi PMS sukeliami simptomai – dirglumas, pilvo pūtimas, pilvo spazmai, apetito sutrikimai ir augantis svoris“, – teigia gydytoja.

Anot jos, PMS simptomams įtaką daro ne tik psichologinės priežastys, bet ir netinkama mityba, alkoholis, menkas fizinis aktyvumas ar ginekologinės ligos.

„Su kiekvienu simptomu kovoti padės tam tikri produktai. Pvz., su dirglumu padeda kovoti kiaušiniai, su augančiu svoriu – lęšiai, o apetitą sumažinti padės jūros kopūstai“, – tikina gydytoja.

Kokius produktus ir kokiais kiekiais reikėtų vartoti, sužinosite LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“.