Jo teigimu, tokią savivaldybės poziciją jos administracijos direktorė perdavė antradienį vykusiame „European Energy“ atstovų susitikime su vietos gyventojais.

„Buvo išsakytas mūsų noras per susitikimą (...), kad vis dėlto viena iš alternatyvų, jeigu ir būtų noras rinktis Akmenės rajoną, vis dėlto tai būtų daroma mūsų pramoniniame LEZ'e, Menčių kaime“, – BNS teigė V. Mitrofanovas.

„Ir nebuvo jų („European Energy“ – BNS) atmetimas, kad šita alternatyva negalima. Nes LEZ tikrai dabar koncentruojasi visa VMG pramonė, ten ir taip pat yra numatytos kelios papildomos gamyklos, tai yra toli nuo gyvenamųjų vietų“, – kalbėjo rajono meras.

Pasak jo, sklypas, kuriame „European Energy“ dabar svarsto statyti e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą, yra „Akmenės cemento“ teritorijoje, buvusiame mazuto ūkyje. V. Mitrofanovo teigimu, ši vieta nuo namų nutolusi 300–400 metrų ir yra per arti jų.

Vis dėlto V. Mitrofanovas teigė dar neturintis konkrečios pozicijos dėl projekto įgyvendinimo Akmenės rajone – jo teigimu, reikia sulaukti poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Pasak mero, tiek savivaldybei, tiek gyventojams kyla klausimų dėl poveikio vandens telkiniams – dėl to rajono valdžia ketina kreiptis ir į Geologijos tarnybą. Be to, neaiškumų kelia ir gamyklos poveikis aplinkai.

„Ar iš tikrųjų jie galės naudoti tą vadinamą techninį vandenį, kuris šiandien iš karjero nuolat pumpuojamas į Dabikinės upelį – ar bus galima šitą panaudoti. Kokia bus tarša, mes irgi dar nežinome“, – BNS teigė V. Mitrofanovas. 

Vis dėlto meras įsitikinęs, jog dėl atstumo iki Klaipėdos uosto bei Baltijos jūroje planuojamų statyti vėjo parkų Kretingos rajonas būsimai gamyklai patrauklesnis.

Sklypas, kuriame „European Energy“ dabar svarsto statyti e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą, yra „Akmenės cemento“ teritorijoje, buvusiame mazuto ūkyje. (...) ši vieta nuo namų nutolusi 300–400 metrų ir yra per arti jų.

 

V. Mitrofanovas mano, kad dalies Kretingos rajono gyventojų priešinimasis galimai gamyklos statybai nežinant apie realų jos poveikį aplinkai yra nepagrįstas.

Tuo metu Naujosios Akmenės bendruomenės atstovė Diana Lopaitienė sako, kad gamyklos perkėlimas į Akmenės LEZ yra vienas iš keturių gyventojų reikalavimų. Jos teigimu, gamykla turi būti saugiu atstumu nuo miesto.

Anot jos, bendruomenė nepritartų, jei gamykla naudotų gruntinį vandenį, be to, įmonė turėtų aiškiai nustatyti, kaip bus šalinamos gamybos metu susidariusios atliekos.

„Kad būtų labai aiškiai apibrėžta, kur dings tie 83 tūkst. kubinių metrų taršos. Susitikimo metu mums sakė, kad tai tiesiog labiau mineralizuotas tas pats vanduo. (...) Ar į miesto kanalizaciją, ar kur“, – LRT radijui penktadienį sakė D. Lopaitienė.

„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovo Tadeušo Konkovskio teigimu, dėl būsimos gamyklos vietos įmonė apsispręs atlikus PAV. Jis pakartojo, kad, be Kretingos ir Akmenės rajonų, gali būti svarstoma ir daugiau potencialių vietų.

„Visų pirma, reikia atlikti visus reikalingus vertinimus: kaip ta gamykla paveiktų vietinę aplinką, ekologinę pusiausvyrą. Tik atlikus vertinimus galima spręsti, ar ta vieta vis dėlto buvo pasirinkta tinkamai, ar reikėtų ieškoti alternatyvų“, – penktadienį LRT radijui sakė T. Konkovskis.

Mes ne prieš gamyklą, ne prieš žaliąją energetiką, mes suprantame, kad Lietuvai tai reikalinga. Mes tik esame prieš (gamyklai – BNS) pasirinktą vietą.

 

„European Energy“ sausį pranešė investuosianti apie 400 mln. eurų į e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė renkasi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose, tačiau galutinai ją parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.  

Tačiau potencialių naujos gamyklos vietų – Kretingos bei Akmenės rajonų – bendruomenės nuogąstauja dėl būsimo projekto, jo galimo poveikio aplinkai ir sveikatai.

Praėjusį ketvirtadienį prie Kretingos savivaldybės prieš rajone svarstomą statyti žaliojo kuro gamyklą protestavo apie šimtas žmonių. Rajono taryba tuomet priėmė protokolinį sprendimą nepritarti vandenilio ir e.metanolio gamyklos statybai Darbėnų seniūnijoje esančiame Auksūdžio kaime, kol statytojai neįgyvendins bendruomenės prašymų.

Trečiadienį LRT „Panorama“ pranešė, jog dėl planų Kretingos rajone statyti gamyklą dalis Darbėnų seniūnijos gyventojų siūlo jos teritoriją prijungti prie Palangos. Dėl to su kurorto meru Šarūnų Vaitkumi susitiko iniciatyvinei grupei vadovaujantis Darbėnų seniūnijos Mažučių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Kulesius.

„Norime prisijungti (prie Palangos – BNS), nes sutampa vizijos. Kretingos strateginis planas yra rekreacija ir turizmas, didžioji dalis gyventojų į tai ir orientavosi, o dabar kaip iš giedro dangaus galimai atsiranda chemijos pramonė. Dėl tų priežasčių mes norime būti Palangoje“, – BNS ketvirtadienį teigė K. Kulesius.

„Mes ne prieš gamyklą, ne prieš žaliąją energetiką, mes suprantame, kad Lietuvai tai reikalinga. Mes tik esame prieš (gamyklai – BNS) pasirinktą vietą“, – teigė Mažučių kaimo bendruomenės vadovas.

Jo teigimu, siūlymą keisti Darbėnų seniūnijos pavaldumą inicijavo jos bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai.

Planuojamo projekto poveikio aplinkai vertinimas (PAV) tiek Kretingos, tiek Akmenės rajonuose taip pat turės būti atliktas dalyvaujant Latvijos institucijoms bei visuomenei.

Gamykla turėtų sukurti keliasdešimt naujų darbo vietų, ją statant būtų tvarkoma ir tos vietovės bei aplinkinių teritorijų infrastruktūra.

„European Energy“ pirmąją pasaulyje didelio masto e. metanolio gamyklą vysto Danijoje, jį turėtų pradėti veikti dar šiemet. Gamyklos produkcija bus naudojama kaip degalai pirmajam pasaulyje CO2 neutraliam krovininiam laivui „Laura Maersk“.

„Na, matote, atvažiavimas nelygus atvažiavimui. Galima atvažiuoti gražiai, praleisti laiką, pabūti kurorte, pabendrauti su žmonėmis ir išvažiuoti, o galima atvažiuoti ir tiesiog šėlti, trukdyti kitiems rimtį negražiu važiavimu arba lakstymu po miestą. Be abejo, kyla daug triukšmo, dėl to gavome daug nusiskundimų. Jų buvo ir anksčiau. Dabar, atšilus orui, motociklininkų padaugėjo, matyt, ir vietinių, ir svečių. Todėl norisi sutarti, kad visi gerbtume vieni kitus ir nereikėtų priiminėti draudimų“, – kalbėjo meras.

– Mere, motociklininkų bendruomenė sureagavo į jūsų įrašą socialiniuose tinkluose, teigdama, kad tam tikros grupės nemandagiai besielgiančių arba jaunų motociklininkų neatstovauja visai motociklininkų bendruomenei, klubams. Jų teigimu, reikėtų tiesiog vietoje pažaboti tokius pažeidėjus. Ką jūs apie tai manote?

– Aš, pirmiausia, kreipiausi į bendruomenę, kad bendruomenė būtų supratinga ir perspėtų vieni kitus, jog taip nesielgtų. O pagauti vieną, kitą ar trečią triukšmaujantįjį ir besielgiantį neteisingai yra gana nelengva, tam nėra ir tiek policijos pajėgų, kad kiekvieną sužiūrėtų, jei jie patys negalvos apie tai, kaip elgiasi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sakote, esate kantrus žmogus ir ne tas, kuris norėtų uždrausti, bet visgi sulaukėte nusiskundimų. Ar taip buvo ir praėjusį sezoną?

– Nusiskundimų būdavo ir ankstesniais metais, bandydavome kalbėtis. Gal tik šiais metais kreipiausi kiek įmanoma viešiau, kad pasiektų kiekvieną motociklistą, ir tą, kuris čia gyvena, ir tą, kuris atvyksta į svečius, kad įvertintų situaciją ir priimtų tam tikrus sprendimus. Šiandien oras geras, dar kol kas triukšmo negirdėjome ir skambučių negavome. Gal tai suveiks ir to pokalbio pakaks, kad problemos išsispręstų.

– Tai dabar toks savotiškas bandomasis laikotarpis motociklininkams yra duota. Kada nuspręsite, kad vis dėlto reikia uždrausti važinėti motociklininkams Druskininkuose? Ar pagal fiksuotų atvejų, nusiskundimų skaičių?

– Na, manau, situacija parodys, ar mes išgirdome vieni kitus. Žmonės tikrai skambina skundų neišsigalvodami, bet matydami tą problemą. Mūsų miestelis nedidelis ir triukšmo iš miesto centro užtenka, kad jis pasiektų miesto pakraščius arba priešingai. Tad jeigu bus laikomasi elementarios tvarkos, niekas ir nediskutuos apie kategoriškus uždraudimus. Kaip jūs žinote, uždrausta yra ir Birštone, ir kituose miestuose ir centrinėse miesto dalyse. Mes to nenorėtume daryti, bet jei nebus kitos išeities, būsime priversti.

– Paminėjote Birštoną, ten motociklų eismas miesto centre yra uždraustas nuo 22 iki 6 val. Trakuose yra draudžiama tam tikrose teritorijose motociklams važinėti. Kokį jūs modelį taikytumėte Druskininkuose? Ar tai būtų tam tikromis valandomis, dienomis ar tam tikrose teritorijose?

– Manau, būtų diskutuojama apie teritorijas. Miesto centre daugiausia apgyvendinimo, sveikatinimo įstaigų ir didžiausias poilsiautojų srautas, kalbėtume apie tai. O koks sprendimas būtų priimtas, dar negaliu pasakyti. Kol kas mes tiesiog draugiškai, gražiai bandome susitarti, kad visi gerbtume vieni kitus ir ramybę.

– Mere, kaip dėl kitos transporto priemonės – paspirtuko, kuris dažnai įvardijamas kaip dar pavojingesnė transporto priemonė? Ar bus kokių nors ribojimų Druskininkuose? Gal greitis bus ribojamas?

– Na, savivaldybė šiuo atveju nepriiminėja sprendimų. Kaip žinome, Lietuvoje yra apribojimų dėl paspirtuko galingumo, kartu ir dėl greičio. Taip, žmonių nusiskundimų yra, bet reikėtų pasidžiaugti pastuksenant į medį, kad kol kas įvykių nefiksuota. Mes tai stebime, žiūrime, perspėjome ir paspirtukų nuomininkus, ir tuos, kurie turi savo paspirtukus, kad tvarka reikalinga iš visų pusių – tiek iš pėsčiųjų, tiek ir iš važinėjančiųjų paspirtukais.

– Tačiau savivaldybės turi nuspręsti, ar paspirtukams draudžiama važiuoti šaligatviais ar kituose vietose, ar ne. Tai ar Druskininkuose yra kažkokių ribojimų? Ar jie planuojami?

– Ne, nėra ir bent dabar neplanuojama. Neturime šiandien tokios didelės problemos, kad reikėtų ją spręsti kažkokiais draudimais.

Parlamentaras įregistravo Rinkimų kodekso pataisą, kad meru gali būti renkamas Lietuvos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 21 metai ir kuris yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Šiuo metu amžiaus riba yra 18 metų.

A. Vinkus sako, kad 18 metų cenzas atsirado sujungus visus rinkimų įstatymus į vieną, tačiau tokia riba yra per žema.

„18 metų amžiaus jaunuoliui būti lyderiu savivaldos teritorijoje, kurioje, kaip taisyklė, gyventojų amžiaus vidurkis yra dvigubai, o neretai ir daugiau kartų didesnis, būtų labai sudėtinga ir vargu ar pateisinama“, – sako parlamentaras pataisos aiškinamajame rašte.

A. Vinkus pateikia pastarųjų savivaldos rinkimų statistiką: vidutinis išrinkto mero amžius yra apie 50 metų, o jauniausias išrinktas meras – 32-ejų, vyriausias – 68-erių.

Panašūs skaičiai buvo ir 2019 metais, kai jauniausiam išrinktam merui buvo 30 metų, vyriausiam – 67.

Lietuvos istorijoje nežinomas atvejis, kad meru būtų išrinktas 18 metų jaunuolis ar jaunuolė, konstatuoja iniciatorius.

Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas A. Raslanas naujuoju savivaldybės vadovu išrinktas spalio 22-ąją vykusiuose pirmalaikiuose Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimuose.

Antrajame rinkimų ture socialdemokratas surinko 60,73 proc. rinkėjų balsų, tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Eglė Blaževičienė – 39,27 proc.

ELTA primena, kad pirmalaikiai Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimai surengti po to, kai buvęs Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas neteko mandato. Apeliacinis teismas gegužę pripažino jį kaltu dėl korupcijos ir uždraudė ketverius metus dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame sektoriuje.

Ji pirmadienį patvirtino galutinį šios savivaldybės rinkėjų skaičių.

Dėl Kupiškio rajono savivaldybės mero posto varžysis Liberalų sąjūdžio keliamas Žilvinas Aukštikalnis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškelta Eglė Blaževičienė, Lietuvos regionų partijos kandidatas Edmundas Jonutis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltas Vytautas Mockus, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Raslanas.

Antradienį šios savivaldybės pastate jau prasidės balsavimas iš anksto. Jis nuo 7 val. ryto iki 20 val. vyks iki ketvirtadienio imtinai.

Trečiadienį–penktadienį balsavimo procesas taip pat bus organizuojamas specialiuose punktuose: Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros bei socialinės priežiūros įstaigose, bausmių atlikimo vietose ir kt.

Penktadienį–šeštadienį nuo 8 iki 20 val. rinkimų komisijų nariai vykdys balsavimą rinkėjų namuose. Pasinaudoti teise balsuoti namuose turi neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukę 70 metų ir vyresni rinkėjai.

Sekmadienis – pagrindinė pirmalaikių Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų diena, kai bus balsuojama nebe savivaldybės pastate, o savose rinkimų apylinkėse nuo 7 val. iki 20 valandos.

Nauji rinkimai Kupiškyje rengiami buvusį konservatorių merą Dainių Bardauską pripažinus kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, kurstymo suklastoti dokumentą. Jam uždrausta eiti vadovaujamas pareigas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, kol kas politinės kampanijos dalyviais registravosi Liberalų sąjūdis, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija per gegužę vykusį suvažiavimą yra nutarusi į Kupiškio rajono merus kelti buvusio Kūno kultūros ir sporto departamento vadovo Algirdo Raslano kandidatūrą.

Pirmadienis yra paskutinė diena registruotis politinės kampanijos dalyviu. Nesiregistravusieji šiuose rinkimuose negalės dalyvauti.

Rinkimų kodeksas numato, kad politinės kampanijos dalyviais registruotis privalo politinės organizacijos, kurios planuoja kelti kandidatus į merus šiuose rinkimuose. Taip pat – teisę būti kandidatais turintys fiziniai asmenys, ketinantys išsikelti savarankiškai.

Pirmalaikiai Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimai vyks spalio 8 dieną.

Čia rengti naujus mero rinkimus prireikė, kai Lietuvos apeliacinis teismas gegužės 11 dieną pripažino konservatorių keltą merą Dainių Bardauską kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, kurstymo suklastoti dokumentą ir uždraudė eiti vadovaujamas pareigas.

Atsižvelgdama į teismo sprendimą, Vyriausioji rinkimų komisija gegužės 16 dieną panaikino politiko mandatą.

D. Bardauskas tokį sprendimą apskundė, tačiau teismas jo skundą atmetė.

„Vilnius yra pasiruošęs NATO summitui. Miestas yra paruoštas ir, šiuo atveju, net nereikėjo kaip studentams paskutinės nakties, darbai yra pabaigti ir iš esmės mes jau šiandieną visus infrastruktūros darbus esame pabaigę: gatvės – sutvarkytos, pėsčiųjų takai – sutvarkyti, kas buvo numatyta ir visi kiti darbai mieste, kurie buvo suplanuoti, ruošiantis kitos savaitės renginiams, jie yra pabaigti“, – žurnalistams penktadienį sakė sostinės meras.

Jo duomenimis, pasirengimui viršūnių susitikimui sostinė išleido apie 10 mln. eurų.

V. Benkunskas pabrėžė, kad ši infrastruktūra būtų buvusi tvarkoma nepriklausomai nuo šios progos, o vilniečiams tarnaus ir po viršūnių susitikimo.

Pasak jo, nuo sekmadienio rengiantis susitikimui prasidės senamiesčio zonos uždarymas, bus statomos tvoros, pradedami įrenginėti postai. Nuo ketvirtadienio vakaro čia pradėti statyti ženklai, kurie riboja automobilių stovėjimą.

„Labai prašome gyventojų jau dabar patraukti savo automobilius tose zonose, kur yra pastatyti stovėjimą draudžiantys ženklai. Iš esmės mes esame fiksavę savaitės pradžioje, kurie automobiliai stovi ten ir jeigu susisiekus su savininkais paaiškės, kad jie, tarkime, yra išvykę, atostogose ar dėl kažkokių kitų priežasčių negali savo automobilių patraukti, jie bus nutraukiami savivaldybės iniciatyva, – sakė meras. – Bauda administracinė už tai nebus taikoma, jiems tiesiog reikės, kai jie galės, savo automobilį pasiimti kažkada.“

Automobiliai, sustoję apribojimų vietose po ženklų pastatymo bus priverstine tvarka patraukiami, jų savininkai sulauks administracinės atsakomybės.

V. Benkunskas ragino senamiesčio gyventojus savo automobilius palikti aplinkiniuose rajonuose. Pasak jo, leidimus stovėti senamiestyje turintys gyventojai neturės už jų stovėjimą mokėti ir prisiparkavę aplinkinėse zonose.

Gyventojams papildomai įrengtos trys aikštelės prie Tymo turgaus, Olandų žiedo bei Žvėryno mikrorajone.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

Pasak V. Benkunsko, prioritetas atliekant darbus buvo skiriamas toms gatvėms ir pėsčiųjų takams, kur vyks delegacijos.

„Mes paskaičiavome, kad iš esmės 10 kilometrų yra patiesta ištisinio asfalto būtent šitose atkarpose, – sakė jis. – Iš viso per šį sezoną jau yra Vilniaus mieste pasiektas jau beveik 23 kilometrų ištisinio asfalto kiekis, darbai vyksta pagal planą ir matome, kad tas mūsų tikslas per šį šiltąjį sezoną Vilniuje atnaujinti 100 kilometrų ištisinio asfalto, jis tikrai yra realizuojamas gana tiksliai ir kokybė yra tikrai gera.“

Savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjas Ilja Karužis teigė, jog nors darbai buvo atlikti itin greitai, tai nulėmė konkursų planavimas, o patys darbai buvo atliekami taip, kaip reikalauja technologija, todėl kokybė nuo to nenukentėjo. Šiems darbams taikoma trejų metų garantija.

„Projektuojama ir planuojama, kad visos šitos gatvės vidutiniškai tarnauti turėtų apie 15 metų“, – sakė jis.

Vilniaus viršūnių susitikimo metu Vilniaus gatves papuoš 3,8 tūkst. NATO vėliavėlių.

„Be šitų vėliavėlių mes turime ir viešąjį transportą, kuris yra papuoštas Lietuvos, NATO ir Ukrainos vėliavėlėmis, visa informacija bus ir mūsų lauko stendų reklamose“, – kalbėjo meras.

Nuo penktadienio savivaldybė savo įstaigose, o administratoriai – ant daugiabučių namų taip pat kelia Lietuvos, NATO ir Ukrainos vėliavas. V. Benkunskas ragina tai daryti visus vilniečius ir išreikšti palaikymą nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.

„Iš tiesų matysis Vilniuje, kad renginys yra tikrai svarbus ir mūsų akcentas su visuomenininkais, kad matytųsi ir Ukrainos dedamoji, kad iš tikrųjų šitas NATO renginys yra pirmiausiai apie tą karą, kuris vyksta Ukrainoje“, – pridūrė jis.

V. Benkunskas taip pat priminė, kad susitikimo metu sostinėje kursuos nemokamas viešasis transportas, tačiau įspėjo, jog dėl ribojimų kai kurie maršrutai renginio metu bus pakeisti.

Nuo ankstaus pirmadienio į senamiestį negalės įvažiuoti joks transportas – draudimai galios ir aptarnaujančiam, gyventojų bei kitam transportui. Pėstieji, norintys patekti į šią zoną, turės praeiti patikros punktus.

Pasak portalo, A. Klišonis „Plungės šilumos tinklų“ vadovybei teigė, kad ši turėjusi ieškoti galimybių leisti „Plungės bioenergijai“ naudotis savivaldybės įmonės infrastruktūra, taip pat pirkti šilumos energiją iš šio nepriklausomo šilumos gamintojo.

LRT teigimu, buvusi „Plungės šilumos tinklų“ generalinė Margarita Charitonova bei įmonės valdybos pirmininkas Justinas Šimkus Plungės rajono merui atsakė, kad jis buvo linkęs ginti ne savivaldybės įmonės, o privataus verslo – „Plungės bioenergijos“ – interesus.

Nurodoma, kad M. Charitonova įraše taip pat teigia, jog derybų su „Plungės bioenergija“ metu, kai prisijungdavo meras, jis kalbėdavo ne „Plungės šilumos tinklų“ naudai.

J. Šimkus LRT patvirtino, kad įmonė „Plungės šilumos tinklai“ konfliktavo su A. Klišoniu dėl privataus šilumos gamintojo „Plungės bioenergija“ protegavimo.

Birželio pradžioje J. Šimkus atsistatydino iš „Plungės šilumos tinklų“ valdybos pirmininko pareigų, motyvuodamas, jog naujai išrinktas Plungės rajono meras A. Klišonis viešai išsakė kaltinimus dėl ankstesnių metų įmonės rezultatų, neįsiklausęs į juos lėmusias priežastis.

J. Šimkus atsistatydinimo pareiškime taip pat nurodė, jog savivaldybės rajono taryba nenurodydama objektyvių priežasčių pavasarį nepatvirtino „Plungės šilumos tinklų“ generalinės direktorės M. Charitonovos metinio pranešimo. Ji taip pat atsistatydino iš „Plungės šilumos tinklų“ direktorės pareigų.

Tuo metu Plungės rajono meras A. Klišonis LRT kada nors raginęs savivaldybės įmonę dėl ko nors tartis su privačiu gamintoju bei šį kaip nors protegavęs.

LRT žiniomis, situaciją Plungėje stebi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei šiuo metu vertina informaciją. 

Paramos fondas yra ne pelno organizacija, kuri veikia nuo 2015 m. ir teikia pagalbą vaikams ir senjorams Ukrainos fronto teritorijoje, siekia pagerinti ukrainiečių, nukentėjusių nuo karo, gyvenimo kokybę. Organizacija aktyviai veikia įvairiose srityse: pristato humanitarinę pagalbą į deokupuotus miestus ir kaimus, taip pat reikalingus daiktus, aprūpina sveikatos priežiūros įstaigas vaistais, padeda beglobiams gyvūnams.

Kauno rajono savivaldybė turi ilgamečių partnerių Ukrainoje – su Užkarpatės apskritimi bendradarbiauja jau beveik dešimt metų. Draugaujama įvairiose srityse, o prasidėjus karui savivaldybės pagalba buvo skirta to regiono žmonėms. Nuo karo pradžios partneriams siųsti vaistai, medicinos įranga, maisto produktai, dovanoti visureigiai, greitosios pagalbos automobilis, priimti globoti žirgai, kariškių vaikams surengtos stovyklos su reikalingomis reabilitacijos paslaugomis.

Meras patikino, kad savivaldybė ir toliau bendradarbiaus su Užkarpatės sritimi ir tęs paramą šiam regionui.

Paramos fondo ambasadorė Lietuvoje apsidžiaugė išgirdusi, kaip nuosekliai ir kryptingai Kauno rajonas padeda savo partneriams Ukrainoje. „Norėtume padėti savo žmogiškaisiais resursais, patirtimi, žiniomis. Fondas neturi konkrečių regionų, kuriems skiria paramą, ji gali būti skirta ten, kur jūs norėtumėte“, – sakė D. Baronienė.

Savivaldybės vadovas sutarė su fondo ambasadore aptarti galimybes, kaip ateityje būtų galima dirbti kartu.

„Per NATO viršūnių susitikimą tikriausiai nebūsiu Lietuvoje. Esame susiplanavę kelionę. Tai, manau, susiję ir su NATO, nes kaip ir per bet kokį tarptautinį renginį, uždarys gatves. Taip buvo ir tada, kai Lietuvoje lankėsi JAV prezidentas George W. Bushas. Vilniuje  tikrai bus truputį nejauku, dar labiau, manau, sustiprinta apsauga“, – sakė kalbintas vilnietis.

„Jeigu reikia, išvažiuosime. Man tinka toks variantas“, – teigė kitas pašnekovas, paklaustas, ką mano apie valdžios rekomendacijas gyventojams per NATO viršūnių susitikimą laikinai apleisti sostinę.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tuo metu atostogausiu, tad vargu, ar stebėsiu, ar būsiu kamščiuose“, – antrino vyras.

„Ką ketinu daryti? Normaliai gyventi toliau. Praeisiu ten, kur man reikia. Ir darysiu tai, kas man reikia“, – trumpai drūtai rėžė užkalbintas praeivis.

Ką ketinu daryti? Normaliai gyventi toliau. Praeisiu ten, kur man reikia. Ir darysiu tai, kas man reikia.

 

Liepos 11–12 dienos daugeliui LNK kalbintų vilniečių – dar labai tolima data. Vieni sakė, kad tuo metu atostogaus, kiti – liks mieste, o treti gal ir kur nors pabėgs, kaip ir pataria miesto meras.

Kaimo turizmo asociacijos vadovė Agnė Vaitkuvienė sakė, kad žmonių suaktyvėjimo ir domėjimosi kaimo sodybomis kol kas nestebi.

– Vilniečiai neskuba rezervuoti vietų kaimo turizmo sodybose?

– Kadangi išpuola darbo dienos, tad tų užklausų nesulaukėme. Pas mus dažniausiai išankstinės užklauso yra savaitgaliams, bet mes vis tiek jau pasiruošę „darbostogoms“. Nuo karantino laikų turime gerą interneto ryšį. Tad visiems, kurie turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, irgi pabėgti į kaimą.

– O apskritai kalbant apie atostogas, ar vasarai jau yra užsakomos sodybos?

– Labai džiugu, kad šiemet mes jau sugrįžtame į priešpandeminį laikotarpį, t. y. kad žmonių įpročiai sugrįžta į įprastas vėžes. Per pandemiją ar prasidėjus karui Ukrainoje, žmonės gyveno nežinomybėje ir užsakydavo sodybas paskutinę minutę. Viskas buvo labai išsiderinę, tačiau šiemet mes jau matome, kad ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiams sodybos užsakomos iš anksto.

– Jeigu vertinant procentais, kiek tų sodybų jau užsakyta?

– Na, tikslių skaičių mes kol kas neturime, bet faktas, kad liepos ir rugpjūčio savaitgaliams daugelis sodybų – jau užimtos. Aišku, turime dar daug vietų darbo dienomis. Ir ypač per NATO viršūnių susitikimą.

– Kiek sodybų vienija jūsų asociacija?

– Mūsų asociacijai dabar priklauso apie keturi šimtai sodybų. Na, o kiek apskritai Lietuvoje yra sodybų, sudėtinga būtų paskaičiuoti? Prieš tai esu žiūrėjusi statistiką. Lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, buvo skaičiuojama apie 800 sodybų. Po pandemijos – jau apie 1300 sodybų. Tačiau tai nėra susiję su tuo, kad jų kuriasi vis daugiau. Tiesiog valdžia sugriežtino kaimo turizmo sodybų kontrolę. Tos, kurios anksčiau dirbo šešėlyje, dabar buvo priverstos užsiregistruoti ir mokėti mokesčius.

Šį savaitgalį Lietuvos kaimo turizmo sodybose ir ūkiuose vyksta atvirų durų dienos.

 

– Kokiuose Lietuvos kraštuose daugiausiai telkiasi turizmo sodybos? Gal – labiau ežeringuose?

– Mes esame pastebėję, kad klientas nelinkęs važiuoti toliau kaip 100 km nuo savo miesto. Ypač pastaruoju metu, esant tokioms degalų kainoms. Tad didžioji dalis sodybų ir koncentruojasi aplink didžiuosius Lietuvos miestus, kažkur 100 km spinduliu. Labai augantis turizmo regionas yra Dzūkija, t. y. Dzūkijos miškai ir nacionalinis parkas. Taip pat – ežerengi kraštai.

– Kokias paslaugas dabar siūlo kaimo turizmo sodybos? Anksčiau žmonėms tai asocijavosi su pirtimi, kubilu ir lauko kepsniais. Ar kas nors pasikeitė?

– Pirmiausiai, kaimo turizmas yra apgyvendinimas, apsistojimas kaime pas ūkininkus. Pastebėjome, kad dabar labai keičiasi kaimo turizmo klientas. Jeigu anksčiau jam užtekdavo pagulėti prie ežerėlio ir išsikepti šašlykų, dabar jau klientas nori daugiau paslaugų, komforto ir ypač laisvalaikio pramogų. Labiausiai sudomina įvairios edukacijos ir degustacijos.

– Kaip kaimo turizmo verslą paveikė infliacija?

– Paveikė, ypač praeitais metais. Kainos augoą 10–20 proc. Tam labiausiai turėjo įtakos pakilusios elektros ir paslaugų kainos – visos sąnaudos labai išaugo. Tačiau šiemet sodybų šeimininkai neplanuoja smarkiai kelti kainų.

– Kokia vidutiniška yra paros kaina?

– Na, kaimo turizmas tuo ir geras, kad kainos labai įvairios ir kiekvienas gali rasti pagal savo galimybes. Pavyzdžiui, dviejų gandrų turizmo sodyboje galima pernakvoti ir už 10–15 eurų, na, o  keturių ar penkių gandrų sodyboje už naktį teks pakloti ir 70 ar 80 eurų. Jeigu imtume vidurkį, tai būtų 25–30 eurų žmogui už parą. Norėčiau tuo pačiu pristatyti, kad šį savaitgalį Lietuvos kaimo turizmo sodybose ir ūkiuose vyksta atvirų durų dienos. Visi atveria vartus ir kviečia žmones išbandyti įvairias edukacijas ar degustacijas. Pavyzdžiui, pajodinėti arkliukais, lipdyti iš molio ir su didele nuolaida apsistoti sodybose.