Šeštą kartą vykusiuose „Kauno sporto apdovanojimuose“ devyniose kategorijose laureatus rinko kauniečiai ir specialiai sudaryta komisija. Už viso gyvenimo nuopelnus sportui pagerbtas nusipelnęs irklavimo treneris Algirdas Arelis.

„Džiaugiamės, kad šie metai buvo rezultatyvūs bei turtingi tiek sportininkų, tiek Kauno pasiekimais. Didžioji dalis miesto pažangos projektų skirti sportui – visiems jums.

Baigiamas statyti naujasis lengvosios atletikos maniežas, prasidėjo atgimstančio Šilainių baseino darbai. Netrukus startuosime su Panemunės baseino, naujos futbolo arenos statybomis. Prie Kauno marių kyla buriavimo mokykla, paskutiniai štrichai dedami ir irklavimo bazėje Lampėdžiuose.

Tačiau svarbiausias indėlis – jūsų. Kasdieniais darbo rezultatais garsinate Kauną, įkvepiate jaunąją kartą. Jūs – mūsų miesto ir visos Lietuvos ambasadoriai. Ir toliau sieksime, kad miesto sporto sistema tobulėtų, užduodama toną visos šalies mastu“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius kalbėjo Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

Jaunuoju metų sportininku (iki 18 metų) tapo keturiolikmetis Tajus Juška. Jo pasiekimų sąraše – Europos jaunimo plaukimo čempionato bronzos medalis, drauge su nacionalinės rinktinės nariais iškovota bronza estafetėje 4x100 m laisvuoju stiliumi. Vaikinui priklauso per 20 įvairių amžiaus grupių rekordų.

Metų jaunoji sportininkė – šuolininkė su kartimi Rugilė Miklyčiūtė. Aštuoniolikmetė Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionate laimėjo sidabro medalį ir pasiekė naująjį Lietuvos rekordą, įveikusi 4,15 m aukščio kartelę.

Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje, Metų sportininko su negalia kategorijoje, įvertinimo sulaukė Oksana Dobrovolskaja. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempionate atletė užėmė pirmą vietą. Taip pat tris kartus gerino Lietuvos aklųjų disko metimo rekordą ir pasiekė aukščiausią normatyvą į Paryžiaus paralimpines žaidynes.

Metų sportininku pripažintas Tautvydas Grabauskas. Šveicarijoje vykusiose dvivešimtgubo ultratriatlono varžybose per daugiau kaip tris savaites jis įveikė 76 km plaukte, 3600 km numynė dviračiu ir 844 km nubėgo, užimdamas 3 vietą. „Antžmogišką“ ištvermę demonstruojantis „Iron Tautvis“ jau ruošiasi dar didesniems galimybių išbandymams.

Geriausios Kauno sportininkės apdovanojimą antrus metus iš eilės pelnė tituluočiausia mūsų šalies plaukikė Rūta Meilutytė. Ji pasaulio plaukimo čempionate Japonijoje iškovojo čempionės titulus 50 ir 100 m plaukimo krūtine distancijose. Taip pat pagerino 50 m plaukimo krūtine planetos rekordą.

Apdovanojimas įteiktas ir drauge su auklėtine įspūdingų rezultatų pasiekusiam jos treneriui Tadui Duškinui.

Stipriausia praėjusio sezono Lietuvos ledo ritulio ekipa „HC Kaunas City“ – Metų vyrų komanda. Ekipa taip pat laimėjo šių metų IIHF Kontinentinės taurės pirmąjį etapą ir tapo pirmuoju šalies klubu, patekusiu į antrąjį šio turnyro etapą.

„Smagu ir netikėta iš miesto gauti tokį įvertinimą. Džiaugiuosi komandos darbu ir iniciatyvumu – į tai įdedame daug širdies, laiko, energijos. Kaunas – sportiškas miestas. Stengiamės palaikyti visas sporto šakas, bendraujame ir kuriame bendruomenišką ryšį. Kviečiu prisijungti ir žiūrovus bei nepraleisti paskutinių ledo ritulio namų varžybų – gruodžio 20 d. 19.30 val.“, – kalbėjo klubo direktorė Rasa Nemanienė.

„Kaunas-VDU“ tinklininkės – geriausia Metų moterų komanda. 2022–2023 m. sezone Lietuvos tinklinio čempionate užėmė 2 vietą, tapo Baltijos lygos nugalėtojomis  ir garbingai atstovavo Kaunui bei visai Lietuvai dalyvaudamos Europos taurės varžybose.

Išskirtinėje kategorijoje už viso gyvenimo nuopelnus sportui apdovanotas žinomas irklavimo treneris Algirdas Arelis. 86 metų veteranas per savo ilgametę karjerą užaugino ne vieną Olimpinių žaidynių laimėtoją.

Paklaustas, ką mano apie dabartines treniruočių sąlygas ir šiandieninį irklavimo sportą Lietuvoje, profesionalas negailėjo komplimentų: „Lampėdžiai yra nuostabiausias kampelis ir turi puikausią bazę, kuri gal net yra viena iš geriausių Baltijos šalyse. Ten nuėjęs naujai atgimstu. Taip pat galiu pasidžiaugti, kad paties irklavimo lygis kur kas aukštesnis nei anksčiau ir ateityje turi kilti kaip ant mielių“.

Metų sporto renginiu išrinktas Eurolygos finalo ketvertas, šiemet pirmąkart surengtas Kaune. Čia dėl prestižinio titulo susirėmė „Olympiacos“, „Monaco“, „Barcelona“ ir „Real“ krepšinio klubai, lydimi gausaus būrio aistruolių. Vienybės aikštėje įrengtoje specialioje zonoje fanai bendravo su sportininkais, išbandė savo jėgas turnyruose, varžėsi prizų, tiesiogiai stebėjo lemiamas Eurolygos kovas bei šėlo koncertuose.

Kaunas jau suplanavo, kad ir 2024-ieji bus gausūs sporto renginiais: mieste vyks Europos dailiojo čiuožimo čempionatas, Lietuvos irklavimo ir Europos merginų iki 19 metų futbolo pirmenybės.

Jau šį trečiadienį parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks prestižiniai Lietuvos sporto apdovanojimai, kuriuose bus įteikta net 11 prestižinių statulėlių.

„Metų sportininkas“, „Metų sportininkė“, „Metų komanda“, „Metų treneris(-ė)“ bei „Metų proveržis“ – tokiais įvertinimais gruodžio 21-ąją džiaugsis penki olimpiečiai ir penki paralimpiečiai, išskirtinis dėmesys bus skirtas ir „Už viso gyvenimo nuopelnus“ sporto pasaulio asmenybei pagerbti.

Nuo 1994-ųjų organizuojami apdovanojimai jau atrus metus iš eilės vyksta pagal atnaujintą formatą – toje pačioje scenoje dėmesys skiriamas ir olimpinio, ir paralimpinio sporto atstovams, toje pačioje šventėje pagerbiami visi labiausiai per pastaruosius metus nusipelnę atletai. 

Toks dviejų komitetų susivienijimas, pasak Lietuvos paralimpinio komiteto prezidento Mindaugo Biliaus, stipri žinutė visuomenei, jo teigimu, tai parodo, kad visi esame lygūs ir drauge švenčiame Lietuvos pergales.

„Mes, kartu su savo partneriais Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, šiuo renginiu kalbame apie mūsų šalies pasiekimus sporte. Paraleliai apie laimėjimus arenose keliauja ir kita žinutė – kad mes visi esame kartu. Noriu, kad ši vienybės dvasia persikeltų į visas mūsų valstybės gyvenimo sritis, kur kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo ypatybių, būtų traktuojamas kaip visavertis pilietis, kad jam būtų suteiktos visos galimybės”, – kalbėjo M. Bilius.

Gražiu tarpusavio bendradarbiavimu džiaugiasi ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė. Pasak jos, glaudus ryšys su Lietuvos paralimpiniu komitetu simbolizuoja lygybę sporte, o šventinis renginys – puiki proga drauge pasidžiaugti lietuvių pasiekimais.

„Džiaugiuosi, kad formuojame ir tęsiame gražią tradiciją jau antrus metus Lietuvos sporto apdovanojimuose pagerbdami tiek šalies olimpiečius, tiek paralimpiečius. Didžiausia metų šventė – tai proga padėkoti stipriausiems ir ištvermingiausiems sportininkams bei visai su jais dirbančiai komandai“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.

Apdovanojimų scenoje Metų geriausiems bus įteiktos skirtingos statulėlės, tradiciškai Lietuvos paralimpinis komitetas laureatams įteiks specialiai šventei skulptorių Vaivos ir Vido Simanavičių kurtas „Sugauto vėjo“ statulėles, kurių pagrindinis akcentas – stilizuota gilė, iš kurios, pagal legendą, išauga galingas ąžuolas. Kiekviena jų – tarsi simbolinė aliuzija ir į Neries paupyje esančioje „Paralimpiečių krantinėje“ iškilusią tokio pat pavadinimo skulptūrą. Statulėlės pritaikytos žmonėms su regėjimo negalia – visi užrašai ant jų iškalti Brailio raštu. 

„Tai lyg krantinės simbolio ir jo krūvio perkėlimas iš viešosios erdvės į asmeninę . Bendros mūsų visuomenės pergalės, virsmai, pokyčiai, apie kuriuos kalba didžioji skulptūra, pirmiausia užgimsta konkretaus žmogaus asmeninėje erdvėje“, – mintimis dalijasi skulptorė ir idėjos autorė V. Simanavičienė.

Pasak kūrėjų, bronzinių statulėlių gaminimas truko net kelis mėnesius, o kiekvienų metų tiražas turi savitą braižą.

„Kūrinio gimimo procese, kaip turbūt ir sporte – daug darbo su savo mintimis, būsenomis, daug fizinių judesių, prakaito, daug pagalbinių medžiagų, atliekų, dulkių. O viešai matoma – tik „pergalės spindesys”, bet juk toks ir yra tikslas“, – statulėlių gimimo užkulisius atskleidė skulptorius V. Simanavičius.

Tuo tarpu Lietuvos tautinis olimpinis komitetas jau kelerius metus olimpiečiams teikia Lietuvos olimpinės komandos „LTeam“ prekės ženklo simboliu pažymėtą statulėlę su stilizuotu ąžuolo lapu.

„LTeam“ – tai oficialaus Lietuvos trumpinio LT ir angliško žodžio „team“ (komanda) derinys, kuris per pastarąjį dešimtmetį tapo ne tik emblema ant sportinės aprangos, bet ir sirgalių šūkiu bei sektinu pavyzdžiu jaunimui, patraukliu partneriu verslui bei etalonu patiems sportininkams.

„Stilizuotas ąžuolo lapas nuo 2013-ųjų reprezentuoja visą olimpinę komandą, tai stiprybės, tvirtumo, ilgaamžiškumo ir vieningos tautos simbolis“, – sako D. Gudzinevičiūtė.

Iki tampant Lietuvos sporto apdovanojimams šis renginys buvo vadinamas „LTeam apdovanojimais“, o iki „LTeam“ statulėlių olimpiečiams buvo teikiamos šviesaus atminimo skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kurtos „Šaulio“ prizas. Tokį nuo 1994 iki 2013 metų yra gavę 20 sportininkų.

Geriausi Lietuvos sportininkai, komandos ir treneriai bus apdovanoti gruodžio 21 d. Vilniuje, iškilminga ceremonija vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Stebėti renginį ir palaikyti sportininkus galės ir visuomenė, Kalėdų programoje gruodžio 25 d., 16:30 val. šventę transliuos TV3 televiziją.

Jau gruodžio 21-ąją prestižinėje Lietuvos sporto apdovanojimų šventėje paaiškės geriausias „Metų sportininkas“, „Metų sportininkė“, „Metų komanda“, „Metų treneris(-ė)“, „Metų proveržis“.

Balsuoti iki gruodžio 12 d. galima visose penkiose kategorijose, kuriose visuomenės balsas lems 20 proc. galutinio rezultato, likusius 80 proc. sudarys apdovanojimų Tarybos balsas.

Likus vos kelioms savaitėms iki šventinio renginio, kviečiame susipažinti su nominantais.

Metų komanda

Baidarininkai, irkluotojai ar krepšininkai? Metų komanda pretenduoja tapti medalius Europos ir pasaulio čempionatuose užsikabinusios vyrų ekipos. Istorinis 3x3 krepšinio rinktinės žingsnis, net dvi Mindaugo Maldonio ir Andrejaus Olijniko triumfo akimirkos bei pirmoji Dovydo Nemeravičiaus ir Armando Kelmelio tandemo paraiška žemyno pirmenybėse.

Lietuvos vyrų 3×3 rinktinė

Ant Tokijo olimpinių žaidynių slenksčio stovėjusi, bet šių durų nepravėrusi Lietuvos 3x3 krepšinio rinktinė naują olimpinį ciklą pradėjo plačiai išskleistais sparnais. Birželį Gintautas Matulis, Darius Tarvydas, Marijus Užupis, Ignas Vaitkus nukeliavo iki Antverpene, Belgijoje, vykusio pasaulio čempionato finalo ir pelnė sidabro medalius.

Grupės varžybose lietuviai įveikė Mongoliją, Vokietiją, Čilę ir Taivaną, o ketvirtfinalyje net 21:11 sutriuškino titulą gynusius JAV krepšininkus. Pusfinalyje po dramatiškos kovos įveikti prancūzai ir vienintelis pralaimėjimas patirtas finale – žaidžiant su tituluočiausia visų laikų 3x3 rinktine Serbija.

Serbai pasaulio čempionais tapo penktą kartą istorijoje, o Lietuvai tai buvo pirmasis, istorinis, medalių komplektas FIBA planetos pirmenybėse. Prieš pasaulio čempionatą rinktinės treneris Dainius Novickas priėmė netikėtą sprendimą – į sudėtį neįtraukė aukščiausią individualų reitingą turėjusio Aurelijaus Pukelio, bet sprendimas pasiteisino ir rekordinės aukštumos buvo pasiektos.

Įdomu tai, kad vicečempionų ketveriukėje nėra nė vieno žaidėjo, gimusio Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, didžiausiuose Lietuvos miestuose. G. Matulis yra iš Rokiškio, D. Tarvydas – iš Švenčionėlių, M. Užupis gimė Šakiuose, o I. Vaitkus – Šiauliuose.

FIBA 3x3 vyrų rinktinių reitinge Lietuva užima trečią vietą, nusileisdama tik Serbijai ir JAV.

Vyrų dvivietė baidarė

Pasaulio čempionato sidabras Dortmute, Kanadoje; Europos čempionato bronza Miunchene, Vokietijoje – baidarininkai Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas per tris rugpjūčio savaites nuraškė saldžiausius viso sezono vaisius.

Pasaulio čempionato 500 metrų dviviečių baidarių finale lietuviai finišavo per 1 min. 35:56 sek., 0,57 sek. nusileisdami vengrams Bence'ui Nadasui ir Balintui Kopaszui.

A. Olijnikas šios rungties pasaulio vicečempionu tapo antrą kartą, tačiau 2011 metais, kai sidabro medalius kabinosi kartu su Ričardu Nekriošiumi, ši rungtis dar nebuvo olimpinė. Kartu su šiuo partneriu A. Olijnikas praeityje yra laimėjęs ir pasaulio čempionato bei Europos čempionato bronzos medalius, o štai M. Maldoniui tai pirmasis skambus pasiekimas dviviečių baidarių varžybose.

31-erių baidarininkas iš Daugų aukštumų siekdavo irkluodamas vienvietę ir buvo vienintelis Lietuvos baidarininkas Tokijo olimpinėse žaidynėse. Praėjusiais metais jis buvo išrinktas geriausiu baidarių ir kanojų irkluotoju Lietuvoje. Vis dėlto: pasaulio čempionato medalį iškovojo pirmąkart karjeroje.

Sėkmės iš rankų M. Maldonis ir A. Olijnikas nepaleido ir vos po trijų savaičių vykusiame Europos čempionate – finale 500 m nuirklavę per 1 min. 32.210 sek., į priekį praleidę tik Vengrijos ir Vokietijos komandas, pasipuošė bronziniais apdovanojimais.

M. Maldonis su ketveriais metais vyresniu A. Olijniku į vieną baidarę susėdo 2019 metais parodomosiose varžybose Japonijoje. Tuomet M. Maldonis pavadavo dukrytės Gabijos gimimu besidžiaugusį  R. Nekriošių. Oficialiai įgula M. Maldonis ir A. Olijnikas tapo po Tokijo olimpinių žaidynių, tačiau pirmasis jų pasaulio čempionatas nebuvo sėkmingas – teko tenkintis B finalu.

Vyrų porinė dvivietė

Irkluotojai Dovydas Nemeravičius ir Armandas Kelmelis bronzos medalius iškovojo paskutinę Europos čempionato Miunchene, Vokietijoje, dieną. Finale į pirmąjį trejetą lietuviai įsiveržė distancijos viduryje ir pozicijos nebeužleido. 2000 m distanciją įveikę per 6 min. 42.11 sek. jie nusileido tik Kroatijos ir Ispanijos įguloms.

25-erių D. Nemeravičius anksčiau buvo Lietuvos porinės keturvietės įgulos, su kuria žėrėsi apdovanojimus 2016-2020 metais, narys. 2017 m. laimėjo tiek pasaulio, tiek Europos čempionatus, 2016 m. ir 2018 m. pelnė Europos čempionato sidabrą, o 2020 m. – bronzą.

Kartu ant elitinių varžybų apdovanojimų pakylos D. Nemeravičius ir A. Kelmelis grįžo po penkerių metų pertraukos – 2017 metais jie iškovojo pasaulio jaunimo (iki 23 metų) čempionato bronzos medalius. 24-erių A. Kelmeliui Europos čempionato bronza – didžiausias karjeros laimėjimas suaugusiųjų varžybose.

Tuo pačiu tai jau 21-asis Lietuvos irkluotojų medalių komplektas Europos irklavimo čempionatuose po Nepriklausomybės atkūrimo. O iškovoti žemyno pirmenybių apdovanojimą vyrų dvivietei pavyko pirmą kartą nuo 2016 metų, kai taip pat bronzos medalius buvo pelnę Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritter. Beje, tuomet varžybos taip pat vyko Vokietijoje.

Su trofėjais – emocijos

2022-ieji buvo pokyčių metai ir iki šiol dar nežinome, kaip atrodys ateinantys 2023-ieji.

„Lietuvos sporto apdovanojimai – reta proga, kai kartu susirenka visa šalies sporto bendruomenė. Tai laikas, kai galime pasidžiaugti metų pergalėmis ir padėkoti jas iškovojusiems sportininkams, jų treneriams, medikams, komandų nariams. 2022-ieji buvo pokyčių metai. Sporto bendruomenei nebuvo lengva ir iki šiol dar iki galo nežinome, kaip atrodys ateinantys 2023-ieji. Tačiau šia švente sieksime bent vienam vakarui pamiršti rūpesčius ir iš visos širdies pasidžiaugti šiemet gausiu pasaulio ir Europos čempionatų trofėjų derliumi“, – sakė olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

„Šiemet mūsų sportininkai padovanojo Lietuvos žmonėms daug pergalių ir teigiamų emocijų. Sėkmė lydėjo ir olimpiečius, ir paralimpiečius – sveikinu juos visus, iškovojusius apdovanojimus ir pranokusius savo varžovus, save pačius. Ne mažiau džiugina ir tai, kad atsiimti apdovanojimų antrus metus iš eilės susirinks olimpinio ir paralimpinio sporto geriausieji. Tai liudija lygybę ir atliepia pagrindinį paralimpinio judėjimo uždavinį – per sportą siekti neįgaliųjų integracijos į visuomenę visose gyvenimo srityse“, – kalbėjo Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) prezidentas Mindaugas Bilius.

Kviečia balsuoti

Gruodžio 21-ąją Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje bus pagerbti olimpinio ir paralimpinio sporto atstovai – bus išrinkta Metų komanda, Metų sportininkas ir sportininkė, treneris, taip pat – ryškiausio proveržio atletas ir atletė.

Kandidatus į olimpinio sporto nominacijas siūlyti galėjo sporto federacijos ir organizacijos, o rinko Lietuvos sporto apdovanojimų taryba, sudaryta iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (LŠMSM), LTOK, LPAK, Sporto žurnalistų federacijos, Sporto federacijų sąjungos, Savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Olimpinio fondo, LTOK sportininkų komisijos atstovų.

Pretendentai atrinkti atsižvelgus į rezultatus, nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. pasiektus olimpinėse ir paralimpinėse rungtyse.

Sporto gerbėjai savo balsus portale ltok.lt gali skirti iki gruodžio 12-osios. Tarybai renkant nugalėtojus visuomenės balsas sudarys 20 proc.

Tarp nominantų – broliai

Olimpinio sporto Metų komandos titului nominuotos: Lietuvos trijulių krepšinio (3 prieš 3) vyrų rinktinė (Gintautas Matulis, Darius Tarvydas, Marijus Užupis, Ignas Vaitkus) ir dvi irkluotojų įgulos – dvivietės baidarės (Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas) ir porinės dvivietės (Dovydas Nemeravičius ir Armandas Kelmelis).

Trijulių krepšinio komanda šiemet tapo pasaulio vicečempione. Baidarininkai M. Maldonis ir A. Olijnikas iškovojo pasaulio čempionato sidabrą ir Europos čempionato bronzą, o D. Nemeravičius ir A. Kelmelis – Europos irklavimo čempionato bronzą.

Metų proveržio nominantai: irkluotojai Domantas Stankūnas ir Dovydas Stankūnas, boksininkė Gabrielė Stonkutė, lengvaatletis Mykolas Alekna, imtynininkas Mantas Knystautas.

Broliai Stankūnai – Europos jaunimo (iki 23 metų) irklavimo čempionai ir pasaulio vicečempionai. G. Stonkutė triumfavo pasaulio ir Europos moterų bokso čempionatuose. Disko metikas M. Alekna – Europos čempionas ir pasaulio vicečempionas. Graikų ir romėnų imtynių meistras M. Knystautas iškovojo pasaulio čempionato bronzą.

Talentas: disko metikas M. Alekna šiemet pripažintas Europos lengvosios atletikos „Kylančia žvaigžde“./lengvoji.lt nuotr.

Žinomi ir nauji veidai

Metų sportininku pretenduoja tapti lengvaatlečiai Andrius Gudžius ir M. Alekna, imtynininkas M. Knystautas ir gimnastas Robertas Tvorogalas.

Disko metikas A. Gudžius šiemet iškovojo pasaulio čempionato bronzą, o sportinės gimnastikos atstovas R. Tvorogalas – Europos čempionato pratimų ant skersinio sidabrą.

Tarp nominančių į Metų sportininkės titulą – boksininkė Ana Starovoitova, plaukikės Kotryna Teterevkova ir Rūta Meilutytė, buriuotoja Viktorija Andrulytė.

A. Starovoitova – Europos moterų bokso čempionato prizininkė (trečioji vieta. K. Teterevkova iškovojo Europos plaukimo (50 m baseine) čempionato olimpinės rungties (200 m krūtine) bronzą, o R. Meilutytė – tokios pat prabos trofėjus pasaulio ir Europos čempionatuose (100 m krūtine).

Metų treneriu bus renkami: trijulių krepšinio vyrų ir moterų rinktinių strategas Dainius Novickas, pasaulio vicečempiono ir Europos čempiono M. Aleknos treneris Mantas Jusis, baidarininkus M. Maldonį ir A. Olijniką treniruojantis Sergejus Sorokinas.

Geriausius metų paralimpinio sporto atstovus išrinks paralimpinė bendruomenė – laureatus įvardys LPAK vykdomasis komitetas.

Triumfavo 2021-aisiais

Pernai Lietuvos paralimpinio sporto laureatais tapo plaukikas Edgaras Matakas ir lengvaatletė Oksana Dobrovolskaja (Metų sportininkai), dziudo kovotojas Osvaldas Bareikis (Metų proveržis), Ramūnas Leonas (Metų treneris), šalies vyrų aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė (Metų komanda).

Olimpinio sporto rinkimuose triumfavo irkluotojas Mindaugas Griškonis ir šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (Metų sportininkai), Andrejus Zadneprovskis (Metų treneris), irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė (Metų komanda), Lietuvos vyrų regbio 7 prieš 7 rinktinė (Metų proveržis).

Tačiau sporto mokymo įstaigos suvienijo visas pastangas, siekdamos išlaikyti sportinį meistriškumą. Iššūkių buvo daug, bet atradus naujas metodikas ir pritaikius esančiai situacijai, procesai nenutrūko. Nėra paslaptis, kad pandemija ir karantinas išryškino spragas sporto įstatyme, trūkumus pradinio rengimo grupėse, aukšto sportinio meistriškumo sportininkų ruošime, atskleidė problemas. Taigi ateityje spręstinų klausimų – tikrai ne vienas.

Šiandien Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacija dėkoja sporto mokymo įstaigų sportininkams, treneriams, jų vadovams už paraiškų teikimą sporto nominacijų apdovanojimuose, už geranoriškumą ir ryžtą siekiant tikslų ir kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu tęsia tradiciją – vykdo 2020 m. sporto mokymo įstaigų nominacijų apdovanojimus.

Nugalėtojais tapo:

„Metų sportininkė“ (gim. 2001 m. ir jaunesnės)

Fausta Šostakaitė (tren. Erika Čipkienė), meninės gimnastikos atstovė, Vilniaus miesto sporto centras.

„Metų sportininkas“ (gim. 2001 ir jaunesni)

Gytis Chasažyrovas (tren. Aleksandras Filatovas) sportinės gimnastikos atletas iš Vilniaus miesto sporto centro.

„Metų neįgaliųjų sportininkė“

Gabrielė Čepavičiūtė (tren. Rasa Mažutaitienė ir Romaldas Bičkauskas) plaukimo sporto šakos atletė iš Kauno plaukimo mokyklos.

„Metų neįgaliųjų sportininkas“

Pijus Čiapas (tren. Loreta Bakutienė, o pirmoji – Raminta Daščiorienė) plaukikas iš Kauno plaukimo mokyklos.

„Geriausia nuotoliniu būdu trenerės vykdyta treniruotė“

Dziuto trenerės Santos Pakenytės iš Šiaulių sporto centro „Atžalynas“.

„Geriausia nuotoliniu būdu trenerio vykdyta treniruotė“

Graikų ir romėnų imtynių trenerio Mariaus Baranausko iš Panevėžio sporto centro.

„Metų mokyklos indvidualių sporto šakų merginų komanda“

Greta Ramonaitė, Justina Jančiulevičiūtė, Diana Selelionytė (tren. Tatjana Klimova ir Virginija Pabalienė) šaudymo sporto pneumatiniais ginklais atletės iš Kauno sporto mokyklos „Gaja“.

„Metų mokyklos indvidualių sporto šakų vaikinų komanda“

Gytis Chasažyrovas ir Daniil Korobkov (tren.Aleksandras Filatovas ir Tadas Butautas) sportinės gimnastikos atstovai iš Vilniaus miesto sporto centro.

„Metų mokyklos komandinių sporto žaidimų merginų komanda“

Darija ir Jekaterina Prušanovos, Gabriela Prušanova ir Altėja Aniulytė (tren. Nerijus Papaurėlis ir Tadeuš Pašuk) iš Vilniaus miesto sporto centro.

„Metų mokyklos komandinių sporto žaidimų vaikinų komanda“

Vaikinų vandensvydžio komanda iš Kauno plaukimo mokyklos, kuri susideda iš Justo Balčikonio, Daniel Skatkov, Deivido Belousovo, Mato Štaro, Mantvydo Steponavičiaus, Areto Raižio, Domanto Spitrio, Žygimanto Skučo, Justo Janavičiaus, Deivido Švenčionio, Daniel Vitkausko, Tado Bliujaus, Marko Misailovo (tren. Rimvydas Šimanskas ir Artūras Šimanskas).

„Metų sportininkų ugdymo centro sporto renginys“

„Sūduvos taurės 1 valandos bėgimas“ – Marijampolės sporto centras.

„Metų vadovas“

Marius Jukonis – Vilniaus miesto sporto centro direktorius.

Į antrąjį balsavimo etapą šioje nominacijoje užtikrintai pateko nuo pirmųjų dienų lyderių dvejetuke įsitaisiusios tinklininkės. Ant smėlio kartu prieš varžoves kovojančios Urtė Andriukaitytė ir Vytenė Vitkauskaitė šių metų prestižiniuose Lietuvos geriausiųjų rinkimuose kol kas atkakliausiai lenktyniauja tarpusavyje.

Rinkimuose šiuo metu pirmaujančios Urtės kraityje – 4635 balsai, o Vytenė turi surinkusi 4211 balsų. Arčiausiai šio dueto žygiuoja plaukikas Danas Rapšys, sulaukęs 2233 aistruolių balsų.

Kovą dėl statulėlės tęsia į populiariausių devintuką taip pat patekusi jaunoji plaukikė Kotryna Teterevkova, imtynininkė Danutė Domikaitytė, maratonininkas Remigijus Kančys, šuolininkai į aukštį Adrijus Glebauskas ir Airinė Palšytė bei boksininkas Tadas Tamašauskas.

Populiariausią atletą lems tik aistruolių verdiktas. Jų balsai taip pat sudarys 20% galutinio rezultato metų sportininko ir sportininkės, vyrų ir moterų komandų, trenerio ir trenerės bei proveržio rinkimuose.

Kitus 80% sudarys specialiai apdovanojimams suburtos tarybos sprendimas. Ją sudaro aštuoni žmonės: po du atstovus iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (toliau – LSŽF) bei po vieną – iš Lietuvos trenerių asociacijos (LTA) ir Nacionalinės sportininkų asociacijos (NSA).

Primename, kad į nominacijas įtraukti tik olimpinių sporto šakų sportininkai ir treneriai už pasiekimus nuo 2018 metų gruodžio 1 dienos iki 2019 metų gruodžio 1 dienos.

Aistruoliai savo balsą atiduoti gali kartą per dieną (https://www.ltok.lt/lteam-apdovanojimai/). Balsavimas tęsis iki gruodžio 10 dienos. Lapkričio 12-ąją prasidėjusiame balsavime sulaukta jau daugiau nei 60 tūkstančių balsų.

Iškilminga laureatų apdovanojimų ceremonija įvyks gruodžio 17-ąją. Ją tiesiogiai transliuos TV3 televizija.

Geriausių Lietuvos sportininkų rinkimai, kuriuose iki 2014-ųjų vienoje nominacijoje konkuruodavo tiek vyrai, tiek moterys, LTOK rengia nuo 1994 metų.

Lapkričio 22 d. aistruolių balsavimo rezultatai:

„Metų sportininkas“: Danas Rapšys (5451 balsas), Robertas Tvorogalas (1116 balsų), Mindaugas Griškonis (418 balsų).

„Metų sportininkė“: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (3341 balsas), Simona Krupeckaitė (1289 balsai), Viktorija Andrulytė (1223 balsai)

„Metų vyrų komanda“: Lietuvos vyrų plaukimo 4×100 m kombinuotos estafetės komanda (2801 balsas), Saulius Ritter ir Dovydas Nemeravičius (1370 balsų), Lietuvos vyrų 3×3 krepšinio rinktinė (1160 balsų).

„Metų moterų komanda“: Lietuvos merginų iki 16 metų krepšinio rinktinė (3252 balsai), Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė (1431 balsas), Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė (946 balsai).

„Metų treneris“: Andrejus Zadneprovskis (2381 balsas), Dmitrijus Leopoldas (1444 balsai), Jevgenijus Izmodenovas (1296 balsai).

„Metų trenerė“: Ina Paipelienė (4287 balsai), Teresė Nekrošaitė (425 balsai), Tatjana Krasauskienė (424 balsai).

 „Metų proveržis“: Justė Veronika Jocytė (3724 balsai), Diana Zagainova (1188 balsai), Edis Matusevičius (759 balsai).

„Metų populiariausias sportininkas“: Urtė Andriukaitytė (4635), Vytenė Vitkauskaitė (4211), Danas Rapšys (2233), Kortyna Teterevkova (958), Danutė Domikaitytė (803), Remigijus Kančys (774), Adrijus Glebauskas (690), Tadas Tamašauskas (575), Airinė Palšytė (568).

Laimėjo net dvi nominacijas

Pirmadienį vykusiuose "Kauno sporto apdovanojimuose" dažniausiai skambėjo būtent A.Gudžiaus vardas. Pasaulio čempionas ir "Deimantinės lygos" varžybų nugalėtojas susižėrė du apdovanojimus, o dar vienas atiteko jo treneriui Vaclovui Kidykui.

A.Gudžius "Kauno sporto apdovanojimuose" tapo "Metų proveržio" ir "Metų sportininko" nominacijų laureatu.

2017-ieji iš Vilkijos krašto kilusiam atletui – ypatingo proveržio metai. Galingas dvimetrinis atletas Londone įvykusiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate įspūdingai išplėšė auksą, vos 2 cm aplenkęs švedą Danielį Stahlį. Lietuvio švystelėtas diskas nuskriejo toliau nei bet kada iki tol – 69 m 21 cm.

Vėliau jis ne mažiau įspūdingai triumfavo ir prestižiškiausio komercinio turnyro – "Deimantinės lygos" – finale. Nors Belgijoje prie asmeninio rekordo nepriartėjo, sezoną baigė solidžiai – 68 m 16 cm.

Išsivadavo iš traumų

Mūsų dienraščio paklaustas, kuo paaiškintų įspūdingą rezultatų šuolį 2017-aisiais, A.Gudžius atsakė: "Anksčiau labiausiai trukdė traumos. Aukštiems rezultatams buvau pasirengęs jau pernai, bet lūžo koja. Beje, tai nebuvo vadinamasis stresinis lūžis, apie ką visur buvo pranešama. Stresinis lūžis – užuomina, kad mes su treneriu kažką ne taip darome per treniruotes, kad organizmas neatlaiko krūvių ar panašiai. Aš elementariai patyriau traumą per treniruotę, pėdą sutrenkęs į metimų sektoriaus kampą. Nuo tokių nelaimių niekas neapsaugotas. Kita vertus, tos pauzės gal net išėjo į naudą. Turėjome laiko peržiūrėti treniruočių metodiką, labai daug laiko skyrėme metimo technikai tobulinti. O šiemet visą pasirengimo programą pavyko įgyvendinti 100 proc., todėl ir per varžybas viskas ėjosi kaip iš pypkės."

Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusio renginio vedėjo paprašytas pademonstruoti riksmą, kuriuo dažnai palydi iš rankų paleistą ir tolyn skriejantį diską, A.Gudžius pajuokavo, kad liūtai be reikalo neriaumoja, bet čia pat pažadėjo kuriose nors varžybose disko metimo sektoriuje šūktelėti: "Už Kauną!"

Rinktis buvo iš ko

"Jūs kantriai liejate prakaitą, kad pasiektumėte savo tikslus ir suteiktumėte džiaugsmo mums visiems. Lietuviai yra kukli tauta, bet šiandien yra ta diena, kai reikia pamiršti kuklumą ir švęsti. Nes jūs esate to verti", – susirinkusią sporto bendruomenę sveikino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius šyptelėjo, kad kitąmet S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukciją pradėsiantis Kaunas bent kelerius metus galės didžiuotis nacionalinio stadiono statusu.

Sporto metais paskelbti 2017-ieji kauniečiams buvo dosnūs pergalių, todėl ir "Kauno sporto apdovanojimuose" nominantų sąraše išsirikiavo beveik keturios dešimtys pavardžių bei renginių pavadinimų. Už visus juos tūkstančiai sporto gerbėjų balsavo internete, o po to savo vertinimą pateikė ir apdovanojimų komisija.

Lietuviai yra kukli tauta, bet šiandien yra ta diena, kai reikia pamiršti kuklumą ir švęsti. Nes jūs esate to verti.

Garsino ir neįgalieji

"Metų sportininko su negalia" nominacijos trofėjus keliavo į krepšininko Karolio Birietos rankas. Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse jis kartu su Lietuvos vyrų krepšinio komanda iškovojo čempionų titulus, taip pat tapo Lietuvos kurčiųjų krepšinio vicečempionu ir buvo išrinktas Kauno miesto krepšinio mėgėjų B lygos geriausiu žaidėju.

Specialus apdovanojimas ir Kauno mero padėka įteikta plaukikui Edgarui Matakui, kuris vos prieš pusantros savaitės vykusiame pasaulio neįgaliųjų plaukimo čempionate 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje pelnė bronzą ir tapo 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi planetos čempionu.

"Metų sporto renginio" titulas atiteko 51-ųjų tarptautinių vaikų žaidynių organizatoriams. Liepos pradžioje vykusi vadinamoji vaikų olimpiada į Kauną sukvietė apie 2 tūkst. jaunųjų sportininkų, trenerių ir svečių iš 88 miestų, 36 pasaulio šalių.

Geriausios – tinklininkės

"Metų sporto iniciatyva" paskelbtas VšĮ "Miegantys drambliai" projektas "Laipiojimas ir aktyvus laisvalaikis Kaune". Čia daugiau kaip 100 Kauno vaikų dienos centrų auklėtinių ir beveik 1,5 tūkst. moksleivių lankėsi laipiojimo užsiėmimuose, susipažino su olimpiniu sportu ir mokėsi įveikti sunkumus.

"Metų vyrų komanda" – Lietuvos vyrų porinės keturvietės valties įgula, laimėjusi pasaulio ir Europos irklavimo čempionatus ir pasaulio irklavimo taurės pirmąjį etapą. Iš keturių irkluotojų įgulos pergalingoje valtyje buvo net trys kauniečiai. "Metų moterų komanda" antrus metus iš eilės tapo tinklinio ekipa "Kaunas-ASU" – Lietuvos moterų tinklinio pirmenybių nugalėtoja ir Baltijos moterų lygos laimėtoja.

Didieji sporto pasiekimai būtų neįmanomi be patyrusių ir atsidavusių mokytojų."Metų trenerio" nominacijoje laurus nuskynė disko metiko A.Gudžiaus treneris V.Kidykas. Paskutinysis apdovanojimas "Už viso gyvenimo nuopelnus sportui" skirtas žurnalistui ir sporto istorikui 83 metų Algimantui Bertašiui.

Šventė – teatre

Kauno muzikiniame teatre antradienio vakarą vykusiame renginyje buvo paskelbti geriausi 2016-ųjų miesto sportininkai. Nors šie metai kauniečiams nebuvo dosnūs labai skambiomis pergalėmis, rinkimuose balsavę sporto gerbėjai rado titulų vertus kandidatus.

Bene didžiausia intriga gaubė moterų nominaciją, kurios ryškiausia favorite jau daugelį metų buvo plaukikė Rūta Meilutytė. Vis dėlto šiemet 19-metė mergina užleido pozicijas D.Vištartaitei-Karalienei. Nors R.Meilutytė prieš keletą dienų apie save priminė Lietuvos čempionate Anykščiuose, laimėjusi tris aukso medalius, lemiamu veiksniu tapo pagrindinis sezono startas – Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės. Brazilijoje „Auksinei žuvelei“ nepasisekė, bet, dūžtant lietuvių viltims, olimpinės rinktinės reputaciją išgelbėjo irkluotojai. Kaip tik D.Vištartaitė-Karalienė poroje su vilniete Milda Valčiukaite pelnė pirmąjį medalį į rinktinės taupyklę. Lietuvės iškovojo bronzą moterų dviviečių valčių 2000 metrų distancijoje.

Neatvyko dėl ligos

„Iki tol Donata buvo laimėjusi ir pasaulio, ir Europos čempionatų apdovanojimus, o olimpiadoje ji įgyvendino dar vieną savo svajonę. Nėra abejonių, kad šiemet ji buvo labiausiai verta geriausios Kauno sportininkės vardo“, – teigė ilgametis irkluotojos treneris Algirdas Arelis.

„Jei atvirai, maniau, kad nugalės Rūta. Man šis įvertinimas tapo malonia staigmena“, – „Kauno dienai“ prisipažino pati D.Vištartaitė-Karalienė.

Prieš keletą mėnesių ištekėjusi ir į Vilnių persikėlusi irkluotoja renginyje Kaune nedalyvavo dėl ligos.

Įvertino tinklininkes

Analogiškos vyrų nominacijos apdovanojimas atiteko taip pat irkluotojams. Geriausiais 2016-metų sportininkais pripažinti Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas. Rio de Žaneire jie užėmė penktąją vietą dviviečių baidarių 1000 m distancijoje.

„Metų moterų komandos" nominacijos nugalėtoja tapo šalies tinklinio čempionė, Baltijos lygos vicečempionė „Kaunas-ASU“ ekipa.

„Mums tai – labai malonus įvertinimas. Tinklinis Kaune kurį laiką buvo priblėsęs, tačiau mūsų kolektyvui pavyko vėl įpūsti ugnį ir pasiekti įsimintinų pergalių. Smagu, kad sulaukėme tokio pripažinimo. Tai įpareigoja mus ir kitiems metams“, – kalbėjo kauniečių trenerė Vida Makauskienė.

Pasijuto užmiršti

Dėl pastarosios nominacijos prieš renginį kilo aistrų. Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) išplatino pareiškimą, kuriame piktinosi, jog į kandidatų sąrašą nebuvo įtraukta Lietuvos sporto universiteto (LSU) krepšinio trijulių komanda. Jos atstovės Laura Svarytė, Neringa Skadaitė, Grytė Markevičiūtė, Greta Tamašauskaitė bei trenerė Rasa Kreivytė šiemet tapo FISU pasaulio universitetų trijulių (3×3) merginų krepšinio čempionėmis bei Europos universitetų žaidynių (EUSA) nugalėtojomis.

„LSU krepšininkės teisę dalyvauti pasaulio čempionate iškovojo tik po to, kai vasarą Kroatijoje tapo Europos universitetų žaidynių čempionėmis. Šiose žaidynėse dalyvavo 403 universitetai iš daugiau nei 40 šalių (iš viso 5800 sportininkų). Pasaulio čempionate dalyvavo tik geriausios visų penkių kontinentų komandos. Tai buvo aukščiausio lygio varžybos. LSU merginos garsina Lietuvą visame pasaulyje, o Kaunas sugeba jas pamiršti. Argi tai – ne absurdas?" – retoriškai klausė Lietuvos studentų sporto asociacijos (LSSA) vadovas Česlovas Garbaliauskas.

Prizai – renginiams

Vyrų metų komandos apdovanojimai įteikti Kauno „Žalgirio“ krepšininkams. Dar dvi nominacijas laimėjo irklavimo atstovai. Metų treneriu išrinktas Vydūnas Banelis, o „Metų proveržio“ prizas atiteko Armandui Kelmeliui.

Metų sportininko su negalia nominacijoje nugalėjo lengvaatletis Kęstutis Skučas. Nominaciją „Metų sporto iniciatyva“ laimėjo Rio de Žaneiro žaidynių metu Rotušės aikštėje veikęs „LTeam“ olimpinis miestelis. Metų sporto renginiu tapo XX-asis jubiliejinis tarptautinis Algirdo Šociko vardo bokso turnyras. Už viso gyvenimo nuopelnus sportui apdovanotas Sporto muziejaus vadovas Pranas Majauskas.

Lietuvos sporto visuomenė antrus metus iš eilės nusilenkė Rūtai Meilutytei. Geriausia šalies sportininke išrinkta 16-metė plaukikė šeštadienį Vilniuje atsiėmė jubiliejinę 20-ą „Šaulio“ skulptūrą.

„Gal vieną dieną ir teks lygiuotis“, – renginio vedėjo provokacijoms, ar jos tikslas nėra pasivyti šių rinkimų rekordininko Virgilijaus Aleknos (4), atsakė R.Meilutytė.

„Labai malonu, kad Lietuvoje esu taip mylima. Ačiū plaukimo federacijai, be kurios nebūčiau tiek pasiekusi. Ir žmonėms, kurie už mane balsavo“, – tęsė plaukikė.

„Aišku, antrą kartą laimėti titulą yra sunkiau, nei pirmą, tačiau šie rinkimai nėra mano tikslas. Mano tikslas yra pergalės baseine“, – teigė R.Meilutytė.

Pernai pasaulio ir Europos čempione tapusi bei planetos rekordus gerinusi plaukikė vėl aplenkė penkiakovininkę Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę, kuri pernai antra liko su olimpinės, o šiemet – su pasiaulio čempionės titulu.

„Manau, rezultatai nieko nepakeis, – į klausimą, ko reiktų, kad vėl būtų pirma, kaip 2011-aisiais, atsakė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Tai jau simpatijos. Tiesą sakant, šiemet nesitikėjau būti taip aukštai. Ačiū visiems, kurie už mane balsavo. Rūtai linkiu kuo daugiau pergalių, o mes, penkiakovininkai, bandysime neatsilikti.“

Sportininkė taip pat prisipažino, kad rinkimuose pirmą vietą skyrė sau.

Trečioji vieta atiteko taip pat moterims – irkluotojoms Donatai Vištartaitei ir Mildai Valčiukaitei.

2013-ųjų Lietuvos metų komanda išrinkta Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, Europos čempionate Slovėnijoje iškovojusi sidabro medalius.

Be „Šaulio“ skulptūros, R.Meilutytei buvo įteiktas 30 tūkst. litų čekis. Antrąją vietą užėmusiai L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei atiteko 20 tūkst. Lt čekis, o irkluotojoms D.Vištartaitei ir M.Valčiukaitei – po 10 tūkst. Lt.

Galutiniai rinkimų rezultatai (geriausių dešimtukas)

1. Rūta Meilutytė (plaukimas) - 136 722 tšk.
2. Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė) - 69 942 tšk.
3. Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė (irklavimas) - 61 482 tšk.
4. Jevgenijus Šuklinas (kanojų irklavimas) - 60 692 tšk.
5. Mantas Kalnietis (krepšinis) - 55 781 tšk.
6. Justinas Kinderis (šiuolaikinė penkiakovė) - 41 826 tšk.
7. Linas Kleiza (krepšinis) - 40 763 tšk.
8. Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris (irklavimas) - 39 626 tšk.
9. Vilma Rimšaitė (BMX dviračiai) - 38 808 tšk.
10. Ignas Navakauskas (baidarių irklavimas) - 38 719 tšk.

Metų komanda

1. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė - 19 943 tšk.
2. Lietuvos jaunimo plaukimo rinktinė (Danas Rapšys/nugara, Rūta Meilutytė/krūtine, Povilas
Strazdas/peteliške, Eva Gliožerytė/laisvuoju stiliumi) - 17 901 tšk.
3. Lietuvos vyrų golbolo (aklųjų riedulio) rinktinė - 11 475 tšk.
4. Lietuvos jaunimo (iki 19 m.) krepšinio rinktinė - 8 473 tšk.
5. Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė - 4 348 tšk.

Pastarųjų 10 metų „Šaulio“ laimėtojai

2003 m. – Šarūnas Jasikevičius (krepšinis)
2004 m. – Virginijus Alekna (lengvoji atletika)
2005 m. – Virginijus Alekna
2006 m. – Virginijus Alekna
2007 m. – Ramūnas Šiškauskas (krepšinis)
2008 m. – Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)
2009 m. – Simona Krupeckaitė (dviračių sportas)
2010 m. – Simona Krupeckaitė
2011 m. – Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė)
2012 m. – Rūta Meilutytė (plaukimas)
2013 m. – Rūta Meilutytė