Naujienų portalo LRT.lt skaitytojai buvo kviečiami balsuoti ir išrinkti Metų verstinę knygą trijose kategorijose – grožinės, negrožinės, vaikų ir jaunimo literatūros.

2023 m. verstine knyga grožinės literatūros kategorijoje tapo Georges’o Pereco opus magnum vadinamas romanas „Gyvenimas vartojimo instrukcija“, jam pelnęs prestižinį „Prix Médicis“ apdovanojimą, kurį iš prancūzų kalbos išvertė Akvilė Melkūnaitė ir išleido leidykla „Lapas“. Romanas originalo kalba pasirodė 1978 m. ir yra priskiriamas literatūros klasikai.

Negrožinės literatūros kategorijoje nugalėjo Anne Applebaum istorinis pasakojimas „Raudonasis badas: Stalino karas prieš Ukrainą“, kurį iš anglų kalbos išvertė Jolita Parvickienė ir išleido leidykla „Tyto alba“.

2023 m. verstine knyga vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje tapo 2021 m. lygiai tą patį Metų verstinės knygos titulą iškovojusios Jakobo Wegeliaus romano „Žudiko beždžionė“ tęsinys – jaunųjų skaitytojų nekantriai laukta „Rožės apgaulė“. Kaip ir pirmąją dalį, šį romaną iš švedų kalbos išvertė Raimonda Jonkutė, o išleido leidykla „Aukso žuvys“.

2023-ieji nustebino ypatingu verstinės literatūros vaikams ir jaunimui derliumi ir pateikė staigmeną.

„Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga sveikina puikių knygų vertėjus, leidėjus ir, svarbiausia, skaitytojus, kuriems knygos juk ir verčiamos, ir leidžiamos, – sako LLVS atstovas, projekto koordinatorius Paulius Garbačiauskas. – 2023-ieji nustebino ypatingu verstinės literatūros vaikams ir jaunimui derliumi ir pateikė staigmeną: regis, pirmą kartą Metų verstine knyga tampa literatūros klasikos atstovė – G. Pereco romanas „Gyvenimas vartojimo instrukcija“ – neįtikėtinas malonumas klasikos gurmanui, tačiau, reikia pripažinti, košmariškai sunkus darbas jo vertėjai.“

Šių metų grožinės ir negrožinės literatūros ekspertai – Vytautas Bikulčius, Lina Buividavičiūtė, Jūratė Čerškutė, Dovilė Kuzminskaitė ir Donatas Puslys. Vaikų ir jaunimo literatūros – Eglė Baliutavičiūtė, Aigustė Vykantė Bartkutė ir Inga Mitunevičiūtė.

G. Grasso „Svogūno lupimą“ iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas,  T. Transtromerio „Per svyruojantį pasaulį“ iš švedų kalbos – Zita Mažeikaitė.

Į Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) ekspertų sudarytą geriausių pernykščių verstinių knygų penketuką taip pat pateko vengrų rašytojo Laszlo Krasznahorkai (Lašlo Krašnahorkai) „Priešinimosi melancholija“ (vertėjas Vitas Agurkis), Luther Blissett (Liuterio Blisė) „Q“ (iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė), Ruthos Ozeki (Rutos Ozeki) „Knyga laiko būčiai“ (Iš anglų kalbos vertė Nijolė Regina Chijenienė).

Skaitytojų favoritu tapusį A. Maloufo romaną iš prancūzų kalbos vertė Stasė Banionytė.

Garsaus Libane gimusio rašytojo romanas pasakoja apie iš gimtojo krašto priverstus pasitraukti draugus, kurie prabėgus daugeliui metų vėl bando susitikti ir grįžti į šalį.

„Bet, kaip ir visada, pasirodo, kad sugrįžti į praeitį neįmanoma – pasikeitę viskas: šalis, jie patys, likę tik senos nuoskaudos, seni prisiminimai. Maaloufas rašo ir apie tokius skaudžius dalykus, kaip teisę pasirinkti: likti karo plėšomame krašte, ar išvažiuoti. Jis rašo ir apie moralinius likusiųjų pasirinkimus: susitepti rankas, bet kažkiek prisidėti prie krašto gerovės ar likti vidinėje emigracijoje. Šie klausimai aktualūs ir dabar, ir, turint omenyje mūsų istoriją, aktualūs ir mums“, – BNS sakė vienas penketuką sudariusių ekspertų, poetas ir vertėjas Marius Burokas.

Pasak jo, šį kartą penketukas tikrai įvairus ir įdomus: L. Krasnahorkai romaną „Priešinimosi melancholija“ M. Burokas apibūdina kaip „nelengvą, bet tikrai gerą kūrinį“. Tuo metu skandalą sukėlęs G. Graso autobiografinis romanas „Svogūno lupimas“ apie G. Graso gyvenimą ir tarnybą nacių kariuomenėje, šeimą, tapimą menininku, M. Buroko teigimu,yra „atviras, bet drauge ir gan mistifikuotas“, kurį skaitant sunku suvokti, kur G. Grassas nuoširdus, o kur „vedžioja skaitytoją už nosies“.

„Amerikietės ir zen budizmo dvasininkės Ruth Ozeki romanas „Knyga laiko būčiai“ – beveik detektyvinė istorija, sujungianti JAV menininkų šeimą ir japonę paauglę, pasakojanti apie gyvenimo pasirinkimus, skirtingas kultūras. Labai šiltas, kupinas humoro ir puikiai parašytas romanas. T. Transtromerio poezijos rinktinė – sudaryta iš beveik viso poeto palikimo, versta Zitos Mažeikaitės –savotiškos poeto ambasadorės Lietuvoje. Knygoje yra ir poeto autobiografiniai bandymai“, – pasakojo M. Burokas.

Be M. Buroko, knygų penketuką sudarė LLVS ekspertai – literatūrologė Jurga Katkuvienė, žurnalistas, knygų apžvalgininkas Audrius Ožalas,  poetas ir vertėjas Gediminas Pulokas.

Pasak LLVS, Metų verstinės knygos projekto tikslas – padėti skaitytojams, bibliotekoms, knygynams atsirinkti reikšmingus pasaulio literatūros kūrinius, „nurodyti orientyrus didžiuliame spaudinių vandenyne“, skatinti diskusijas apie perskaitytas knygas. Kartu siekiama pristatyti ir populiarinti grožinės literatūros vertėjo profesiją.