Įtampos galvos skausmai

Įtampos galvos skausmai yra kone dažniausi, pastebi farmacininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, būtent apie įtampą, patiriamą stresą perspėja bukas galvos skausmas, kuris plečiasi į kaklą ir pečius.

„Tokius galvos skausmus gali sukelti stresas, nuovargis, pyktis ar kitos stiprios neigiamos emocijos. Dažniausiai skausmas prasideda palengva – pradeda mausti kaktą, smilkinius, pakaušį ir jau tuomet pereina į kaklą, pečius“, – pasakoja J. Aleknienė

Pasak jos, jei pradėjus mausti kaklą skausmas toliau plečiasi ir tik stiprėja, galima išgerti ibuprofeno, aspirino arba paracetamolio. Vaistininkė rekomenduoja ilgai nekentėti skausmo, nes stipriai įsiskaudus galvai, vaistai ne visuomet bus pajėgūs jį numalšinti.

Migrenos skausmai

Jeigu prasidėjus galvos skausmui pradeda pykinti, atsiranda jautrumas šviesai ir garsui ar netgi juntamas blykčiojimas akyse, tai signalizuoja apie migrenos skausmus.

„Migrena gali trukti nuo poros valandų iki keleto dienų. Vos pajutus pirmuosius simptomus – blykčiojimą akyse, kuo skubiau išgerkite vaistų nuo skausmo ir atsigulkite užtemdytame kambaryje. Jei per mėnesį migrenos priepuoliai jums pasikartoja daugiau kaip du kartus, būtinai kreipkitės į gydytoją“, – pataria J. Aleknienė.

Klasteriniai skausmai

Jeigu kankina pasikartojantis staigus ir aštrus skausmas vienoje galvos pusėje, vaistininkė įvardija, kad tai gali būti klasteriniai galvos skausmai. Ji priduria, kad dažnai skausmas koncentruojasi aplink vieną akį.

„Kartu su galvos skausmu gali pagausėti prakaitavimas ir užsikimšti nosis. Tokie skausmai trunka iki keleto valandų ir dažniausiai užklumpa antroje dienos pusėje. Jeigu šie skausmai dažnai kartojasi, vertėtų apsilankyti pas gydytoją, kuris jums paskirtų individualų gydymą“, – pasakoja J. Aleknienė.

Ar pakanka skysčių?

„Dažnai galvos skausmai gali būti kaip organizmo siunčiamas raginimas pasirūpinti savimi. Todėl pirmiausia pagalvokite, kada paskutinį kartą gėrėte vandens. Jeigu tai buvo seniai, pabandykite pirmiau jo atsigerti ir trumpam atsigulti, pailsėti. Galbūt tai numalšins galvos skausmą, bet jeigu jusite, kad jis stiprėja – geriau išgerkite vaistų“, – pataria J. Aleknienė.

Kartu su galvos skausmu gali pagausėti prakaitavimas ir užsikimšti nosis.

Kraujospūdžio įtaka

„Jeigu pamirštame išgerti stiklinę vandens, tai turbūt dar rečiau pasitikriname savo kraujospūdį. Jeigu kraujospūdis aukštas, tai gali būti galvos skausmo priežastis. Tokiais atvejais dažniausiai skausmą jausite pakaušyje, gali svaigti galva, pykinti. Tokius galvos skausmus numalšinti padės tik atsakingas rūpinimasis savo kraujospūdžiu“, – pastebi vaistininkė.

Ne per dažnai

J. Aleknienė pasakoja, kad neretu atveju žmonės, pajutę galvos skausmą, yra linkę iškart gerti pačius stipriausius vaistus. Tačiau dažnai skausmą gali numalšinti ir silpnesni. Vaistininkė pabrėžia: išgėrus vaistų nuo skausmo, bent 4–6 valandas nereikėtų jų kartoti.

Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacijos (LGSSA) vadovas, Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus vadovas profesorius Antanas Vaitkus siekia, kad būtų steigiami specializuoti galvos skausmų centrai. Jo teigimu, tokiuose centruose būtų greičiau diagnozuojama migrena, efektyviau padedama žmonėms, kenčiantiems galvos skausmus. Dabar diagnozuoti migreną kartais užtrunka, dėl to pacientai ilgai kankinasi, kęsdami stiprius galvos skausmus, pastebi A.Vaitkus.

– Kaip migreninius galvos skausmus atskirti nuo paprasto galvos skausmo?

– Tarptautinė galvos skausmo asociacija yra patvirtinusi kriterijus migrenai nustatyti. Tačiau būna atvejų, kai nė vienas kriterijus neatrodo pakankamas arba nepakanka duomenų migrenai diagnozuoti. Kauno klinikose jau dešimt metų taikome migrenos atrankos testą. Pagal jį, siekiant nustatyti, ar žmogus serga migrena, užduodami trys klausimai. Pirma, ar patiriate neprognozuojamų galvos skausmo priepuolių? Antra, ar patiriate darbingumą trikdantį skausmą? Trečia, ar visada turite vaistų nuo galvos skausmo, t.y. ar turite tokių vaistų namuose, darbe, rankinėje, automobilyje? Dauguma mūsų pacienčių – moterys. Taigi, jei į visus tris klausimus moteris atsako teigiamai, 80–90 proc. tikimybė, kad ji serga migrena. Mes, neurologai, juokaujame: parodykite, kas rankinuke, ir pasakysime, ar sergate migrena. Kaip rūkaliui didžiausia bėda likti be cigarečių arba vaikui – be mylimo meškiuko, taip migrena sergančiam žmogui – be jo vartojamų vaistų nuo galvos skausmo. Kitas klausimas, ar būtent tie vaistai tikrai padeda. Tačiau, turėdamas jų, žmogus jaučiasi saugiai. Jei jis neturės vaistų ir pradės nervintis, vien dėl to gali įsiskaudėti galvą.

Migrena yra genetiškai nulemta liga, tačiau genų variacijos, sukeliančios šią ligą, paprastai netiriamos. Atlikti migrenos genetinius tyrimus brangiai kainuoja, o apčiuopiamos naudos iš tų tyrimų nėra, nes vienas genas nulemia migrenos priepuolių ryšį su vartojamu maistu, kitas – su alkoholiu. Mes juokaujame, kad tas, kurį po baliaus pykina, kuris guli visus išvaręs kuo toliau, kurį erzina šviesa, triukšmas, jam pulsuojančiai skauda galvą, greičiausiai serga migrena. Tačiau taip pat gali pasireikšti ir pagirių sindromas.

– Migrena – moterų liga?

– Du trečdalius migrenos ligonių sudaro moterys. Kas penkta 40-metė serga migrena. Tačiau negalima sakyti, kad tai vien moterų liga. Pasitaiko ir vyrų, tačiau kur kas mažiau. Migrena serga 6–8 proc. vyrų. Tačiau vyrai dėl galvos skausmų bijo į mus kreiptis, nes visuomenėje gajus stereotipas, esą migrena – nevyriška liga.

Migrena – nepagydoma liga, vaistai skiriami tik jos simptomams švelninti, skausmui mažinti, priepuoliams lengvinti. Moterims migrena neretai prasideda bręstant. Dviem trečdaliams moterų migrenos priepuoliai baigiasi prasidėjus menopauzei.

Kaip rūkaliui didžiausia bėda likti be cigarečių arba vaikui – be mylimo meškiuko, taip migrena sergančiam žmogui – be vaistų nuo galvos skausmo.

– Yra tam tikrų migrenos diagnozavimo problemų. Kokios jos?

– Kartais pacientams, kurių galvos skausmai intensyvūs, atliekama nemažai tyrimų. Plačios apimties studijos rodo, kad apie 70 proc. asmenų, patiriančių dažnus migrenos priepuolius, važiuoja į ligoninės priėmimo skyrių, jiems atliekami galvos magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomogramos tyrimai. Taigi, paprastos ligos tyrimo išlaidos tampa didžiulės. Kitas dalykas, kad pasitaiko ir diagnostikos klaidų. Būna, kad liga nustatoma neteisingai arba pavėluotai. Būna, kad pacientas apsilanko pas kelis gydytojus, kol liga teisingai diagnozuojama. Ir pasitaiko, kad dėl laiku nediagnozuotos ligos galvos skausmas tampa itin dažnas, kasdieniu palydovu. Dėl to pacientas kasdien vartoja įvairiausių nereceptinių vaistų nuo skausmo. Tai gali būti kombinuoti, įvairaus pobūdžio vaistai su ibuprofenu, paracetamoliu, kodeinu. Šie pacientai tampa priklausomi nuo vaistų, nes neretai,  nutraukę juos vartoti, ima jausti galvos skausmus. 30 proc. asmenų, vartojančių nereceptinius vaistus nuo skausmo, į kuriuos įeina mažos opiatų grupės narkotikų dozės, tampa nuo jų priklausomi. Tai didžiausia problema.

– Kuriuose vaistuose nuo skausmo yra opiatų?

– Jų yra vadinamuosiuose kombinuotuose vaistuose, susidedančiuose iš kelių veikliųjų medžiagų. Pavyzdžiui, solpadeine. Vienoje jo tabletėje yra 8 mg kodeino, priklausančio opioidinių analgetikų grupei. Kodeinas ir pastūmėja žmones kasdien vartoti šiuos vaistus. Receptiniame vaiste ultrakode yra net 30 mg kodeino. Taigi, priklausomybė nuo jo išsivysto dar greičiau.

Profesorius Antanas Vaitkus. L. Balandžio / BNS nuotr.

– Kas būdinga šiai priklausomybei?

– Tada, kai žmogus šio vaisto vartoja nekontroliuojamą kiekį, t.y. kasdien ir kelis kartus, atsiranda lėtinis galvos skausmas. Galbūt skamba paradoksaliai, tačiau žmogui, besigydančiam galvos skausmą šiais vaistais, ilgainiui atsiranda lėtinis galvos skausmas kaip vienas iš abstinencijos pojūčių. Išgėrus vaistų, skausmas išnyksta, o kai vaisto poveikis baigiasi, ima skaudėti galvą dėl abstinencijos. Tada žmogus ieško kitos tabletės. Taip susiformuoja uždaras ratas, iš kurio sunku ištrūkti. Kaip priprantama prie alkoholio ir jo dozės vis didėja, taip ir šių vaistų reikia vis didesnės dozės.

– Tikrieji vaistai nuo migrenos priklausomybės nesukelia?

– Ne, bet dėl gausaus vartojimo gali sukelti vadinamuosius analgetinius galvos skausmus. Šie vaistai veikia specifinius receptorius, jų veikimas yra pamatuotas. Vaistų nuo migrenos yra septynių pavadinimų, tačiau visi jie priskiriami vienai grupei – tai vadinamieji triptanai. Iš jų tikrai galima atsirinkti, kas žmogui geriausiai tinka. Deja, tik keturių pavadinimų vaistai Lietuvoje yra kompensuojami, trys – nekompensuojami. Taip atsitiko dėl farmacijos kompanijų, kurios mano, kad neverta ruošti dokumentų, jog tas vaistas būtų įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, mokėti registracijos mokestį.

Vis dėlto vaistų nuo migrenos pasirinkimas yra. Tik gydytojai turi padėti žmogui pasirinkti jam geriausiai tinkančius. Kai žmogus geria bet kokius, kenkia ne medicinai, ne sveikatos politikai, o sau.

– Kartais galvojama, kad vaistai nuo migrenos kenksmingesni nei plataus spektro vaistai nuo skausmo.

– Visokių yra stereotipų. Svarbiausia, kad žmogui būtų paskirti  veiksmingi vaistai. Kartu svarbu juos vartoti ne per dažnai, ne per gausiai. Jeigu tas vaistas – ibuprofenas ar paracetamolis, kodėl gi ne, jei galvą skauda tik kartą ar du per mėnesį? Tačiau jei skausmo priepuoliai kartojasi dešimt dienų per mėnesį ir tomis dienomis žmogus suvartoja nesuskaičiuojamą skaičių tablečių, jau kenkia sau. Dažnai pasikartojantiems migreniniams skausmams gydyti reikėtų gerti vaistus, sukurtus būtent tam. Jie efektyviau numalšina šiuos skausmus. Žinoma, nėra nė vieno auksinio vaisto – visi turi ir pašalinį poveikį. Reikia nepamiršti, kad migrena – lėtinė liga. Vaistus jai gydyti reikia parinkti individualiai, tokius, kurie konkrečiam žmogui geriausiai tiktų.

– Grįžtant prie migrenos diagnozavimo problemų, tikriausiai trūksta ir gydytojų migrenos specialistų?

– Skaičiuojant pagal tarptautinius kriterijus, apie 40 tūkst. Lietuvos gyventojų, sergančių migrena, turėtų būti skirtas profilaktinis individualizuotas gydymas. Tačiau tai sunkiai realizuojama dėl gydytojų, galinčių, turinčių patirties gydyti galvos skausmus ir prižiūrėti šiuos ligonius, ar iniciatyvių gydytojų, atsidavusių galvos skausmo gydymui, trūkumo. Tai viena didžiausių problemų.

Kita problema – mes neturime galvos skausmų klinikų. Vakarų šalys yra įkūrusios tokias klinikas, kuriose taikomas ligonio detoksikacijos gydymas. Apie 10–14 dienų ligonį bandoma atpratinti nuo analgetikų priklausomybės ir grąžinti į normalų gyvenimą. Pas mus toksikologas gali konsultuoti pacientus, besiskundžiančius galvos skausmais, tačiau tokių klinikų nėra. Pavyzdžiui, jei ligonis išgėrė  dešimt citramono tablečių, dar nereiškia, kad jis turi priklausomybę, ir jam pagalba nebus suteikta. Mes neturime galimybių tokių ligonių gydyti, nes neįteisintas ilgesnės trukmės migrenos gydymas stacionare, taikant detoksikaciją. Tai turėtų būti įteisinta ir kompensuojama iš ligonių kasų.

LGSSA, kuriai aš vadovauju, bando kalbėti, kaip atpažinti migreninius galvos skausmus, kaip su tais pacientais bendrauti, kaip jiems padėti, kaip skirti tinkamiausius vaistus. Juk yra vaistų, sukurtų specialiai migrenai gydyti, specialiai skausmo priepuoliams mažinti. Ir būtų gerai, kad neurologai nebijotų jų skirti. Nes kartais sakoma, esą tuos vaistus skirti yra trečio lygio neurologų kompetencija. Ir tada pacientas neturi kur kreiptis.  Visoje Lietuvoje yra dvylika ar trylika neurologų, kurių specializacija – galvos skausmai. Dėl to dažnai pacientams skiriami ne patys tinkamiausi vaistai ir jie toliau kankinasi, užuot gavę jiems tinkamiausių vaistų, mažiau kentėję ir buvę darbingesni.

– Yra žmonių, kurie, negalėdami ištverti labai stiprių galvos skausmų, vyksta net į ligoninės priėmimo skyrius.

– Tai problema. Vis girdime iš priėmimo skyriaus gydytojų apie atvažiuojančius pacientus dėl galvos skausmų. Atvažiuoja, sako: skauda galvą, tik šį kartą – kitaip nei anksčiau. Tada prijungiamos lašelinės, žmogui duodama vaistų, daromi tyrimai ir jis išleidžiamas namo. Tačiau, skyrus tinkamų vaistų, žmonės taip nesikankintų, jiems nereikėtų važiuoti į ligoninės priėmimo skyrius. Juk ši neprižiūrimų pacientų grupė, kurių galvos skausmas yra nekontroliuojamas, be kita ko, užima dalį vietų skubios pagalbos skyriuose. Žinoma, visame pasaulyje to pasitaiko. Tačiau net jei ir visame pasaulyje taip yra,  vis tiek turėtume stengtis to išvengti. Jei gydytojas skirtų daugiau laiko išgvildenti, kaip kriminalistas, atsekti, kaip tas užsitęsęs skausmas prasidėjo ir prieš kiek metų, koks buvo priežastinis ryšys, kad galvos skausmas tapo kasdienis, nuslopinti tą skausmą būtų lengviau. Juk galvos skausmas ne iš karto tampa kasdienis. Dažniausiai viskas  prasideda nuo epizodinių skausmų, pasitaikančių kartą per mėnesį ar kartą per savaitę. Dažnai migreniniai galvos skausmai prasideda brendimo laikotarpiu. Tai yra pražiūrima, suverčiant kaltę visokioms išgalvotoms teorijoms, neva galvą skauda dėl to, kad vaikas auga ar kad jis nepavalgo, ar kad visa tai vien dėl įtampos mokykloje. Rezultatas toks, kad nesuvokiama, kada tas skausmas kyla, ir jis negydomas. Jau nekalbant apie tai, kad paauglius apskritai gali konsultuoti tik vaikų neurologai. Tokių Lietuvoje yra nedaug.

Žinoma, migreną diagnozuoti gali šeimos gydytojai, bet jiems ir taip priskirta daug funkcijų – jie turi tiek ligų diagnozuoti ir gydyti, kad iš tiesų neturi laiko skirti dar migrenai. Tiesa, kartais patys šeimos gydytojai imasi gydyti migreną, ir gana sėkmingai. Vis dėlto diagnozuoti migreną ir ją gydyti yra neurologų darbas. Mes bent jau įvardysime skausmo priežastį ir parinksime gydymo taktiką. Be to, kompensuojamuosius vaistus nuo migrenos pirmą kartą turi skirti neurologas. Paskui juos gali išrašyti ir šeimos gydytojas. Taigi, kartais, kad patektų pas neurologą, ligoniai turi būti atkaklūs. Tačiau pagalba jiems tikrai yra.

– Taigi, jei žmogui skauda galvą ir jis įtaria, kad tai migrena, turėtų prašyti siuntimo pas neurologą?

– Taip. Ir kai neurologas identifikuos migreną, jis gali skirti vaistų priepuoliams gydyti. Be to, jis paragins rašyti galvos skausmų dienoraštį, arba dienyną, registruoti skausmo dienas, bandyti ieškoti su skausmu susijusių priežasčių: kas sukėlė skausmą, kas išprovokavo ir pan. Moterims dėl hormonų veiklos menstruacijų ciklo metu, taip pat nepavalgius, neišsimiegojus, net keičiantis orams, kilus emocijų, atsiradus miego sutrikimų, tai yra paprasti, bet labai svarbūs dalykai. Arba priežastys, pažadinančios migreną. Jas žinodamas gali kontroliuoti dalį priepuolių nenaudodamas vaistų.

Pasitaiko, kad dėl laiku nediagnozuotos ligos galvos skausmas tampa itin dažnas, kasdieniu palydovu. Dėl to pacientas kasdien vartoja įvairiausių nereceptinių vaistus nuo skausmo.

– Pas neurologą žmogus turėtų ateiti su skausmų dienoraščiu?

– Tai būtų idealus variantas žinant, kad tie skausmai neatsiranda per dieną. Skausmus reikėtų registruoti, pasižymėti, kokiu paros metu, kokiomis aplinkybėmis pradeda galvą skaudėti, kaip skauda, kas sumažina skausmą. Gydytojui tai būtų puiki pagalbinė priemonė.

Diagnozuojant migreną turi būti įvykę ne mažiau kaip penki priepuoliai, atitinkantys tam tikrus kriterijus. Ir du kriterijai iš penkių turi būti būdingi tam žmogui. Kai perskaitai tuos kriterijus – nusvyra rankos, ten labai daug painių žodžių prirašyta, daug visokių „arba“. Dėl to daliai pacientų migrena nenustatoma laiku.

– Kalbant apie konsultacijos trukmę – ar užtenka laiko, ypač tais atvejais, kai tenka aiškintis galvos skausmo priežastis?

– Konsultacijos metu vienam žmogui mes galime skirti 20 minučių, įskaitant vaistų išrašymą, – tiek, žinoma, neužtenka. Skausmo centrai, skausmo kabinetai dabar kuriami visoje Lietuvoje, į juos ateina žmonės dėl įvairiausių skausmų. Juose turėtų dirbti ir šeimos gydytojai ar slaugytojai, idealiu variantu galintys suteikti žmogui pakankamai profesionalios informacijos apie migreną. Žinoma, galima panaudoti galvos skausmų priežiūrai ir gydymui skausmo centrų bazę, bet geriau būtų steigti galvos skausmo centrus. Vis dėlto tai yra specifinis skausmas. Tačiau kol kas ne visur ir bendrieji skausmo kabinetai steigiami.

– Jūs, kaip LGSSA vadovas, imatės iniciatyvos, kad būtų steigiami galvos skausmų centrai?

– Apie tai kalbame. Primename, kad yra problema, kad nuo migrenos,  apskritai nuo galvos skausmų kenčia labai daug žmonių. Ir jų vis daugėja. Galvos skausmai žmogui paprastai nepraeina – tie patys pacientai vis grįžta ir grįžta. Jiems efektyviau padėti yra labai svarbu. Svarbu tiek iš žmogiškosios, tiek iš ekonominės pusės – juk šiuos skausmus patiriantys žmonės dažnai būna nedarbingi. Vertindami išlaidų ir naudos santykį, specializuota ir aktyvi pagalba nusveria svarstykles į naudos pusę. Mes skatiname, kad būtų steigiami specializuoti galvos skausmų centrai, tai labai aktualu. Tokie centrai paprastai kuriami nesteigiant papildomų etatų, pasinaudojant tais pačiais, jau turimais gydymo įstaigos, tai yra poliklinikos, ambulatorijos ar specializuoto centro etatais. Paprastai turime išsiversti su turimais žmogiškaisiais ištekliais, tačiau siekiame, kad būtų steigiama ir papildomų etatų, tokiuose centruose dirbtų apmokytos slaugytojos, kad būtų ir papildomų neurologų etatų. Taip greičiau būtų diagnozuojama migrena, pagalba žmonėms, kenčiantiems galvos skausmus, būtų efektyvesnė.

Trys klausimai, kuriuos gydytojai užduoda norėdami nustatyti, ar žmogų kamuoja migrena:

1. Ar patiriate neprognozuojamų galvos skausmo priepuolių?

2. Ar patiriate darbingumą trikdantį skausmą?

3. Ar visada turite vaistų nuo galvos skausmo?

Jei į visus šiuos klausimus atsakėte teigiamai, yra 80–90 proc. tikimybė, kad sergate migrena.

Užklupus galvos skausmui nerekomenduojama iš karto griebtis vaistų. Pirmiausia patariama pagalvoti, kada paskutinį kartą gėrėte vandens. Galvos skausmas kankina daugelį žmonių, neretai jis užklumpa jau paauglystėje. Anot vaistininkės Jovitos Juodsnukytės, dažniausia jis kyla dėl dviejų priežasčių – kai jis įspėja apie ligas arba kai nesirūpiname savimi ir nevartojame pakankamai skysčių, nesiilsime.

Jeigu vis skauda ir skauda, niekada neprisimenate savęs, kad neskaudėtų galvos, siūlyčiau pasitikrinti kraujospūdį. Taip pat gali būti migrena.

Jei galvos skausmas pasikartoja dažnai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. "Jeigu vis skauda ir skauda, niekada neprisimenate savęs, kad neskaudėtų galvos, siūlyčiau pasitikrinti kraujospūdį, galbūt jums padidėjęs kraujospūdis, kurio negydote. Taip pat gali būti migrena, tačiau ši liga pasireiškia išskirtiniu skausmu, jį sunku supainioti, dažniausiai migrenos metu negalima net eiti į darbą ar vairuoti. Šiais atvejais rekomenduočiau kreiptis į gydytojus", – sako vaistininkė.

Ji taip pat priduria, kad dažnai galvą skauda ir dėl to, kad neišgeriame pakankamo kiekio vandens, nepailsime ir neskiriame laiko miegui. Būtent dėl to prasidėjus galvos skausmui, vaistininkė rekomenduoja pirmiausia išgerti vandens, esant galimybei, prigulti pailsėti, ir tik tada, jei tai nepadeda, skausmą malšinti vaistais.

Geriausia rinktis nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, kurių veiklioji medžiaga – ibuprofenas ar paracetamolis. Jų rekomenduojama visada turėti namų vaistinėlėje. Vaistus reikėtų pradėti vartoti nuo silpnesnių, vaistininkė nerekomenduoja gerti stiprios dozės tada, kai skausmą įveiktų ir silpnesnė. Svarbu prisiminti, kad, išgėrus vaistų, 4–6 val. jų nereikėtų kartoti, ypač kartu nevartoti vaistų su skirtinga veikliąja medžiaga.

Apie visas šias problemas šiandien kalbėta Seime vykusioje spaudos konferencijoje, kurios tema „Migrenos aktualijos pasaulyje ir Lietuvoje: kiek valstybei kainuoja galvos skausmas?“

Renginį pradėjo jį globojusi LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Aušrinė Armonaitė, atkreipusi dėmesį į šią tūkstančius Lietuvos žmonių varginančią ligą. Vėliau iniciatyvą perėmė prof. dr. Dalius Jatužis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto direktorius, Lietuvos neurologų asociacijos  prezidentas.

„Migrena – labai rimtas sveikatos sutrikimas, ji atitinka visus ligos požymius ir tikrai nėra tiesiog galvos skausmas. Migrenos priepuolio metu sergantis žmogus negali dirbti, migrena blogina gyvenimo kokybę. Visa laimė, kad dabar turime veiksmingų priemonių, kurios gali nutraukti migrenos priepuolį ar tuos priepuolius suretinti“, – trumpai pristatė problematiką prof. dr. D. Jatužis.

Profesoriaus mintis pratęsė dr. Kristina Ryliškienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos neurologė: „Migrenos priepuolių metu pacientus kamuoja toks stiprus galvos skausmas, kad jo negydyti neįmanoma. Judesio metu tas skausmas stiprėja, tad sergantysis turi nutraukti bet kokią veiklą ir tiesiog gulėti. Priepuolis gali trukti 1–3 dienas. 98 proc. pacientų gelbstisi nuo šio skausmo gerdami vaistus.“

Pasak pašnekovės, įprastinis migrenos priepuolių dažnis būna 1 ar 2 kartai per mėnesį, tačiau apie 10 proc. sergančiųjų priepuoliai kamuoja 15 dienų per mėnesį ar dar daugiau.

„Jei priepuoliai kartojasi itin dažnai, vaistus tenka gerti nuolat. Pastaraisiais metais pacientai pradėti gydyti biologine terapija – tai efektyvi pagalba sergantiesiems ir dar vienas įrodymas, kad migrena – neurologinė liga“, – kalbėjo dr. K. Ryliškienė.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Neurologijos klinikos profesoriaus, Galvos skausmų specialistų asociacijos prezidento prof. dr. Antano Vaitkaus, ne tik visuomenė, bet ir dalis gydytojų dar vis nevertina migrenos kaip rimtos neurologinės būklės. Šeimos gydytojai dažnai neturi laiko įsigilinti į galvos skausmo priežastis, o neurologai praktiškai neturi kur siųsti šių pacientų tikslinei konsultacijai, nes Lietuvoje kol kas yra vienintelis valstybinis Galvos skausmų centras.

Taip liga atrodo gydytojo akimis. O kaip – sergančiojo?

Kasdienybė – 18 skausmo dienų per mėnesį

Taip pasakojimą apie savo ligą pradėjo Migrena sergančiųjų asociacijos prezidentė  Lina Stanevičiūtė. Atsinaujinančios energetikos inžinerijos magistrė, Lietuvos motokroso čempionė, ekstremalaus sporto ir aktyvaus laisvalaikio propaguotoja – taip galima pristatyti šią jauną merginą. Tačiau būna dienų, kai jos gyvenimas praranda spalvas – tai Lina vaizdžiai pademonstravo džiaugsmingai ryškiomis ir blankiomis nuotraukomis – kaip jai pasaulis atrodo tada, kai ji jaučiasi gerai, ir kaip – užklupus ligai.

„Ligos metu tampu savo pačios šešėliu“, – pripažino Lina, kurios diagnozė – migrena be auros.

Lina Stanevičiūtė. 

Pasak Migrena sergančiųjų asociacijos prezidentės, apie naują ligos priepuolį pranešantis skausmas dažniausiai prasideda paryčiais, pažadina. Sutrinka pusiausvyra, kalba, apetitas, ir toks priepuolis trunka 3-5 dienas.  Pradėjus gydytis situacija pagerėjo – apie 80 proc. laiko priepuolio metu Lina išlieka darbinga. Tačiau liga neleidžia apie ją pamiršti, Lina planuoja darbą taip, kad sumažintų išvykų, komandiruočių skaičių, net bendraudama su draugais vengia kurti planus, kuomet reikia sutarti tikslų laiką.

Su panašiomis problemos susiduria ir Migrena sergančiųjų asociacijos viceprezidentė Vida Platūkienė, taip pat  pasidalijusi savo asmenine patirtimi apie sergančiojo migrena kasdienybę.

Migrenos kaina Lietuvai – 149,62 mln. eurų

Tokia sergančiųjų migrena savijauta turi savo kainą. Apie tai papasakojo Stokholmo aukštosios ekonomikos ir verslo mokyklos Rygoje docentė Agnes Lubloy, šiemet atlikusi tyrimą „Ekonominė migrenos našta Latvijai ir Lietuvai: tiesioginės ir netiesioginės išlaidos“ (Lubloy A. Economic burden of migraine in Latvia and Lithuania: direct and indirect costs. BMC Public Health, 19:1242) ir paskaičiavusi, kad vidutinė migrenos kaina vienam žmogui per metus Lietuvoje – 721 eurų. Mažiau nei 30 proc. šios sumos sudaro tiesioginės išlaidos, t.y. su sveikatos paslaugomis susijusios išlaidos, o didžiąją dalį – netiesioginės išlaidos, daugiausia atsiradusios dėl to, kad žmogus arba neatvyko į darbą, arba negalėjo efektyviai dirbti.

Tikslios statistikos nėra, tačiau remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis, manoma, jog migrena serga 11,4 proc. mūsų šalies gyventojų. Paskaičiuota, kad per metus migrenos „kaina“ Lietuvai siekia 149,62 mln. Eur, tai prilygsta 0,35 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Parengė kreipimąsi

Siekdama pagerinti sergančiųjų migrena situaciją Lietuvoje, Migrena sergančiųjų asociacija paskelbė kreipimąsi, adresuotą Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Sveikatos apsaugos ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos darbdavių konfederacijai. 

Kreipimosi autoriai ir jį pasirašiusieji prašo prisidėti prie informacijos apie migreną viešinimo visoms tikslinėms grupėms, taip pat – visai visuomenei, akcentuojant, kad tai – liga, trukdanti efektyviai dirbti ir kokybiškai gyventi; informuoti šeimos gydytojus, kad jie atkreiptų dėmesį į dažnai galvos skausmais besiskundžiančius pacientus, migrenos diagnostiką bei esant poreikiui siųstų juos konsultuotis su specialistais; prisidėti prie informacijos apie migreną sklaidos darbdaviams, siekiant gerinti sergančiųjų migrena darbo aplinką bei kurti tarpusavio supratimu pagrįstus santykius su darbdaviais.

Migrena sergantieji bei gydytojai specialistai pabrėžia, jog migrena yra ne šiaip galvos skausmas, o varginanti liga, paveikianti daugelį paciento gyvenimo aspektų. Laiku gautas veiksmingas gydymas pagerintų sergančiųjų bei jų artimųjų gyvenimo kokybę, sumažintų išlaidas dėl praleistų darbo dienų, hospitalizacijų, o tuo pačiu – bendrą migrenos „kainą“ valstybei.

Serga ir gydytojai neurologai

Kas yra galvos skausmas, žino kiekvienas. Dažnam užtenka pailsėti ar išgerti skausmą malšinančią tabletę, ir jis praeina.

Jeigu tai nepadeda, o skausmas tęsiasi valandų valandas, netgi dvi tris paras, tai yra rimta liga. Gali būti, kad tai – migrena. Vadinti ją poniška liga neišmintinga: pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, garsui ar kvapui, netgi regėjimo, jutimo, kalbos ar judėjimo sutrikimas yra simptomai, kuriuos ištverti tikrai nelengva.

Gydytojos neurologės profesorė Diana Obelienienė iš Kauno klinikų, Jurgita Vainauskienė, dirbanti "Kardiolitos" klinikoje, puikiai žino, ką tai reiškia, nes pačios serga šia liga. Teigiama, kad gydytojus kankinančios ligos neretai paskatina juos rinktis atitinkamą specializaciją.

"Kai man pacientai sako: nesuprantate, ką aš kenčiu, koks stiprus tai skausmas, man belieka palinguoti galva", – liūdnai nusišypso J.Vainauskienė ir priduria, kad gydyti save ar artimuosius – nemenkas iššūkis.

Profesorė D.Obelienienė migreną sau diagnozavo tapusi gydytoja neurologe.

Ievos ir adomai

Gydytojas neurologas, Kauno klinikų Neurologijos skyriaus vadovas profesorius Antanas Vaitkus juokaudamas sako, kad migrena yra Dievo bausmė moterims už Ievos vaidmenį, bet kenčia ir kas šeštas Adomas.

Specifinių vaistų migrenos priepuoliui gydyti negali vartoti sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, patyrę miokardo infarktą, insultą.

Visuomenės sveikatos specialistas Paulius Stravinskas mena, kad buvo vienuolikos metų, kai sužinojo, kad jam – migrena.

"Net ir gydytojams sunku buvo patikėti šia diagnoze, iš pradžių jie galvojo, kad tai – traumos padarinys, nes būdamas dvejų metų nukritau ant galvos iš dviaukštės lovos", – pasakoja P.Stravinskas.

Jis patyrė tipinius migrenos požymius ir tai, kad išsivėmus lengviau, galima toliau gyventi.

"Sužinojau, kad savaime skausmas, pykinimas nepraeina, vaistai yra neišvengiami, nors tėvų požiūris į juos buvo skeptiškas", – P.Stravinskas įsitikino, kad priepuoliui prasidedant neišgėrus vaistų – dar blogiau, skausmas dar stipresnis, užsitęsia ilgiau.

Jau penkeri metai vyras kalendoriuje registruoja patiriamą galvos skausmą ir jo intensyvumą. Susumavus paaiškėjo, kad per metus jam galvą skauda pusantro mėnesio.

"Tikiu, kad yra žmonių, kurių statistika baisesnė, bet pusantro mėnesio, iškritę iš gyvenimo, yra labai daug", – apgailestauja P.Stravinskas.

Tarsi nekviestas svečias

"Migrena – tai liga, kuri trukdo normaliam gyvenimui, džiaugtis juo, ir ne tik sergantiems, bet ir jų artimiesiems. Tai nekviestas svečias, kuris įsiveržia, kai tu turi išeiti. Mokytojas, kuris perspėja, kai ką neteisingai darau", – taip migreną apibūdina ligoniai.

P.Stravinskas pakomentuoja: "Migrena yra mokytojas, nes dabar jau žinome, kad dažniausiai ją išprovokuoja stresas, netinkama mityba ar jos režimo nesilaikymas, pernelyg intensyvus fizinis krūvis ir panašiai. Vadinasi, liga moko gyventi."

Ir priduria, kad šiais laikais, kai visi nuolat skubame, bėgame, ir staiga mus sustabdo – paguldo dienai ar kelioms, yra sunku. Laiko sirgti nėra, juolab tokia liga kaip migrena: nepatyrę jos sukelto galvos skausmo net negali suprasti, koks jis stiprus, kodėl neįmanoma jo ištverti darbe, kodėl būtina užsidaryti, atsigulti, kartais netgi gerti raminamuosius vaistus.

"Kai dirbi komandoje, kai nuo tavęs priklauso kitų žmonių veikla – priepuolis apsunkina ir ligonio, ir jo kolegų rezultatus. Džiugu, jei jie ir darbdaviai supranta, kad tai nėra paprastas galvos skausmas, jis nepraeis staiga išgėrus vaistų", – aiškina P.Stravinskas.

Ne nuosprendis, bet neišgydoma

Gydytoja J.Vainauskienė guodžia, kad migrena nėra nuosprendis, nors ji kol kas tikrai neišgydoma, o tik kontroliuojama liga.

"Galima tikėtis, kad gydantis yra pasiekiamos ilgos remisijos. Tam tikruose gyvenimo etapuose gali keistis migrenos dažnis, po menopauzės moterims ji silpnėja ar net visai išnyksta. Su metais ji kartais gali ir transformuotis, kaip, pavyzdžiui, likti vien tik migrenos aura: blykčiojimas akyse, veido, liežuvio, rankų tirpimas, kalbos sutrikimas, bet galvos nebeskauda", – tiek tepaguodžia kitus ir save gydytoja J.Vainauskienė.

Auksinio migrenos gydymo standarto, kaip kitų ligų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, nėra. Migrena gydoma skirtingai, individualizuotai. Vyrai serga rečiau nei moterys ir dažnai jie galvoja, kad galvą skauda dėl apsinuodijimo ar pervargimo. Dėl to jiems ilgai nenustatoma teisinga diagnozė, vyrai apskritai mažiau linkę gydytis.

Vilniaus Santaros klinikų gydytoja neurologė Kristina Ryliškienė sako, kad tipiniam pacientui diagnozuoti migreną nesunku, vos uždavus kelis klausimus.

"Kelintas galvos skausmo priepuolis, kelių rūšių skausmas, jei vienos – kokia priepuolių trukmė ir kas lydi skausmą", – tai, ko klausia, pasakoja mokslų daktarė K.Ryliškienė.

Jei priepuolis užtrunka nuo keturių iki 72 valandų, jį lydi tipiniai reiškiniai – jautrumas garsui, šviesai, pykinimas, vėmimas, vengimas bet kokios fizinės ar protinės veiklos, tai specifiniai simptomai, kurie migreną išskiria iš kitų ligų. Sudėtingesniais atvejais gali būti ir išskirtinių požymių, todėl skiriant gydymą, akcentuoja neurologė, pacientas personalizuojamas, pateikiama daug daugiau klausimų, surenkama labai daug informacijos.

Gydymas vis dar nelengvas

Lietuvoje yra įregistruoti šešeri specifiniai vaistai migrenos priepuoliams gydyti. Jie skiriasi vieni nuo kitų poveikio greičiu, trukme, stiprumu, netoleravimo reiškiniais. Gydymu vaistais patenkintas vos kas trečias neurologų pacientas.

"Tenka labai ilgai laukti, kol suveiks vaistai. Jie nenumalšina viso skausmo, malšina ne visada, skausmas sugrįžta, patiriama per daug nepageidaujamų reiškinių", – gydytoja K.Ryliškienė vardija studijų metu užfiksuotus ligonių atsakymus apie vaistų poveikį.

Ir patvirtina, kad netgi geriausi vaistai per dvi valandas visiškai panaikina skausmą tik ne daugiau kaip 40 ligonių iš 100. Per gausus ir ilgalaikis vaistų vartojimas gali išprovokuoti būtent jų sukeltą galvos skausmą.

"Vadinasi, 100 proc. efektyvumo vaistų migrenos priepuoliui nutraukti šiandien dar neturime", – apibendrina mokslų daktarė K.Ryliškienė.

Itin sunkiai valdomi rytiniai priepuoliai, nes ligoniai miegodami nejaučia pirmųjų simptomų ir pavėluotai išgeria vaistus. Tuomet skausmui malšinti prireikia vaistų kombinacijų, įvairiomis, net ir žvakučių, formomis.

"Daug pacientų iš tikrųjų vėluoja gerti vaistus, vartoja per mažas jų dozes, bijo kartoti, kombinuoti ar iš viso neturi gydymo plano", – priduria gydytoja J.Vainauskienė.

Specifinių vaistų migrenos priepuoliui gydyti negali vartoti sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, patyrę miokardo infarktą, insultą. Pastaroji liga migrenos su aura metu yra itin reta komplikacija, bet jos rizika padidėja jaunoms moterims, kurios rūko ir vartoja kontraceptines tabletes.

Specifiniai vaistai migrenos priepuoliui gydyti kompensuojami 100 proc., tačiau tik patys pigiausi, generiniai.

"Pirmą kartą juos išrašo gydytojas neurologas, vėliau – šeimos gydytojas", – gydytoja K.Ryliškienė pabrėžia, kad neretai pacientai greičiau sužino vaistų skyrimo naujoves, nei šeimos gydytojai, todėl nereikia piktintis pastaraisiais, jei pacientus siunčia pas specialistus, ir paaiškinti jiems, kas pasikeitė.

Prevencija sudėtinga

Neseniai Lietuvoje atsirado vaistų, skirtų migrenos profilaktikai. Tai antikūnai migrenos išskiriamam peptidui blokuoti.

Deja, šie vaistai nekompensuojami. Profesorė D.Obelienienė paguodžia, kad vaistų galima gauti pigiau dalyvaujantiems migrenos prevencijos programoje. Tereikia kreiptis į vieną iš dviejų galvos skausmo centrų, veikiančių Kauno klinikose ir Vilniaus Santaros klinikose, gydytoją. Jis įvertina vaistų skyrimo galimybes pagal indikacijas.

"Norint sulaukti tikėtino efekto, šiuos vaistus reikėtų vartoti mažiausiai tris mėnesius. Patogu, kad pakanka vienos injekcijos per mėnesį", – teigia profesorė D.Obelienienė.

Nepatyrę migrenos sukelto galvos skausmo net negali suprasti, koks jis stiprus, kodėl neįmanoma jo ištverti darbe, kodėl būtina užsidaryti, atsigulti.

Transkutaninė neurostimuliacija yra dar vienas galimas migrenos prevencijos metodas ir gali būti tinkamas kai kuriems pacientams. Botulino toksino injekcijos pagal labai griežtą protokolą gali būti efektyvios lėtinei migrenai gydyti, kai galvą skauda penkiolika dienų per mėnesį ir daugiau, bet šią diagnozę turėtų patvirtinti gydytojas specialistas", – migrenos profilaktikos specifiką aiškina gydytoja neurologė K.Ryliškienė.

Reikalauja poniško režimo

Įtarti, kad tuoj prasidės migrenos priepuolis, ir pasiruošti jį stabdyti, kontroliuoti, yra sunku. Ligoniams siūloma vengti dirgiklių: streso, pervargimo, emocinės įtampos, patariama laikytis mitybos režimo.

Įdomu tai, kad migrena nebijo katastrofų, karų – tai netgi mobilizuoja, o dažniausiai ligą skatina kasdienis skubėjimas, stresas ir aukšti reikalavimai sau.

"Sergantiems migrena nepatariama dirbti naktimis, rinktis lakūno, chirurgo ar panašią įtampos reikalaujančią profesiją, nes tai provokuoja ligą. Ji nori poniško režimo", – primena profesorius A.Vaitkus.

Įrodytas migrenos ryšys su menstruacijomis, nėštumu: kūdikio besilaukiant migrenos priepuolių sumažėja, jie sušvelnėja. Viena trijų vaikų mama, serganti migrena, priėjo prie išvados, kad vienintelis šios ligos gydymo būdas – nėštumai. Beje, tai poligenetinė liga.

"Mano močiutė ir mama sirgo migrena, sergu aš ir jau mano sūnui yra migrenos su aura priepuolių", – prisipažino jauna gydytoja J.Vainauskienė.

Anot jos, anksčiau buvo manyta, kad sūris, raudonasis vynas, aštrus maistas – tiesioginiai ligos provokatoriai, bet dabar manoma, kad šių produktų poreikis galbūt atsiranda artėjant priepuoliui. Sergantiems netinka badavimas ir dideli gliukozės svyravimai, greitai skaidomi angliavandeniai. Sportas – tik vidutinio intensyvumo, adekvatūs krūviai.

"Joga, pilatesas, kalanetika yra palanku. Yra pacientų, kurie, suderinus krūvius ir vaistus, gali sportuoti. Manualinė terapija, akupunktūra ligos neišgydys, nebent padės sumažinti raumenų įtampą", – nemedikamentines profilaktikos priemones, iš jų ir magnio preparatus, vardija gydytoja K.Ryliškienė.

Jėga – vienybėje

Pacientų organizacijos yra jėga, kuri padeda spręsti susikaupusias ligų gydymo problemas, keistis informacija, skleisti naujoves.

Visuomenės sveikatos specialistas P.Stravinskas, pats sirgdamas migrena, buvo iniciatorius steigti organizaciją, kuri aktyviai rūpintųsi visų sergančių ir visuomenės švietimu, būtų stiprus balsas ginant ligonių interesus.

Kaune susirinkę gydytojai neurologai ir jų pacientai aptarė migrenos gydymo problemas, ieškojo būdų, kaip jas sušvelninti.

"Atstovauti sergantiems, vienyti ir teikti pagalbą jiems ir jų artimiesiems, organizuoti ligonių švietimą, konsultavimą, bendradarbiauti su valstybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurios vienija pacientus, teikti jiems metodinę pagalbą, spręsti problemas", – tikslus, kam reikalinga Migrena sergančiųjų asociacija, vardija jos prezidentas P.Stravinskas.

Jis pagyrė kauniečius, gausiai susirinkusius į seminarą migrenos tema ir pabrėžė, kad asociacijos nariais gali tapti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie vykdo sveikatinimo veiklą. Svarbiausias asociacijos organas – visuotinis narių susirinkimas, asocijos vadovas ir valdyba. Jau sukurta interneto svetainė sergumigrena.lt, pradėtas dialogas su Europos migrenos ir galvos skausmo aljansu, siekiant tapti jo nariu.

Kuo daugiau aktyvių narių – tuo lengviau skleisti visuomenei žinią, kas yra migrena ir kaip su ja gyventi.

"Iniciatyvūs žmonės, ligonių asociacijos turi galią ir yra girdimos, todėl gali pakovoti už savo teises, socialines garantijas, vaistų kompensavimą ir teigiamą kitų problemų sprendimą", – apibendrino profesorius A.Vaitkus.

Buvo tiriami beveik 1000 pacientų, kenčiantys nuo epizodinių migrenos priepuolių. Dviejų tyrimų, kurių metu išbandoma antikūnų terapija, rezultatai skelbiami žurnale „New England Journal of Medicine“. Nuo migrenos kenčia vienas iš septynių pasaulio gyventojų. Moterims ši liga pasitaiko triskart dažniau nei vyrams.

Antikūnų terapija nėra vienintelis migrenos gydymo būdas. Tarp kitų metodų yra ir vaistai, kuriais anksčiau būdavo gydoma epilepsija ar širdies ligos. Tačiau jie ne visais atvejais yra veiksmingi bei gali sukelti šalutinių reakcijų. Naujosios terapijos galimas šalutinis poveikis dar turi būti ištirtas.

Žinoma jogos trenerė Milana Jašinskytė paaiškina, kad sergantiems migrena labai svarbu išmokti atsipalaiduoti. „Bet koks skausmas, taip pat ir galvos, mus verčia įsitempti, todėl fizinės asanos, kvėpavimo pratimai, „Joga Nidra“ yra tos priemonės, kurios leis atpalaiduoti kūną ir tokiu būdu skausmas pamažu pasitrauks“, – sako M. Jašinskytė.

Pasak jogos instruktorės, fizinės asanos padeda pažinti save, palaiko tonusą ir mūsų kūne sukuria daugiau erdvės. Atsipalaidavęs kūnas sumažina slankstelių užspaudimą, kuris gana dažnai ir sukelia stiprius galvos skausmus.

Milana tikina, kad jogoje pagrindinis skausmo mažinimo būdas – meditacija. „Jos pagalba galite pabūti su savimi, nurimti, nes neretai migrena pasireiškia ne tik dėl paveldimumo, bet ir dėl mūsų gyvenimo būdo, kuris yra itin aktyvus“, – pasakoja pašnekovė.

Vaistininkė primena, kad svarbiausia migreną pastebėti, kai pasireiškia pirmieji simptomai. „Migrena apibūdinama kaip pulsuojantis skausmas, dažniausiai vienoje galvos pusėje. Taip pat prieš akis vaidenasi judantys vaizdiniai ar mirguliuojanti šviesa. Ši liga dažnai susilpnina organizmą, pacientą pykina, o tokie priepuoliai gali trukti nuo 4 valandų iki dviejų - trijų dienų, todėl kuo anksčiau pastebėsite artėjantį migrenos priepuolį, tuo lengviau suvaldysite skausmus“, – pataria „Eurovaistinės“ atstovė.

Sukelia ir blogas kvėpavimas

M. Jašinkytės teigimu, dėl jogos pradedame taisyklingai kvėpuoti. „Dažniausiai žmonių įkvėpimas būna viena trečioji iškvėpimo. Įkvėpimas ilgas, iškvėpimas trumpas. Visą laiką vyksta oro gaudymas, nes organizmas pagauna orą tik tą paskutinę akimirką, kai jo jam labiausiai reikia. Tai reiškia, kad sąmoningai mes labai retai kada kvėpuojame“, – aiškina trenerė.

Taisyklingas kvėpavimas aprūpina visą kūną deguonimi, nuramina visą nervinę sistemą, mažina stresą, kuris yra viena migrenos priežasčių.

Taisyklingas kvėpavimas aprūpina visą kūną deguonimi, nuramina visą nervinę sistemą, mažina stresą, kuris yra viena migrenos priežasčių.

Milana pabrėžia, kad kvėpavimo pratimus svarbiausia daryti ištiesta, bet tuo pačiu atpalaiduota nugara. „Iškvėpimas ir įkvėpimas turi būti vienodas. Pavyzdžiui 3 sekundes įkvepiame, 3 sekundes iškvepiame. Su kiekvienu kvėpavimo pratimu pridedame po sekundę. Sekundes didiname iki tol, kol kvėpavimas pradeda kelti diskomfortą ir jaučiame, jog pradedame dusti“, – taisyklingo kvėpavimo gudrybėmis dalijasi moteris.

Fizinės pozos ir savimasažas

Kalbant apie fizines pozas, galvos skausmus galima palengvinti nulenkus galvą žemyn ir atpalaidavus sprandą. „Galvos nulenkimas priklauso nuo žmogaus galimybių. Jei nuleidus galvą labai žemai, nejaučiate palengvėjo, mažinkite nulenkimo kampą tol, kol pajausite, kaip atsipalaiduoja sprandas“, – teigia M. Jašinskytė.

Kitas efektyvus skausmo mažinimo būdas – tvistinės asanos – rotaciniai judesiai, kurie atliekami sėdint ir ramiai sukantis į vieną ir į kitą pusę. „Atliekant šį judesį, labai svarbus taisyklingas kvėpavimas. Įkvepiame prieš sukimąsi ir iškvepiame sukdamiesi. Rotaciniai judesiai yra neutralizuojantys – nei migdantys, nei aktyvinantys, todėl ši poza jus nuramina“, – sako jogos instruktorė.

Migrenos sukeliamo skausmo mažinimui trenerė pataria išbandyti savimasažą, kurio metu dviem pirštais masažuojame sau smilkinius, tada tvirtai braukiame už ausies link sprando, nes tai yra ta vieta, kurią migrenos metu labiausiai reikia atpalaiduoti.

Keli jogos pratimai padėsiantis nuo migrenos:

Žemyn žiūrintis šuo – saugi ir nesudėtinga poza, kurios metu skatinama kraujotaka viršutinėje kūno dalyje.

Vaiko poza – dar paprastesnė poza, kurios metu galva nuleidžiama mažesniu laipsniu už žemyn žiūrintį šunį. Ši poza nuramina nervų sistemą ir yra puiki streso mažinimo priemonė.

Pasilenkimai į priekį – ši poza ramina sprando raumenis, kurie atsipalaidavę sumažina ir galvos skausmą.

Rotacinės pozos. Rotaciniai judesiai daromi iškvepiant orą, kas leidžia kūnui labiau atsipalaiduoti ir taip nebeskatinti jo įsitempimo.

Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šia liga dažniausiai suserga 35-45 metų žmonės. Vaistininkė Laura Vanagaitė sako, kad moterys nuo migrenos kenčia du – tris kartus dažniau, nei vyrai.

Migrenos gydymui – cukraus dieta

Vilnietė, dviejų vaikų mama, Viktorija Žižiūnienė pirmąjį migrenos priepuolį išgyveno prieš septynerius metus, kuomet nuo galvos skausmo ir pykinimo nesugebėjo atsikelti nuo vonios kilimėlio. Iš pradžių tokie priepuoliai jai kartodavosi kartą per pusmetį ar net rečiau.

Moterys nuo migrenos kenčia du – tris kartus dažniau, nei vyrai.

„Pastaruosius dvejus metus priepuoliai ypač suintensyvėjo, galvos skausmas su jį lydinčiu skrandžio sustojimu, pradėjo kartotis kas dvi savaites, o kartais ir dažniau. Vasarą, be man jau įprasto nepakeliamo galvos skausmo ir vėmimo, prasidėjo nevaldomi kūno traukuliai. Atsimenu, kaip gulėjau lovoje ištikta siaubo: man 34 metai, esu dviejų mažamečių vaikų mama ir esu visiškai bejėgė – negaliu kontroliuoti savo kūno. Tada supratau, kad turiu kažko griebtis“, – savo patirtimi dalinasi Viktorija.

Šią ligą V. Žižiūnienė bandė gydyti įvairiausiais būdais, o vienoje televizijos laidoje išgirdusi patarimą atsisakyti saldumynų, ji nusprendė priimti 30 dienų be pridėtinio cukraus trunkantį iššūkį.

„Iš pradžių dvejojau, nes tikrai maniau, kad neištversiu, tačiau ištiko eilinis migrenos priepuolis. Gulėjau lovoje, gailėjausi savęs ir nusprendžiau, kad reikia imti ir išbandyti, ką nors drastiško. Vos atsigavusi, ištuštinau savo šaldytuvą ir spinteles, kad neapsigalvočiau“, – prisimena moteris.

Šiandien yra 17 dienų, kai Viktorija gyvena be pridėtinio cukraus ir net pati stebisi, kokie ryškūs pokyčiai vyksta su jos kūnu.

Gulėjau lovoje, gailėjausi savęs ir nusprendžiau, kad reikia imti ir išbandyti, ką nors drastiško. Vos atsigavusi, ištuštinau savo šaldytuvą ir spinteles, kad neapsigalvočiau.

„Kas tikrai pasikeitė – tokios švarios ir lengvos galvos jau seniai neturėjau. Dar vienas dalykas, kurį tikrai pastebėjau – pagerėjo atmintis, tapau darbingesnė ir atsirado daugiau energijos. Pašviesėjo dantys ir sumažėjo dantų apnašų. Tapau ramesnė, lengviau susikoncentruoju. Labai pagražėjo veido oda – paskaistėjo ir sumažėjo spuogų. Taip pat, nieko nedarant, be jokių pastangų, nukrito daugiau nei 2 kilogramai“, – pasiektais rezultatais džiaugiasi pašnekovė.

Vaistų gydymui nesirinkite patys

„Eurovaistinės“ farmacininkė L. Vanagaitė palaiko moters sprendimą ir sako, kad yra keletas būdų, kaip kovoti su migrena. Jos teigimu, prasidėjus priepuoliui, žmogui rekomenduojama gulėti ramioje, silpnai apšviestoje patalpoje. „Prasidėjus stipresniems skausmams, vaistus jų malšinimui reikia rinktis, atsižvelgiant į migrenos priepuolio stiprumą. Jei jis stiprus, padėti gali specifiniai vaistai nuo migrenos – triptanai“, – aiškina vaistininkė.

Triptanai sutraukia paburkusias galvos smegenų kraujagysles ir panaikina cheminius pokyčius smegenyse, vykstančius migrenos metu. Vaistus reikia vartoti kaip galima anksčiau, priepuolio pradžioje. Tada pasiekiamas didžiausias vaisto poveikis.

Silpnam ir vidutiniam priepuoliui nuraminti L. Vanagaitė pataria naudoti analgenus. „Nestiprų galvos skausmą kartais galima nutraukti įprastiniais analgetikais arba jų deriniais. Labiausiai paplitę nuskausminantieji vaistai yra aspirinas arba paracetamolis“, – sako specialistė.

Pasak vaistininkės, kiekvienam migrena sergančiam pacientui derėtų rašyti dienoraštį apie provokuojančius veiksnius, registruoti skausmo priepuolius, pasižymėti vartotus vaistus, nes migrenos profilaktinis gydymas laikomas sėkmingu, jei per 3 mėnesius priepuolių dažnis per mėnesį sumažėja bent per pus.

Vaistininkė išskiria keturias migrenos priepuolio stadijas:

Prodromas (šviesos baimė, dėmesio sutrikimas, padidintas jautrumas garsams, kvapams, kalbos sutrikimai, uoslės jautrumo padidėjimas, žiovulys, potraukis maistui, tingumas, šalčio pojūtis ar apetito sumažėjimas). Šie simptomai pasireiškia keletą valandų ar dienų prieš galvos skausmą.

Aura (tai neurologinių židininių simptomų atsiradimas prieš galvos skausmą) – simptomai paprastai atsiranda per 5-20 minučių ir trunka ne ilgiau kaip valandą. Dažniausiai aura pasireiškia regėjimo sutrikimais: švysčiojimais, zigzagais ar ryškia šviesa tiek užmerkus, tiek atmerkus akis, regėjimo praradimu, galimas kojų ir rankų dilgčiojimas, jų sustingimas bei kalbos sutrikimas.

Galvos skausmas – būdingas epizodinis, vienos galvos pusės, pulsuojančio pobūdžio galvos skausmas, sustiprėjantis fizinio krūvio metu, kuris, priepuoliui užtrukus, gali apimti ir visą galvą. Taip pat skausmo metu neretai vargina pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, erzina stipresni garsai ar kvapai, vaizdas gali būti neryškus, norisi valgyti ar dažniau šlapintis, paburksta nosies gleivinė, padidėja prakaitavimas, karščio ar šalčio pojūtis, sutrinka dėmesio koncentracija. Skausmas gali trukti 4-72 valandas. Jeigu skausmas trunka ilgiau, tuomet diagnozuojama migreninė būklė.

Sveikimo stadija – tai paskutinė migrenos priepuolio stadija. Galvos skausmas sumažėja ir galiausiai išnyksta, tačiau dar kurį laiką gali likti nuovargis, sumažėjęs darbingumas, padidėjęs dirglumas. Tiems, kurie migreną gydosi vaistais, patarti, kaip tinkamai ją gydyti, gali tik sveikatos specialistai. Klaida – gydytis pačiam vartojant visus po ranka pasitaikančius vaistus nuo skausmo, nes į migreną panašius galvos skausmus gali simuliuoti ir kiti rimti neurologiniai susirgimai.

Sveikatingumo programų mokymo vadovas įvardija 7 simptomus, signalizuojančius apie tai, kad sėdime per daug. Tai – galvos skausmai, peties skausmai, virškinimo bėdos, pastovus nuovargis, prastas miegas, sunkiai išlaikoma dėmesio koncentracija, patinusios čiurnos, nugaros skausmai.

„Ilgas sėdėjimas netgi gali aktyvuoti migreną tiems, kuriems ji dažnai pasireiškia“, – įspėja A. Mačiukas.

Pasak pašnekovo, sėdimą darbą dirbantiems žmonėms svarbu dažniau mankštintis ir judėti.

„Reikia pradėti nuo paprastų dalykų: dirbant sėdimą darbą reikia kuo dažniau atsistoti. Jeigu tik turime laisvą minutę, atsiliepti telefonu, nueiti iki kolegos užuot skambinus ar rašius žinutę, lipti laiptais vietoj to, kad keliatės liftu, – pataria A. Mačiukas. – Jei sportuojame du tris kartus per savaitę, bet sėdime ilgas valandas, tas sportavimas jau gali nebepadėti. Todėl dirbdami turime atlikti nuolatinį kūno padėties keitimą.“