Mūsų šalies sportininkės 2000 m distanciją įveikė per 6 min. 47,44 sek. ir nuo bronzos medalį iškovojusių olandžių atsiliko vos 1,71 sek. Olimpinėmis čempionėmis tapo varžybų favoritės, dvejų pastarųjų metų Europos čempionės rumunės Ancuta Bodnar ir Simona Radis, pasiekusios geriausią šios valčių klasės rezultatą olimpinių žaidynių istorijoje – 6 min. 41,03 sek. Sidabrą laimėjo Naujosios Zelandijos irkluotojos (6 min. 44,82 sek.). Penktos finišavo amerikietės (6 min. 52,98 sek.), šeštos – kanadietės (6 min. 53,19 sek.).

Ta ketvirta vieta nėra maloni. Kažko pritrūko, kažko nepadarėme.

„Labai daug emocijų. Kovojome, tikėjome, kad turime šansų. Ta ketvirta vieta nėra maloni. Kažko pritrūko, kažko nepadarėme. Kita vertus, kol kas tai yra aukščiausia lietuvių pasiekta vieta Tokijuje. Ir ta ketvirta vieta olimpinėse žaidynėse yra tikrai aukšta. Kai pagalvoji, kur mes buvome prieš metus ar dvejus, stebuklas, kad iš viso čia esame“, – po finišo finale teigė M. Valčiukaitė.

O prieš dvejus metus D. Karalienė su vyru Jonu ramiai augino 2018 m. gimusius dvynius Dovydą ir Povilą. Jai profesionalus sportas jau buvo praeitis. M. Valčiukaitė irklavo su Ieva Adomavičiūte. Pernai spalio 7 d. M. Valčiukaitei buvo atlikta stuburo išvaržos operacija. Prieš dvi savaitės iki šios operacijos buvo paskelbta, kad I. Adomavičiūtė pažeidė antidopingo taisykles.

Tuo metu, kai M. Valčiukaitė baiginėjo reabilitaciją, spalio pabaigoje apie sugrįžimą į didįjį sportą paskelbė D. Karalienė. Ji neslėpė, kad to labai norėjo pati, o galutinai apsisprendė sulaukusi didelio vyro ir LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės palaikymo.

Rio de Žaneiro medalininkės vėl sėdo į vieną valtį ir iki olimpinių žaidynių dar spėjo tapti Pasaulio taurės varžybų etapo laimėtojomis ir Europos vicečempionėmis.

Pasibaigus kovoms Tokijo žaidynėse D. Karalienė sakė: „Norėčiau padėkoti, tiems, kas tikėjo, kėlėsi naktį, laikė kumščius, sukryžiuotus pirštus. Ir tiems, kurie palaiko toliau. Ačiū visai Lietuvai.“

M. Valčiukaitė pridūrė: „Žinome, kad tauta, draugai, artimieji serga už mus. Mūsų didžiulė komanda ir visi mūsų pagalbininkai atsiduoda darbui ir be žodžių žinome, koks stiprus yra palaikymas.“

Norėčiau padėkoti, tiems, kas tikėjo, kėlėsi naktį, laikė kumščius, sukryžiuotus pirštus.

Aurimas Adomavičius ir Saulius Ritteris porinių dviviečių lenktynėse finišavo šešti ir galutinėje įskaitoje užėmė dvyliktą vietą. Lietuviai 2000 m nuirklavo per 6 min. 20,87 sek. Juos aplenkė Rusijos olimpinio komiteto (6 min. 13,73 sek.), Naujosios Zelandijos (6 min. 15,51 sek.), Rumunijos (6 min. 16,86 sek.), Airijos (6 min. 16,89 sek.) ir Vokietijos (6 min. 18,13 sek.) įgulos.

„Buvome nusiteikę sukovoti maksimaliai, atiduoti visas savo jėgas. Taip ir padarėme. Rezultatas toks, koks yra. Norime pasisemti kuo geresnių dalykų, nes iš palaimėjimų irgi reikia kažko išmokti. Turime pripažinti, kad varžovai buvo stipresni, nors mes atidavėme visas jėgas“, – po finišo teigė 2016 m. Rio de Žaneire su Mindaugu Griškoniu porinių dviviečių klasėje olimpiniu čempionu tapęs S. Ritteris.

Ar nebus kalbų, kad vėl patekti į olimpinį A finalą jam sutrukdė naujas partneris A. Adomavičius, su kuriuo į vieną valtį sėdo likus labai nedaug laiko iki olimpinių žaidynių? „Jokiais būdais negalėčiau teigti, kad partnerio keitimas atspindėjo rezultatą. Nes Aurimas yra labai pajėgus sportininkas. Noriu tik pasidžiaugti, kad čia su juo startavau. Nuo Rio praėjo penkeri metai. Tiesiog mums nepavyko čia suirkluoti. Kaip esame pasiruošę, tą ir pasistengėme parodyti. Laiko susiirkluoti visada norėtųsi daugiau. Bet yra kaip yra. Varžovai buvo išties stiprūs, čia olimpinės žaidynės, čia atvyksta stipriausi pasaulio sportininkai. Kovoti su jais yra didelė garbė“, – tvirtino S. Ritteris, po savo finišo nuskubėjęs į tribūną, iš kur stebėjo, kaip finale lenktyniauja jo gyvenimo draugė M. Valčiukaitė su D. Karaliene.

Laiko susiirkluoti visiškai neturėjo vyrų porinės keturvietės įgula – Dominykas Jančionis, Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys ir Armantas Kelmelis. Patvirtinimą, jog startuos Tokijuje, įgula gavo liepos 18 d., kai dėl antidopingo taisyklių pažeidimo subyrėjusi Rusijos įgula atsisakė olimpinio kelialapio, todėl vieta olimpinėse žaidynėse pasiūlyta Lietuvai, atrankos varžybose likusiai trečioje vietoje.

Po pirmojo etapo varžybų, kuriose lietuvių keturvietė neprilygo varžovams, D. Nemeravičius sakė: „Mums maždaug pritrūko pusės metų. Nuo gegužės mėnesio, kai likome treti ir, mano spėjimu, rusai nesąžiningai iškovojo tą vietą. Mes nutraukėme tada darbą, nors nuo pavasario smarkiai tobulėjome.“

B finale lietuviai liko ketvirti tarp keturių įgulų – 5 min. 51,64 sek. – ir galutinėje įskaitoje užėmė dešimtąją vietą. Greičiau plaukė Kinija (5 min. 46,07 sek.), Vokietija (5 min. 46,78 sek.) ir Norvegija – 5 min. 47,34 sek.

Kovą Tokijo žaidynėse dar tęsia vienvietę irkluojantis M. Griškonis. Rytoj jis lenktyniaus pusfinalyje.

Jūros miško olimpinėje irklavimo trasoje M.Valčiukaitė ir D.Karalienė dar neįpusėjus olimpinio pusfinalio 2000 m distancijai įsitvirtino trečioje pozicijoje, garantuojančioje vietą finale, ir ją išsaugojo iki pat finišo, vis didindamos pranašumą nuo persekiotojų.

„Šis startas buvo sėkmingesnis už atrankos plaukimą visomis prasmėmis. Technikos, valčių išsidėstymo ir, tuo pačiu, rezultato. Pirmas startas buvo šokas organizmui, o šiandien parodėme savo irklavimą. Sugebėjome irkluoti ramiai, stabiliai ir patekome į kitą etapą“, – po finišo sakė D.Karalienė.

Šiandien buvo kitokios oro sąlygos – dabar irklavome prieš vėją. Gal dėl to ir valtys kitaip išsidėstė, tarp jų buvo didesni skirtumai.

Porininkei antrino M.Valčiukaitė: „Šiandien buvo kitokios oro sąlygos – dabar irklavome prieš vėją. Gal dėl to ir valtys kitaip išsidėstė, tarp jų buvo didesni skirtumai. O ir įtampa buvo didesnė  – pusfinalis. Prieš tai buvo atranka, po kurios dar gali pasitaisyti paguodos plaukime. Dabar buvo arba – arba.“

Nuotolį įveikusios per 7 min. 11,29 sek. lietuvės nusileido tik Rumunijos (7 min. 4,31 sek.) ir Naujosios Zelandijos (7 min. 9,05 sek.) komandoms. Už jų liko italės (7 min. 19,25 sek.), čekės (7 min. 24,22 sek.) ir Rusijos olimpinio komiteto atstovės (7 min. 24,37 sek.).

Iš kito pusfinalio į  A finalą pateko Nyderlandų, Kanados ir JAV irkluotojos. Prancūzės, italės ir vokietės žaidynes baigs B finalo lenktynėse.

„Ryškios favoritės yra rumunės. Jos jau antrą sezoną lenktyniauja be pralaimėjimų“, – pastebėjo D.Karalienė.

Rio de Žaneiro vicečempionas M.Griškonis Tokijuje, kaip ir 2008 m. Pekine (8 vieta) bei 2012 m. Londone (8 vieta), lenktyniauja vienviečių valčių varžybose.

Sekmadienį patyręs lietuvis ketvirtajame iš keturių ketvirtfinalio plaukimų finišo trečias ir žygį finalo link pratęs pusfinalyje.

Ketvirtfinalyje trečioje pozicijoje nuo pat starto įsitaisęs M.Griškonis antroje distancijos pusėje buvo pakilęs į antrąją vietą, bet galiausiai finišavo trečias – 7 min. 16,71 sek. Jį pralenkė vokietis Oliveris Zeidleris (7 min. 12,75 sek.) ir brazilas Luca Ferreira Vertheinas (7 min. 14,26 sek.). Už lietuvio išsirikiavo Jordanas Parry iš Naujosios Zelandijos (7 min. 18,48 sek.), Crisas Nievarezas (7 min 50,74 sek.) ir irakietis Mohammedas Al Khafaji (8 min. 3,55 sek.).

Vyrų porinei dvivietei nepavyks pakartoti Rio de Žaneiro sėkmės, kai Saulius Ritter ir M.Griškonis iškovojo sidabrą. Olimpiniame finale S.Ritter dalyvavo ir 2012 m. Londone, kur su R.Maščinsku užėmė šeštąją vietą.

Tokijuje S.Ritter su Aurimu Adomavičiumi B finale mėgins iškovoti pirmąją vietą, kuri galutinėje įskaitoje lemtų septintąją poziciją.

Antrajame pusfinalio plaukime Lietuvos porinė dvivietė liko šešta (6 min. 34,04 sek.), bet didžiąją dalį distancijos irklavo penkta. Lietuvius pranoko Nyderlandai (6 min. 20,17 sek.), Kinija (6 min. 23,11 sek.), Šveicarija (6 min. 25,89 sek.), Rusijos olimpinio komiteto komanda (6 min. 26,58 sek.) ir Rumunija (6 min. 29,55 sek.).

„Stengėmės ir atidavėme visas jėgas, kad pakliūtume į finalą”, – po pusfinalio apmaudžiai sakė S.Ritter.

„Vyrai psichologiškai yra pasiruošę, bet fiziškai išsekę. Nes karštis ir drėgmė labai vargina, išsunkia jėgas. Keletą sportininkų net nešė gaivinti. Bet žaidynės dar nebaigtos, liko B finalas. Jame turime susitvarkyti su yriu, nes nepasisekė realizuoti to, ką stengėmės įtvirtinti per treniruotes. Tokie dalykai pasimato ekstremaliomis sąlygomis”, – sakė Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Keblys.

B finale S.Ritter ir A.Adomavičius varžysis su Rusijos olimpinio komiteto, Rumunijos, Naujosios Zelandijos, Vokietijos ir Airijos irkluotojais. Dėl apdovanojimų A finale kovos olandai, kinai, šveicarai, prancūzai, britai ir lenkai.

Paskutinę akimirką į olimpinį laivą įšokusi vyrų porinė keturvietė – Armandas Kelmelis, Martynas Džiaugys, Dovydas Nemeravičius ir Dominykas Jančionis – ir paguodos plaukime neaplenkė nei vienų varžovų.

Lietuviai finišavo per 6 min. 14,73 sek. Juos pranoko ne tik paskutinius du kelialapius į A finalą iškovoję britai (5 min. 55,91 sek.), estai (5 min. 56,52 sek.), bet ir kartu su mūsų šalies atstovais B finale lenktyniausiantys kinai (5 min. 56,86 sek.), norvegai (6 min. 2,85 sek.), vokiečiai (6 min. 2,86 sek.).

„Viduje verda pyktis, kad čia esame talžomi be pasigailėjimo. Bet tokiose varžybose stebuklų nebūna. Mes žinome, kad galėjome pasirodyti geriau, nes būtume geriau pasiruošę, jei ne ta situacija su rusų komanda, kai gavome kelialapį paskutinę minutę.

Mes nuo pavasario stipriai tobulėjome, kiekvienose varžybose irklavome vis greičiau, bet po olimpinės atrankos, kai nelaimėjome kelialapio, mums nebuvo prasmės toliau tęsti darbo. Taip nuo atrankos iki olimpinių žaidynių praradome labai daug laiko, nors galėjome žengti labai didelį žingsnį į priekį. Čia ne mūsų vieta. Mes turėjome garantuotai būti finale“, – po finišo emocingai kalbėjo D.Nemeravičius.

Patvirtinimą, jog startuos Tokijuje, ši įgula gavo liepos 18 d., kai dėl antidopingo taisyklių pažeidimo subyrėjusi Rusijos įgula atsisakė olimpinio kelialapio, todėl vieta olimpinėse žaidynėse pasiūlyta Lietuvai, atrankos varžybose likusiai trečioje vietoje. Lietuviams teko skubiai keliauti į Tokiją, jie lenktyniauja iš rėmėjų gauta nauja valtimis, nes atsigabenti savos, kaip tai padarė kitos komandos, jau nebebuvo laiko.

Italijoje vykstančiame Europos irklavimo čempionate sidabru paženklintas lietuvių D. Karalienės ir Mildos Valčiukaitės pasirodymas.

Po D.Karalienės sugrįžimo į didįjį sportą pirmą sykį rimtose varžybose startavusios 2016 metų olimpinių žaidynių prizininkės ir 2013 metų pasaulio čempionės finale sekmadienį finišavo per 6 min. 53,33 sek. ir nusileido tik Rumunijos atstovėms (6.49,84).

Senojo žemyno pirmenybių bronza atiteko Didžiosios Britanijos sportininkėms.

Kiek vėliau dėl medalių kausis Lietuvos porinė keturvietė įgula – Martynas Džiaugys, Dovydas Nemeravičius, Dominykas Jančionis ir Aurimas Adomavičius.

Pavienę keturvietę valtį irkluojantys Dovydas Stankūnas, Mantas Juškevičius, Povilas Stankūnas ir Domantas Stankūnas B finale užėmė penktąją poziciją (6.10,41), o galutinėje rikiuotėje liko 11-i.

Moterų varžybų B finale ketvirta finišavo Viktorija Senkutė (8.07,59). Jai čempionate atiteko 10-a pozicija.

Vyrų vienviečių valčių C finale Armandas Kelmelis (7.14,46) finišavo penktas. Galutinėje įskaitoje jis liko 17-as.

Išsiskirs visur

Pirmieji aprangą dar vasario mėnesį išbandė irkluotojai olimpiečiai Milda Valčiukaitė ir Saulius Ritteris, dalyvavę Varšuvoje surengtoje specialioje fotosesijoje.

"Pirmas įspūdis buvo labai geras: kolekcija labai ryški, su daugybe lietuviškų akcentų. Manau, kad tikrai išsiskirsime tiek per žaidynių atidarymo ceremoniją, tiek ir sporto bazėse, – vertino olimpinis vicečempionas S.Ritteris. – Man labiausiai patiko marškiniai, kurie ir patogūs, ir turi gražių išsiuvinėjimų su lietuviška simbolika. Sportinė apranga lanksti, nevaržanti judesių, lengva ir pralaidi orui. Matyti, kad buvo įdėta daug pastangų, jog jas pritaikyti pagal specialius sportininkų poreikius."

Paradinių olimpiečių drabužių dizaino autorė – Oksana Raginskienė. Žaidynių atidarymo iškilmėms sukurtos dvi aprangos versijos: vyrai galės rinktis kostiumą su šonine juostele papuoštomis kelnėmis arba šortais, o moterys – klasikinius polo marškinėlius ir siaurą sijoną arba modernią suknelę, dėvimą kartu su švarku.

"Norėjau, kad žiūrovai tiek gyvai, tiek per televiziją iš tolo pamatytų asociatyvias spalvas ir iš karto mus susietų su Lietuva – kad tai būtų ryšku, aišku ir funkcionalu", – sakė O.Ragauskienė.

Audiniai – ypatingi

"Praeitą vasarą Europos žaidynėse ir Jaunimo olimpiniame festivalyje mūsų delegacijas buvo galima lengvai pastebėti net ir sėdint tolimiausioje stadiono tribūnoje. Buvome išskirtiniai, sulaukėme daug komplimentų, – prisiminė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė. – Ši kolekcija – viso to tęstinumas su dar daugiau tautinių simbolių, tad  neabejoju, kad vilkėdami šias aprangas Lietuvos delegacijos nariai jaus pasididžiavimą."

Europos žaidynėse ir Jaunimo olimpiniame festivalyje mūsų delegacijas buvo galima lengvai pastebėti net ir sėdint tolimiausioje stadiono tribūnoje.

Kurdami Lietuvos olimpinę kolekciją "4F" dizaineriai atsižvelgė ir į oro sąlygas Tokijuje, todėl buvo nuspręsta naudoti lengvumu išsiskiriančius, orui pralaidžius, greitai išdžiūvančius, kvapus kontroliuojančius ir nuo ultravioletinių spindulių net penkis kartus labiau nei medvilnė apsaugojančius audinius.

"4F" geriausius mūsų šalies sportininkus rengia nuo 2019-ųjų.

Kurti olimpines kolekcijas Lenkijos kompanijai patikėjo ir daugiau nacionalinių olimpinių komitetų, tarp jų – Latvijos, Serbijos, Kroatijos, Slovakijos, Graikijos, Šiaurės Makedonijos.

Teisę dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse jau yra iškovoję 23 Lietuvos sportininkai.

Viską lems vakcina?

Dėl pandemijos atidėtos Tokijo olimpinės žaidynės 2021-aisiais vyks tik tuo atveju, jei jau bus atrasta COVID-19 vakcina arba vaistai nuo šios ligos. Tai pareiškė XXXII vasaros olimpiados organizacinio komiteto pirmininkas Yoshiro Moris.

Paklaustas, ar olimpinės žaidynės vyks, jei situacija išliks nepakitusi, Y.Moris pabrėžė, kad tokiu atveju jos nebus rengiamos, tačiau pridūrė, kad toks scenarijus yra tik hipotetinis.

Laukia: Japonijos sostinė skaičiuoja iki olimpiados likusias dienas, valandas, minutes ir sekundes. / AFP nuotr.

Paskutinė Japonijos gyventojų apklausa liudija: 23,9 proc. respondentų pritaria, kad žaidynės vyktų 2021 m., 36,4 proc. – kad renginys būtų dar kartą atidėtas ir 33,7 proc. – kad išvis neįvyktų.

"Likus vos vieniems metams iki olimpinės šventės, prieš akis dar vis turime milžinišką užduotį. Kartu su partneriais ir draugais Japonijoje sutariame, kad Tokijo žaidynių planavimą privalome pritaikyti prie pasaulinės krizės aplinkybių, kartu išsaugodami unikalią žaidynių dvasią. Siekiame optimizuoti veiklą ir paslaugas nepadarydami neigiamos įtakos sportui ir sportininkams", – kalbėjo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas.

Sudėliojo tvarkaraštį

Jau paskelbtas Tokijo olimpiados tvarkaraštis. Žaidynių atidarymo iškilmės numatytos 2021 m. liepos 24-ąją, uždarymo – rugpjūčio 8-ąją.

Pirmiausia (liepos 21 d.) varžybas pradės futbolininkai ir beisbolo bei softbolo komandos, o jau 24 d. medalius dalysis šaudymo iš lanko, dviračių sporto (plento), fechtavimosi, dziudo, šaudymo, tekvondo ir sunkiosios atletikos atstovai.

Trijulių krepšinio (3x3) turnyras ir plaukimo varžybos prasidės liepos 24-ąją, didžiojo krepšinio – 25 d., lengvaatlečiai startuos 30 d.

Tarptautinių sporto monitoringo, analizės ir statistikos kompanijų ekspertai prognozuoja: jeigu Tokijo olimpiada baigtųsi šiomis dienomis, daugiausiai medalių – 135 (iš jų 52 aukso) – turėtų JAV sportininkai.

Kinijos atletų rinktinė būtų susižėrusi 78 medalius (iš jų 32 aukso), Rusijos atstovai (jeigu šalis nebus eliminuota už Antidopingo kodekso pažeidimus) – 70 (19 aukso).

Lietuvos olimpiečiams šiuo metu prognozuojami du sidabro (akademinis irklavimas ir lengvoji atletika) bei du bronzos (akademinis irklavimas ir plaukimas) medaliai, nors pernai rugpjūtį ekspertai buvo dosnesni: žadėjo du aukso (akademinis irklavimas ir lengvoji atletika), vieną sidabro (sunkioji atletika) ir du bronzos (akademinis irklavimas ir baidarių-kanojų irklavimas) medalius.

Pasaulio čempionių titulo neapgynęs mūsų šalies duetas 2000 m distanciją įveikė per 6 min. 57,83 sek. ir nusileido varžovėms iš Italijos bei Čekijos. Lietuvėms galutinėje įskaitoje atiteko devintoji vieta.

Kelialapius į olimpines žaidynes pelnė 11 komandų.

Vyrų porinių dviviečių valčių B finale lietuviai Saulius Ritteris ir Dovydas Nemeravičius finišavo penkti (6.22,13), galutinėje įskaitoje užėmė 11-ąją vietą ir taip pat pelnė kelialapį į Tokijo žaidynes.

Vyrų vienviečių valčių finale sekmadienį kovoja vietą olimpinėse žaidynėse jau užsitikrinęs Mindaugas Griškonis.

Galima neabejoti, kad daugiausia dėmesio sulauks 2018 m. pasaulio čempionės Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė. 2017 ir 2018 m. geriausia Lietuvos "Metų moterų komanda" išrinktos porinės dvivietės valties irkluotojos tikisi šiais metais ne tik papildyti trofėjų kolekciją, bet ir įgyvendinti olimpinę svajonę.

Nauji iššūkiai

Vilnietė M.Valčiukaitė ir kaunietė I.Adomavičiūtė porinę dvivietę valtį kartu irkluoti pradėjo prieš 9 metus ir drauge tapo jaunimo pasaulio ir Europos čempionėmis. Nuo 2013 m. M.Valčiukaitė su nauja porininke Donata Vištartaite šturmavo auksines aukštumas suaugusiųjų Europos ir planetos pirmenybėse, o 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzą. 2017 m. D.Vištartaitė nusprendė baigti karjerą, tad M.Valčiukaitė vėl sėdo į valtį su I.Adomavičiūte – ir netrukus skynė pergales tarptautinėse varžybose. Pernai Europos pirmenybėse jos užėmė trečią vietą, o pasaulio čempionate Bulgarijoje, irkluojant 2000 m, buvo greičiausios ir iškovojo aukso medalius.

Prisiminusi pernykštę pergalę M.Valčiukaitė "Vilniaus dienai" sakė, kad tada tokio rezultato niekas nesitikėjo. "Visų pirma, nors mes pernai tikrai pasižymėjome neblogais rezultatais, sezonas nebuvo toks jau paprastas. Netgi, sakyčiau, kad jis buvo gan banguotas, mūsų įgula nebuvo stabili visus metus. Kitos įgulos visose varžybose rodo gerus rezultatus, nuolat būna tarp lyderių, o mes praėjusio sezono pradžioje startavome kiek prasčiau, todėl ta pergalė pasaulio čempionate net ir mus pačias šiek tiek nustebino. Todėl šie metai mus tam tikra prasme dar labiau įpareigoja. Norime išlaikyti pernai užimtas pozicijas ar bent jau būti kuo arčiau viršūnės. Suprantame, kad bus labai sunku, bet taip pat žinome, kad mes galime tai padaryti", – teigė M.Valčiukaitė.

Naujam sezonui irkluotojai ruoštis pradėjo dar praėjusių metų spalį, o intensyviausia ir ilgiausia treniruočių stovykla šių metų vasario ir kovo mėnesiais tradiciškai buvo surengta Graikijoje. Balandžio viduryje geriausi šalies irkluotojai pasitikrino jėgas Italijoje vykusioje irklavimo regatoje. Balandžio pabaigoje tarptautinė irklavimo sezono atidarymo regata vyko ir Trakuose. Tiesa, šiose varžybose startavo tik M.Valčiukaitė, užtikrintai laimėjusi vienviečių valčių kategorijoje.

Norime šiais metais viską laimėti ir ant tos pergalių bangos kitais metais startuoti olimpinėse žaidynėse.

"Ieva prieš varžybas apsirgo, tad aš nusprendžiau sėsti į vienvietę valtį. Su Ieva šį sezoną jau turėjome panašų testą balandį Piediluko mieste, Italijoje, vykusioje irklavimo regatoje, tad Trakuose būtų buvęs tik papildomas plaukimas. Teisę startuoti Europos čempionate mes jau esame užsitikrinusios, tad dėl to jokių papildomų problemų nekilo. Aišku, visada norisi turėti daugiau galimybių irkluoti dviese, modeliuoti būsimus startus Europos ar pasaulio pirmenybėse", – konstatavo M.Valčiukaitė.

Olimpinė banga

Pirmasis rimtas jėgų išbandymas lietuvaičių laukia jau šį savaitgalį Šveicarijoje, Liucerno mieste vyksiančiame Europos irklavimo čempionate. Liepos viduryje merginos turėtų dalyvauti Roterdame (Olandija) vyksiančiose pasaulio irklavimo taurės III etapo varžybose, o rugpjūčio 24 – rugsėjo 1 d. Linco (Austrija) mieste gins čempionių titulą pasaulio irklavimo čempionate.

Nors irkluotojos yra nusiteikusios neužleisti pernai iškovotų pozicijų, 2013 ir 2018 m. pasaulio čempionė M.Valčiukaitė neslėpė, kad prognozuoti būsimų varžybų baigtį yra sudėtinga: "Irklavimas nėra lengvai nuspėjama sporto šaka, čia tikrai nėra vienos teisingos formulės, leidžiančios kiekvienais metais laimėti pasaulio čempionatus. Dabar mūsų pagrindinis tikslas – kasdien tobulėti treniruotėse, nesirgti, išvengti traumų, kad mūsų pasirengimo svarbiausioms sezono varžyboms procesas būtų kuo sklandesnis. Be abejo, tai priklauso ne tik nuo manęs, bet ir nuo mano porininkės. Labai svarbu, kaip ji bus pasiruošusi, kokia bus jos motyvacija. Taip pat labai svarbus ir trenerio darbas, jo dėmesys. Atrodo, kad tai yra smulkios detalės, bet būtent iš jų ir susideda didelės pergalės."

Vis dėlto šis sezonas bus paženklintas ne tik kova dėl medalių, bet ir olimpinių kelialapių dalybomis. "Tikimės, kad mums su Ieva pavyks sėkmingai pasirodyti ir kitais metais galėsime startuoti olimpinėse žaidynėse. Į jas pateks 11 pasaulio čempionate aukščiausias vietas užėmusių valčių įgulos. Kitais metais dar būtų galimybė pakovoti dėl paskutinių kelių kelialapių, bet mes tikimės, kad to neprireiks. Labai norėčiau, kad šį sezoną demonstruotume stabilius rezultatus, pasaulio čempionate užimtume pakankamai aukštas vietas, pelnytume olimpinį kelialapį ir kitais metais galėtume ramiai ruoštis Tokijo olimpinėms žaidynėms", – vylėsi M.Valčiukaitė.

Sostinės irkluotojų kova

Praėjusį penktadienį savo 25-ąjį gimtadienį atšventusi M.Valčiukaitė svajoja ne tik apie olimpiadą ir medalius, bet ir apie naują irklavimo bazę Vilniuje. Tiesa, šių metų pradžioje kilo didelis šurmulys, kai paaiškėjo, kad naujos irklavimo bazės Žirmūnuose, Tuskulėnų parke statyboms skirtą žemės sklypą Vilniaus savivaldybė ketina perduoti verslininkams. Geriausia 2018 m. Vilniaus sportininke pripažinta M.Valčiukaitė neslėpė, kad ši žinia pribloškė visą irkluotojų bendruomenę.

"Lietuvos irklavimo federacija jau prieš penkerius metus pasiūlė, kad netoli senosios irklavimo bazės atsirastų naujas, šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis irklavimo centras. Buvo parengtas atitinkamas projektas, lyg ir sutarta dėl žemės paskirties keitimo. Todėl buvome priblokšti, kai išgirdome, kad tas žemės sklypas parduodamas kažkokiame slaptame aukcione. Man asmeniškai dėl to buvo labai skaudu, nes žinojau, kiek daug darbo įdėta į tą projektą ir kokia šios bazės reikšmė būtų mūsų miesto irkluotojams. Todėl nusprendžiau netylėti, juo labiau kad metų pradžioje miesto meras Remigijus Šimašius, įteikdamas man geriausios miesto sportininkės apdovanojimą, užsiminė, kad per jo kadenciją mieste buvo sudarytos geros sąlygos sportuoti ir treniruotis. O netrukus išgirdau, kad irkluotojai iš Vilniaus turėtų persikelti į Trakus. Vilniuje ir taip labai sunku konkuruoti su kitomis sporto šakomis, sudėtinga prisikviesti ir išlaikyti jaunus irkluotojus, o toks sprendimas apskritai būtų sužlugdęs irklavimą sostinėje. Vis dėlto jaunimas negali kiekvieną dieną keliauti į Trakus, nes tai ir papildomos laiko, degalų sąnaudos. Juo labiau kad mes Vilniuje turime visas sąlygas vystyti irklavimo sportą – turime upę, turime valčių parką, reikia tik atnaujinti irklavimo bazę – ir viskas bus gerai", – teigė M.Valčiukaitė.

Visgi bendromis pastangomis pavyko pasiekti, kad aukcionas būtų atšauktas, o vasario viduryje miesto meras R.Šimašius pažadėjo, kad nauja irklavimo bazė tikrai bus pastatyta.

"Džiugu, kad galiausiai miesto valdžia persigalvojo ir tą aukcioną atšaukė. Labai noriu tikėti, kad turėsime naują irklavimo bazę. Kadangi pas mus greitai niekas nevyksta, abejoju, ar aš pati turėsiu galimybę joje sportuoti, bet mūsų jauniems irkluotojams ji taps naujais namais. Ir tai būtų pats reikšmingiausias pasiekimas, gal net pranokstantis visas mūsų pergales ir medalius. Nes jei nebus jaunimo, tai galiausiai nebus ir pergalių. Šiuo metu Vilniuje yra didelis sporto būrelių ar įvairių veiklų pasirinkimas. Be to, vaikus, o gal tiksliau – jų tėvelius atbaido mūsų irklavimo bazė. Pamatę, kokiomis sąlygomis teks sportuoti jų vaikams, kai kurie tėvai iš karto atsisako minties leisti savo atžalas į irklavimą. Iš tiesų, žvelgiant iš šalies tas mūsų sportas neatrodo labai patrauklus. Tai sudėtinga sporto šaka, iš sportininko reikalaujanti ištvermės, jėgos, techninių elementų, tvirto psichologinio pasirengimo, kantrybės ir pastovumo. Tačiau irklavimas yra ir labai žavingas, tik tą žavesį reikia atskleisti jauniems žmonėms", – samprotavo M.Valčiukaitė.

Sostinės geriausius pasveikino meras Remigijus Šimašius ir jo pavaduotojai Edita Tamošiūnaitė, Linas Kvedaravičius, skelbia Vilniaus miesto savivaldybė.

„Visų vilniečių vardu dėkoju sportininkams, juos palaikančioms šeimos, treneriams už tas smagias akimirkas, kai pelnote pergales. Jūsų pavyzdys užkrečia ir kitus. Tikiu, kad kiekvienas sportuojantis vaikas gali pasiekti daug daugiau, todėl švietimo ir sporto sritims visada teikiu ypatingai svarbią. Sportuoti Vilniuje daug lengviau - plečiame ir geriname sporto infrastruktūrą, tiesiame naujus dviračių takus, atnaujiname mokyklų krepšinio bei futbolo aikštynus, o ką tik atidarytas Fabijoniškių baseinas jau laukia visų jūsų“, - sakė sostinės meras Remigijus Šimašius.

2018 metų geriausieji:

Metų sportininke išrinkta irklavimo pasaulio čempionė Milda Valčiukaitė. Po 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių ji į dvivietę valtį sėdo su savo buvusia partnere Ieva Adomavičiūte: pernai šis duetas buvo pajėgiausias pasaulyje.

Metų sportininku išrinktas baidarininkas Artūras Seja. Sportininkas 2018 m. Europos čempionato finale Belgrade 200 m distanciją baidare įveikė per 34.783 sek. ir iškovojo sidabro medalį. Tais pačiais metais sportininkas tapo ir pasaulio vicečempionu.

Metų sporto renginys - „Jump Vilnius“. Ši aktyvaus laisvalaikio šventė suvienijo žinomiausius profesionalius Lietuvos lengvaatlečius, aktyvios gyvensenos propaguotojus bei visus, norėjusius išbandyti savo jėgas šuoliuose skirtingose sporto rungtyse, ekstremaliose ar šeimoms skirtose pramogose. Renginio iniciatorė ir ambasadorė - Europos uždarų patalpų šuolių į aukštį čempionė, Lietuvos rekordininkė Airinė Palšytė ir „Sportland“ parduotuvių tinklas.

Metų iniciatyvos apdovanojimą pelnė „Alfa steps“ sporto klubas. Klubą įkūrė aukščiausios kvalifikacijos buvę Lietuvos olimpinio sporto centro specialistai, kurie dabar savo patirtimi dalijasi ir su čempionais, ir su sporto entuziastais.

Metų proveržio apdovanojimas atiteko plaukinei, jaunimo olimpinių žaidynių prizininkei, Europos jaunimo čempionei Kotrynai Teterevkovai. 2018 metų liepą Helsinkyje vykusiame Europos jaunimo plaukimo čempionate 100 m krūtine nuotolyje ji aplenkė visas 55 varžoves ir tapo Europos čempione, be to, iškovojo sidabro ir bronzos medalius jaunimo olimpinėse žaidynėse.

Sportiškiausia 2018 m. mokykla tapo Vilniaus Simono Daukanto gimnazija. Jau antrus metus iš eilės apdovanojimas mokyklai suteiktas už puikius 2018 metų mokyklos moksleivių žaidynių rezultatus.

Metų sporto meistro - veterano nominaciją pelnė Henrikas Gulbinovičius - lengvosios atletikos dešimtkovės Europos čempionas, pasaulio čempionato trečiosios vietos laimėtojas.

Metų neolimpinių sporto šakų sportininkas šiais metais išrinktas Ignas Ambrazas - orientavimosi sporto kalnų dviračiais pasaulio čempionato prizininkas. Jis 2018 m. rugpjūtį Austrijoje, Cvetlio apylinkėse, vykusiame pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionate, jaunimui iki 20 metų, bendro starto lenktynėse iškovojo bronzos medalį.

Metų komanda tapo jaunieji Vilniaus „Ryto“ krepšininkai. Praėjusiais metais komanda Belgrade pelnė jaunimo Eurolygos turnyro nugalėtojų vardą. Tai jau antras toks svarbus pasiekimas klubo istorijoje.

Metų treneriu išrinktas Arvydas Gronskis, Vilniaus „Ryto“ jaunimo komandos treneris, padėjęs ekipai laimėti jaunimo Eurolygos turnyrą. Daugiau nei dešimtmetį treneris dirbo „Lietuvos ryto“ pagrindinėje komandoje, o dabar savo patirtį perduoda „Ryto“ jaunimui.

Metų sporto legendos titulą šiais metais pelnė net du buvę sportininkai - imtynininkas Rimantas Bagdonas ir irkluotojas Antanas Bagdonavičius. Abu sportininkai 2018 m. minėjo savo 80-mečius. Rimantas Bagdonas 1965 m. Tamperėje (Suomija) tapo imtynių pasaulio čempionu ir jis iki šiol yra vienintelis Lietuvos imtynininkas pasiekęs patį aukščiausią rezultatą. Antanas Bagdonavičius - tris kartus irklavimo Europos čempionas, pasaulio vicečempionas, olimpinis vicečempionas. Dirbo akademinio irklavimo treneriu Vilniuje ir Trakuose bei treniravo Respublikinės vaikų ir jaunių sporto mokyklos vaikus.

Lėmė fotofinišas

24-erių M.Valčiukaitė ir 23-ejų I.Adomavičiūtė finale šeštadienį 2000 m distanciją įveikė per 6 min. 56,54 sek. Toks rezultatas naujai suburtai irkluotojų iš Lietuvos porai garantavo bronzos apdovanojimus. Tiesa, po finišo mūsų šalies atstovės blaškėsi kankinamos nežinios, nes turėjo palaukti fotofinišo rezultatų.

Net keturios valtys iki paskutinės akimirkos kovojo dėl pirmosios vietos, o po dramatiško finišo Europos čempionėmis tapo prancūzės Helene Lefebvre ir Elodie Ravera-Scaramozzino (6.55,99).

Antrąją vietą užėmė olandės Roos de Jong ir Lisa Scheenaard (6.56,29). Ketvirtoje pozicijoje likusios italės Valentina Iseppi ir Alessandra Montesanuo nuo lietuvių atsiliko vos 0,06 sek.

"Atidavėme visas jėgas, tik paskutiniams 100 m nebeužteko kvapo", – prisipažino I.Adomavičiūtė.

Medaliai – tą pačią dieną

Ši JAV studijavusi dailiai nuaugusi (194 cm ūgio) kaunietė tik pernai tapo M.Valčiukaitės partnere, nes pastaroji ilgą laiką pergales skynė su Donata Vištartaite. Šiai kauniečių trenerių Algirdo Arelio ir Nijolės Savickytės auklėtinei ištekėjus ir nutarus padaryti pauzę sportinėje karjeroje, M.Valčiukaitė vėl suvienijo jėgas su savo buvusia drauge įvairaus amžiaus rinktinėse.

Sąjunga pasirodė sėkminga ir jau debiutiniame duetui Europos čempionate subrandino bronzos medalius. Tiesa, kurį laiką lietuvės netgi pirmavo trasoje, tačiau neatlaikiusios didžiulio tempo ėmė smigti žemyn. Vis dėlto joms pavyko atlaikyti aršiai persekiojusių italių spaudimą.

Beje, tą pačią dieną pirmenybėse Glazge medaliu pasidabino ir I.Adomavičiūtės brolis Aurimas Adomavičius.

Permainos – priverstinės

Kauno rajono Šilelio kaime gyvenantis A.Adomavičius, Europos čempionate drauge su kitais Lietuvos irkluotojais: Dovydu Nemeravičiumi, Sauliumi Ritteriu ir Rolandu Maščinsku – laimėjo porinių keturviečių valčių klasės sidabrą.

Mūsų šalies įgula finale šeštadienį 2000 m distanciją įveikė per 5 min. 43,40 sek. ir 1,48 sek. nusileido čempionais tapusiems Italijos irkluotojams (5 min. 41,92 sek.). Bronzos medaliai atiteko Lenkijos įgulai (+1,96 sek.).

Lietuviai startavo nepalankiame pirmajame takelyje ir ilgą laiką irklavo penktoje pozicijoje, tačiau galingas finišas leido pakilti iki antrosios vietos.

2017 m. Lietuvos porinė keturvietė valtis tapo Europos ir pasaulio čempione. Tiesa, tuomet įguloje vietoj S.Ritterio buvo Martynas Džiaugys. Pastarasis dėl traumos šį Europos čempionatą turi praleisti.

Pasveikino ir Prezidentė

Senojo žemyno pirmenybių prizininkai sulaukė ir Lietuvos vadovų sveikinimų. Juos pasveikino šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Saulius Skvernelis.

Pasak šalies vadovės, šie sportininkai – puikus komandinės darnos pavyzdys. Dėl bendro tikslo suvienytomis jėgomis irkluotojai pelnė gražias pergales, atspindinčias jų stiprybę ir garsinančias pasaulyje Lietuvą.

Prezidentė palinkėjo, kad ateityje siekiant medalių sportininkams visada užtektų pasitikėjimo, ištvermės ir kiekvieną jų lydėtų pati didžiausia sėkmė.

Vyriausybės vadovas irkluotojų komandoms padėkojo už jų profesionalumą ir ryžtą siekiant pergalės.

Laimėjo paguodos finalą

Sekmadienį moterų vienviečių valčių B finale Lina Šaltytė-Masilionė užėmė pirmąją vietą. Galutinėje įskaitoje jai atiteko septinta pozicija. 31-ų metų lietuvė 2000 m distanciją įveikė per 7 min. 47,89 sek.

Šioje rungtyje iš viso dalyvauja tik devynios sportininkės, todėl B finale varžėsi vos trys.

Lietuvos irkluotoja aplenkė Izraelio atstovę Nurit Bezdesky (7.57,05) ir latvę Zanę Putniną (8.11,00).

Vėliau sekmadienį vyrų vienviečių valčių finale dar startavo Mindaugas Griškonis.