Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Čekijos leidiniu „Vinegret.cz“.

„Didžiausia mano nesėkmė yra tai, kad aš visiškai klydau dėl Vladimiro Putino, nes tik neprotingas žmogus galėjo padaryti tokią tragišką klaidą kaip įsiveržimas į Ukrainą“, – pareiškė M. Zemanas televizijos kanalo „Nova“ laidoje.

Anot jo, invazija padarė žalos ne tik Ukrainai, bet ir Rusijai, be to, labai daug.

„Mažai kas suvokia, bet V. Putinas yra žmogus, kuris pakenkė savo šaliai“, – sakė buvęs Čekijos prezidentas.

M. Zemanas teigė, kad visada stengėsi ginti nacionalinius interesus, o „ar man pavyko, ar ne, tegul sprendžia kiti“. Tačiau, pridūrė politikas, „niekas negali manęs kaltinti, kad aš kažkam nuolaidžiavau“.

M. Zemanas Čekijos prezidento pareigas ėjo dvi kadencijas 2013–2023 m. m. Jis pasisakė už bendradarbiavimo su Maskva plėtojimą ir ragino atšaukti sankcijas Rusijai, kurias Vakarų šalys jai įvedė už Krymo aneksiją.

Nors orai prasti, analitikai tikisi didelio rinkėjų aktyvumo dvi dienas truksiančiame balsavime, vykstančiame po priešiškumu ir prieštaringais komentarais apie karą Ukrainoje pasižymėjusios rinkimų kampanijos.

Laimėtojas pakeis Milošą Zemaną, atvirą ir nevienareikšmiškai vertinamą politiką, kuris palaikė glaudžius ryšius su Maskva, o beveik prieš metus, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, juos nutraukė.

Vėliausios nuomonių apklausos parodė, kad pagal populiarumą pirmoje vietoje yra buvęs desantininkas P. Pavelas – jam paramą išreiškė 58–59 proc. respondentų. A. Babišą rinkosi 41–42 proc. apklausose dalyvavusių čekų.

Pirmajame ture dalyvavo aštuoni kandidatai, o P. Pavelas, surinkęs 35,4 proc. balsų, aplenkė 35 proc. balsų gavusį A. Babišą. Po pirmojo rato, remiamas dešiniųjų ir centro partijų, P. Pavelas pritraukė kelių kitų kandidatų rinkėjus.

A. Babišas gali pasikliauti stabilia savo centro kairės populistinio judėjimo ANO (TAIP) rinkėjų parama, tačiau mažai tikėtina, kad jam pavyks surinkti daug naujų balsų.

Kai kuriuos jis netgi erzino gan chaotiškais pasisakymais debatuose, todėl Brno Masaryko universiteto analitikas Otto Eiblas (Otas Eiblas) naujienų agentūrai AFP teigė, kad jį „retoriškai sunku perprasti“.

Dvi savaites trukusi kampanija tarp rinkimų turų buvo itin priešiška, būta daug dezinformacijos, daugiausia nukreiptos prieš P. Pavelą, įskaitant melagingą teiginį, kad jis mirė. Taip pat buvo grasinimų mirtimi A. Babišui ir jo šeimai.

„Atvirai kalbant, jei [nuomonių] apklausos gerai atliktos, manau, kad Babišui bus sunku sugrįžti“, – AFP sakė Palacky (Palackio) universiteto analitikas Tomašas Lebeda.

„Manau, kad Petras Pavelas laimės, – pridūrė jis.

P. Pavelas penktadienio popietę turėjo atiduoti savo balsą šiauriniame Černoučeko kaimelyje, o A. Babišas – į pietus nuo sostinės esančioje Prūhonicėje.

Naujasis valstybės vadovas susidurs su rekordine infliacija 10,5 mln. gyventojų turinčioje Vidurio Europos šalyje, priklausančioje Europos Sąjungai ir NATO.

Nors prezidento vaidmuo yra daugiausia simbolinis, jis skiria vyriausybę, parenka centrinio banko valdytoją ir konstitucinius teisėjus, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Penktadienį rinkimų apylinkės buvo atidarytos 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku ir bus uždarytos 22 val., o šeštadienį dirbs nuo 8 val. iki 14 valandos.

Rezultatų tikimasi sulaukti netrukus po to, kai šeštadienį užsidarys rinkimų apylinkės.

„Turime plėsti Rusijai taikomas sankcijas ir visokeriopai remti už savo žmones bei teritoriją kovojančią Ukrainą“, – susitikime su Čekijos kolega sakė šalies vadovas.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Rusija tęsia karinę agresiją ir griauna kertinę Ukrainos infrastruktūrą, siekdama taikos derybų sau palankiomis sąlygomis.

Turime plėsti Rusijai taikomas sankcijas ir visokeriopai remti už savo žmones bei teritoriją kovojančią Ukrainą.

Pasak prezidento, su tuo susijusius pavojus parodė antradienį nutikęs incidentas, per kurį nukentėjo NATO šalis – Lenkija.

Kaip pranešė Prezidentūra, susitikę vadovai aptarė svarbiausius dvišalių santykių klausimus, saugumo situaciją Europoje ir kitų metų liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Susitikimo metu G. Nausėda pabrėžė glaudžius istorinius Lietuvos bei Čekijos ryšius, padėkojo už Čekijos karių dalyvavimą NATO priešakinėse pajėgose bei oro policijos misijoje.

Kalbėdamas apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, prezidentas pabrėžė būtinybę stiprinti NATO atgrasymo ir gynybinius pajėgumus, taip pat atsižvelgti į Ukrainos euroatlantinės integracijos siekius ir plėsti politinį bei praktinį bendradarbiavimą.

Milošas Zemanas kadaise buvo artimas Vladimiro Putino sąjungininkas, tačiau po to, kai Maskva vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą, Rusijos vadovą pavadino „bepročiu“.

Trečiadienį jis uždegė žalią šviesą čekų kovotojams, paprašiusiems leidimo prisijungti prie Ukrainos kariuomenės, nepaisant galiojančios taisyklės, draudžiančios čekams kovoti užsienyje.

„M. Zemanas pasirašė sprendimą, kuriuo leido 103 piliečiams savanoriškai jungtis į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – pranešė jo atstovas žiniasklaidai Jiřis Ovčačekas.

Užsienio kovotojai iš įvairių šalių, įskaitant Lenkiją, Baltarusiją, Kanadą, JAV ir Didžiąją Britaniją, kariauja Ukrainos pusėje nuo tada, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino savanorius ateiti į pagalbą.

Čekijos piliečiams kariauti užsienyje draudžiama pagal įstatymus, tačiau M. Zemanas ir Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala kovo mėnesį susitarė atsisakyti bet kokių bausmių čekams, kurie eis kariauti Ukrainos pusėje.

Prasidėjus karui P. Fialos vyriausybė taip pat patvirtino maždaug trijų milijardų kronų (118 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai.

Diplomato žodžius pirmadienį cituoja naujienų agentūra ČTK.

„Prezidentas (Zemanas) man sakė, jog jei jis negalės vykti į Pekino žiemos olimpines žaidynes, tai prašys manęs, kaip ambasadoriaus, dėti visas pastangas palaikyti jas“, – interviu Kinijos dienraščiui „Beijing Daily“ pareiškė V. Tomšíkas.

M. Zemanas priėmė ambasadorių šią vasarą, kai V. Tomšikas atostogavo Čekijoje. Jų pokalbio tema buvo olimpinės žaidynės Pekine.

JAV, protestuodamos prieš žmogaus teisių pažeidinėjimą Kinijoje, gruodžio 6 d. paskelbė Pekino žiemos olimpinių žaidynių diplomatinį boikotą. Prie jų jau prisijungė Australija, Jungtinė Karalystė ir Kanada, daugelis Europos Sąjungos šalių.

XXIV žiemos olimpinės žaidynės vyks Pekine 2022 metų vasario 4-20 dienomis. Kinijos sostinė kaip jų rengimo vieta buvo pasirinkta Tarptautinio olimpinio komiteto sesijoje Kvala Lumpūre 2015 metų liepos 31 d.

„Prezidento programa bus sustabdyta, kol jis gydomas nuo COVID-19“, – pridūrė J. Ovčačekas. Iš jo pareiškimo galima suprasti, kad M. Zemanas penktadienį nepaskirs naujo premjero, kaip buvo planuota.

77 metų politikos veteranas buvo hospitalizuotas sausio 10-ąją, kitą dieną po parlamento rinkimų. Buvo pranešta, kad M. Zemanui sutriko kepenų veikla, gydytojai įtarė cirozę.

Ketvirtadienį ryte M. Zemanas išvyko iš Centrinės karinės ligoninės (UVN) Prahoje į savo rezidenciją į vakarus nuo sostinės.

Tačiau ketvirtadienio popietę M. Zemanui „buvo atliktas COVID-19 testas, kaip numato ambulatorinio gydymosi reikalavimai. Deja, rezultatas buvo teigiamas“, nurodė J. Ovčačekas.

Tuomet M. Zemanas buvo vėl išvežtas į UVN.

Vietos žiniasklaoda nurodė, kad M. Zemanui, kuris yra gavęs tris vakcinos nuo koronaviruso dozes, jokių ligos simptomų nepasireiškė.

M. Zemanas penktadienį turėjo paskirti Petrą Fialą, centro dešiniųjų aljanso „Kartu“ lyderį, naujuoju šalies premjeru, bet dėl infekcijos ši ceremonija atidėta neapibrėžtam laikui.

Aljansas „Kartu“, kuriam priklauso P. Fialos dešiniojo sparno Demokratinė piliečių partija (ODS), centristinė Krikščionių demokratų partija (KDS) ir centro dešinioji partija „TOP 09“, rinkimuose įveikė kadenciją baigiančio premjero milijardieriaus Andrejaus Babišo populistinį judėjimą ANO („Taip“).

„Kartu“, suvienijęs jėgas su centristine Merų ir nepriklausomų kandidatų partija (STAN) bei Piratų partija, 200 vietų parlamente turi 108 vietų daugumą.

Penkios partijos suformavo vyriausybę, kai M. Zemanas, turėjęs tarpininkauti partijų derybose po rinkimų, gulėjo ligoninėje.

M. Zemanas, pagal Konstituciją turintis paskirti premjerą ir vėliau – vyriausybę, pareiškė, kad jo netenkina viena pavardė P. Fialos kabineto narių sąraše.

Šis pareiškimas pasiuntė rimtą įspėjimo signalą, turint galvoje, kad žodžių į vatą nevyniojantis kairiųjų pažiūrų M. Zemanas nelinkęs nusileisti. Jis ir anksčiau keliskart atkakliai laikėsi savo pozicijos dėl pasirinktų kandidatų.

Pasak jo, atėjo laikas svarstyti galimybę pasitelkti konstitucijos straipsnį, numatantį, kad prezidentui negalint eiti pareigų jo galios perduodamos parlamento pirmininkui ir premjerui.

M. Zemanas buvo hospitalizuotas spalio 10-ąją, kitą dieną po parlamento rinkimų.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad prezidentui smarkiai sutrikusi kepenų veikla. Paties M. Zemano komanda beveik jokios informacijos apie jo būklę neteikė.

Tikėtasi, kad prezidentas koordinuos derybas dėl naujos vyriausybės, planuojamos sudaryti centro dešiniojo trijų partijų aljanso „Kartu“ ir dviejų kitų centristinių partijų aljanso.

Abu aljansai parlamente kontroliuoja 108 iš 200 vietų. „Kartu“ lyderis Petras Fiala laikomas būsimuoju ministru pirmininku.

Iki šiol vyriausybei vadovavęs milijardierius premjeras Andrejus Babišas, prorusiškų pažiūrų M. Zemano politinis sąjungininkas, praeitą savaitę sakė nedalyvausiantis derybose dėl vyriausybės formavimo ir kad jo populistinis judėjimas ANO, per rinkimus likęs antras, pasitrauks į opoziciją.

Atsižvelgiant į jo ligos pobūdį, jo sveikatos būklės ilgalaikė prognozė yra itin neaiški.

„Karo universiteto ligoninė teigia, kad prezidentas Milošas Zemanas dėl savo sveikatos vykdyti pareigų negali“, – medikų laišką citavo M. Vystrčilas.

Praeitą savaitę Senatas paprašė informacijos apie M. Zemano būklę, nesant beveik jokių žinių apie prezidentą. Medikų atsakymas buvo pateiktas pirmadienį ryte.

„Atsižvelgiant į jo ligos pobūdį, jo sveikatos būklės ilgalaikė prognozė yra itin neaiški“, – sakoma laiške. – Tikimybė, kad jis galės atnaujinti darbą ateinančiomis savaitėmis, laikoma nelabai didele.“

M. Vystrčilas pareiškė, kad dabar laikas „aptarti, kada ir kaip aktyvuoti konstitucijos 66-ąjį straipsnį“.

Šis straipsnis suteikia parlamentui galią balsuojant paskelbti prezidentą „negalinčiu eiti oficialių pareigų“. Valstybės vadovo pareigas tokiu atveju perimtų kadenciją baigiantis ministras pirmininkas ir naujasis parlamento pirmininkas. Pastarasis teiktų naujo premjero kandidatūrą.

Praeitą savaitę M. Zemanas pasirašė nutarimą, kad naujos sudėties parlamento pirmasis po rinkimų posėdis turi įvykti lapkričio 8 dieną. Kaip numato konstitucija, tai yra pirmasis žingsnis, kuris turi būti atliktas po visuotinio balsavimo.

Po parlamento posėdžio A. Babišo vyriausybė oficialiai atsistatydins, tuomet galės prasidėti naujo kabineto formavimas.

Konstitucijai reikalaujant paskirti kitą ministrą pirmininką, M. Zemanas renkasi tarp milijardieriaus ministro pirmininko Andrejaus Babišo, jo seno sąjungininko, ir dešiniųjų įstatymų leidėjo Petro Fialos, kurio aljansas „Drauge“ laimėjo rinkimus.

Aljansas, kurį sudaro P. Fialos dešinieji Pilietiniai demokratai, centro dešiniųjų TOP 09 ir centristai krikščionys demokratai, nedidele persvara įveikė A. Babišo ANO judėjimą. ANO nebūtų lengva suburti paramą parlamente, o aljansas „Drauge“ gali sutelkti 108 vietų daugumą su kitu aljansu, sudarytu iš liberalios Piratų partijos ir centro „Merai ir nepriklausomi“.

M. Zemanas buvo skubiai pristatytas į intensyvios terapijos skyrių Prahos ligoninėje netrukus po to, kai sekmadienį susitiko su A. Babišu. Čekijos žiniasklaida spėja, kad jis turi rimtų kepenų problemų.

P. Fiala trečiadienį sakė, kad du aljansai, išrinkę jį kandidatu į ministrus pirmininkus, nori „pasirašyti koalicijos susitarimą vėliausiai iki lapkričio 8 dienos“. Ši data yra terminas, iki kurio turi susirinkti naujasis parlamentas.

Pranešimai apie prastą prezidento sveikatos būklę paskatino Čekijos senatorius ieškoti būdų, kaip apeiti pasiligojusį lyderį vyriausybės formavimo procese. Pagal Konstituciją abeji parlamento rūmai paprasta balsų dauguma gali priimti rezoliuciją, konstatuojančią, kad prezidentas „dėl rimtų priežasčių negali atlikti tarnybinių pareigų“. Priėmus tokią rezoliuciją, prezidento galias perimtų kadenciją baigiantis ministras pirmininkas ir naujojo parlamento pirmininkas, jie turėtų įgaliojimus skirti kitą ministrą pirmininką. Tačiau prezidento atstovas spaudai Jiri Ovcacekas tvirtino, kad prezidentui viskas gerai.

„Prezidentas bendrauja, stebi politinę situaciją ir susipažįsta su naujausiais reikalais“, – sakė jis.

A. Babišui pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo Europos Sąjungos subsidijomis, o Briuselis taip pat nagrinėja jo, kaip politiko ir verslininko, interesų konfliktą. Jis taip pat minimas „Pandoros dokumentuose“, tariamai panaudojęs pinigus iš neapmokestinamų firmų turtui Prancūzijoje įsigyti, įskaitant pilį Rivjeroje.

Prezidentas Milošas Zemanas prieš paguldant jį į ligoninę susitikime sekmadienį pažadėjo pavesti jam formuoti vyriausybę, „kai ateis laikas“, antradienį Čekijos televizijai sakė A. Babišas. „Mano reikalas yra sutikti arba ne“, - pridūrė jis. Kartu A. Babišas pareiškė esąs pasirengęs eiti į opoziciją.

Čekija po sekmadienį vykusių parlamento rinkimų yra politiškai sudėtingoje situacijoje. Prezidentas M. Zemanas sekmadienį buvo paguldytas į ligoninę ir gydomas intensyvios slaugos skyriuje. Tačiau, anot konstitucijos, jo uždavinys yra pateikti parlamentui kandidatą į premjero postą.

Anot čekų žiniasklaidos, M. Zemanas dar kelias savaites gali praleisti ligoninėje. Prahos karinės universitetinės klinikos atstovė agentūrai AFP sakė, kad M. Zemano sveikatos būklė „nepasikeitusi“.

Nepaisant jo partijos pralaimėjimo rinkimuose, A. Babišas tikisi likti poste. Rinkimus laimėjo opozicinis aljansas „Spolu“ („Kartu“), nežymia persvara įveikęs A. Babišo partiją ANO. „Spolu“ su kairiuoju liberaliu opoziciniu aljansu, vadovaujamu Piratų partijos, parlamente turėtų daugumą – 108 vietas iš 200 – ir galėtų formuoti koalicinę vyriausybę.

Tačiau M. Zemanas, kuris laikomas A. Babišo sąjungininku, metų pradžioje pareiškė, kad kandidatu į vyriausybės vadovus siūlys partijos lyderį, o ne partijų aljanso vedlį.

77-erių prezidentas, kuriam tenka svarbus vaidmuo skiriant būsimą ministrą pirmininką, netrukus po susitikimo su savo ilgamečiu sąjungininku A. Babišu greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į ligoninę, o atvykus atrodė, kad yra be sąmonės, matėsi, kad kažkas laiko jo galvą.

M. Zemano gydytojas patvirtino, kad prezidentas paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių.

A. Babišas tikisi išsilaikyti valdžioje, nors šeštadienį jo populistinis judėjimas ANO pralaimėjo centro dešiniųjų aljansui „Kartu. Šis pareiškė esąs pasirengęs sudaryti daugumos vyriausybę su kita politine grupe.

Tačiau po pirmųjų neoficialių A. Babišo ir M. Zemano derybų pastarojo rezidencijoje netoli Prahos, prezidentas, kuris, pasak vietos žiniasklaidos ir politikų, turi problemų su kepenimis, atsidūrė intensyviosios terapijos skyriuje.

„Šiuo metu pacientas hospitalizuotas Prahos karinėje universitetinėje ligoninėje intensyviosios terapijos skyriuje“, – žurnalistams sakė M. Zemano gydytojas Miroslavas Zavoralis.

Jis pridūrė, kad prezidentas neleido jam atskleisti diagnozės.

M. Zemanas dėl prastos sveikatos balsavo savo oficialiojoje rezidencijoje. Mažiau nei prieš mėnesį jis aštuonias naktis praleido karinėje ligoninėje.

Prezidentūra ištisas savaites slėpė informaciją apie jo ligą ir neteikė jokių detalių.

Dešiniųjų pilietinių demokratų, centro dešiniųjų TOP 09 ir centristų krikščionių demokratų aljansas „Kartu“ surinko 27,79 proc., o A. Babišo partija ANO – 27,12 proc. balsų.

Aljansas 200 vietų parlamente turėtų 108 vietų daugumą kartu su kitu bloku, kurį sudaro Piratų partija ir centristinė partija STAN („Merai ir nepriklausomieji“).

„Kartu“ lyderis Petras Fiala šeštadienį sakė, kad abu aljansai derėsis dėl vyriausybės tik tarpusavyje ir prašys M. Zemano, kad šis pavestų jam formuoti vyriausybę.

„Atrodo, kad abiem demokratinėms koalicijoms pavyks gauti daugumą parlamente, o tai greičiausiai reiškia, kad Babišas turės pasitraukti“, – sakė Brno Masaryko universiteto analitikas Otto Eiblas (Otas Eiblas).