„Priėmimas aukščiausio lygio, susidomėjimas milžiniškas – šiandien spaudos konferencijoje buvo apie 20 televizijos kamerų, arti 50 žurnalistų. Taip pat dalyvavo Naujojo Taipėjaus meras, šalies krepšinio lygos vadovai, klubų vadovai, politikos žmonės“, – mintimis dalijosi Taivane viešintis Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė savo ruožtu rugpjūčio 18 d. susitiks su Puerto Riku, o rugpjūčio 22 d. susikaus su Latvija. Mačas tarp Puerto Riko ir Latvijos vyks rugpjūčio 20 d.

„Rugpjūčio 21 d. yra derinamos papildomos rungtynės tarp Lietuvos ir Taivano. Šis mačas būtų daugiau treniruočių, parodomojo pobūdžio, tačiau tuo pačiu metu sportiniu ir politiniu kontekstu tai bus labai gražus renginys“, – situaciją komentavo M. Balčiūnas.

LKF generalinis sekretorius M. Balčiūnas išskyrė ne tik sportinę turnyro naudą, bet ir užmegztų ryšių svarbą.

„Lietuva ir krepšinis čia yra labai mylimi. Tai galbūt yra pirmas didelis žingsnis krepšinio srityje, tačiau kalbame apie ilgalaikį bendradrabiavimą, apie pagalbą Taivano krepšiniui. Sakyčiau, tai yra puikus žingsnis Lietuvos krepšinio komercializavime ir globalizavime, tai yra puiki vieta vystyti mūsų veiklas. Manau, jog pasirengimas Pasaulio čempionatui Naujajame Taipėjus vyks geriausiomis įmanomis sąlygomis“, – kalbėjo M. Balčiūnas.

Dabartinį prezidentą Turgay Demirelį pretenduoja pakeisti prancūzas Jean-Pierre Siutat ir ispanas Jorge Garbajosa.

Jūsų dėmesiui pokalbis su Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu apie būsimus rinkimus bei galimą rinkimų rezultatų įtaką Europos krepšinio raidai.

„Džiaugiamės, kad pernai pradėta jaunųjų talentų, ypač merginų krepšininkių, paieška užsienyje įsibėgėja, – sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. – Turime atvykusius pirmuosius talentus, kurie gyvai treniruojasi su įvairiomis komandomis. Jau netrukus sulauksime ir dar vienos šeimynos ir tai bus pirmas žingsnis, kuris leis mums patiems įsitikinti, ar tie talentai atitinka Lietuvos jaunimo rinktinių lygį.“

Jaunųjų talentų paieška JAV daugiausiai užsiima ten gyvenantis ir dirbantis LKF atstovas Aurimas Matulevičius. Būtent jis pastebėjo JAV moksleivių krepšinyje žibančią penkiolikmetę Stellą Sakalas. Po pokalbių su krepšininke ir jos tėvais, paaiškėjo, kad lietuviškų šaknų turintis tėtis dar turi brolį, kurio vaikai taip pat sėkmingai žaidžia krepšinį.

Taip LKF kvietimu į Lietuvą atvyko pirmieji JAV išeivijos lietuviai. Detroito priemiestyje Vorene gyvenanti šeima jau savaitę laiko svečiuojasi mūsų šalyje, aplankė Vilnių, Kauną, Trakus, o vaikai su bendraamžiais dalyvavo NBA krepšinio mokykloje vykusiose treniruotėse, kurias vedė Gitautas Kievinas ir Andrius Šležas.

„Man didžiulį įspūdį padarė tai, kokie susikaupę treniruotėse būna vaikai. Čia nėra jokio apsižodžiavimo, draugiško kamuolio pamušimo, visi susikoncentravę ir visi žino, ką turi daryti ir tai daro,“ – įspūdžiais iš treniruočių dalinosi Matthew Sakalas.

Paklausta, ar skiriasi krepšinio treniruotės Amerikoje, Chloe pastebėjo, kad namuose tenka daugiau bėgti. „Sakyčiau, kad nubėgame maždaug dvi mylias per kiekvieną treniruotę. Čia krepšinis ne toks fiziškas, kokio tikėjausi. Bet visa patirtis buvo puiki ir tikrai norėčiau sugrįšti“, – kalbėjo Chloe Sakalas.

Artimiausiu metu laukiama į Lietuvą atvykstant dar kelių talentingų krepšininkų iš JAV. Šiuo metu taip pat tvarkomi pilietybės dokumentai Australijos pilietybę turinčiai krepšininkei, kuri galėtų prisijungti prie dvidešimtmečių merginų krepšinio rinktinės.

– Ką galėtum šiuo metu plačiau papasakoti apie planuojamą projektą Taivane?

– Smagu, kad mes pradedame globalizacijos strategijos įgyvendinimą. Tai yra viena iš priemonių, kurios pagalba norime, kad Lietuvos rinktinės krepšinis, kaip produktas, būtų parduodamas tokiose rinkose, kaip Azija.

Aišku, Taivanas pasirinktas neatsitiktinai. Visų pirma, tai šalis, kuri mėgsta krepšinį. Matome mūsų žaidėjų pasirodymus, kiek žiūrovų susirenka į arenas, jų komandos nuperka pirmo ryškumo NBA žvaigždes. Tai yra labai gera terpė mūsų veiklų vykdymui.

Antra, padedant Lietuvos atstovybei Taivane, mes susiradome patyrusius partnerius. Turėčiau padėkoti gerbiamam Pauliui Lukauskui, kuris labai daug padėjo, kad šis kontaktas įvyktų. Aišku, politinis kontekstas čia nėra paskutinis. Su Kinija užsidarė visi projektai, tai Taivanas yra puiki alternatyva.

Ir ketvirta, labai patogi lokacija ne tik mums, bet ir kitoms komandoms, kurios atvažiuos žaisti. Ar Japonija, Filipinai, Indonezija, tai, iš tiesų, labai patogu. Galima pridurti puikią ekonominę šalies situaciją. Taivanas išsivysčiusi valstybė. Puiki vieta krepšinio vystymui ir mūsų veiklų globalizavimui.

– Anksčiau buvo minimas variantas, kad LKF pati organizuotų turnyrą, nuo arenos nuomos iki bilietų prekybos. Ar dabar svarstomas toks modelis?

– Buvome pasiruošę viską realizuoti patys. Turime labai stiprią komandą. Tačiau, padedant Pauliui, mes susitarėme su patyrusia kompanija. Jie yra organizavę NBA komandų turus Taivane, NBA rungtynes, turintys be galo didelę patirtį. Su jais susišnekėjome dėl solidžių sąlygų.

Nieko nėra veiksmingesnio nei vietinis organizatorius, kuris žino rinką, turi komunikacinius kanalus, turi bei išmano marketingą. Jiems perduosime visą organizacinę pusę, o patys už tai gausime atvykimo, dalyvavimo mokestį. Aišku, patys turime nemažai įsipareigojimų. Tačiau politinis, sportinis, organizacinis lygis yra pats aukščiausias ir džiaugiamės suradę tokius partnerius.

– Koks yra planuojamo turnyro formatas ir ar jau žinomi varžovai?

–Trys komandos, trys rungtynės kiekvienai komandai. Paradoksali situacija, nes varžovus turime rinktis dar neturėdami burtų rezultatų. Detalių, vasaros veiklų, rungtynių dar nepristatome, nes jas reikia patvirtinti. Su kai kuriomis komandomis sutarėme, kad žaidime bet kokiu atveju. Pakliūsime, nepakliūsime į vieną grupę, treneriai tam taip pat pritaria.

Šiai dienai žinome, kad vienas iš varžovų bus Latvija. Tai komanda, kuri istoriškai turi visų laikų stipriausią komandą, kuri paklius į pasaulio čempionatą pirmą kartą. Žinom apie didžiulį krepšinio pakilimą Latvijoje. Kita rinktinė bus dar viena topinė komanda. Bus stiprus turnyras. Žaisime Taipėjaus arenoje, tai bus NBA lygio rungtynės.

– Vienas mūsų pagrindinių siekių – sportiniai rezultatai: kuo geresnis Lietuvos rinktinių pasirodymas tarptautinės varžybose, o jų šiemet bus daug. Startuos bent dešimt mūsų komandų. Artimiausiu metu nacionalinėms ekipoms bus iškelti tikslai. Pirmiausia akcentuočiau vyrų krepšinio pasaulio čempionatą. Be to, tikimės, kad į Europos čempionato finalo turnyrą pateks mūsų krepšininkės, – sakė M. Balčiūnas. – Kita vertus, neapsiribojame vien formaliais užmojais: rūpinamės krepšinio ūkio administravimu, lygomis, asociacijomis, įvairiais projektais. Pagrindinis dėmesys – kokybinei visų mūsų struktūrinių vienetų ir pačios federacijos, kaip organizacijos, pažangai.

– Kaip bus praktiškai realizuojami numatyti planai?

Mindaugas Balčiūnas./ LKF nuotr. 

– 2023-ieji bus intensyvaus moterų krepšinio vystymo ir LKF veiklų globalizavimo metai. Jau patvirtinta, kad šiemet ir 2024-aisiais mūsų šalyje vyks Europos merginų (iki 20 metų) krepšinio čempionatai. Viliamės, kad tai – svarus pagrindas mūsų tarptautinių renginių ciklui, kurį 2027-aisiais vainikuotų Europos moterų krepšinio čempionato finalo turnyras. Per šią atkarpą, galbūt 2025-aisiais, Lietuvoje taip pat tikėtinas didelis moterų krepšinio renginys.

2023-ieji bus intensyvaus moterų krepšinio vystymo ir LKF veiklų globalizavimo metai.

Yra visokeriopų priemonių nacionalinio lygio merginų krepšinio plėtrai, skatinimui, pradedant nuo Moksleivių lygos, kurios biudžetas didėja trečdaliu – iki 270 tūkst. eurų. Norime turėti keturis visu pajėgumu veikiančius specializuotus krepšinio centrus. Šiemet turėsime net keturias merginų rinktines – šešiolikmečių, aštuoniolikmečių, devyniolikmečių ir dvidešimtmečių.

Stiprinsime tiek Lietuvos, tiek Baltijos moterų krepšinio lygas – įtrauksime daugiau aukšto lygio trenerių, vadybininkų.

Ne mažiau įdomus ir didelis iššūkis – Krepšinio federacijos, kaip organizacijos, veiklų globalizacija. Pernai jau žengėme pirmus sėkmingus žingsnius: jaunimo talentų paieška JAV, kitose šalyse ir žemynuose. Turime puikių atstovų: Amerikoje – Aurimą Matulevičių, Šiaurės Airijoje – Rolandą Bartkų, Airijoje – Gretą Zavadskienę, Anglijoje – nuo Londono krepšinio lygos iki „Baltic Stars”. Lietuviškos krepšinio bendruomenės svetur stiprėja.

Globalizacija – per mūsų veiklas bendruomenėse, per renginius. Taivane norime suorganizuoti vyrų krepšinio turnyrą. Arenos nuoma, bilietų pardavimas – viską patys darysime, o tai – nauja patirtis. Kita sritis – krepšinio specialistų mokymai, krepšinio turizmo vystymas. Neseniai lankėsi kelios grupės iš Izraelio, laukiame iš Kinijos, Filipinų. Tai – pridėtinė vertė tiek mums, kaip organizacijai, tiek Kauno miestui, visai Lietuvai.

– Pernai akcentavote būsimo LKF biudžeto augimą. Kokių yra naujienų?

– Naujausiais duomenimis, šiemet turėtume viršyti 4 mln. eurų biudžetą. Per dvejus metus – jau 100 proc. augimas, tai geras ženklas organizacijai. Tikslas – 4,2 mln. eurų per 2023 m. Tai – nelengvas iššūkis, bet realizuotinas. Esu sakęs, kad ateityje, kito olimpinio ciklo pradžiai, matyčiau augimą iki 5 mln. eurų, iš jų 1 mln. būtų dėl LKF komerciniais būdais uždirbtos lėšos globalizacijos projektų. Tad labai įdomu, kaip mums susiklostys projektas Taivane. Bus gera praktika. Dar niekada Lietuvos rinktinė savo parodomųjų rungtynių užsienyje pati neorganizavo. Mūsų krepšinis – solidus produktas, būtų teisinga tuo pasinaudoti, turint galvoje Viduriniųjų Rytų ir Azijos investicijas į krepšinio renginius.

Jūsų dėmesiui pokalbis apie LKF biudžetą, moterų krepšinį ir vyrų rinktinės turnyrą Taivane.

– Kokie pagrindiniai Lietuvos krepšinio federacijos 2023-ųjų metų tikslai ir veiklos prioritetai?

– Jei žiūrėti formaliai, mūsų pagrindinė misija – sportinio rezultato siekimas. Kuo geresnis rinktinių pasirodymas tarptautinėse varžybose, o jų bus tikrai labai daug. Jau kitą antradienį turėsime Vykdomąjį komitetą, kuriame bus nustatyti tikslai kiekvienai iš rinktinių ir bent 10 rinktinių startuos.

Metai bus labai intensyvūs, labai įdomūs ir nemažai žadantys, aišku, ir atsakingi, dėl to, kad šie metai spręs kurios rinktinės papuls tiesiai į Olimpiadą, kurios į atrankas. Tai be galo svarbūs metai.

Na, bet natūralu, kad krepšinio federacija, kaip organizacija neapsiriboja vien formaliais tikslais. Atsakome ir už krepšinio ūkio administravimą, lygas, asociacijas, dar visa eilė projektų, kuriuos vykdome. Pagrindinis dėmesys bus kokybinė pažanga visų mūsų struktūrinių vienetų ir pačios federacijos kaip organizacijos progresas. Tai tikrai padarys mus visus geresnius, kaip organizacijas, kaip žmones, kaip Lietuvos krepšinio fenomeną.

Laukia įdomūs, intensyvūs metai ir aišku visai krepšinio šeimai reikia palinkėti, kad jie būtų sėkmingi. Praeitais metais pritrūko šiek tiek sėkmės, tikiuosi, kad šiemet mes turėsime pakankamai sėkmės pasiekti rezultatus. Neabejotinai pagrindinis tikslas yra sėkmingas vyrų krepšinio rinktinės pasirodymas Pasaulio čempionate ir labai tikimės, kad moterys pateks į Europos krepšinio čempionatą.

– Kaip bus praktiškai realizuojami visi šie tikslai?

– Visų pirma, šie metai bus intensyvaus moterų krepšinio vystymo metai ir LKF kaip organizacijos veiklų globalizavimo metas. Turime jau 20-mečių Europos krepšinio čempionatą Lietuvoje. Labai norisi, kad tai būtų pradžia mūsų tarptautinių renginių ciklo, kuris užsibaigtų 2027 m. Šitoje atkarpoje mes norime turėti po tarptautinį renginį. Dvejiems metams į priekį mes turime U20 čempionatą. Po to seks, galbūt, 2025 m. didelis renginys Lietuvoje, moterų krepšinyje ir, aišku, toliau žygiuoti iki 2027 m.

Daug nacionalinio lygio priemonių merginų krepšinio plėtrai, skatinimui, pradedant nuo moksleivių lygos, kur šiemet biudžetas didėja trečdaliu, iki 270 tūkstančių. Krepšinio centrų atidarymas, stiprinimas. Norime turėti keturis pilnai veikiančius centrus. Rinktinės, šiemet turėsime net keturias merginų rinktines, U16, U18, U19, U20.

Lygos stiprinimas, tiek vietinės moterų krepšinio lygos, tiek Baltijos. Kuo daugiau aukšto lygio krepšinio ekspertų, specialistų įtraukimo į moterų krepšinio veiklas, tai yra treneriai, vadybininkai, tų pačių klubų struktūrų stiprinimas. Tai visuma veiksmų, kuri gali būti įvardinta, kaip moterų krepšinio plėtra.

Antras ne mažiau įdomus ir didelis iššūkis – krepšinio federacijos, kaip organizacijos veiklų globalizacija. Pernai jau buvo žengti pirmi sėkmingi žingsniai, kurie jau atnešė rezultatus. Jaunimo talentų paieška Amerikoje ir kitose šalyse ir žemynuose. Tą patį darysime labai intensyviai su merginomis. Turime puikius atstovus, tiek Amerikoje Aurimą Matulevičių, tiek Šiaurės Airijoj Rolandą Bartkų ar Airijoje Gretą Zavadskienę. Londone visą eilė mūsų draugų nuo Londono krepšinio lygos iki ,,Baltic Stars”. Lietuviškos krepšinio bendruomenės stiprėja. Tas teikia didelę viltį, kad tai kompensuos mūsų migracijos nuostolius.

Globalizacija bus per mūsų veiklas bendruomenėse, per renginius, kurie istoriškai niekada nėra vykę. Taivane norime suorganizuoti didžiulį krepšinio turnyrą. Nuo salės, arenos nuomos iki bilietų pardavimo viską patys darysime, o tai, sakyčiau, yra nauja patirtis. Bet jei norime auginti savo biudžetą, jei norime daugiau pajamų, mes privalome tai daryti.

Aišku, tiesiog kasdieninių veiklų, kaip atributikos pardavimų plėtra į užsienį, įvairūs mokymai krepšinio specialistų, krepšinio turizmo vystymas. Neseniai turėjome keletą grupių iš Izraelio, dabar turėsime iš Kinijos, Filipinų. Tai yra pridėtinė vertė tiek mums kaip organizacijai, Kauno miestui ar visai Lietuvai. Kryptys yra tokios ir aišku jos stiprins organizaciją, finansiškai plės ir tai teisingas kelias organizacijos krepšinio plėtroje.

– Praeitais metais akcentavai būsimą LKF biudžeto augimą. Ar šiuo metu turime naujienų apie šių metų biudžeto rėmus?

– Pastarasis Vykdomasis komitetas patvirtino tokius rėmus, 3,7 ml. Pagal šios dienos naujausius duomenis, įskaitant, kad jau turime merginų U20 čempionatą, turėtume viršyti 4 mln. eurų biudžetą. Faktiškai per du metus jau šimto procentų augimas – geras ženklas organizacijai, atsakingiems asmenims.

Visi pinigai, visų pirma, skirti krepšinio ūkio auginimui. Jaunimo rinktinių sąlygų gerinimui. Vyrai ir moterys turėjo pačias geriausias sąlygas. 4,2 ml. eurų, galbūt, tai toks tikslas turėti per 2023 m. pajamų. Tai yra solidus uždavinys, nėra lengvas iššūkis, bet visiškai realizuojamas. Tai džiugu ir, manau, kad ne kartą esu apie tai kalbėjęs, kad matau realų augimą per kelis metus iki 5 mln.

Kito Olimpinio ciklo pradžioj LKF turėtų turėti 5 mln., iš ko 1 mln. būtų savo komerciškai uždirbtos lėšos per globalizacijos projektus. Labai įdomu, kaip mums pavyks projektas Taivane. Tai bus gera praktika. Dar niekada Lietuvos rinktinė tokių parodomųjų rungtynių ciklų užsienyje pati organizuodama nežaidė. Lietuvos krepšinis yra stiprus produktas ir būtų teisinga tai padaryti. Žinant dabar vidurio rytų ir Azijos investicijas į krepšinio renginius.

Jau su šia rinktine yra labai didelis potencialas, o žinant kokie žaidėjai, kaip Matas Buzelis, ateity įsilies, tai potencialas tik augs. Bus labai įdomi vasara ir tikiuosi tie minėti vardai jau bus mūsų rinktinių sudėty. Jei pastarasis dešimtmetis buvo Jono Valančiūno, tai jau sekantis dešimtmetis turėtų būti šitų naujų talentų, kurių netrūksta. Turime moterų krepšinyje Justę Jocytę ir vaikinų krepšinyje ateinančią pajėgią kartą.

– Kokie vizito Paryžiuje tikslai?

– Paryžiuje vyks NBA rungtynės. Smagu, kai NBA surenka visas Europos krepšinio organizacijas į vieną vietą, areną, kai visas Europos krepšinis susirenka be įtampos, pasišneka. Jei nuvažiuoji į čempionatą, tai visi gyvena savomis problemomis. O čia didžiulė krepšinio šventė Paryžiuje.

Tikslas yra susidėlioti vasaros planus, visiems susitikti. Paradoksas yra, kad dar nežinome nei grupių, nei vietos, kurioj žaisim, bet planą jau turim turėti.

Praeitais metais pasirašėme sutartį su NBA ,,Basketball School”. Atvažiuoja visa eilė žaidėjų, trenerių, administracijos, o projektas, iš tiesų, vis daugiau duos Lietuvos jaunimui. Bus stovyklos, rungtynės jaunimui. Visi pasižiūrėsime NBA oficialias rungtynes. Tai skiriasi nuo draugiškų ir visai kitokia atmosfera.

Pagrindinis tikslas yra pabūti su visais, pasišnekėti ir sudėlioti galutinai visus vasaros planus, o konkrečiai ir susitarti dėl Taivano turnyro. Žinome, su kuo potencialiai galime žaisti. Tie projektai bus pristatyti artimiausiu metu. Džiaugiamės ir sakyčiau, kad tai dar vienas žingsnis mūsų organizacijos plėtroje.

Nuo 2014–ųjų „Talentų karta“ pavadinimą turėjusi iniciatyva keičia konceptą ir pavadinimą bei nuo šiol vadinsis „Atskleisk talentą“.

Greta Lietuvos krepšinio šimtmečio renginių vyksiantis projektas bus dar platesnis – apims daugiau amžiaus grupių ir lankysis rekordiniame miestų skaičiuje, o skirtingus Lietuvos kampelius aplankysiančio projekto treniruotes ves garsūs šalies krepšinio rinktinių treneriai.

„Vienas iš prioritetinių Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) veiklos tikslų yra sinergizuoti didžiųjų miestų ir didžiųjų projektų veiklą su periferija. Turėdami stiprią periferiją, stiprius žmones ir mokyklas Lietuvos regionuose, galėsime tikėtis krepšininkų atėjimo į rinktines – pradžioje į jaunimo, o vėliau ir į vyrų bei moterų rinktines.

Manau, jog yra prasminga modifikuoti buvusį „Talentų kartos“ projektą – jis prasidės nauja forma, nauju pavadinimu „Atskleisk talentą“ ir bus skirtas būtent bendradarbiavimo bei projektų vykdymo stiprinimui net su pačiais mažiausiais Lietuvos miestais ir savivaldybėmis.

Tikrai labai džiugu, jog lyderiaujantys Lietuvos treneriai atvažiuos į kiekvieną Lietuvos miestelį ir ten praleis keletą dienų, dirbdami su vietos jaunimu, kur jie galės parodyti savo talentą ir gauti patarimų iš Lietuvos rinktinės specialistų. Moterų rinktinės vyriausiasis treneris Rimantas Grigas ir vyrų krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra, dalinsis patarimais kaip ugdyti savo talentą, į kurią kryptį orientuotis, kokias metodikas taikyti, jog būtų galima užaugti elitiniu krepšinio žaidėju ir, aišku, papildyti jaunimo ir saugusiųjų krepšinio rinktines.

Esu laimingas, jog treneriai sutiko dalyvauti šiame projekte. Šis projektas be išimties apims visas Lietuvos krepšinio savivaldybes – tai reiškia, jog kiekvienas vaikas, esantis bet kur Lietuvoje, turės galimybę dalyvauti treniruotėje su geriausiais treneriais“, – teigė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Vaikinų treniruotes ves Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio asistentas, 2010-ųjų Pasaulio taurės bronzos medalių laimėtojas Kęstutis Kemzūra.

„Labai tikiuosi, jog projektas bus laukiamas kiekviename Lietuvos mieste ir miestelyje, kuriuos aplankysime. Šis projektas suteiks naują impulsą, duos motyvacijos ne tik žaidėjams, bet ir krepšinio treneriams, krepšinio mokykloms. Taip pat, tai padės atskleisti žaidėjų talentą, kurie, ilgalaikėje perspektyvoje, galės papildyti rinktinių gretas. Projektas suteiks daug geros patirties ir įspūdžių visiems į jį įsitraukusiems“, – mintimis apie projektą dalijosi K. Kemzūra.

Su merginomis dirbs Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Rimantas Grigas.

„Šiuo projektu norime parodyti dėmesį visiems šalies miestams bei miesteliams, kuriuose žinome ir jaučiame, jog yra daug neatskleisto talento, kadangi savo laiku iš jų yra kilę daug krepšininkų ir krepšininkių, žaidusių Lietuvos rinktinėse. Tikime, kad šis projektas duos papildomo impulso mergaitėms ir berniukams treniruotis bei stengtis siekti aukščiausių tikslų“, – teigė R. Grigas.

Kiekvienas „Atskleisk talentą“ dalyvis gaus projekto marškinėlius. Treniruočių metu mergaitėms ir berniukams bus suteikiamas profesionalus inventorius, vanduo bei medicininė priežiūra.

Projekte dalyvaujantys  vaikai bus apdrausti LKF partnerių draudimu bei apdovanoti prizais, o geriausiai treniruotėse pasirodžiusioms mergaitėms ir berniukams bus įteiktos NIKE dovanos. Projektas bus viešinamos LKF socialiniuose tinkluose ir kituose kanaluose.

Projekto startas numatytas jau vasario pradžioje, o pirmąja stotele taps Raseiniai.

"Daug. Tiek man, tiek mano aplinkai. Žinote, kokiomis aplinkybėmis man teko palikti federaciją… Tačiau jokios gyvenimo negandos negali sugriauti pasirinkto kelio", – iškart po rinkimų atviravo M.Balčiūnas, paklaustas, ką jam reiškia sugrįžti į LKF.

Iš Biržų kilęs 44-erių kaunietis LKF generaliniu sekretoriumi jau dirbo nuo 2007 iki 2013 m. Postą jis buvo priverstas palikti dėl konflikto su tuomečiu vyrų rinktinės strategu Jonu Kazlausku. Šis, ne kartą reiškęs abejonių dėl M.Balčiūno kompetencijos, netikėtai pasitraukė iš posto ir teigė grįšiąs tik M.Balčiūnui palikus federaciją. Trenerį palaikė ir LKF prezidentu tapęs A.Sabonis.

Be to, M.Balčiūnui šešėlį metė ir Panevėžio teisėsauga, iškėlusi bylą dėl esą piktnaudžiavimo skirstant valstybės lėšas, skirtas 2011 m. Europos čempionatui organizuoti. Nors netrukus M.Balčiūnas, siekdamas sugrąžinti J.Kazlauską ir A.Sabonį į jų užimamus postus, savo kėdę paliko, laikas parodė, kad tiek treneris, tiek teisėsauga klydo. Jis buvo visiškai išteisintas teisme, o J.Kazlausko ambicijos taip ir liko nepagrįstos jokiais konkrečiais argumentais.

Vėliau M.Balčiūnas spėjo padirbėti Lietuvos sporto universiteto (LSU) prorektoriumi, tapo vienu sėkmingai veikiančio Tarptautinio krepšinio universiteto įkūrėjų.

Vėl tapęs LKF generaliniu sekretoriumi M.Balčiūnas mažiausiai trejus metus formuos krepšinio politiką Lietuvoje, rūpinsis visomis grandimis – nuo vaikų ir jų trenerių iki suaugusiųjų rinktinių, bandys atgaivinti moterų krepšinį ir grąžinti pergales tarptautinėse arenose.

Medaliai – ne vienintelis sėkmingo darbo rodiklis, bet iš 8–9 mūsų rinktinių per metus turėtų būti nors vienas trofėjus.

"Visas mano gyvenimas susijęs su krepšiniu, turbūt nuo pat darželio laikų. Džiaugiuosi, kad per savo veiklas pažinau visas iškiliausias krepšinio asmenybes, tokias kaip Stanislovas Stonkus, Vladas Garastas, iš kurių stengiausi mokytis tiek kaip specialistas, tiek kaip žmogus", – pasakojo šią savaitę į "Kauno dienos" televizijos studiją užsukęs M.Balčiūnas.

Redakcijoje jis atsakė į laidos vedėjo Gražvydo Muižio klausimus.

– Ką tokio su V.Gedvilu pažadėjote savo rinkėjams, kurių daugumą sudarė krepšinio mokyklos ir treneriai, kad per LKF prezidento rinkimus surinkote daugiau nei pusę visų balsų – 77 iš 135 galimų – ir laimėjote didžiule persvara prieš kitus du kandidatus?

– Daug žadėti nereikėjo. Tiesiog pabendravome su vaikų, jaunimo treneriais, išklausėme jų kasdienes problemas. Pavyzdžiui, apie motyvacijos trūkumą. Treneris, išauginęs rinktinės kandidatą, nemato galimybių atsidurti to amžiaus rinktinės trenerių štabe, kad galėtų semtis tarptautinės patirties. Tai negerai. Kitas dalykas – geriausių žaidėjų atėmimas iš mažesnių miestų komandų ir išvežimas į didmiesčius. Ne vienus metus su gabiu žaidėju dirbusiam treneriui akimirksniu sugriūna visa komanda ir jis jaučia nusivylimą. Šiuo atveju mes norime jį motyvuoti tęsdami jo tarifikaciją. Kitaip sakant, pirmąjį trenerį susiedami su tuo gabiu žaidėju. Jei toks talentas pateks į savo amžiaus rinktinę, tam treneriui turėtų būti suteikiama atitinkama aukštesnė kategorija – kad jo darbas būtų tinkamai įvertintas, o ne nubrauktas sulig vienu žaidėjo perėjimu. Tam reikalingi struktūriniai sistemos pokyčiai ir mes tai darysime.

– V.Gedvilui laimėjus LKF rinkimus, buvo daug nusivylusiųjų, esą grįžta sovietiniai laikai, prisiminta ir Darbo partija. Ar šie nuogąstavimai pagrįsti?

– Jei tie komentatoriai su V.Gedvilu praleistų vieną dieną, jie pakeistų nuomonę, o po savaitės jau norėtų dirbti kartu. Suprantu, kad Robertas Javtokas daugeliui jaunimo atrodo patrauklesnis, bet reikia vertinti ne tik išorinį įspūdį. Kalbant apie V.Gedvilą, sunku atskirti politiko įvaizdį nuo krepšinio specialisto, bet kaip krepšinio žmogus jis yra pasiekęs labai daug. O ir jo dvylikos metų patirtis Seime pravers visiems numatytiems struktūriniams pokyčiams. Tad krepšinio bendruomenei V.Gedvilas buvo geriausias pasirinkimas iš visų trijų kandidatų.

– Į LKF generalinio sekretoriaus postą grįžote po ilgo laiko. Atskleiskite, kas įvyko 2013-aisiais, kai dėl neva jūsų elgesio iš LKF trumpam buvo pasitraukę tuometis jos prezidentas A.Sabonis ir vyrų rinktinės vyriausiasis treneris J.Kazlauskas.

– Buvęs rinktinės treneris man pareiškė mistinių kaltinimų, kurie buvo absoliutus blefas. Kodėl jis taip elgėsi, man visiškai nesuprantama iki šiol. Stebėjausi, kodėl buvo kuriami tie šešėliai. Tuo metu įstatymiškai gal ir galėjau likti poste, bet nejaučiau moralinės teisės, todėl atsistatydinau. Gal žmonėms neįtiko mano pozicija dėl tuo metu jų puolamo trenerio V.Garasto. Be to, buvo tam tikrų teisėsaugos veiksmų prieš mane. Šiuo metu morališkai jaučiuosi gerai ir nuoskaudomis negyvenu.

– Kokie dabar jūsų santykiai su A.Saboniu?

– Neutralūs. Labai gerbiu šį žmogų. Niekada su Arvydu nesilyginau. Aš atstovauju krepšinio bendruomenei ir dirbu jų patikėtus darbus. A.Sabonį, net ir baigusį kadenciją, norime išlaikyti krepšinio struktūroje ir jam pasiūlyti Garbės prezidento pareigas.

– Kokiais kriterijais vertinsite savo darbą?

– Reikėtų vertinti bent keliais pjūviais: vienas kriterijų būtų sportinis, kitas, pavyzdžiui, finansinis. Tarkime, dabar LKF biudžetas yra apie 3 mln. eurų. Panašus buvo ir 2012-aisiais, man dirbant LKF, nors perkamoji galia tada skyrėsi gerokai. Manau, kad jis galėtų būti 4–5 mln. eurų. Kalbu ne apie lėšas iš biudžeto, o komercines pajamas, tačiau reikia aktyviai dirbti verslo rinkoje. Viliuosi, kad mums pavyks to pasiekti. Viena galimybių – krepšinio žinių pardavimo platforma. Šioje srityje yra daug perspektyvų. Neseniai kalbėjau su treneriu Mindaugu Lukošiumi, kuris daug metų dirba Artimuosiuose Rytuose – Bahreine, Katare. Šiose rinkose mes stipriai pralaimime Serbijos krepšinio specialistams. Manau, kad tai turėtų pasikeisti. Būtų naudinga visoms grandims: ne tik treneriams, bet ir mūsų teisėjams bei kitiems krepšinio srityje dirbantiems mūsų specialistams. Kalbant apie sportinius kriterijus, medaliai – toli gražu ne vienintelis rodiklis, bet iš visų 8–9 mūsų šalies rinktinių per metus turėtų būti nors vienas trofėjus. Dabar tokia situacija, kad buvo gal 25 bandymai laimėti medalius, bet iš visur grįžome tuščiomis. Vadinasi, kažkas iš esmės šioje sistemoje yra negerai.

– Medaliai svarbu, bet kur mūsų individualūs jaunieji talentai, kurie papildytų Lietuvos vyrų rinktinę? Kur naujieji macijauskai, šiškauskai, valančiūnai?

– Žvaigždžių turime. Mūsų šalies rinktinė sudaryta unikaliausios visų laikų mūsų jaunimo rinktinės, laimėjusios visus titulus (Kazio Maksvyčio treniruojama jaunimo komanda tapo Europos ir pasaulio čempione – aut. past.), pagrindu. Vyrų rinktinėje turime vieną geriausių puolėjų grandžių pasaulyje – Joną Valančiūną, Domantą Sabonį ir Donatą Motiejūną, gerų metikų, kitų pozicijų žaidėjų. Reikėjo parinkti geriausią trenerį, kuris tai išnaudotų. Čia jau yra federacijos darbas. Manome, kad K.Maksvytis, su jaunimu pasiekęs skambių pergalių, dabar su buvusiais auklėtiniais geriausiai susitvarkys ir vyrų rinktinėje.

– Viena pagrindinių jūsų skelbiamų tezių – krepšinio valdymo decentralizacija. Ar pirmas darbas bus Lietuvos moterų krepšinio ir Moksleivių krepšinio lygų atskyrimas nuo federacijos?

– Jau turime Moterų krepšinio lygos potencialią direktorę, kurią pasiūlė patys klubai. Vadovo ieškome ir Moksleivių lygai. Manome, kad taip bus taupomos ir federacijos lėšos, ir šių lygų veikla bus efektyvesnė.

– Moterų krepšinio rinktinę patikėjote gelbėti Rimantui Grigui. Šis specialistas kalbėjo apie planus suburti Lietuvoje pajėgų klubą, kuris vėl dalyvautų moterų Eurolygos varžybose. Tačiau, jei moterų krepšinis neįdomus žiūrovui ir jo lygis negali pakilti pats, gal ir neverta jo dirbtinai tempti už ausų.

– Moterų krepšinis – labai svarbi visos mūsų sistemos dalis. Jis pasiekęs didelių laimėjimų, yra olimpinė šaka ir turi būti vystomas. Turime gerą rinktinę ir augančias gabias žaidėjas, bet reikia padėti joms tobulėti. Tam reikia sistemos, pavyzdžiui, atgaivinti merginų krepšinio centrus, plėtoti jų veiklą, kartu didinti masiškumą, rūpintis moterų krepšinio įvaizdžiu.

M.Balčiūnas, naujasis Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius, į šį postą atėjęs kartu su rinkimus laimėjusiu federacijos prezidentu Vydu Gedvilu, labai spalvinga asmenybė.

Buvęs Lietuvos sporto universiteto prorektorius, vienas iš Tarptautinio krepšinio universiteto kūrėjų, tuo pačiu – dešimt parų areštinėje praleidęs ir kyšininkavimu rengiant krepšinio čempionatą Lietuvoje kaltintas, bet vėliau išteisintas žmogus. Dėl jo 2013 metais Arvydas Sabonis buvo laikinai pasitraukęs iš federacijos prezidento, o Jonas Kazlauskas – iš vyrų krepšinio rinktinės trenerio pareigų. Ir dabar bent jau artimiausius trejus metus M.Balčiūnas formuos krepšinio politiką Lietuvoje, rūpinsis visomis grandimis – nuo vaikų ir jų trenerių iki suaugusiųjų rinktinių, bandys atgaivinti moterų krepšinį ir grąžinti pergales tarptautinėse arenose.

Išsamus pokalbis su M.Balčiūnu – „Kauno dienos“ studijoje.