Šventėje susirinkusius dalyvius sveikino ir į veiklas įsitraukė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmoji ponia D. Nausėdienė, olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis.

„Džiaugiuosi, kad aštuntus metus sėkmingai gyvuojantis Lietuvos mažųjų žaidynių projektas, kurio sumanytojas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, pasiekė Lietuvos Prezidentūros kiemą.

Prisidėdamas prie fizinio raštingumo ugdymo idėjos skatinimo ir įgyvendinimo, Olimpinis piknikas Prezidentūroje tarsi tampa Lietuvos mažųjų žaidynių tęsiniu, dar vienu šios gražios iniciatyvos akordu“, – kalbėjo Lietuvos mažųjų žaidynių globėja D. Nausėdienė.

Renginyje dalyvavo daugiau nei 300 ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų auklėtinių bei pedagogų. Sportinėmis veiklomis džiaugėsi ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai.

Šventės dalyviai susibūrė į bendrą mankštą, po kurios komandos buvo pakviestos į 13 skirtingų pramoginių ir sporto veiklų. Tarp užsiėmimų buvo ir speciali kineziterapeutės paruošta mankšta, sveiką mitybą ir gyvenseną skatinančios veiklos.

„Suaugusiesiems ir pedagogams ši diena – tai priminimas, kad vaikai yra mūsų rytojaus pagrindas, nuo kurio priklausys mūsų valstybės ir visuomenės ateitis. Tik laimingi ir sveiki žmonės gali kurti stiprią ir konkurencingą valstybę“, – sakė pirmoji ponia.

„Fizinis aktyvumas vaikams ne tik padeda lavinti kūną, mokytis užsispyrimo bei komandinio darbo, bet ir suteikia daug džiaugsmo. Šiandien šimtai vaikų iš skirtingų ugdymo įstaigų kartu žaidė, bendravo ir su mumis visais dalijosi pozityvumu ir gera nuotaika.

Esame dėkingi poniai Dianai už iniciatyvą, palaikymą ir paramą kalbant apie fizinio raštingumo reikšmę sveikesnės visuomenės kūrimui. Valstybės vadovų dėmesys ypatingai svarbus pedagogams, kurie savo sunkiu darbu ir pavyzdžiu įkvepia vaikus judėti ir sportuoti.

Tikiuosi, kad šiemet pirmą kartą vykusi šventė taps gražia tradicija“, – renginiu džiaugėsi D. Gudzinevičiūtė.

Šventę papuošė simboliniai apdovanojimai, kuriuose nugalėtojais paskelbti ir renginio medaliais apdovanoti visi dalyviai. Po apdovanojimų svečiai buvo pakviesti į iškylą Prezidentūros kiemelio pievoje.

Pirmoji šalies ponia D. Nausėdienė aktyviai palaiko LTOK olimpinio švietimo projektus, yra projektų „Lietuvos mažųjų žaidynės“ ir „Olimpinis mėnuo“ globėja, kalba apie fizinio raštingumo svarbą Lietuvoje.

Po metų pertraukos į parodų rūmus „Litexpo“ sugrįžo prestižiniai Lietuvos sporto apdovanojimai – antradienio vakarą šimtai susirinkusių svečių sveikina olimpinio ir paralimpinio sporto atletus, jų trenerius.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) organizuojamas renginys jau tapo gražia tradicija – geriausi Lietuvos sportininkai kasmet apdovanojami nuo 1994-ųjų, praneša LTOK.

Antradienį šventiniu raudonu kilimu žengė būrys pasipuošusių sporto entuziastų, tarp jų – atletai, jų komandos nariai, sporto, kultūros ir švietimo pasaulio atstovai, politikai, diplomatai ir daugelis kitų.

„Ši šventė – dar viena proga padėkoti mūsų sportininkams, treneriams, medikams ir kitiems specialistams už atsidavusį ir sunkų darbą, kurio dėka Lietuvos vardas garsiai skamba pasaulyje. Pastarieji metai sporto bendruomenei nebuvo lengvi, todėl noriu mums visiems palinkėti vienybės, įsiklausymo ir dar glaudesnio darbo sporto ir sportininkų labui“, – sakė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Šešiose nominacijose bus apdovanoti ir olimpinio, ir paralimpinio sporto atletai.

„Džiaugiuosi, kad šiemet kartu apdovanojame olimpinio ir paralimpinio sporto atstovus. Tai – ne tik ilgus metus besitęsiančio bendradarbiavimo su Lietuvos paralimpiniu komitetu, bet ir lygybės sporte simbolis“, – įsitikinusi D. Gudzinevičiūtė.

Vienybe apdovanojant sportininkus džiaugėsi ir LPAK prezidentas Mindaugas Bilius. Pasak jo, tai, kad vienoje scenoje skiriamas dėmesys tiek olimpiečiams, tiek paralimpiečiams rodo, kad visuomenė tampa vis brandesnė.

„Sveikinu atletus laureatus, kurie savo pergalėmis džiugino Lietuvos žmones, įkvėpė jiems pasididžiavimo savo šalimi, tikėjimo jos ateitimi. Dėkoju jiems už sunkų darbą ir atsidavimą, gerbėjams – už neįtikėtiną palaikymą, kurio sulaukėme šiais metais. Ačiū visiems remiantiems sportą ir taip prisidedantiems prie Trispalvės kelionių per visą pasaulį. Ačiū Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui už kvietimą švęsti kartu, o sporto bendruomenei – susitelkimo ir vienybės ieškant sprendimų, kurie leistų išsaugoti ilgametį įdirbį – šiandienos ir ateities Lietuvos pergalių garantą“, – kalbėjo M. Bilius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kalbėjo, kad nors pastarieji metai ir nebuvo lengvi, net sudėtingomis sąlygomis sportininkams pavyko pasiekti puikių laimėjimų.

„Jūsų pasiaukojimas, pergalių siekis kiekvienam mūsų yra sektinas pavyzdys. Gerinti rezultatams reikia ne tik didinti finansavimą sportui, bet ir esminių pokyčių. Tikiuosi, kad jau parengti sporto bendruomenės siūlymai, kaip keisti ir tobulinti šalies sporto sistemą, kad ši gebėtų paruošti aukščiausio lygio sportininkų, padės grąžinti mūsų sportą į patį aukščiausią lygį“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Šventinis Lietuvos sporto apdovanojimų vakaras prasidėjo muzikine programa – susirinkusius su simboline daina „Aš esu vėliava“ sveikino Vidas Bareikis. Renginio vedėjų vairas buvo patikėtas jo vedėjams, patyrusiems televizijos vilkams Ievai Stasiulevičiūtei ir Mindaugui Stasiuliui.

Tarę sveikinimo žodį jie pristatė visas nominacijas ir pirmuosius nugalėtojus. Šias metais sportininkai buvo vertiname keliose skirtingose kategorijose, į geriausių sportininkų vardą pretendavo olimpinių sporto šakų atstovai, atskirai buvo pagerbti ir paralimpiečiai.

Apdovanojimų metu olimpinio ir paralimpinio sporto atletai pagerbiami šiose nominacijų kategorijose: „Metų sportininkas“, „Metų sportininkė“, „Metų komanda“, „Metų treneris(-ė)“, „Metų proveržis“.

Lietuvos sporto apdovanojimų olimpinio sporto laureatus rinko Lietuvos sporto apdovanojimų taryba, sudaryta iš ŠMSM, LTOK, LPAK, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Nacionalinės sportininkų asociacijos atstovų. Nominantai buvo renkami atsižvelgiant į 2021-aisiais olimpinių sporto šakų olimpinėse rungtyse (ar kategorijose) pasiektus rezultatus.

Balsuoti buvo kviečiami ir sporto gerbėjai, savo nuomonę iki gruodžio 14 dienos jie galėjo išreikšti portale LTOK.lt. Renkant nugalėtojus visuomenės balsas sudarė 25 proc.

NUGALĖTOJAI

Olimpinio sporto laureatai:

Metų komanda: irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė.

Metų proveržis: Lietuvos regbio rinktinė 7×7.

Metų sportininkas: irkluotojas Mindaugas Griškonis.

Metų sportininkė: penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Metų treneris(-ė): Tokijo žaidynėse 2 vietą užėmusios penkiakovininkės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės treneris Andrejus Zadneprovskis.

Paralimpinio sporto laureatai:

Metų sportininkas: plaukikas Edgaras Matakas.

Metų sportininkė: lengvaatletė Oksana Dobrovolskaja.

Metų komanda: Lietuvos vyrų golbolo rinktinė.

Metų treneris(-ė): plaukimo treneris Ramūnas Leonas.

Metų proveržis: dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis.

Apdovanojimų ceremonijoje atskirai buvo pagerbtas ir „Už gyvenimo nuopelnus“ apdovanotas žymus pedagogas, biomedicinos mokslų daktaras, socialinių mokslų habilituotas daktaras, sporto mokslininkas, sporto meistras, nusipelnęs treneris, profesorius Juozas Skernevičius.

Šventiniame renginyje tarp apdovanojimų susirinkusiems svečiams koncertavo garsiausi šalies atlikėjai, muzikinius kūrinius dovanojo Inga Jankauskaitė, Monika Pundzdiūtė-Monique, Gabrielė Vilkickytė, Justinas Jarutis ir Jessica Shy, išskirtinį kvapą gniaužiantį pasirodymą surengė geriausia Lietuvos breiko šokėja Dominika Banevič–Bgirl Nicka.

Tokijo olimpinių žaidynių vienviečių valčių A finalo lenktynėse 35 metų lietuvis finišavo šeštas (6 min. 57,6 sek.) Jį pranoko čempionu netikėtai tapęs ir geriausią šios rungties rezultatą olimpinių žaidynių istorijoje pasiekęs graikas Stefanos Ntouskos (6 min. 40,45 sek.), sidabrą iškovojęs norvegas Kjetilis Borchas (6 min. 41,66 sek.), bronzą laimėjęs kroatas Damiras Martinas (6 min. 42,58 sek.), ketvirtąją vietą užėmęs danas Sverri Nielsenas (6 min. 42,73 sek.) ir penktas likęs Rusijos olimpinio komiteto atstovas Aleksandras Viazovkinas (6 min. 49,09 sek.).

Iki finalo jo dalyviams teko įveikti atrankos, ketvirtfinalio ir pusfinalio barjerus.

M.Griškoniui šios olimpinės žaidynės buvo jau ketvirtosios. 2008 m. Pekine ir 2012 m. Londone jis užėmė aštuntąją vietą vienviečių varžybose, o 2016 m. Rio de Žaneire kartu su Sauliumi Ritter iškovojo sidabrą porinių dviviečių valčių klasėje.

– Mindaugai, kas atsitiko, kad finale taip atsilikote nuo varžovų?

– Prieš pat startą pasikeitė vėjas. Dar apšilinėdamas galvojau, kad turiu gerą taką, nes vėjas pūtė nuo mano tako pusės. Bet per pusvalandį vėjas pradėjo pūst iš kitos pusės ir iš vieno geriausių mano takas tapo blogiausiu. Mane pradėjo dreifuoti. Negalėjau palaikyti tempo, kaip kiti. Pradžioje atsilikau ir nebebuvo galimybių pasivyti.

– Tai jūsų geriausias rezultatas olimpinėse žaidynėse irkluojant vienvietę. Kaip tai vertinate?

– Aš iš vienos pusės dabar labai nepatenkintas, kad nepadariau to, ką galėjau. Man nepavyko savęs realizuoti. Ne psichologiškai, gal labiau techniškai. O dar oro sąlygos man šiandien buvo labai nepalankios.

Kita vertus, esu labai patenkintas, nes tai aukščiausias mano rezultatas olimpinėse žaidynėse irkluojant vienvietę. Nes vienviete patekti į finalą olimpinėse žaidynėse yra didelis darbas.

Gal kiek gailiuosi, kad ne su Sauliumi atvažiavome kovoti dviviete. Tačiau pavasarį mums nelabai sekėsi kartu.

Dabar labai sunku kažką galvoti, svarstyti, nes varžybos jau baigtos, o po kovos kumščiais niekas nemojuoja. Ir džiaugiuosi, ir kažkiek esu nusivylęs savimi.

– Tai gal į Paryžiaus žaidynes keliausite su dviviete?

– Dabar sunku kažką galvoti apie Paryžių, kol emocijos nenurimę. Reikia pakrauti valtį, priduoti dopingo mėginį. Bijau kažką prognozuoti, nes nemėgstu prisišnekėti.

– Jaučiasi, kad jūsų emocijos tebeverda.

– Sunku kalbėti, nes man nepavyko padaryti taip, kaip aš norėjau. Galėjau būti šeštas, bet nepavyko irkluoti taip, kaip galėjau.

Visas varžybas ieškojau savęs. Niekur nebuvau garantuotas pereidamas iš vieno etapo į kitą. Esu labai konservatyvus žmogus ir sunku priprasti prie naujo inventoriaus. Aš atsivežiau čia naują valtį, visiškai neirkluotą. Reguliavome, ieškojome, bet vis tiek neradau to, kaip yra mano senoje valtyje, kurią irkluodavau Lietuvoje.

Tų pačių valčių negalėjome atsivežti, nes jau prieš tris mėnesius reikėjo pakrauti jas į konteinerius. Reikėjo įprastas pasilikti treniruotėms.

Viduje liko nuoskauda ir nežinau, ar kada nors vėl pasistengsiu save realizuoti, ar jau nesistengsiu. Kol kas nežinau. Nieko žadėti nenoriu, gyvenimas parodys.

– Ar finalo baigtis nustebino?

– Taip, labai nustebino graikas, mes daug metų kartu treniravomės Graikijoje pas tą patį italą Giovanni Postiglione, kuris dirbo ir su lietuviais, ir su graikais.

Graikui buvo labai tinkamas oras, nes Atėnuose beveik visada kanale tokios sąlygos. Tai buvo jo arkliukas. Ir jis viskuo maksimaliai pasinaudojo ir visus nustebino.

Dar labiau nustebino vokietis Oliveris Zeidleris, kuris buvo viso sezono lyderis ir visa galva už kitus aukštesnis. Prie idealių oro sąlygų jis tikrai būtų laimėjęs auksą. Niekas tuo neabejoja. Bet vakar, pučiant dar stipresniam nei šiandien vėjui, vokietis nepateko į finalą. Ne visada laimi tik stipriausi. Reikia ir sėkmės. Vienas gerai irkluoja pavėjui, kitas – prieš vėją. Negali vienodai lyginti visų, nors jų ir pasirengimas panašus, ir technika.

– Kokios jums buvo ketvirtosios karjeroje žaidynės žvelgiant per patirties prizmę?

– Patirties per tuos metus susikaupė daug. Aš jau žinau, kaip elgtis prieš varžybas, kaip save nuraminti. Tačiau nerimo buvo. Atrodo, jau ketvirtos žaidynės, tiek matęs, tiek pasiekęs, bet nervų daug kainavo. Labai nervinausi vakar prieš pusfinalį, neslėpsiu. Nors patirtis didelė, nervai nori nenori išlenda. Kai pradeda rašyti šimtai žmonių: „Pavaryk, laimėk medalį.“ Stengiuosi ne visiems atrašyti, ne viską perskaityti. Ir stengiuosi nebendrauti su žurnalistais. Atsiprašau, kad jiems neskyriau dėmesio, nebendravau, nekomentavau, nes prieš ir per varžybas man labai sunku kažką papasakoti, prižadėti. Taip elgiausi per visas olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus. Nes jei negalėčiau įvykdyti, ką prisižadėjau, atrodyčiau nerimtai, negalėčiau atsakyti už savo žodžius. Todėl stengiuosi prieš varžybas užsidaryti savyje, pabūti su savimi.

Norėčiau palinkėti visiems jauniems sportininkams, ypač tiems, kurie jau važiuoja į olimpines žaidynes, pasaulio, Europos čempionatus: prieš varžybas nežadėkite, nekabinkite sau medalių patys. Nes jeigu jums kabina medalį aplinka, draugai, kaimynai, giminės, žurnalistai, o dar ir patys užsikabinate, medalio niekada nepamatysite. Savo svajones laikykite sau ir realizuokite jas patys. O kai laimėsite, gali girtis visam pasauliui.

Tokijuje startavo dar trys Lietuvos irkluotojų įgulos. Moterų porinę dvivietę irkluojančios Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė iškovojo ketvirtąją vietą, vyrų porinės dvivietės įgula Aurimas Adomavičius ir S.Ritter – aštuntąją, o vyrų porinės keturvietės irkluotojai Dominykas Jančionis, Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys ir Armandas Kelmelis – dešimtąją.

Irklavimas. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių vicečempionas Mindaugas Griškonis vėl kovos olimpiniame A finale. Tik šį kartą irkluodamas vienvietę valtį.

Ketvirtadienį 35 metų lietuvis iškovojo trečiąją vietą pirmame pusfinalyje ir pateko į finalą, kuriame lenktyniaus šeši geriausi Tokijo olimpinių žaidynių vienvietininkai. M.Griškonio varžovai bus norvegas Kjetilis Borchas, šios rungties Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių vicečempionas kroatas Damiras Martinas, graikas Stefanos Ntouskos, 2020 m. Europos čempionas ir šių metų vicečempionas danas Sverri Nielsenas ir Rusijos olimpinio komiteto atstovas Aleksandras Viazovkinas.

Finalo pradžia – 3.45 val. Lietuvos laiku.

„Tikėjomės finalo. O finale, kaip ne kartą esu sakęs, vėl viskas prasideda iš naujo. Abiejuose pusfinaliuose skirtumas tarp greičiausiųjų buvo 2-3 sekundės. Todėl neįmanoma nuspėti, kaip klostysis finalas. Bet kuris iš šešių gali tapti čempionu, o bet kuris gali būti šeštas“, – teigė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Keblys.

M.Griškoniui būtų palankus ir toks oras, koks šiandien buvo Jūros miško irklavimo kanale – gūsingas vėjas, bangos.

„Mindaugui bangos nemaišo. Jis pakankamai laisvas irkluotojas. O štai tiems, kurie yra kietesni, labiau susikaustę, sudėtingesnės oro sąlygos trukdo. Šiandien čia – bangos ir labai gūsingas vėjas. Tai tikrai gali išmušti iš vėžių. Bet Mindaugas pripratęs, nes mes Trakuose turime gerą poligoną, kur galima treniruotis ant bangų“, – aiškino K.Keblys.

M.Griškoniui šios olimpinės žaidynės – jau ketvirtosios. 2008 m. Pekine ir 2012 m. Londone jis užėmė aštuntąją vietą vienviečių varžybose, o 2016 m. Rio de Žaneire kartu su Sauliumi Ritter iškovojo sidabrą porinių dviviečių valčių klasėje.

Lengvoji atletika. Penktadienį Tokijo olimpiniame stadione startuoja lengvosios atletikos varžybos. Mūsų šalies delegacijoje yra net 11 lengvaatlečių, o pirmąją dieną dėl bilietų į finalą rungsis trys lietuviai.

Pirmasis kovą pradės šuolininkas į aukštį, olimpinių žaidynių debiutantas Adrijus Glebauskas. Jis nuo 3.15 val. Lietuvos laiku dalyvaus atrankos A grupės varžybose. Iš 33 šuolininkų, suskirstytų į dvi grupes, į finalą pateks mažiausiai 12. Bilietą į kovą dėl medalių garantuos arba įveiktas 230 cm aukštis, arba patekimas tarp 12 geriausiųjų. Finale gali būti ir daugiau dalyvių, nes neretai būna, kad sportininkai pasirodo identiškai ir tolyn iš jų žengia visi, kurių įveiktas aukštis per vienodą bandymų skaičių yra tarp 12 geriausių rezultatų.

„Adrijus kasmet tobulėja. Jis kaupė patirtį per Europos žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus. Šiemet jis peršoko 230 cm. Būtų džiugu, jei atletas patektų į finalines varžybas, o norint tai padaryti, manau, reikės įveikti 228 cm“, – prognozavo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos viceprezidentė ir generalinė sekretorė, šalies lengvaatlečių olimpinės komandos vadovė Tokijuje Nijolė Medvedeva.

Nuo 3.45 val. Lietuvos laiku Tokijo olimpiniame stadione atrankos A grupėje varžysis Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės lyderis disko metikas Andrius Gudžius.

Užduotis atrankoje – numesti diską 66 m arba patekti tarp 12 iš 32 toliausiai įrankį nusviedusių dalyvių. Jie poryt vakare kovos finale.

„Andriui tai bus antrosios olimpinės žaidynės. Per tuos penkerius metus jis ypač fiziškai sustiprėjo, nors ir turėjo gana daug problemų, operacijų. Tokio lygio sportininkui traumų praktiškai neįmanoma išvengti, bet pasaulio ir Europos čempionas yra tvirto charakterio, užsigrūdinęs ir tas smulkias traumas bando kuo skubiau išsigydyti.

Besirengdamas žaidynėms Andrius dalyvavo keliose varžybose, nebuvo taip, kad viską laimėtų. Tačiau tikėtina, kad jis pačią geriausią sportinę formą pasieks tada, kai to reikės – per olimpines žaidynes.

Aš tikiu sportininku, jis labai motyvuotas, su treneriu Vaclovu Kidyku tikslingai viską planuoja. Nenoriu kalbėti apie jo vietą olimpinėse žaidynėse, tarkime, mane tenkintų medalis. Mūsų čempionas pats to tikisi, tačiau iš anksto nekabinkime jam medalio, nes sektoriuje pajėgių varžovų bus daug ir jie viską išsiaiškins tą dieną tame pačiame sektoriuje“, – kalbėjo N.Medvedeva.

15.05 val. trišuolio atrankoje vieną iš mažiausiai 12 kelialapių į finalą bandys iškovoti olimpinių žaidynių debiutantė Diana Zagainova. Iš viso varžysis 34 trišuolininkės. Aukštyn žengs nušokusios 14 m 40 cm arba pasiekusios rezultatą, garantuojantį vietą dvyliktuke.

D.Zagainovai priklausantis Lietuvos rekordas, kurį pasiekusi ji 2019 m. Šveicarijoje įvykdė olimpinį normatyvą – 14 m 43 cm.

Dziudo. 5 val. ryto Lietuvos laiku ant tatamio žengs vienintelė Tokijo žaidynėse dalyvaujanti mūsų šalies dziudo imtynininkė Sandra Jablonskytė.

Olimpinės žaidynės jai prasidėjo atsakingomis pareigomis – S.Jablonskytė kartu su plaukiku Giedriumi Titeniu nešė Lietuvos vėliavą per atidarymo ceremoniją.

Burtai lėmė, kad olimpinėse žaidynėse lietuvė debiutuos akistata su kroate Ivana Maranič. Jos varžosi svorio kategorijoje per 78 kg.

Sportininkės jau yra kovojusios tarpusavyje – 2018 m. S.Jablonskytė nusileido varžovei.

„Nusiteikimas rytdienos varžyboms didelis ir Sandra sieks revanšo prieš kroatę. Pirma kova labai svarbi, nes ją pralaimėjus, varžybos pasibaigtų. Sandra jaučiasi gerai, jauduliukas yra, bet tai normalu. Pasiruošimas varžyboms vyko sklandžiai, todėl tikimės, kad Sandra rytoj bus psichologiškai pasirengusi ir kovos taip, kaip ji moka geriausiai“, – viliasi olimpietės trenerė Danguolė Novikovienė.

Pasaulio reitinge lietuvė šiuo metu užima 31-ąją, o kroatė – 35 vietą.

Jei S.Jablonskytei pavyktų įveikti pirmą barjerą, aštuntfinalyje lauktų kova su 2018 ir 2020 m. Europos čempione, šių metų „World Masters“ varžybų nugalėtoja prancūze Romane Dicko. Ji pasaulio reitinge yra šešta. Šio etapo laimėtoja žengs į ketvirtfinalį, o nugalėtai atletei žaidynės baigsis.

Buriavimas. Penktadienį olimpines varžybas baigs buriuotoja Viktorija Andrulytė. Jos laukia devintasis ir dešimtasis „Laser Radial“ jachtų klasės plaukimas.

Po aštuonių plaukimų lietuvė yra 26-ta ir nebeturi galimybių pakilti į pirmą dešimtuką, kovosiantį medalių lenktynėse. Bet sportininkė gali pakilti galutinėje rikiuotėje, todėl nenuleidžia rankų ir pasirengusi įrodyti, kad ne veltui yra tapusi ne vienų aukšto lygio varžybų nugalėtoja ir prizininke.

Plaukimas. Lietuvos plaukikai pasirodymą olimpinėse žaidynėse baigs kombinuotos estafetės 4×100 m varžybomis. Rytoj 15.15 val. Lietuvos laiku Danas Rapšys Deividas Margevičius, Andrius Šidlauskas ir Simonas Bilis kovos pusfinalyje. Į finalą pateks 8 iš 16 stipriausių kvartetų.

„Mes ir šiaip esame viena mažesnių valstybių olimpinėse žaidynėse ir turime vos kelis plaukikus, kurie yra vieninteliai savo būdo asai. Jei bent vienas iškrenta, mes nebeturime estafetės. Net jei kažkas pavargęs, vis tiek turi plaukti ir atiduoti visas jėgas. Tai net motyvuoja, nes nuo tavęs priklauso visos komandos likimas“, – teigė Lietuvos plaukimo lyderis D.Rapšys.

Vienviečių valčių varžybų pirmajame etape patyręs lietuvis, dalyvaujantis jau ketvirtose žaidynėse, 2000 m nuotolį įveikė per 7 min. 5,88 sek. ir nusileido tik kanadiečiui Trevorui Jonesui (7 min. 4,12 sek.). Trečias finišavo turkas Onatas Kazakli (7 min. 20,11 sek.), ketvirtas – Dara Alizadeh iš Bermudos (7 min. 34,26 sek.), penktas – Huseinas Alireza iš Saudo Arabijos (7 min. 54,18 sek.).

Kanadietis, lietuvis ir turkas pateko į pirmadienį vyksiantį ketvirtfinalį, o du lėčiausi irkluotojai varžysis paguodos lenktynėse.

„Sunkus oras, sunku kvėpuoti“, – pirmiausia ištarė M. Griškonis, išlipęs iš valties. „Bet mes to ir tikėjomės dėl didelio karščio ir didelės drėgmės“, – neslėpė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Keblys. Lygindamas sąlygas Tokijuje ir 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse, treneris sakė: „Rio oras buvo mums labiau įprastas, apie 25 laipsniai šilumos. O čia 34-35 laipsniai karščio. Tad skirtumas yra.“

Anot K.Keblio, pagrindinis M.Griškonio tikslas pirmąją dieną buvo patekti tarp trijų greičiausiųjų: „Nekėlė tikslo spausti iš savęs viską. Reikėjo pasibandyti, prasikvėpuoti, apšilti šioje rungtyje.“

Pagal visiškai skirtingus scenarijus olimpinės žaidynės prasidėjo Lietuvos porinių dviviečių valčių įguloms.

Pirmą kartą aukšto lygio varžybose kartu irkluojantys Saulius Ritter ir Aurimas Adomavičius pusę distancijos buvo trečioje vietoje, garantuojančioje bilietą į pusfinalį, tačiau vėliau atsidūrė už visų varžovų ir finišavo ketvirti. Gaivinti medalio viltis lietuviams teks jau rytoj paguodos plaukime. Ten, norint patekti į pusfinalį, reikės aplenkti bent vienus varžovus – čekus, airius arba vokiečius.

Pirmojo etapo lenktynėse greitesni už Lietuvos įgulą (6 min. 23,8 sek.) buvo olandai, pasiekę geriausią olimpinių žaidynių rezultatą (6 min. 8,3 sek.), britai (6 min. 12,8 sek.) ir rumunai (6 min. 13,62 sek.)

„Prie karščio pripratome, jau ne taip trukdė, šiandien jaučiausi pasiruošęs. Bet antrąją distancijos pusę neirklavome taip, kaip galėjome. Gal pritrūko ir keleto treniruočių jau Tokijuje, kad visiškai nušlifuotume techniką, pajustume vandenį. Bandysime rytoj padaryti geriausia, ką galime – rytoj laukia žūtbūtinė kova, privalome aplenkti bent vieną valtį. Atiduosime visas jėgas“, – sakė A.Adomavičius.

S.Ritter pripažino, kad trasoje dažnai žvalgėsi, kaip sekasi varžovams: „Britus jautėme, nes jie buvo šalia. O rumunus stebėjome, kokius veiksmus jie atlieka.“ Rio de Žaneiro olimpinis vicečempionas į pastebėjimą, kad gal labiau įpratęs būti priekyje, o ne vytis varžovus, sakė: „Nepasakyčiau, kad esame įpratę visą laiką būti priekyje. Tai priklauso nuo pačių sportininkų savybių – kaip išdėstome jėgas distancijoje. Šiandien bandėme irkluoti gerai, pirma distancijos pusė parodė, kad galime būti konkurencingi, bet po to varžovai buvo greitesni. Reiki ne kalbėti, pripratę ar ne, bet taisyti savo klaidas ir būti greitesniais.“

Netrukus po vyrų startavusios Rio de Žaneiro žaidynių bronzinės prizininkės parodė, kad ne veltui šį sezoną jos vadinamos Lietuvos rinktinės lyderėmis. Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pirmavo beveik visą atrankos plaukimą ir tik jo pabaigoje, kai dėl patekimo į pusfinalį jau nebebuvo abejonių, užleido pirmąją poziciją Nyderlandų įgulai (6 min. 49,9 sek.). Jai lietuvės nusileido 0,48 sek. Trečią kelialapį į pusfinalį šiame plaukime laimėjo australės (6 min. 53,3 sek.), o į paguodos plaukimą keliaus vokietės (6 min. 59,61 sek.).

„Nuotaika vidutinė, gal tikėjomės šiek tiek geriau. Bet džiaugiamės, kad iškart patekome į kitą etapą, nereikės startuoti rytoj. Kai ką padarėme gerai, kai ko pritrūko. Bandysime iki pusfinalio pasitaisyti. Vis tiek norėjome būti lyderės, bet šiek tiek finiše pralaimėjome. Tam, kad būtų idealu, turėjome būti pirmos“, – po finišo sakė M.Valčiukaitė.

Išlipusios iš valties irkluotojos užsidėjo specialias šaldančias liemenes. D.Karalienė pripažino, kad Tokijuje kepinantis karštis daro įtaką visiems sportininkams, tarp jų ir lietuviams, todėl nelabai galima daryti kažkokių išvadų. „Šiemet buvo mažai varžybų. Startavome tik pavasarį, tada vienaip viskas atrodė, olimpinėse žaidynėse vėl viskas iš naujo“, – sakė tik pernai rudenį sportininkės karjerą atnaujinusi D.Karalienė.

Kuriame finale A (dėl 1-6 vietų) ar B (dėl 7-10 vietų) kovos paskutinę akimirką į olimpines žaidynes patekusi Lietuvos porinė keturvietė paaiškės sekmadienį po paguodos plaukimo. Čia šeši ekipažai rungsis dėl dviejų likusių kelialapių į A finalą.

Šiandien pirmajame etape Armandas Kelmelis, Martynas Džiaugys, Dovydas Nemeravičius ir Dominykas Jančionis savo plaukime liko šešti tarp šešių įgulų, nuo pirmąją vietą užėmusių olandų atsilikę 23,27 sek.

Nuo Tokijo įlankos atitvertame kanale 4 val. 50 min. Lietuvos laiku jėgas išbandys naujoji porinės dvivietės įgula Saulius Ritter ir Aurimas Adomavičius. Po pusvalandžio startuos moterų porinė dvivietė – Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių medalininkės Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė, o dar po 10 min. prasibrauti į finalą mėgins paskutinę akimirką į olimpinį laivą įšokęs porinės keturvietės ekipažas – Armandas Kelmelis, Martynas Džiaugys, Dovydas Nemeravičius ir Dominykas Jančionis.

„Olimpinėse žaidynėse po kiekvieno starto, jei iškart patenki į kitą etapą, yra galimybė vieną dieną pailsėti, ne taip, kaip, pavyzdžiui, Europos čempionate, kur lenktyniauti tenka kasdien. Todėl šįkart nereikės galvoti apie jėgų taupymą, sportininkai galės dirbti visu pajėgumu“, – paaiškino Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Keblys.

Skirtingas kelias tikslo link

Kiekvienos lietuvių valties Jūros miško trasoje laukia skirtingas kelias tikslo link.

Jau ketvirtose olimpinėse žaidynėse dalyvaujančiam M.Griškoniui ketvirtajame iš šešių atrankos plaukimų teks rungtis su keturiais olimpiečio duoną pirmąkart ragaujančiais atletais iš Saudo Arabijos, Turkijos, Kanados ir Bermudų. Trims greičiausiems atiteks tiesioginiai bilietai į pirmadienį vyksiantį ketvirtfinalį, o kiti du savo žygį šeštadienį mėgins pratęsti paguodos varžybose.

„Mindaugą mes puikiai žinome kaip tikrą vienvietininką. Ir tai, kad kai reikia, jis parodo viską, ką gali. Žinoma, prognozuoti sunku. Bet pavasarį, vos išsigydęs peršalimą, Pasaulio taurės etape Mindaugas sugebėjo net tris trečdalius distancijos lygiai irkluoti su pasaulio čempionu ir net pirmauti. Tik paskutinėje atkarpoje jau pritrūko kvapo, bet po ligos tai buvo normalu. O dabar jis yra sveikas“, – teigė K.Keblys.

Vyrų porinių dviviečių varžybose Tokijuje rungsis 14 įgulų, suskirstytų į tris atrankos plaukimus. Lietuviai irsis trečiajame, kur kovos keturi ekipažai ir trys iš jų pateks į pusfinalį, o likęs paskutinis varžysis paguodos lenktynėse.

Nors dauguma S.Ritter ir A.Adomavičiaus varžovų – olimpinių žaidynių debiutantai, jų titulų sąrašas – įspūdingas. Olandai Melvinas Twellarras ir Stefas Broeninkas – šių metų Europos vicečempionai ir 2020 m. čempionai, Pasaulio taurės varžybų prizininkai. Ant Europos čempionato garbės pakylos du kartus (2018 m. – sidabras, 2019 m. – bronza) yra kopę ir rumunai Ioanas Prundeanu bei Marianas Enache.

Su vienu iš britų – Johnu Collinsu – S.Ritter buvo susidūręs olimpinėse žaidynėse, kai 2016 m. Rio de Žaneire su M.Griškoniu iškovojo sidabro medalius. Tąsyk Didžiosios Britanijos įgula finišavo penkta. Dabar J.Collinsas jau irkluoja su Gareme‘u Thomasu. Šiemet jie laimėjo Europos bronzą.

„Aurimas ir Saulius pirmą kartą drauge startuos aukšto lygio varžybose. Bet aš puikiai žinau, koks jų greitis per treniruotes. Abu sportininkai stiprūs, abu gerai jaučiasi. Viską parodys varžybos“, – ir čia prognozių nedalino K.Keblys.

Dar sunkiau ką nors nuspėti kalbant apie mūsų šalies porinę keturvietę, kurie patvirtinimą, jog startuos Tokijuje, gavo liepos 18 d., kai dėl antidopingo taisyklių pažeidimo subyrėjusi Rusijos įgula atsisakė olimpinio kelialapio, todėl vieta olimpinėse žaidynėse pasiūlyta Lietuvai, atrankos varžybose likusiai trečioje vietoje.

„Einame kaip bulius ragais į priekį. Jokios aklimatizacijos, jokio pasiruošimo. Tai labai didelis iššūkis. Pirma treniruotė praėjo neblogai, čia gautą valtį mums pavyko susireguliuoti. Už tai, žinoma, ačiū gamintojų atstovams. Mes visur įpratę vežtis savo inventorių, tačiau atgabenti keturvietei jau nebuvo laiko, vaikinai atsivežė tik savo irklus. Valties modelis toks pat, kaip ir turimos Lietuvoje, bet kiekviena turi savo specifiką,  prie kiekvienos reikia priprasti“, – olimpinio starto išvakarėse sakė rinktinės vyriausiasis treneris.

Porinių keturviečių varžybose 10 ekipažų padalinti į du atrankos plaukimus. Iš kiekvieno tiesiai į finalą pateks po dvi įgulas, o dar dėl dviejų vietų finale vyks kova paguodos lenktynėse.

Lietuviai startuos pirmame atrankos plaukime su Kinijos, Didžiosios Britanijos, Australijos ir Olandijos įgulomis.

Ketvirtadienį olimpinėje trasoje treniravosi ir Lietuvos moterų porinę dvivietę irkluojančios  M.Valčiukaitė ir D.Karalienė.

„Merginų nuotaika gera, jos visą sezoną yra mūsų komandos lyderės“, – trumpai šių metų Europos vicečempionių ekipažo pasirengimą apibūdino K.Keblys.

Moterų porinių dviviečių varžybose startuos 13 duetų. Lietuvės lenktyniaus trečiajame iš trijų, su galingomis Australijos, Vokietijos ir Nyderlandų įgulomis. Vienas ekipažas keliaus į paguodos varžybas, trys – į pusfinalį.

Prie karščio priprato dar Lietuvoje

Didžioji dalis Lietuvos irkluotojų komandos – išskyrus vos trečiadienį į Tokiją atvykusius A.Kelmelį, M.Džiaugį ir D.Jančionį – į Japoniją atkeliavo dar liepos 14 d. ir keletą dienų praleido su LTOK bendradarbiaujančiame Hiracukos mieste, esančiame netoli olimpinių žaidynių sostinės, surengtoje aklimatizacijos stovykloje.

„Tai, kad turėjome laiko aklimatizuotis, buvo tikrai naudinga. Sunkiausia buvo ketvirtą parą po atvykimo – dėl sutrikusio miego, bendros savijautos. Tai jautėsi ir per treniruotes. O vėliau viskas atsistojo į savo vietas, įsivažiavome į japoniško laiko ritmą. Dėl karščio kokių nors didesnių problemų nekilo, nes jau Lietuvoje spėjome prie jo priprasti. Čia tik prisidėjo drėgmė, šiek tiek sunkiau kvėpuoti“, – pastebėjo K.Keblys.

Trasoje – vandenyno vanduo

Jūros miško trasa, įrengta specialiai Tokijo olimpinėms žaidynėms, buvo atidaryta 2019 m. Tada ją pirmąkart išvydo ir K.Keblys, čia lankęsis su Lietuvos jaunių rinktine.

„Vanduo čia sūrus, vandenyno, nes trasa įrengta atitvėrus ir uždarius dalį Tokijo įlankos. Vandenį kiek pagėlina lietaus nutekėjimo sistema. Tokijuje vyrauja stiprūs vėjai, tai jaučiasi ir trasoje, nors iš tos pusės, kur jie dažniausia pučia, suformuota aukšta krantinė“, – kanalo specifiką apibūdino Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris.

Ar gali šoninis vėjas turėti įtakos rezultatams? K.Keblys nedvejojo: „Gali. Bet pagal Tarptautinės irklavimo federacijos taisykles, jei oro sąlygos gali turėti įtakos, nuo jų mažiau priklausančius takus skiria lyderiams. Todėl pirmieji startai yra itin svarbūs ir dėl to, kad labai subjurus orui galima gauti geresnį taką.“

Iš išorės spaudimo nejaučia

2016 m. Rio de Žaneire dvi Lietuvos irkluotojų įgulos iškovojo medalius porinių dviviečių valčių varžybose – S.Ritteris ir M.Griškonis laimėjo sidabrą, M.Valčiukaitė ir D.Karalienė – bronzą.

Paklaustas, ar irkluotojai nejaučia spaudimo dėl sirgalių vilčių ir Tokijuje išvysti juos ant garbės pakylos, K.Keblys sakė: „Iš išorės jo nejaučiame. Bet yra vidinis savęs spaudimas pasiekti kuo aukštesnį rezultatą. Žinome savo galimybes ir, jei pavyksta pasiekti gerą rezultatą, džiaugiamės visi, o nepavykus pats sportininkas baudžia save labai stipriai. Lūkesčių turime, o kaip bus – pamatysime.“

Rio de Žaneiro olimpiniam vicečempionui Mindaugui Griškoniui daug nerimo sukėlė šių metų vasarį Graikijoje vykusi treniruočių stovykla – prieš išvyką namo jam staiga pakilo temperatūra. Kai grįžo, liga nesitraukė, gydytojai įtarė gripą.

Lietuvos irkluotojai, savaitę pailsėję namie, kovo 5-ąją, prieš pat koronaviruso pandemiją, išvyko į antrąją treniruočių stovyklą Graikijoje ir Italijoje, o Mindaugas liko namie. Jį toliau kamavo temperatūra, blogai jautėsi.

„Savaitę buvo ieškoma ligos, buvau gydomas nuo visko. Kai pagaliau priežastį pavyko nustatyti, paaiškėjo, kad pasigavau kažkokią infekciją. Atsidūriau Santariškių klinikose. Į ligoninę patekau pirmą kartą. Kaustė didelė baimė, nes tuo metu Tokijo žaidynės dar nebuvo nukeltos, o aš vartojau antibiotikus.

Pragulėjau pusketvirtos savaitės, sugriuvo visi mano pasirengimo olimpinėms žaidynėms planai, nors iki tol viskas vyko sklandžiai. Nežinojau, kaip greitai atsigausiu ir galėsiu treniruotis, nes buvo nusilpusi imuninė sistema“, – pasakoja Mindaugas.

Gulėti, žinoma, nusibodo. Jau po kelių dienų pakilęs iš lovos palatoje bandė sportuoti. Tačiau sulaukė griežto gydytojų verdikto: reikia gulėti ir gydytis. Tuo metu jo gyvenimo draugė lengvaatletė Diana Lobačevskė išvyko į treniruočių stovyklą Portugalijoje. Tada buvo paskelbta, kad dėl koronaviruso pandemijos nukeliamos Tokijo olimpinės žaidynės. Nebaigusi treniruočių stovyklos į Lietuvą pargrįžo Diana ir rado vis dar ligoninėje gulintį Mindaugą.

Atsigavęs po infekcijos M. Griškonis vėl galėjo sportuoti, o norui nesutrukdė ir paskelbtas karantinas – olimpietis kartu su Diana aktyviai gali treniruotis namų sąlygomis. Praėjusių metų gruodžio mėnesį jie įsikėlė į naujus namus Antakalnyje, kuriuose – beveik idealios sąlygos sportuoti.

„Gyvename ir prie miesto, ir pačiame mieste. Gražiame pušyne yra dviračių takas, kuriuo galiu ilgai važinėti, o Diana – bėgioti. Namie turiu irklavimo ir dviračių treniruoklius, atlieku nemažus krūvius. Su beveik šešerių dukrele Atėne dažnai einame pasivaikščioti į pušyną, ji jau mina dviračio pedalus. Negaliu tik irkluoti“, – šypteli Mindaugas.

Olimpietis išmoko ir žoliapjove naudotis, ko anksčiau nebuvo daręs. „Naujuose namuose daug tvarkausi, tai man visai kita smegenų veikla nei irklavimas“, – sako Mindaugas.

Kai kalba pakrypsta apie Tokijo olimpines žaidynes, kuriose teisę startuoti Mindaugas jau yra iškovojęs, jis sako: „Olimpinių žaidynių nukėlimas man naudingas. Šiemet sukanka 20 metų, kai atėjau į irklavimą, jau 18 metų, pradedant nuo jaunių grupės, kasmet dalyvauju pasaulio ir Europos čempionatuose, nė vienų metų nesu praleidęs.

Koronavirusas sustabdė čempionatus. Olimpinių žaidynių nukėlimas, ligoninė, karantinas – man lyg priverstinės atostogos. Niekada gyvenime neturėjau tokios ilgos pertraukos. Tačiau gal ir gerai. Nuo didelių krūvių pailsėjo organizmas, atslūgo tvyrojusi įtampa, atsigavau psichologiškai.“

Olimpinis vicečempionas – Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) Vykdomojo komiteto narys, atsakingas už sportininkus. Jis džiaugiasi, kad Lietuvos rinktinėje – gana stiprūs porinio irklo meistrai, bet kol kas joje nėra talentingo ir pajėgaus jaunojo vienvietininko, pasaulio ar Europos savo amžiaus grupių čempionatų prizininko.

Jis negaili šiltų žodžių buvusiai ilgametei federacijos generalinei sekretorei Ingai Daukantienei, kurios pasitraukimą iš LIF vadina didele netektimi. „Norėtųsi, kad kitąmet per federacijos rinkimus generaliniu sekretoriumi būtų išrinktas kompetentingas žmogus, kuriam irklavimas būtų artimas, o ne koks tiesiog verslininkas ar pardavimo vadybininkas“, – sako irkluotojas.

Pekine ir Londone – aštuntas tarp vienvietininkų, Rio de Žaneire – antras porinių dviviečių varžybose. Ar šiuos rezultatus įmanoma pagerinti Tokijuje? Sportininkas tik šypteli ir sako, kad sportas – nenuspėjamas.

„Tas patekimas į ligoninę davė daug peno apmąstymams – buvau sveikut sveikutėlis, treniravausi dukart per dieną, ir staiga pasigavau kažkokią bacilą… Jeigu Tokijo olimpinių žaidynių metais būsiu sveikas, nepersekios traumos, mano didžiausia svajonė – irkluoti finale ir kovoti dėl medalių“, – prasitaria M. Griškonis.

Antradienį Vilniuje vyko Lietuvos olimpiečių atstovų rinkimai į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos narius.

Šiais metais į Generalinės asamblėjos narius iškelta net 13 kandidatūrų. Vadovaujantis LTOK įstatais, kandidatais galėjo būti Lietuvos piliečiai, dalyvavę bent vienose iš trijų paskutiniųjų olimpinių žaidynių.

Balsavime dalyvavo 93 olimpinėse žaidynėse dalyvavę sportininkai.

„Tokio didelio olimpiečių aktyvumo renkant atstovus į Generalinę asamblėją dar neturėjome. Labai džiaugiuosi sportininkų noru įsitraukti į sprendimų priėmimą ir atsakingą požiūrį į šias pareigas“, – sakė olimpinė čempionė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Slapto balsavimo metu išrinkti trys daugiausiai balsų gavę olimpiečiai: irkluotojai Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritter bei lengvaatletė Brigita Virbalytė-Dimšienė. Jie taip pat tapo ir LTOK sportininkų komisijos nariais.

„Džiaugiuosi, kad tiek daug žmonių manimi pasitikėjo. Mano karjera aukščiausiame lygyje tęsiasi jau 20 metų. Manau, savo sukaupta patirtimi ir turimu noru galėsiu būti naudingas sprendžiant sportininkams svarbius klausimus“, – sakė M. Griškonis.

Generalinės asamblėjos rinkimų sesija vyks spalio 9 dieną Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Jos metu vyks LTOK organų rinkimai 2020-2024 metų kadencijai. Bus renkamas LTOK prezidentas, viceprezidentai, generalinis sekretorius, iždininkas, Vykdomojo komiteto ir Revizijos komisijos nariai.

„Esame labai aktyvi šeima. Nepamenu, ar yra buvę, kad laisvą dieną praleistume gulėdami prie televizoriaus. Net jei esame namie ir tvarkomės, įtraukiame ir Atėnę. Pavyzdžiui, jei grėbiame lapus aplink namą, žinau, kad jai tokia veikla greitai atsibos, todėl liepiu apibėgti penkis ratus į vieną pusę, tada tiek pat į kitą pusę. Būtent žaidimo forma vaiką ir užkabina sportas ir judėjimas“, – sakė D. Lobačevskė.

Tėvai – pavyzdys

D. Lobačevskė su dukra dalyvauja Lietuvos mažųjų žaidynių organizuojamoje kampanijoje #AktyviŠeima, kuria siekiama paskatinti tėvus nuo mažens rūpintis vaikų fiziniu aktyvumu ir laisvalaikį leisti kartu aktyviai.

„Vaikų aktyvumu ir sveikata reikia rūpintis nuo pat pradžių, nelaukiant kol vaikui sukaks 10 metų. Žinoma, tai neturi būti profesionalus sportas, tokio amžiaus vaikams ir negalima užsiimti tik viena sporto šaka, jie turi išbandyti kuo daugiau, kuo įvairiau judėti ir patirti džiaugsmą. Pastebiu, kad vis daugėja vaikų nutukimo atvejų. Taip yra ne tik dėl mažo fizinio aktyvumo, bet ir dėl nesubalansuotos mitybos. Mūsų, tėvelių, pareiga tuo rūpintis. Tačiau, žinoma, pirmiausia patys turime būti tinkamu pavyzdžiu. Jei patys valgysime traškučius, o vaikus mokysime kitaip ir neduosime – koks iš mūsų pavyzdys?“ – retoriškai klausė bėgikė.

D. Lobačevskės ir M. Griškonio šeima stengiasi kuo daugiau judėti ir kai tik gali – automobilį iškeisti į ėjimą pėsčiomis.

„Stengiamės ne tik į parduotuvę eiti pėsčiomis, bet ir po vakarienės visada išeiti pasivaikščioti. Jeigu laisvalaikiu einame į miestą ar parką Atėnė visada pasiima dviratį arba paspirtuką, nes jai taip įdomiau“, – pasakojo olimpietė.

Keliauja kartu

5-metė mergaitė darželyje šoka, dainuoja, lanko keramikos pamokas, o namuose aktyviai domisi, kuo užsiima tėvai. Pavyzdžiui, olimpinis ir pasaulio čempionato prizininkas, Europos čempionas M. Griškonis su dukra namie atlieka įvairius pratimus, o kartais įsisodina į valtį ir pamoko irkluoti.

Tuo tarpu maratonininkė D. Lobačevskė dukrą žiemą kasmet kartu vežasi į bėgimo stovyklas užsienyje.

„Ji su manimi keliauja nuo pusės metų amžiaus. Kaip paukščiai skrenda į šiltus kraštus, taip mes žiemą dažniausiai pabėgame į Portugaliją, – juokėsi D. Lobačevskė, – Stovyklose ji daug vaikšto, bėgioja, mano treneris dažnai jai parodo kokių nors pratimų, o ji su malonumu atlieka.“

Tuo tarpu, kai sportininkei ateina laikas ilsėtis, Atėnė niekada netriukšmauja ir netrukdo. Mergaitė jau puikiai žino ir kiek jėgų tėveliams kainuoja pasiekti užsibrėžtus tikslus.

„Ji mato tėtuko pritrintas rankas ir mano pūsles ant kojų. Mato, kai būname pavargę ir be nuotaikos. Visada ateina, paglosto, paguodžia“, – pasakojo D. Lobačevskė.

Dalyvaus Mažųjų žaidynėse

Olimpiečiai iš dukros neketina „lipdyti“ profesionalios atletės, tačiau džiaugiasi, kad sportas nuo mažens mergaitei teikia džiaugsmo ir ji auga aktyvi, sveika bei ištverminga.

„Atėnė nuo mažens turi stiprią imuninę sistemą, todėl mažai serga. Be to, pastebiu, kad po fizinės veiklos dukra geriau valgo ir miega, būna ramesnė. Tokio amžiaus vaikams būtina turėti kur išlieti energiją“, – patikino D. Lobačevskė.

Atėnės darželis šiais metais ketina dalyvauti Lietuvos mažųjų žaidynėse – didžiausiame šalyje ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtame sporto projekte. Projektu siekiama didinti vaikų fizinį aktyvumą ir nuo mažens ugdyti įprotį sportuoti bei pozityvų požiūrį į aktyvią gyvenseną.

Žaidynių pagrindas – skirtingų estafečių varžybos. Specialios užduotys yra skirtos visapusiškam vaikų fizinių savybių lavinimui. Žaidynių dalyviai bėgioja, šuoliuoja, laipioja, mėto, treniruoja pusiausvyrą ir žaidžia žaidimus, lavinančius skirtingus judesius.

Visos projekto veiklos žaidynių dalyviams yra nemokamos. Dalyvių registracija vyksta iki gruodžio 13 dienos.

Projektą organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija (RIUKKPA).

Artėjančios, Tokijuje vyksiančios, olimpinės žaidynės bus ketvirtosios M. Griškonio karjeroje. Prieš trejus metus Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse M. Griškonis kartu su Sauliumi Ritteriu irkluodami porinę dvivietę iškovojo sidabro medalius.

„Per visus dvidešimt metų aš nė karto nepagalvojau apie karjeros pabaigą… Netgi apie pertrauką nesu pagalvojęs, – prisipažino 33-ejų M. Griškonis. – Kiekvienais metais startuoju varžybose – jauniai, jaunimas, suaugę – nė vieno sezono nesu praleidęs. Sunkiausia buvo, kuomet perėjau į suaugusiųjų amžių. Lietuvoje tuo metu buvau vienintelis, irkluojantis vienvietę valtį… Galbūt, buvau aukštesnio lygio už kitus sportininkus, bet laikui bėgant rinktinė išaugo“.

Pasak M. Griškonio, būtent stiprėjanti šalies rinktinė buvo didžiausia paskata tobulėti. „Vidinė konkurencija padidėjo, atsirado stimulas, – teigė irkluotojas. – Dideliu impulsu tapo ir treneris iš Italijos Gianni Postiglione, mūsų rezultatai nuo 2013-ųjų metų nuolat kilo“.

M. Griškonis teigė puikiai suprantantis, kad karjeros pabaiga ateis anksčiau ar vėliau.

„Tai tėra laiko klausimas. Ir mano karjeros pabaiga ateis greičiau negu tų jaunų žmonių, todėl dabar noriu padaryti viską kuo geriau, nes žinau, kad mano laikas baigsis. Juk baigiasi žmogaus gyvenimas vieną dieną, taip ir karjera baigiasi, – kalbėjo sportininkas. – Noriu viską padaryti, ką galiu geriausiai iki laiko, kol viskas baigsis. Tai yra mano pagrindinis stimulas. Irkluoju ne dėl pinigų, medalių turiu… Nenoriu niekam nieko įrodinėti. Noriu įrodyti sau, kad galiu, noriu įrodyti, kad galiu šį sezoną būti geresnis negu praeitą. Didžiausias stimulas esu pats sau“.

Dalyvaudamas prestižinėse „Golden Cup“ varžybose M. Griškonis susibendravo su JAV rinktinės komanda ir sulaukė pasiūlymo žiemą atvykti į treniruočių stovyklą Oklande. „Nacionalinė JAV komanda priims į savo irklavimo centrą. Vyksime kartu su S. Ritteriu, – pranešė M. Griškonis. – Nuvažiuosime, pažiūrėsime. Tikiuosi, kad pasisemsime naujos patirties, galbūt, pamatysime naujų dalykų, apie kuriuos nežinojome. Labai smalsu“.

M. Griškonis ir S. Ritteris išvyks lapkričio pabaigoje ir kartu su JAV rinktine treniruosis tris savaites.