Darbą agentūroje M. Pakalnis pradės spalio 23-ąją, pranešė SSVA.

„Laukia rimtas profesinis iššūkis“, – pranešime teigia M. Pakalnis.

SSVA direktorius Aidas Vaičiulis sako, kad Urbanistikos padalinys prižiūrės darnią urbanizuotų teritorijų plėtrą.

„Iki šiol nebuvo įgyvendinančiosios institucijos, prižiūrinčios bei užtikrinančios darnią urbanizuotų teritorijų plėtrą. Įsteigtos naujos pareigybės užtikrins kokybišką teikiamų funkcijų tęstinumą bei naujų paslaugų kūrimą“, – pranešime teigia A. Vaičiulis.

Vilniaus savivaldybėje M. Pakalnis dirbo penkerius metus, jis bendru šalių sutarimu postą paliko rugpjūčio pradžioje.

Žiniasklaida rugsėjį skelbė, kad M. Pakalnis vienu metu dirbo tiek savivaldybėje, tiek savivaldybės įmonėje „Susisiekimo paslaugos“, kurioje ėjo projektų vadovo pareigas. Dalis sostinės politikų mano, kad M. Pakalnis šioje įmonėje galėjo būti įdarbintas fiktyviai, tačiau M. Pakalnis tokius kaltinimus neigia.

– Ar jums atrodo, kad M. Pakalnis atsakė į visus klausimus?

– Man atrodo, tokia reakcija nesukėlė per didelio pasitenkinimo ją girdėjusiems. Iš kitos pusės, ši situacija nėra unikali. Iš tiesų viešajame sektoriuje tai ne pirmas ir tikrai ne paskutinis atvejis, kai specialistui atlyginimas yra kombinuojamas iš kelių vietų ir (arba) yra mokami nuolatiniai priedai tam, kad bent kažkiek priartinti tą bendrą atlygį prie rinkos situacijos.

– Nes rinkoje tokio lygio architektas gautų daug daugiau, nei savivaldybės dabar pagal konkursą žadami beveik 3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Būtent. Kai yra skelbiamas toks konkursas, verta atvirai savęs paklausti, ko mes tikimės, kas gali ateiti į tą konkursą ir kokio lygio specialistą galima pasamdyti už tuos pinigus. Nekalbant apie konkretų žmogų, bet bendrai, kalbant apie pareigybę. Tai yra didžiausio miesto, sostinės vyriausiojo architekto pozicija ir, bandant tą poziciją suderinti su tuo siūlomu atlygiu, akivaizdu, kad arba tai bus labai jaunas žmogus, kuris neturės kompetencijos, arba tai gali būti žmogus, kuris turės kitų interesų nei tas atlyginimas.

– Toks atlyginimas yra potencialas korupcijai, ar ne? Nes žmogus turi uždirbti tiek, kiek ir kiti tokio lygio specialistai.

– Taip ir tokiu, sakyčiau, niūresniu scenarijumi tai gali būti net ir papildoma paskata tam. Akivaizdu, kad, nustačius žemą atlygį, neturintys jokių papildomų interesų žmonės, patyrę specialistai iškart atmes galimybę kandidatuoti, atitinkamai, konkurencija dėl tos pozicijos sumažėja.

– Ar tai, ką darė savivaldybė, yra legalu? T. y. kombinuoti kelias pareigybes vienu metu. Ir pats M. Pakalnis, atsakydamas į klausimus, sakė, kad visi žino, jog jis dirbdavo po 12–14 valandų ir kartais dokumentus pasirašydavo jau vėlai naktį, net po vidurnakčio.

Be abejo, kuri valdžia norės eiti ir keisti koeficientus lyg ir suponuodama, kad ir sau keičia tuos koeficientus.

– Visų pirma, ar teisiškai pagal įstatymą tokia situacija yra galima – manau, kad galima. Taip plačiai nebūtų paplitusi ši praktika, jei tai nebūtų legalu pagal įstatymą. Kita vertus, kaip tai atrodo ir kokią emociją tai sukelia vilniečiams arba žmonėms, kurie tai sužino, tai sukelia neigiamą emociją, nes susidaro įspūdis, kad kažkas vyksta neskaidžiai. Iš esmės tai yra ne visai skaidrus veikimo principas. Vietoje to, kad spręsti problemą, ar mes galime pasiūlyti adekvačią algą už šias pareigybes, institucijos ieško būdų, kaip lyg ir fasade parodyti vieną skaičių, o realybėje sukombinuoti kitą.

– Kodėl yra tokia situacija? Valstybinių įmonių vadovai ar valdybos nariai gauna atlyginimus, kurie labai panašūs į tuos, kuriuos ir turėtų gauti tokių pareigybių žmonės, jie yra dideli. Kodėl savivaldybė negali mokėti vyriausiajam architektui atitinkamo atlyginimo?

– Labai teisingas pastebėjimas. Iš tiesų valstybės įmonėse turbūt prieš 10–13 metų pajudėjo šitie reikalai ir ilgainiui ta situacija nusistovėjo gana sveikame lygyje, kai tikrai konkuruoja su verslu dėl ekspertų, dėl specialistų ir pasamdo juos. Tie atlyginimai yra labai arti rinkos. Čia barjeras yra įstatyme įrašyti dalykai – įvairūs koeficientai, kurių niekas nedrįsta pakeisti. Be abejo, kuri valdžia norės eiti ir keisti koeficientus lyg ir suponuodama, kad ir sau keičia tuos koeficientus.

„Galime patvirtinti, jog tyrimas pradėtas dėl Darbo kodekso nuostatų galimų pažeidimų (bet ne dėl fiktyvaus įdarbinimo). Kol kas plačiau komentuoti negalime, renkami duomenys“, – portalui nurodė inspekcija.

Tuo metu prokuratūra nurodė dar nėra priėmusi sprendimo, ar pradėti tyrimą.

M. Pakalnis vienu metu dirbo tiek savivaldybėje, tiek savivaldybės įmonėje „Susisiekimo paslaugos“. Čia jis ėjo projektų vadovo pareigas.

Dalis sostinės politikų mano, kad M. Pakalnis šioje įmonėje galėjo būti įdarbintas fiktyviai, tačiau pats M. Pakalnis tokius kaltinimus neigia.

Įmonėje jis ėjo projektų vadovo pareigas.

„Abipusiu šalių susitarimu Mindaugui Pakalniui pasitraukus iš pareigų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išmokėtos išeitinės dydis siekė 5507,61 Eur „į rankas“. M. Pakalniui jokios papildomos premijos skirtos nebuvo“, – komentare BNS trečiadienį nurodė įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovė Greta Vasiliauskaitė.

Bendrovė vėliau nurodė, kad M. Pakalnis dirbo puse etato, o jo pareigybės atlyginimo rėžiai pilnam etatui yra nuo 1689 iki 2140 eurų „į rankas“.

Antradienį Vilniaus savivaldybė skelbė, kad buvusiam savivaldybės vyriausiajam architektui M. Pakalniui pasitraukus iš šių pareigų išmokėta trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Konkrečios sumos savivaldybė nenurodė.

Vyriausiojo architekto bazinės algos koeficientas siekė 17,5 – tokio koeficiento alga svyruoja nuo 1871,62 euro iki 2620,27 euro „į rankas“.

Sostinės savivaldybės duomenimis, M. Pakalniui einant pareigas 2019–2023 metais jam kasmet būdavo skiriamos dviejų–trijų pareiginių algos dydžių vienkartinės išmokos.

Vilniaus vyriausiasis architektas iš pareigų pasitraukė rugpjūčio pradžioje sulaukęs kritikos dėl savivaldybei nepalankių teismų sprendimų, susijusių su statybų leidimų išdavimo teisėtumu, ir nepakankamos vertingų miesto medžių, želdynų, parkų apsaugos.

„Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, kas ir įvyko šiuo atveju. Remiantis šiuo įstatymu ir pagal išdirbtą stažą M. Pakalniui išeinant išmokėta trijų mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio kompensacija“, – teigiama pranešime.

Konkrečios sumos savivaldybė nenurodė.

Anot pranešimo, vyriausiojo architekto bazinės algos koeficientas siekė 17,5 – tokio koeficiento alga svyruoja nuo 1871,62 euro iki 2620,27 euro „į rankas“.

„Alga svyruoja, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnį, valstybės tarnautojui gali būti mokamos priemokos iki 40 proc. pareiginės algos dydžio“, – teigia savivaldybė.

Ar M. Pakalniui tokios priemokos mokėtos, pranešime nenurodyta.

Pirmadienį naujienų portalas „15min“ paskelbė, kad Vilniaus valdžia atsisako atskleisti, kokia išeitinė išmoka išmokėta pareigas palikusiam Vilniaus vyriausiajam architektui M. Pakalniui.

Savivaldybės atstovas tvirtino negalįs to padaryti be M. Pakalnio sutikimo.

Antradienį pranešta, kad konkretūs skaičiai atskleisti su buvusio tarnautojo pritarimu.

Sostinės savivaldybės duomenimis, M. Pakalniui einant pareigas 2019–2023 metais jam kasmet būdavo skiriamos dviejų–trijų pareiginių algos dydžių vienkartinės išmokos.

Vilniaus vyriausiasis architektas iš pareigų pasitraukė rugpjūčio pradžioje sulaukęs kritikos dėl savivaldybei nepalankių teismų sprendimų, susijusių su statybų leidimų išdavimo teisėtumu, ir nepakankamos vertingų miesto medžių, želdynų, parkų apsaugos.

Vilniaus miesto savivaldybė antradienį pranešė, kad M. Pakalnis bendru šalių sutarimu iš darbo išeina nuo rugpjūčio 7 dienos.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pranešime sako, kad M. Pakalnis, eidamas vyriausiojo architekto pareigas, „į Vilniaus miestą atnešė daug gerų pokyčių“, bet dabar žengiama į kitą etapą miesto plėtroje ir urbanistikoje.

Žengsime į kitą etapą miesto plėtroje ir urbanistikoje.

„Žengsime į kitą etapą miesto plėtroje ir urbanistikoje – jau atlikome struktūrinius pokyčius, kurie leis sujungti techninius procesus, susijusius su statybos leidimų išdavimu, ir konceptualius miesto urbanistinio veido formavimo darbus. Šie pokyčiai leis greičiau ir kokybiškiau vykdyti miesto plėtros politiką“, – sako meras.

M. Pakalnis paskyroje „Facebook“ rašė sprendimą priėmęs nespontaniškai.

„Liepos vidury išėjau ilgų, net 3 savaičių atostogų. Pirmą kartą per 7 darbo savivaldybėje metus tokių ilgų. Ėmiau tiek daug, kad turėčiau laiko pamąstyti ir pagalvoti apie tai, ką nuveikiau, ką veikiu, koks to veikimo tikslas ir prasmė. Kad pagalvočiau, ką dar galėčiau nuveikti. Ir kokia to nuveikimo kaina. Kaina man asmeniškai ir mano artimiesiems“, – rašė jis.

„Ir supratau, kad ji tiesiog per didelė. Pernelyg daug netiesos, purvo, melo ir net šmeižto. Nesiteisinsiu. Kas supranta, tai vis tiek supranta, o kas šmeižia ir kaltina – tai šmeiš ir kaltins ir toliau“, – pridūrė M. Pakalnis.

Pareigas paliekantis vyriausiasis miesto architektas pabrėžė, kad jam vadovaujant buvo patvirtintas bendrasis miesto planas, įgyvendintas Paupio projektas, atgimė sostinės Naujamiesčio rajonas, pabaigti nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno ir nacionalinio stadiono projektai.

„Žavi pirmieji pokyčių daigai Vilkpėdėje ir Verkių pramoninėje zonoje. 1998 metais rengiant Naujamiesčio raidos programą, tie pokyčiai vyresniems kolegoms atrodė tik rožinės ką tik studijas užsienyje baigusio idealisto svajonės“, – rašė M. Pakalnis.

Jis taip pat teigė skatinęs projektus, kuriuose buvo ne griaunama, o išsaugojama ir įveiklinama.

„Vilniaus senamiestyje pagaliau pradėjo rastis kokybiškos architektūros šiuolaikiškų pastatų. Žinau, kad tai daug kam nepatiko ir pastarieji vis šaukė – „lauk Pakalnį“, „nebenorim stiklainių“, „neleisim olandiškų tvartų“. Paskaitykit Józef Ignacy Kraszewski – suprasit, kad taip buvo visada. Ir tada, kai buvo kuriamas barokas ir klasicizmas, dabar esantys pasaulio paveldo sąraše“, – rašė jis.

M. Pakalnis 1998–2013 metais dirbo Vilniaus miesto savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“ (nuo 1998 metų – projektų vadovas, nuo 2004 metų – vyriausiasis architektas). Nuo 2016 metų jis ėjo Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus, vyriausiojo architekto pareigas.

Drąsos ir nuoseklumo tam, kam atiteks šios velniškai įdomios ir sunkios pareigos.

„Ačiū merui Remigijui, pakvietusiam, pasitikėjusiam ir leidusiam kurti. Sėkmės merui Valdui, toliau kuriant ambicingą, žalią ir pilną gyvybės nuostabųjį Vilnių. Drąsos ir nuoseklumo tam, kam atiteks šios velniškai įdomios ir sunkios pareigos“, – pranešime sako M. Pakalnis.

Pareigas paliekantis vyriausiasis miesto architektas anksčiau sulaukė savivaldybės opozicijos, dalies protestuojančių prieš nekilnojamojo turto vystytojų kertamus medžius sostinės centre kritikos.

Opozicija kaltino architektą nekompetencija, ragino V. Benkunską įvertinti M. Pakalnio galimybes eiti pareigas dėl savivaldybei nepalankių teismų sprendimų, susijusių su statybų leidimų išdavimo teisėtumu ir „akivaizdžių klaidų“ saugant miesto vertingus medžius, želdynus ir viešuosius parkus.

Pats V. Benkunskas prieš tapdamas meru yra sakęs, kad M. Pakalnio vyriausiojo architekto pozicijoje nematytų, nes srityje, už kurią šis atsakingas, reikia pokyčių.

Kaip skelbia savivaldybė, kol bus ieškoma, kas galėtų užimti vyriausiojo architekto poziciją, jo pareigas laikinai eis Teritorijų planavimo ir plėtros projektų skyriaus vedėjas Benius Bučelis.

Miesto savivaldybėje daugiau nei 5 metus dirbantis M. Pakalnis siūlomas apdovanoti už Vilniaus Bendrojo plano parengimą ir jo principų pristatymą visuomenei ir miestą plėtojančiam verslui. Bendrajame plane įdiegtus tvarios urbanistikos principus, miesto centrinės dalies konversijos skatinimą, pramoninių teritorijų sugrąžinimą į sostinės gyvenimą – kompaktiško, žalio, gyvo Vilniaus plėtrą, kurio vienas ryškių pavyzdžių – naujo rajono Paupio gimimas. M. Pakalnis įvertintas ir už miestiečiams bei NT plėtotojams svarbių dešimties architektūros ir urbanistikos taisyklių sukūrimą ir jų sklaidą Lietuvoje bei tarptautinėje erdvėje, tikslus žinančios, darnios miesto plėtros siekiančios sostinės architektų bei miesto plėtros specialistų komandos subūrimą.

Pagal „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimų reglamentą, apdovanojimo laureatas būna pagerbiamas visoje Lietuvoje. Jo iniciatyvos ir nuveikti darbai garsinami ne tik sostinėje, bet ir bendruomenėms kitose Lietuvos savivaldybėse. Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimo „Auksinės krivūlės riteris“ tikslas – pagerbti žmones, nusipelniusius Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui. Šių metų kandidatai Lietuvos savivaldybių asociacijai bus teikiami iki rugsėjo 27 d.

„Nacionalinė koncertų salė „Tautos namai“ – vienas svarbiausių planuojamų kultūrinių objektų sostinėje. Išskirtinė kultūrinių renginių erdvė pretenduoja tapti Europos kultūros židiniu. Todėl norisi, kad vilniečiai aktyviai įsitrauktų į svarstymą ir pareikštų savo pastabas kaip tik dabar, kol dar yra laikas korekcijoms“, – dalyvauti Nacionalinės koncertų salės projektinių pasiūlymų pristatyme gyventojus ragina Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Nacionalinės reikšmės statinio architektūrinė idėja atrinkta iš beveik 250 pasaulio architektų pasiūlytų projektų. Konkurso nugalėtoja paskelbta komandos iš Ispanijos „Arquivio architects“ pasiūlyta idėja. Architektai siūlo ant Tauro kalno statyti keletą atskirų statinio dalių, kurias apjungs atviras cokolinis aukštas, „žaliasis koridorius“.

Bendras Nacionalinės koncertų salės „Tautos namų“ komplekso plotas sieks 16 000–18 000 kv. m. Planuojama, kad Didžioji koncertų salė talpins iki 1500–1700 klausytojų, ji bus pritaikyta ir klasikinės (simfoninės ir kamerinės) muzikos koncertams, ir kitų žanrų muzikos koncertams (salės akustinę kokybę numatyta pritaikyti panaudojant projektuojamas kintamos natūralios akustikos priemones).

Mažąją, kitaip – daugiafunkcę, profesionalaus scenos meno, 500 vietų salę, planuojama naudoti pačių įvairiausių meno žanrų pristatymui.

Trečioji, „Tautos namų“ salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai.

Kartu su Nacionalinės koncertų salės projektu bus pristatyti ir Tauro kalno aplinkos sutvarkymo sprendiniai, kurie po projektinių pasiūlymų pristatymo, prieš virsdami techniniu projektu, buvo stipriai pakoreguoti. Pirmiausia – sumažinant šalinamų medžių skaičių, kuris nuo 140 sumažėjo iki 24 po to, kai apsispręsta, senieji čia augantys medžiai yra svarbesni nei galimybė atverti panoramas.

„Toks projektas būtų tikęs prieš dešimtmetį, tačiau šiandien gyvename kitų standartų sostinėje. Prekybos centrai juda iš miesto centro arčiau gyventojų, į gyvenamuosius rajonus, ir būtent todėl jie turi atitikti vilniečių poreikius, atlikti ne tik prekybos centrų funkciją, bet teikti ir kitas bendruomenėms svarbias paslaugas. Vystytojas reagavo į pirmines mūsų ir gyventojų pastabas, tikimės, kad jis geranoriškai ir toliau koreguos projektą, kol bus rastas tinkamiausias variantas visiems“, – teigė Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Projektuotojai įpareigoti sprendinius pagrįsti aplinkinių teritorijų funkcine, judumo sąlygų ir poveikio miestovaizdžiui analize. Jiems nurodyta darkart išanalizuoti planuojamo pastato vietą sklype įvertinant reljefo savybes, jo nuolydžius bei esamus vietovės charakterį formuojančius želdinius.

Vyriausiojo miesto architekto skyriaus specialistai taip pasiūlė išnagrinėti ir alternatyvų, kaimynų pasiūlytą, sprendimą apversti statinio planinę struktūrą veidrodiniu principu, taip atitolinant rampą nuo gyventojų. Taip pat, siekiant nepabloginti sklypo rytinėje ir šiaurinėje pusėse įsikūrusių gyventojų aplinkos, siūloma šias sklypo dalis palikti kuo mažiau pakeistas, papildomai gausinti želdinimą. Įvertinus svarstymo metu bendruomenės išsakytus pasiūlymus, projektuotojų prašoma išnagrinėti galimybę greta sklypo esančioje rekreacinėje teritorijoje įrengti krepšinio ar tinklinio aikštelę.

Pavilnio gyventojai per viešus projektinių pasiūlymų pristatymus turėjo daug klausimų dėl susisiekimo sprendinių planuojamo sklypo prieigose, tad projekto autorių paprašyta išnagrinėti eismo saugumą bei judumo sąlygas neatidedant to vėlesniems projekto etapams. Vyriausiojo miesto architekto skyrius tikisi sulaukti pasiūlymų, kaip pertvarkyti Džiaugsmo gatvės nuo Pergalės gatvės iki Paeglinės gatvės rekonstravimo projekto sprendinius – jie buvo rengti anksčiau nei buvo imta planuoti prekybos paskirties pastatą. Projektuotojai turėtų išnagrinėti galimybę įrengti / perkelti apšviestą, šviesoforu reguliuojamą perėją ties Urbšio gatve, išplatinti Džiaugsmo gatvę įrengiant kairįjį posūkį, kitapus planuojamo prekybos centro (kitoje Džiaugsmo gatvės pusėje) suformuoti pėsčiųjų šaligatvius. Taip pat prašoma peržiūrėti vakarinėje sklypo dalyje esančio pravažiavimo techninius parametrus.

Pakeitus susisiekimo projektinių pasiūlymų sprendinius jie turėtų būti pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros darbų priežiūros ir inžinerinių statinių projektų ir projektinių pasiūlymų vertinimo darbo grupės vertinimui.

Siekiant išvengti abejonių, projekto autoriai prašomi pateikti charakteringas sklypo ir jo gretimybių pjūvių išklotines paaiškinant formuojamus aukščius gretimų teritorijų atžvilgiu. Pjūviuose turi matytis gretimybės už sklypo ribų, leidžiančios suprasti vietovės kontekstą ir tikslų erdvės su joje esamais ir projektuojamais elementais (statiniai, želdiniai ir kt.) mastelį.

Siekiant aukštos statinio architektūrinės kokybės, siūloma tobulinti pastato formą, šiaurinio ir rytinio fasado architektūrinę išraišką, apželdinti fasadus, jo segmentus ar stogą, jei jis liktų plokščias.

Vyriausiojo miesto architekto skyrius palaiko bendruomenės siūlymą išnagrinėti prekių privežimo rampos perkėlimo galimybę arba detalizuoti jos sprendinius pagrindžiant, kad nebus pablogintos artimiausių gyventojų gyvenimo sąlygos.

Projekto vieta

Projekto autoriai paprašyti detalizuoti inžinerinių sistemų (ventiliacijos, kondicionierių ir pan.) bei susidarančių atliekų surinkimo vietas, kartu išnagrinėti jų skleidžiamos taršos ribinius dydžius ir  numatyti apsaugines ar kompensacines priemones. Projektuotojai įpareigoti įvertinti ir parduotuvės apšvietimo įtaką aplinkinėms teritorijoms.

Pakoreguoti projektiniai pasiūlymai turės būti pristatyti dar kartą, šįkart atsižvelgiant į visuomenės lūkestį turėti galimybę pateikti klausimus ne tik raštu, bet ir žodžiu. Kartu savivaldybė rekomendavo įvertinti galimybę numatyti susitikimų su visuomene ir tuo metu, kai projektiniai pasiūlymai bus koreguojami. Taip pat, atsižvelgus į gyventojų prašymą, numatomas pakoreguotų projektinių pasiūlymų svarstymas regioninėje architektūros taryboje.