Politikas taip pat pripažįsta, kad jo žmona retkarčiais naudodavosi vienu iš trijų tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis apmokėtų telefono abonementų.

„Noriu paprašyti teismo mane išteisinti, nes savo veiksmais, manau, nepadariau veikų, numatytų kaltinamajame akte“, – savo pareiškime teismui tvirtino M. Sinkevičius.

Jo teigimu, „nėra visai taip, kaip nurodoma kaltinamajame akte“.

„Minėtas numeris man priklauso nuo 2015 gegužės, gerokai anksčiau nei tampant meru. Sutartį su „Telia“ dėl šio numerio sudariau asmeniškai ir naudojausi visos kadencijos metu, sąskaitas gaudavau asmeniškai ir jas asmeniškai apmokėdavau“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jis tvirtino sutuoktinei vaiko priežiūros atostogų metu leisdavęs retkarčiais pasinaudoti vienu abonementiniu numeriu.

„Tai nereiškia, kad numerį jai atidaviau ar kažkaip perleidau“, – pridūrė Jonavos rajono meras, pažymėjęs, kad darbo metu telefonas būdavo su juo, o žmona komunikacijai naudodavosi programėlėmis planšetiniame kompiuteryje.

Anot M. Sinkevičiaus, šiuo metu aptariamas numeris priklauso žmonai, jis tvirtino „nematantis čia kriminalo“.

Numerį sutuoktinė naudojo tapatybės patvirtinimui

Valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro Darius Valkavičiaus duomenimis, šį numerį mero šeima turi nuo 2012 metų, 2015 metais jis perrašytas M. Sinkevičiaus vardu, o 2023 metais – žmonos. Ji šį numerį naudojo ir mobilaus parašo sertifikatui.

Pasak M. Sinkevičiaus, „būnant namuose, leidžiant jai pasinaudoti numeriu, ji galėjo pasinaudoti ta paslauga“, jis pridūrė nežinantis, kaip kitaip tai paaiškinti.

„Aš susidariau vaizdą, kad numeriu visada naudojosi jo sutuoktinė ir sąskaitas apmokėdavo Jonavos rajono savivaldybė. (…) Sutuoktinė naudodavo šį telefoną jungdamasi prie įvairių sistemų“, – per posėdžio pertrauką žurnalistams sakė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Darius Valkavičius.

Tai nereiškia, kad numerį jai atidaviau ar kažkaip perleidau.

Jonavos rajono meras anksčiau žurnalistams nurodė turėjęs tris numerius ir du telefono aparatus, vieną numerį naudodavęs bendravimui su žiniasklaida, kitą – su bendruomene, trečią – su politikais.

Visa apimtimi įtraukta sąskaita – „žioplumo klaida“

M. Sinkevičius posėdyje taip pat teigė per ketverius praėjusios kadencijos metus pateikęs 16 tarybos nario veiklos išlaidų apyskaitų, jas teikdavęs kas ketvirtį, o vieną sąskaitą ne tik už mobilųjį ryšį, bet ir televizijos paslaugas, televizorius, įtraukęs dėl neatidumo.

„Vienoje apyskaitoje per neapsižiūrėjimą taip nutiko, kad įtraukiau visos apimties sąskaitą. Matyt, buvau neatidus, per skubėjimą, žinote, dirbant mero darbą, yra svarbesnių darbų nei pildyti apyskaitas, suklydau ir įtraukiau. (…) Žioplumo klaida, traktuoju taip“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jis teisme taip pat tvirtino per mėnesį automobiliu nuvažiuojantis apie 3 tūkst. km, degalus maždaug pusei šio atstumo įveikt padengdavo savivaldybė.

„Du bakai kuro, manykime taip. Su mano ir tarybos nario veiklos poreikiais reikia keturių bakų, tarybos veiklos – dviejų bakų“, – sakė Jonavos rajono meras.

Mano, kad už išlaidų kontrolę atsakinga savivaldybės audito tarnyba

Savo pareiškime jis tvirtino gaudamas kompensaciją tarybos nario veiklos išlaidoms veikdavęs pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Tarybos veiklos reglamentą.

Posėdžiui pirmininkaujančios teisėjos Laimos Šeputienės paklaustas, kokių ėmėsi iniciatyvių, kad užtikrintų minėto reglamento tinkamą veikimą, viešaisiais pinigais dengiamas išlaidas, M. Sinkevičius teigė, kad už tai atsakinga savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba.

„Kaip tarybos narys ir meras, maniau, kad Audito ir kontrolės tarnybos dispozicijoje yra, kada tikrinti, inicijuoti patikrinimus. Papildomų grėsmių tame nematydamas nesiėmiau iniciatyvos raginti“, – sakė meras.

Buvęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas, Jonavos rajono meras M. Sinkevičius kaltinamas piktnaudžiavimu, dokumento suklastojimu ir turto pasisavinimu, jo byla teismui perduota vasario viduryje.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu M. Sinkevičiui pateikti kaltinimai dėl 2019-2023 metais būnant tarybos nariu ir meru Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarytos 1487 eurų dydžio turtinės žalos.

Pagal prokuroro D. Valkavičiaus kovo pabaigoje pagarsintą kaltinamąjį aktą, M. Sinkevičius suklastojo 16 dokumentų, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis pirkinių, nesusijusių su tarybos nario išlaidomis.

Į tarybos nario išlaidų avanso apyskaitą meras kaltinamas įtraukęs sąskaitas už „Telia Lietuva“ ryšio paslaugas, du televizorius „Samsung“. Šiuos finansinius dokumentus M. Sinkevičius kaltinamas pateikęs savivaldybės administracijai siekdamas pagrįsti tarybos nario išlaidas.

Anot kaltinimo, meras taip pat padarė didelę neturtinę žalą Jonavos rajono savivaldybei pakirsdamas pasitikėjimą institucija, sumenkino pasitikėjimą savimi kaip valstybės politiku.

M. Sinkevičius sako pripažįstantis klaidas ir teigia, jog „Telia Lietuvos“ asmeninės sąskaitos tarnybinėmis lėšomis buvo apmokėtos netyčia, į savivaldybės biudžetą grąžino 4015 eurų, tačiau sako nepadaręs nieko nusikalstamo.

Pernai lapkritį sulaukęs teisėsaugos įtarimų, politikas sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, LSA sustabdė jo kaip asociacijos prezidento įgaliojimus.

Griežčiausia už piktnaudžiavimą gresianti atsakomybė yra laisvės atėmimas iki septynerių metų.

„Tikrai nepripažįstu. Todėl, kad esu nekaltas. (...) Ir nerimas, ir rūpestis, ir tikiuosi, kad teismas objektyviai vertins visus duomenis ir išteisins“, – žurnalistams prieš posėdį nurodė M. Sinkevičius.

Jis sakė nekaltumą argumentuosiantis „įvykusiais faktais per ketverius metus“.

„Visas pluoštas dokumentų yra pateiktas ir jis bus pagarsintas teismo posėdyje“, – sakė M. Sinkevičius.

„Grąžinau 4015 eurų, o esu kaltinamas dėl 1487 eurų ir 62 centų“, – pridūrė jis.

Posėdžiui pirmininkauja teisėja Laima Šeputienė. Valstybinį kaltinamą byloje palaiko prokuroras Darius Valkavičius.

Teisėja nusprendė pradėti nagrinėti bylą iš esmės.

Po pirmo Kauno apygardos teismo posėdžio, M. Sinkevičius teigė neklastojęs dokumentų, o kaltinime įvardytą reputacinę žalą vertino kaip „labai subjektyvią nuomonę“.

Jonavos rajono meras po teismo posėdžio žurnalistams teigė turėjęs tris numerius ir du telefono aparatus, jis tvirtino nesijaučiantis klastojęs dokumentus grįsdamas tarybos nario išlaidas.

„Dirbamas tarybos nariu patyriau išlaidas, tarp jų – ir telekomunikacijų, ir pateikiau „Telia“ man kaip abonementui, numerių savininkui, pateiktas sąskaitas. Sąskaitas, kurių nei taisiau, nei koregavau, nei kažkaip kitaip keičiau. (...) Pateikiau gautas savo sąskaitas“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Politiko darbą dirbant vieni telefono numeriai yra žiniasklaidai, kiti bendruomenei, kiti su politikais. Niekur nėra reglamente pasakyta, tiesą sakant, kiek numerių galima turėti. Vieną, du, tris, penkis“, – numerių skaičių grindė politikas.

Prokuroro kaltinime pagarsintus teiginius apie reputacinę žalą valstybei jis teigė vertinantis kaip „labai subjektyvią nuomonę“.

„Džiaugiuosi“ kabutėse tuo dėmesiu, man skiriamu šiuo metu. Manau, ir žiūrovai gali savęs paklausti: ar Sinkevičiaus situacija yra reputacinė žala valstybei, ar Sinkevičius yra toks jau svarbus valstybės pareigūnas? Tiesą sakant, nežinau, kuo prokuroras grindžia tą sakymą. (...) Mano žiniomis, „Vilmorus“ padaryti tyrimai rodo, kad pasitikėjimas savivalda auga“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Kaip žurnalistams sakė prokuroras Darius Valkavičius, šioje byloje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad viešieji finansai buvo naudojamai ne pagal paskirtį – apmokėtos telefonijos paslaugos iš „Telia Lietuva“, o telefono abonentu naudojosi M. Sinkevičiaus sutuoktinė.

Niekur nėra reglamente pasakyta, tiesą sakant, kiek numerių galima turėti. Vieną, du, tris, penkis.

„Duomenys apie patirtas išlaidas buvo nepagrįstai įtraukti į buhalterinę apskaitą, (...) suklastotas tikras dokumentas įrašant netikrus duomenis, tada buvo pateikiami suklastoti dokumentai ir tokiu būdu kaltinamasis įgijo pinigus, 1487 eurus. O kadangi jis yra politikas, valstybės tarnautojas, kaltinime nurodyta, kad taip elgdamasis – klastodamas dokumentus ir pasisavindamas savivaldybės turtą – jis piktnaudžiavo“, – teigė D. Valkavičius.

„Kalbant apie grąžintą turtą, tai tikrai sveikintinas dalykas, kadangi šiuo metu baudžiamojoje byloje nėra civilinio ieškinio, šis klausimas išspręstas, kadangi kaltinamasis savanoriškai atlygino žalą“, – sakė prokuroras, pridūręs, kad žalos pašalinimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.

Buvęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas, Jonavos rajono meras M. Sinkevičius kaltinamas piktnaudžiavimu, dokumento suklastojimu ir turto pasisavinimu, jo byla teismui perduota vasario viduryje.

Pernai lapkritį sulaukęs įtarimų, politikas sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, LSA sustabdė jo kaip asociacijos prezidento įgaliojimus.

D. Valkavičius nurodė, kad griežčiausia už piktnaudžiavimą gresianti atsakomybė yra laisvės atėmimas iki septynerių metų. Kaip alternatyvi bausmė gali būti skiriama ir bauda.

Prieš teismą M. Sinkevičius stos dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo. Šiuos nusikaltimus jis kaltinamas padaręs einant Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas.

Kaip skelbia prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu M. Sinkevičiui pateikti kaltinimai dėl 2019–2023 metais Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarytos 1487 eurų dydžio turtinės žalos.

Įtariama, kad nurodytu laikotarpiu būdamas Jonavos rajono savivaldybės nariu M. Sinkevičius už pareigoms vykdyti skirtas savivaldybės lėšas išsimokėtinai pirko asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei sumokėjo už sutuoktinės naudotas mobilaus ryšio paslaugas.

Tyrimo metu taip pat gauta duomenų, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai buvo teikiami galimai suklastoti tarybos nario išlaidas pagrindžiantys finansiniai dokumentai.

Įtarimus M. Sinkevičiui teisėsauga pateikė pernai lapkričio 30 dieną.

Politikas, kaip tuometinis Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, turėjo teisę gauti išmokas už išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario funkcijas, kanceliarinėms priemonėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugas, biuro patalpų nuomą.

Sulaukęs įtarimų politikas sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje. Po pareikštų įtarimų pernai LSA valdyba sustabdė ir jo, kaip asociacijos prezidento, įgaliojimus.

Dėl galimo piktnaudžiavimo savivaldybių tarybose mokant išmokas politikams už transportą, ryšius, kanceliarines prekes teisėsaugoje iki šios dienos buvo pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai, iš jų du buvo nutraukti, vienas perduotas į teismą.

Teisėsaugos duomenimis, M. Sinkevičius buvo trečias tokio pobūdžio įtarimų sulaukęs asmuo tiriant savivaldos lėšų panaudojimą.

Kaip skelbia prokuratūra, taikydami viešojo intereso gynimo priemones tyrimuose dėl neteisėtų išmokų savivaldybių tarybų nariams Kauno apygardos prokuratūros prokurorai taip pat kreipėsi į Kauno miesto, Kauno ir Alytaus rajonų bei Druskininkų savivaldybes su reikalavimais pašalinti tyrimo metu nustatytus pažeidimus.

Reikalavimas įpareigoja savivaldybes per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą, kokių priemonių bus imtasi spręsti dėl nepagrįstai išmokėtų išmokų grąžinimo į savivaldybių biudžetus, taip pat pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus.

Prokuratūroje taip pat atliekamas ir 21 prokurorų iniciatyva pradėtas tyrimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, kuriais siekiama sugrąžinti galimai neteisėtai išmokėtas lėšas į atitinkamų savivaldybių biudžetus.

Primenama, kad prokurorai jau pateikė teismui ir keturis civilinius ieškinius dėl maždaug 17 tūkst., 29 tūkst. ir 19 tūkst. eurų sumų išieškojimo Tauragės savivaldybės ir dėl maždaug 14 tūkst. – Radviliškio rajono savivaldybės naudai.

Atsiveria galimybės

Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, norint išlaikyti regionus gyvybingus, svarbi valstybės politika.

Pasak M. Sinkevičiaus, prielaidos regionų ateičiai, jų ekonominiam gyvybingumui galėtų būti Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) vystymas arba bent tinkamų sklypų, kuriuos galėtų įsigyti ar išsinuomoti verslas, pasiūla. „Tokių zonų atsiradimas keičia regionus, bene geriausi pavyzdžiai yra Kauno ir Akmenės rajonai, kuriuose veikiančios LEZ dabar kuria naujas darbo vietas“, – teigia jis.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kalbėdamas apie demografinius pokyčius rajone, teigia, kad čia auga ir darbo vietų, ir gyventojų skaičius: „Remiantis naujausiais Registrų centro duomenimis, Kauno rajonas jau pasiekė 113 tūkst. gyventojų ribą. Tai viena sparčiausiai augančių savivaldybių šalyje. Vien 2022 metais paaugome beveik 6 tūkst. gyventojų. Augimas vyksta ir dėl gimstamumo, ir dėl migracijos – tiek vidinės, tiek išorinės.“

Pasak jo, viena pagrindinių priežasčių, kodėl dirbti ir gyventi Kauno rajone tampa itin patrauklu, ta, kad čia yra didžiausia Lietuvoje LEZ, kurioje veikia tokios visame pasaulyje žinomos įmonės kaip „Continental“, „Hollister Incorporated“, „Hella“.

„LEZ yra įsikūrę apie šimtas vietos ir užsienio įmonių, kuriose dirba daugiau nei šeši tūkstančiai žmonių, o bendra projektų investicijų vertė siekia 1,35 mlrd. eurų, – sako V. Makūnas, ir džiaugiasi, kad LEZ tampa traukos centru. – Nors šiuo metu didžiąją LEZ dirbančiųjų dalį sudaro Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojai, tačiau nemažai dirbančiųjų atvyksta ir iš Jonavos, Raseinių, Kaišiadorių savivaldybių ir Vilniaus.“

Kauno rajonas jau pasiekė 113 tūkst. gyventojų ribą. Tai viena sparčiausiai augančių savivaldybių šalyje.

Matomas rezultatas

Kauno rajono merui pritaria Vytautas Petružis, Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius. Jis įsitikinęs, kad tiesioginės užsienio investicijos prisideda prie Kauno regiono teigiamų demografinių rodiklių, tačiau pabrėžia, kad sėkmę lemia kompleksinis požiūris: „Tai, kad Kauno rajone auga gyventojų skaičius, žinoma, nėra tik Kauno LEZ veikiančių įmonių nuopelnas, – tai viso regiono politikos rezultatas. Pagaliau turime tokią aplinką ir sąlygas, kurios motyvuoja kompetentingus specialistus grįžti į Kauno regioną ir iš užsienio. Kadangi čia įsikūrę verslai kuria aukštos pridėtinės vertės gamybą, jie gali pasiūlyti konkurencingus atlyginimus, kurie, beje, pranoksta Lietuvos vidurkį, ir viliojančias karjeros galimybes“, – vardija pašnekovas.

Pasak M. Sinkevičiaus, regiono patrauklumą lemia veiksnių visuma: „Viešoji infrastruktūra yra svarbi, tačiau vien tik jos nepakanka – reikia gerai apmokamų darbo vietų. Jų stokos neatperka jokie dviračių takai ar baseinai.“ Būtent todėl, M. Sinkevičiaus teigimu, savivaldai nėra lengva būti labai patraukliai ir konkurencingai. Tiek Kauno, tiek Akmenės rajonų atvejai rodo, kad būtent stiprių LEZ atsiradimas ir vystymas buvo postūmis, pritraukęs ir žmones.

„Tačiau LEZ kiekis yra ribotas, kiekviena jų turi savo įstatymą. Todėl net ir norint savivaldybėje turėti LEZ, nėra paprasta tai pasiekti“, – kalba Jonavos rajono meras. Tačiau į regionų ateitį jis žvelgia optimistiškai. „Neteisinga ir net radikalu manyti, kad regionai pasmerkti“, – įsitikinęs jis.

Pliusų daugiau

Dar vienas veiksnys, galintis prisidėti prie regionų gyvybingumo – tai hibridinis darbo modelis, kuris išpopuliarėjo per pandemiją ir kurį dalis darbdavių taiko ir dabar.

„Toks darbo modelis pasiteisino ne tik versle, tokias tendencijas stebime ir viešajame sektoriuje, o nemažai žmonių dirba kaip laisvai samdomi specialistai, visai nesaistomi darbo vietos. Ieškodami kokybiškesnio gyvenimo žmonės, kurių nesaisto fizinė darbo vieta, irgi gali keltis į regionus“, – apie dar vieną priežastį regionams atgimti kalba M. Sinkevičius.

Jis pastebi, kad kartais jauni žmonės nemato viso paveikslo ir visų galimybių: „Galima dirbti ne Vilniuje ir ne Kaune, bet uždirbti panašiai ir turėti daug kokybiškesnį gyvenimą nei didmiesčiuose“.

Pasak M. Sinkevičiaus, norėdami atliepti gyventojų poreikius, regionai nuolatos turi reaguoti į situacijos pokyčius.

„Kažkada turėjome gimimų bumą, reikėjo daugiau darželių, mokyklų. Dabar demografiniai rodikliai prastėja: gimstamumas mažėja, bendruomenė sensta; išlaikyti tą patį ugdymo įstaigų skaičių darosi sudėtinga. Vyksta švietimo, socialinių, sveikatos paslaugų optimizacija. Tai neprideda patrauklumo regionams“, – apie realybę kalba Jonavos meras.

M. Sinkevičius pastebi, kad ne visur situacija yra liūdna: „Pavyzdžiui, Kauno rajone, kur persikrausto daug kauniečių, darželių plėtra vyksta itin intensyviai, nespėjama jų statyti, kad aptarnautų visus norinčius.“

Jis pastebi, kad Kauno LEZ, kuris ir prisidėjo prie spartaus gyventojų skaičiaus augimo, prisitaiko prie žmonių poreikių: „Šiandien LEZ nėra tik sklypai ir teritorija gamybai, logistikai, verslui. Ten gali kurtis savotiškos bendruomenės, atsirasti socialinės paslaugos, restoranai, prekybos centrai.

Kauno rajono meras V. Makūnas pastebi, kad LEZ atsiradimas regione reiškia, jog čia įsikūrusių įmonių nauda valstybei neapsiriboja jų pačių investicijomis, kuriamomis darbo vietomis ir mokamais mokesčiais, bet ir išjudina vietos verslus: „Įmonės perka daug žaliavų, paslaugų ir ilgalaikio turto. Daugiau nei trečdalis jų atkeliauja iš vietinių tiekėjų.“

Pats M. Sinkevičius į uždarą posėdį neatvyko.

Prašymas nušalinti M. Sinkevičių nuo LSA prezidento pareigų svarstytas jo paties prašymu. Jam teisėsauga yra pateikusi įtarimus dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo naudojant tarybos nario veiklai skirtas lėšas.

Laikinai einančiu LSA prezidento pareigas valdyba patvirtino LSA viceprezidentą, Plungės rajono merą Audrių Klišonį.

„Priimu man valdybos suteiktą pasitikėjimą kaip įsipareigojimą tęsti pagrindinius ir svarbiausius LSA darbus – toliau didinti savivaldybių savarankiškumą ir siekti, kad savivaldybės turėtų kuo daugiau galimybių ir įrankių spręsti įvairius klausimus vietoje, atsižvelgus į savo bendruomenių poreikius“, – pranešime cituojamas A. Klišonis.

Anot jo, asociacijos misija yra vietos savivaldos stiprinimas, šis tikslas vienija įvairių partijų atstovus.

„Dėsiu visas pastangas, kad šioje organizacijoje ir toliau siektume bendrų tikslų, nepaisant politinių nuotaikų ar rinkimų laikotarpio specifikos. Tai visuomet buvo LSA stiprybė ir privalumas, taip dirbdami per pastaruosius ketverius metus pasiekėme labai gerų rezultatų – valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose perdavimo savivaldybėms, didesnių galimybių savivaldybėms vykdyti Europos Sąjungos investicijų projektus, išjudinome Regionų plėtros programos įgyvendinimo procesus“, – sakė jis.

Valdybą sudaro 23 nariai – įvairių miestų ir rajonų merai.

Įtarimus M. Sinkevičiui teisėsauga pateikė lapkričio 30 dieną.

Anot prokuratūros pranešimo, atliekant tyrimą buvo gauti duomenys apie tai, kad 2019–2023 metų laikotarpiu M. Sinkevičius galimai įsigydavo už paskirtas lėšas asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei apmokėdavo sutuoktinės naudojamo mobilaus ryšio telefono išlaidas.

Politikas, kaip tuometinis Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, turėjo teisę gauti išmokas už išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario funkcijas, kanceliarinėms priemonėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugas, biuro patalpų nuomą.

Sulaukęs įtarimų politikas iškart sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje ir pranešė stabdantis savo, kaip LSA prezidento, įgaliojimus. Tačiau pastarąjį sprendimą dar turi patvirtinti asociacijos valdyba, paskirti laikinąjį organizacijos vadovą.

Dėl galimo piktnaudžiavimo savivaldybių tarybose mokant išmokas politikams už transportą, ryšius, kanceliarines prekes Specialiųjų tyrimų tarnyba iš viso atlieka 17 ikiteisminių tyrimų.

Teisėsaugos duomenimis, M. Sinkevičius yra trečias asmuo, kuriam pateikti įtarimai tokio pobūdžio ikiteisminiame tyrime.

„Sinkevičius priėmė tuos būtiniausius žingsnius, būtiniausius sprendimus pirmoje stadijoje – visų pirma suspendavo Savivaldybių asociacijos prezidento poziciją, kaip ir kitus žingsnius. Tai sakyčiau, kad ta pirminė reakcija yra adekvati“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„O tas statusas, kurį jis dabar turi, suponuoja dvi galimas baigtis. Tai aš manau, kad šiame etape nekaltumo prezumpcija visgi galioja“, – atsakė Seimo pirmininkė, paklausta, ar M. Sinkevičius turėtų pasitraukti iš mero posto.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę įtarimų dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų sulaukė Jonavos meras M. Sinkevičius. Jis laikinai sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) bei paprašė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) organizacijos valdybos laikinai stabdyti jo pareigas.

Prokuratūra, atlikusi tyrimą, gavo duomenis apie tai, kad 2019–2023 m. laikotarpiu už kanceliarines lėšas M. Sinkevičius galimai įsigydavo asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei apmokėdavo sutuoktinės naudojamo mobilaus ryšio telefono išlaidas. Taip pat gauta duomenų, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai buvo pateikiami galimai suklastoti išlaidas pagrindžiantys finansiniai dokumentai.

Skaičiuojama, kad M. Sinkevičiui neteisėtai buvo išmokėta daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų.

„Visa ta istorija (...) buvo skaudi visoms partijoms ir šventesnių partijų, kaip matėte tada, ir nebuvo. Nepaisant to, kad tuo metu galbūt buvo tokių, kurie norėjo atrasti spindulėlį šviesos ir pasakyti – štai, mes tai esame šventesni. Akivaizdu, kad čia nėra“, – penktadienį žurnalistams teigė politikas.

„Ir tada mano teikti pasiūlymai buvo, kad visai politinei sistemai reikėtų pergalvoti, kaip ji funkcionuoja šitose aplinkybėse. Tai dėl to nei išteisinti aš kažką galėčiau, nieko. Tai yra žaizda ant valstybės politinio kūno. Dabar kiekviena partija turi pati nuspręsti, kaip ji tą žaizdą gydys“, – pabrėžė G. Landsbergis.

Politikas atkreipė dėmesį į jo vadovaujamos partijos priimtus sprendimus, paaiškėjus, kad savivaldybių tarybos nariai galimai neskaidriai įsisavino veiklai skirtas lėšas.

„Mes įkūrėme komisiją, ta komisija labai daug žmonių pašalino iš partijos – einam per labai skausmingą procesą, bet tą darome principingai, siekdami bent jau tokiu būdu parodyti, kad bent jau tai, kas nuo mūsų priklauso, patys susitvarkome“, – akcentavo G. Landsbergis.

Ketvirtadienį prokuratūra pranešė, kad ikiteisminiame tyrime dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų pareikšti įtarimai Jonavos merui M. Sinkevičiui.

Atliekant tyrimą buvo gauti duomenys apie tai, kad 2019–2023 m. laikotarpiu už kanceliarines lėšas M. Sinkevičius galimai įsigydavo asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei apmokėdavo sutuoktinės naudojamo mobilaus ryšio telefono išlaidas. Taip pat gauta duomenų, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai buvo pateikiami galimai suklastoti išlaidas pagrindžiantys finansiniai dokumentai.

Skaičiuojama, kad M. Sinkevičiui neteisėtai buvo išmokėta daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų.