Jo šalininkų nuomone, šis teismas yra bandymas susidoroti su teisių gynimo organizacija.

„Viasna“ pranešė, kad 60-metis A. Bialiackis nuteistas už kontrabandą ir „veiklą, kuria šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka“.

Byloje taip pat figūruojantiems A. Bialiackio bendražygiams Valiancinui Stefanovičiui bei Uladziui Labkovičiui skirta atitinkamai devyneri ir septyneri metai kalėjimo.

Už akių teistam Dzmitrui Salaujovui, kuriam pasisekė išvykti į užsienį, teismas skyrė aštuonerius metus kalėjimo.

Sausį vykusiame teismo posėdyje A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir U. Labkovičius kaltės nepripažino.

Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ šį teismo procesą pavadino „akivaizdžiu neteisingumo aktu“ ir „kerštu už jų aktyvizmą“.

Į Lietuvą pasitraukusi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja penktadienį pasmerkė šį teismo sprendimą.

Socialiniuose tinkluose ji pareiškė, kad A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir U. Labkovičius buvo nuteisti per suklastotą teismo procesą, ir pridūrė, kad „turime padaryti viską, kad kovotume su šia gėdinga neteisybe ir juos išlaisvintume“.

Susidorojimas su demonstracijomis

A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir U. Labkovičius sulaikyti nuo 2021-ųjų liepos.

Iš pradžių jie buvo apkaltinti mokesčių vengimu.

Lapkritį „Viasna“ sakė, kad teisių gynėjai apkaltinti kontrabandos būdu į Baltarusiją įvežę „didelę grynųjų pinigų sumą“, kuria esą buvo finansuojama opozicijos veikla.

A. Bialiackis buvo vienas iš trijų praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatų kartu su Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių grupėmis.

Jis įkūrė „Viasna“, kurios pavadinimas išvertus iš baltarusių kalbos reiškia „pavasaris“, netrukus po to, kai 1994-aisiais Aliaksandras Lukašenka tapo pirmuoju nepriklausomos Baltarusijos prezidentu.

2011-aisiais A. Bialiackis buvo įkalintas trejiems metams už mokesčių vengimą, o šis žingsnis buvo laikomas politiškai motyvuotu po ankstesnių prezidento rinkimų, kuriuose pergalę paskelbė A. Lukašenka.

2020 metų rugpjūtį Baltarusijoje paskelbus, kad rinkimus vėl laimėjo autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė dešimtis tūkstančių žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

S. Cichanouskajos persekiojimas

Baltarusijos prokurorai taip pat siekia, kad šiuo metu Lietuvoje gyvenančiai S. Cichanouskajai būtų skirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė.

2020 metais prezidento rinkimuose A. Lukašenkai iššūkį metusiai ir opozicijos bei Vakarų šio balsavimo nugalėtoja laikomai S. Cichanouskajai pateikti kaltinimai, įskaitant kaltinimus valstybės išdavyste, „sąmokslu užgrobti valdžią“, ekstremistinės organizacijos kūrimu ir vadovavimu jai.

Metų pradžioje interviu naujienų agentūrai AFP S. Cichanouskaja pavadino jos atžvilgiu pradėtą teismo procesą farsu ir sakė, kad jai bus skirta „daug, daug metų kalėjimo“.

Po to, kai jos sutuoktiniui Siarhejui Cichanouskiui nebuvo leista kandidatuoti, S. Cichanouskaja, tuo metu buvusi politikos naujokė, užsiregistravo kandidate vietoje savo vyro.

Charizmatiškas aktyvistas S. Cichanouskis sugalvojo naują įžeidimą A. Lukašenkai – „tarakonas“, o jo kampanijos šūkis buvo „Stabdyk tarakoną!“. Jo šalininkai per protestus mojuodavo šlepetėmis, kurios dažnai panaudojamos šiems vabzdžiams galabyti.

Netrukus po to, kai paskelbė ketinantis varžytis prezidento rinkimuose, S. Cichanouskis buvo sulaikytas.

2021 metų gruodį jis buvo nuteistas 18 metų laisvės atėmimo bausme už riaušių organizavimą ir socialinių neramumų kurstymą.

Prieš prasidedant S. Cichanouskajos teismo procesui, tyrėjai paskelbė naujus kaltinimus ir jos vyrui dėl nepaklusnumo kalėjimo pareigūnams, nes jis esą provokavo konfliktus su kameros draugais ir nepaisė kalėjimo vadovybės nurodymų.

Rusijos valstybinė televizija parodė, kaip V. Putinas išlipa iš lėktuvo apsnigtame Minsko oro uoste ir kaip jį šiltai pasveikina autoritarinis Baltarusijos prezidentas.

Latvijos pasienyje sekmadienį fiksuoti 25 bandymai neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį šeštadienį neįleido 42 migrantų.

Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai pasienyje apgręžti 135 migrantai. Daugiau migrantų neįleista tik pernai lapkričio 12 dieną, kai į šalies teritoriją neįleisti 144 asmenys.

Iš viso į Lietuvą nuo šių metų sausio neįleista 10,8 tūkst. neteisėtų migrantų.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista 18,9 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir ES.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Prieš daugiau nei metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

Latvijos pasienyje ketvirtadienį fiksuota 17 bandymų neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį trečiadienį neįleido 25 migrantų.

Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai pasienyje apgręžti 135 migrantai. Daugiau migrantų neįleista tik pernai lapkričio 12 dieną, kai į šalies teritoriją neįleisti 144 asmenys.

Iš viso į Lietuvą nuo šių metų sausio neįleista 10,3 tūkst. neteisėtų migrantų.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista apie 18,4 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir ES.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

Latvijos pasienyje sekmadienį fiksuota dešimt bandymų neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį šeštadienį neįleido 87 migrantų.

Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai pasienyje apgręžti 135 migrantai. Daugiau migrantų neįleista tik pernai lapkričio 12 dieną, kai į šalies teritoriją neįleisti 144 asmenys.

Iš viso į Lietuvą nuo šių metų sausio neįleista 10,3 tūkst. neteisėtų migrantų.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista apie 18,4 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir ES.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

„Turėjome progą stebėti svarbų tarptautinės aviacijos įvykį, kai dauguma pasaulio valstybių – ICAO asamblėjos narių išreiškė savo valią, pasmerkdamos grėsmę civilinei aviacijai ir žmonių saugumui sukėlusius neteisėtus Baltarusijos vyriausybės veiksmus. Šis sprendimas patvirtino aiškią pasaulio nuostatą, kad civilinė aviacija negali būti naudojama neteisėtiems tikslams, o pasikėsinimas į jos saugumą yra netoleruotinas“, – sakė ICAO asamblėjos sesijoje dalyvavęs susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Anot viceministro, ICAO tarybos, sekretoriato ir tyrimo komandos dėka buvo atskleista šio incidento eiga ir detalės bei aiškiai įvardinti ir pasmerkti kaltininkai.

Kanadoje vykstančioje sesijoje penktadienį asamblėja priėmė rezoliuciją, smerkiančią Baltarusijos vyriausybę už Čikagos konvencijos pažeidimą – neteisėtus veiksmus, kuriais ji sąmoningai sukėlė pavojų „Ryanair“ lėktuvo skrydžio saugai ir juo skridusiems keleiviams, kai pernai gegužės 23 dieną privertė Minske nutūpti iš Atėnų tarptautiniu maršrutu į Vilnių skridusį keleivinį „Ryanair“ lėktuvą.

Minsko oro uoste tuomet pareigūnai sulaikė lėktuvu skridusį Baltarusijos režimą kritikavusį aktyvistą Ramaną Pratasevičių bei jo buvusią draugę, tuomet Vilniuje studijavusią Sofiją Sapegą.

ICAO asamblėja yra aukščiausia šios organizacijos instancija, ją sudaro visos šios organizacijos narės – 193 pasaulio valstybės. Asamblėja nagrinėja ICAO tarybos išvadas, pagal jas imasi atitinkamų veiksmų ir priima sprendimus bet kuriuo ICAO tarybos iškeltu klausimu.

Skrydžiui sukėlė pavojų

ICAO asamblėjos rezoliucijoje atsižvelgiama į ICAO tarybos šių metų liepos 18 dieną patvirtintas išvadas, kad pagal šio incidento tyrimų komandos nustatytus faktus „Ryanair“ lėktuvo skrydžiui buvo sukeltas pavojus, kai aukštų Baltarusijos vyriausybės pareigūnų nurodymu lėktuvo pilotams buvo pranešta apie netikrą sprogmenį lėktuve.

„Asamblėja pritaria ICAO tarybos išvadoms, kad, remiantis tyrėjų komandos ataskaita, Baltarusijos vyriausybės veiksmai, sąmoningai dalyvaujant arba būnant įtrauktai paskleidžiant informaciją apie netikrą sprogmens „Ryanair“ skrydžio FR4978 lėktuve pavojų, dėl ko lėktuvas buvo nutupdytas Minsko oro uoste, ir taip sąmoningai sukeliant pavojų komercinio keleivinio lėktuvo bei juo skridusių žmonių saugai ir saugumui, yra vertintina kaip Baltarusijos įvykdytas civilinės aviacijos panaudojimas tikslams, nesuderinamiems su Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija, kas yra skandalingas ir rimtas jos 4 straipsnio pažeidimas“, – teigiama ICAO asamblėjos rezoliucijoje.

Rugpjūčio 12 dieną ICAO taryba oficialiai informavo Baltarusiją apie Čikagos konvencijos pažeidimą, tačiau Baltarusija iki šiol nepateikė jokios informacijos apie savo veiksmus. Asamblėja rezoliucijoje ragina Baltarusiją skubiai imtis atitinkamų veiksmų atsižvelgiant į šį pažeidimą.

ICAO asamblėjos rezoliucija priimta atsižvelgiant į Čikagos konvencijos nuostatas ir principus bei patvirtinant, kad svarbiausias ICAO tikslas yra užtikrinti civilinės aviacijos saugą ir saugumą visame pasaulyje.

Ragino pradėti tyrimą

Reaguodama į priverstinį „Ryanair“ keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske, Susisiekimo ministerija nedelsdama oficialiai kreipėsi į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją ICAO, prašydama pradėti tyrimą dėl aviacijos incidento Baltarusijoje ir pripažinti šios šalies oro erdvę nesaugia.

Lietuva aktyviai bendradarbiavo su tarptautinėmis institucijomis ir suteikė visą reikalingą informaciją. Tarptautinį tyrimą vykdžiusi ICAO tyrėjų komanda lankėsi su incidentu susijusiose šalyse ir rinko informaciją, duomenis bei faktus, kurie padėtų sudėlioti visą šio aviacijos incidento seką. Tyrimo metu tyrėjai susitiko su Lietuvos, Lenkijos, JAV ir Baltarusijos pareigūnais.

Po ilgiau nei metus trukusio tyrimo parengta galutinė ataskaita atskleidė nuoseklią įvykių eigą ir incidento aplinkybes.

Atsižvelgdama į tyrimo rezultatus, liepos 18 d. ICAO taryba patvirtino išvadas, kuriose pabrėžiama, kad Baltarusijos institucijos savo veiksmais sukėlė rimtą grėsmę civilinei aviacijai ir pažeidė Čikagos konvencijos nuostatas. Tarybos sprendimu atlikto tyrimo ataskaita buvo paskelbta viešai.

Penktadienį ICAO asamblėja taip pat priėmė Rusiją smerkiančią rezoliuciją, kad ši, vykdydama karinę agresiją, pažeidė Ukrainos teritorinį, taip pat ir jos oro erdvės, vientisumą ir suverenumą, be to, negrąžindama savininkams, Rusijoje pakartotinai registravo užsienio lizingo kompanijoms priklausančius orlaivius ir naudoja juos be tinkamumo skraidyti sertifikatų.

Rezoliucijoje Rusija raginama nedelsiant nutraukti minėtus veiksmus, kuriais ji pažeidžia Čikagos konvenciją ir sukelia grėsmę tarptautinės civilinės aviacijos saugai ir saugumui.

Minėti Rusijos veiksmai lėmė, kad asamblėjos sesijoje vykusiuose tarybos rinkimuose Rusija pirmą kartą nebuvo išrinkta į tarybą nuo jos narystės ICAO pradžios.

„Nacionalinės prokuratūros Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija biuro Liublino skyrius perėmė tęsti  Varšuvos apygardos prokuratūros pradėtą ​​tyrimą dėl dalyvavimo organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje, kurioje buvo ir Baltarusijos valdžios institucijų pareigūnų, neteisėto Lenkijos sienų kirtimo nusikaltimų bylose“, – antradienį pranešė prokuratūros spaudos tarnyba.

Prokurorai tyrimą atlieka kartu su Valstybės saugumo agentūra.

Nuo metų pradžios Lenkija registravo maždaug 1,2 tūkst. bandymų nelegaliai kristi jos sieną iš Baltarusijos.

Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi 2021 metų lapkričio 8 dieną, kai prie sienos iš Baltarusijos pusės priartėjo keli tūkstančiai migrantų iš Artimųjų Rytų, norinčių patekti į Europos Sąjungą. ES valstybės nelegalią migraciją iš Baltarusijos vadina „hibridine Baltarusijos režimo agresija“.

Dėl migrantų krizės 2021 metais Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasienyje su Baltarusija buvo įvesta nepaprastoji padėtis, pradėta tiesti pjaunančios vielos užtvaras ir stiprinti sienų apsaugą, kad būtų sustabdytas nelegalių imigrantų srautas iš Baltarusijos teritorijos.

Lenkijos prokuratūra patikslino, kad byla buvo pradėta dėl Sirijos piliečių neteisėto Lenkijos sienos kirtimo atvejų 2021 metų rugsėjį. Migrantai savo parodymuose atskleidė įtariamą nelegalios migracijos schemą, susijusią su Jordanijos turistinėmis agentūromis, organizuojančiomis vadinamąsias „turistines keliones“ į Baltarusiją.

„Vienintelis jų (migrantų) tikslas buvo neteisėtai per Lenkijos teritoriją patekti į Vakarų Europos šalis, daugiausia į Vokietiją. Minėti asmenys taip pat pasakojo, kaip ši praktika buvo vykdoma jau Baltarusijos teritorijoje, įskaitant eilinius Baltarusijos piliečius ir valstybines funkcijas atliekančius asmenis“, – nurodė prokuratūra.

Lenkijos prokuratūros teigimu, Baltarusijos tarnybų darbuotojai turėjo organizuoti migrantų gabenimą į Baltarusijos teritoriją oro transportu, suteikti jiems turistines vizas ir organizuoti skrydžius. Baltarusijoje būdavo pasirūpinama jų apgyvendinimu ir maitinimu. Po to migrantai būdavo gabenami prie Lenkijos sienos, kad galėtų ją kirsti Baltarusijos kareivių nurodytoje atkarpoje.

Nacionalinė prokuratūra išskyrė tris pagrindines tyrimo sritis: agresyvūs veiksmai prieš Lenkiją, keliantys grėsmę jos suverenitetui ir politinei sistemai; tarptautinės nusikalstamos grupuotės, kurioje, be kita ko, buvo ir Baltarusijos valdžios pareigūnų, veikla, turint tikslą organizuoti neteisėtą sienos kirtimą ir siekiant gauti materialinės naudos; Baltarusijos pareigūnų dalyvavimas naikinant pasienio objektus, migrantų kurstymas pulti Lenkijos tarnybų darbuotojus ir naikinti turtą Lenkijos teritorijoje.

Aviacijos saugumo vadovas Ričardas Martinaitis atskleidė, kokios informacijos gavo tyrėjai.

„Yra keletas labai svarbių momentų, kurie akcentuoti ataskaitoje. Pirmas momentas, kad Baltarusijos pusė nepateikė visos prašomos informacijos, nes buvo keletas labai svarbių momentų, ir baltarusių pusė negalėjo pateikti duomenų. Antras svarbus momentas ataskaitoje yra identifikuojama, kad tai yra neteisėtos veiklos aktas, kuris klasifikuojamas kaip melagingas informacijos pranešimas. Reikia atkreipti dėmesį, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija yra pradėjusios tyrimus dėl orlaivio užgrobimo, o Baltarusijos pusė yra pradėjusi tyrimą dėl melagingos informacijos pateikimo. Kitas svarbus momentas, sklandęs Lietuvoje, kad atseit orlaivis buvo perimtas ir nutupdytas naikintuvų. Ataskaitoje yra aiškiai pasakyta, kad taip, naikintuvai buvo pakelti, nes buvo aktyvuoti specialūs planai, tačiau kai „Ryanair“ orlaivis nusileido Minsko oro uoste, tas naikintuvas buvo maždaug 55 km atstumu, nepasivijęs orlaivio“, – sakė R. Martinaitis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Baltarusija nesugebėjo pateikti labai svarbios informacijos dėl pirmo pranešimo apie galimai orlaivyje padėtą sprogmenį. Jie konstatuoja, kad 9.25 val., penkios minutės iki skridimo Baltarusijos erdve, atseit jie gavo pranešimą el. paštu apie tai, kad orlaivyje gali būti padėtas sprogmuo, tačiau visiškai nepateikė jokių logiškų paaiškinimų, kad tikrai tai buvo gauta, nes nebuvo pateikta jokių išklotinių iš serverio, kitų prisijungimo dalykų. Kitas dalykas, labai svarbus paminėti, kad kai oro eismo kontrolės dispečeris minėjo, kad šią informaciją, apie tai, kad galimai orlaivyje padėtas sprogmuo, gavo ir kiti oro uostai, iš tikrųjų kiti oro uostai apie šią sprogmenį sužinojo vėliau: Vilniaus oro uostas kitą dieną, Sofijos oro uostas po dviejų dienų nuo įvykio, o Bukarešto oro uostas apskritai po dviejų savaičių. Tai yra akivaizdus momentas, kad šitas veiksmas buvo padarytas tyčia. Kitas svarbus dalykas: kas yra kaltieji? Ataskaitoje labai aiškiai pasakyta, kad tyrėjai nesugebėjo nustatyti nei kaltųjų asmenų, nei kaltųjų valstybių“, – teigė R. Martinaitis.

Baltarusija nesugebėjo pateikti labai svarbios informacijos dėl pirmo pranešimo apie galimai orlaivyje padėtą sprogmenį.

Tačiau, pasak aviacijos saugumo vadovo, tai nereiškia, kad Baltarusijai už tokį poelgį niekas negresia.

„Sprendime yra nutarta tęsti tyrimą, nes tiek Lietuva, tiek Lenkija pareikalavo pateikti papildomus svarbius įrodymus. Taryba nusprendė tyrimą pratęsti, tai reiškia, kad tyrimas bus tęsiamas ir atitinkamai ta informacija ir rezultatai, ataskaita bus perduota Jungtinių Tautų Organizacijai. Tad negalima sakyti, kad Baltarusijai niekuo nepasibaigs“, – kalbėjo pašnekovas.

Kadangi orlaivyje buvo ir keli amerikiečiai, FTB irgi tiria šį incidentą. Tačiau, kaip sakė R. Martinaitis, sunku pasakyti, ar nuo šio tyrimo kas nors priklausys.

„Labai daug kas gali priklausyti nuo to, ar Lietuva, Lenkija, kitos suinteresuotos pusės gali pateikti svarių įrodymų, kad baltarusių pusė iš tikrųjų akivaizdžiai prisidėjo prie veiksmų. Mes turime labai detalią ataskaitą, kuri aiškiai identifikuoja, kad Baltarusijos pusė yra rimtai įsivėlusi į šitą dalyką, bet Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai dar to tiesioginio įrodymo neužtenka“, – aiškino jis.

„Ataskaitoje esanti informacija labai aiškiai rodo, kad tai buvo diriguojama kažkokių išorinių jėgų. Turiu omeny, kad ne dispečeris sugalvojo pateikti tokią informaciją, o jam buvo patariama, pasakoma, ką reikia pasakyti. Tie netiesioginiai duomenys rodo, kad kita pusė gali būti įsivėlusi, bet ar ji tikrai gali būti nuteista, negaliu atsakyti“, – šnekėjo R. Martinaitis.

Aviacijos saugumo vadovas negalėjo pasakyti, kad dar tęsis tyrimas,

„Jau pradinis tyrimas turėjo būti baigtas praėjusių metų rugsėjo mėnesį, o mes ataskaitą gavome tik šių metų sausio pabaigoje. Labai sunku prognozuoti, kiek tai dar gali užtrukti. Priklauso nuo to, kaip šalys bendradarbiaus, kaip pateiks informaciją. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija ragina, kad šalys bendradarbiautų, pateiktų informaciją, susijusią su šiuo įvykiu. Kas bus toliau, priklausys nuo galutinės ataskaitos, ar ten bus įvardyti kažkokie konkretūs veiksmai, konkrečios atsakomybės asmenų ar valstybių“, – komentavo R. Martinaitis.