Pirmą kartą užsikrėtė 35 žmonės, antrą – 15, trečią – vienas žmogus.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 157 atvejus.

Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,18 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,7 proc. gyventojų.

Pirmą kartą užsikrėtė 223, antrą – 89, trečią – 13 žmonių.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 144,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24,9 procento.

Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė per 1,17 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,7 proc. gyventojų.

Pranešimas pasirodė šiai Balkanų šaliai, Europos Sąjungos narei, bandant dorotis su išaugusia nelegalia migracija.

Transporto priemone „nelegaliai vežta maždaug 40 migrantų, paslėptų po mediena. Aštuoniolika iš jų yra mirę“, – rašoma ministerijos pareiškime.

Manoma, kad tai vienas daugiausiai aukų pareikalavusių neteisėto žmonių gabenimo incidentų šalies šių laikų istorijoje.

Vietos gyventojams pranešus policijai apie įtartiną sunkvežimį, pareigūnai rado transporto priemonę šalia Lokorsko kaimo, esančio už maždaug 20 km į šiaurės-rytus nuo sostinės Sofijos.

Migrantų mirties priežastis dar nenustatyta.

„Tikrai negaliu pasakyti, kas nutiko. Trūko deguonies, jie buvo sušalę ir sušlapę ir jie tikrai kelias dienas nebuvo valgę“, – pareiškė žurnalistams sveikatos apsaugos ministras Asenas Medžidijevas.

Jis pridūrė, kad sunkvežimyje taip pat buvo rasti keturiolika gyvų žmonių, kurie buvo nuvežti į ligoninę. Aštuonių iš jų būklė yra sunki.

Dar dešimt žmonių buvo rasti besislapstantys netoliese esančiuose krūmuose ir bus nuvežti į ligoninę apžiūrai, pareiškė ministras.

Visuomeninio radijo BNR duomenimis, visi sunkvežimyje buvę asmenys yra vyrai iš Afganistano.

Pasak vietos pareigūnų, ieškoma kontrabandininkų, kurie vairavo sunkvežimį ir pabėgo.

Pirmą kartą užsikrėtė 193, antrą – 74, trečią – penki žmonės.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 129,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24,9 procento.

Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė per 1,17 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,7 proc. gyventojų.

Pirmą kartą užsikrėtė 28, antrą ir trečią – po du žmones.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų mažėjo ir siekia 145, 3 atvejo. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis padidėjo ir siekia 16,1 procento.

Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 1,29 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,7 proc. gyventojų.

– Kodėl atsiranda noras keliauti į visiškai nepažįstamų žmonių laidotuves?

– Žmogus yra kolektyvinis padaras. Mums, kaip socialioms būtybėms, būdinga sekti lyderius, stebėti autoritetus. Visose srityse yra autoritetų – kultūroje, ekonomikoje, politikoje ir t. t. Sekdami autoritetą, mes ir tapatinamės, nesąmoningai bandome mėgdžioti, laikomės kaip pavyzdžio. Tapatindamiesi persismelkiame to žmogaus jausmais, emocijomis, sėkme ir nesėkmėmis. To žmogaus biografija mums tampa kaip kokia knyga, romanas, nuotykis. Įsijauti į to žmogaus būklę, padėtį. Tragiškai žuvus, mirus tam žmogui, mes irgi išgyvename netektį, permąstome savo paties mirtį, dėl to žmonės ir dalyvauja laidotuvėse.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai geras, ar blogas dalykas, kad, nepažinodami, matydami per kitokią prizmę jų gyvenimą, taip išgyvename?

– Kaip psichologais pasakyčiau, kad yra ir tam tikras gėrio grūdas. Kito žmogaus mirtis yra žinutė mums apie mūsų laiką šioje žemėje. Amerikiečių psichiatras net sukūręs vizualų metodą, kuris parankus žmonėms, kai trūksta valios. Pvz., dabar, kai išsikelti naujametiniai pažadai, mums dažnai pritrūksta valios. Tokiu atveju jis sako, kad geriausias – mirties dopingas, t. y. įsivaizduoti save mirties lovoje paskutinę valandą ir dėl ko mes priekaištautume, bartume save? Toks įsivaizdavimas gali duoti impulsą imtis veiksmų, skirti dėmesį ten, kur svarbu. Mirties vizualizavimas gali būti vaisingas ir leidžiantis suprasti, kad turime taupyti savo laiką.

– Nuėję į kitų laidotuves, išgyvendami garsių žmonių mirtį, galime pasikelti patosą sau?

– Taip. Tai žinutė, kad laikas tiksi ir, norint tapti tokiu garsiu, ne tiek daug laiko liko. Reikia dirbti ir stengtis.

– Kaip jaučiamės atėję į žinomų žmonių laidotuves? Kokios emocijos apima?

– Psichoanalitiškai įvairūs lyderiai, autoritetai tapatinasi su tėvais. Jie užima kažkokį superego, ypatingų žmonių statusą. Jų mirtis galis sukelti nuoširdžias ašaras, liūdesį, kaip ir artimo žmogaus mirtis.

Psichoanalitiškai įvairūs lyderiai, autoritetai tapatinasi su tėvais.

– Kaip pasirenkame savo autoritetus? Pagal ką juos renkamės?

– Autoritetas pasižymi, kad turi galių, kurių neturi kiti, yra stipresnis. Gali būti moralinis autoritetas, ypač doras žmogus. Gali būti intelektualinis arba šou verslo autoritetas. Tai yra galia. Atsirenka žmogus pagal vertybes, kuris jam atrodo sėkmės lydimas. Tada susitapatina.

– Ar susikuriame kažkokį vaizdinį apie tą žmogų, asmeniškumą, kad galbūt tikrojo jo nepažinojome?

– Geras pastebėjimas. Mes matome savo vaizdą. Kažkas yra pasakęs, kad nėra vienos knygos, jų yra tiek, kiek yra skaitytojų. Taip ir su tuo žmogumi – kiek žiūrovų, sekėjų, tiek ir yra to žmogaus versijų. Tai mūsų fantazija dažnai. Protingas žinoma žmogus sąmoningai tokį įvaizdį ir kuria, tai nėra atsitiktinas dalykas.

Ankstų rytą, 7.20 val., Dubysos gatvėje prie privačios sveikatos priežiūros įstaigos žmonės pamatė gulintį vyrą.

Netruko paaiškėti, kad 57-erių klaipėdietis, rastas ant gydymo įstaigos laiptų, yra negyvas. Tai konstatavo ir greitosios medicinos pagalbos stoties medikai.

Išoriškai apžiūrėję vyro kūną pareigūnai nerado jokių požymių, kad jis būtų tapęs nusikaltimo auka, todėl pirmiausiai kilo mintis, kad vyrą ištiko staigus priepuolis.

Kol kas neaišku, kas tos pačios dienos ryte, apie 8.30 val., atsitiko 59-erių vyrui, kuris pirmadienį važiavo greitkeliu Klaipėda–Vilnius. Ties Gobergiškės kaimu jo vairuojamas automobilis „Fiat“ pasivijo BMW ir į jį atsitrenkė.

Po susidūrimo „Fiat“ nuvažiavo nuo kelio į pakelės pievas ir ten sustojo.

Kai žmonės pribėgo prie šios mašinos, pamatė, kad vairuotojas nebegyvas.

Ryškių priežasčių įvykti avarijai ir juo labiau eismo įvykio metu žūti vairuotojui nebuvo. Todėl esama spėjimo, kad vairuotojui staiga sutriko sveikata, todėl jis nesuvaldė automobilio.

Abiem atvejais atsakymų laukiama iš teismo medicinos ekspertų. Jie turėtų padėti paskutinį tašką ikiteisminiuose tyrimuose mirties priežasčiai nustatyti.

Pavyzdžiui, 2003-aisiais per gaisrus Lietuvoje žuvo 255 žmonės, po dešimtmečio 2013-siais – 150 žmonių.

70 žmonių žūčių buvo užregistruota 2019 metais, tačiau kitais metais šis skaičius išaugo iki 95 žmonių.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimo Gudžiausko, tai galėjo lemti tai, jog dėl COVID-19 pandemijos žmonės daugiau buvo namuose.

94 žmonės žuvo 2021 metais.

„Sumažėjimas tikrai yra didelis žuvusiųjų per gaisrus – beveik 30 proc. sumažėjo. Bendras gaisrų skaičius panašus išliko, šiek tiek sumažėjo gaisrų gyvenamosiose patalpose – 10 proc.“, – BNS sakė A. Gudžiauskas.

Žmonės dar pripratę rūkyti savo lovose, todėl jie renkasi propaguoti žalingą įprotį, negu pasirūpinti savo saugumu.

Kaip ir anksčiau, didžioji dauguma žuvusiųjų ugnyje savo namuose nebuvo įsirengę autonominių dūmų detektorių, trečdalio žuvusiųjų žūties gaisre priežastis  – neatsargus rūkymas. Dėl pastarosios priežasties pernai žuvo 26 žmonės.

Lietuvoje gyvenamuosiuose būstuose dūmų detektorius yra įsirengę apie 60 proc. gyventojų. Pasak A. Gudžiausko, apklausos parodė, kad du trečdaliai apklaustųjų pateisino šį reikalavimą, jis taip pat privalomas Vakarų gyventojų namuose. Tuo metu trečdalis manė, kad dūmų detektoriai nereikalingi.

„Tai, matyt, ta nuomonė nelabai ir pasikeitė – du trečdaliai, kurie palaikė reikalavimą, juos įsirengė, trečdalis taip ir nepakeitė savo nuomonės. Žmonės dar pripratę rūkyti savo lovose, todėl jie renkasi propaguoti žalingą įprotį, negu pasirūpinti savo saugumu“, – BNS sakė A. Gudžiauskas.

Pasak jo, jau yra nubaustų asmenų už tai, kad jie nėra įsirengę dūmų detektorių. Dažniausiai tokie pažeidimai nustatomi tiriant kaimynų skundus dėl neatsargaus elgesio: pavyzdžiui, name gyvena kelios šeimos, kaminas yra bendras, viena šeima atsisako juo rūpintis, nevalo suodžių, neremontuoja ir t.t.

Pastebima, kad daugiausia tragiškų gaisrų, pasibaigusių žmonių žūtimis, kyla rytų ir pietryčių Lietuvoje – aplink Vilniaus regioną ir Dzūkiją, vakarų Lietuvoje žūčių ugnyje pasitaiko mažiau.

Pasak A. Gudžiausko, dėl gaisrų prevencijos pastaruoju metu gana aktyviai bendradarbiaujama su vietos savivalda, Vidaus reikalų ministerija yra patvirtinusi gaisrų prevencijos planą.

„Mūsų pareigūnai su savivalda rengia bendras prevencijos akcijas, sudarinėjam sąrašus asmenų, pas kuriuos yra didelė rizika gaisrų kilimui, saugos įgūdžių stoka, tuos žmones stengiamės aplankyti, pasižiūrėti, ar nėra rimtų pavojų – ar suremontuota krosnis. Kur reikia remonto, mūsų pareigūnai su savivalda ieško galimybių, kaip su savivalda praktiškai pagerinti gaisrinę saugą“, – teigė jis.

Pasak A. Gudžiausko, kai kurios savivaldybės nemažai prisideda prie gaisrų prevencijos: remontuoja krosnis, sutvarko elektros instaliaciją, įrengia dūmų detektorius. Kaip pavyzdį A. Gudžiauskas nurodo Šiaulių miesto savivaldybę, ji gana aktyviai bendradarbiauja su ugniagesiais. 

Pirmą kartą užsikrėtė 34, antrą – penki, trečią – vienas žmogus.

Ligoninėse gydomas 161 COVID-19 sergantis pacientas, iš jų 11 – reanimacijoje.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 176,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 15,1 procento.

Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 1,2 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,7 proc. gyventojų.

Pirmą kartą užsikrėtė 333, antrą – 95, trečią – 8 žmonės.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų išaugo ir siekia 177 atvejus.

Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 1,2 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,7 proc. gyventojų.