Per pastaruosius dešimt metų atliekų susidarymas žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje nuolat mažėjo, ir 2022 metais, palyginti 2012 metais, sumažėjo 1,8 karto.

Pernai miško kirtimų, daržininkystės ir mišrios komunalinės atliekos sudarė 55,6 proc. visų susidariusių atliekų (2020 metais – 71,1 proc.).

Didžiausia (37,7 proc.) susidariusių atliekų dalis panaudota ūkiuose. Daugiausia – terminio apdorojimo ir deginimo šlako, pelenų ir daržininkystės atliekų. 26,8 proc. atliekų buvo perduota jų tvarkytojams, didžiausią dalį sudarė stiklo ir plastiko pakuočių atliekos.

Dar 15,8 proc. atliekų buvo perduota kitiems naudotojams, didžioji jų dalis – miško kirtimų atliekos. Dalis atliekų yra deginama – dažniausiai energijai gauti. Iš viso buvo sudeginta 4,1 proc. žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje susidariusių atliekų, daugiausia – medienos ir medienos pakuočių atliekų. 2,3 proc. susidariusių atliekų buvo pašalinta ūkiuose, pavyzdžiui, užkasta žemėje ar išversta karjeruose.

Ne visos susidariusios atliekos buvo sutvarkytos tais pačiais metais. 2022 metų pabaigoje buvo likę 13,3 proc. nesutvarkytų atliekų.

Aptarti svarbių klausimų susirinko miškininkai iš visos Lietuvos, Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, savivaldybių atstovai ir kiti svečiai.

Pastaruoju metu tiek miškininkai, tiek aplinkosaugininkai diskutuoja, kaip ateityje turėsime tvarkyti saugomų teritorijų miškus, kaip keisis miškininkystės mokslas, kad galėtume ir išsaugoti vertybes, ir gauti ekonominės naudos.

Seminaro metu daug dėmesio buvo skirta miškų kirtimui ir ūkinei veiklai saugomose teritorijose, diskusijoms, kaip suderinti miškininkystę ir gamtos apsaugą. Taip pat buvo kalbama apie ES svarbos miško buveinių būklę, svetimžemius ir invazinius augalus saugomose teritorijose, medienos tvarkymą šiose jautriose teritorijose, kelių priežiūrą, nuotolinę ekosistemų stebėseną, genetinių išteklių išsaugojimą ir kt.

Pasitelkus pažangiausias miško sėjinukų auginimo technologijas, medelynas užaugina net tris sėjinukų derlius (rotacijas) per vienerius metus – šiais metais jų planuojama išauginti apie 7 mln.

„Naujausios technologijos žengia į priekį ir miškininkystės srityje. Šiuo metu Panevėžio regioninio padalinio medelynas – vienas moderniausių ir technologiškai pažangiausių medelynų Lietuvoje. Kasmet Valstybinių miškų urėdijos medelynai užaugina apie 45 mln. kokybiškų sėjinukų ir sodinukų, tinkamų miškui veisti. Apie 30 mln. iš jų įmonė panaudoja valstybiniams miškams atkurti ir įveisti, likusią dalį parduoda – apie 10 mln. sodinukų nuperka Lietuvos pirkėjai, o nuo 3 iki 5 mln. yra eksportuojama“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.

Šiemet čia bus auginama apie 3,6 mln. paprastosios eglės, 1,7 mln. karpotojo beržo, 1,5 mln. juodalksnio bei apie 50 tūkst. vnt. paprastojo buko sėjinukų. Pavasarinės sėjos metu taip pat sėjamos 7 skirtingų rajonų buko sėklos bandomiesiems želdiniams – stebima ir vertinama, kaip bukas auga ir prisitaiko prie sąlygų Lietuvoje. Medelyne taip pat auginama paprastoji pušis ir paprastasis ąžuolas.

Sėjinukų sodinimo procesai medelyne didžiąja dalimi yra automatizuoti: technologijų pagalba paruošiamos durpės, sėjamos sėklos, mulčiuojama, drėkinama ir pan. Sudarius palankias sąlygas augalui augti – palaikant atitinkamą šilumą, drėgmę, apšvietimą – medelyne sudygsta net apie 95 proc. sėjinukų.

Šiuo metu Panevėžio regioninio padalinio medelynas – vienas moderniausių ir technologiškai pažangiausių medelynų Lietuvoje.

Medelyne taikoma ir naujausia bei vienintelė Lietuvoje vaškavimo technologija, kuri leidžia apsaugoti sodinukus nuo kenkėjų.

Panevėžio regioninio padalinio medelynas pradėtas kurti 1968 metais, 2 ha plote – per dešimtmečius medelyno plotas padidėjo iki 66,66 ha. Jame kasmet auginama 9-11 mln. sodmenų, iš jų realizuojama apie 3-4 mln.

Medelyne įrengti du modernūs šiltnamiai su mikroklimato palaikymo, papildomo apšvietimo ir CO₂ kontrole. Pirmasis šiltnamis pastatytas 1978 metais – tame pačiame šiltnamyje, kurio plotas yra apie 1 ha, sodmenys auginami iki šiol. Čia taip pat veikia du šaldytuvai, kuriuose galima laikyti net 1,5 mln. miško sodmenų – jie padeda prailginti sodinimo sezoną, esant poreikiui, net iki birželio mėnesio. Taip pat medelyne įrengtos trys sodmenų auginimo aikštelės (apie 1 ha ploto), viena iš jų – su sodmenų užpavėsinimo sistema.

2018 metais, kai tuo metu Lietuvoje veikė 33 valstybiniai medelynai ir valstybinis Raudondvario dekoratyvinis medelynas, pradėta vykdyti Valstybinių miškų urėdijos medelynų veiklos optimizavimo programa, kurios tikslas – sumažinti medelynų skaičių, juos modernizuoti bei valdyti centralizuotai.

Planuojama, kad 2023 metais įmonių medelynų skaičius bus sumažintas iki 13 perspektyvių ir konteinerizuotų medelynų.

Lietuvos žemės ūkis gali prarasti kelias dešimtis milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, kurios per 2007-2013 metų finansinį laikotarpį nespėta panaudoti. Iš 2007-2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP), pagal kurią skirstyta ES parama, liko nepanaudota apie 30 mln. eurų, rašo "Lietuvos žinios".

Gerokai vėluodama Žemės ūkio ministerija parengė šių lėšų perskirstymo projektą. Tačiau neaišku, ar jį palaimins Europos Komisija. Net ir gavus Briuselio pritarimą, politikams ir žemdirbiams kyla abejonių, ar lėšos šįkart bus panaudotos laiku.

Pagal ministerijos parengtą projektą 13 mln. eurų atitektų Žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumo didinimui, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui norima skirti 5,5 mln. eurų. Agrarinės aplinkosaugos išmokoms tektų 8,6 mln. eurų. O žemės apželdinimui mišku norima skirti 860 tūkst. eurų.

Šiandien Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete (ASU), prasidėjo miško, medžioklės, aplinkos ir gyvulininkystės technologijų paroda „Sprendimų ratas 2015“. Spalio 1-3 d. vyksianti paroda jau aštuntoji, skirta šiai tematikai.

Laukiama tūkstančių lankytojų

Pernai parodoje apsilankė apie 50 tūkst. lankytojų, šiais metais tikimasi dar gausesnio jų skaičiaus.

Parodoje „Sprendimų ratas 2015“ dalyvauja apie 100 firmų, asociacijų, organizacijų, apie 200 augintojų, gamintojų ir tautodailininkų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos, Estijos,  Baltarusijos.

4,5 tūkst. km. m. lauko aikštėje išsidėstė miško, žemės ir komunalinio ūkio technikos eksponatai.

Produktus gyvulininkystei, aplinkos tvarkymui, ekologijai pristatančios ekspozicijos veda iki dviejų naujųjų Nr. 2 ir Nr. 3 paviljonų. Paviljone Nr. 2 įsikūrė miškų urėdijų, medžioklės, ekologinių ūkių ir kitos vidaus ekspozicijos.

Biržų miškų urėdija supažindina su medienos ruošos raida. Druskininkiečiai pristato garsųjį miško muziejų – mokymo ir informacijos centrą „Girios aidas“. Šakių miškų urėdijos ekspozicijos tema – miško apsauga ir rekreacija, Švenčionėlių – komercinių medžioklės plotų priežiūra. Tauragės miškų urėdijai teko ypač aktuali – biokuro ruošos urėdijoje tema.

Kvepia ir bičių vašku

Aplinkos ministerijos ir Generalinės miškų urėdijos ekspozicijose vyks susitikimai su šių institucijų specialistais. Pirmą kartą parodoje dalyvauja Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, kuris rengs pramogines-pažintines atrakcijas „Pažink kraštą, kuriame gyveni!”.

Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos ekspozicijoje kvepia bičių vašku. Virš elektriniu kaitintuvu šildomo vaško dubens sukasi ratas su žemyn kabančiais vaško varvekliais. Stende XII–XIV a. įsigalėjusią žvakių gamybos techniką pristato VSTT Viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji specialistė Ona Drobelienė.

„Anksčiau dirbau Dzūkijos nacionaliniame parke. Šios technikos išmokome iš kaimo žmonių. Mūsų tarnyba kuruoja nacionalinius parkus, rūpinasi paveldu, tradicijų tęstinumu. Jau dabar nemažai žmonių apsilankė čia, teko aiškinti, kaip gaminamos žvakės. Galbūt kažkas susidomės, imsis šio nesudėtingo amato, kuriam reikalinga tokia paprasta technika“, – aiškino O.Drobelienė.

Pasitinka stumbro iškamša

Šiais metais Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai (LMŽD) parodoje atstovauja žemaičiai. Draugijos ekspozicijoje galima pasigrožėti puikiais medžioklės trofėjais, pasidalinti kelionių įspūdžiais, įsigyti medžioklės amunicijos ir atributikos, gaminių iš kaulo, odos, kailio.

LMŽD ekspozicijoje į akis krenta didžiulė stumbro galvos iškamša. „Mums ją paskolino. Stumbrus medžioti galima tik gavus išskirtinį Aplinkos ministerijos leidimą, jeigu žvėris serga, yra sužeistas, negali visavertiškai gyventi“, – paaiškino draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas.

Pasak E.Tijušo, šiemet akcentuojama stumbrų populiacijos plitimo problema, kurią partneriaudamos sprendžia Aplinkos ministerija ir LMŽD. Stumbrų populiacija Lietuvoje buvo atgaivinta dirbtiniu būdu, tačiau žvėrys netikėtai gausiai užsiveisė ir neretai kelia problemų Kėdainių ir Panevėžio rajonų ūkininkams. „Įsivaizduokite, kas lieka iš kokio pasėlių lauko, kai į jį atkeliauja keliasdešimt tokių girių galiūnų“, – sako E.Tijušas.

Pasak draugijos pirmininko pavaduotojo, medžiotojai padeda gaudyti stumbrus ir perkelti juos į aptvertus žvėrinčius. „Parodoje žmonėms aiškiname, jog medžioklė nėra žvėrių žudymas, kaip žmonės įpratę manyti. Jos šiuolaikinė misija yra tausojimas ir gausinimas“, – sako E.Tijušas.

Į kvietimą dalyvauti „Sprendimų rate“ atsiliepė ir Latvijos, Estijos ir Baltarusijos medžiotojų draugijos.

„Sprendimų rate 2015“ vyks ne tik medžioklinių šunų pasirodymai, bet bus galima išbandyti rankos ir akies taiklumą. Jau eilę metų įvairių Lietuvos regionu medžiotojai ir žvejai čia pat ant laužų verda gardžias vaišes parodos dalyviams lankytojams. Įvairiausių degustacijų netrūks ir šiemet.

Alpakoms neramu

Ypač gausi šiemet parodos šviečiamoji programa. Dvidešimt penkiuose seminaruose bus aptariamos pačios įvairiausios temos. Vyksta net dviejų autorių fotografijų parodų atidarymai.

Gyvą parodą surengti sumanė Jaunųjų miško bičiulių sambūrio atstovai, pasiūlę parodos lankytojams bei dalyviams piešti mišką ir iškart stende eksponuojantys naujus kūrinius.

„Laisvalaikiu tapau peizažus, piešiu mandalas. Tai mano hobis. Pabandžiau ir čia nupiešti mišką – ne konkretų, greičiau fantazijos ir ne tiek, kaip jis atrodo vizualiai, bet kokia dvasia jame rudenį“, – pasakojo į kaimyninę ekspoziciją užsukusi Lietuvos ūkininkų draugijos skyriaus vadovė Edita Rimkienė.

Naujajame paviljone Nr. 3 lankytojų laukia tikra staigmena. Naujuose, moderniuose garduose galima pasigrožėti dekoratyviniais paukščiais, alpakomis, triušiais ir kitais augintojų išpuoselėtais gyvūnėliais.

Keletas alpakų lankytojus pasitinka dar priešais gyvūnų paviljoną. „Jos šiek tiek triukšmauja, nes jaučia stresą. Namuose jos visiškai tylios, nebent susipeša. Šiaip nors šie mažiausi iš kupranugarinių gyvūnų pas mus atkeliauja iš Čilės, jiems Lietuvoje nėra per šalta. Vienintelis diskomfortas parodoje joms – žmonių gausa“, – pasakoja viena iš alpakų veisimo Lietuvoje pradininkų Jolanta Kuorienė, ūkio–veislyno „Alpakos.lt“ savininkė.

Moteris ne tik pristato šiuos už lamas mažesnius gyvūnus, bet ir siūlo įsigyti iš jų vilnos verptų siūlų. „Palieskite, kokio švelnumo jų vilna, kuri neturi specifinio kvapo, lyginant su avių vilna“, – lankytojams egzotiškų gyvūnų produkciją gyrė J.Kuorienė.

Pavojingas eksponatas

Poros rūšių gyvūnai pristatomi ir parodos šeimininkų – ASU ekspozicijoje. „Nors voras–paukštėda ir atrodo pūkuotas, bet niekam nerekomenduoju šio gyvio glostyti“, – pristato pavojingą gyvąjį eksponatą iš Brazilijos ASU Žemės ūkio verslo vadybą studijuojanti Laura.

Gretimame stiklo narvelyje įsikūrę keletas afrikinių skėrių. „Ne, šie gyviai ne tam, kad atbaidytume galimus studentus. Norime parodyti, kad mūsų universitete studentai ne tik teoriškai supažindinami su žemės ūkio kenkėjais, bet ir kitais gyvūnais. Universiteto laboratorijoje auginama daug rūšių vabzdžių ir voragyvių“, – pasakojo Žemėtvarkos antrakursė Asta.

Universiteto IV rūmų pirmame aukšte veikia Slėnio „Nemunas“ ekspozicija „Nuo amato iki inovatyvaus verslo“.

Kaip ir kasmet, lankytojus kviečia gausi ir įvairiaspalvė sodinukų, gėlių ir amatų mugė.

Bendras parodos „Sprendimų ratas 2015“ plotas – 5 ha. Parodos darbo laikas – nuo 9 iki 17 val. visomis parodos dienomis. Visi renginiai, vyksiantys spalio 1-3 d. Aleksandro Stulginskio universitete, nemokami.

Privatūs miško savininkai iškirstus miškų plotus atsodina ne tik pavasarį, bet ir rudenį. Skaičiuojama, kad po rudeninio sodinimo privačiuose miškuose šiemet ir kitąmet atsiras trečdaliu daugiau sodinukų, nei šiemet buvo iškirsta medžių.

„Daugybei privačių miško savininkų miškas yra ne greitas būdas pasipelnyti, o vienas iš pagrindinių pragyvenimo šaltinių. Be to, miško sodinimas arba pavasarinio miško sodinimo papildymas yra puiki proga į miškus patraukti ne tik grybauti, bet ir pabūnant su šeimomis, gerai praleisti laiką gryname ore“, - teigia Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktorius Aidas Pivoriūnas.

Skaičiuojama, kad šiemet PMSA nariai pavasarinės ir rudeninės talkos metu atsodins apie 3 mln. sodinukų arba 1000 hektarų miško. Iš šiemet pasodintų miško plotų savininkai pirmąsias pajamas pradės gauti ne anksčiau kaip po 30-40 metų, tačiau iki to laiko dar ne vieną kartą teks ateiti į mišką jį retinant, investuoti nemažai lėšų ir laiko sodmenų ir jaunuolynų apsaugai bei priežiūrai.

„Šiemet dėl prastos miškų politikos privačių miškų savininkų atžvilgiu, atsiradus beprasmiams mokesčiams, privatūs miškininkai sureagavo atitinkamai – kerta trečdaliu mažiau medienos. Tuo pačiu, nacionalinė medienos pramonė dėl medienos trūkumo ima stoti. Bet mes stengiamės net ir beviltiškoje situacijoje įžvelgti šiek tiek pozityvo – turint daugiau laiko ir galime jį skirti medžių sodinimui“, - komentuoja A. Pivoriūnas.

Nederlingose miško dirvose bus sodinami pušies sėjinukai, derlingesnėse – eglės sodinukai, šlapesnėse – beržo, juodalksnio sėjinukai bei sodinukai. Be to, pastebima, kad šiais metais pasodinta išskirtinai daug liepų ir ąžuolų sodinukų.

Privatūs miškininkai stengiasi miškus atkurti mišrinant lapuočius medelius su spygliuočiais, nes tokie miškai yra atsparesni vėjui, įvairioms ligoms. Be to, jie labiau primena natūralų, ne žmogaus sodintą mišką.

Seime užregistruota pataisa, kuria siūloma naikinti Generalinę miškų urėdiją - vieną neefektyviai valdomo valstybės miškų ūkio pertvarkų iniciatorių. Pataisa užregistruota iškart po to, kai Seimas praėjusį ketvirtadienį atmetė prezidentės veto ir paliko galioti Miškų įstatymo nuostatą, kad Lietuvoje veikia 42 miškų urėdijos, rašo "Verslo žinios".

Pataisą užregistravo vienas pataisos dėl nekintamo 42 urėdijų skaičiaus įrašymo į įstatymą autorių socialdemokratas Andrius Palionis. Pataisomis siūloma naikinti Generalinę miškų urėdiją, o jos kompetencijas priskirti Valstybinei miškų tarnybai bei Miškų departamentui ir taip sutaupyti biudžeto lėšų, sudaryti sąlygas efektyviau vykdyti valstybei priskirtas pareigas ir "užtikrinti sprendimų pastovumą ir neprieštaringumą".

"Valstybinei miškų tarnybai pavesti visas funkcijas būtų absurdiška. Ta pati įstaiga negali išduoti leidimų kirsti mišką, pati tą mišką kirsti ir dar kontroliuoti visą procesą", - naujomis pataisomis abejoja generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis.

Šilta žiema, kritusi eksporto paklausa, sausį įsigaliojęs 5 proc. apyvartos mokestis popiermedžio medienos kainas pastaraisiais mėnesiais nuritino iki malkų lygio, tačiau ekspertai tikina, kad medienos kainos ir paklausa atsigaus antrą pusmetį, o postūmį suteiks Lenkijos gamintojai, rašo "Verslo žinios".

Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas Aidas Pivoriūnas pastebi, kad popiermedžiai ir popiermalkės per pastaruosius dvejus metus atpigo 33 proc. ir dėl didelio šios medienos pertekliaus regione ateinantį pusmetį, tikėtina, dar kiek pigs. Jo teigimu, kainas numušė 2014 metų pradžioje audros padaryta vėjovarta Suomijoje ir Švedijoje bei pernai vidurvasarį kilęs gaisras. Šios stichijos į rinką išmetė dešimtis milijonų kubinių metrų medienos.

"Šiuo metu Lenkijoje daug investuojama į medienos drožlių, kitokių plokščių fabrikus, naujas lentpjūves. (...) Tie fabrikai pradės veikti antrą pusmetį, manau, kad ir Lietuva tai pajus. Prognozuočiau, kad šia kryptimi atsigaus pirmiausia popiermedžio, o vėliau ir plokščių medienos eksportas", - teigia "Timber Logistik" vadybininkas, Lietuvos medienos prekybos asociacijos vadovas Leonardas Kalinauskas.

Aplinkos ministerijos užsakymu iki 2016 m. pabaigos privačių miškų savininkams jų miško valdose bus suteikta 1000 nemokamų konsultacijų. Taip siekiama miškininkystės išsilavinimo neturintiems miškų savininkams suteikti daugiau informacijos apie tai, kaip tvarkyti, prižiūrėti, atkurti, apsaugoti ir naudoti jų valdomus miškus.

Konsultacijas organizuos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Miško savininkus konsultuos miškininkystės išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip 3 metų darbo miškų ūkyje patirtį turintys specialistai.

Šios konsultacijos skirtos fiziniams asmenims, neturintiems miškininkystės išsilavinimo. Pirmenybė bus teikiama miško savininkams, kurių miško valdai nėra parengto galiojančio miškotvarkos projekto, turintiems jaunuolynus, ar turintiems didesnes miško valdas. Taip pat miško savininkams, ketinantiems kreiptis ES paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos miškų srities priemones.

Nepriklausomai nuo valdomų kadastrinių žemės sklypų skaičiaus, vienam asmeniui bus suteikiama tik viena konsultacija dėl vienos miško valdos. Bendraturčiams dėl vienos miško valdos taip pat bus suteikiama viena konsultacija.

Daugiau informacijos apie konsultacijas suteiks Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mokymų skyriaus vadovė I. Babenskienė, tel. (8–347) 44 020, el. p. ingrida.babenskiene@lzukt.lt

Klaipėdoje išaiškinta miškininkystės paslaugų bendrovė, nedeklaravusi daugiau kaip 200 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų, pirmadienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

„Bendrovė iš jos akcininkų nuomojosi 187 žemės sklypus Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Tauragės apskrityse, juose vykdė miškininkystės, medienos ruošos ir kt. paslaugų veiklą. Pagal turimas sutartis didžioji dalis pajamų, gautų už parduotą medieną, atitekdavo miško savininkams kaip nuomos mokestis. Įmonė, nors ir turėjusi milijonines pajamas, 2009-2013 metais deklaruodavo reikšmingus mokestinius nuostolius. Aiškinantis nuostolingos veiklos priežastis buvo pradėtas patikrinimas, kurio metu ir paaiškėjo, kad įmonė VMI teikė neteisingus duomenis, taip išvengdama pelno mokesčio bei mažindama mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM)“, - sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.

Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė nedeklaravo iš viso per 200 tūkst. eurų PVM apmokestinamų pajamų, gautų už miško savininkams suteiktas medienos paruošimo paslaugas, ir nuo minėtos sumos apskaičiuoto apie 43 tūkst. eurų PVM. Šios sumos buvo deklaruotos patikslintose PVM deklaracijose. Bendrovei taip pat reikės sumokėti delspinigius.