Šį šeštadienį surengtoje misterijoje „Kaip perkūnas iš giedro dangaus“ dalyvavo „Teatrono“ aktoriai ir gyventojai, kurių gimtosios vietos liko marių apsemtoje teritorijoje.

Pasak aktorės Mildos Naudžiūnaitės, kurios močiutė kilusi iš 1959 metais  užlieto kaimo, misterijos tikslas – atgaivinti ryšį su protėviais.

Jau ne pirmus metus prie Kauno marių, Samylų įlankoje įgyvendinami vairių sričių menininkų projektai tapo išskirtine apylinkių savastimi.

„Tapo įprasta su nekantrumu laukti vis naujos temos, kuri supažindina ir padeda išlaikyti užlietų kaimų gyvąją tradiciją. Samylų įlanka tapo traukos tašku, kur atgimsta užlietų kaimų istorijos fragmentai“, – sakė kultūros projektų vadovė R. Adomaitytė.

Pasak specialistės, misterija „Kaip perkūnas iš giedro dangaus“ teatro, judesio ir muzikos pagalba padeda atrasti, įžvelgti magiškus ir dieviškus momentus sunkiuose ir gražiuose Kauno marių užlietų kaimų istorijos puslapiuose.

Šiemetinę misteriją kūrė „Teatrono“ komanda: režisierius G. Aleksa, kompozitorius J. Tulaba, dramaturgė K. M. Kulinič, dailininkas M. Arlauskas bei šiuolaikinio cirko ir teatro menininkai M. Naudžiūnaitė, D. Kunsmanas, K. Varanavičius. Pasirodyme, kaip ir kasmet, dalyvavo  Samylų kultūros centro kolektyvai, etnografinis ansamblis ,,Samylų senoliai“ ir moterų choras „Žaisa“.

Įkvėptai sukurta ir įspūdingai ir jautriai atlikta misterija ant vaizdingo marių kranto  turėjo magiško žavesio. Neįtikėtina, bet pasibaigus misterijai danguje blykstelėjo realus žaibas.

Pasirodymą stebėjo keli šimtai žmonių. Šventė tęsėsi iki vėlumos, nes dalyvavo ir kviestiniai atlikėjai – tarp jų – ir grupė „Skylė“.

Nuščiuvusi publika asmeninėmis patirtimis išgyveno gyvybės atsiradimo, jautrias šeimos scenas bei vyriausiojo sūnaus – kario žūtį kovoje, o pagoniškos baltų apeigos atgimė šiuolaikišku ir analogų Lietuvoje neturinčiu pavidalu.

Dar pavasario premjeroje žiūrovus nustebinęs muzikos ir šokio spektaklis subūrė ne tik novatoriškų sprendimų mėgėjus, bet ir susidomėjusius tolima lietuvių praeitimi. Į valstybinio ansamblio „Lietuva“ repertuarą sugrįžusi misterija sukėlė daug įspūdžių kultūros ir meno gerbėjams, ištikimiausiems ansamblio sekėjams ar net pirmą kartą ansamblio renginiuose apsilankiusiems svečiams iš užsienio.

Turėtų pamatyti užsieniečiai

Viena spektaklio žiūrovė prasitarė, kad dar nėra mačiusi tokio šiuolaikiško projekto, kuris atspindėtų senąją lietuvių istoriją. Jai antrino kartu atvykęs britas iš Londono.

„Tai puiki galimybė susipažinti su lietuvių kultūra. Esu sužavėtas techninių detalių, kurios puikiai apgalvotos ir sujungtos į visumą – gavosi netikėtas rezultatas. Dar patiko ekspresyvi muzika, o didžiausią efektą kartu su projekcijomis sukūrė profesionali choreografija. Turiu paminėti gyvybės užsimezgimo akimirkas bei kario sceną, kuomet užaugęs šeimos vaikas stojo į kovą. Dar kartą perskaitysiu spektaklio siužetą“, – pasakojo vyras.

„Vilniuje visi giria Oskaro Koršunovo spektaklius, tačiau pats metas atvažiuoti ir pamatyti ansamblio „Lietuva“ programas. Kolektyvas stipriai reprezentuoja šalį, jų pasirodymus turėtų aplankyti užsieniečiai. Patiko naudojamos technologijos ir trimačio vaizdo projekcijos. Domiuosi, palaikau ir pati nepraleidžiu ansamblio pasirodymų“, – atsiliepimais dalinosi jaunosios kartos atstovė Neringa.

Atvyko ypatingomis progomis

Jauna lietuvių pora pasidalino įspūdžiais, kodėl „Dievai ir žmonės“ tapo artimi jų asmeninei patirčiai.

„Mes tuokėmės pagal pagoniškas apeigas. Kai kurios vizualizacijos itin sustiprino prisiminimus ir įtraukė savo baltiška dvasia. Sugraudino visos sutartinių scenos, ypač skambant unisonui ar persipinant vyriškiems ir moteriškiems balsams. Mes supratome, kad tai – meno interpretacija, pritaikyta šiuolaikiniam žmogui. Spektaklis perteikia ir tas baltų tradicijas, kurias mes įsivaizduojame. Gera mintis senovę perteikti esamuoju laiku, o ne tik tautiniais rūbais“, – teigė sutuoktiniai. 

Viena žiūrovė gimtadienio proga padovanojo bilietą savo draugei ir kartu atvyko į misteriją.  Margaritą ir Dovilę patraukė projekto naujumas, kurio nesitikėjo iš „Lietuva“ kolektyvo. 

„Supratom, kad laukia kitoks renginys, labai patiko pačios inscenizacijos, viskas taip kitaip, šiuolaikiškai. Šokio profesionalumo prasme mes to ir tikėjomės iš ansamblio, bet tikrai ne šio režisūrinio sprendimo. Nuostabi sintezė, tas archajiškas dainavimas ir modernios vizualizacijos scenoje, o kur dar šokėjų plastika. Beje, atpažinome M.K Čiurlionio paveikslus“, – pastebėjo moterys.

Laukia ir kiti miestai

Nespėjusiems Kaune pamatyti misterijos „Dievai ir žmonės“, paskutiniai bilietai išparduodami Šiauliuose bei Alytuje. Spektaklis turą vainikuos gruodžio 6 d. Vilniuje „COZY By Siemens arena“.

Meditatyvūs garsai, ritualai, daugiasluoksnės projekcijos, žiniuoniški garsai ir sunkiai apibūdinami jausmai – tai tik dalis to, ką valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choras ir šokėjai sukūrė kartu su kviestiniais muzikos, šokio ir teatro atlikėjais.

Programoje dalyvavo tokie svečiai kaip Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Airida Mockutė-Burkauskienė, VU ansamblio „Ratilio“ solistė Milda Pieškutė, šokėjai Dainius Biskis ir Sandra Muningytė-Domingo. Misterijos „Dievai ir žmonės“ režisierė – Leokadija Dabužinskaitė, prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Muzikos ir šokio spektaklyje „Dievai ir žmonės“ perteikiami baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, gyvenimo ratas ir išgyvenimai, kova už savo šaknis ir tautos išlikimą.

Nors mitologiniai įvaizdžiai kaip Perkūnas, deivė Žemyna ar Gabija vis dar populiarūs baltų kultūroje, jų būtis taip pat mažai atskleidžiama. Meno kūrėjai pasitelkia vaizduotę ir baltų pasaulėžiūrą interpretuoja taip, kaip išgyvena ir jaučia, per šiuolaikinį matymą ir teatrinius sprendimus – visai kaip ansamblio „Lietuva“ misterijoje „Dievai ir žmonės“.

A. Bumblauskas: tai yra mįslė

Istorikai teigia, jog baltai – jautri tema, neturinti aiškių ir apčiuopiamų įrodymų.

„Tai yra mįslė, kurios niekas nežino. Baltų kultūra nieko nepaliko ir viskas vyksta fantazijų ribose. Yra žmonių, kurie tyrinėja folklorą ar dainas, jie turi naudingos informacijos“, – sako vienas garsiausių Lietuvos istorikų, televizijos laidų vedėjas, Vilniaus universiteto dėstytojas prof. dr. Alfredas Bumblauskas.

Paklausus, kaip galima suprasti pagoniškuosius baltus, profesorius įvardija kelias asmenybes: nuo jų knygų reikėtų pradėti pirmiausiai.

„Tokių asmenybių tekstus kaip semiotiko, mitologo Algirdo Juliaus Greimo arba religijotyrininko, etnologo Gintaro Beresnevičiaus reikia mokėti atmintinai. Tik tada galime toliau gilintis ir apie tai diskutuoti. Sunkiai ką nors įsivaizduoju šalia Greimo“, – teigia A. Bumblauskas.

A. J. Greimas ir G. Beresnevičius – vieni svarbesnių lietuvių mitologijos tyrinėtojų. A. J. Greimo knygos „Apie dievus ir žmones“, „Tautos atminties beieškant“, taip pat G. Beresnevičiaus baltų religinės studijos apibūdina baltų kultūrą bei padeda įsivaizduoti galimus jos bruožus.

Nauju žvilgsniu į praeitį

Prie Baltų kultūros prisilietė ir ją apčiuopti pabandė režisierė Leokadija Dabužinskaitė, prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Statydama misteriją „Dievai ir žmonės“, sumanymo autorė įkvėpimo sėmėsi iš mokslininkų tyrinėjimų ir senųjų folkloro dainų, o viziją praturtino mitologų, istorikų bei liaudies meno tyrinėtojų pasakojimai. Dalį archajinės kultūros užuominų galima rasti krikščionių misionierių – dvasininkų kronikose, tačiau jose sunku rasti ribą tarp fantazijos ir realybės.

Didžiulę įtaką padarė istorikų minimas A. J. Greimas ir jo mokslinės studijos.

„Tautos religija yra jos ideologija, per kurią bendruomenė mąsto save pačią, žmonių tarpusavio santykius, joje pasireiškiančias prieštaraujančias jėgas, – visa tai suabsoliutindama dieviškame plane. (…) Mitologija skiriasi nuo „tikrųjų“ mokslų tuo, kad jos objektas ne pasaulis ir jo daiktai, bet tai ką žmogus galvoja apie pasaulį, daiktus ir save patį“, – rašė pasaulinio garso semiotikos mokslininkas, mitologas ir eseistas.

L. Dabužinskaitė kartu su kūrybine grupe ragina atskleisti „Baltų kodą“ ir pajusti nors dalelę baltiškumo. Režisierė nesiekia tikslaus baltų genčių ar jų dievų atvaizdavimo. Priešingai – į praeitį žvelgia šiuolaikiškai.

„Tyrinėjant mitus, senąsias dainas ir giesmes, gretinant kronikų tekstus daugelis „kodų“ prabyla. Visa tai labai padėjo spektaklio kūrybai. Vis dėlto mūsų kūrybinė komanda tikslaus atkartojimo nesiekia – su didele pagarba  žiūrime į  praeitį  pro  plačius vaizduotės vartus,  XXI amžiaus žmonių akimis“, – pasakoja L. Dabužinskaitė.

Dievai ir žmonės

Misterijos pavadinimas „Dievai ir žmonės“ – tai perfrazuotas A. J. Greimo knygos pavadinimas „Apie dievus ir žmones“. Čia perteikiami baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai, kova už savo šaknis ir tautos išlikimą.

Misterija prasideda nuo mito apie pasaulio sukūrimą „iš dumblo, kurį Velinas, Dievo lieptas, išgriebė iš vandens gelmių“. Visatos kūrime dalyvauja trys dievai: vyriausias  Dievas  Praamžius (kitaip vadinamas Ukopirmas) – šviesos,  Velinas (Velnias)  – tamsos,  Perkūnas – gėrio ir  dangaus ugnies. Perkūnui nutrenkus Veliną į požemius, nuo žaibų sužadinama Žemės dvasia – gyvybės jėga – Deivė Žemyna, atsiranda visa kas gyva.

Muzikos ir šokio spektaklyje modernus stilius persipina su archajiškais bruožais. Misterija pasižymi neįprastomis tonacijomis, žemais ir meditatyviais garsais, žiniuoniškais užkalbėjimais ir elektroninėmis daugiabalsių giesmių, sutartinių versijomis. Mistikos priduoda gerklinis, burdoninis ir folklorinis dainavimo būdai. Novatoriška scenografija sustiprina išgyvenimus, sukurdama trimačio vaizdo įspūdį.

Misterija „Dievai ir žmonės“ buvo rodoma 2019 m. pavasarį ir surinko pilnas sales žiūrovų. Spektaklis sugrįžta į ansamblio „Lietuva“ repertuarą ir lapkritį pasirodo Kaune, Šiauliuose ir Alytuje. Gruodžio 6 d. turą vainikuos Vilniuje „COZY By Siemens arena“.

Be valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ misterijoje dalyvauja ir kviestiniai atlikėjai: folkloro solistai, šokėjai ir aktoriai.

„Mes – Lietuva!“ – tai šūkis, vienijantis ansamblį ir kiekvieną iš mūsų. Tikras, autentiškas, su ilgamete patirtimi ir vienintelis Baltijos šalyse profesionalus meno ansamblis, jungiantis šokėjus, chorą bei tautinių instrumentų orkestrą. 2021 m. valstybinis ansamblis „Lietuva“ švęs 80 metų jubiliejų.

Misteriją "Gloria Naujalis" kūrė brandžios ir nuoširdžios Kauno valstybinio muzikinio teatro pajėgos: libreto autorius – rašytojas, žurnalistas Gediminas Jankus, dirigentas – Jonas Janulevičius, režisierė – Viktorija Streiča, renginio vedėjas – solistas Giedrius Prunskus, scenografas – Vaidotas Jakutis ir gražus būrys muzikinio teatro choristų bei orkestrantų, kurių visi ir kiekvienas atskirai nusipelnė padėkos.

Su jubiliejaus ženklais

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) pagrįstai laikomas lietuvių romantinės profesionaliosios muzikos pradininku, genialiu kūrėju, o J.Naujalis (1869–1934) galėtų pagrįstai didžiuotis Lietuvos muzikos patriarcho titulu. Kompozitorius, daugiausia kūręs choro dainas, motetus, mišias, requiem, kamerinius kūrinius buvo dar ir nepailstantis muzikos švietėjas: telkiantis, keliantis, pedagoginį darbą šventai dirbantis, kad žemę pajustume arčiau dangaus.

Šiemet minime ne tik garbiojo patriarcho jubiliejų, bet ir dar vieną ypatingą sukaktį – 1919-aisiais J.Naujalio įkurtos privačios muzikos mokyklos 100-metį. Mokyklos, kuri po metų buvo suvalstybinta ir toji 1920-ųjų spalio 1-oji tapo Lietuvos valstybinio muzikos mokslo pradžia.

Nėra prasmės įrodinėti, kokia vertybė yra muzikos mokykla, ką ji reiškė, o ir tebereiškia mūsų tautai. Visi mes – didmiesčių muzikai, profesoriai, kompozitoriai, žymiausi atlikėjai, miestelių ir kaimų mokytojai, visi, kurie pasirinkome muziko profesiją, išaugome iš jos lopšio. Tai vyriausia mūsų muzikos mokykla. Šlovė jai! Kaip ir jos įkūrėjui, kuriam pirmajam 1933 m. suteiktas išskirtinis, tuomet itin pagarbus profesoriaus titulas.

Tai romantinių nuotaikų, svajų, neįtikėtinos dvasinės švaros pripildyti simfoniniai opusai, kuriuos naujam skrydžiui iš užmaršties prikėlė dirigentas J.Janulevičius.

Tad neatsitiktinai šiemet laikinoji sostinė (taip pat 100-metė jubiliatė) tapo vieta, virš kurios visus šiuos metus plevens J.Naujalio vardas. Įvairiausių renginių: koncertų, teatralizuotų pasirodymų, konferencijų, konkursų, parodų (ypač išskirčiau Raudondvaryje), projektų – gausybė. Kaip ir visada – vieni iš meilės, kiti – iš apdairaus apsukrumo pliuso ženklui gauti. KVMT misterija "Gloria Naujalis" – iš meilės.

Libretas ir muzika

Kalbėdamas apie misterijos "Gloria Naujalis" libretą jo autorius G.Jankus sako siekęs atskleisti J.Naujalio gyvenimo ir kūrybos kelią, kuris tapo neatsiejamu mūsų dvasinio ir tautinio įkvėpimo šaltiniu. "Galima sakyti – jo ištakomis. Daugybė kūrinių, kurių didžiajai daliai buvo lemta tapti kelių kartų lietuvių savastimi ir širdies dalimi (ypač – daina "Lietuva brangi", Maironio žodžiai) guodė sunkiais laikais, drąsino ir teikė viltį, – anot G.Jankaus, apie tai pasakojama misterijoje paties pagrindinio nerojaus – Juozo Naujalio – žodžiais, jo prisiminimais. – Prasideda nuo vaikystės, nuo gimtinės – Raudondvario, anksti pakirdusio muzikos pomėgio, Raudondvario bažnyčios, ir, žinoma, vargonų."

Librete buvo siekiama atskleisti kiek mažiau žinomų, retai akcentuojamų J.Naujalio gyvenimo faktų, pasakojama apie pasiaukojamą darbą, įkuriant vargonininkų mokyklą, berniukų chorą, studijas Regensburgo bažnytinės muzikos mokykloje, po kurių kompozitorius sukūrė daug liturginių kūrinių, mišių, responsorijų.

Reikšmingiausiu šio poetinio, tauraus, prasmingo pasakojimo sąjungininku tapo muzika: J.Naujalio religiniai kūriniai, tautos savastimi tapę choro dainos, simfoniniai veikalai. (Itin retai atliekama simfoninė poema "Ruduo" ir pirmąsyk suskambėjęs simfoninis skerco "Antai žebris rugiuose"). Pastarieji veikalai ir tapo įdomiausia koncerto dominante. Tai romantinių nuotaikų, svajų, neįtikėtinos dvasinės švaros pripildyti simfoniniai opusai, kuriuos naujam skrydžiui iš užmaršties prikėlė dirigentas J.Janulevičius, atlikęs neįtikėtinai kruopštų darbą, kurį sunku įvertinti kokia nors pinigine išraiška.

Prikelta iš užmaršties

Ypač tai pasakytina apie simfoninio skerco "Antai žebris rugiuose" partitūrą, kuri tiesiog restauruota iš užmaršties dulkėmis apneštų lapų likučių. Beje, pats dirigentas J.Janulevičius – Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos absolventas, jo šviesaus atminimo tėvai – ilgamečiai Muzikinio teatro "darbininkai", seserys – pianistės, žmona – smuikininkė, tad neatsitiktinai ir Jono širdis su muzika ir aplink ją. Šiuo atveju su J.Naujaliu.

Ypatinga padėka KVMT chorui – populiarios J.Naujalio choro dainos, šįsyk atliktos drauge su orkestru, skambėjo jautriai, pagarbiai, skaidriai. Be nesaikingų ir neskoningų lūžių ir proveržių, kurie kartais reiškiasi Dainų švenčių metu. Ta proga verta paminėti, kad KVMT šiuo metu apskritai gali džiaugtis turįs "subalsuotą" chorą ir tai didelis chormeisterės Rasos Vaitkevičiūtės nuopelnas. Reikšminga, kad jubiliejinėje misterijoje publika buvo supažindinta ir su nedažnai atliekama J.Naujalio religine muzika. Pastaroji, beje, daugelio kompozitoriaus biografų ir tyrėjų vertinama kaip stipriausia jo kūrybos dalis.

Žvilgsnis iš šalies

Sujungti visus muzikinius epizodus į bendrą visumą patikėta solistui G.Prunskui. Tai buvo labai atsakingas vaidmuo, nes kiekvienas mylintis muziką žmogus turi susikūręs savo vaizdinį apie Lietuvos muzikos patriarchą. Įtikino G.Prunskaus saikinga aktorinė raiška, malonus balso tembras, raiški dikcija.

Neabejotinai talentingam ne tik dainininkui, bet ir aktoriui G.Prunskui norėčiau linkėti tapti ne tik libreto autoriaus G.Jankaus, bet ir režisierės Viktorijos Streičos asistentu. Turbūt aišku, į kur lenkiu. Koncerte, galima sakyti, mane įtikino viskas: ir kūrinių atlikimas, ir saikinga scenografija, ir ramios vaizdo projekcijos. Bet štai ko pasigedau: fiksuotos ir raiškios renginio pradžios, ypač tądien – balandžio 9-ąją, kuri sutapo su J.Naujalio gimtadieniu, o dar Raudondvaryje, gimtinėje. Užtektų kelių prasmingų sakinių, tikrai ne prakalbos į maloningą klausytoją, ir misterijos turinys taptų visiškai kitoks: aiškus ir akivaizdus. Dabar truputį ir liko neaišku, tai kam toji "Gloria" buvo skirta. J.Naujaliui? Politikams, kurie pagerbė šį renginį savo dalyvavimu?

Pasigedau ir kūrinių, kurie skambėjo, įvardijimo. Taip, daugeliui klausytojų jie žinomi, bet visuomet atsiras ir tokių, kurie juos išgirsta pirmą kartą, ką jau kalbėti apie svečius iš kitų šalių. Tad, jei jau nepavyko jubiliejinės programos išleisti, tikrai nepakenktų užrašo ekrane – ką girdėsime, ko susirinkome išklausyti, kur link nukreipti savo vaizduotę. Manau, kad tai nesunku įkūnyti, juolab prisiminus J.Naujalio šviečiamąją veiklą ir jo amžinąją svajonę, išreikštą Maironio žodžiais: "Žemę arčiau dangaus."