Tirta, ar ji nepateko į interesų konfliktą, kai sprendė klausimus, susijusius su jos artimo asmens vadovaujama MB „Vikingų žaidimai“. Šis juridinis asmuo MITA vykdė projektą „Inovatyvaus edukacinio e-žaidimo prototipas kūrybiškos asmenybės ugdymui“, o B. Bukauskaitė įsakymu sudarė darbo grupę, kuri vertino šio projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimą.

Tyrimo metu vertinta, ar B. Bukauskaitė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo ir papildomai surinktos informacijos pagrindu.

„Lietuvą pasaulyje garsina įvairiausių sričių asmenybės – menininkai, sportininkai, keliautojai. Bet ar žinome, kokias aukštąsias technologijas pastaraisiais metais sukūrė vienos prioritetinių Lietuvos industrijų – gyvybės mokslų – atstovai? Mūsų tikslas – populiarinti Lietuvos gyvybės mokslų industrijoje (GMI) sukurtas inovacijas, kad kiekvienas moksleivis, tarnautojas, verslo atstovas ar senjoras apie jas sužinotų ir galėtų pagrįstai didžiuotis!“, – sako MITA iniciatyvos „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ vadovas Tomas Vitkauskas.

Stende interaktyviai pristatomos 7 sveikatos technologijų ir biotechnologijų krypties inovacijos. Pavyzdžiui, pirmosios pasaulyje 3D mikroformavimo staklės, neįtikėtinu tikslumu galinčios apdirbti medžiagas. Arba DNR redagavimui skirtos genų žirklės, kuriomis perprogramuojant genetinį kodą galima ištaisyti ligas sukeliančias genų mutacijas. Už kai kuriuos sprendimus jau gauti tarptautiniai ir nacionaliniai apdovanojimai.

Susipažinę su Lietuvą reprezentuojančiais industrijos pasiekimais, lankytojai čia pat galės pasitikrinti savo žinias.

Anot T. Vitkausko, visos lietuviškos inovacijos nė iš tolo netelpa viename stende. Lietuvos gyvybės mokslų potencialą patvirtina ir tai, kad kol vyko techniniai darbai, mūsų mokslininkai sukūrė pirmąjį lietuvišką antikūnų prieš SARS-CoV-2 nustatymo rinkinį, unikalius lašinamus vaistus nuo aklumą sukeliančios ligos ir kitus sprendimus. „Mūsų mokslininkų idėjos ir darbo rezultatai keičia pasaulį. Jie verti būti pastebėti ir aptariami ne tik mokslo bendruomenėse – kuo daugiau žinių apie tai pasieks visuomenę, tuo greičiau jie tapti tikraisiais mūsų „influenceriais“.

Reaguodama į industrijos naujienas, netrukus MITA GMI srities inovatorius vėl kvies teikti savo inovacijas, kuriomis stendas bus atnaujintas dar šį rudenį.

Aplankyti Lietuvos gyvybės mokslų industrijos pasiekimų stendą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) lankytojai kviečiami iki birželio 3 d. Iki šių metų pabaigos jį planuojama eksponuoti ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje atvirose erdvėse, renginių ir parodų metu.

Šią idėją įgyvendinti padėjo dr. Vlado Lašo parama.

„MITA, kurioje įsikūręs Lietuvos kosmoso biuras, didžiuojasi visais Lietuvos talentų pasiekimais ir didėjančiomis galimybėmis įsitraukti į įvairias kosmoso iniciatyvas ir veiklas. Mūsų šalis tampa vis labiau pripažįstama ir stipria partnere tarptautiniu mastu, Lietuvos kosmoso biuro veiklomis to ir siekiame“, – puikia iniciatyva džiaugiasi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.

Trispalvė keliaus JAV kompanijos „Northrop Grumman“ Cygnus NG – 15 misijos metu, o jos startas planuojamas vasario 20 d. 19.36 val. Lietuvos laiku. Krovininiam laivui pasiekus kosminę stotį, Lietuvos trispalvė bus perkelta ant MISSE įrenginio stoties išorėje, skirto testuoti medžiagoms. Šį darbą atliks kosminės stoties įgula naudodama robotizuotą ranką. Taip Lietuvos vėliavėlė, kartu su kitomis medžiagomis, keliaus apie mūsų planetą šešis mėnesius. Tuo metu ji bus veikiama kosmoso aplinkos, patirs ekstremalias temperatūras, elektromagnetinę spinduliuotę, kosminius spindulius, mikrogravitaciją ir kosmoso vakuumą. Tada, po 127 milijonų kilometrų kelionės, trispalvė grįš į Žemę „SpaceX Dragon“ kapsulėje. Planuojamas trispalvės grįžimas – 2021 m. rugpjūčio mėn. Dar 4-6 savaites užtruks NASA procedūros. Tikėtina, kad Lietuvą vėliava pasieks 2021 m. spalio-lapkričio mėnesiais.

Keliaujanti trispalvė – suvenyrinė vėliava. „Tačiau tikime, kad šis simbolinis žingsnis prisidės prie lietuvių, dirbusių ir tebedirbančių įvairiose srityse, susijusiose su kosmoso tyrimais, pagerbimo, o kartu paskatins jaunimą prisidėti prie žmonijos kelio arčiau žvaigždžių. Lietuvos etnokosmologijos muziejus turi idėją į kosminę stotį nugabenti ir didesnę vėliavą ir surengti tiesioginę vaizdo transliaciją su kosminės stoties įgula“, – rašoma pranešime.

2021 m. rudenį grįžusią Lietuvos vėliavą planuojama eksponuoti atnaujintoje Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspozicijoje.

Kaip penktadienį pranešė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), „Infekcinių ligų ir patogeninės mikrobiologijos instituto“ mokslininkai pasirašė finansavimo sutartį pagal priemonę „Inostartas“ projektui, kuriuo siekiama sukurti tokį preparatą.

Bendradarbiaudami su Lietuvos ir pasaulio mokslo ir gydymo institucijomis, šio instituto mokslininkai nuo 2016 metų vykdo infekcinių ligų tyrimus, kuria bei vertina naujų terapinių bei diagnostinių priemonių prototipus. Prasidėjus pandemijai, jie ieškojo galimybių savo patirtį ir idėjas pritaikyti kovos su pandeminiu virusu sprendimams.

„Dėl viruso pobūdžio reikalingos į tiesioginį infekcijos procesų slopinimą nukreiptos terapinės priemonės. Įvertinę, kad šiandien SARS-CoV-2 viruso sukeltos infekcijos gydymui turime ribotą vaistų skaičių, ėmėmės ieškoti tikslinių priešvirusinių priemonių, leidžiančių slopinti COVID-19 invaziją, replikaciją šeimininko ląstelėse ir infekcijos plitimą“, – sako instituto vadovas Vidmantas Petraitis.

Naujų kandidatų prieš naujas sparčiai mutuojančio SARS-CoV-2 viruso formas aptikimui bus pritaikyta institute jau sukurta mažųjų molekulių (angl. small molecule) priešvirusinių terapinių kandidatų paieškos platforma.

„Patirties įgyvendinant panašaus pobūdžio projektus jau turėjome, bet greitas mažųjų molekulių koncepcijos kūrimas bei rekombinantinės virusinės technologijos įvaldymas bei pritaikymas priešvirusinio aktyvumo tyrimams buvo iššūkis. Šiuo metu jau esame aktyvaus laboratorinio testavimo etape: vertiname sukurtų ir susintetintų junginių priešvirusinį aktyvumą“, – sako instituto Patologinės mikrobiologijos skyriaus vadovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Biologinių tyrimų centro infekcijų modelių specialistas Povilas Kavaliauskas.

Pasak mokslininkų, gautas finansavimas leidžia pritraukti naujų mokslininkų ir tyrėjų, tobulinti technologijas, kurios ateityje galės būti panaudotos kitose srityse.

Kaip BNS informavo MITA atstovė, pilna projekto finansavimo suma siekia daugiau kaip 51,6 tūkst. eurų, kol kas įmonė gavo 25 tūkst. eurų finansavimą, o likusią sumą gaus pabaigusi projektą ir pateikusi jo ataskaitą.

Viešųjų pirkimų ataskaitos rodo, kad nuo to laiko, kai MITA ėmė nebesivadovauti ministerijos nurodymais, buvo įvykdyti 8 viešieji pirkimai, kurių bendra vertė – apie 180 tūkst. eurų. Tiesa, trijų pirkimų vertė buvo mažesnė nei 3 tūkst. eurų. Daugiausia pirktos su komunikacija ir ekspertų žiniomis susijusios paslaugos.

G. Kimtys sako, kad nėra reikalavimo viešuosius pirkimus vykdyti per CPO.

Taip pat lrt.lt duomenimis MITA įdarbinta buvusio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus dukra Karolina Narkevič, anksčiau ėjusi kultūros ministro patarėjos pareigas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kreipėsi į laikinąjį MITA direktorių prašydama pateikti dokumentus ir informaciją dėl galimų teisės aktų pažeidimų, susijusių su viešųjų pirkimų organizavimu bei įstaigos žmogiškųjų išteklių valdymu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri yra MITA dalininkė, taip pat yra informuota dėl šios situacijos.

„Karantino metu visi susidūrė su iššūkiu, kad reikalingas skaitmeninis nuotolinis kontaktas su žmogumi. Ar tai būtų darbiniai santykiai, ar tai būtų verslo santykiai, ar tai būtų švietimas. Visur iškilo būtinybė organizuoti ir sukurti labai efektyvų nuotolinį ryšį“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Kimtys.

„Verslas ir pramonės šakos prieš COVID-19 ne visos vienodai matė skaitmeninimo naudą ir kai kurios tai matė tiesiog kaip marketingo dalį. (...) Ta situacija, atėjus pandemijai, stipriai pasikeitė, visi pamatė, kas yra skaitmeninimas, kad tam tikrais atvejais, susidarius tam tikroms neigiamoms aplinkybėms, tu negali vystyti savo verslo“, – pridūrė jis.

Visur iškilo būtinybė organizuoti ir sukurti labai efektyvų nuotolinį ryšį.

Inovatyvių idėjų kovai su koronavirusu konkursą pavasarį organizavusi MITA sulaukė 372 idėjų. Iš jų atrinktos 35, kurioms bus skirtas finansavimas – su konkurso dalyviais pasirašytos sutartys.

Išvysčius konkursui pateiktą projektą, MITA jų kūrėjams skirs iki 52 tūkst. eurų.

„Sulaukėme didžiulio būrio idėjų. Dalyvavo ne tik rinkos lyderiai, senbuvės įmonės, bet atėjo daug ir naujų žmonių, naujų startuolių. Galime pasidžiaugti – vien to konkurso pasekoje įsisteigė 12 naujų startuolių“, – komentavo G. Kimtys.

Anot jo, kuriamos inovacijos skirstomos į kelias stambias kategorijas.

„Pirmiausia, tos inovacijos ir technologijos, kurios tiesiogiai kovoja su COVID-19, jo plitimu, prie jų priskirtume pačias vakcinas, vakcinų komponentus, medikamentus, antra grupė – padarinių šalinimo, kuriuos sukėlė virusas grupė, tai preparatai, technologijos, prietaisai, kurie padeda gydyti šalutinius reiškinius, taip pat stebėsena pacientų. (...) Trečioji – prevencinė kategorija, visa eilė prevencinių įrenginių. (...) Ketvirtoji – lengvinimas organizacinių procesų“, – kalbėjo laikinasis MITA vadovas.

Konkurse dalyvavusios įmonės „SiMa Water Technologies“ inovacijų vystymo vadovas Vytautas Abromaitis spaudos konferencijoje teigė, kad bendrovė šiuo metu kuria prietaisą, kuris galės saugiai pašalinti mikrobus nuo maisto ir įvairių namų apyvokos įrankių paviršių.

MITA nuotr.

„Pastebėjome, kad parsinešus produkciją iš turgaviečių, prekybos centrų reikėtų tuos paviršius dezinfekuoti. (...) Nusprendėme sukurti dezinfekcinę dėžę. Konceptas labai paprastas – produktai sudedami ant lentynų, vienu mygtuko paspaudimu ji įjungiama ir vyksta dezinfekanto skleidimas“, – pasakojo jis.

Savo ruožtu blaivumo patikros sprendimus kuriančios įmonės „Inovatyvių procesų sprendimai“ vadovas Darius Didžgalvis teigė, kad bendrovė šiuo metu tobulina bekontakčio automatizuoto temperatūros matavimo prietaiso prototipą.

Anot jo, kol darbuotojas tikrinasi blaivumą, būtų nustatoma ir jo temperatūra, o surinkta informacija keliautų jo vadovui.

Prognozuojama, kad pastarosios technologijos galėtų būti pristatytos maždaug po pusmečio.

Vakcinos sukūrimas – ne tik sudėtingas, bet ir ilgas procesas. Pirmiausia išsiaiškinama viruso struktūra, po to pasirinkta technologija gaminamos medžiagos, sukeliančios atsaką į virusą. Kad šiame etape būtų sėkmingai sukurtas vakcinos kandidatas, reikalingos didelės finansinės investicijos ir naujausios technologijos. Paskutiniame etape vyksta vakcinos kandidato ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai, kurių metu aiškinamasi, ar vakcina saugi ir iš tikrųjų veiksminga. Šiuo metu pasaulyje jau tyrinėjama per 100 SARS-CoV-2 viruso vakcinos kandidatų. 8 iš jų jau pradėtos arba artimiausiu metu bus pradedamos klinikinių tyrimų programos. Ieškodami sprendimo įveikti pavojingą virusą, mokslininkai dirba pagal skirtingas metodikas – kokiu pagrindu sukurta vakcina bus veiksminga, dar neaišku.

Taiko inovatyvią vakcinų kūrimo technologiją

„LAB Group LT“ taikoma strategija paremta inovatyvia vakcinų kūrimo technologija – rekombinantiniais baltymais. Vakcinai kurti pasirenkamas ne visas virusas, o tik jo dalis  – paviršiaus baltymas. „Šis baltymas, skirtingai nuo deaktyvuoto viruso, neturi galimybės „atgyti“ organizme ir sukelti nepageidaujamą infekciją. Be to, jis gali būti gaminamas dideliais kiekiais įprastose ląstelių kultūrose, nenaudojant sudėtingų, gyviems virusams auginti reikalingų technologijų“, – teigia vienas iš įmonės įkūrėjų glikobiologijos mokslų daktaras Grigorij Šutov. Anot jo, naudojantis šia technologija vakcinos buvo sukurtos ir licencijuotos jau ne kartą: „Vakcinos kandidato prototipą planuojame sukurti per metus, bet, be abejo, dedame visas pastangas, jog rezultatą turėtume kuo greičiau. Jei mums pavyks pritaikyti jau turimą vakcinų kūrimo technologiją SARS-CoV-2 viruso baltymui, tai leis greitai ir efektyviai surinkti vakcinos kandidatą su pagerintu imunininiu atsaku didelei žmonių populiacijai. Be to, sėkmės atveju įgytos žinios galės būti efektyviai pritaikytos ir kitiems ateityje atsirasiantiems virusams“.

Skirtas finansavimas komandai leis greičiau ir efektyviau gauti atsakymus į techninius klausimus bei įtraukti papildomus eksperimentus, kurie padidina projekto sėkmės tikimybę. Projekto komanda bendradarbiauja su tarptautinėmis įmonėmis ir akademinės bendruomenės nariais – baltymų ekspresijos, glikobiologijos, biochemijos, vakcinologijos ir bioprocesų inžinierijos ekspertais.

Laiku pasiūlyta parama įmonę paskatino įkurti Lietuvoje

Multidisciplininėje komandoje G. Šutov dirba su biotechnologijų ir vakcinų kūrimo patirtį turinčiais partneriais. Vienas iš jų – bioinžinerijos mokslų daktaras iš Londono imperatoriškojo koledžo Alexanderis Morris. Skirtingi projekto narių įgūdžiai sprendžiant biotechnologijų industrijos problemas padeda atrasti nestandartinius sprendimus. Komanda tai jau įrodė sukurdama inovatyvią antigenų aktyvacijos platformą, kuriai pateikta EPO patento paraiška. Būtent šią technologiją planuojama panaudoti vakcinos kandidato prototipo kūrimui.

G. Šutov teigia, kad minčių apie įmonės steigimą Lietuvoje visada buvo: „Nuolat stebėjau mokslo ir verslo vystymąsi Lietuvoje, tokios diskusijos vyko, tačiau to neplanavome daryti taip greitai. Netikėta pandeminė situacija, laiku pasiūlyta ir greitai MITA patvirtinta verslo parama suveikė kaip katalizatorius“. Jo manymu, verslo skatinimo priemonės, biotechnologijoms palanki aplinka – slėniai, kitų biotechnologijų įmonių ir didelė tyrėjų bendruomenė, ilgalaikės pastangos skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei narystė ES – faktoriai, kurie gali lemti „LAB Group LT“ ir kitų startuolių sėkmingą plėtrą Lietuvoje.

Konkurse sužibėjo Lietuvos gyvybės mokslų industrijos atstovai

„Life-saving innovations: stop COVID-19” konkursas – pirmasis „LAB Group LT“ bendradarbiavimas su MITA. Anot dr. Grigorij Šutov, mokslinę idėją komanda turėjo iki konkurso. Teikiant paraišką reikėjo įvertinti, kas realiai gali būti pasiekta apibrėžtoje laiko atkarpoje: „Prioritetizavome norimus rezultatus, pasvėrėme rizikos faktorius ir mokslinius žingsnius sudėjome į laiko perspektyvą. MITA konsultantų pagalba šiame etape, įskaitant ir teisinius bei administracinius aspektus, buvo labai naudinga. Kadangi likome patenkinti šiuo mūsų bendradarbiavimu, žinodami apie agentūros teikiamas konsultavimo verslo ir MTEP aspektais ir finansavimo galimybes, kreipsimės į MITA mums rūpimais klausimais ir ateityje“.

MITA Visuotinės dotacijos skyriaus vedėjas Mantas Biekša pastebi, kad konkursas „Life-saving innovations: stop COVID-19“ paskatino steigti naujas gyvybės mokslų industrijoje veiklą vykdančias įmones: „Labai džiaugiamės, kad MITA organizuotas konkursas paskatino teikti idėjas ir prisidėti prie COVID-19 viruso ir krizės suvaldymo ne tik didelę patirtį sukaupusias brandžias įmones, bet ir perspektyvių idėjų turinčius asmenis, kurie su MITA įgyvendinamų projektų „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ ir „Inospurtas“ konsultantų pagalba įsteigė startuolius. Šiuo metu inovacijas jau kuria 6 naujos gyvybės mokslų industriją atstovaujančios įmonės“.

Prietaisas stebukladarys

MITA tinklalapyje skelbiama, kad jausmomatį perkanti organizacija yra Trakų rajono savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba. Prie jausmomačio idėjos prisideda ir Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba bei MITA. Tačiau pastaroji patikslino savo dalyvavimą: "Agentūra yra ikiprekybinius pirkimus koordinuojanti institucija, tačiau ne projektą įgyvendinanti ar finansuojanti."

Projektui, kuriuo siekiama sukurti technologinę sistemą, skirtą matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus ir emocinę būseną, numatyta daugiau nei 0,5 mln. eurų. Žadama, kad prietaisas išspręs psichologines problemas, padės užkirsti kelią sveikatos ir socialinėms  problemoms formuotis, padidins asmens darbingumą ir kūrybiškumą, prisidės prie savižudybių, alkoholizmo, depresijos, smurto prevencijos ir migracijos mažinimo.

Pirkime nurodoma, kad jausmomatis turėtų būti mobilus, kompaktiško dydžio daikčiukas, tvirtinamas prie riešo, bicepso ar ausies. Prietaisas turėtų būti neinvazinis, kad nereikėtų nieko įpjauti ar įdurti, įkraunamas nuo kūno judėjimo arba akumuliatoriaus.

"Emocijų ir jausmų įtakos gyvenimo kokybei ir raidai neįmanoma paneigti, taigi ypač svarbu vis daugiau dėmesio skirti jiems atpažinti. Savalaikis ir tinkamas emocijų ir jausmų pažinimas gali leisti užkirsti kelią galimiems sveikatos sutrikimams, socialinių problemų vystymuisi, padidinti kūrybiškumą, formuoti tam tikras nuostatas. Siekiant šių tikslų būtina sukurti sistemą, kuri leistų rinkti, sisteminti ir analizuoti informaciją apie emocinę būklę ir jos pokyčius", – rašoma pirkime.

Jausmomačio idėjos sumanytojai jau sulaukė mokslininkų kritikos – užkliuvo ir daugiau nei 0,5 mln. eurų siekianti suma.

Pateikiama ir problemų, kurias išspręstų jausmomatis, statistika: "Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal savižudybių skaičių, sergamumą alkoholizmu ir depresija. Pastaraisiais duomenimis, Lietuvoje depresija serga 381 žmogus iš 100 tūkst. gyventojų. Depresijos mastai didėja ne tik Lietuvoje."

Idėja kūrybai

Jausmus matuojančios technologinės sistemos pirkimas pristatytas koronaviruso pandemijos kontekste. Tikslūs depresijos augimo skaičiai, tokių stebėjimų ar tyrimų šaltiniai nenurodyti. Dargi paaiškėjo, kad jausmomačio idėja gerokai senesnė nei pasaulį užklupęs koronavirusas.

"Tokio įrankio idėja pradėta vystyti dar 2017–2018 m., reaguojant į prastėjančią visuomenės psichologinę būseną. Sukurta technologinė sistema taps prevencine priemone itin dažniems savižudybių, alkoholizmo, depresijos ir smurto atvejams", – nurodo perkančios organizacijos Trakų rajono savivaldybės PPT vadovė Ieva Jakonienė.

Ji pabrėžė, kad ši technologinė sistema dar nėra sukurta. Viso labo paskelbtas tik pirkimas, o kokiais moksliniais tyrimais ir technologiniais sprendimais remsis pasiūlymus teikiantys dalyviai, paaiškės tolesnių etapų metu.

"Viena iš sąlygų, nurodytų pirkimo dalyviams, yra tai, kad sukurtos technologinės sistemos kaina turi būti iki 200–300 eurų už vienetą", –  teigė I.Jakonienė.

Viso ikiprekybinio pirkimo vertė yra 665 tūkst. eurų. 90 proc. šios sumos yra finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis, o 10 proc. projekto vertės yra finansuojama Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos ir Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos lėšomis.

"Nuo 2017 m. prie jo įgyvendinimo dirbo psichologai, psichiatrai, kiti mokslininkai ir specialistai. Produkto pristatymas šalies įstaigoms, medicinos specialistams ir visuomenei planuojamas po dvejų metų", –  aiškino I.Jakonienė.

Skaitant naiviai ir diletantiškai suformuluotą užduotį ir sąlygas, peršasi negera nuojauta, kad jausmomačio kūrėjas jau numatytas.

Kelia blogų jausmų

Vis dėlto jausmus matuojančio prietaiso sąlygos sukėlė audringą diskusiją mokslo ir verslo pasaulyje. Technikos mokslų daktaras, verslininkas, įvairių inovatyvių projektų mentorius Vladas Lašas neslepia abejonių jausmomačio kūrimo pagrįstumu.

"Jausmomačio kūrimo projektas man ir mano kolegoms kelia labai blogų jausmų. Nors gal gerai būtų tokiu prietaisu patikrinti visus einančius prie altoriaus – tikrai būtų mažiau skyrybų? Užduotyje minimas biolaukų matavimas tik patvirtina šią nuomonę. Šiuo ypač sudėtingu laiku mes turime lėšas ir resursus skirti tikriems mokslo ir technologijų žiniomis pagrįstiems projektams, kurie gali būti naudingi jau dabar", – neabejoja V.Lašas.

Jis teigė, kad gerokai perlenktas ir neva analogų pasaulyje neturinčio įrenginio apibūdinimas, nes toks prietaisas nėra naujas ir analogų neturintis, kaip skelbiama. Panašių prietaisų pasaulyje yra.

"Kiekvienas technologinis projektas, kurio užduotyje sakoma, kad bus sukurtas inovatyvus"analogų nei mūsų šalyje, nei užsienyje neturintis prietaisas" man panašus į amžinojo variklio išradimą", – jausmomačio idėjos sumanytojų nežinojimu stebėjosi V.Lašas.

Technikos mokslų daktaras ne itin moksliniam ir vargiai inovatyviam projektui skirtas lėšas vadina pinigų švaistymu. "Dažnai tuose valstybės institucijų inicijuojamų konkursų sąlygų užkaboriuose užmaskuojami visiškai nenaudingi visuomenei, beprasmiški ir betiksliai projektai. Ir jiems skiriamos reikšmingos pinigų sumos. Norėčiau susipažinti su MITA ekspertais, rekomendavusiais šiam projektui skirti daugiau negu 0,5 mln. eurų finansavimą ir jų motyvais. Kodėl jie nepaskelbti? Kalbėjau su trimis kolegomis – mokslų daktarais, dirbančiais medicinos technologijų srityje, ir jų visų nuomonė apie jausmomačio projekto naudą ir įgyvendinimo galimybes buvo labai aiški – pinigų švaistymas", – pastebėjimais dalijosi V.Lašas.

Kadangi jausmomačio projektas pristatytas minint ir COVID-19 įtaką, mokslininkai ragina gelbėti Lietuvą ne vien nuo koronaviruso, bet ir nuo kvailumo.

"Skaitant naiviai ir diletantiškai suformuluotą užduotį ir sąlygas, peršasi negera nuojauta, kad jausmomačio kūrėjas jau yra numatytas. Manau, kad šį pirkimą dar nevėlu sustabdyti. Jausmomačio kūrėjus – jei tokie yra – mielai gali išklausyti verslo angelai ir medicinos technologijų ekspertai: jei jų projektas yra tikrai vertas dėmesio, jie galės pritraukti privačių investuotojų investiciją – tegu tik kreipiasi į Lietuvos verslo angelų tinklą", – tęsė V.Lašas.

V.Lašas jausmomačio projektą vertina kaip pinigų švaistymą.

Anoniminiai pritarėjai

MITA skelbiamame pirkime nurodyta, kad jausmomačiui kurti numatyti trys etapai, kurie truktų 26 mėnesius. I etapas skiriamas prietaiso koncepcijai sukurti ir patvirtinti, II etapas – inovatyviojo produkto prototipui sukurti, III etapas – inovatyviojo prietaiso bandomajai partijai sukurti.

Ikiprekybinis pirkimas yra finansuojamas ES investicijų priemonės "Ikiprekybiniai pirkimai LT" lėšomis. Į valstybės planuojamų projektų sąrašą jis Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu buvo įtrauktas 2019 m. birželio 14 d. Trakų rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba projekto finansavimo skyrimo sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė 2019 m. lapkričio 25 d., todėl šio projekto tolesnė trukmė priklauso nuo šios sutarties", – aiškina MITA atstovai.

Reikia pabrėžti, kad jausmomatį perkanti organizacija yra Trakų rajono savivaldybės Psichologinė pedagoginė tarnyba. Pagrindiniai šios tarnybos klientai yra vaikai. Taip, projekto sąlygose nurodoma, kad prietaisas būtų skirtas vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Tik kyla klausimas – ar jausmomatį turinčiam vaikui jis padės suvaldyti emocijas ir tinkamai pasielgti vien todėl, kad prietaise, tarkime, užsižiebs raudonas pykčio signalas.

Ir dar. Kas sprendžia, ar yra pagrindas vykdyti tokį pirkimą? MITA dėsto, bet pavardžių neatskleidžia: "Ikiprekybinių pirkimų ekspertų grupė, sudaryta iš penkių asmenų: trijų atstovų iš skirtingų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų arba verslo – šiuos asmenis vertinimui parenka ne MITA darbuotojai, o Ekspertų taryba, vieno Lietuvos mokslo tarybos paskirto atstovo ir vieno MITA atstovo. Sprendimus priima kompetentingi savo srities asmenys, paprastai turintys daktaro arba habilituoto mokslų daktaro laipsnį ir profesoriaus pedagoginį vardą."

V.Marozas: pirkimo sąlygas reikia tikslinti

Jausmomačio kūrimo projekto techninę užduotį kritiškai vertina biomedicininės inžinerijos atstovai. Labiausiai užkliūva minimas biolauko matavimas kaip nemokslinė sritis. Ne mažiau keista ir tai, kad pristatomas kaip analogų pasaulyje neturintis prietaisas, tačiau tai netiesa. Panašių prietaisų yra, o apie dėvimus emocijų kompiuterius kalbėta jau prieš 25 metus.

Apie diskusijas visuomenėje sukėlusį jausmų matuoklį, pasaulines praktikas "Kauno diena" kalbasi su Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos instituto direktoriumi prof. dr. Vaidotu Marozu.

– Jausmomatis – iš pirmo žvilgsnio atrodo visai graži mintis, o ir tikslas – užkardyti emocinę neigiamą žmogaus būseną – gražus. Tik ar priemonės realios? Pirkime nurodoma, kad diagnostinė sistema turi remtis asmens biožymenimis – odos talpos, varžos, prakaito, pulso, raumenų susitraukimo, biolauko pakitimų atpažinimu ir vertinimu.

– Klausimas, ar hipotetinis prietaisas – jausmomatis gali užkardyti emocinę neigiamą žmogaus būseną, yra analogiškas klausimui, ar svarstyklės gali išgydyti nutukimą? Tinka abu atsakymai: ir taip, ir ne. Matavimo prietaisai pateikia tik informaciją, pvz., svarstyklių atveju –  svorį. Į šią informaciją galima atsižvelgti arba ne. Dabar daug kas turi išmaniąsias apyrankes, kurios skaičiuoja žingsnius, kuriuos žmogus nueina per dieną. Tik šis prietaisas mums padeda sužinoti, kad, pvz., užuot per dieną nužingsniavę rekomenduojamus 10 tūkst. žingsnių, įveikiame tik apie 2,5 tūkst. Tai vėlgi objektyvus matavimo rezultatas, leidžiantis daryti informuotus sprendimus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), siekiant pagerinti širdies ir kvėpavimo sistemų būklę ir raumenų pajėgumą bei sumažinti nerimo ir depresijos riziką, rekomenduoja pagyvenusiems asmenims skirti ne mažiau kaip 150 min. vidutinio intensyvumo fizinei veiklai per savaitę. Kas iš mūsų žino, kiek minučių fizinei veiklai skiria pagyvenę mūsų tėvai?

Hipotetinis prietaisas, gebantis įvertinti nerimo ar streso būklės praleistas minutes per savaitę, taip pat pateikti informaciją apie fizinį aktyvumą, leistų akivaizdžiai įsitikinti PSO rekomendacijų teisingumu ir jų laikytis.

– Sąlygose taip pat nurodoma, kad jausmomačiu turi būti užtikrintas asmens skleidžiamo garso, vizualios asmens išraiškos, asmens skleidžiamų biolauko bangų, biofiziologinių parametrų matavimas. Kaip vertintumėte tokį reikalavimą?

– Kompiuterinis emocijų atpažinimas nėra nauja sritis. Šios srities pradininke laikoma prestižinės JAV aukštosios mokyklos MIT profesorė Rosalind Picard. Prieš 25 metus ji paskelbė mokslinį darbą "Affective Computing" (emocijų kompiuterija), kuriame diskutavo apie problemas, susijusias su kompiuteriniu žmogaus emocijų atpažinimu ir šios technologijos galimus taikymus. Jau tada ji numatė vadinamuosius dėvimus kompiuterius, kuriais būtų galima užregistruoti emocijų sukeltas autonominės nervų sistemos reakcijas atsispindinčias balso tembro, širdies ritmo, odos varžos ir žmogaus veido išraiškų pokyčiuose.

Asmens skleidžiamų biolauko bangų nei prof. R.Picard, nei kiti mokslininkai, dirbantys emocijų kompiuterinio atpažinimo srityje, nemini. Biolauko bangų, kaip nemokslinės sąvokos, paminėjimas šiame pirkime yra bene vienas didžiausių nesusipratimų. Tai galima laikyti akibrokštu, kurio neturėtų būti oficialiuose pirkimo dokumentuose.

– Numatoma, kad naujai kuriamas prietaisas turi užtikrinti galimybę įvertinti ir atskirti ne mažiau kaip šešias pagrindines emocijas: pasibjaurėjimą, džiaugsmą, nuostabą, pyktį, baimę, liūdesį. Ar tai įmanoma? Ar ne per didelis spektras emocijų, kurias, naudodamasis prietaisu, turėtų analizuoti pats prietaiso nešiotojas?

– Egzistuoja įvairūs emocijų skirstymo į kategorijas modeliai, kuriais emocijos klasifikuojamos nuo 2 iki 27 kategorijų.

"Samsung S Health" programėlėje pats vartotojas gali įvesti savo dabartinę emocinę būseną pasirinkdamas vieną iš dešimties kategorijų. Programėlė yra labai naudinga, nes šalia emocinių būsenų leidžia registruoti daug kitų įvairių duomenų, pvz., svorį, kraujospūdį, fizinį aktyvumą, analizuoti įvestų duomenų kitimo tendencijas. Be to, ji yra nemokama. Vienintelis programėlės trūkumas – duomenis reikia suvesti kiekvieną dieną, savaitę, mėnesį, metus. Tai darbas, kuriam ryžtųsi ne kiekvienas.

Pagrindinė problema, su kuria susidurtų projekto dalyviai, kurdami dėvimą prietaisą, yra nevienareikšmė autonominės nervų sistemos reakcija į emocijas. Autonominės nervų sistemos reakciją apibūdina fiziologinių parametrų, pvz., pulso ir kraujospūdžio, pokyčiai. Tiek džiaugsmo, tiek baimės atveju fiziologinių parametrų pokyčiai yra analogiški. Aktyvuojama simpatinė nervų sistema, kuri koordinuoja didelio aktyvumo emocijas, dėl to padidėja širdies ritmas ir kraujospūdis, pasikeičia kvėpavimo gylis. Moksliniai tyrimai rodo, kad širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijų analizė leidžia klasifikuoti emocijas į 2–4 kategorijas 40–70 proc. patikimumu.

Galima daryti išvadą, kad vien tik dėvimo prietaiso atpažinti numatytas šešių emocijų kategorijas nepakanka. Todėl projekto dalyviai turės eksperimentuoti su papildomais jutikliais, kurie dar nėra išbandyti.

– Citata iš pirkimo dokumento: "Šiuo metu emocijų tyrimams yra naudojami pavieniai, tik tam tikras fiziologines funkcijas, energijos būsenas matuojantys prietaisai, kaip melo detektorius, pulsometras, biolauko matavimo prietaisas ir kt. Kompleksiniams ir patikimiems tyrimams atlikti yra būtina sukurti prietaisą, kurio naudojimas būtų paprastas, o gauti rezultatai lengvai analizuojami ir pritaikomi."

– Cituojamame teiginyje vėl naudojamos nemokslinės sąvokos  žmogaus psichofiziologinei būsenai apibūdinti: "energijos būsenos" ir "biolauko matavimo prietaisas". Tiesa, kad dauguma rinkoje egzistuojančių prietaisų yra skirti klinikiniams taikymams ir moksliniams tyrimams.

Vis dėlto jau yra dėvimų prietaisų, skirtų ilgalaikėms fiziologinėms reakcijoms į stresą stebėti. Aukščiau minėta prof. R.Picard yra prisidėjusi įkuriant du startuolius – "Empatica" ir "Affectiva". Pirmoji įmonė komercializavo ant riešo dėvimą prietaisą, galintį atpažinti patologines reakcijas ir būsenas, pvz., psichologinį stresą, epilepsijos priepuolius, prognozuoti autizmu sergančių žmonių agresyvių jausmų proveržį. Antroji įmonė kuria vaizdų ir balso analize pagrįstus produktus emocijoms atpažinti ir komunikuoti. Šie produktai jau naudojami vairuotojų kognityvinių būsenų stebėsenai, vartotojų reakcijų stebėsenai rinkodaros kampanijų metu ir kt. Todėl negalima teigti, kad rinka visiškai tuščia. Tiesa, šie produktai kol kas dar yra brangūs.

– Perkanti organizacija yra Trakų rajono savivaldybės Psichologinė pedagoginė tarnyba, kurios pagrindinis dėmesys yra vaikai. Ar pirkime aprašyto jausmomačio pakaktų vaikų psichologinėms problemoms spręsti?

– Visas galimas vaikų psichologines problemas išspręsti vienu dėvimu prietaisu vargu ar galima tikėtis. Manau, šioje sudėtingoje srityje galima tikėtis žengti mažą žingsniuką į priekį, jeigu bus orientuojamasi į vieną problemą ir siekiama jai rasti sprendimą.

Techninėse sąlygose akis bado nemokslinių terminų vartojimas –  biolauko bangos ir biolauko pakitimai, energijos būsenos, jausmomatis, bei nerealūs ir neišmatuojami lūkesčiai.

Gal problemą galima tiksliau apibrėžti? Pavyzdžiui, mūsų partnerių dirbančių Biomedicininių signalų interpretacijos ir skaitinio modeliavimo mokslo grupėje (Saragosos universitetas, Ispanija) tyrimai rodo, kad depresija sergančių žmonių reakcija į kognityvinį stresą yra kitokia nei nesergančių. Didėjant depresijos laipsniui, sergančiųjų autonominės nervų sistemos reakcija į stresą mažėja. Dėvimu prietaisu būtų galima diagnozuoti depresijos lygį ir stebėti vaistų poveikį.  Reikia pridurti, kad šie tyrimai dar yra ankstyvoje stadijoje, yra rengiama daktaro disertacija. Galbūt Psichologinė pedagoginė tarnyba matytų ir daugiau panašių problemų?

– Ar adekvati jausmomačio pirkimo kaina – 665 tūkst. eurų?

– Pirkimo kaina yra gerokai mažesnė už, tarkime, "IntelektasLT" ir "Eksperimentas" patvirtintiems projektams skiriamas lėšas. Maksimaliai vienam partneriui tenkanti lėšų dalis 207 tūkst. eurų. Galima tikėtis, kad bus sukurtas sistemos maketas, geriausiu atveju prototipas. Technologinės parengties lygis techninėje užduotyje neapibrėžtas, nors trečiajame etape numatytas bandomosios partijos sukūrimas.

Projektas labai rizikingas, todėl po kiekvieno etapo rezultatai turėtų būti atidžiai vertinami ir sprendžiama apie projekto tęsinio tikslingumą.

– Kodėl projektas sukėlė tiek daug emocijų ir tokią audringą visuomenės reakciją?

– Mano nuomone, neprofesionaliai parengtos ikiprekybinio pirkimo techninės sąlygos ir netinkamas kvietimo laikas. Techninėse sąlygose akis bado nemokslinių terminų naudojimas – biolauko bangos ir biolauko pakitimai, energijos būsenos, jausmomatis bei nerealūs ir neišmatuojami lūkesčiai – "Lietuvoje sumažėtų sergančių alkoholizmu, depresija, savižudybių, skyrybų skaičius, sumažėtų emigracija". Natūralu, kad tuomet, kai dėl pandemijos daug žmonių neteko darbo ir pajamų, trūksta būtiniausių priemonių gyvybėms išsaugoti – medicininių kaukių ir ventiliatorių, o iš pažiūros abejotinam projektui skiriama nemaža suma apie 650 tūkst. eurų, visuomenė išreiškė abejones.

Tačiau nereikia pamiršti, kad daug originalių inovacijų pirmiausia buvo nušvilptos ir tik po kiek laiko sulaukė pripažinimo. Į šį sąrašą patenka Louiso Pasteuro išradimas – pasterizacija ir jo mikrobinė ligų teorija, kuria remiasi vakcinacija, taip pat naujagimių inkubatoriai, širdies ir kraujagyslių angioplastika, lazeris, magnetinio rezonanso tomografija.

Inovatyvių idėjų kovai su koronavirusu konkursą kovo mėnesį paskelbusi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) jau sulaukė 121 idėjos, sako MITA laikinasis vadovas Gintas Kimčys.

„Kaip pavyzdį norėčiau paminėti „Rubedos sistemų“ sukurtą dezinfekavimo robotą, kuris yra analogų neturintis robotas, jis pasiekia 99,99 proc. efektyvumą naikinant virusus, kas daro jį labai patrauklų vartotojams ir rinkai“, –  spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė G. Kimtys.

„Taip pat yra įdomi startuolio „Kumulatis“ idėja. Jie siekia sukurti neinvazinę deguonies lygio organizme stebėjimo sistemą, kuri praverstų gydytojams priimant sprendimus, taikyti plaučių ventiliavimą ar ne“, – sakė jis.

Kaip pabrėžė G. Kimtys, konkurse dalyvauja ne tik startuoliai, bet ir gerai žinomos įmonės.

„Konkurse dalyvauja ne tik rinkos naujokai, bet ir daug pažangų technologijų ir inovacijų lyderiai. Galėčiau paminėti tokias įmones, kaip „Teltonika“, „Aconitum“, „Baltymas“ arba „Imunodiagnostika“, – vardijo MITA vadovas.

Anot jo, nemažai produktų gali pasiekti rinką jau po poros mėnesių.

„Tai yra prototipai, idėjos, kurios nėra komercializuotos. Bet nemažai produktų yra tokioj stadijoje, kur poros mėnesių bėgyje gali pasiekti rinką, ypač kalbant apie apsaugines priemones“, – teigė G. Kimtys.

Pasak G. Kimčio, daugiausiai idėjų konkursui – 72 – pateikė įmonės, o 49 – fiziniai asmenys.

„COVID-19 viruso aplinkoje kuriasi nauji verslai, steigiasi naujos įmonės ir kuriamos naujos darbo vietos“, – pridūrė jis.

Geriausioms idėjoms MITA siūlo pasinaudoti ES priemonės „Inostartas“ finansavimu. Kiekviena įmonė savo idėjos išvystymui gali gauti iki 52 tūkst. eurų.

Idėjų konkursui laukiama iki balandžio 17 dienos.

„Šis konkursas yra atviras studentams, besidomintiems kosminių technologijų naujovėmis, kurie nori kurti, eksperimentuoti, bendrauti ir dalintis žiniomis. Mes siekiame paskatinti pačius geriausius ir suteikti jiems galimybę parodyti išskirtinius gebėjimus“, – sako Kęstutis Šetkus, MITA direktorius.

Konkurse kviečiami dalyvauti gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos studijų (angl. science, technology, engineering or mathematics (STEM)) mokslų pakraipos studentai. 

Studentai galės prisidėti prie tarptautinių komandų, dirbančių su reikšmingais mokslo projektais, siūlyti naujas idėjas, padedančias spręsti kosmoso pramonės problemas.

Numatoma rudens stažuotės trukmė NASA Ames tyrimų centre – 16 savaičių (2019 m. rugpjūčio 26 d. – gruodžio 13 d.). Jos metu atrinkti stažuotojai iš įvairių pasaulio šalių kartu su lietuviais dirbs prie konkrečių tyrimų projektų bei turės galimybę prisidėti prie pačių pažangiausių mokslinių tyrimų vykdymo ir kosminių technologijų kūrimo.

Dalyvauti konkurse turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai, studijuojantys mokslo ir studijų institucijose bakalauro arba magistro laipsnį suteikiančiose gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos studijų programose (angl. STEM). Pretendentai negali būti paskutinio kurso studentai.

Iš NASA pasiūlyto sąrašo konkurso dalyviai turi pasirinkti bei argumentuotai nurodyti prie kokių pasiūlytų projektų norėtų dirbti, kokią turi patirtį šioje srityje.

Siekiantiems dalyvauti konkurse yra keliamas reikalavimas puikiai mokėti anglų kalbą, turėti ne žemesnį nei 8 iš 10 balų studijų rezultatų vidurkį už visus praėjusius semestrus.

MITA konkursą laimėjusiam studentui skirs stipendiją dalinėms kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, sveikatos draudimo, vietinio viešojo transporto JAV išlaidoms padengti. Atrinkti stažuotojai patys turės pasirūpinti tinkamos JAV vizos gavimo klausimais.

Paraiškas konkursui galima bus teikti iki 2019 m. kovo 15 d. el. paštu info@mita.lt. Išsamios dalyvavimo konkurse sąlygos bus skelbiamos MITA svetainėje (mita.lrv.lt) nuo vasario 26 d.