Kol kas sunku pasakyti, kiek tiksliai susirinks žmonių, tačiau leidimas išduotas tūkstančiui mitinguotojų. Mitingo organizatoriai sako, kad renginys bus taikus. Policininkai taip pat tikina, kad nemato jokių indikacijų, kad būtų planuojami kažkokie išpuoliai ar riaušės.

Likus parai iki renginio, aikštėje nebuvo jokių atitvarų, užkardų ar judėjimo apribojimų. Policininkai sako, judėjimo ribojimų ir nebus. Ir automobiliai galės važiuoti, ir pėstieji galės laisvai vaikščioti. Pareigūnai sako, kad jei kas nors nutiks, žada reaguoti labai greitai ir viską užtverti.

Deja, klausimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimo Seimo nariai iš ketvirtadienio dienotvarkės išbraukė. Tačiau Seimas yra toks dalykas, kad jame gali nutikti visko. Tad nieko nuostabaus, kad galbūt ketvirtadienį susirinkę į Seimo posėdį Seimo nariai ims tą klausimą ir vėl sugražins į savo darbotvarkę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Plačiau apie mitingą papasakojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Renaldas Žekonis.

– Kiek maždaug mitinguotojų gali susirinkti prie Seimo?

– Leidimas išduotas tūkstančiui mitinguotojų. Klausimas, ar tiek susirinks. Mes kasdien bendraujame su organizatoriais ir tikslinamės tą skaičių. Pakankamai sudėtinga prognozuoti. Praktika rodo, kad tas tikrasis dalyvių skaičius paaiškėja pačią renginio dieną arba likus labai trumpam laikui iki jo.

– Policija vis tiek turi planuoti į priekį. Ar daug policijos pareigūnų išeis ketvirtadienį į gatves?

– Policijos pajėgos bus pakankamos, įvertinant ir dalyvių skaičių, įvertinant ir galimas rizikas. Prieš kiekvieną renginį atlikinėjame namų darbus, analizuojame socialinę erdvę, bendraujame su organizatoriais. Įsivertiname pareigūnų poveikį. Manau, kad bus pakankamos pareigūnų pajėgos, kad renginys įvyktų sklandžiai ir sėkmingai.

– Ar planuojama uždaryti gatves, apriboti pėsčiųjų judėjimą toje vietoje?

Manau, kad bus pakankamos pareigūnų pajėgos, kad renginys įvyktų sklandžiai ir sėkmingai.

– Iš anksto nėra planuojama, tačiau matysime renginio eigoje. Jei bus toks poreikis, tai bus galimi minimalūs apribojimai aplink renginio vietą.

– Minėjote, kad policijos pareigūnai stebi socialinę erdvę. Žmonės daug diskutuoja apie šį mitingą. Kokias nuotaikas pastebite?

– Pati renginio esmė, tikslas yra išreikšti nepritarimą Seime svarstomam įstatymo projektui. Skatiname renginio metu elgtis kultūringai, nepažeidinėti viešosios tvarkos, neeskaluoti konfliktų. Tikimės, kad taip ir bus.

– Ar policijos pareigūnai turi kokių nors duomenų, kad mitingo metu gali būti kokių nors neramumų?

– Analizuojame socialinę erdvę, renkamės informaciją. Šiai dienai neturime duomenų dėl galimų konfliktų.

Sostinės savivaldybė per teismus siekė įrodyti, kad pernai, po rugpjūtį prie parlamento vykusio mitingo, buvo palikta šiukšlių, o renginio organizatorė A. G. Astrauskaitė nepasirūpino teritorijos sutvarkymu.

Tačiau nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, nei Vilniaus apygardos teismas netenkino savivaldybės ieškinio priteisti iš mitingo organizatorės daugiau nei 1 tūkst. eurų išlaidas už esą susirinkusiųjų paliktų šiukšlių tvarkymo darbus.

Antradienį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad palieka galioti A. G. Astrauskaitei palankų žemesnės instancijos teismo sprendimą, jis įsiteisėjo paskelbimo dieną, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo teisėjo Alvydo Barkausko nutartyje dėl nuostolių atlyginimo.

Teismai: šiukšlės buvo surinktos

Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę atmetė savivaldybės ieškinį A. G. Astrauskaitei konstatavęs, kad jau įsiteisėjusiuose teismų spendimuose nustatyta, jog šiukšlės pasibaigus mitingui buvo surinktos.

Tačiau sostinės savivaldybė su teismo išvadomis nesutiko ir parašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Šis teismas skundo netenkino ir įpareigojo savivaldybę apmokėti 500 eurų išlaidas, patirtas už atsiliepimo, į savivaldybės apeliacinio skundą, surašymą.

Sostinės savivaldybė teisme teigė, kad iš 2021 metų rugpjūčio 10-11 dienos vaizdo kamerų medžiagos fotofiksacijų matyti, jog teritoriją tvarkė būtent bendrovės „Mano aplinka“ darbuotojai.

Savivaldybė teigė, kad rugpjūčio 10 dieną po 17 val. „Mano aplinka“ darbuotojai Nepriklausomybės aikštėje rinko smulkias šiukšles, o kitos dienos rytą, 6.37 val., A. Tumėno ir Gynėjų gatvių sankryžoje buvo renkami vandens buteliukai, po naktinių riaušių primėtyta akmenų bei kitų šiukšlių.

Tačiau teismai nusprendė, kad ieškovo pateiktos nuotraukos nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių, nes vieta, kurioje vyko mitingas, yra intensyviai lankoma asmenų.

Liko įtariamąja riaušių byloje

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo pernai rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė taip pat yra viena įtariamųjų dar jau baigtoje tirti baudžiamojoje byloje dėl riaušių. Ji kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu.

Nesutikdama su jai pareikštais įtarimais A. G. Astrauskaitė beveik mėnesį badavo prie prokuratūros pastato Vilniuje, buvo priimta generalinės prokurorės Nidos Grunskienės.

„Pateiktame prašyme minėta pilietė nurodė norinti pranešti apie piliečių pažeidžiamas teises, prokurorų galimai daromus procesinius pažeidimus. Ji pageidavo, kad susitikime su generaline prokurore taip pat dalyvautų ir dar keturi asmenys, tačiau juos priimti buvo atsisakyta“, – rašoma prokuratūros atsakyme BNS.

A. G. Astrauskaitės priėmime taip pat dalyvavo generalinio prokuroro sekretoriato patarėja ir Komunikacijos skyriaus vadovė.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė taip pat yra viena įtariamųjų dar tebetiriamoje baudžiamojoje byloje dėl pernai rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių. Moteris kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę atmetė savivaldybės ieškinį A. G. Astrauskaitei, konstatavęs, kad kituose ir jau įsiteisėjusiuose teismų spendimuose nustatyta, jog šiukšlės pasibaigus mitingui buvo surinktos.

„Įsiteisėjusiose nutartyse yra konstatuota, jog pareiškėjos (atsakovės) teiginys, kad po mitingo viskas buvo švaru ir sutvarkyta, patvirtintas ir byloje pateiktais vaizdo įrašais, iš kurių matyti, kad prie Lietuvos Respublikos Seimo, kur vyko mitingas, šiukšlių nėra“, – rašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Dariušo Lučinskio sprendime.

Tačiau sostinės savivaldybė su teismo išvadomis nesutinka ir parašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui.

„Savivaldybė apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl 1 083,31 euro dydžio nuostolių ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo. Manome, kad mitingo organizatorius nevykdė pareigų sutvarkyti teritoriją, todėl apeliaciniu skundu prašoma teismo priimti naują sprendimą – tenkinti savivaldybės ieškinį“, – rašoma BNS pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Pauliaus Vaitekėno atsakyme.

Sostinės savivaldybė Vilniaus miesto apylinkės teisme teigė, kad iš 2021 metų rugpjūčio 10-11 dienos vaizdo kamerų medžiagos fotofiksacijų matyti, jog teritoriją tvarkė būtent bendrovės „Mano aplinka“ darbuotojai.

Savivaldybė teigė, kad rugpjūčio 10 dieną po 17 val. „Mano aplinka“ darbuotojai Nepriklausomybės aikštėje rinko smulkias šiukšles, o kitos dienos rytą, 6.37 val., A. Tumėno ir Gynėjų gatvių sankryžoje buvo renkami vandens buteliukai, po naktinių riaušių primėtyta akmenų bei kitų šiukšlių.

Tačiau teismas nusprendė, kad ieškovo pateiktos anksčiau teismo paminėtos nuotraukos nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių, nes vieta, kurioje vyko mitingas yra intensyviai lankoma asmenų.

„Todėl po mitingo pasibaigimo ir teritorijos sutvarkymo per teritoriją praeinantis ar ten esantys asmenys galėjo palikti pavienes šiukšles, kurias ir galėjo surinkinėti ieškovo pasitelkti asmenys“, – paskelbė teismas.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo pernai rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Šis tūkstantinis mitingas prieš Vyriausybės planuojamus ribojimų imuniteto koronavirusui neturintiems ar nesitestuojantiems žmonėms vakare peraugo į riaušes. Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš užblokavusius protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė atsakomybėn buvo patraukta už ryte ir popiet vykusio mitingo padarinius, vėliau kilusiomis riaušėmis ji nekaltinama.

Praėjusią savaitę teismas paskelbė, kad iš policijos nutarimo šalina kelias nepasitvirtinusias aplinkybes – esą po mitingo nebuvo surinktos šiukšlės, kurstoma nesantaika, tačiau naikinti visą nutarimą nematė pagrindo.

„Paskirta bauda yra tinkama ir pagrįsta“ – rašoma teisėjos Evelinos Petraitienės nutartyje.

Teismas pripažino, kad mitingo organizatorė neužtikrino, jog protesto dalyviai nepažeistų viešosios tvarkos.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pareigūnams nurodė, kad mitingas sutrikdė jos darbą, įstaiga negalėjo tinkamai užtikrinti saugumo lankytojams, teikti paslaugų. Mitingo dalyviai norėjo įeiti į bibliotekos patalpose esančius tualetus, pasinaudoti kavos ir maisto aparatais.

Saugodama savo turtą, taip pat vykdydama Vyriausybės keliamus reikalavimus dėl kaukių dėvėjimo, atstumų, švaros ir tvarkos užtikrinimo uždarose patalpose, biblioteka užsidarė ir neįleido lankytojų.

A. G. Astrauskaitė buvo įpareigota pasibaigus mitingui per vieną valandą sutvarkyti teritoriją, surinkti ir išvežti šiukšles.

Astra Genovaitė Astrauskaitė. / R. Lukosevičiaus / BNS nuotr.

Moteris teismui nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, nes mitingas baigėsi 16 val., o jau 17 val. buvo švaru, tvarkinga. Teismas nusprendė, kad A. G. Astrauskaitės teiginius patvirtina vaizdo įrašai, iš jų matyti, kad šiukšlių nėra, liudytojai taip pat patvirtino, kad iki 18 val. teritorija prie Seimo buvo palikta tvarkinga.

Tačiau teismas pripažino, kad A. G. Astrauskaitė neužtikrino reikalavimo, jog mitingas vyktų ne arčiau kaip 75 metrai Seimo pastato. Ji pati šio pažeidimo neneigė, nurodė, kad ir ankstesni mitingai vyko nesilaikant šio reikalavimo, bet tada policija pretenzijų neturėjo.

Teismo manymu, akivaizdu, jog šis įstatymo reikalavimas buvo pažeistas, tai patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos tarnybos organizavimo skyriaus pateikta policijos veiksmų prie Seimo pastato chronologija.

Joje nurodoma, kad mitingo dalyviai buvo raginami atsitraukti, pareigūnams nepavyko paženklinti nustatyto atstumo ir atitraukti renginio dalyvių toliau nuo Seimo pastato.

Policijos nutarime buvo nurodoma, kad pareiškėja pažeidė reikalavimą užtikrinti, jog per mitingą nebūtų kurstoma nesantaika, tautinė, rasinė ar kitokio pobūdžio diskriminacija, nebūtų keliama grėsmė valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybei ir atliekami kiti teisės aktams ar viešajai tvarkai prieštaraujantys veiksmai.

Pasak teismo, nebuvo užfiksuota jokio pažeidimo, susijusio su nesantaikos kurstymu, o renginio dalyvių viešas pasisakymas, kad kitą dieną reikia protestuoti prie Vyriausybės, niekaip neįrodo nesantaikos kurstymo.

A. G. Astrauskaitė neužtikrino reikalavimo, jog mitingas vyktų ne arčiau kaip 75 metrai Seimo pastato. Ji pati šio pažeidimo neneigė.

Policija nurodė, kad buvo sulaikytas įtartinas asmuo, kuris galbūt išmetė narkotines medžiagas, vėliau iš renginio buvo išvežtas neblaivus asmuo. Teismas mano, kad nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog minėti asmenys buvo mitingo dalyviai arba renginys juos paskatino taip elgtis.

A. G. Astrauskaitė taip pat išteisinta ir dėl COVID-19 pandemijos valdymo pažeidimų – nustatyta, kad tuo metu galiojo rekomendacinio pobūdžio nurodymai, asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už rekomendacijų nevykdymą.

Moteris teismui teigė, kad jos veiksmai neužtraukia administracinės atsakomybės ir prašė nutarimą panaikinti arba netaikyti draudimo lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose. Ji taip pat prašė taikyti mažesnę piniginę baudą.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų A. G. Astrauskaitei paskirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Tačiau teismas keliais mėnesiais sutrumpino draudimo lankytis viešuose renginiuose terminą.

Teisėja E. Petraitienė atsižvelgė, jog moteris pirmą kartą baudžiama už susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimą. Todėl draudimo lankytis visuose viešuosiuose renginiuose terminas sutrumpintas iki balandžio 24 dienos. Anksčiau šis draudimas buvo nustatytas iki birželio 8 dienos.

Teisėjos nutartis dar neįsiteisėjo – per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Kol draudimas lankytis renginiuose negalioja, A. G. Astrauskaitė toliau dalyvauja viešuose protestuose.

Pirmadienį Lietuvoje organizuota „Laisvės konvojumi“ praminta protesto akcija, jos dalyviai norėjo sekti Kanados sunkvežimio vairuotojų protestu prieš COVID-19  ribojimus. Tarp akcijos dalyvių buvo ir A. G. Astrauskaitė.

Per akciją eismas nebuvo blokuotas, į ją susirinko tik keliolika automobilių.

„Pamačiau tokią moterį, kuri elgėsi tikrai neadekvačiai. Pamačiau jaunų žmonių, kurie buvo tarsi pasimetę, tarsi jie tik atėję į tą aikštę suprato, kad jais yra naudojamasi. Man kilo didelė užuojauta, nes iš tikrųjų tais žmonėmis, kurie yra labai jautrūs, kurie galbūt labai bijo ir kitos orientacijos žmonių, galbūt jie labai bijo COVID-19, ir labai galbūt bijo gyvenimo – tokių žmonių visada yra. Ir tie ciniški, absoliučiai ciniški ir, aš esu tikra, už pinigus dirbantys manipuliatoriai kaip kokie pedofilai, kurie išnaudoja vaikus, jie šitaip išnaudoja tuos žmones, kurie jaučia didelį diskomfortą šios dienos įtampoje, šios dienos tiesiog gyvenime, nes jie neranda savęs. Ir jie tiesiog jais naudojasi. Ir aš kelių žmonių akyse tiesiog mačiau, kad jie tą supranta, nes disonansas, neadekvatumas to, kas vyko aikštėje ir, aišku, šios dienos šventa atmosfera, kai paminėti žuvę žmonės. Tai yra mūsų pačių aukščiausio taško gyvenime minėjimas. Darkymasis, aš manau, kad daug kam išeis į naudą. Iš pradžių mano širdis buvo apsipylusi krauju, nes tai buvo tiesiog įžeidu. Tai buvo skaudu, bet paskui aš pagalvojau, kad tai labai naudinga, nes protingesni jauni žmonės pažiūrės ir jeigu jie tikrai turi kažkokias skirtingas pažiūras, jie ras pagarbos sau vertas formas, kurias gerbiantis žmogus gali sau leisti tam, kad tas pažiūras išreikštų, ir kad tikrai jokie samdyti niekšai tų žmonių energija ir jų noru kažką pasakyti nuo savęs, nesinaudos taip ciniškai, brutaliai, bjauriai“, – kalbėjo signatarė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ji sakė Sausio 13-ąją kalbėjusi su jaunimu ir užsiminusi, kad jaunų žmonių užduotis yra surasti, kaip suderinti asmens laisvę su būtinybe laikytis visuotinai pripažintų ir priimtų taisyklių. Nes jei mes vienas su kitu nebendradarbiausime, pabrėžė N. Oželytė, – neturėsime valstybės, mūsų visų gyvenimai sugrius. Todėl reikia rasti pusiausvyrą tarp savo laisvės ir taisyklių laikymosi.

Pamoka – labai gera, labai gerai, kad jie parodė savo veidą. Mano klausimas: policija ir saugumo struktūros, jūs – su kuo ir kodėl šitai leidžiate?

„Bet, šiuo atveju, man kyla žymiai baisesnis klausimas. Juk yra žinoma, kad vienas tipas, kuris veikia įžūliausiai, nes labai norėtų nukentėti kaip politikas, o ne kaip kriminalinis elementas – jis teistas devynis kartus. Tai štai, suprantate, jis veikia tiek įžūliai, kad man kyla klausimas: o ką daro saugumas? Tie žmonės, kurie kursto, kurie patys neateina, tarkime, aš juos pažįstu, mes jų pavardes žinome nuo Nepriklausomybės laikų. Vienas sėdėjo kalėjime, nors prieš tai buvo veikėjas. Kitas – tiesiai šviesiai pasakykime, pavogė laikraštį iš Sąjūdžio. Tie žmonės veikia antivalstybiškai labai labai seniai. Mano klausimas: ką veikia saugumas? Su kuo bendradarbiauja policija? Jie sakė, kad neleis kažkokių ekscesų toje iškilmingoje vietoje, kai buvo teikiama Laisvės premija. Jie sakė, kad apžiūri žmones, kurie renkasi aikštėje. Tai kaip dabar išėjo, kad visi su garsiakalbiais, su triukšmą keliančiais prietaisais galėjo ten patekti – prieiti absoliučiai arti ir daryti tai, ką jie darė? Pamoka – labai gera, labai gerai, kad jie parodė savo veidą. Mano klausimas: policija ir saugumo struktūros, jūs – su kuo ir kodėl šitai leidžiate?“ – retoriškai klausė pašnekovė.

Paklausta, koks galėtų būti šių sukurstytų žmonių tikslas taikant į tokias jautrias datas, juk lietuviui, kuris myli Lietuvą ir žino, kodėl mes esame laisvi, Sausio 13-oji yra šventa diena, N. Oželytė įsitikinusi – žmonėms, kurie dalyvavo mitinge, visai nesvarbu, kokia tai diena. Jie yra nelaimingi, savęs neatradę, jaučia įtampą ir baimę. O tiems, kurie tokius užsiundo, reikia platesnio rezonanso.

„Jiems visiškai nusispjauti, kuo siundyti žmones – ar homofobija, ar skiepų baime, ar tuo, kad Vytautas Landsbergis – kagėbistas. Bet dalykai yra baisesni – vienam žmogui buvo grasinta nužudymu. Buvo raginta jį nužudyti ir tai skambėjo aikštėje. Žurnalistė buvo raginama nužudyti ir tai skambėjo to paties žmogaus lūpomis, skambėjo viešai. Man atsiuntė tokį vaizdo įrašą, kur raginama persekioti mane – fotografuoti. Kaip aš galiu su tuo susidoroti, jei nereaguoja policija? Viešoje erdvėje mes turime virtualią policiją. Aš gaunu baisių grasinimų į „Messengerį“, bet man atsako: na, žinote, mes reaguojame į viešą erdvę, o čia jūsų privati. Suprantu, kai mane užmuš, gal ne mane – gal ką nors kitą, į psichozę įvaryta žmogysta, tada visi atsibus. Bet nukentės tas žmogus, kuris tą padarys įvarytas į kampą, išerzintas, užsiundytas. Bet tie, kurie siundo, vėl liks švarūs. Man atrodo, kad tai nėra jokia demokratija. Aš nesutinku su premjere, kuri pasakė, kad tai yra mūsų iškovojimas“, – samprotavo signatarė.

Pasak jos, reikia skirti galimybę pasisakyti nuo sąmoningos destrukcijos, sąmoningo visuomenės kiršinimo, tvirkinimo ir psichiškai bejėgių žmonių išnaudojimo. Žmonėmis, pabrėžė N. Oželytė, brutaliai naudojamasi kaip priemone – kažkas daro savo politinį biznį, o kažkas atlieka savo šeimininkų pavedimus.

Po minėjimo prie parlamento vyksta Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas prieš šalies valdžią.

„Laisvės gynėjų dienos minėjimas praėjo ramiai, pažeidimų nebuvo užfiksuota, sulaikytų asmenų nėra“, – BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja.

Jos teigimu, renginio metu dirbo ir vis dar dirba sustiprintos policijos pajėgos, tačiau tikslus pareigūnų skaičius neatskleidžiamas.

Nepriklausomybės aikštės prieigose, policijos duomenimis, per Laisvės gynėjų dienos minėjimą buvo susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių.

Tarp jų – ir protestuotojai, minėjimo metu nušvilpę Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę.

Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą ilgalaikiam protestui turi Lietuvos šeimų sąjūdis.

Protestuotojai mitinguoja „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat reikalauja atstatydinti Vyriausybę, teigia sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.

Pasak tyrimą kontroliuojančio prokuroro, įtariamųjų skaičius dar gali augti, bet nežymiai.

„Vienu kitu dar gali padaugėti, abejočiau, kad įtariamųjų skaičius pasieks šimtą“, – BNS sakė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis.

Įtariamiesiems daugiausia skirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Šiame tyrime nukentėjusiaisiais pripažinti 27 asmenys, du iš jų – Seimo nariai, nemažą dalį nukentėjusiųjų sudaro Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai, kurie užtikrino viešąją tvarką per neramumus.

„Nukentėjo iki dešimties mūsų pareigūnų, visi anksčiau ar vėliau grįžo į tarnybą. Jiems buvo išmokėtos kompensacijos – nuo 500 iki kelių tūkstančių eurų. Reikalausim, kad šias sumas priteistų iš kaltųjų“, – BNS sakė VST Štabo viršininkas Dainius Skliaustys.

Pasak jo, bus prašoma atlyginti žalą ir dėl sugadintų automobilių – mestais akmenimis buvo išdaužyti VST technikos langai. Pasak D. Skliausčio, draudimas padengė ne visą technikai padarytą žalą.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

„Lėlininkai bijo labiausiai, kad bus demaskuotos jų užmačios“, – įsitikinusi priešiškos propagandos ir hibridinės agresijos priemonių tyrinėtoja dr. Eugenija Vaitkevičiūte-Peet.

Atsakingos institucijos įvardijo pavojus, kuriuos gali sukelti rugsėjo 10-osios mitingas. Tačiau organizatorių nesustabdė ir Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimai dėl aukštos galimų provokacijų rizikos, dėl grėsmės, kad juose gali būti infiltruotų provokatorių iš Maskvos ir Minsko.

– Kaip tai vertinate, kad, nepaisant perspėjimų, mitingas šiandien įvyks?

– Kaip mitingo organizatorių naivumą, per didelį pasitikėjimą savimi ir, iš dalies, – kaip ėjimą į Maskvos, Minsko provokatorių parengtus spąstus. Taip pat – kaip rodymą priešiškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusioms kaimyninėms valstybėms, kad jų strategija ir taktika, deja, iš dalies pasiteisina.

Pastaraisiais metais Rusijos, Baltarusijos akademinėje erdvėje aiškiai pagausėjo dėstomųjų disciplinų apie psichologinį karą.

Net jei mitingas nepavirs riaušėmis, kaip nutiko rugpjūčio 10 d., vis tiek faktas liks faktu – dalis mūsų visuomenės, tegul ir nedidelė, pademonstravo visišką abejingumą vienos iš svarbiausių mūsų valstybės institucijų nuomonei ir rekomendacijoms.

Ar šis reikšmingas faktas praslys nepastebėtas pro mūsų valstybės priešininkų akis? Tikrai ne. Ši, daug kam gal atrodysianti nereikšminga detalė, žvelgiant iš Maskvos ir Minsko pozicijų, šiems yra reikšminga pergalė ir paruoštukė, kaip ir kokius taktinius bei strateginius žingsnius daryti, bandant toliau klibinti mūsų valstybės pagrindus. Pvz., tolesniu konfrontacijų kūrimu, eskalavimu ir panauda, gilesniu mūsų visuomenės skaldymu ir segmentavimu, kaitaliojant interaktyvumo modelius.

Apie profesionalių provokatorių iš Maskvos ir Minsko grėsmę pasakysiu, kad nereikėtų tikėtis, jog iš apie 10 tūkst. mitingo dalyvių kiekvienas / kiekviena įstengtų atsispirti patyrusių agentų provokatorių profesionalų pinklėms. O sancta simplicitis (O šventas naivume – red. past.)! Susidūrus su šio tipo agentais, būtinos specifinės žinios, įgūdžiai ir patirtis.

Sakyčiau, net jei rugsėjo 10 d. mitingas ir bus taikus, anaiptol nereikš, kad nebuvo infiltruotų provokatorių, radikalėjančių judėjimų atstovai staiga virto šventomis avelėmis ar kad VSD esą buvo neteisūs. Tai tereikš, kad lėlininkai nusprendė – kaip pasakėčios lapė, jog „vynuogės dar žalios“, – susirinko žaislus ir laikinai atsitraukė. Pvz., tol, kol įvertins papildomą informaciją apie įvykius Lietuvoje, persigrupuos, atrinks efektyvesnių poveikio priemonių.

– Jūsų nuomone, kas lemia, kad propaganda, kaimyninių priešiškų Lietuvai valstybių ir, kartais atrodo, neįtikėtinos sąmokslo teorijos paveikia įvairius žmones, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, išsilavinimo?

– Kaip veiksnius išskirčiau: publikos segmentavimą, magiškojo kvadrato metodą, individualaus mąstymo modelių savitumus, apibrėžiamus kaip polinkis į sąmokslo teorijas.

Publikos segmentavimas pagrįstas tuo, kaip priešininko propagandininkų pasirinkti žmonės reaguoja ar priima propagandinę informaciją. Priešiškų propagandininkų požiūriu, jų publiką sudaro keturi skirtingi sektoriai: asmenys, kurie propagandos atžvilgiu visada nusiteikę pozityviai; asmenys, turintys abejonių priimti propagandos subjektą ar atmesti; asmenys, kurie bet kokiu atveju nepritaria propagandos vykdytojams, kuriems priešiška propaganda kelia šleikštulį; asmenys, kuriems niekas nerūpi – visiški opurtunistai.

Priešiškų Lietuvai kaimyninių valstybių ar vietinės penktosios kolonos propagandai imliausia publika – pirmame ir antrame sektoriuose. Kita propagandininkų tikslams naudinga grupė yra trečiame sektoriuje: jis skiriasi tuo, kad reaguoja į propagandą pozityviai ar negatyviai. Reakcija tampa pagrindu planuoti tolesnius propagandos žingsnius. Ketvirtas sektorius – propagandos sklaidos atžvilgiu absoliutūs opurtunistai dažniausiai išlaiko vadinamąją kritinę distanciją. Todėl, žvelgiant iš priešiškos propagandos skleidėjų pozicijos, paskutinįjį sektorių reikia pažadinti, sukelti reakciją. Kaip propagandininkai tai daro – anot Napoleono Bonaparte'o, „yra du svertai, kurie gali pastūmėti žmones vienu ar kitu keliu: baimė ir asmeninis interesas“. Pažadinus baimę, asmeninį interesą, įmanoma paveikti net ir opurtunistus.

Magiškasis kvadratas – specifinis masių agitacijos modelis, kai realybė yra padalijama į dvi kontroversiškas plotmes ir jos tam tikru situacijos lūžio momentu supriešinamos tarpusavyje. Jis veikia maždaug taip: agitatoriai įperša masėms mintį, kad tuo momentu, kai masės, mes, jaučiamės blogai, kokie nors jie – Vyriausybė, Prezidentas, Seimas, homoseksualai, heteroseksualai ir t.t. – jaučiasi gerai. Betgi paskui, po riaušių, po Vyriausybės nuvertimo – esą mes, agituojamieji, jausimės gerai, o jie – blogai.

Anot E.Vaitkevičiūtės-Peet, net jei mitingas praeitų taikiai, lieka faktas, kad dalis mūsų visuomenės pademonstravo visišką abejingumą vienos iš svarbiausių mūsų valstybės institucijų, VSD nuomonei ir rekomendacijoms. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Tam tikrame situacijos lūžio taške „geri mes“, kaip pozityvas, ir „blogi jie“, kaip negatyvas, yra atskiriami ir supriešinami. Panašiai, kaip nutiko rugpjūčio 10 d. Agitatoriai pastūmėja publiką atlikti jiems parankius veiksmus, ją heroizuodami. Masės skatinamos galvoti, kad jos esą „didvyriškos, nes kovojančios dėl to ar ano“, kad, nepaisant to, jog dabartinė jų situacija yra labai bloga, – jei masė taps įkvėpta didvyriškam žygiui, jos situacija bus gera.

Čia ir slypi minimo metodo esmė: žaisdami masių motyvais, agitatoriai tarsi mojuoja savo publikai prieš nosį auksinės ateities morka, kaip tam asilui iš pasakos. Išmoningai sumeistravus magiškojo kvadrato struktūrą, įnirtingai pamojavus ta morka konkretų laiko tarpą, kruopščiai nutaikytu momentu paprovokavus tamsiuosius instinktus – žiū, ir atsiranda tokie neįtikėtini laisvoje Lietuvoje dalykai kaip kartuvės prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Holokausto žvaigždės ant istorijos nežinančiųjų drabužių, kimbama demokratiškai išrinktiems Seimo nariams į atlapus, o ant policijos ir VST pareigūnų pasipila akmenų kruša.

– Interviu „Kauno dienai“ po rugpjūčio mitingo sakėte, kad šiuo metu vyksta hibridinė agresija. Kuo skiriasi, o gal nesiskiria hibridinė agresija nuo propagandinio psichologinio karo?

– Hibridinė agresija sudaryta iš daug atskirų, tarpusavyje sąveikaujančių komponentų. Psichologinis propagandinis karas yra vienas iš tų komponentų, potencialiai galintis peržengti hibridinės agresijos ribas ir peraugti į vieną iš pradinių hibridinio karo etapų.

– Kokie yra propagandinio psichologinio karo vykdymo metodai, bruožai ir etapai? Jei pripažintume, kad jis šiuo metu vyksta – ko turėtume tikėtis ateityje?

– Kalbant apie propagandinio psichologinio karo vykdymo metodus ir bruožus, tai gili tema, galbūt verta atskiro pašnekesio. Dėl etapų, trumpai sakyčiau taip: regis, turime reikalų su vadinamąja interaktyvumo faze. Kai pernai mėginau pasižvalgyti po Rusijos spaudos ir universitetinių programų interneto puslapius, nustebino, kad pastaraisiais metais Rusijos, Baltarusijos akademinėje erdvėje aiškiai pagausėjo dėstomųjų disciplinų, diplominių darbų, atskirų studijų apie psichologinį karą, jo metodus ir t.t. Anksčiau to nebuvo. Įdomus pokytis.

Ko tikėtis? Kai 2008 m. Rusija atplėšė nuo Sakartvelo Pietų Osetiją, procesą sudarė trys fazės: parengiamoji, Sakartvelo izoliavimo nuo būsimų sąjungininkų ir galimų kontratakų. Iš pradžių Rusija užsitikrino, kad, jei atakuos Sakartvelą fiziškai, turės visišką savos visuomenės paramą. Tikslingomis provokacijomis išvedus kartvelus iš kantrybės, jų reakcijos ėmė peržengti ribas, jie ėmė daryti klaidų. Rusija šį triuką kartojo ir kartojo, kartu dėdama visas pastangas sukurti Sakartvelo kaip „nestabilios, neprognozuojamos, neįmanomos nuspėti ar analizuoti“ valstybės įvaizdį. Antroje fazėje, kai, galutinai praradęs kantrybę, Sakartvelas apkaltino Rusiją ir kreipėsi pagalbos į Vakarus – šie kartvelais nepatikėjo. Šios fazės pabaigoje prasidėjo išankstinė  fizinės agresijos prieš Sakartvelą maskuotė. Rusijos ir Sakartvelo konfliktui bandyta suteikti karo prieš genocidą atspalvį. Priedangos pamatas buvo legenda, kaip didelis, blogas Sakartvelas skriaudžia ir atakuoja mažytę Pietų Osetiją, vykdo osetinų genocidą ir pan. Kita Rusijos gudrybė – paskleisti teiginį, kad šiam genocidui sustabdyti Rusija esą nematė kitos išeities, kaip tik suskubti į pagalbą apginti Osetiją nuo piktų kartveliškų vilkų, t.y. atsiųsti savo tariamų taikdarių pajėgų. Dar prieš konfliktą, kol nebuvo iššautas nė vienas šūvis, Rusija jau buvo parengusi gausybę dezinformacinės medžiagos apie esą vykdomą genocidą. Nieko neprimena? Klyksmai apie mūsų Vyriausybės vykdomą Lietuvos žmonių genocidą ar Nausėdos vykdomą fašistinę diktatūrą? Taigi.

Tuo atveju, jei valstybė – agresijos auka – pasiduoda provokacijoms, jei nesiimama būtinų žingsnių propagandinio psichologinio karo triukams užkardyti, o valstybę agresorę remiančios įtakos grupės pernelyg sustiprėja ir suradikalėja, gali būti sunkiau atremti valstybės agresorės fizinius veiksmus. Tačiau, sprendžiant iš šiandienos situacijos, pvz., iš to, kaip išmintingai Vyriausybė ir Prezidentas siekia sustiprinti ryšius su mūsų sąjungininkais, kaip šaltakraujiškai stebima ir reguliuojama situacija pasienyje bei daugelio kitų dalykų – mes tvarkomės tikrai neblogai. Ir tai puiku.

– Rugpjūčio mitingą, peraugusį į riaušes, įvardijote kaip įvykius su tikslu destabilizuoti situaciją mūsų valstybėje ir sukelti kuo daugiau konfrontacijų. Teigėte, kad vienas iš priešiškų Lietuvai kaimyninių valstybių tikslų yra destabilizuoti Lietuvą – kaip manote, dėl ko to siekiama būtent dabar?

Lėlininkai bijo labiausiai, kad bus demaskuotos jų užmačios.

– Manau, vienas iš galimų Maskvos ir Minsko strateginių tikslų yra perbraižyti Lietuvos politinį žemėlapį – kaip nors pasiekti, kad dabartinei politinei daugumai kelias į politiką taptų erškėčiuotas kuo ilgesniam laikui. Be to, nepamirškime, kad Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka nusiteikę sukurti sąjunginę valstybę. Tokiu atveju stabili, tvirta kaip uola Lietuva, didžiausia iš visų trijų Baltijos valstybių, artimiausia estų, latvių, lenkų sąjungininkė bėdos atveju – kliūtis bet kokio kaimyninių valstybių diktatoriaus rožinėms svajonėms.

– Šiandien vis dažniau vartojamas terminas „provokacija“. Jį pasitelkia visos pusės. Galite plačiau paaiškinti, kas tai yra? Kuo ir kaip jos pasireiškia? Į ką atkreipti dėmesį, norint jų išvengti?

– Provokacija – tai technika, stumianti pasirinktą taikinį ar taikinius veikti naudinga priešiškiems propagandininkams ar agentams provokatoriams kryptimi. Manoma, kad būtent Rusija ištobulino provokaciją kaip techniką iki beveik neįsivaizduojamų aukštumų. Rekomenduočiau vertinti visą bendrą vaizdą ir, iš pirmo žvilgsnio, netikėti tuo, kas vyksta, darosi ar atsitinka. Jei yra menkiausia fizinės provokacijos grėsmė – būti velniškai atsargiems. Pvz., jus įspraudė į kampą, nepalieka fizinės erdvės, nesiklauso jūsų žodžių palikti jus ramybėje, kone lipa jums ant kojų, atremiate ranką į provokatoriaus krūtinę, bandydami jį atsargiai atstumti. Vos tik prisilietus, iš velniai žino kur išdygsta dar keli ir ima žviegti, kad esą tai jūs agresyvus. Kaip elgsitės? Arba, pvz., keli provokatoriai stumdo, graibo, įžeidinėja ne jus, o tarkime, jūsų žmoną. Kaip elgsitės? Visa tai ir gali būti provokacija. Jei ji labiau standartinė ir jau įvyko – nepraleisti to momento, kai išprovokuoto asmens atžvilgiu įsijungia, pasak Estijos eksperto doc. dr. Linnaro Priimägio, provokatorius palaikantis mulkių choras. Neverta įrodinėti tiesos provokatoriams profesionalams. Tiesą jie ir taip puikiai žino. Anot L.Priimägio, „ginčytis su provokatoriais – tai tarsi eiti imtynių purve su paršiukais. Jiems tenka visas džiaugsmas, o jums – tiktai purvas.“

– Viena Rusijose propagandinių aktualijų laida „60 minučių“ per valstybinį „Rossija 24“ kanalą skyrė pagrindinį akcentą rugpjūčio 10-osios įvykiams Vilniuje. Laidoje buvo teigiama, kad „žmonės sukilo prieš fašistinę G.Nausėdos diktatūrą“. Baltarusijoje tuo metu buvo rodomas Lietuvos Seimo narys, pasakojantis, kaip šalyje seniai nebėra demokratijos. „Mes pirštais badome į Baltarusiją, o tą patį darome Lietuvoje. Jie to nemato, jie mato tik kitas šalis. Čia seniai diktatūra kaip ir Baltarusijoje“, – Lietuvos žiniasklaida viešino, kaip Kremliaus propagandos gaires atkartojo Seimo narys Petras Gražulis. Kokia jūsų nuomonė?

– Lietuvos Seimo nariui – tai neatleistini teiginiai. Legitimuoti mažiausiai du iš pagrindinių Kremliaus propagandos Baltijos valstybėse mitų kurti pagrindą, neduokdie, potencialiai A.Lukašenkos ar V.Putino taikdarių invazijai, jei tik kam nors pavyktų įžiebti Lietuvoje tokių neramumų, su kuriais mūsų policijos pajėgos nebesusitvarkytų, nes, pagal tarptautinės teisės normas, jei vidaus riaušėms malšinti kokia nors valstybė yra priversta pasitelkti kariuomenę, nes policijos resursų nebeužtenka, jos kaimynės, bent teoriškai, įgauna teisę atsiųsti savo taikdarių. Apibendrinant: gerai, kai kaukės ima kristi. Sunkiu momentu naudinga žinoti, kas yra kas ir ko iš jų tikėtis.

– Viena iš destabilizacijos fazių, minėjote, yra viešosios nuomonės ir politinės pozicijos formavimas Vakarų šalyse, kurios pasaulio bendruomenės akyse turi įteisinti šalies agresorės veiksmus aukos atžvilgiu ir neutralizuoti tarptautinius kolektyvinio saugumo mechanizmus. Ar minėtą reportažą, Seimo nario pasisakymą jau galime laikyti akivaizdžiu siekiu?

– Deja, taip, galime laikyti to siekio pradžia.

– Iš ugningos negatyvios reakcijos į jūsų interviu „Kauno dienoje“ apie rugpjūčio riaušes, matyti, kad jis galimai labai įsiutino nepritariančiuosius. Keli komentatoriai net grasino, kad padarys žalos mano ir jūsų fizinei sveikatai. Kaip manote, kodėl reakcija buvo tokia ugninga? Ar komentatorius galima vadinti, kaip Ispanijos pilietiniame kare įvardijo generolas Emilijus Mola, „vietine penktąja kolona, smūgiuojančia iš užnugario, keliančia sumaištį ir organizuojančia diversijų“?

– Lėlininkai labiausiai bijo, kad išaiškės jų užmačios. Tad ugninga reakcija nestebina. Esate teisi: komentatoriai, kurių tekstai svyruoja ant įstatymų ribos, už dyką ir be atskiros instrukcijos taip nesistengia. Ir taip, dažniausiai už to šmėkšteli vietinės penktosios kolonos šešėlis. Arba Kremliaus. Arba Minsko. Ar – jų visų iškart.

Apie sąmokslo teorijas

Egzistuoja du mąstymo tipai: tradicinis įprastinis ir vadinamasis konspiracinis – linkęs į sąmokslo teorijas. Jei pirmajam būdingas sveikas skepticizmas, tai antrajam – didžiulis, perdėtas įtarumas. Jei pirmasis mąstymo modelis reaguoja į įrodymus, antrasis – įrodymus pervertina arba vertina nepakankamai. Jei tradicinis, įprastinis mąstymo modelis dažniausiai siekia darnos, tai antrasis – prieštaringas.

Pasak sąmokslo teorijas tyrinėjusio Stephano Levandowskio, ten, kur įprastinis mąstymas dėl vidinio nuoseklumo ir analitinių gebėjimų gebėtų iššifruoti iš tikrųjų galimai egzistuojantį, realų sąmokslą, konspiracinis mąstymas, apribotas specifikos atmesti bet kokius įrodymus, neatitinkančius jo ar jos įsitikinimo, kaip netinkamus, yra iš anksto pasmerktas elgtis, rinktis ir veikti tik pagal jam paslaugiai pasiūlytas sąmokslo teorijas. Panašiai kaip arklys su akidangčiais: mato tik siaurą kelią priešais, bet, deja, ne daugiau, tad paklusniai tuo keliu ir kinkuoja.

Trečiadienį buvo sulaikyti Andrius Lobovas, Antanas Kandrotas ir dar vienas neįvardijamas asmuo.

Vienam iš jų įteiktas pranešimas apie įtarimą ir dėl neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, ketvirtadienį informavo prokuratūra.

Taip reaguota į socialiniuose tinkluose pasirodžiusį siūlymą už atlygį atskleisti riaušes malšinusių pareigūnų asmens duomenis.

Vienam įtariamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, dėl kardomųjų priemonių kitiems bus sprendžiama artimiausiu metu.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl riaušių, neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

A. Lobovas išgarsėjo per vadinamuosius Garliavos įvykius, A. Kandrotas žinomas Celofano pravarde.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo rugpjūčio 10-osios vakarą.

Tą dieną apie 5 tūkst. žmonių buvo susirinkę prie Seimo išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių organizavimo.