Skulptoriaus Gedimino Piekuro ir architekto Gintaro Čaikausko sukurtas paminklas stovės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje, pranešė Varėnos savivaldybė.

Anot pranešimo, daug metų buvo nežinoma tiksli M. K. Čiurlionio gimimo vieta. Prieš trejus metus ją pavyko nustatyti pagal iš Sankt Peterburgo parsivežtą XIX amžiaus antros pusės žemėlapį. Jame aiškiai matomi pirmosios bažnyčios ir penkių šalia esančių pastatų kontūrai.

Viename jų gyveno M. K. Čiurlionio tėvai, jo tėvas buvo vargonininkas, chorvedys.

„Džiaugiuosi, kad idėja Senojoje Varėnoje kūrybiškai ir patraukliai išplėtoti M. K. Čiurlionio gimtinės motyvą pamažu skleidžiasi prasmingais ženklais. (...) Tikimės, kad Senoji Varėna taps dar didesniu traukos centru M. K. Čiurlionio kūrybos mylėtojams bei mūsų krašto svečiams“, – sakė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.

Sekmadienį Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje taip pat vyks iškilmingas Varėnos rajono kultūrai nusipelniusių žmonių apdovanojimo „Sidabrinės bitės“ ženklu ir Varėnos rajono savivaldybės premija renginys.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) − vienas žymiausių Lietuvos menininkų, kompozitorius, dailininkas, chorų dirigentas, literatas.

Išskirtinis projektas

M.K.Čiurlionio galerijoje šeštadienį bus pristatomas išskirtinis projektas „Angelų takais“. Tai 20 min. virtualios realybės filmukas, leidžiantis žiūrovams atsidurti M.K.Čiurlionio paveiksluose ir kartu išgirsti jo muziką.

„Pagrindinis noras – kad šis projektas atsirastų arčiausiai autoriaus darbų. Žmogus galėtų pamatyti originalius paveikslus, pasinerti į virtualią realybę ir grįžti atgal. Visiškai sutinkame, kad tai nėra tas pats, kas originalus paveikslas, nenorėjome konkuruoti su juo. Tačiau mums technologijos leido perteikti M.K.Čiurlionio paveikslo dvasią, leisti žmonėms pasinerti į kūrybą. Tai buvo sudėtinga užduotis, jautėme didelę atsakomybę“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo projekto „Angelų takais“ kūrybos prodiuseris Vitalijus Žukas.

„Nenorėjome pasinaudoti M.K.Čiurlioniu ir užklijuoti jį lipdukais, bet norėjome jautriai perteikti tai, kas buvo jo kūryboje ir pasaulyje. Kai pradėjau domėtis, man M.K.Čiurlionis atsiskleidė. Kai susidėjo vaizdas, formos ir garsas, pastebėjome, kad visa jo kūryba dera tarpusavyje, todėl virtualios realybės projektas yra puiki galimybė perteikti M.K.Čiurlionio kūrybą ir tai leis dar labiau susidomėti šiuo iškiliu menininku“, – antrino režisierė Kristina Buožytė.

Unikalaus projekto autoriai tikino, kad pasaulyje yra daug virtualios realybės pavyzdžių, bet M.K.Čiurlionis išskirtinis tuo, jog pats kūrė ir paveikslus, ir muziką. Dažnai galerijos lankytojai į autoriaus kūrybą glalėjo žiūrėti atskirai, o projektas „Angelų takais“ leido viską apjungti ir paveikslus ne tik pateikti kaip nesibaigiantį sapną, bet jį papildyti ir muziko garsais, kurie sustiprino bendrą jausmą ir emocijas.

Pirmieji virtualiai į M.K.Čiurlionio kūrybą pasinėrę lankytojai neslėpė susižavėjimo ir tikino, kad tai leido į autorių pažvelgti dar kitomis akimis.

„Neįsivaizduojamas įspūdis, kai esi begalinėje erdvėje, kartu keliauji su debesimis, negali atsistebėti spalvotais angelais, kartu esi valtyje. Tai gilus ir nepaprastai sukrečiantis pojūtis. Mane labai sužavėjo“, – savo įspūdžiais pasidalijo Kalbos premijos laureatė Violeta Bakutienė.

„Sunku pasakyti, kaip jaučiuosi, tikrai nesinorėjo, kad visa tai baigtųsi. Toje paslapties atodangoje, skrydyje visada girdėjau ir aplinkinių žmonių balsus, tad buvo ryšys su žeme. Daug metų draugauju su M.K.Čiurlioniu, turėdamas bent vieną laisvą akimirką, visada perbėgu aplink paveikslus, bet mano vaizduotė būdavo pakankamai ribota. Po kelių sluoksnių vis tiek turėjau sieną. Dabar pažiūrėjus virtualiai man atsivėrė nesibaigianti amžinybės gelmė“, – tik nusiėmęs virtualios realybės akinius atsistebėti pamatytais vaizdais negalėjo Kauno nacionalinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.

Virtualios realybės projektas „Angelų takais“ jau sulaukė tarptautinio dėmesio ir buvo atrinktas į 75-ojo Venecijos kino festivalio „Biennale college cinema – Virtual reality“ konkursinę programą, tad tai leis pasauliui dar labiau pristatyti M.K.Čiurlionio kūrybą.

Gimtadienio renginiai

Galimybė virtualiai pamatyti M.K.Čiurlionio paveikslus – ne vienintelis renginys, skirtas paminėti šio autoriaus gimtadienį. Muziejaus atstovai pristato eilę renginių.

Rugsėjo 21-ąją bus švenčiamas tikrasis M.K.Čiurlionio gimtadienis. Galerijoje bus vykdomos ekskursijos po paveikslus, kurie yra panaudoti virtualios realybės projekte. Muziejus paruošė įvairių edukacijų, kuriose vaikai galės atkurti paveikslus, susipažinti su M.K.Čiurlionio slaptu šriftu ir pan.

Šios šventės proga lankytojai galės pamatyti iš muziejaus saugyklų išimtus eksponatus: pirmąjį Sovietinėje Lietuvoje Juozo Kalinausko sukurtą medalį M. K. Čiurlionio atminimui, Kazio Šimonio – „Angelą“, iš liaudies meno skulptūros rinkinio atkeliavusį „Trimituojantį angelą“.

Dar tariamės su Romos muziejumi. Yra planų sudalyvauti ir parodoje Kinijoje. Tokiomis parodomis skleidžiame M.K.Čiurlionio kūrybą pasauliniame kontekste.

Kelionė po pasaulį

M.K.Čiurlionio galerija siekia kuo plačiau paskleisti pasauliui žinią apie šį autorių, todėl į įvairias šalis suplanuota nuvežti parodyti dalį M.K.Čiurlionio darbų.

Šiemet keli M.K.Čiurlionio darbai keliauja po Vokietiją ir Ispaniją. Vokietijoje įvyko paroda, skirta augalams ir simbolizmui. M.K.Čiurlionis vienas iš 20 menininkų, kuris buvo įtrauktas į parodą.

Kaip tik šiuo metu M.K.Čiurlionis svečiuojasi ir Saragosoje. Vėliau lankysis Vilniuje, Rygoje, Londone, Niujorke.

„Dar tariamės su Romos muziejumi. Yra planų sudalyvauti ir parodoje Kinijoje. Tokiomis parodomis skleidžiame M.K.Čiurlionio kūrybą pasauliniame kontekste“, – minėjo M.K.Čiurlionio galerijos vadovė Ina Pukelytė.

JI pridūrė, kad dabar keliems metams į priekį suplanuotos M.K.Čiurlionio darbų kelionės, tačiau 2022-aisiais, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine, norima, kad darbai būtų Kaune ir visi pas mus važiuotų gėrėtis autoriaus kūrybos perlais.

"Kuopa nemano pasitenkinti vien Čiurlionies paveikslų išpirkimu. Ji deda Čiurlionį tik savo veikimo pamatan" (iš bukleto "Čiurlionies kuopa", Vilnius, 1913).

Kliūtys gimtinėje

Apie M.K.Čiurlionio draugijos, tarsi Čiurlionies kuopos veiklos pratęsėjos, steigimą mąstyta dar praeito šimtmečio septintojo dešimtmečio pradžioje. Iniciatorius buvo šio menininko gyvenimo ir kūrybos tyrėjas profesorius Vytautas Landsbergis, tam subūręs meno kūrėjų, vertintojų ir gerbėjų grupę. Tuometė valdžia tam nepritarė ir paruoštas tekstas su iniciatyvinės grupės parašais spaudoje nebuvo atspausdintas, matyt, dėl tuometės sovietinės valdžios neigiamo požiūrio į tautines apraiškas respublikose, ypač turinčias gilią prasmę ar modernesnę formą.

Taip M.K.Čiurlionio draugija Lietuvoje tuomet nebuvo oficialiai įteisinta, nors pasaulyje, pavyzdžiui, Japonijoje, ypač Sovietų Sąjungoje – Kazanėje, Odesoje, Sankt Peterburge (anuomet Leningradas) ir kai kuriuose kituose miestuose, prie mokslo draugijų, netgi mokyklose kaip tik nuo 1962–1963 m. aktyviai buvo kuriami M.K.Čiurlionio klubai, būreliai. Juos steigė draugystės traukiniais ar kitaip keliavę šviesių pažiūrų ekskursantai, apsilankę ir M.K.Čiurlionio kūrinių ekspozicijoje Kaune, išklausę muziejaus ekskursijų vadovų, mokslo darbuotojų, ypač M.K.Čiurlionio sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės pasakojimų apie brolį ir jo kūrybos paslaptis.

Kova dėl patalpų

1985–1986 m. prasidėjusios "perestroikos" aidams pasiekus Lietuvą, čia sužibo ne tik laisvės siekio kibirkštis. Suaktyvėjo ir kai kurių asmenų ar organizacijų viltis pagerinti ar praplėsti savo galimybių ratą, pagerinti darbo sąlygas. Tai vyko ir po bendru stogu gyvuojančiuose M.K.Čiurlionio dailės bei Karo ir istorijos muziejuose, nepaisant, kad 1930 m. statytas pastatas, skirtas Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukakčiai paminėti, buvo suprojektuotas dviem muziejams, su atskirais fasadais. Pastate turėjo tilpti ir tilpo du muziejai – Vytauto Didžiojo kultūros muziejus ir tuo pačiu vardu pavadintas Karo muziejus.

Patalpų, aišku, trūko visiems, bet Karo muziejus buvo karingesnis. Pratęsiant generolo Vlado Nagevičiaus veiklą, 1985–1986 m. panorėta užimti jau visą pastatą, paliekant M.K.Čiurlionio muziejui tik architekto Felikso Vito suprojektuotą M.K.Čiurlionio galeriją su praėjimu pro drabužinę. M.K.Čiurlionio muziejaus vadovybė su visais kitų skyrių eksponatais ir darbuotojais esą turėtų išsikelti į vieną iš savo įkurtų filialų – Mykolo Žilinsko galeriją.

Šį Karo ir istorijos muziejaus ketinimą rėmė tuometė Lietuvos valdžia. Norą savo reikmėms turėti visą XX a. pradžioje statytą pastatą galima suprasti – trūko patalpų. Reikia prisipažinti, kad ir mes, dar jauni būdami M.K.Čiurlionio muziejaus darbuotojai, kartais apie tai pasvajodavome, tačiau žygių neplanavome. Už tokias mintis mus netgi muziejaus direktorius Petras Stauskas sugėdindavo.

Turėdami tikslą užvaldyti pastatą, P.Stausko kabinete, reikalaudami jo sutikimo, ne kartą tuo metu lankėsi tuometis Karo muziejaus direktorius kartu su Lietuvos valdžios atstovais. P.Stauskas sutikimo nedavė, pažiūrėdavo pro langą, patylėdavo, nors jam grasino atleidimu iš einamųjų pareigų, tai ir buvo įvykdyta. Spauda straipsnių ta tema, kaip minėta, net nepriėmė. Tuomet į M.K.Čiurlionio skyrių vėl užėjo direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams dailininkas Kęstutis Žitkus ir pasakė: "Dabar tai jau reikia kurti M.K.Čiurlionio draugiją, kad visuomenė galėtų ginti mūsų muziejų."

Tai ir steigiame prie Kultūros fondo kaip jo padalinį, jie ten Maskvoje nesusigaudys, kas tai yra.

Ši užduotis ir buvo pirmasis 1987 m. spalio 5 d. Kaune M.K.Čiurlionio muziejaus adresu (V.Putvinskio g. 55) įregistruotos Lietuvos kultūros fondo M.K.Čiurlionio draugijos labai reikšmingas darbas.

Po muziejaus sparnu

Po šios K.Žitkaus pareikštos idėjos draugijos įkūrimo darbai ir veikla prasidėjo tuoj pat, 1986 m. Buvo susisiekta su prof. V.Landsbergiu, ieškota daugiau veiklių asmenų. Patarus Kazimierai Kairiūkštytei-Galaunienei, kreiptasi į Veterinarijos akademijos Chemijos katedros docentę biochemikę Remigiją Bukaveckienę. Ji, be savo tiesioginio pedagogės darbo, buvo įkūrusi kultūrinės krypties fakultatyvą ir tarp kitų organizuojamų užsiėmimų dažnai su studentų grupėmis ir dėstytojais ateidavo ir į M.K.Čiurlionio galeriją, artimai bendravo su vedėja Valerija Čiurlionyte-Karužiene. Neretai galerijoje prie M.K.Čiurlionio kūrinių skambėdavo šio kolektyvo atliekamos dzūkų kaimo dainos, eilės. Ši veikla taip pat buvo paliesta čiurlioniškosios dvasios. Pirmoji draugijos ilgametė iždininkė taip pat buvo Laima Jacinavičiūtė, kartu buvo ir Dalia Striogienė, aktorė Rūta Staliliūnaitė, muzikė Rymantė Šerkšnytė, daug kitų.

Tuometis kultūros ministras Jonas Bielinis, suprantama, mūsų kuriamos draugijos neregistravo. Prof. V.Landsbergis patarė kreiptis į Česlovą Kudabą, kuris tuo metu buvo įkūręs Lietuvos kultūros fondą, visasąjunginio Kultūros fondo padalinį ir buvo jo valdybos pirmininku.

Su raštu, kuriame buvo reiškiamas noras draugiją kurti prie muziejaus kaip Lietuvos kultūros fondo padalinį, nes ji sutelktų pasaulio visuomenę, kuri vis labiau domisi M.K.Čiurlionio kūryba, nuvykome pas Č.Kudabą.

Paskaitęs ir išklausęs fondo valdybos pirmininkas tepasakė: "Tai ir steigiame prie Kultūros fondo kaip jo padalinį, jie ten Maskvoje nesusigaudys, kas tai yra." Tuoj po mūsų priglaudimo, prie šio fondo buvo įkurta Vydūno draugija, vėliau ir daugiau. M.K.Čiurlionio draugija labai dėkinga šviesaus atminimo Lietuvos kultūros fondo vadovui, jo darbuotojams, fondo Kauno skyriui už taip reikalingą pagalbą, patarimus mūsų darbo pradžioje.

Draugijos steigimo iniciatyvinėje grupėje ir buvo šie asmenys: P.Stauskas, V.Landsbergis, M.Kulikauskienė ir R.Bukaveckienė. Steigiamasis susirinkimas įvyko M.K.Čiurlionio dailės muziejaus M.K.Čiurlionio galerijos muzikos salėje, pirmininkavo V.Landsbergis, sekretoriavo Nijolė Adomavičienė ir Virginija Lukošienė, išrinkta taryba, patvirtinti įstatai, numatytos veiklos gairės, įstojo 43 nariai. Pirmininku buvo patvirtintas V.Landsbergis, pavaduotoja – M.Mildažytė-Kulikauskienė, sekretore – R.Bukaveckienė, iždininke – L.Jacinavičiūtė.

Padėjo dėmesys iš užsienio

Konsultuodamas draugijos kūrimo reikalais ir vėliau, nekreipdamas dėmesio į jam gresiančius nemalonumus, muziejų ypač aktyviai gynė prof. V.Landsbergis. Buvo daug veiksmų, pokalbių, taip pat ir Kultūros ministerijoje.

Muziejaus darbuotojos, iškilus aptariamai M.K.Čiurlionio dailės muziejaus patalpų okupacinei grėsmei, galvodamos, kad nukentės mažiau, negu į tai įsitraukę vyrai, nutarė be jų ginti savo darbovietę. Narsiausios buvo Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus vedėja Zita Railienė, Liaudies meno skyriaus vedėja Kazimiera Kairiūkštytė-Galaunienė, skyriaus darbuotoja Aldona Rimdeikienė, muziejaus sekretorė referentė Danguolė Aleksynienė ir kitos. Žinoma, ir mes su R.Bukaveckiene. Pastaroji tapo ne tik draugijos nare, bet beveik ir muziejininke. Buvo rašomi raštai, vežami į Vilnių, piketuojama. Teko parašyti straipsnių, bet jų dienraščių redakcijos negalėjo priimti ir atspausdinti.

Reikalams negerėjant buvo nuspręsta šią žinią perduoti į užsienį. Apie tai buvo kalbėta su muziejaus ekspozicijose apsilankiusiais Amerikoje gyvenančiais lietuviais. Tačiau žodis – ne raštas, juo sunku pasiremti. Galiausiai "Gimtajame krašte", sutikus vyr. redaktoriui Algimantui Čekuoliui, pasirodė dailininko prof. Antano Gudaičio straipsnis. Jis sukėlė plačią, galima sakyti, tarptautinę diskusiją, apie tai kalbėjo ir "Amerikos balsas".

Galutinai represijos baigėsi, kai, Kultūros fondui tarpininkaujant, abiem muziejams bendrai buvo išrūpintas Architektūros ir istorijos paminklo statusas ir dėl to neleidžiama keisti netgi pastato paskirties. Šiam statusui gauti reikalingą raštą pasirašė tuometis muziejaus direktorius Malvydas Sakalauskas, nes P.Stauską už nepaklusimą ministras J.Bielinis jau buvo atleidęs iš direktoriaus pareigų.

Norint išvengti galimų nemalonumų, buvo nutarta nutylėti, kad toks raštas pasiųstas. Praėjus kiek laiko, tarsi pro šalį eidamas, į M.K.Čiurlionio skyrių užėjo direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams inžinierius Bernardas Sliesoraitis ir sako: "Kaip įdomu, nei mes, nei kaimyninis muziejus neprašėme, o atsiuntė raštą, kad bendram mūsų muziejų pastatui paskirtas toks reikšmingas statusas." Tuomet mes nieko neatsakėme. Kad dėl to gerokai padirbėjome, prisipažinome gal tik po penkiolikos metų.

Tinklas visoje Lietuvoje

Įkūrus M.K.Čiurlionio draugiją, muziejaus vadovybė jai suteikė patalpas M.K.Čiurlionio galerijoje (V.Putvinskio g. 55), kur ir vykdavo didžioji renginių dalis. Galeriją remontuojant, draugiją su jos dokumentais kuriam laikui priglaudė Kauno menininkų namai. Pavaduotojos pareigas iš M.Kulikauskienės tuomet realiai perėmė Menininkų namų direktoriaus pavaduotoja Laima Rainienė. Ji labai daug padėjo sprendžiant įvairius draugijos reikalus, ypač profesionaliai rengiant kai kuriuos projektus, dokumentus ir kt.

Bėgant laikui draugijos nariais Lietuvoje tapo daugiau kaip 200 asmenų, vėliau jų skaičius sumažėjo.

Įkūrus draugiją, tuo pačiu metu įsikūrė skyriai Vilniuje, Senojoje Varėnoje, Druskininkuose, iš dalies ir Plungėje. Buvo sudarytos skyrių tarybos, patvirtinti jų pirmininkai, kiti atsakingi asmenys: M.K.Čiurlionio gimtinėje, Senojoje Varėnoje, daug metų draugijos veiklą organizavo pedagogė Gražina Jaronienė, Didžiojo menininko taip mylimuose Druskininkuose vadovavo menotyrininkas, dailininkas, muziejininkas Adelbertas Nedzelskis. Suaktyvėjo M.K.Čiurlioniui skirta veikla ir Plungėje. Ten M.K.Čiurlionio vietas tyrė ir spaudoje aprašė kraštotyrininkė Eleonora Ravickienė, paminklosaugininkė Milda Muralienė, kiti jų bendražygiai, vyko renginiai. Vilniečių veiklą koordinavo V.Landsbergis, aktyviai dirbo kiti tarybos nariai.

Bėgant laikui draugijos nariais Lietuvoje tapo daugiau kaip 200 asmenų, vėliau jų skaičius sumažėjo. Šiuo metu Kaune yra apie 40 aktyvių narių.

Draugijos pirmininku, kaip minėta, steigiamajame susirinkime buvo patvirtintas prof. V.Landsbergis. Pirmininko pavaduotojomis, vėliau ir Kauno skyriuje – nuo draugijos įkūrimo ir veiklos pradžios buvo M.Mildažytė-Kulikauskienė, šiai tarnaujant muziejuje ir pradėjus aktyviau rinkti medžiagą M.K.Čiurlionio piešinių ir grafikos darbų katalogui, realiai ją pakeitė Laima Rainienė, dabar tas pareigas eina Daina Kazlauskienė

Sekretorė nuo draugijos įkūrimo buvo R.Bukaveckienė, vėliau, draugijos centrą rengiantis iškelti ir iškėlus į Vilnių, Kaune tas pareigas perėmė Eugenija Lašienė, kuri ne tik puikiai vykdė šį jai patikėtą darbą, bet ryžtingai ant savo pečių nešė draugijos Kauno skyriaus steigimo ir savarankiškos Kauno M.K.Čiurlionio draugijos įkūrimo rūpesčius. Jos netekus, sekretoriavo ir sekretoriauja Dalia Striogienė, kuri nuo pat pradžių buvo tarp pagrindinių pagalbininkių.

1987 m. spalio 5 d. išrinktos pirmosios tarybos nariais tapo V.Landsbergis, Vladas Žukas, Laimė Lukošiūnienė, P.Stauskas, Algimantas Kubiliūnas, R.Bukaveckienė, M.Mildažytė-Kulikauskienė, Romualdas Neimantas, A.Nedzelskis, R.Ravickienė, Laima Jacinavičiūtė. Reikia akcentuoti, kad nuo pat draugijos veiklos pradžios labai aktyviai talkininkavo Rimantė Šerkšnytė, Rokas Zubovas, Sonata Bielionytė, daug kitų. Draugijos veiklą labai rėmė M.K.Čiurlioniui artimiausi asmenys – jo dukra rašytoja Danutė Zubovienė ir jos vyras architektas Vladys Zubovas, vaikaitė Dalia Zubovaitė-Palukaitienė, provaikaitis Rokas Zubovas ir kiti. Jie vieni pirmųjų tapo šios draugijos nariais. Laikui bėgant, draugijos tarybos sudėtis taip pat šiek tiek kito.

Veikla Kaune

Nutarus M.K.Čiurlionio draugijos centrą iškelti į Vilnių, į butą name, kuriame M.K.Čiurlionis yra gyvenęs (V.Savičiaus g. 11), 1997 m. Kaune buvo oficialiai įregistruotas draugijos skyrius. Pirmininku buvo išrinktas Kauno valstybinio choro vadovas prof. Petras Bingelis. Norint išvengti finansinių trukdžių, 2006 m. buvo atsisakyta skyriaus statuso ir įkurta savarankiška Kauno M.K.Čiurlionio draugija. Jos vadovu ir toliau dirba P.Bingelis, Pagrindiniai darbo barai liko tie patys.

Kaip minėta, veikla Kaune, ne vien steigiamoji ir ginamoji, prasidėjo dar 1986 m. Parengiamųjų susirinkimų steigimo, veiklos ir kitais reikalais būta ne vieno. Neretai kartu su M.K.Čiurlionio skyriumi organizuotos pažintinės ir kūrybinės išvykos "Čiurlionio keliais", M.K.Čiurlionio gimimo ir mirties datų pagerbimai, kiti renginiai. Suorganizuoti atminimo vakarai, skirti Jadvygai Čiurlionytei, Povilui Čiurlioniui, V.Čiurlionytei-Karužienei.

Buvo manyta dirbti ne vien švietėjišką darbą, bet vystyti ir mokslinį tiriamąjį, kaupti literatūrą apie M.K.Čiurlionį, pagelbėti prižiūrėti memorialines vietas, padėti visuomenei pažinti čiurlioniškąją aplinką, pakeliauti jo keliais, akcentuota jaunimo švietimo būtinybė.

Renginiai vyko ir vyksta daugiausia M.K.Čiurlionio galerijos muzikos ir Kauno menininkų namų salėse, yra vykę Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno valstybinės filharmonijos salėse, Kauno arkikatedroje bazilikoje, Kauno Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, Kristaus Prisikėlimo bazilikoje.

Įvertinus M.K.Čiurlionio muziejaus veiklą, apsistota prie šių darbo krypčių: "Diena su Čiurlioniu" (kasmečiai teminiai renginiai Kauno jaunimui); "Jaunųjų čiurlioniečių klubas" (vadovė – mokytoja, dailininkė Ona Leonavičiūtė) suburia moksleivius iš įvairių Kauno mokyklų į plenerus, renkamas folkloras, muzikuojama.

Buvo surengta plenerų, tarp kitų – ir Švendubrėje (įrašytos Genutės Paškevičienės dainos, pasakojimai, prisiminimai), Zervynose (audimo pleneras pas audėją Birutę Tamulevičienę, Varėnoje, Merkinėje, kur pas keramiką Petrą Pretkelį tyrinėtos juodosios keramikos paslaptys. 1997 m. vykta į Pustelniką (dabar Markos) prie Varšuvos, kur M.K.Čiurlionis gydėsi ir mirė.

2007 m. vyko trumpalaikis pleneras Riebiniuose netoli Rezeknės (Latvija), kur inžinieriaus S.Kerbedžio dvare Varšuvos meno mokykla buvo įkūrusi kūrybos namus – juose tris savaites gyveno ir M.K.Čiurlionis. 2000-aisiais kurta ir Palangos kūrybos namuose – šiame mieste M.K.Čiurlionis kartu su žmona Sofija praleido daug laimingų dienų.

Buvota Žemaitijoje, atskirai – Plungėje, Molėtų astronominėje observatorijoje, Vilkijos A. ir J.Juškų muziejuje, organizuoti pleneriukai Pažaislyje – "Rudens šiokiadieniai", lankomi M.K.Čiurlionio namai Vilniuje ir t.t.

Po plenerų ar išvykų buvo organizuotos dalyvių darbų parodos (iš viso – apie septyniolika), esė, eilėraščių konkursėliai. Ypatinga paroda surengta Vokietijoje, Erfurto apygardos rotušėje. 2001 m. išleistas Kauno moksleivių kūrybos almanachas "Žvalgykis nuo aukštų bokštų", skirtas M.K.Čiurlionio 130-ųjų gimimo metinėms, o 2011-aisiais išleistas albumėlis "MKČ. Vilties preliudas", skirtas UNESCO paskelbtiems M.K.Čiurlionio metams.

Draugijos nariams organizuotos pažintinės išvykos "Čiurlionio takais" po Lietuvą, kartu su Lietuvos dailininkų sąjunga surengta išvyka į Paryžių, Orsė muziejų, kur tuo metu vyko M.K.Čiurlionio kūrinių paroda, į Sankt Peterburgą.

Nuolatinis Kauno valstybinės filharmonijos indėlis į jaunimo muzikinį švietimą – kasmet Kauno moksleiviams išdalijama po šimtą bilietų į festivalio kompozitorių M.K.Čiurlionio ir E.Griego festivalio koncertus.

Mokslinės paieškos ir ryšiai

Lokalizuota Antrosios lietuvių dailės parodos Kaune tikroji vieta, kurios pagrindinis organizatorius ir rengėjas buvo M.K.Čiurlionis. 2015 m. gruodžio 12 d. atidengtas šį įvykį menantis memorialinis paminklas.

Vyksta mokslinės paieškos objektų ar įvykių, susijusių su M.K.Čiurlionio gyvenimu ir veikla Kaune. Nustatyta, kad prie 21 objekto (pastatų, statinių ir pan.) galima kalbėti apie M.K.Čiurlionį (tyrėja ir ekskursijų vadovė – Regina Levandauskienė).

Palaikomi ryšiai su Sankt Peterburgo M.K.Čiurlionio draugija. 2017 m. M.K.Čiurlionio dailės muziejuje vyko bendra konferencija "M.K.Čiurlionis ir Rerichas".

Kartu su M.K.Čiurlionio skyriaus darbuotojais ir muziejaus direkcija palaikomi ryšiai su Lenkijos M.K.Čiurlionio mokslo ir meno draugija.

Kauno M.K.Čiurlionio muziejuje dvi dienas vyksta intensyvios kūrybinės dirbtuvės. Dailės studentai kartu su iliustratorėmis Migle Anušauskaite ir Gerda Jord kuria komiksus apie dar galbūt niekam nežinomą M.K.Čiurlionio gyvenimo pusę.

Pirmą kūrybinių dirbtuvių dieną dalyviams buvo papasakota apie menininko biografiją ir kūrybą, atskleisti įdomesni faktai. „Pakalbėjome apie komikso formą, kaip jį piešti, davėme praktinę užduotį pabandyti sukurti kelis skirtingus personažus“, - pasakojo viena iš dirbtuvių vedėjų, žinoma komiksų autorė M.Anušauskaitė.

Šiandien visa informacija apie M.K.Čiurlionį pradėjo gulti ant popieriaus: dirbtuvių dalyviai kūrė savo herojaus išvaizdą, bruožus, charakterį. Birželio 18 dieną muziejuje bus atidaryta paroda, kurioje bus pristatyti per savaitę sukurti komiksai.

„Apie M.K.Čiurlionį yra labai daug biografinės ir vizualinės medžiagos, pati jo gyvenimo istorija yra turtinga įdomių faktų. Todėl dalyviai patys rinkosi istorijas. Medžiagos yra tiek, kad dar daugiau studentų turėtų ką sukurti“, - šypsojosi dirbtuvių vedėja G.Jord, kuri kartu su M.Anušauskaite neseniai išleido komiksą apie S.Darių ir S.Girėną.

„M.K.Čiurlionis yra labai patraukli istorinė figūra, su kurios gyvenimo istorijomis galima būtų žaisti, ir tai dar niekada nebuvo padaryta. Patiems muziejininkams buvo labai linksma rinkti tokią medžiagą. Dažniausiai mūsų yra prašoma surasti formalių faktų, o dabar buvo prašymas surasti įdomybių. Visi kibo į medžiagą su visai kitokiu įkvėpimu, pasirodė, kad tų istorijų yra begalė, ir jas panagrinėti yra labai įdomu“, - sakė muziejininkė Julija Račiūnaitė.

Anot jos, dirbtuvių vedėjos buvo pasirinktos neatsitiktinai. „Mano ir kolegų nuomone, komiksas apie S.Darių ir S.Girėną buvo smagus šviežio oro gūsis, o visas jo humoras buvo taktiškas ir subtilus. Man atrodo, kad mūsų kartos žmogui sunku žiūrėti į asmenybę, kai vienintelis jos pristatymo būdas – išstatymas su didžiuliu patosu ant pjedestalo“, - pasak A.Račiūnaitės, M.K.Čiurlionio muziejus šiuo ir kitais renginiais siekia nupūsti dulkes nuo vien akademikams pritaikyto M.K.Čiurlionio įvaizdžio.

Kol kas komiksus galima bus paskaityti muziejaus parodoje, o vėliau jie galbūt atsiras ir kultūros žurnale „Literatūra ir menas“.

Šeštadienį kauniečiai rinkosi švęsti gimtadienį. Ne savo – pagarba buvo atiduota Lietuvos dailės ir muzikos klasikui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui.

Siūlė ekskursijas

Minint 139-ąsias menininko gimimo metines šiandien lankytojai buvo kviečiami nemokamai apžiūrėti Nacionalinio M.Čiurlionio muziejaus ekspoziciją, sudalyvauti teminėse ekskursijose ir kartu su vaikais pafantazuoti kūrybinėse dirbtuvėse.

Specialiai šią dieną į muziejų atėjusi ponia Teresė teigė užsiregistravusi į visas tris gimtadienines ekskursijas. Paklausta, ar nepavargs, moteris nusijuokė: “Aišku, kad ne!”.

“Labai džiugu, labai geras renginys. Stebiuosi, kad ir pakankamai žmonių susirinko, – džiaugėsi moteris. Kitam, jubiliejiniam M.K.Čiurlionio gimtadieniui ji siūlytų surengti gyvos muzikos koncertą pagal kompozitoriaus kūrybą. – "Man atrodo, kad būtų labai gražu, iškilmingiau. Bet ir dabar gražu, kad po ekskursijos penkiolika minučių galime pasiklausyti muzikos”.

Ieškojo reprodukcijos

Ponia Teresė prisipažino mėgstanti lankytis visuose muziejuose ir jų renginiuose, tačiau yra ir M.K.Čiurlionio gerbėja. “Jis yra mūsų pasididžiavimas", – sakė pašnekovė.

Moteris ieškojo dailininko paveikslo “Raigardo slėnis” reprodukcijos, kurią norėjo įsirėminti. “Mano anūkas Raigardas, – šypsojosi Teresė. – Jau kiek metų ieškau, bet nerandu niekur šito darbo.”

Pasak jos, nors anūkai dar maži, bet jau lanko kultūrinius renginius. “Nuo to ir reikia pradėti”,  – ankstyvos edukacijos naudą akcentavo kaunietė.

Kūrė savo paveikslą

Įvairių kūrybinių užsiėmimų vaikams nuolat siūlantis Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus ir klasiko gimtadienio dieną kvietė vaikus bei suaugusiuosius pasinerti į savo ir dailininko fantazijų pasaulį.

“Į M.K.Čiurlionio kūrybą galima žiūrėti iš labai daug pusių. Galima ir labai profesionaliai, ir labai žaismingai, – pasakojo gimtadienines kūrybines dirbtuves vedusi muziejininkė Toma Šilinaitė. – M.K.Čiurlionis tikrai skatina įvairiausias fantazijas.”

Anot T.Šilinaitės, dailininkas tapė nemažai pasakų, o pasakos labai tinka darbui su vaikais. Tad ir šių kūrybinių dirbtuvių tema – pasakos debesyse.

“M.K.Čiurlionios nutapė paveikslą “Karalaičio kelionė”, kuriame visi personažai ir scenografija yra danguje, iš debesų. Ir mes pasiruošėme tokį dangų, kuriame kviečiame ir vaikus, ir suaugusiuosius fantazuoti, iš debesų sukurti savo gyvą paveiklą”, – apie dirbtuves pasakojo jų vedėja.

Pasakų tema šeštadienį buvo gvildenama ir vienoje iš ekskursijų. Tad pirmiausia žmonės buvo kviečiami susipažinti su M.K.Čiurlionio kūryba, o vėliau sukurti savo paveikslą.