Gausi Lietuvos jaunių ir jaunimo delegacija, Belgrade baigusi savo pasirodymą keletu dienų anksčiau, „Ranko Žeravica“ sporto arenoje emocingai palaikė paskutinę savo dalyvę. Merginų (iki 21 metų) svorio kategorijos (iki 61,2 kg) finale Lijana Lipinskaitė susikibo su slovake Eva Erdelyjova. Kova vyko labai intensyviai ir permainingai. Abi atletės keitėsi smūgiais bei nevengė imtynių veiksmų parteryje. Vis dėlto pabaigoje daugiau ištvermės turėjo ir tikslesnė buvo Slovakijos komandos lyderė, kuriai ir atiteko aukso medalis. Lietuvė pasipuošė sidabru, o už jos nugaros likusi Serbijos atstovė Anastasia Rajkovič tenkinosi bronziniu apdovanojimu.

Pasak L. Lipinskaitės trenerio Mindaugo Smirnovo, jo auklėtinė rengdamasi pirmenybėms išliejo daug prakaito, todėl į finalą stojo geros sportinės formos. Vis dėlto varžovė iš Slovakijos pademonstravo aukščiausio lygio meistriškumą ir pelnytai nugalėjo. 20-metei lietuvei tai buvo jau antrasis Europos čempionato sidabras. Pirmą sykį tokios pat vertės medalį ji iškovojo 2022 metais Italijoje.

Tarptautinės mišrių kovos menų federacijos (IMMAF) surengtose Senojo žemyno pirmenybėse jėgas išbandė 12 jaunųjų Lietuvos atletų. Jie atstovavo Vilniaus „Warriors team“, „Lutador Klaipėda", Jurbarko/Raseinių „Pantera“ ir Vilniaus „Pankratos“ klubams. Pastarojo atstovė Sofija Mokšina jaunesnės amžiaus grupės svorio kategorijoje iki 40 kg laimėjo bronzos medalį.

Lietuvos MMA federacijos vadovo M. Smirnovo teigimu, pasirodymas Belgrade ne vienam mūsų delegacijos atstovui buvo pirmas karjeroje, tad suteikė itin vertingos patirties ateities turnyrams. O jų šiemet laukia dar ne vienas. Tarp artimiausių startų – jau šį mėnesį vyksiantis Lietuvos MMA taurės atvirasis turnyras bei gegužę startuosiantis Baltijos IMMAF oficialus čempionatas. Rudenį mūsų rinktinės laukia IAMMAF pasaulio pirmenybės Kazachstane.

Belgrado „Ranko Žeravica“ sporto arenoje pastarosiomis dienomis ne kartą plazdėjo Lietuvos trispalvė, lydėjusi į kovos narvą mūsų šalies atstovus.

Pasipuošė bronza

Pirmoji ant Senojo žemyno jaunimo čempionato prizininkų pakylos užkopė Sofija Mokšina. Vilniaus „Pankratos“ klubo auklėtinė svorio kategorijos iki 40 kg rungtyje iškovojo bronzos medalį.

Anot prizininkę treniruojančio jos tėčio Konstantino Mokšino, auklėtinės pasiekimas nebuvo atsitiktinis, nes Europos pirmenybėms ji kruopščiai ruošėsi. Pastaruoju metu S. Mokšina savo meistriškumą intensyviai šlifavo įvairiuose tarptautiniuose graplingo imtynių turnyruose.

Kitiems jauniesiems Lietuvos sportininkams pirmosiomis dienomis patekti į pusfinalius nepavyko, bet dauguma jų laimėjo nemažai dvikovų ir liko per žingsnį nuo medalių.

4 pergalių nepakako

Vilniaus sporto klubo „Warriors team“ komanda, vadovaujama trenerio Valdemaro Stančaičio, į Belgradą delegavo 4 sportininkus: Adolį Kosporovičių (jaunimo B grupė, svorio kategorija iki 57 kg),  Daigarą Kosporovičių (jaunimo A grupė, iki 61,2 kg),  Germaną Kosporovičių (jaunimo A grupė, iki 56,7 kg),  Milaną Bagdonovičių (jaunimo A grupė, iki 65,8 kg).

Geriausiai sekėsi Daigarui Kosporovičiui, kuriam tai buvo jau ne pirmos tarptautinės IMMAF varžybos. Jo grupėje buvo 18 dalyvių, kurie buvo suskirstyti į 4 pogrupius. Pagal griežtas taisykles į pusfinalius galėjo patekti tik nugalėtojas. Daigaras savo pogrupyje atlaikė net 5 kovas, iš kurių keturias laimėjo. Nepaisant gerų rezultatų pogrupyje jis liko antras, todėl į pusfinalį nepateko.

Lietuvos MMA federacijos vadovas  Mindaugas Smirnovas, pažymėjęs „Warriors team“ trenerio indėlį, padėkojo ir organizacijai „Padėk pritapti“, kuri rūpinasi minėtais sportininkais ir suteikė galimybę dalyvauti aukščiausio lygio čempionatuose.

Konkurencija - didžiulė

Paties M. Smirnovo vadovaujama sporto klubo „Pantera“ komanda į Serbiją delegavo taip pat keturis dalyvius. Raseiniškiams Rugilei Damasauskaitei (jaunimo A grupė, iki 61,2 kg) ir Deimantui Vabalui (jaunimo A grupė, 65,8 kg) tai buvo pirmosios tokio lygio varžybos. Abu naujokai turėjo atlaikyti po keturias kovas. Pirmasis blynas nebuvo saldus: nors kovos baigdavosi apylygiai, teisėjų sprendimai buvo palankesni varžovams. Kita vertus, debiutantai jau pirmajame tokio rango starte parodė tikrą kovotojų charakterį ir užsidegimą. Šiems jauniems sportininkams nepakako taškų patekti į tolimesnius etapus.

Dar vienas klubo „Pantera“ narys iš Jurbarko Deividas Barzdaitis (jaunimo B grupėje, iki 48 kg) laimėjo dvi iš keturių atrankinių kovų. Pasak trenerių, Deividas pateisino lūkesčius, nors tai jam buvo pirmosios tokio lygio varžybos.

MMA sporto klubui „Lutador Klaipėda" Belgrade atstovavo Mustafa Erdemas Doganas. Daugkartinis Lietuvos ir Baltijos šalių MMA čempionas jaunimo B grupėje (iki 57 kg) turėjo dvi kovas, kuriose pripažino oponentų pranašumą. Nepaisant kluptelėjimų, jo treneris Ernestas Slavinskas liko patenkintas įgauta labai naudinga aukšto rango varžybų patirtimi.

„Galime konstatuoti, jog tos naudingos tarptautinės patirties visi mūsų jaunuoliai pasisėmė su kaupu. Nors daugumai nepavyko iškovoti medalių, bet jie savo akimis įsitikino, kokio aukšto lygio yra konkurencija MMA varžybose. Linkiu jiems  ir toliau nuoširdžiai treniruotis bei su dar didesniu užsidegimu siekti naujų užsibrėžtų tikslų“, - sakė M. Smirnovas.

Artimiausią savaitgalį Belgrade finišuos ir vyriausios jaunimo grupės (iki 21 metų) kovos. Ten Lietuvos delegacijos nariai taikosi į aukščiausius apdovanojimus.

Apie bankų mokesčius panevėžiečiai arba nutyli, arba pyksta.

„Labai dideli įkainiai, netgi per dideli“, – kalbėjo moteris.

Apie praėjusių metų bankų pelnus bus žinoma tik kovo mėnesį. Manoma, kad jis sieks milijardą eurų, bet paslaugos žmonėms, priešingai, ne pinga, o brangsta.

„Bankai be jokių objektyvių priežasčių didino savo įkainius tiesiog dėl noro daugiau užsidirbti iš žmonių“, – teigė Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.

Už kasdienę bankininkystę kiekvienas kas mėnesį moka skirtingai. Vieniems reikia daugiau išgryninimų, pervedimų internetu. Kitiems – tik sąskaitos atidarymo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos bankas kasmet numato, kiek turi kainuoti būtiniausios banko paslaugos. Dabar jų kaina negali viršyti 1,47 Eur per mėnesį. Socialiai remtiniems asmenims – 73 centų.

„Bankai tikrai nesiūlydavo. Tam, kad rastum tokią informaciją, reikėdavo labai tiksliai žinoti, ko ieškai“, – sakė R. Jokubauskas.

Nors bazinis krepšelis pigiausias, iš tiesų jį renkasi tik kas 45 lietuvis, arba 62 tūkst. Likusieji – bankams moka daugiau.

„Bankai gali siūlyti savo krepšelius. Dažnai tie krepšeliai, kuriuos siūlo finansų įstaigos, brangesni už minimalų“, – nurodė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Mažiau nei 3 proc. pasirenka valstybinį krepšelį, nes bankai sukūrę daug daugiau jų, kurie atitinka klientų poreikius“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo bankų paslaugas atpiginti.

„Siūlome peržiūrėti būtiniausių banko mokėjimo paslaugų krepšelio apimtį tokiu būdu, kad jis atitiktų 90 proc. Lietuvos vartotojų poreikių“, – šnekėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Neaišku, kaip bus įgyvendinama, kaip pasieks tuos 90 proc. visų vartotojų“, – teigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Valdonė Darškuvienė.

Pradėti siūloma nuo kainos, kad bazinis krepšelis pigtų 50 centų. Iki vieno euro per mėnesį.

„Jei valstybė reguliuos kainą mažėjimo kryptimi, tai naujiems rinkos dalyviams bus vis sunkiau įeiti į šį segmentą“, – tvirtino E. Čipkutė.

Mokestis bankui keistųsi rečiau – ne kas metus, o kas trejus. Būtų susietas su minimalia mėnesine alga (MMA).

„Įstatyme būtų santykis su MMA“, – sakė G. Šimkus.

Pasirinkus pigiausią krepšelį žmonės gautų ir šiek tiek daugiau paslaugų. Nebe dešimt, o penkiolika pervedimų internetu bei 500 eurų išgryninimą kas mėnesį.

Visada galima rasti pretekstą norint padidinti įkainius. Tai – infliacija, bet bankų pelningumas nėra pretekstas mažinti įkainius.

Kiek tektų mokėti bankams, jeigu viršytų limitą, neaišku. Tad siūloma minimalias bankų paslaugas sieti su aktualijomis.

„2022 metais matėme, kad elektroninių mokėjimų skaičius pasiekė milijardą per metus. Būtų galima pririšti prie tokio mokėjimo skaičiaus augimo šalyje“, – kalbėjo V. Darškuvienė.

„Manome, kad penkiolika pavedimų per mėnesį yra tai, kas atitinka 90 proc. gyventojų poreikių“, – teigė finansų ministrė.

Mažinti mėnesinį mokestį tektų bankų pelnų sąskaita. Tad baiminamasi, ar jų įkainiai nepadidės kitur.

„Visada galima rasti pretekstą norint padidinti įkainius. Tai – infliacija, bet bankų pelningumas nėra pretekstas mažinti įkainius“, – nurodė R. Jokubauskas

Dėl bazinio krepšelio kainos dar turės apsispręsti Vyriausybė ir Seimas. 

„K-1 Global“ turi gerą žinią graplingo  ir  MMA kovotojams: vyks ir visame pasaulyje milijonus gerbėjų turinčios MMA kovos, už kurias atsakingą paskyrė legendinį Kazushi Sakuraba. Artimiausiuose japonų planuose – įkurti bendrą stipriausių pasaulio kovos menų organizacijų tarybą, kurioje būtų aptariami ir sprendžiami globalūs kovos menų pasaulio klausimai. Į ją  pakviesti organizacijų „ONE Championship“, GLORY, KOK, ISKA, SHOOT BOXING, KSW, SENSHI, RISE. KOK vadovai jau gavo oficialų pakvietimą dalyvauti tarybos veikloje.

Dėl atrankinių „Grand Prix“ turnyrų organizavimo K-1 organizacija veda derybas su stipriausiais Pasaulio kovos menų organizatoriais: Singapūre su „ONE Championship“ atstovais, dėl turnyro senojoje Europoje su „Glory“ organizacija, Šiaurės Europoje su KOK turnyrų organizatoriumi, Lietuvos bušido Federacijos (LBF) prezidentu Donatu Simanaičiu. Kadangi dar tebevyksta sąlygų aptarimas ir derybos, kur ir kada vyks minėti turnyrai kol kas neaišku, viskas paaiškės rudenį. Galutiniai taškai bus sudėti, kai LBF prezidentas D. Simanaitis rugsėjo 9 d. lankysis Japonijoje, „K-1 Global“ organizuojamame sunkiasvorių „K-1 Grand Prix“ turnyre. Jame dalyvaus KOK deleguotas interim sunkaus svorio čempionas, slovakų tautybės kovotojas Martinas Pacas. Panašu, kad seniausia kovos menų organizacija iš tiesų gali tapti pasaulyje stipriausių kovos menų organizacijų platforma ir pagaliau išsiaiškinti, kurios kovotojai yra stipriausi iš stipriausių.

Be galo džiugu, kad visiems Lietuvos MMA, graplingo ir K-1 sporto šakų kovotojams veriasi naujos galimybės garsinti Lietuvos vardą rytų kovos menų gimtinėje – tekančios saulės šalyje Japonijoje ir pasaulyje.

Tuo metu minimalusis valandinis atlygis būtų didinamas iki 5,65 euro vietoje 5,14 euro dabar neatskaičius mokesčių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, kartu su MMA 20 proc. didinant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo kitų metų mažiausiai uždirbantiems gyventojams atlyginimas „į rankas“ augs 76 eurais.

„Šiuo projektu didinsime mažiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų pajamas, o kita gera žinia – kad dėl to susitarėme pirmą kartą turbūt po penkių metų pertraukos su socialiniais partneriais“, – Vyriausybės posėdyje sakė M. Navickienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, MMA didinimui kitąmet iš valstybės biudžeto prireiks apie 31,4 mln. eurų.

Šiuo projektu didinsime mažiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų pajamas, o kita gera žinia – kad dėl to susitarėme pirmą kartą turbūt po penkių metų pertraukos su socialiniais partneriais.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba šiemet gegužę pirmą kartą per penkerius metus sutarė dėl MMA didinimo. Buvo sutarta MMA didinti 10 proc. kartu didinant ir NPD 20 proc. iki 750 eurų.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovas Raimondas Tamošauskas sako, kad MMA apskritai turėtų būti neapmokestinama.

„Galvojame, kad šiuo atveju tai (sutarimas didinti MMA ir NPD – BNS) yra žingsnis į priekį. Mes einame po truputį prie šito principo įgyvendinimo ir ateityje tikimės, kad minimali alga, kaip yra normaliai visame pasaulyje, bent jau didesnėje jo dalyje, tai yra neapmokestinamas dydis“, – LRT radijui sakė R. Tamošauskas. 

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad Vyriausybei siūlant mokesčių reformą verslo atstovai jaučiasi „truputį apgauti“.  

„Ką mes matome dabar, kad kartu su neapmokestinamo pajamų dydžio didinimu 20 procentų kartu yra keliami ir mokesčiai. Argumentuojama, kad mokesčius reikia kelti, nes reikia kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kas mūsų manymu nėra labai sąžininga. (...) Jaučiamės truputį apgauti“, – LRT radijui sakė A. Romanovskis.  

„Jeigu dar papildomai prie tos naštos prisidės ir mokesčių kėlimas, tai iš tikrųjų šiuo atveju našta bus sunkiai kai kuriems darbdaviams pakeliama“, – pridūrė LVK prezidentas.  

Ministerijos duomenimis, šiemet kovą Lietuvoje buvo apie 108,7 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 13,7 tūkst.

Šiuo metu MMA atskaičius mokesčius siekia 633 eurus, o iki mokesčių – 840 eurų.

Pagal Ekonominės raidos scenarijų, darbo užmokesčio augimo tempas šiemet šalyje sieks 9,1 proc., 2024 metais gali sulėtėti iki 5 procentų.

„Visgi neapmokestinamų pajamų dydis yra nustatomas su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektu, kuris yra susijęs su mokesčių reformos paketu, tai tol, kol nebus rastas visiškas sutarimas dėl mokesčių pakeitimų paketo, tikėtina, minimalios algos sprendinys lauks to bendro sutarimo ir kai jis bus rastas, tokiu atveju keliaus į Vyriausybės posėdį“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministrė.

Vyriausybė praėjusį trečiadienį aptarė MMA didinimą 2024 metais, tačiau galutinį sprendimą tiek dėl jos, tiek dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) žadėjo priimti šią savaitę.

G. Skaistė ketvirtadienį priminė, kad Trišalėje taryboje buvo sutarta MMA didinti 10 proc. iki 924 eurų su sąlyga, kad NPD augs 20 proc. iki 751 euro.

Vyriausybė planavo mokesčių reformos paketą Seimui teikti ketvirtadienį, tačiau užtrukus jo derinimui pateikimas atidėtas.

Pakete siūlomas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis, pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, investicinė sąskaita ir kiti pokyčiai. Pasak G. Skaistės, taip siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.

Verslo atstovai tikina, kad mokesčių reforma padarys žalos investiciniam Lietuvos klimatui, pakenks ekonomikos vystymuisi bei gyventojų gerovei ir prašo valdžios atidėti įstatymų priėmimą, siūlo juos tobulinti.

Atlaikytų ne kiekvienas

„Iron Sky“ (lietuviškai – „Geležinis dangus“) galėtų vadintis holivudinis aštraus siužeto trileris. Kaunietis E. Banikonis, auginantis sūnus Aironą ir Skajų, taip pavadino savo kovos menų klubą. Sujungė vaikų vardus ir sukūrė gražų sąskambį.

Dabar „Iron Sky“ klubo duris bent kartą per savaitę praveria ne tik pats sportininkas ir jo šeimos nariai, bet ir arti 100 lankytojų. Jie – nuo mažiausių vaikų iki brandaus amžiaus atletų – gilina kovos menų žinias. Ten pat sportuojančios mergaitės ir merginos per treniruotes dailina ir savo kūno linijas – visi randa sau įdomų užsiėmimą.

„Turime nemažą kovos menų salę, bokso kriaušių, letenų, pirštinių, – įrangą ir ekipuotę vardijo pašnekovas. – Yra ir svarmenų kampelis. Visi lankytojai randa kur išlieti prakaitą.“

Paklaustas, ar jo treniruotės yra sunkios, atletas teigė krūvius pritaikantis pagal kiekvieno lankytojo galimybes. Juk toli gražu ne kiekvienas sugebėtų dirbti taip pat kaip pats E. Banikonis – daugkartinis pasaulio ir Europos kikbokso čempionatų prizininkas.

Dažnas kovotojo rytas prasideda statybose, kur jis prižiūri vidaus apdailos meistrų darbą.

Įprastu sezono metu jis prakaitą lieja kasdien, dažniausiai apsiribodamas viena treniruote per dieną.

Tačiau rengdamasis varžyboms atletas krūvių apimtį padidina kelis kartus. Gerą mėnesį prieš turnyrą vyras salėje, galima sakyti, apsigyvena. Net trys treniruotės kasdien – toks jo pasirengimo varžyboms grafikas. Ilgo kroso bėgimas, vėliau – kruopštus kovos elementų tobulinimas, o vakare – jėgos, ištvermės ir greičio treniruotė su svarmenimis.

Sužavėjo kino žvaigždė

Vardydamas savo pasiekimus E. Banikonis pirmiausia pamini 2015-ųjų Anglijos muaitai čempiono titulą ir metais vėliau laimėtą Europos mišrių kovos menų (MMA) čempiono vardą. Tačiau tai, pasak jo, tik pradžia.

Kur kas vertingesni du jo laimėti pasaulio kikbokso čempionato bronzos medaliai, vėliau – Europos kikbokso pirmenybių auksas ir šiemet nuskinta pergalė Pasaulio kikbokso organizacijų asociacijos (WAKO) taurės varžybose. Šiame turnyre Austrijoje lietuvis triumfavo vyrų K-1 svorio kategorijoje iki 91 kg. Jis ketvirtfinalyje nugalėjo vokietį Jonathaną Iruretą, pusfinalyje įveikė belgą Lionelį Bady, o vėliau laimėjo lietuvišką finalą prieš Arnoldą Škelevą.

Šalia oficialių čempionatų apdovanojimų sportininko kolekcijoje yra ir prizų iš laimėtų komercinių kovų ir turnyrų.

Visų trofėjų galbūt nė nebūtų, jei ne vaikystės svajonė.

Karjera: E. Banikonio sportinių trofėjų kolekcijoje – MMA, muaitai, kikbokso ringuose iškovoti titulai ir prizai. / „Iron Sky Gym“ nuotr.

Į kovos menus E. Banikonis atėjo Lietuvoje gana įprastu keliu. Iš pradžių, būdamas paauglys, lankė populiarias karatė treniruotes „Stoiko“ klube. Vėliau išbandė bokso ringą, MMA narvą, kol galiausiai apsistojo ties kikboksu.

„Vaikystėje susižavėjau Bruce’u Lee. Mačiau turbūt visus filmus su šiuo legendiniu kovotoju ir aktoriumi. Mintyse sau kartodavau, kad suaugęs būsiu kaip jis arba dar geresnis. Nesakau, kad tapau geresnis, bet svajonę tapti stipriu kovotoju įgyvendinau. Manau, kad būdamas 33-ejų dar galiu augti ir kopti į meistriškumo viršūnę“, – sakė pašnekovas.

Gerumas sugrįžta

Pasak E. Banikonio, profesionaliam sportui reikia nemažai lėšų. Pavyzdžiui, vien išvyka į pasaulio taurės varžybas Austrijoje jam kainavo per 1 tūkst. eurų. Kur dar ilgas pasirengimas, sporto inventorius, kokybiškas maistas ir papildai?

Pasirinkimas: klube „Iron Sky“ ir vasaros stovyklose sportuoja skirtingo amžiaus kovos menų entuziastai./  „Iron Sky Gym“ nuotr.

Todėl gyvenimui jis užsidirba kitoje srityje. Dažnas kovotojo rytas prasideda statybose, kur jis prižiūri vidaus apdailos meistrų darbą. Jei trūksta rankų ar spaudžia įsipareigojimų grafikas, sportininkas nesibodi padirbėti ir pats. Pasiraitojęs rankoves jis suka gipso plokštes, atlieka kitus darbus.

„Šią sritį neblogai išmanau, todėl padedu kolegoms. Reikia pasilikti jėgų ir treniruotėms, bet kai labai norisi, viskas suderinama“, – pasakojo jis.

Pagrindiniai vyro darbų užsakovai ne Lietuvoje, o Anglijoje, jam tapusioje antraisiais namais. Kai nebūna tėvynėje, treniruotes klube jis perleidžia vienam savo asistentų, taip pat profesionaliam kovotojui.

Dirbdamas su vaikais E. Banikonis prisimena savo vaikystę. Augdamas paprastoje šeimoje gimtuosiuose Kėdainiuose jis ne iš nuogirdų žinojo apie sunkiai uždirbamų pinigų vertę. Tad ir dabar atletas padeda ne vienam gabiam jaunajam sportininkui.

„Vaikai yra atviri ir nuoširdūs. Pasisako, kas jų šeimoje negerai ar kad neturi pinigų treniruotėms. Tokiais atvejais leidžiame treniruotis nemokamai. Kartais nuperkame drabužių, buvome padovanoję dviratį, kad turėtų kuo į treniruotes važinėti. Manau, toks gerumas sugrįžta“, – įsitikinęs E. Banikonis.

Planuojama, kad MMA augs 10 proc. iki 924 eurų, o NPD – 20 proc. iki 751 euro.

„Per penkerius metus yra pirmas susitarimas, kai pavyko ir darbuotojų, ir darbdavių atstovams, ir Vyriausybei sutarti Trišalėje taryboje, kokiu dydžiu būtų didinama minimali mėnesio alga 2024 metais. Sutarta dėl 10 procentų“, – pasitarime sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Apie minimalią mėnesinę algą atsietai nuo neapmokestinamojo pajamų dydžio nėra kaip diskutuoti, ir Trišalėje taryboje apie tai buvo kalbama“, – pridūrė ji.

Pasak M. Navickienės, nutarimą dėl šių dydžių Vyriausybė priims kitą savaitę.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad MMA ir NPD turėtų būti atsieti nuo mokesčių reformos.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad darbo pajamų apmokestinimas keičiasi ir dėl kintančio NPD dydžio, kuris susijęs su MMA.

„Jeigu mokesčių reformos kontekste kalbama apie trimetį planą, per kurį skirtumas individualios veiklos apmokestinimo ir darbo apmokestinimo turėtų sumažėti, tai negalima to priartinimo daryti nuo statiško vaizdo, tu turi turėti dinamišką vaizdą, kaip keičiasi pačių darbo pajamų apmokestinimas, o jis keičiasi ir dėl kintančio NPD dydžio, jis susijęs su minimalia mėnesio alga, tokia čia ir yra sąsaja“, – pasitarime teigė premjerė.

Padidinus MMA ir NPD, minimalią algą gaunantis žmogus į rankas kitais metais gautų 76 eurais daugiau.

MMA ir NPD susilyginti turėtų 2028 metais.

Šiuo metu MMA atskaičius mokesčius siekia 633 eurus, o iki mokesčių – 840 eurų. NPD siekia 625 eurus.

– Kokia būtų jūsų nuomonė ir argumentai?

– Ekonomika traukiasi. Pernai pirmojo ketvirčio rezultatas buvo labai nesėkmingas ir akivaizdu, kad antrasis, trečiasis ar ketvirtasis ketvirčiai irgi bus neigiamoje zonoje. Darbo rinka kol kas išlieka labai stabili ir pritraukianti darbuotojų. Tai atlieka palaikantį vaidmenį. Tačiau darbo užmokesčio auginimas iš apačios į viršų reikštų dar didesnes sąnaudas įmonėms, kurios bando ieškoti naujų užsakymų ir jų negauna. Tų įmonių ekonominiai rodikliai prastės, pajamos mažės, pelningumas dar labiau risis į apačią. Šiuo metu laikas kilimui labai sudėtingas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iš socialinės pusės puikiai suprantame, kad infliacija buvo aukšta ir išlieka gerokai aukštesnė nei vidutiniškai ES. Tačiau algų didinimas paskatintų dar didesnį infliacijos palaikymą. Kiltų ne tik MMA, bet ir vidutinis atlyginimas. Automatiškai tempia viską į viršų – palaikys infliaciją aukšto lygio ir suduos didesnį smūgį ekonomikai. Pernelyg agresyvus MMA didinimas gali privesti prie visiškai priešingų rezultatų, nei norima.

Lietuva neturi ieškoti ir taikytis į aukštesnes socialines politikas užtikrinančias valstybes. Mes esame auganti valstybė, ekonomika, ir turime į tai atsižvelgti.

– Yra formulė ir susitarimas, kaip didinama MMA. Juk privalu jos laikytis.

– Atsižvelgiant į situaciją, formules būtų galima koreguoti ir keisti. Palyginti su kitomis valstybėmis, pvz., kaimyninėje Latvijoje yra gerokai mažesnis MMA ir vidutinis mėnesinio darbo užmokesčio santykis. Kalbant apie šalis, kurios yra labiausiai išsivysčiusios ir kurių stabilesnės ekonomikos, ten rodikliai stabilesni ir didesni. Turime ieškoti tokio rezultato, kuris būtų patogus ir normalus Lietuvai. Lietuva neturi ieškoti ir taikytis į aukštesnes socialines politikas užtikrinančias valstybes. Mes esame auganti valstybė, ekonomika, ir turime į tai atsižvelgti.

– Vadinasi, kasmet arba neturime didinti MMA, arba ji turi būti didinama mažiau?

– Galbūt tokioje sudėtingoje situacijoje, kai didelė infliacija ir mažesnis augimas, iš socialinės pusės labiau turėtume taikytis į neapmokestinamo pajamų dydžio didinimą ir palaikyti mažesnes pajamas uždirbančius žmones. Tačiau neskriausti ir darbdavių.

– Kokį impulsą padarytų MMA didinimas?

– Vidutiniškai ir dabar MMA didinimas užima apie 30 proc. viso darbo užmokesčio spurto. Matant dabartinę situaciją, tikėtina, kad bus dviejų greičių darbo užmokesčio kylimas – iš viršaus tų kvalifikacijos darbuotojų, kurių tikrai trūksta rinkoje, o vidutinė alga kaip tik bus labai stabili ir nedidės tiek.

Be to, M. Navickienės teigimu, MMA didinant 10 proc., o ne 13,4 proc. (iki 953 eurų,), kaip skaičiavo Lietuvos bankas, darbuotojai gaus didesnę naudą.

„Labai svarbu skaičiuoti, kiek mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos padidės į rankas, todėl šių dviejų instrumentų – tiek MMA augimas, tiek neapmokestinamų pajamų dydžio – jis sudarė palankesnę formulę, kai nauda žmogui gavosi didesnė apjungiant šiuos abu instrumentus“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė M. Navickienė.

Jos skaičiavimais, MMA „į rankas“ sieks 709 eurus.

„2024 metais minimali mėnesinė alga turėtų padidėti 10 proc., vadinasi, „į rankas“ Lietuvos žmonės, uždirbantys minimalią algą, turėtų gauti 709 eurus“, – teigė M. Navickienė. 

Labai svarbu skaičiuoti, kiek mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos padidės į rankas, todėl šių dviejų instrumentų – tiek MMA augimas, tiek neapmokestinamų pajamų dydžio – jis sudarė palankesnę formulę, kai nauda žmogui gavosi didesnė apjungiant šiuos abu instrumentus.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija reikalavo, kad MMA būtų ne mažesnė kaip 700 eurų „į rankas“.

Anot ministrės, esant ir neapibrėžtoms ekonominėms aplinkybėms susitarimas „įvyko ir pavyko“, ir tai yra pirmas darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės susitarimas dėl MMA didinimo per penkerius metus.

„Aš tą vertinu kaip ypatingai svarbų ir stiprų pasiekimą. Noriu padėkoti Lietuvos darbuotojų atstovams, profesinėms sąjungoms, taip pat ir darbdaviams, kurie įsiklausė į galimą siūlymą, jį analizavo, svarstė savo argumentus“, – sakė M. Navickienė.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį pritarė, kad MMA nuo kitų metų didėtų 10 proc. iki 924 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – 20 proc. iki 750 eurų.

Šiuo metu MMA atskaičius mokesčius siekia 633 eurus, o iki mokesčių – 840 eurų. NPD siekia 625 eurus.

MMA dabar gauna apie 26 tūkst. Lietuvos gyventojų, teigė M. Navickienė.