„Mokesčių mokėtojai, kurių paraiškos bus tenkinamos, mokestinę nepriemoką, nepradedant išieškojimo veiksmų, galės sumokėti iki kitų metų balandžio pabaigos“, – pranešime sakė VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė.

Valstybės pagalbos norinčios įmonės ir individualių įmonių savininkai į VMI gali kreiptis iki kitų metų kovo. Gavus jų paraišką, stabdomi arba nepradedami išieškoti mokesčiai, susikaupę nuo spalio 7-osios iki kitų metų gegužės. Už juos nebus skaičiuojami delspinigiai.

Verslininkai taip pat gali kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties be palūkanų.

„Sudarius ją nepriemoka turės būti sumokama ne vėliau kaip iki 2024-ųjų pabaigos“, – sakė D. Balčiūnienė.

Parama nebus teikiama elektros, dujų, garo, vandens tiekėjams, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir perdirbimo, oro kondicionavimo, finansų, draudimo, nekilnojamojo turto, viešojo valdymo bei gynybos įmonėms bei įstaigoms.

Į paramą negalės pretenduoti bankrutuojančios ir likviduojamos įmonės, bendrovės, po spalio 7-osios išmokėjusios dividendus, taip pat jei įmonė nepatiria finansinių sunkumų ar gali mokėti mokesčius.

Be mokesčių atidėjimo energijai imlioms įmonėms, Vyriausybės suplanuotame 2,5 mlrd. eurų pagalbos pakete verslui 2023 metais taip pat yra elektros kainų dalies kompensavimas, įvairios paskolos, parama saulės parkams įsirengti.

„Visų pirma, labai svarbu laikas, mokesčių atidėjimas toms įmonėms, kurios pagal Europos Komisijos (EK) karo komunikatą yra labiausiai nukentėjusios ir tos, kurios sunaudoja 10 proc. bendrųjų sąnaudų išbrangusiai energetikai – joms svarbiausia padėti dabar“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę sakė, jog verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų.

Anot A. Armonaitės, mokesčių atidėjimas būtų geriausia pagalba, bet paramos nuo pandemijos nukentėjusiems verslams modelis šiuo atveju netinka, nes dėl derinimo institucijose parama užtrunka pernelyg ilgai.

„Pandeminės priemonės, subsidijos, gal kai kas pamiršo, kad jos išjuda pakankamai ilgai, yra institucijų derinimo su Europos Komisija. Aš pasisakau už labiau automatizuotą pagalbą verslui, kuri yra greitesnė – tai mokesčių atidėjimas pirmiausiai nuimtų daugiausiai įtampos nuo įmonių“, – teigė ministrė.

A. Armonaitės manymu, parama verslui galėtų būti skirtinga ir nustatoma pagal sektorius, kuriose veikia įmonės.

„Tos priemonės, jos galėtų būti skirtos vienoms industrijoms – vienos, kitoms – kitos, aišku, neatmetu, kad restoranai irgi yra energetiškai imlūs“, – kalbėjo ji.

SBA grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė sako, kad pramonės įmonės neišsivers be valstybės pagalbos dorojantis su smarkiai išaugusiomis energetikos sąnaudomis. Anot jos, naujausios technologijos padeda sutaupyti, tačiau ne tiek, kad baldų įmonės išliktų konkurencingos ilgalaikėje perspektyvoje.

„Skaitmenizavimas yra tik vienas iš kelių, bet jis negali kardinaliai pakeisti situacijos. Baldų pramonės įmonės naudoja daug elektros ir su tokiais sprendimais mes negalime pasiketi tokio sutaupymo, kuris padėtų išlikti konkurencingais ilgalaikėje perspektyvoje“, – penktadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė J. Grašienė.

A. Armonaitės teigimu, moderni įranga gamyklai turėtų padėti lengviau išgyventi laikotarpį, kai smarkiai kyla energijos sąnaudos.

„Žalia, robotizuota, skaitmenizuota, automatizuota – tai reiškia, kad tokiai gamyklai ir dabartinius iššūkius lengviau įveikti. Svarbiausia, žinoma, yra, kad šiuo nelengvu metu įmonė susiplanavo plėtrą ir yra nusiteikusi optimistiškai“, – gamyklos atidarymo renginyje sakė ministrė.

J. Grušienės manymu, įprastų priemonių – elektros taupymo ar veiklos efektyvinimo, šiuo metu neužtenka, reikia greitų ir ryžtingų Vyriausybės sprendimų.

Pasak jos, SBA grupės įmonių Lietuvoje sąskaita už elektrą praėjusį mėnesį siekė apie 2 mln. eurų – pasak jos, valstybė verslui galėtų kompensuoti išlaidas elektrai, darbuotojų prastovas ar atidėti mokesčius.

„Visi suprantame, kad čia yra trumpalaikė krizė ir tos elektros kainos aukštos ilgai nesitęs, trumpąjį laikotarpį reikalingi tokie sprendimai, kurie padėtų verslui tą krizę išgyventi. Kompensacijos elektros kainų yra viena iš galimybių, kompensacijos už prastovas galimos, mokesčių atidėjimas ir panašiai“, – kalbėjo J. Grušienė.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės pažadus, jog verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų, J. Grušienė vertina palankiai.

„Tai yra labai teisingas ir adekvatus sprendimas, tiesiog reikėtų vertinti pramonės įmones, kad tai būtų skaičiuojama nuo bendrųjų sąnaudų, nevertinant tiesioginių žaliavų, kurios šiuo metu brangstant ar gaminant iš labai brangių komponentų, jos iškreipia tą vaizdą, tą eliminavus yra pakankamai geras sprendimas“, – kalbėjo J. Grušienė.

„Mokesčių atidėjimas trumpuoju laikotarpiu galėtų padėti verslui išgyventi ir padėti užsikamšyti savo pinigų srautų spragas“, – pridūrė ji. 

Ministrė – už PVM lengvatų pratęsimą

Ministrė pasisako už tai, kad viešbučiams ir restoranams nuo kitų metų būtų pratęstas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.

„PVM lengvatą viešbučiams ir restoranams pratęsti matytume prasmę tiek dėl pandemijos, tiek dėl konkurencingumo sumažėjimo, tiek, kaip dabar jau matome, dėl energijos sunkumų. Yra skepsio dalies kolegų, reikės spręsti“, – sakė A. Armonaitė.

„Dėl viešbučių yra daugiau argumentų, nes daugybėje Europos šalių galioja mažesnis PVM viešbučių paslaugoms“, – sakė A. Armonaitė.

G. Skaistė anksčiau teigė, kad PVM lengvatos restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms neliks, nes ji buvo tikslinė – pandemijos iššūkiams suvaldyti. Dėl viešbučių dar neapsispręsta.

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas maitinimo įmonėms įvestas nuo 2021-ųjų liepos, o viešbučiams toks pat tarifas taikomas septynerius metus – abu jie baigia galioti šių metų pabaigoje. Įprastas PVM tarifas yra 21 procentas.

„Lengvata yra terminuota, jos galiojimas baigiasi su metų pabaiga, jos pratęsti neketinama“, – antradienį LRT televizijai sakė Gintarė Skaistė. 

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas vietoj įprasto 21 proc. maitinimo įmonėms įvestas antrąjį praėjusių metų pusmetį, padedant restoranams, kavinėms išgyventi dėl koronaviruso pandemijos įvestus ribojimus.

Finansų ministrė sakė, kad svarstoma bus tik, ar palikti lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms. Šis taikomas septynerius metus, bet, kaip ir lengvata restoranams, baigia galioti šių metų pabaigoje.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas praėjusią savaitę per Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį sakė, kad PVM lengvata buvo terminuota parama verslui, nukentėjusiam nuo pandemijos, o dabar jis atsigauna – pavyzdžiui, maitinimo įmonių pelnas pernai augo beveik 24 proc., palyginti su 2019 metais. 

G. Skaistė antradienį tvirtino, kad itin didelių sąskaitų už elektrą, šildymą sulauksiantiems verslams svarstoma atidėti mokesčių mokėjimą.

„Skaičiuojama, kiek kainuotų priemonė verslams, kuriems energetinė krizė kerta skaudžiausia, tai yra tiems, kurių energetinės sąnaudos sudaro ne mažiau kaip 10 proc. visų sąnaudų, tai tie verslai, kurie atitiktų šį apibrėžimą, tikėtina, kad jiems bus pasiūlyta mokesčių atidėjimo priemonė“, – LRT televizijai sakė finansų ministrė.

„Mes su Valstybine mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija apsvarstysime galimą tokio sprendimo įtaką biudžetui, tačiau, mano nuomone, tokį sprendimą reikėtų priimti kuo greičiau“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Ministrės teigimu, kad tokia priemonė įsigaliotų, reikėtų pasinaudoti Europos Komisijos komunikate dėl laikinųjų valstybės pagalbos verslui priemonių dėl karo Ukrainoje priede numatytais kodais.

„Suprantame, kad dalis ekonominių klasifikacijos veiklų nepateks į šitą priedą, todėl siūlome papildomai apsvarstyti ir į jį įtraukti visas įmones, jei jų sąnaudos energetikai šiemet viršija 10 proc. bendrųjų sąnaudų“, – sakė A. Armonaitė.

„Manome, kad tai būtų greita ir efektyvi pagalbos priemonė, kuri šiandien įmonėms yra reikalinga“, – pridūrė ministrė.

„Yra problemos su nafta ir naftos produktais – yra ir piniginių srautų sutrikimai, ir kainos pakilusios, o reikia mokėti akcizus. Įmonės kelia klausimus – gal galima atidėti akcizo mokėjimą, kaip pandemijos metu, iki tam tikro laiko, kol yra sudėtinga situacija“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė  Lietuvos pramonininkų konfederacija generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.

Komitetui svarstant galimą Rusijos karo Ukrainoje įtaką Lietuvos ekonomikai R. Sartatavičius sakė, kad kai kurios įmonės dėl žaliavų trūkumo gali apriboti veiklą arba ją stabdyti, todėl klausė, ar tokiu atveju galima tikėtis valstybės paramos mokant darbuotojams už prastovas.

„Kai buvo pandemija, pagalba buvo. Dabar gali būti prastovos dėl žaliavų trūkumo, stoti gamybiniai procesai ar įmonės“, – kalbėjo jis.

Galimybė atidėti mokesčius ir gauti valstybės išmokas už prastovas buvo suteikta nuo koronaviruso pandemijos suvaržymų nukentėjusioms įmonėms. Valstybė nuo 2020 metų kovo iki 2021 metų rugpjūčio išmokų dėl prastovų išmokėjo apie 520 mln. eurų.

Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) verslui ir savarankiškai dirbantiems gyventojams per dvejus metus suteikė 241 mln. eurų subsidijų ir atidėjo 761 mln. eurų mokesčių.

„Girdime, kad dalis žmonių, kurie susitarė dėl mokesčių atidėjimo už 2019 m., dabar negali gauti nedarbingumo išmokos. „Sodra“ aiškina, kad negali jos apskaičiuoti, nes laiko, kad mokesčiai už 2019 m. nesumokėti. Situacija yra absurdiška ir tokia traktuotė mus stebina. Įmonės, kurios atidėjo mokesčius, nelaikomos jų nemokėjusiomis, o štai savarankiškai dirbantiems taikomas jau kitoks principas. Taip būti negali“, – sako Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas.

Politikas Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir „Sodrą“ ragina peržiūrėti tokius ir panašius atvejus ir kuo greičiau keisti praktiką.

Pasak G. Palucko, jeigu vykdantiems individualią veiklą žmonėms karantino metu yra leista atidėti mokesčius, šie neturėtų būti traukiami į sąrašus kaip jų nesumokėję.

„Ko vertas mokesčių atidėjimo susitarimas, jei, prireikus paslaugų, prašoma tuos mokesčius susimokėti? Paslaugų pandemijos metu reikia čia ir dabar, o ne tada, kai bus išmokėti visi atidėti mokesčiai, taigi po 2 ar 3 metų. Tokios ir panašios istorijos liudija, kad dalis dirbančiųjų savarankiškai yra diskriminuojami, nors sąžiningai mokėjo mokesčius daug metų“, – teigia G. Paluckas.

Tuo metu Seimo narė R. Budbergytė pažymi, kad įmonėms ir dirbantiesiems savarankiškai VMI ir „Sodra“ turi taikyti tuos pačius principus.

„Kuomet kalbama apie įmones, kurios susitarė dėl mokesčių atidėjimo, interpretuojama, kad jos yra atlikusios pareigą valstybei, taigi neįtraukiamos į jokius skolininkų sąrašus, joms netaikomos jokios sankcijos. Dirbantieji savarankiškai, kuriems atidėti mokesčiai, turi būti traktuojami lygiai taip pat. Antraip mokesčių atidėjimas yra tarsi meškos paslauga. Viena vertus, skolingas, kita vertus – tarsi ne“, – vertina R. Budbergytė.

„Tikėtina, kad jei būtų žinoję, jog dėl to negaus paslaugų, individualia veikla besiverčiantys asmenys nebūtų ir naudojęsi šia pagalba“, – priduria ji.

Kaip bendrovė pranešė „Nasdaq Baltic“ biržoje, mokėjimo termino atidėtas iki 2021 metų rugpjūčio 25 dienos.

Taip pat susitarta dėl mokestinės paskolos šiai sumai grąžinimo grafiko, kuris išdėstytas iki 2022 metų gruodžio 25 dienos.

„Novaturo“ grupės sausio-spalio mėnesių apyvarta siekė 32,3 mln. eurų ir buvo 80 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo preliminarūs rezultatai.

Per spalio mėnesį bendrovė aptarnavo 3,3 tūkst. klientų – 90 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Iš viso per sausio-spalio mėnesius bendrovė aptarnavo 47,4 tūkst. klientų, 82 proc. mažiau per pernai.

Už tokią Mokesčių administravimo įstatymo pataisą, palengvinsiančią mokesčių mokėtojų finansinę padėtį, antradienį balsavo 103 Seimo nariai.

Šis pakeitimas leis įmonėms ir gyventojams taikyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą.

„Sodros“ įmokoms gali būti taikomas atidėjimas, todėl logiška ir gyventojų pajamų mokesčio nepriemokai taikyti tą patį principą – atidėjimą, taip būtų užtikrintas vienodas su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų nepriemokų atidėjimo principas“, – Seime kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.