– Iš tiesų deklaracijos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemas jau pradėjo kristi ir šiuo laiku daugiau kaip pusė milijono žmonių yra pateikusių deklaracijas. Galime įvardinti, kas privalo pateikti deklaracijas – tai vykdantys individualią veiklą, pardavę nekilnojamąjį turtą, kuris išlaikytas trumpiau nei 10 metų arba automobilį, kurį turėjo mažiau ne trejus metus. Valstybės tarnautojai, politikai taip pat privalo pateikti deklaracijas, taip pat ir jų šeimų nariai. Dar tie žmonės, kurie metų eigoje pasinaudojo didesniu neapmokestinamų pajamų dydžiu. Tai susidaro aplinkybės, kai žmogus dirba ne vienoj darbovietėj, jeigu metų eigoje turėjo „Sodros“ išmokas ir dar keletas atvejų. Visus tuos dalykus pradėjęs deklaruoti žmogus gali matyti jam parengtoje deklaracijoje mūsų dabartiniame vedlyje. Dar visa eilė žmonių teikia deklaracijas su intencija susigrąžinti pajamų mokestį. Tarkim, iš dabartinių daugiau kaip pusės milijono, daugiau kaip 400 tūkst. yra tų žmonių, kurie pateikė, kad susigrąžintų pinigus.

– Už ką galima susigrąžinti pinigus?

– Tie susigrąžinami pinigai yra dalis sumokėtų gyventojų pajamų mokesčių. Susigrąžinti gali žmonės, kurie metų eigoje mokėjo už savo, vaikų ar sutuoktinių mokslus, kurie mokėjo gyvybės draudimo fondus, kurie mokėjo trečiosios pakopos pensijų fondus arba kurie metų eigoje pasinaudojo per mažu neapmokestinamų pajamų dydžiu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tikrai atsiras klausiančių, ar dar galima pildyti popierines deklaracijas?

– Popierinių deklaracijų neturime jau praktiškai nuo vedlio gyvavimo laikų, jau kelinti metai. Kadangi čia į sistemą sukeliami duomenys ir žingsnis po žingsnio ten reikia užpildyti.

– Bet jeigu vis tiek neaišku?

– O jeigu neaišku, tai reikia kreiptis pagalbos. Ir tie variantai yra. Pasiskambinus telefonu klientams pagelbstime, o esant sudėtingesniam reikalui – registruotis tiesiogiai į konkrečius VMI punktus.

– Kartu su deklaravimo pradžia suaktyvėjo ir sukčiai. Ir jie naudojasi šiuo deklaravimu ir siunčia gyventojams įvairias žinutes, kuriose parašyta, kad čia dėl deklaravimo ir liepia paspausti nuorodą. O paspaudus gali pakliūti ant sukčių kabliuko. Ką jūs galit pasakyti gyventojams?

– Taip, deklaravimo laikotarpiu pastebim, kad mūsų klientų atžvilgiu sukčiai savo veiksmus taip pat suaktyvina. Ką reikia žinoti? Pirmiausiai, VMI puslapyje yra labai aiškiai įvardinta, ką reikėtų daryti, gavus neaiškią žinutę. Ir kitas dalykas, tiesiog neatidarinėti nuorodų. VMI aktyvių nuorodų nesiunčia. Bet kokią informaciją, liečiančią žmogų ir VMI, visada kiekvienas gali rasti savo paskyroje, ten reikia žiūrėti. Dar svarbu įvardinti, kad klientai dalijasi žiniomis, gavę kokias nors mažiau aiškias žinutes. Ir tada mes tikrai publikuojam savo socialiniuose tinkluose tuos pavyzdžius. Labai smagu, kad gavę neaiškias žinutes kreipiasi ir taip galim užkardyti tokią sukčiautojų veiklą.

Daugiausiai norinčių mokėti dideles sumas grynaisiais yra automobilių sektoriuje. Šio verslo atstovai sako bėgantys į Lenkiją, tačiau Mokesčių inspekcija pastebi, kad nemažai pardavėjų iš šešėlio jau išlindo.

„Pavyzdžiui, neveikia mobilus parašas ar neveikia „Smart-ID“ sistema. Jeigu atsitinka taip, kad užsienietis, pavyzdžiui, Baltarusijos pilietis įsigyja automobilį ir jis neturi atsidaręs sąskaitos ar neturi galimybės jos atidaryti, tai tokiais atvejais taikomos tam tikros išimtys“, – sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jei Mokesčių inspekcijos šie paaiškinimai neįtikina – laukia baudos. Jų išrašyta jau beveik pusantro šimto.

„Jeigu suma neviršija 2,5 tūkst., tai tokiu atveju sankcija pirmą kartą padarius pažeidimą yra nuo 100–500 eurų, jei juridinis asmuo, tai nuo 500–1 tūkst. eurų“, – aiškino R. Puncevičius.

Tačiau nuo nesąžiningų automobilių pardavėjų nukenčiantiems pirkėjams padedantys verslininkai pastebi, kad kas sukčiavo anksčiau, tas sukčiauja ir dabar.

„Tie, kurie visaip vengė mokesčių, tai jie ir toliau vengia mokesčių, tuos 5 tūkst. eurų, ką privaloma deklaruoti, jie tą deklaruoja iki 5 tūkst. eurų, visus kitus ima grynais“, – tikino „Autopretenzijos.lt“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.

Kiti sako, kad nemažai pardavėjų pabėgo pas kaimynus.

Jeigu atsitinka taip, kad užsienietis, pavyzdžiui, Baltarusijos pilietis įsigyja automobilį ir jis neturi atsidaręs sąskaitos ar neturi galimybės jos atidaryti, tai tokiais atvejais taikomos tam tikros išimtys.

„Labai daug prekybininkų atsidarė įmones ir sąskaitas Lenkijoje, daug verslo pabėgo, tai kiek daugiau surinko mokesčių šiuo žingsniu, tai neaišku, kiek iš jų pabėgo atgal į kitą pusę, sumažėjo ir pirkėjų, tie patys turgūs susitraukė“, – kalbėjo Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

Ypač tai palietė pirkėjus iš vidurio Azijos ir kitų trečiųjų šalių.

„Iš buvusių Sovietų Sąjungos valstybių žmonės net negali padaryti pavedimų, jeigu jie padaro pavedimą, tai užstringa tas pavedimas banke 2–3 savaites, mėnesį aiškinasi, ar nėra sankcionuoti, ar dar kažkokie pinigai, tai tiesiog kliuvinys, tie patys Lenkijos bankai to nedaro“, – teigė V. Baršys.

Kai kas pastebi, kad daugiau pirkėjų galėtų būti sąmoningesni.

„Pirkėjas perka automobilį ne kas dieną, o maždaug kas 3–5 metus. Ar jis gali susižiūrėti visus įstatymus, kaip ten kas gali padaryti tvarkingai, manau, kad ne. Tuo nesąžiningi perpardavinėtojai ir naudojasi“, – įsitikinęs R. Mackevičius.

Tačiau Mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad šios priemonės pasiteisino.

„Per pastaruosius metus padidėjo IV vykdančių asmenų apie 40 procentų, juridinių asmenų, registravusių veiklą, 11 procentų, taip pat per pastaruosius keletą metų papildomai į biudžetą kontrolės veiksmų metu nustatyta virš 4 mln. eurų nesumokėtų mokesčių“, – teigė R. Puncevičius.

Mokesčių inspekcija įspėja, kad negalima sandorio ir skaldyti. Negalima dalį sumos sumokėti grynaisiais, dalį pavedimu.

Jau daugiau kaip metus galioja tvarka, kad grynaisiais be jokių apribojimų galima atsiskaityti tik tada, jei suma neviršija penkių tūkstančių eurų.

Kam nėra tekę girdėti skundų, kad inspekcija samčiuose padaro ne skylutes, bet pragręžia skyles. Kol žmogus prineša samtį prie burnos, šaltibarščių jame lieka nedaug.

Darosi pikta. Tada iš nepragręžtų stiklinių galima išgerti kontrabandinės degtinės ir plūsti valdžią – smaugikai, nejautrūs, savanaudiški ir t. t.

Diskretiškesnis rinkėjas, išgirdęs tokias kalbas, raukosi ir dūsauja: baikime burnoti, daugiau pozityvumo, pilietiškumo, tikėjimo, kad gyvename teisingoje valstybėje. Deja, šaltibarščiais aplaistytoje užstalėje jo niekas neklauso. Netgi pagrasina į veido sritį nukreiptais smūgiais ir tos veido srities deformacijomis.

Apskritai, kam kalbėti apie sąžinę: sąžinės batai mums dar per dideli, todėl greitai nusmunka, o samčiais naudotis esame įgudę.

O jei dar ant šaltibarščiais aplaistyto stalo užšoka celofaninis liežuvis, aistros įsiplieskia it ugnis, kai svyla celofano gabalas.

Jei Lietuvą įsivaizduosime kaip užstalę, pastaruoju metu šaltibarščiais aplaistytas stalas pailgėjo, o pozityviai, tvarkingai ir optimistiškai padengtas balta staltiese sutrumpėjo, nes vėl sutvirtėjo įsitikinimas, kad skylėti samčiai – vieniems, o kitiems – specialaus naudojimo (skylių neturintys), kuriais galima semti benziną, internetą, kanceliarines prekes ir pan.

Negana to, paaiškėjo, kad slapto samčio galimybes plačiais mostais išbandė net ir pagrindinė skylučių mokesčių samčiuose badytoja – konservatorių mokesčių pertvarkos strategė G. Skaistė. Samčiu be skylučių ji gausiai sėmė net ir degalus, nors buvo praradusi teisę vairuoti.

Juk žadėjo, kad naujame mokesčių samtyje skylutes badys socialiai jautriai. „Sąžiningas mokestinės naštos paskirstymas yra mūsų prioritetas“, – tvirtino ji neseniai publikuotame interviu. Celofaniniai pažadai? Jums skylutės, o mums – samčiai. Ir vėl tas gyvulių ūkis.

Apskritai, kam kalbėti apie sąžinę: sąžinės batai mums dar per dideli, todėl greitai nusmunka, o samčiais naudotis esame įgudę.

Kaunietė Vaida, kuriai sudėti breketai, ateina apžiūrai. 37-erių moteris sako ilgai svarsčiusi, ar skirti pinigų dantims susitvarkyti.

„Turi ne vienus metus iš tiesų taupyti, nes net patys paprasčiausi ir pigiausi metaliniai breketai kainuoja daugiau nei 1 tūkst. eurų, o dar ortodonto priežiūra“, – stebėjosi pacientė Vaida Preišegalavičė.

Suaugusiesiems kompensacijų ortodontiniams prietaisams nėra. Dabar jiems svarstoma ir prie taip didelių kainų pridėti dar 21 proc. PVM.

„Jeigu būtų brangiau 21 proc., manau, būčiau atidėjusi visam laikui. Labai gaila, kad taupytume sveikatos sąskaita“, – sakė V.Preišegalavičė.

Jeigu būtų brangiau 21 proc., manau, būčiau atidėjusi visam laikui. Labai gaila, kad taupytume sveikatos sąskaita.

PVM ortodontiniams prietaisams – breketams, plokštelėms ar kapoms – atsirado, kai Mokesčių inspekcija sulaukė klausimo, ar šie prietaisai gali būti priskiriami protezams. Atidžiau paskaitė prieš aštuoniolika metų įsigaliojusį įstatymą.

„Į mus buvo kreiptasi ir mes paaiškinome viešai, kad ortodontiniai aparatai nepriskiriami protezams ir todėl turi būti apmokestinti PVM. Tokį sprendimą priėmėme po konsultacijos su Sveikatos apsaugos ministerija“, – akcentavo VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Nuo 2004 m. galiojantį įstatymą kas kaip norėjo, tas taip taikė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tikriausiai pasitaikė neaiškumų. Be abejo, mums gaila, kad toje srityje dirbantys specialistai nelabai žino arba atskiria ortodontinių aparatų nuo protezų“, – sakė R.Virvilienė.

Po VMI išaiškinimo PVM turėjo būti pradėtas taikyti nuo birželio, tačiau sunerimo Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijos, ar tikrai tokiems brangiems ortodontiniams aparatams reikia PVM. Finansų ministerija atsiuntė atsakymą raštu: „Šiuo metu nagrinėjamos faktinės aplinkybės, kitų šalių praktika ir PVM direktyvos taikymo galimybės. Taip pat laukiame atsakymų į užklausas dėl direktyvos taikymo valstybėse.“

Ortodontams didžiausią nerimą kelia tai, kad dažniausi pacientai – vaikai.

„70–80 proc. ortodontinių pacientų – vaikai nuo šešerių iki aštuoniolikos metų“, – pažymėjo „Neodentos“ klinikos vadovė Eglė Kunčiuvienė.

Ortodontai sako, kad situacija kasmet vis blogėja. Vaikų burnos sveikata drastiškai prastėja.

„Ortodontinis gydymas reikalingas ne tik dėl dantų tiesinimo, taip pat gydomi vystymosi, raidos defektai“, – sakė Kauno klinikų gydytojas ortodontas Arūnas Vasiliauskas.

Lietuvoje ortodontiniai prietaisai vaikams iki aštuoniolikos metų kompensuojami, tačiau kaunietė Aušra sako susidūrusi su situacija, kad kompensacijos breketams gauti praktiškai neįmanoma dėl didelių reikalavimų.

„Turbūt turi būti labai sudėtinga padėtis. Kiek ėjome, sakė nėra kompensavimo, nieko“, – stebėjosi paciento mama Aušra Obelenienė.

Kad kompensacijos daugiau teorinės nei praktinės, antrina ir medikai.

„Pacientams sudėtinga gauti, nes turi atitikti labai daug kriterijų. Taip pat labai ilgos eilės, nes didžiulis trūkumas ortodontų“, – teigė E.Kunčiuvienė.

Gydytojai sako, kad PVM ortodontiniams aparatams yra nelogiška, nes apmokestinama problemų prevencija.

„Breketų gydymu užkertame kelią tolesnėms problemoms. Jau protezais mes sprendžiame problemas, kurios atsidaro negydant. Atsakykime sau į klausimą: ką mes norime pasiekti apmokestinimu, branginimu? Taip apmokestinama prevencija“, – retoriškai klausė E.Kunčiuvienė.

„Tai yra problema. Manau, turėtų būti valstybės parama pacientams, kurie turi ortodontinių problemų, kad suplanuotų lėšų ir sumažinti naštą jiems“, – komentavo Kauno klinikų gydytojas ortodontas A.Vasiliauskas

Ortodontiniai prietaisai privačiose klinikose be PVM kainuoja įvairiai. Plokštelės – nuo 150 iki 400 eurų, breketai – nuo1,3 tūkst. iki 4 tūkst., kapos – nuo 2 tūkst. eurų.

Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai dar praėjusių metų lapkričio 16 dieną gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą apie tai, kad nebegalėjo vykdyti teismo sprendimo konfiskuoti asmens automobilio.

Pasirodo, pensininkas buvo įpareigotas saugoti automobilį „Toyota Carina“ ir pažadą tai daryti patvirtino savo parašu. Automobilis turėjo būti konfiskuotas, nes savininkas įkliuvo vairuodamas girtas.

Senolis nepaisė nurodymo ir mašiną pardavė metalo laužo supirkėjams. Taip jis bandė išvengti dalies bausmės.

Pareigūnai patikslino įvykio aplinkybes ir po dviejų mėnesių nuo gautos žinios pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Už tai pensininkui gresia viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Tai bus bausmė už nusikaltimą, bet tai nereiškia, kad jis išvengs turto konfiskavimo bausmės. Vykdydami teismo skirtą bausmę už vairavimą apsvaigus, pareigūnai konfiskuos kitą turtą, vertą tiek pat, kiek buvo įvertintas automobilis.

Tai ne pirmas atvejis, kai nubaustas girtas vairuotojas bandė sumažinti savo nuostolius. Pernai skelbta apie kretingiškį, kuris išėmė iš savo brangios mašinos variklį ir pakeitė jį senu kito modelio automobilio varikliu, taip pat pasielgė ir su kitomis vertingomis detalėmis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad neigiamą COVID-19 poveikį patyrusios įmonės ir gyventojai mokesčius galės atidėti iki gruodžio 31 d. Per du mėnesius po šio termino jie galės kreiptis į mokesčių administratorių ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų.

„Sprendimas priimtas VMI atlikus išsamią analizę ir įvertinus įmonių, kurios naudojasi VMI mokestinės pagalbos priemonėmis, veiklos rezultatus bei atsigavimo tendencijas ir siekiant užtikrinti valstybės pajamų tvarumą“, – pranešime spaudai cituojama VMI vadovė Edita Janušienė.

Ji pažymi, kad pastaruoju metu įtrauktų į sąrašus įmonių sumokėtų mokesčių suma žymiai padidėjo ir rugpjūčio mėnesį jau pasiekė 92,6 proc. pernai tuo pačiu metu sumokėtų mokesčių.

VMI primena, kad į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus šiuo metu įtraukta 62,1 tūkst. įmonių, iš kurių VMI teikiamomis mokestinėmis pagalbos priemonėmis naudojasi maždaug kas trečia įmonė – apie 23 tūkst. mokesčių mokėtojų.

Pusės mokesčių mokėtojų, kuriems taikomi mokesčių atidėjimai, skola nesiekia 1 tūkst. eurų. Tik 1 proc. įmonių turi skolą, kuri viršija 0,5 mln. eurų ir tai sudaro 54 proc. visų atidėtų mokesčių sumos.

115 įmonių pačios kreipėsi į VMI su prašymu išbraukti jas iš nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašo ir mokesčius moka įprasta tvarka, o 963 verslininkai jau sudarė mokestinės paskolos sutartis su VMI ir 46,3 mln. eurų mokesčių sumokės dalimis be palūkanų.

Nuo kovo 16 d. jau yra sudaryta apie 4 tūkst. mokestinės paskolos sutarčių 62,4 mln. eurų sumai.

Antradienį 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku sostinės Esterbro rajone įvykusio sprogimo priežastis kol kas nežinoma, sako Kopenhagos policija.

Pareigūnai mano, kad tai galėjo būti nusikalstama veika.

„Tai kažkieno padaryta tyčia“, – per spaudos konferenciją pareiškė Kopenhagos policijos inspektorius Jorgenas Bergenas Skovas.

Jis pabrėžė, kad dar per anksti pasakyti, kokie galėjo būti kaltininko motyvai.

Trečiadienį įvykio vietoje dirba tyrėjai su tarnybiniais šunimis, pranešė policija.

Nuo sprogimo išdužo pastato langai ir nukentėjo fasadas. Vienas žmogus kreipėsi į medikus.

Incidento metu pastato viduje buvo du žmonės, bet jie nebuvo sužaloti, AFP sakė policijos atstovė. Pasak jos, mokesčių inspekcijos darbuotojų trečiadienį paprašyta dirbti iš namų.

Danų premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) pavadino šį incidentą „tyčiniu veiksmu“, tačiau pabrėžė, kad apie „teroro ataką“ kalbėti dar anksti.

„Kalbame apie rimtą nusikaltimą ir labai žiaurų sprogimą, tad tikras stebuklas, kad niekas rimtai nenukentėjo“, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.

Danijos mokesčių ministras Mortenas Bodskovas (Mortenas Biodskovas) naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė, kad „gana akivaizdu, kad fasadas buvo susprogdintas“ tyčia, ir pavadino tai „visiškai nepriimtinu veiksmu“.

„Kopenhagos policija vykdo tyrimą, bet jei kas nors ką nors žino, jie turėtų apie tai pranešti“, – pridūrė ministras.

Vykdys griežtesnę kontrolę

Pajūryje veikiančioms viešojo maitinimo įstaigoms – išskirtinis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesys.

Iki liepos 1-osios įmonės, ypač tos, kurios sulaukė pranešimų dėl įtarimą sukėlusių veiklos rezultatų, skatinamos atidžiai įvertinti praeities laikotarpius ir sumokėti mokesčius be jokių sankcijų.

Kitu atveju teks aiškintis inspektoriams dėl nelogiškai žemo pardavimų ir pirkimų santykio.

Kaip teigė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas, po nurodyto termino "užmaršių" verslininkų lauks baudos ir delspinigiai.

Jeigu inspektoriai iš įmonių vadovų neišgirs objektyvių priežasčių dėl smarkiai sumažėjusių mokesčių, bus vykdoma griežta kontrolė.

"Apie įtariamą neskaidrią veiklą perspėja PVM atotrūkis, nelogiškai žemas, palyginti su kitų įmonių, pardavimų ir pirkimų santykis. Kita vertus, kai įmonės mokamas PVM yra gerokai mažesnis nei kitų panašią veiklą vykdančių įmonių ir to negalima paaiškinti objektyviomis priežastimis, taip pat kyla pagrįstų klausimų, ar įmonė tinkamai deklaruoja mokesčius", – kalbėjo A.Morkūnas.

Viršininko žodžiais, praėjusių metų patirtis rodo, kad iš dešimties įmonių, kurioms buvo taikytos poveikio priemonės, septynios savo elgseną pataisė (pardavimų pirkimų santykis viršijo toleruotiną).

"Likusios trys įmonės iš dešimties, manome, iki liepos pradžios sumokės tuos pamirštus mokesčius. Priešingu atveju sulauks mokesčių inspekcijos kontrolės", – nurodė viršininkas.

Lankysis ir namuose

Pasak A.Morkūno, pagrindinis Valstybinės mokesčių inspekcijos uždavinys – kad įmonių finansinė atskaitomybė atspindėtų realią situaciją, ir visi verslininkai rinkoje konkuruotų sąžiningai.

"Turėdami pretenzijų, einame ne tik į įmones, bet tikriname pačių savininkų turtą, pajamas, aiškinamės, iš ko jie gyvena. Nes yra buvę tokių atvejų, kai į įmonę įnešamos didelės sumos, po 200–400 tūkst. eurų paskolų, kurios neatidirbamos ir savininkams neatiduodamos, o patys važinėja prabangiomis mašinomis. Kitaip tariant, verčiasi ne pagal pajamas. Tam teikiame ypatingą dėmesį ir taikome griežtas kontrolės priemones", – tikino A.Morkūnas.

Nors verslininkų manipuliacijų ir pažeidimų netrūksta, pastebimas ir mokesčių mokėtojų sąmoningumo didėjimas.

Pernai Valstybinės mokesčių inspekcijos prižiūrimos įmonės į biudžetą sumokėjo 6,2 mln. eurų mokesčių daugiau nei 2017-aisiais, o viso viešojo maitinimo sektoriaus įmonių sumokėti mokesčiai padidėjo 15,1 mln. eurų suma.

"Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuotos viešojo maitinimo įmonės gerokai kilstelėjo deklaruotų PVM apmokestinamų pardavimų rodiklius, nors pirkimų iš esmės nedidino. Tai požymis, jog įmonės įsiklauso į perspėjimus ir skaidrina savo veiklą. Šiuo metu stebima tendencija, jog, sulaukusios inspekcijos klausimų, pasitaiso didžioji dauguma įmonių – septynios iš dešimties", – apibendrino A.Morkūnas.

Sulaukė 746 prašymų

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Vida Okuličienė skaičiavo, kad nuo metų pradžios jau gauti 746 prašymai, tarp jų – ir viešojo maitinimo veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų, sudaryti savanoriškai deklaruotų anksčiau pamirštų mokesčių periodinių mokėjimų grafikus beveik 5,9 mln. eurų sumai.

Vien per pastarąją savaitę gauti 49 tokie prašymai 480 tūkst. eurų sumai.

Valstybinė mokesčių inspekcija prižiūri ir privataus apgyvendinimo paslaugų sektorių.

Pastebima, kad Klaipėdos ir Palangos gyventojų deklaruotos nekilnojamojo turto nuomos pajamos už praėjusius metus, palyginti su 2017-aisiais, padidėjo 17 proc., o Neringos savivaldybės – net 35 proc.

Esą daugėja pajūrio gyventojų, nuomojančių būstą įvairiomis veiklos formomis. Šiuo metu tokių yra per 7 tūkst.

"Visų pirma patys paslaugos teikėjai tampa sąmoningesni, nori deklaruoti savo uždirbtas pajamas ir nuo jų susimokėti mokesčius. Sykiu ir paslaugų gavėjai – klientai, nuomojantys patalpas, taip pat nori apsigyventi pas sąžiningą nuomotoją. Sulaukiame nemažai pranešimų apie pastebėtus pažeidimus, pernai sureagavome į daugiau nei šimtą gautų skundų", – sakė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai vasarą akyliau stebės atrakcionų ir kitų pramogų veiklą, paspirtukų, dviračių nuomą, lankys naujų statybų teritorijas nuo Palangos iki Šventosios.

Pajūryje veiklą pradeda ir mobilūs konsultantai, budėsiantys kas antrą ketvirtadienį Palangoje prie jūros tilto, Šventojoje, Klaipėdos senamiestyje ir Nidos uostelyje.

Anot VMI, kampanija skirta visuomenės sąmoningumo ugdymui.

„Kampanija siekiama didinti visuomenės sąmoningumą, informuoti apie neigiamą šešėlinės ekonomikos poveikį ir rizikas, susijusias su dalyvavimu šešėlinėje veikloje, taip pat mažinti gyventojų toleranciją šiam reiškiniui kasdienėse situacijose“, – BNS komentavo VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė.

Anot jos, kampanijos metu gyventojai bus supažindinti su iniciatyvomis, skatinami jomis naudotis, pavyzdžiui, iki liepos deklaruoti praeityje pamirštas pajamas ir mokesčius sumokėti be baudų ar delspinigių bei pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

Anot VMI, kampanija „#TaVienintelė“ nuo metų pradžios įgyvendinama turimais vidiniais ištekliais.

Šešėlinės ekonomikos mažinimo kampaniją televizijose ir kino teatruose už 745 tūkst. eurų iki šių metų pabaigos viešins ryšių su visuomene agentūra „Idea media“. Pastaroji parengs ir transliuos 40 sekundžių trukmės vaizdo klipų per nacionalinius televizijos kanalus ir kino teatruose.

Klipus už 10,9 tūkst. eurų kuria bendrovė „Konsultacijos verslui“.

Be to, šiuo metu vyksta maksimalios 835 tūkst. eurų vertės konkursas – jo laimėtojas iki metų pabaigos sukurs ir įgyvendins vientisą, integruotą komunikacijos kampaniją: informacija bus viešinama naujienų portaluose, „Google“ reklamos platformoje, lauko reklamos stenduose, bus rengiamos socialinės iniciatyvos.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto pernai pavasarį atliktas tyrimas parodė, kad pusė Lietuvos žmonių trauktųsi į šešėlį pablogėjus jų finansinei situacijai. Šeši iš dešimties apklaustųjų per pastaruosius metus įsigijo prekių ir paslaugų žinodami ar įtardami, kad jos nėra apskaitomos. O 35 proc. pirko iš nelegalių pardavėjų.

Prekėms šešėlyje Lietuvoje per mėnesį išleidžiama apie 80 eurų, Latvijoje – 75 eurai, Estijoje – 85 eurai.

VMI vasarį skelbė, kad aktyvi kova su šešėline ekonomika į biudžetą pernai papildomai leido surinkti dešimtis milijonų eurų mokesčių. Pavyzdžiui, griežčiau kontroliuoti verslininkai sumokėjo 28,8 mln. eurų, arba 49 proc. daugiau nei 2017 metais.