Kaip penktadienį nurodoma biuro pranešime, nuo 2019 metų vystant senų statinių projektus, organizuota grupė sukūrė mokesčių vengimo schemą, kurioje sukčiaujant, apgaulingai tvarkant įmonių buhalterinę apskaitą ir teikiant tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės veiklos rezultatus, buvo išvengta pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo.

Anot kriminalistų, į valstybės biudžetą nesumokėta ne mažiau kaip 1,2 mln. eurų.

Vykdant šį tyrimą, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai surengė operaciją, kurios metu buvo atlikti teismo sankcionuoti procesinės prievartos veiksmai Klaipėdos apskrityje esančiuose statybos objektuose: registruotų juridinių asmenų buveinėse, asmenų gyvenamosiose vietose, automobiliuose ir kitose patalpose.

Operacijos metu sulaikyti aštuoni asmenys, įtariami sukčiavimu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu ir kitų nusikalstamų veikų vykdymu veikiant organizuotoje grupėje.

Trims įtariamiesiems skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kitiems asmenims skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas.

Kaip nurodoma pranešime, organizuotos grupės lyderis ir nusikalstamos veikos sumanytojas yra gerai žinomas teisėsaugos institucijoms – anksčiau teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, piktybiškai nepaisantis kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Prokuroro nutarimais, siekiant užtikrinti žalos valstybei atlyginimą bei išplėstinio turto konfiskavimo galimybę, buvo apribota įtariamųjų nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir pinigines lėšas banko sąskaitose. Įtariamiesiems teks pasiaiškinti dėl turimo turto kilmės.

Kratų metu kriminalistai rado ir paėmė tyrimui reikšmingus buhalterinius bei „juodosios buhalterijos“ dokumentus, užrašus, kompiuterines laikmenas, galimai nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus, kriptovaliutos pinigines, neaiškios kilmės augalines medžiagas, tabletes ir kitus tyrimui svarbius objektus.

„Manoma, kad organizuotos grupės lyderis, veikdamas kartu su kitais organizuotos grupės nariais, įsigydavo didelius senos statybos objektus. Šiems objektams tvarkyti gaudavo būtinus valstybinių institucijų leidimus, kurių pagrindu oficialiai įformindavo objekto kapitalinį remontą, pakeisdavo objekto paskirtį, o taip pat atlikinėjo įvairius remonto darbus“, – nurodė Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Teisėsaugos žiniomis, vėliau objektas būdavo padalinamas į atskiras gyvenamąsias patalpas ir faktiškai parduodamas senos statybos pastato turtinis vienetas – butas su esminiu pagerinimu. Šių butų pirkėjai taip pat pasirašydavo atskiras sutartis dėl remonto ir statybos darbų su jiems nežinomu rangovu – įmonėmis, kurios, kaip įtariama, priklauso organizuotai grupei.

Nusikalstamoje verslo schemoje galimai buvo naudojama organizuotos grupės narių Lietuvoje ir užsienyje įregistruotų įmonių grandinė. Siekiant išvengti mokesčių, organizuotos grupės lyderis stengėsi rangovų, atliekančių darbus, juridiškai nesusieti su kitomis organizuotos grupės valdomomis įmonėmis.

Anot kriminalinės policijos biuro, tokiais veiksmais įtariamieji siekė nuslėpti tikrąją parduodamo objekto teisinę padėtį ir išvengti privalomo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio.

2023 metų rudenį pradėtam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinė prokuratūra, tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Tyrėjų teigimu, H. Bidenas 2016–2019 metais nesumokėjo mokesčių, kurių suma siekė mažiausiai 1,4 mln. dolerių.

Kaltinamoji išvada buvo pateikta Kalifornijos centrinės apygardos teismui. Nauji kaltinimai apima tris  nusikaltimus ir šešis teisės pažeidimus. Teigiama, kad, užuot mokėjęs mokesčius, H. Bidenas švaistė pinigus „ekstravagantiškam gyvenimo būdui“.

„2018 metais atsakovas išleido daugiau nei 1,8 mln. dolerių. Jis nepanaudojo šių lėšų mokesčiams sumokėti“, – teigiama kaltinime.

Savo ruožtu H. Bideno advokatas Abbe`as Lowellas pareiškė, jog jei Hunterio pavardė būtų kitokia, kaltinimai jam nebūtų pateikti.

Tyrimas ir galimas procesas prieš H. Bideną gali turėti įtakos JAV prezidento rinkimų kampanijai. Demokratas J. Bidenas 2024 metų rinkimuose ketina siekti dar vienos kadencijos. Respublikonai teisines H. Bideno problemas reguliariai naudoja išpuoliams prieš jo tėvą.

Kaip pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Skuode metalo laužą supirkinėjęs individualios įmonės vadovas, patekęs į teisėsaugos akiratį ir sulaukęs įtarimų dėl mokesčių vengimo bei apgaulingai tvarkomos bendrovės apskaitos, pripažino savo kaltę ir valstybei grąžino visą nesumokėtą mokesčių sumą.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, tyrimą atliko FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Tyrimas buvo pradėtas įtarus, kad Skuode veikianti individuali įmonė galimai nemoka mokesčių valstybei. Metalo laužą bei automobilių dalis supirkinėjusi įmonė nuo 2017 iki 2022 metų galimai gavo apie 600 tūkst. eurų pajamų, tačiau pateiktose įmonės deklaracijose buvo nurodomos gerokai mažesnės pajamų sumos, nei buvo gauta iš tikrųjų.

Įmonės vadovas iš fizinių asmenų, norinčiųjų gauti kompensacijas už taršios transporto priemonės sunaikinimą, supirkdavo transporto priemones bei išduodavo reikalingas pažymas apie transporto priemonės sunaikinimą. Tačiau, pardavęs metalo laužą, gautų pajamų galimai neįtraukdavo į įmonės teiktas deklaracijas.

Taip pat įmonės vadovas nevykdė prievolės užregistruoti įmonę kaip Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoją. Tyrimą atlikę pareigūnai taip pat užfiksavo ir nelegalaus darbo atvejį. Įmonės vadovas neįformino darbo santykių su fiziniu asmeniu, kuris buvo samdomas pervežimo darbams atlikti.

Per ikiteisminį tyrimą įtariamasis pripažino savo kaltę ir atlygino valstybės ir „Sodros“ biudžetams padarytą žalą, ji bendrai siekė per 121 tūkst. eurų. Įtariamasis susitaikė su nukentėjusiąja puse – Klaipėdos apskrities valstybine mokesčių inspekcija (VMI).

Tyrimą organizavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vida Skalauskienė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Nutarimą patvirtino teismas.

Asmeniui taip pat buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje pateikė daugiau nei 339 tūkst. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl galimai nesumokėtų mokesčių, pirmadienį pranešė prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, penki vienos šeimos nariai, valdydami ūkius bei su jais susijusias bendroves ir kooperatyvus, dvi vienos bendrovės buhalterės ir kitos uždarosios akcinės bendrovės akcininkas bei faktinis vadovas kelerius metus galimai apgaulingai tvarkė finansinę apskaitą ir teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą.

Įtariama, kad kaltinamieji, imituodami sandorius, klastojo PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, siekdami sumažinti į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius.

Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje yra iš viso pateikusi 339 tūkst. 308 eurus siekiančius civilinius ieškinius penkiems ūkiams, penkioms bendrovėms ir dviem kooperatyvams.

Baudžiamasis kodeksas už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir neteisingai pateiktus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Įžvelgia vilkinimą

Paskutinę praėjusios vasaros dieną prasidėjusios kratos truko iki 1 val. nakties. Masinių kratų tikslas – rasti mokesčių slapstymo įrodymų.

Tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Haroldas Mulevičius netrukus po reido pranešė, kad per masines kratas aptikta ne tik juodąją buhalteriją liudijančių dokumentų, bet ir didelės sumos grynųjų.

Nuo skambiai pradėto tyrimo pradžios praėjus beveik dešimt mėnesių, kratas išgyvenę gėlininkai „Kauno dienai“ tvirtino, kad, jų duomenimis, tyrimas vilkinamas arba net bandoma jį nustumti į užmarštį lyg nieko nebūtų atsitikę.

„Tada net automobilius stabdė, kai vadybininkai važiavo iš klientų susirinkę pinigus ir pristatę prekes. Iš vadybininkų paėmė pinigus, pinigų priėmimo kvitus, sakė turintys duomenų, kad pinigai gauti iš neteisėtos veiklos. Pinigai paimti, bet, mūsų žiniomis, tyrimas dėl jų teisėtumo nevyksta. Patikrinti pinigų legalumą juk labai paprasta, bet gal dingo noras tirti? Tik įsivaizduokite – iki šios dienos dar negrąžinti per kratas paimti dokumentai. Žmonės prašo grąžinti, nes apskaitą reikia sutvarkyti. Tačiau prokuroras prašymą atmetė. Iki šiol prokuroras nepaskyręs nei jokios ekspertizės, nei dokumentų objektų tyrimo. Kiek žinau, tyrimas ta linkme net nevykdomas. Čia, mano įsitikinimu, gali būti piktnaudžiavimas pareigomis“, – „Kauno dienai“ sakė advokatas Gintaras Dabkevičius, atstovaujantis kai kuriems prekiautojams gėlėmis.

Abejonės: daliai prekiautojų gėlėmis atstovaujantis advokatas G. Dabkevičius nuogąstauja, kad kai kurios institucijos griebiasi formalių priežasčių, kad galėtų dangstyti viena kitos padarytus pažeidimus. Asmeninio arch.nuotr.

Pasak kratas patyrusių verslininkų, sukeltame šurmulyje buvo daug skambių pareiškimų ir triukšmo, bet mažai realaus turinio.

„Prokuratūra pasigyrė, kiek šimtų tūkstančių eurų paėmė, sakė, kad atskleidė gėlininkų neteisėtą veiklą, bet didžioji dalis tų pinigų jau grąžinta savininkams, nes nustatyta, kad tie pinigai ne iš nusikalstamos veiklos. Tas ikiteisminis tyrimas yra pradinės stadijos, nes nieko nepavyko rasti. Todėl dabar tik vilkina, kad viskas kažkaip užsimirštų“, – tvirtino vienas iš „Kauno dienos“ pašnekovų (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Tas ikiteisminis tyrimas yra pradinės stadijos, nes nieko nepavyko rasti. Todėl dabar tik vilkina, kad viskas kažkaip užsimirštų.

Prokuratūroje – eilės

Prokuratūra su kritiškais teiginiais kategoriškai nesutinka ir neigia prielaidas apie skambiai prasidėjusios bylos vilkinimą.

„Vidutinė tokio pobūdžio ikiteisminio tyrimo trukmė – apie penkiolika mėnesių. Proceso veiksmai, įskaitant specialistų tyrimus, yra atliekami nuosekliai, vadovaujantis tam tikra seka ir procedūromis, gavus reikalingų duomenų ir t. t.“, – „Kauno dienai“ raštu paaiškino prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Tiesa, ji pripažįsta, kad procesai gali strigti ir dėl prokuratūroje susidarančių eilių.

„Tam tikrais atvejais vieno specialisto tyrimas gali būti paskirtas tik tada, kai yra gautos kito specialisto tyrimo išvados. Trūkstant kai kurių sričių specialistų, dalies tyrimų pradžia ir išvadų gavimas objektyviai nusikelia dėl susidarančių eilių“, – „Kauno dienai“ sakė prokuratūros atstovė.

Prisimena kaip košmarą

Per tyrėjų reidą paimtų pinigų neatgauna ir kaunietė L. B. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) – trijų vaikų mama, kuri kratą ir apklausą prisimena kaip košmarą.

Moteris tvirtina, kad pinigai teisėtai priklauso jai ir artimiesiems. Be to, jos bute vykstančios kratos metu ji buvo su sergančiu žindomu kūdikiu. Po kratos ir kūdikis, ir mama buvo nuvežti į policiją ir pradėta iki vėlumos trukusi apklausa.

Netrukus po kratų prokuratūrai įteiktame L. B. skunde pabrėžiama, kad kratos metu pareigūnai neteisėtai paėmė apieškomame bute buvusias nemenkas pinigų sumas.

„Kratos metu pareigūnai iš seifo neteisėtai paėmė 31 575 eurus, kurie niekaip nesusiję su įmone, kurioje aš dirbu, nes priklauso uošviams (...), kurie pardavė savo butą, pinigus iš banko pasiėmė grynaisiais ir juos paliko saugoti mūsų seife. Pareigūnai, atlikdami kratą, į mano tokius paaiškinimus nekreipė dėmesio ir šios pastabos į kratos protokolą neteisėtai neįrašė“, – atkreipiamas dėmesys skunde.

Pasak skundo autorės, per kratas buvo paimta dar beveik 24 tūkst. eurų, kurie priklausė vienai bendrovei ir fiziniam asmeniui.

„Nors pareigūnus informavau, kad pinigai priklauso (...), pinigai vis vien buvo paimti, o pastabos apie pinigų priklausomumą į kratos protokolą nebuvo įrašytos“, – pabrėžiama skunde.

Prokuratūros redakcijai pateiktame šios skundo dalies komentare buvo sakoma: „Dėl paimtų pinigų viskas paaiškės tyrimo metu, kai bus įrodoma jų kilmė.“

Tačiau, atrodo, tyrimas dar neįsibėgėjo, nors praėjo jau devyni mėnesiai.

Istorija su vaiku

Praėjus kelioms dienoms po kratų „Kauno diena“ rašė apie abejonių sukėlusius pareigūnų veiksmus.

Įtariamoji L. B. tvirtino patyrusi iš anksto suplanuotą psichologinį spaudimą, panaudojant kūdikį ir vaikus.

„Tiek kratos, tiek įtariamojo apklausos metu man buvo daromas psichologinis spaudimas, nurodant, kad jeigu aš pasinaudosiu teise neduoti parodymų, būsiu sulaikyta, iš manęs bus paimti ir atiduoti globėjams visi mano vaikai, nes mano sutuoktinis, kuriam pareikšti įtarimai, taip pat bus sulaikytas, o kai išeisiu iš kalėjimo, vaikai manęs ir sutuoktinio nebepažins ir pan. Pasijutau tikra nusikaltėle, nesuprantu, kaip taip galima elgtis žmogaus dar nenuteisus“, – pridūrė pašnekovė.

Moteris tvirtino, kad dėl spaudimo patyrusi didžiulį sukrėtimą, praradusi laiko pojūtį, nebegalėjusi suprasti, ko pareigūnai jos klausia, ką rašo.

Klaidinanti painiava

Su tokia situacija nenorinti susitaikyti L. B. nusprendė siekti, kad pareigūnų atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jį įteikė skundą Kauno apygardos prokuratūrai, tačiau pastangos apginti savo interesus baigėsi virtine keistų nesusipratimų, kuriuos sukėlė teisėsaugos institucijų veikla.

Sulaukusi L. B. skundo, prokuratūra jį persiuntė Policijos departamento Imuniteto valdybai. Imuniteto valdyba atliko aplinkybių patikslinimą ir rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą, kad pareiškėjos prašomas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtos pareigūnų veiklos nebus pradėtas.

Tačiau nutarimas pareiškėjai kažkodėl buvo išsiųstas tik spalio 3 d., kai jau buvo praėjęs nutarimui apskųsti numatytas septynių dienų terminas.

Tačiau tai dar nebuvo paskutinis dviprasmiškų abejonių keliantis nesusipratimas.

„Apie tą nutarimą moteris buvo informuota ne elektroniniu paštu, bet kažkodėl per pašto tarnybą, nors prokuratūros sprendimas perduoti tyrimą Imuniteto valdybai pareiškėjai buvo atsiųstas būtent elektroniniu paštu. Tada dar paaiškėjo, kad pašte yra atžyma, jog laiškas įteiktas pareiškėjai, bet nėra jokių įteikimą patvirtinančių faktinių duomenų – tik pažymėta varnelė“, – pasakojo G. Dabkevičius.

Įžvelgia dangstymą

Norėdama susipažinti su prieš kelis mėnesius priimtu jai svarbiu, bet jos nepasiekusiu nutarimu moteris kreipėsi į Imuniteto valdybą, prašydama atsiųsti nutarimą.

Pamačiusi nutarime pateiktus argumentus L. B. suprato, kad atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą minimi duomenys yra neteisingi. Pavyzdžiui, nebuvo pagrindimo, dėl kokios priežasties ji buvo sulaikyta.

„Suprantama, kad pareiškėja norėjo apskųsti nutarimą. Skundus rašė prokuratūroms, teismui. Tačiau visos institucijos, net neanalizuodamos motyvų, surašė, kad skundas negali būti nagrinėjamas, nes praleistas septynių dienų apskundimo terminas. Matome tokią situaciją, kai teisminio tyrimo įstaigos griebiasi formalių priežasčių, kad galėtų dangstyti viena kitos padarytus pažeidimus“, – apgailestavo G. Dabkevičius.

Matome tokią situaciją, kai teisminio tyrimo įstaigos griebiasi formalių priežasčių, kad galėtų dangstyti viena kitos padarytus pažeidimus.

Apklausė vaikus

Praėjusių metų rugsėjį, „Kauno dienai“ domintis kratos aplinkybėmis, į situaciją dėmesį atkreipė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT).

Paaiškėjus, kad atliekant kratą bute, kuriame buvo trys vaikai, nebuvo pakviesti vaiko teisių apsaugos atstovai, VVTAĮT informavo: „Vaiko teisių gynėjai visada dalyvauja policijos pareigūnų atliekamose kratose, kai iš teisėsaugos institucijų gauname informacijos apie planuojamą kratą ir tuo metu ten galinčius būti nepilnamečius. Pagal gautą informaciją atvykstame ir būname visos kratos metu, atidžiai stebime, kad vaikas nepatirtų streso ir kitų neigiamų išgyvenimų. Įvertinus visas aplinkybes ir tariantis su tėvais, visada ieškome sprendimų, kur kratos metu galėtų pabūti vaikas. Tai gali būti atskiras kambarys ar artimoji aplinka. Informacijos apie šį atvejį nesame gavę. Aiškinamės informaciją, įsitikinsime, ar nebuvo pažeistos vaiko teisės ir ar šeimai reikia pagalbos.“

Paaiškėjo, kad tam tikras tyrimas buvo atliktas, tačiau vaikų mamos L. B. nuomone, tai tebuvo paviršutiniški formalumai.

„Vaiko teisių apsaugos atstovai mano vaikų klausė, ar jie gerai sutaria su tėvais ir panašių dalykų. Paskui padarė išvadą, kad vaikai kratos metu jautėsi saugūs, nes buvo atvažiavęs jų senelis. Tačiau jis su jais beveik nebuvo, nes išvažiavo ieškoti mažosios anūkės, kuri tada buvo su manimi policijoje“, – neslėpdama kartėlio kalbėjo L. B.

Prokuratūra: viskas gerai

„Kauno dienos“ redakcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pateikti paaiškinimus dėl galimai vilkinamo tyrimo bei informaciją apie kratų metu paimtų pinigų kilmę, paimtų pinigų sumas ir kokią jų dalį jau teko grąžinti gėlininkams.

Sulaukėme tokio paaiškinimo: „Jūsų paklausime pateikti klausimai yra susiję su šiuo metu tebevykstančiu ikiteisminiu tyrimu, kuriame įtarimai dėl įvairių nusikalstamų veikų, susijusių su galimai nusikalstamai vykdyta ūkine -ekonomine veikla, finansinių dokumentų apskaita bei kt., šiuo metu yra pateikti daugiau nei 10 asmenų, todėl detalesni duomenys apie tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei tyrimo eigą neteikiama.

Taip pat norime priminti, kad proceso dalyvis turi teisę pateikti skundą dėl, jo manymu, nepagrįstai ir neteisėtai atliktų proceso veiksmų. Gavus tokį skundą, jis yra išnagrinėjamas nustatyta tvarka ir priimamas motyvuotas sprendimas apie kurį proceso dalyvis yra informuojamas. Tokia proceso dalyvio teise gali naudotis ir aktyviai naudojasi ir šio ikiteisminio tyrimo proceso dalyviai. Pabrėžtina, kad iki dabar visi šio ikiteisminio tyrimo dalyvių skundai ikiteisminio tyrimo teisėjų buvo pripažinti kaip nepagrįsti.

Nepagrįstu laikytinas yra ir Jūsų paklausime suformuluota teiginys, kad „paimti dokumentai „dulka“ pas tyrėją kabinete“.

Proceso veiksmai, įskaitant specialistų atliekamus tyrimus, yra atliekami nuosekliai, vadovaujantis tam tikra seka ir procedūromis, gavus reikalingus duomenis ir t. t.

Kategoriškai nesutinkame, kad „klausimų tematika yra susijusi su sisteminiais prokuratūros darbo sunkumais“. Pateikti klausimai leidžia pagrįstai manyti, kad jie yra susiję su ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių gynybiniais tikslais ir jų inicijuoti. Dar kartą pabrėžiame, kad visi pateikti skundai yra išnagrinėti nustatyta tvarka ir neginčijamais ikiteisminio tyrimo teisėjų sprendimais atmesti kaip nepagrįsti.“

Skaičiuojama, kad bendra galimai išvengtų mokesčių suma siekia daugiau nei 166 tūkst. eurų, byla perduota teismui.

Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad transporto priemonių pervežimu Europos Sąjungoje užsiimančios įmonės buvęs direktorius, veikdamas kartu su įmonės buhaltere, apie du metus galėjo apgaulingai tvarkyti bendrovės apskaitą.

Manoma, kad į įmonės buhalteriją nebuvo įtraukti 85-iems darbuotojams faktiškai mokami atlyginimai, o dalis atlygio – beveik 200 tūkst. eurų – galimai buvo išmokėta vokeliuose.

Teisėsaugos pareigūnai įtaria, kad verslininkas, siekdamas išvengti dalies mokesčių ir įmokų sumokėjimo, susitarė su įmonės apskaitą tvarkančia buhaltere, kad ji šių duomenų neįrašys į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamas deklaracijas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikiamus pranešimus.

Dėl to, manoma, buvo išvengta sumokėti 166 tūkst. 447 eurų privalomų mokesčių.

Visi kaltinamieji prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis juridinis asmuo savo noru atlygino padarytą žalą, kuri buvo nustatyta tyrimo metu.

Už mokesčių vengimą, teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – iki ketverių metų nelaisvės.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Mokesčių administravimo įstatymo pataisas: už balsavo 112 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o šeši susilaikė.

Mokesčių inspektoriams patikrinimo metu nustačius, kad įmonės netinkamai apskaičiavo mokesčius, neteisėtai pritaikė mažesnį tarifą ir dėl to mokėtiną sumą susimažino, joms bus priskaičiuota nepriemoka ir skirta 20–100 proc. (vietoj 10–50 proc. dabar) nesumokėtos sumos baudą.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė yra sakiusi, kad už tokius pažeidimus baudos skiriamos retai, nes priskaičiavus papildomus mokesčius verslas juos susimoka.    

Delspinigiai bus nustatomi įvertinus Vyriausybės vertybinių popierių pelningumą antrinėse rinkose ir tą rodiklį padidinus septyniais procentiniais punktais, o ne dešimčia, kaip iš pradžių siūlė Vyriausybė.  

Seimas neleido VMI darbuotojams savarankiškai stabdyti ir tikrinti transporto priemonių, jas sulaikyti ar tikrinti prekes bei jų dokumentus, kai įtariamas su mokesčiais susijęs pažeidimas.     

Dabar transporto priemones stabdyti ir vairuotojus bei kartu važiuojančius žmones tikrinti gali tik policijos, Karo policijos, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kiti pareigūnai.

Seimas taip pat įpareigojo įvairų paslaugų, mokėjimų ir prekybos platformų operatorius nuo 2023 metų gegužės kaupti ir kartą per metus VMI pateikti informaciją apie jas naudojančių pardavėjų pajamas ir mokesčius iš veiklos platformoje.  

Platformos operatoriams nereikės VMI teikti informacijos apie prekybininkus, kurių metinės pajamos neviršytų 2 tūkst. eurų, taip pat kai kurios kitos informacijos.

Platformų operatoriams už pažeidimus grėstų baudos: įmonių vadovams ir atsakingiems asmenims – 1,8–6 tūkst. eurų.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms: už balsavo 96 Seimo nariai, o susilaikė septyni. Galutinis balsavimas – iki Kalėdų.

Pataisos numato, kad mokesčių inspektoriams patikrinimo metu nustačius, kad verslas netinkamai apskaičiavo mokesčius, neteisėtai pritaikė mažesnį tarifą ir dėl to mokėtiną sumą susimažino, jam, kaip ir dabar, būtų priskaičiuojama nepriemoka ir skiriama 20–100 proc. (vietoj 10–50 proc.) nesumokėtos sumos bauda.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė yra sakiusi, kad už tokius pažeidimus baudos skiriamos retai, nes priskaičiavus papildomus mokesčius verslas juos susimoka.    

Delspinigiai būtų nustatomi įvertinus Vyriausybės vertybinių popierių pelningumą antrinėse rinkose ir tą rodiklį padidinus septyniais procentiniais punktais, o ne dešimt, kaip iš pradžių siūlė Vyriausybė.  

Seimas neketina pritarti siūlymui leisti VMI darbuotojams savarankiškai stabdyti ir tikrinti transporto priemones, jas sulaikyti ar tikrinti prekes bei jų dokumentus, kai įtariamas su mokesčiais susijęs pažeidimas.     

Liberalo Andriaus Bagdono teigimu, siūlymas leisti mokesčių inspektoriams tikrinti automobilius primena trijų dešimtmečių senumo laiką, kai Lietuvoje apskritai buvo pradedami rinkti mokesčiai.

„Susidaro toks įspūdis, kad mes grįžtame į tuos laikus, kuomet 1991–1992 metais Mokesčių inspekcija apskritai pradėjo rinkti mokesčius ir visos transporto priemonės buvo stabdomos, tikrinamos“, – teigė A. Bagdonas.

Dabar transporto priemones stabdyti ir vairuotojus bei kartu važiuojančius žmones tikrinti gali tik policijos, Karo policijos, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kiti pareigūnai.

Seimas taip pat nusiteikęs nuo 2023 metų gegužės įvairų paslaugų, mokėjimų ir prekybos platformų operatorius įpareigoti kaupti ir kartą per metus VMI pateikti informaciją apie jas naudojančių pardavėjų pajamas ir mokesčius iš veiklos platformoje.  

Pataisomis taip pat siekiama konkretizuoti, kas būtų laikoma platforma: tai bet kokia programinė įranga, įskaitant interneto svetainę arba jos dalį, ir taikomosios programos, įskaitant mobiliąsias programėles, kuriomis gyventojai arba įmonės gali susisiekti su pirkėjais.

Platformose paslaugas gali siūlyti nekilnojamojo turto bei automobilių nuomos, asmeninių paslaugų teikėjai, prekių pardavėjai.

Platformos operatoriams nereikėtų VMI teikti informacijos apie prekybininkus, kurių metinės pajamos neviršytų 2 tūkst. eurų, taip pat kai kurios kitos informacijos.

Numatoma, kad privalomos informacijos neteikiantys operatoriai būtų du kartus įspėjami, o vėliau VMI galėtų duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams nurodymą panaikinti galimybę pasiekti operatoriaus interneto svetainę. 

Platformų operatoriams už pažeidimus grėstų baudos: įmonių vadovams ir atsakingiems asmenims – 1,8–6 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad valstybei galėjo būti nesumokėta per 150 tūkst. eurų pelno mokesčio, penktadienį pranešė ikiteisminį tyrimą atliekanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Klaipėdoje keturias metalo laužo supirkimo aikšteles valdančios įmonės atsakingi asmenys galimai apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą.

Manoma, kad ilgiau nei trejus metus įmonė supirkdavo spalvotojo ir juodojo metalo laužą ir atliekas iš fizinių asmenų, tačiau įsigijimo ir grynųjų pinigų išmokėjimo faktų neapskaitydavo reikiamais dokumentais.

FNTT turimais duomenimis, atsakingi asmenys, norėdami pagrįsti įsigijimus ir atsiskaitymus, į vykdomą schemą galėjo įtraukti asocialius asmenis.

Manoma, kad šiems buvo mokamas 5 ar 10 eurų atlygis už tai, kad minėtųjų asmenų duomenis ir parašus būtų galima panaudoti pirkimo-pardavimo sutartyse, pinigų išmokėjimo kvituose.

Pasak FNTT, surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, kad įrašyti duomenys apie spalvotojo ir juodojo metalo laužo pardavėją, įsigytą prekių kiekį neatitiko tikrovės.

Pavyzdžiui, dokumentuose nurodoma, kad vienas asocialus asmuo per trejus su puse metų įmonei neva pardavė daugiau nei 150 tonų metalo.

Tyrimo duomenimis, apskaitos dokumentuose būdavo nurodoma, kad asocialūs asmenys neva pardavė įmonei nuo 3 iki 15 tonų metalo, o jiems už tai buvo išmokėta nuo 2,5 iki 7,7 tūkst. eurų, nors iš tiesų šios sumos išmokėtos nebuvo.

Pareigūnai įtaria, kad tokie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtraukiami į įmonės buhalterinę apskaitą, kurios pagrindu būdavo teikiamos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Atsakingi asmenys galimai deklaruodavo didesnes išmokėtas sumas, nei išmokėjo iš tikrųjų, kad sumažintų privalomo sumokėti pelno mokesčio dalį. Skaičiuojama, kad tokiu būdu bendrovė galimai išvengė per 150 tūkst. eurų pelno mokesčio sumokėjimo.

Tyrimo duomenimis, per 2019–2021 metus įmonė nurodė, kad pardavėjams – asocialiems asmenims – tariamai išmokėjo per 1 mln. eurų grynais pinigais, o už šią sumą tariamai supirko per 2 tūkst. tonų įvairaus metalo, nors iš tiesų, įtariama, tokie supirkimo sandoriai nebuvo vykdomi.

Pas fizinius ir juridinius asmenis atlikta 11 kratų, kurias atliko FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai bendradarbiaudami su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais ir Klaipėdos apskrities VMI specialistais. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Vienam iš įmonės vadovų pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, apribota bendrovės nuosavybės teisės į turtą, kurio vertė siekia per 600 tūkst. eurų.

Griežčiausia Baudžiamajame kodekse numatoma bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtariant, kad įmonė galimai vengia mokesčių valstybei bei gali būti apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Pareigūnai išsiaiškino, kad įmonės vadovas 2018–2020 metais pardavinėjamus vaisius įsigydavo Ispanijoje iš trijų Valensijoje įsikūrusių įmonių, tačiau, įtariama, įsigijimo dokumentų buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui nepateikdavo. Per kiek daugiau nei dvejus metus iš viso galėjo būti įsigyta per 13,6 tūkst. kg įvairių vaisių ir kitos produkcijos.

Įsigytą produkciją – vaisius, riešutus, alyvuoges, įvairius konservus – įmonės vadovas parduodavo kitiems prekeiviams galimai be jokių apskaitos dokumentų. Įtariama, kad už parduotą produkciją galėjo būti gauta beveik 300 tūkst. eurų, kurie nebuvo apskaityti. Apskaitą tvarkęs asmuo pagal tikrovės neatitinkančius duomenis pateikė įmonės deklaracijas bei įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei PVM apmokestinamus sandorius. Taip valstybei nebuvo sumokėta beveik 52 tūkst. eurų PVM.

Įmonės vadovui pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma kai viršija 750 MGL. Valstybinė mokesčių inspekcija buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl beveik 52 tūkst. eurų turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo, kaltinamasis ieškinį padengė bei atlygino žalą.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei Astai Mickevičiūtei surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota Šiaulių apygardos teismui.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.