Rečiausią astronominį reiškinį fiksavo virš žemės skriejantys geostacionariniai palydovai, kurie yra 36 tūkst. kilometrų aukštyje. Vienas iš jų (GOES-16) užfiksavo vaizdus, kurie parodė mėnulio šešėlį iš kosmoso, judantį per Šiaurės Ameriką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pirmadienį Europos kosmoso agentūros (ESA) erdvėlaivis „Proba-2“ užfiksavo du dalinius saulės užtemimus. Viso užtemimo metu mėnulis du kartus praskriejo pro „Proba-2“ kameros lauką, atrodydamas kaip dalinis Saulės užtemimas. Šis palydovas skrieja maždaug 700 kilometrų aukštyje virš žemės paviršiaus, vadinamojoje saulės sinchroninėje orbitoje. Vaizdo įrašas buvo sukurtas iš vaizdų, padarytų „Proba-2“ SWAP teleskopu, kuris stebi saulę ekstremalia ultravioletine šviesa.

Plačiau apie prietaisą papasakojo KTU Mechatronikos instituto direktorius Vytautas Ostaševičius. 

– Kaip visa tai veikia? 

– Įtvirtinus mūsų sukurtą prietaisą, per galvutę padavus lazerio spindulį ir įjungus maitinimą, aparatas pradeda vibruoti, signalas eina atgal, o ekrane matome virpesius. Visų žmonių kraujyje eritrocitai yra sulipę. Jie atsiskiria, kai juos paveikia žemas dažnis tarp garsų, jie tampa pavieniais. Kadangi kiekvieno eritrocito sudėtyje yra apie 300 milijonų hemoglobino molekulių, kurios tiesiogiai kontaktuoja su deguonimi plaučiuose, tai atsiskyręs eritrocitas kontaktuoja visu paviršiumi ir taip, per kelias minutes, krenta kraujo spaudimas, kadangi pavienių eritrocitų kiekis kraujo tūryje yra mažesnis negu tu agreguotų, kas pas mus pasiekiama naudojant skystinančius vaistus. Patekęs kraujas į plaučius paima žymiai daugiau deguonies ir taip 15 proc. pagerėja deguonies prisotinimas ir atitinkamai krenta pulsas.

– Kaip nustatyti ar aparatas suveikė? 

– Jeigu prasideda dinamika, iš karto matome, kad jis suveikė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kada gydytojams bus galima jį naudoti?

– Mūsų teorija buvo išbandyta ant gyvūnų. Gavome etikos leidimus darbui su gyvūnais ir ten viskas pasitvirtino 100 proc., tačiau dabar yra rūpestis, kaip gauti etikos leidimus darbui su žmonėmis, o tai yra žymiai ilgesnės procedūros.

– Ar tai galėtų būti naudojama tik ligoninėse, o gal žmogus galėtų aparatą naudoti namuose?

– Man atrodo, kad tikrai galėtų naudoti namuose, kadangi tai nėra sudėtinga. Jeigu žmogui pakilo kraujo spaudimas, jis gali per porą minučių jį sumažinti arba, jeigu jis pradėjo dusti, jis iš karto gali atstatyti normalų kvėpavimą. 

Islandijos Meteorologijos tarnyba (IMO) ketvirtadienio vakarą pranešė, kad išsiveržimo intensyvumas reikšmingai sumažėjo.

Išsiveržimas prasidėjo ketvirtadienį apie 6 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku trijų kilometrų plyšyje į šiaurės rytus nuo Sylingarfelo kalno.

Po įsiveržimo teko evakuoti turistų pamėgtą geoterminį SPA „Blue Lagoon“, o kelioms Reikjaneso pusiasalio bendruomenėms buvo nutrauktas šilumos ir karšto vandens tiekimas, lavai užliejus tiekimo vamzdyną.

Pasak Islandijos ministrės pirmininkės Katrin Jakobsdottir (Katrin Jakobstoutir), valdžios institucijos tikisi atnaujinti karšto vandens tiekimą iki penktadienio vidurdienio, pranešė nacionalinis transliuotojas RUV.

Išsiveržimo vieta yra maždaug už 4 km į šiaurės rytus nuo pakrantės miestelio Grindaviko, kuriame gyvena 3,8 tūkst. asmenų. Šis miestelis jau buvo evakuotas prieš ankstesnį išsiveržimą gruodžio 18 dieną.

Dabar tiesioginio pavojaus miestui nėra.

Islandijos meteorologijos tarnybos geofizikas Benediktas Ofeigssonas (Benediktas Ofeigsonas) RUV sakė, kad ateinančius kelis mėnesius išsiveržimo šioje vietovėje galima tikėtis maždaug kas mėnesį.

„Ilgalaikėje perspektyvoje tai labai sunku pasakyti, tačiau trumpuoju laikotarpiu, artimiausiais mėnesiais, tikriausiai ir toliau matysime pasikartojančius magmos [...] išsiveržimus“, – pridūrė jis.

Islandijoje yra 33 aktyvios ugnikalnių sistemos – daugiausia Europoje.

Šiaurės Atlante esanti Islandija yra išsidėsčiusi ties Vidurio Atlanto kalnagūbriu – vandenyno dugno plyšiu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.

Vladas Žulkus BNS sako, kad molio gūbrys savo forma primena laivą ir tai galėjo suklaidinti dugno tyrėjus. 

„Mano dabartinėmis žiniomis, tai yra visai ne laivas. Tai yra greičiausiai – aš negaliu šimtu procentų garantuoti – (...) didesnis molio gūbrys, labiau susicementavęs, o tokia laivo forma yra tipiška būtent tų geologinių darinių, kurie plaunami jūros bangų, orientuoti taip“, – sakė V. Žulkus.

Anot jo, tokių darinių Baltijos jūros dugne aptinkama ne pirmą kartą.

„Mes analogijų turime, tarp kitko, tokio paties dydžio beveik – 70 metrų ilgio ir 12 metrų pločio – darinys buvo rastas prieš beveik 20 metų arčiau kranto, ties Šventąja, paskui dar mažesni tokie dariniai yra aptikti ir juos patikrinus pasirodo, kad tai yra molio gūbriai, kurie susiformavo tada, kai vanduo, smarkiai nukritęs, pradėjo kilti vėl. Sprendžiant iš gylio (...) tai galėjo būti maždaug prieš aštuonis tūkstančius metų“, – kalbėjo V. Žulkus.

Gruodžio pradžioje būsimojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytoja, „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ pranešė, kad maždaug 38 metrų gylyje aptiko apie 70 metrų ilgio ir apie 6 metrų aukščio laivo liekanas.

Tai yra molio gūbriai, kurie susiformavo tada, kai vanduo, smarkiai nukritęs, pradėjo kilti vėl.

V. Žulkus sako, kad tokia išvada padaryta remiantis tik sonaro nuotraukomis, o norint išsamesnių duomenų reikėtų prie objekto nerti ar kitaip jį žvalgyti.

„Jie pasigarsino, turiu aš tą medžiagą, nežinau, visą ar ne visą, mums perdavė. Tai yra sonarinė nuotrauka, daryta šoninės apžvalgos sonaru (...) Tai, ką jie paskelbė, yra tik pirmas etapas, paprastai po sonarinių žvalgymų reikia žvalgytis pasinėrus arba prietaisus nuleidus, kad matytų kažką. (...) Tai neturėtų būti laivas, nors reikia pasinerti, reikia pažiūrėti“, – teigė V. Žulkus.

Mokslininkas taip pat sako, kad nuotraukose nesimato įprastai matomų laivo korpuso detalių: „Sonarinėse nuotraukose nuskendę laivai, kokie jie ten bebūtų, didesni ar mažesni, visada matosi to laivo kažkokios struktūros, ar tai būtų metalinis korpusas, ar medinis, vistiek matosi kažkokios detalės“.

Anot V. Žulkaus, dugno tyrėjai nėra pateikę Kultūros paveldo departamentui prašymo išduoti leidimą nerti prie aptikto objekto, o Klaipėdos universitetas irgi jo neinicijuos – archeologai nertų tik gavę tokį užsakymą.  

„Universitetas gali planuoti tuo atveju, jeigu gausime užsakymą to paties „Igničio“, mes tada patikrinsime, kas ten yra. Mes savo iniciatyva neplanuojame, nes tai yra ir lėšos, ir darbas archeologų“, – kalbėjo V. Žulkus.

„Ignitis renewables“ teigia, kad apie 120 kv. kilometrų apimantis Baltijos jūros dugno plotas, skirtas vėjo parkui, taip išsamiai dar niekada nebuvo tirtas. Objektą, primenantį nuskendusį laivą, gruodžio pradžioje pastebėjo Nyderlandų giluminių tyrimų bendrovės „Fugro“ geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“.

Atliekant jūros dugno tyrimus „Ignitis renewables“ taip pat bendradarbiauja su britų „Venterra Group“ specifinių inžinerinių projektų konsultantais „Gavin & Doherty Geosolutions“ bei Lietuvos įmone „Geobaltic“.

Seimas antradienį priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2024 metų sausio 1 dienos mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientai didinami 10 proc., nuo tų pačių metų rugsėjo 1 dienos – dar 18,7 procento.

Tokie pakeitimai priimti „už“ balsavus 126 Seimo nariams, vienas buvo „prieš“ ir trys susilaikė.

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, bendras mokslo darbuotojų darbo užmokesčio augimas kitąmet vidutiniškai sieks 30,6 procento.

Taip pat nuo kitų metų pradžios atlyginimai bus skaičiuojami pagal naują bazinį dydį, kuris susietas su pernykščiu vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu ir sieks 1785,4 euro.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose pareiginė alga iki mokesčių vyriausiajam mokslo darbuotojui kils 209–370 eurų, vyresniajam mokslo darbuotojui – 191–284 eurais, mokslo darbuotojui, mokslininkui stažuotojui – 191–218 eurų, jaunesniajam mokslo darbuotojui – 169–205 eurais.

Nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga bruto dar papildomai padidės 429–768 eurais, vyresniojo mokslo darbuotojo – 375–607 eurais, mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo – 375–464 eurais, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 357–429 eurais.

Pokyčiais siekiama, kad kitais metais mokslo darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

„Raginame politikus ne tik neatidėlioti mokesčių reformos, bet įgyvendinti ženkliai ambicingesnę reformą, kuri suteiktų galimybę adekvačiam viešųjų paslaugų finansavimui, padėtų įgyvendinti valstybės užsibrėžtus tikslus dėl skurdo rizikos ir pajamų nelygybės mažinimo bei prisidėtų prie viešųjų paslaugų plėtros ir kokybės“, – teigiama kreipimesi, kurį trečiadienio vakarą išplatino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK).

Be jos, kreipimąsi taip pat pasirašė Nacionalinis skurdo  mažinimo organizacijų tinklas, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma, Aplinkosaugos koalicija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, Lietuvos žmogaus teisių centras, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedra.

Raginame politikus ne tik neatidėlioti mokesčių reformos, bet įgyvendinti ženkliai ambicingesnę reformą.

Prie raginimo taip pat prisidėjo devyni Vilniaus, Mykolo Romerio bei Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvos socialinių mokslų centro bei Lietuvos mokslų akademijos mokslininkai.

Organizacijos bei mokslininkai ragina peržiūrėti, jų teigimu, „nepagrįstai didelį kiekį“ mokestinių lengvatų ir jas naikinti, gyventojų pajamų mokesčio tarifą taikyti nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio pajamų, o ne nuo 180 VDU, didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, apmokestinti prabangią nuosavybę ir prabangos prekes, labiau kontroliuoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą ir griežtinti atsakomybę už šešėlinę veiklą.

Kreipimesi nurodoma, jog mokesčių reforma reikalinga dėl nepakankamo viešųjų paslaugų ir viešojo valdymo finansavimo, įsipareigojimų tarptautinėms organizacijoms, skurdo rizikos ir pajamų nelygybės, socialinio teisingumo.

Diskusijos dėl mokesčių reformos atgimė Vyriausybei pritarus su Europos Komisija (EK) baigtam derinti atnaujintam ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“, nepaisant su Briuseliu išsiskyrusių nuomonių dėl pertvarkos terminų atidėjimo. Nuo šio plano vykdymo priklauso ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas.

Mokesčių reformai įstrigus Seime, Vyriausybė siekė įtikinti EK atidėti su mokestiniais pokyčiais susijusius terminus, tačiau Komisija Lietuvos prašymui nepritarė.

Nepaisant to, Vyriausybė pritarė atnaujintam planui argumentuodama rizika, jog ES finansų ir ekonomikos ministrų taryba atnaujintą planą galutinai turi patvirtinti šiemet, kitaip Lietuva nespėtų panaudoti atnaujintame plane esančios paskolų forma suteikiamos 1,5 mlrd. eurų ES paramos.

Vyriausybė mokesčių reformą parlamentui pateikė šiemet vasarą. Joje, be kitų dalykų, numatytas didesnis individualios veiklos, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.

Be kitų, jame dalyvaus britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris), Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni), Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).

Daug dėmesio lapkričio 1–2 dienomis vyksiančiame susitikime bus skiriama didėjančiam susirūpinimui dėl labai pajėgių, įvairios paskirties dirbtinio intelekto modelių, kurie prilygsta šiandieninių pažangiausių modelių galimybėms arba jas pranoksta ir kelia didelę riziką, susijusią su netinkamu naudojimu, nenuspėjama pažanga ir technologijos kontrolės praradimu.

R. Sunakas ir kiti lyderiai vis dažniau prisideda prie pačios industrijos atstovų, teigiančių, kad dabartinis tokių DI modelių reguliavimas greičiausiai yra nepakankamas, kad būtų galima spręsti iššūkius, kuriuos jie kels.

„Mano vizija ir mūsų galutinis tikslas turėtų būti siekti labiau tarptautinio požiūrio į saugą, kai bendradarbiaudami su partneriais užtikrintume, kad DI sistemos būtų saugios dar prieš jas išleidžiant“, – šią savaitę sakydamas kalbą sakė britų premjeras.

„Mes dėsime visas pastangas, kad būtų susitarta dėl pirmojo tarptautinio pareiškimo apie šių pavojų pobūdį“, – pridūrė jis ir pasiūlė sukurti tarptautinę ekspertų grupę, panašią į tą, kuri buvo sudaryta klimato kaitos klausimais.

Aukšto lygio susitikimą priimanti JK tvirtino, kad iniciatyvos ėmėsi JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) prašymu, o taip pat todėl, kad šiose dviejose šalyse veikia kelios pirmaujančios šio sektoriaus bendrovės.

Tačiau, kaip pranešama, dėl pastebimo entuziazmo stygiaus Londonas turėjo sumažinti savo užmojus, susijusius su tokiomis idėjomis kaip naujos reguliavimo institucijos įsteigimas.

R. Sunako atstovas spaudai šią savaitę žurnalistams sakė, kad „surinkti visus reikiamus žmones prie bendro stalo aptarti šį svarbų klausimą“ yra „savaime didžiulis pasiekimas“.

„Praleista galimybė“

Nuo išmaniųjų telefonų iki oro uostų – dirbtinis intelektas jau yra visur, tačiau jo pažanga paspartėjo sukūrus tokias technologijas kaip „ChatGPT“.

Mano vizija ir mūsų galutinis tikslas turėtų būti siekti labiau tarptautinio požiūrio į saugą, kai bendradarbiaudami su partneriais užtikrintume, kad DI sistemos būtų saugios dar prieš jas išleidžiant.

„Man aišku, kad tam, kas nutiks šiais metais, per ateinančius dvejus, trejus metus, po 200 metų, istorikai turės pavadinimą kaip laikotarpiui“, – šį mėnesį vykusiame pasitarime sakė DI ir neuromokslų profesorius Aldo Faisalas (Aldas Faisalas).

Nors DI potencialas kelia daug vilčių, ypač medicinos srityje, manoma, kad jo plėtra iš esmės nekontroliuojama.

Savo kalboje R. Sunakas pabrėžė, kad šalims reikia sukurti „bendrą supratimą apie riziką, su kuria susiduriame“.

Tačiau diskusijose apie aukšto lygio susitikimą Britanijoje dominuoja tai, kad jame nebus daug pasaulio lyderių, ypač iš Didžiojo septyneto (G-7) šalių.

G-7 pirmadienį susitarė dėl neįpareigojančio „elgesio kodekso“ pažangiausias dirbtinio intelekto sistemas kuriančioms bendrovėms.

JAV Baltieji rūmai paskelbė savo planą nustatyti dirbtinio intelekto taikymo saugos standartus, pagal kuriuos bendrovės turės pateikti tam tikras sistemas vyriausybės peržiūrai.

Romoje Italijos, Vokietijos ir Prancūzijos ministrai paragino laikytis inovacijoms palankaus požiūrio į DI reguliavimą Europoje, taip pat paragino daugiau investuoti ir mesti iššūkį JAV ir Kinijai.

Londono susitikime dalyvaus ir Kinija, tačiau neaišku, kokiu lygiu. Portalas „Politico“ pranešė, kad Londonas pakvietė prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą), taip išreikšdamas norą sulaukti aukšto rango kinų atstovo.

Kvietimas kinams sukėlė ažiotažą padidėjus įtampai tarp Pekino ir Vakarų valstybių ir jo atžvilgiu nuskambėjusiems kaltinimams technologiniu šnipinėjimu.

Nors JK save laiko tarptautinio bendradarbiavimo DI srityje varomąja jėga, jos dėmesys galimoms nelaimėms nepatinka kai kuriems sektoriaus atstovams.

Jie mieliau pabrėžtų esamas DI problemas, pavyzdžiui, bendrovių kuriamų modelių skaidrumo trūkumą ir jų šališkumą rasės ar lyties atžvilgiu, o ne paniką keliančias baimes, kurias pastebėjo R. Sunakas.

Kritikai taip pat pažymėjo, kad bendri etikos principai, kuriuos JK nori nustatyti, gali prieštarauti DI laboratorijų ir technologijų milžinių interesams.

Tai gali sumažinti tikimybę, kad aukšto lygio susitikime bus pasiekta kokių nors reikšmingų rezultatų.

Daugiau nei 100 JK ir tarptautinių organizacijų, ekspertų ir aktyvistų pirmadienį paskelbė atvirą laišką R. Sunakui, kuriame Londono susitikimą pavadino „praleista galimybe“ ir pernelyg pritaikytu didžiosioms technologijų bendrovėms.

Koalicija, kuriai priklauso profsąjungos, teisių gynimo grupės, tokios kaip „Amnesty International“, ir technologijų bendruomenės atstovai, įspėjo, kad „bendruomenės ir darbuotojai, kuriuos labiausiai paveikė DI, buvo nustumti į šalį“, o kvietimai buvo „selektyvūs ir riboti“.

– Esame priklausomi nuo Saulės – jos aktyvumas tai padidėja, tai sumažėja, ką tai reiškia ir kaip mus veikia? Kokių įdomių reiškinių vyksta Žemę šildančioje žvaigždėje?

– Daugeliui dar turbūt nėra žinoma, kad visai neseniai, ištyrę 90-ties po vienuolika metų trunkančius Saulės aktyvumo ciklus ir jos planetų judėjimą, mokslininkai aptiko sąryšį. Šie nauji tyrimai parodė ypatingą ryšį tarp potvyninių Veneros, Žemės ir Jupiterio jėgų, kurios veikia Saulės plazmą ir magnetinį lauką. Mokslininkai ketina panaudoti šį Saulės magnetinio lauko modelį Saulės audrų, kurių metu išspinduliuojama kenksminga spinduliuotė, prognozėms ir vertinimui. Šiuo metu prasideda naujas Saulės aktyvumo ciklas, dėmių, žybsnių, geomagnetinių audrų bus vis daugiau. Padaugės gražių pašvaisčių mums visiems, o astronomams – darbo.

Šių metų kovo mėnesį Saulės vainike nufotografuota 20 kartų didesnio už Žemę skersmens skylė, skleidžianti Saulės vėją 3 mln. per valandą greičiu. NASA nuotr.

– Kas astrofizikams yra didžiausia mįslė? Kas labiausiai domina ar kelia nerimą jums kaip mokslininkei?

– Labiausiai mane sudomino 2019 metais Kinijos ir Lenkijos astronomų atskleistas faktas, kad mūsų Galaktikos diskas nėra plokščias. Pasirodo, disko kraštai yra užsilenkę į priešingas puses (žr. paveikslus). Šis atradimas leis geriau suvokti mūsų Galaktikos žvaigždžių judėjimą ir Galaktikos disko formavimosi ypatumus.

Naujas mūsų Galaktikos vaizdas, kuriame matosi jaunų kintamų žvaigždžių cefeidžių padėtys diske. Taip pat pavaizduota ir Saulės vieta. J. Skowron / OGLE / Varšuvos universiteto nuotr.

Mūsų Galaktikos vidinė struktūra ir istorija nėra visiškai aiški. Viena iš priežasčių yra ta, kad Galaktikos skersmuo siekia 100 tūkst. šviesmečių  ir yra sudėtinga išmatuoti atstumus iki tolimų žvaigždžių.  Anksčiau turėti   Galaktikos disko modeliai, buvo sukurti pagal 2.5 milijono žvaigždžių stebėjimus. Tačiau Galaktikoje žvaigždžių yra apie 2.5 milijardo, tad nenuostabu, kad gausėjant  stebėjimų duomenims, vis dar nustatoma įdomių faktų.

Pagrindinis tikslas – gal ne kitas civilizacijas atrasti, bet rasti savajai civilizacijai daugiau tinkamų vietų gyventi.

 

Šį kartą išorinių Galaktikos sričių tyrimams buvo panaudotos ryškios kintamosios žvaigždes,  vadinamosios klasikinės cefeidės. Šios žvaigždės yra iki 100 tūkst. kartų šviesesnės ir iki 20 kartų didesnės nei mūsų Saulė. Tokios ryškios žvaigždės gali būti stebimos net ir Galaktikos pakraščiuose, o  atstumą iki jų galima nustatyti 3‒5 proc. tikslumu.

Yra ir daugiau galaktikų, turinčių panašią disko formą. Toks iškraipymas galėjo atsirasti praeityje dėl sąveikos su palydovinėmis galaktikomis, su tarpgalaktine ar tamsiąja medžiaga.

– Kosmoso, galaktikų, žvaigždžių, planetų tyrinėjimas svarbus žmonijos evoliucijai, išlikimui? Kam daugiausiai dėmesio skiriate jūs?

– Daugiausiai laiko esu paskyrusi senesnių nei Saulė žvaigždžių tyrimams. Juk svarbu žinoti, kas laukia mūsų žvaigždės Saulės ateityje. Daug kartų nusišypsojo sėkmė laimėti atranką ir atlikti didelės skiriamosios gebos spektrų stebėjimus ir žvaigždžių cheminės sudėties tyrimus su Kanarų salose esančiais teleskopais. Nuo 2016 m. spektrinius stebėjimus galima atlikti ir Molėtų astronomijos observatorijoje su naujuoju JAV pagamintu spektrografu. Čia tiriame artimesnes ir šviesesnes žvaigždes. Kai tolimų ir blyškių objektų stebėjimams reikia didesnių teleskopų, į pagalbą ateina kolegos iš daugelio užsienio observatorijų. Dešimtis tūkstančių žvaigždžių spektrų esame gavę iš didžiausių pasaulio teleskopų Europos pietinės observatorijoje Čilėje, kartu su daugiau kaip 300 kolegų vykdydami tarptautinę bendradarbiavimo programą. Tai padėjo atsakyti į ne vieną žvaigždžių ir Galaktikos evoliucijos klausimą.

– Saulė – neamžina, jos resursai senka. Mokslininkai ieško naujų planetų, kuriose yra palankios sąlygos gyvybei egzistuoti, kuriose būtų įmanoma gyventi. Kiek pasistūmėjo šios paieškos? Ar preliminariai spėjama, kada žmonijos laukia didysis „persikraustymas“?

– Šioje srityje laukia didelis darbas. Į kosmosą yra paleista ir planuojama tikrai daug kosminių observatorijų, siekiančių surasti gyvybei tinkamų egzoplanetų. Mes inicijavome mokslinių tyrimų projektą „Žvaigždžių ir egzoplanetų tyrimai kosminių teleskopų TESS ir JWST kontekste“. Projekto tikslas – atlikti maždaug 1000 ryškių F, G ir K Galaktikos lauko žvaigždžių cheminės sudėties analizę, prisidėti tiriant TESS stebėjimų duomenis, ieškoti koreliacijų tarp egzoplanetų tipo ir jų žvaigždžių cheminės sudėties. Optiniai didelės skiriamosios gebos spektrus registruojame Vilniaus universiteto Molėtų astronomijos observatorijoje.

Į kosmosą yra paleista ir planuojama tikrai daug kosminių observatorijų, siekiančių surasti gyvybei tinkamų egzoplanetų.

 

– Kuo svarbi jų registracija?

– Jie analizuojami naudojant šiuolaikinius analizės metodus, taip nustatant žvaigždžių pagrindinius parametrus ir cheminę sudėtį, įskaitant svarbius gyvybės paieškoms C, O, Mg ir Si cheminius elementus. Tikslių fizinių parametrų nustatymas žvaigždėms yra esminis žingsnis, norint apibūdinanti jas supančių planetų dydį ir tipą, o apie planetą galima sužinoti tik iki tokio lygio, kiek leidžia žinios apie planetos žvaigždę. Stebėjimų rezultatai bus panaudojami TESS atrastų egzoplanetų charakterizavimui. Vienas didžiausių projekto iššūkių – pasirengti tirti Džeimso Vebo kosminio teleskopo didelės skyros egzoplanetų atmosferų spektrus. Šiuo projektu Lietuvoje pradėjome naują mokslinių tyrimų tematiką, kuri turės ilgalaikę įtaką mokslo vystymuisi Lietuvoje bei leis žengti kartu su pasaulio mokslininkais priešakinėse gretose.

– Ar ketinama tyrinėjimo tikslais siųsti robotinius erdvėlaivius, ar šiandien kol kas tai – tik utopija?

– Kai kurie mokslininkai mano, kad po 50 ar 100 metų bus įmanoma nusiųsti nedidelius robotinius erdvėlaivius į daugelį naujai atrastų egzoplanetų ir ištirti jas iš arčiau. Proksima b turėtų būti vienas pirmųjų objektų, prie kurio bus bandoma nuskristi. Milijardierių Yurio Milnerio ir „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo vykdomo projekto Breakthrough Starshot tikslas – iššauti flotilę mažyčių zondų, kuriuos mikrobangų lazeriais tikimasi įgreitinti iki penktadalio šviesos greičio, kad nuskristų iki Kentauro Proksimos per 20 metų ir nufotografuotų sistemą. Tam tikslui reikalinga technologinė įranga turi tapti pakankamai kompaktiška, kad tilptų į keleto centimetrų dydžio kosminį aparatą, o jo medžiagos turi būti labai atsparios karščiui, šalčiui, slėgiui ir kitiems ekstremaliems kosminio skrydžio faktoriams.

– Teigiama, kad visata plečiasi greičiau nei manyta. Ar tai natūralus ir neišvengiamas procesas? Kokios to pasekmės gali būti žmonijai?

– Viskas, kas vyksta Visatoje yra natūralu. Jeigu sužinome kažką naujo, nereiškia, kad tai yra nenatūralu. Žinome tikrai dar ne viską, tai patvirtina vis nauji ir nauji atradimai. Žmonijai poveikį daro gerokai lokalesni procesai nei Visatos plėtimasis.

– Naujausio astronomų atlikto galaktikų „surašymo“ duomenys skelbia: kosmoso gelmėse tūno daugiau nei trilijonas galaktikų – net 10 kartų daugiau, nei manyta iki šiol. Ar galaktikų kiekis gali mažėti, didėti?

– Galaktikų skaičius nedidėja, jos nebent gali susilieti. Tad, galime sakyti, kad skaičius mažėja. O kiek jų suskaičiuojame, priklauso nuo turimų teleskopų ir šviesos registravimo prietaisų jautrumo. Kosminis Džeimso Vebo teleskopas, šiuo metu didžiausio 6,5 m skersmens, yra galingiausias kosminis prietaisas. Užregistruotų galaktikų skaičius ir toliau didės.

Penkių besijungiančių Stefano kvinteto galaktikų nuotrauka, nufotografuota rentgeno spinduliuose (NASA/CXC/SAO) ir infraraudonuosiuose spinduliuose. Spitzer-NASA/JPL-Caltech ir Webb-NASA/ESA/CSA/STScI nuotr.

– O kaip su tomis nežemiškos gyvybės, nežemiško proto paieškomis? Ar manote, kad stovime ant naujos eros slenksčio, kupino naujų atradimų, kad civilizacija įmanoma ne tik Žemėje?..

– Nemanyčiau, kad nežemiško proto ir civilizacijų paieškose ant tokio „slenksčio“ jau stovime. Tačiau labai svarbu, kad jau esame atradę egzoplanetų prie kitų žvaigždžių, pradedame jas charakterizuoti, tirti jų atmosferų cheminę sudėtį. Pagrindinis tikslas – gal ne kitas civilizacijas atrasti, bet rasti savajai civilizacijai daugiau tinkamų vietų gyventi. Sėkmės sąlyga – technologijų tobulinimas.

– Žemė priklauso spiralinei Paukščių tako galaktikai. Kuo ji įdomi ir reikšminga?

– Taip, mūsų Žemė kartu su Saule skrieja Paukščių Tako galaktikoje ratu aplink jos centrą. Nors galaktikas galima suskirstyti į grupes pagal jų panašumą, pvz. spiralinės, sferoidinės, nykštukinės, tačiau vienodų surasti labai sunku. Jos skiriasi ir pagal dydį, ir pagal vijų išsidėstymą, ir pagal amžių, ir pagal cheminę sudėtį. Analogiškos Paukščių Takui galaktikos dar vis ieškoma. Kaip tik su kolega iš Ukrainos, šiuo metu dirbančiu mūsų institute, įteikėme spaudai mokslinį straipsnį šia tema.

Iš penkių stebėtų vietų Belingshauzeno jūros regione visose, išskyrus vieną, jauniklių sumažėjo 100 proc., rašoma pranešime „Nature“ žurnale „Communications: Earth & Environment“.

Jie tai pavadino katastrofiška veisimo nesėkme.

„Tai pirmas didelis nesėkmingas imperatoriškųjų pingvinų veisimasis keliose kolonijose dėl jūros ledo nykimo, ir tai tikriausiai yra būsimų įvykių ženklas, – naujienų agentūrai AFP sakė pagrindinis autorius Peteris Fretwellas (Piteris Fretvelas), Britų Antarkties tyrimų tarnybos tyrėjas. – Jau kurį laiką tai prognozavome, tačiau iš tikrųjų matyti, kaip tai vyksta, yra niūru.“

Praėjusių metų pavasarį Pietų pusrutulyje – nuo rugsėjo vidurio iki gruodžio vidurio – Pietų vandenyne, ypač vakarinėje Antarktidos pusiasalio pakrantėje, kuri yra pagrindinė didžiausių pasaulyje pingvinų rūšių veisimosi vieta, buvo rekordiškai mažai jūros ledo.

Ankstyvas ledo, kuris susiformuoja ant atvirų vandens telkinių greta sausumos, lūžis tapo pražūtingas tūkstančiams jauniklių, dar nepakankamai subrendusių, kad susidorotų su šaltais vandenimis.

Imperatoriškojo pingvino jauniklis išsirita iš kiaušinio, kurį žiemą šildo patinas, o veisimosi poros patelė išsiruošia į du mėnesius trunkančią žvejybos ekspediciją. Grįžusi į koloniją, ji maitina išsiritusius jauniklius.

Kad išgyventų savarankiškai, jaunikliai turi užsiauginti vandeniui nelaidžias plunksnas – šis procesas paprastai prasideda gruodžio viduryje ir trunka porą savaičių.

Tačiau ledas Belingshauzeno jūros kolonijose pradėjo slinkti praėjusių metų lapkričio pabaigoje.

„Ledas suskils, subyrėdamas arba suskildamas į plūduriuojančias sangrūdas, – paaiškino P. Fretwellas.

„Į vandenį įkritę jaunikliai greičiausiai nuskęs, bet net jei jiems pavyks išlipti, jie greičiausiai mirtinai sušaltų“, – pridūrė jis.

Vasario viduryje Antarktidos jūros ledo plotas sumažėjo iki 2 mln. kv. km, tai yra apie 30 proc. mažesnio ploto nei 1981–2010 metų vidurkis.