Anksčiau ši informacija būdavo pateikiama NVSC interneto svetainės polapyje.

„Šią informaciją atskirai rinkdavome iš sistemos rankiniu būdu, o fiksuojant tokius naujų infekcijos atvejų skaičius, kokius juos turime šiandien, tai tampa sunkiai įmanoma“, – BNS ketvirtadienį sakė įstaigos atstovė Justina Petravičienė.

Jos teigimu, kasdien nustatoma „po kelias dešimtis koronaviruso atvejų ugdymo įstaigose“.

„Atkreipiame dėmesį, kad informaciją apie užsikrėtimus ugdymo įstaigose ir toliau, atlikdami epidemiologinius tyrimus, specialistai veda į sistemą ir ją ta apimtimi, kokią turime, pranešime visuomenei“, – komentavo NVSC atstovė.

NVSC duomenimis, nuo rugsėjo koronavirusinė infekcija patvirtinta 765 mokiniams, 462 ugdymo įstaigų darbuotojams ir 213 studentų.

„Koronaviruso plitimas registruojamas ugdymo įstaigose. 299 ugdymo įstaigose registruoti 773 ligos atvejai. Didžioji dalis (sergančių – ELTA) yra moksleiviai“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė D. Razmuvienė.

NVSC atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad sparčiai daugėja ugdymo įstaigų, kuriose registruojamas vidinis koronaviruso plitimas.

„Rugsėjo viduryje skaičiavome 5-8 tokias mokyklas, o dabar jau 60 mokyklų vyksta vidinis plitimas“, – informavo ji.

D. Razmuvienės teigimu, didžiausi koronaviruso protrūkiai yra fiksuojami Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje, Vilniaus lopšelyje darželyje „Žemyna“, Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijoje, taip pat Vilniaus Gabijos progimnazijoje.

Todėl, pasak jo, ir nuspręsta vyresniųjų klasių moksleiviams savaitei po rudens atostogų pereiti prie nuotolinio mokymo.

„Lietuvoje pandemija plėtojasi labai sparčiai ir sveikatos specialistai ne tik siūlo, bet ir kategoriškai teigia, kad reikėtų tos pauzės dviejų savaičių, nes mokyklose padėtis iš tikrųjų kelia nerimą“, – žurnalistams ketvirtadienį Kaune sakė ministras.

„Skaičiai nėra dideli: yra apie 250 mokinių – nuo daugiau kaip 300 tūkst. tai nėra daug, bet tai vis tiek yra jau susirgę mokiniai ir turime apie 150 mokytojų susirgusių – tai irgi kelia nerimą“, – pridūrė jis.

Dar apie 4,5 tūkst. mokinių ir apie 500 mokytojų šiuo metu yra izoliacijoje dėl turėtų rizikingų kontaktų su sergančiaisiais.

Jis vylėsi, kad dviejų savaičių pauzės gyvame mokyme pakaks ir po jų moksleiviai vėl galės grįžti į klases, o nuotolinis mokymas bus taikomas tik tose įstaigose, kur registruojami židiniai.

A. Monkevičius teigia, kad nuo pavasario buvo daug padaryta, kad mokyklos galėtų dirbti nuotoliniu būdu: pirkti papildomi kompiuteriai, rengtos mokymo programos.

„Daugybė dalykų yra surikiuota taip, kad kiekviena mokykla būtų pajėgi nuotolinį ugdymą vykdyti sėkmingai“, – sakė jis.

Pasak jo, nors sunku pasakyti, ar pasiruošusios yra visiškai visos mokyklos, bendraujant su jų vadovais susidaro įspūdis, kad daugumoje mokyklų pedagogai yra apmokyti ir nuotoliniam darbui pasiruošta.

Po moksleivių atostogų ikimokyklinis, priešmokyklinis bei pradinis ugdymas, profesinis mokymas vyks įprasta tvarka, užtikrinant nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas sąlygas.

Pasak A. Monkevičiaus, pradinukai ir ikimokyklinukai į ugdymo įstaigas po atostogų grįš tiek todėl, kad juos itin sunku ugdyti nuotoliniu būdu, tiek todėl, kad su jais namuose privalėtų likti ir tėvai, o tai būtų didelis smūgis tiek verslui, tiek valstybei.

„Labiausiai tai atsižvelgta į sveikatos specialistų ir tėvų pageidavimą, kad tuo metu tikrai tie vaikai būtų ugdomi. Nes priešingu atveju ir tėvai turėtų visiškai atsitraukti iš darbų, tikrai būtų sutrikdyta darbo rinkos situacija ir tuo labiau, kad tai būtų jau nebepakeliama našta, tikriausiai, labai staigi, Sodrai, kuri turėtų mokėti nedarbingumo išmokas“, – kalbėjo ministras.

Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas taip pat turės būti vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas.

Portalo žiniomis, pirmasis konkursas į Karalienės Luizės jaunimo centro direktoriaus pareigas neįvyko, nes nebuvo tinkamų kandidatų.

Pats A. Bagdonavičius dar vieną kadenciją centrui vadovauti nepanoro.

Jis eina šias pareigas, kol bus paskelbtas naujas vadovas.

Portalo duomenimis, šį kartą konkurse dalyvauja bent trys kandidatai, tikėtina, kad mėnesio pabaigoje jau paaiškės laimėtojas.

"Viskas užstrigo, nes kandidatams nebuvo sudarytos sąlygos įsivertinti kompetencijų. Kol tai nepadaryta, jie negali dalyvauti konkurse. Tikimės, kad spalio pabaigoje turėtų vykti konkursas, tačiau ar jis įvyks, neaišku", – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė.

Užsitęsė: Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro direktoriaus A.Bagdonavičiaus kadencija baigėsi dar pernai, tačiau jis tebevadovauja šiai neformaliojo ugdymo įstaigai, nes konkursas šioms pareigoms eiti vis nukeliamas. / Vytauto Petriko nuotr.

Permainų tebelaukia ir Litorinos mokykla, kurios buvusi direktorė Edita Andrijauskienė dar pernai gruodį vadovo vietą laimėjo Telšiuose, lopšelyje-darželyje "Žemaitukas".

Ji ten darbuojasi nuo šių metų sausio 2 d. Litorinos mokykla lig šiol nuolatinio vadovo neturi, įstaigai vadovauja direktorės pavaduotoja.

Konkursai į abi šias ugdymo įstaigas turėjo vykti spalio pradžioje, tačiau nukelti trims savaitėms.

48 asmenų užsikrėtimo aplinkybių specialistams nustatyti nepavyko, patvirtinti du įvežtiniai atvejai iš Lenkijos ir Jungtinės Karalystės.

Nauji atvejai fiksuoti visose dešimtyje Lietuvos apskričių, daugiausiai, 47, registruoti Šiaulių, 40 – Kauno, 39 – Vilniaus, 11 – Klaipėdos, po penkis registruota Telšių, Panevėžio ir Marijampolės, po tris – Alytaus ir Tauragės apskrityse, dar du atvejai – Utenos apskrityje.

Blinstrubiškių židinyje jau iš viso per šimtą atvejų

Raseinių rajone keturi nauji atvejai patvirtinti Blinstrubiškių socialinės globos namų protrūkyje. Su šiuo protrūkiu jau siejami 103 atvejai.

Klaipėdoje vienas atvejis nustatytas Klaipėdos Respublikinės ligoninės darbuotojui, tirtam profilaktiškai.

Rokiškio rajone vienas atvejis patvirtintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbuotojui.

Du atvejai patvirtinti Santariškių klinikų darbuotojams, su šiuo protrūkiu siejami keturi atvejai.

Trys atvejai, iš kurių vienas antrinis, buvo patvirtinti Respublikinės Šiaulių ligoninės protrūkyje. Šiame protrūkyje jau užfiksuoti 76 atvejai.

Šaulių apskrityje po du atvejus patvirtina Joniškio Skaistgirio ambulatorijos ir Radviliškio ligoninės darbuotojams, vienas atvejis – Kelmės ligoninės darbuotojui.

Virusas plinta mokyklose, valstybės įstaigose

Utenos apskrityje du atvejai patvirtinti Aukštakalnio progimnazijos „Žiburio“ skyriuje. Susirgimai siejami su šeimos židiniu. Iš viso šiame protrūkyje užfiksuoti trys atvejai.

Du Vilniaus apskrityje per parą patvirtinti atvejai siejami su Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleiviais. Šiame protrūkyje jau patvirtinta 8 atvejai.

13 atvejų per vakar parą patvirtinta Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos dienos užimtumo centre.

Dar du atvejai, patvirtinti per praėjusią parą, yra siejami su protrūkiu Raseinių autobusų parke, kur iš viso registruota 13 atvejų.

Du atvejai patvirtinti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato protrūkyje.

Trys nauji atvejai registruoti bendrovėje „Raštuoti mezginiai“ Šiauliuose, čia iš viso nustatyti aštuoni atvejai.

Vilniaus apskrityje trys atvejai, patvirtinti per vakar parą, yra susiję su sveikatingumo centru „Alfa Steps“ Čia jau patvirtintai 26 atvejai.

Du antriniai atvejai Alytaus apskrityje patvirtinti Druskininkų savivaldybės protrūkyje. Su šiuo protrūkiu jau siejama 20 atvejų.

Plungėje du atvejai patvirtinti bendrovėje „TechnoexportStorage Lt“. Su šiuo protrūkiu jau siejami aštuoni atvejai. Marijampolės apskrityje, Šakių rajone, fiksuotas protrūkis, susijęs su Lukšių žemės ūkio bendrove. Čia jau nustatyti keturi susirgimo atvejai.

Taip pat po vieną atvejį buvo patvirtinta protrūkiuose, susijusiuose su Raseinių savivaldybe, LSMU Kauno ligonine, „Social Dance Life“ ir laidotuvėmis Kauno rajone, Tabariškėse.

Lietuvoje iš viso patvirtinti 6122 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 3220 asmenys, 2777 – pasveiko.

Klaipėdos mokyklose dirba 1 670 bendrojo ugdymo mokytojų, o su ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo pedagogais jų skaičius siekia per 3 tūkst.

Dar prieš rugsėjo pradžią stigo gana daug specialistų tiek nuolatiniam, tiek laikinam darbui mokyklose.

Labiausiai trūko matematikos, lietuvių kalbos, informacinių technologijų, pradinių klasių mokytojų.

Dabar jau jokio pedagogų trūkumo neliko. Tačiau kai kuriose mokyklose dar reikėtų antraeilininkų, kurie galėtų dėstyti po kelias valandas fiziką ar chemiją.

Taip atsitiko dėl to, kad uostamiesčio mokyklose nuo rudens liko vos keli pensinio amžiaus mokytojai.

Dauguma garbaus amžiaus uostamiesčio pedagogų pasinaudojo valdžios pasiūlymu gauti kompensacijas už pusę metų ir pasitraukė į užtarnautą poilsį.

Todėl 71 pensinio amžiaus pedagogas nutraukė darbo sutartį ir nusprendė išeiti į pensiją, iš jų 20 – pradinių klasių, 8 – dirbantys pagal priešmokyklinio ugdymo programas, 49 – kitų dalykų pedagogai.

Dėl garbaus amžiaus mokytojų pasitraukimo į užtarnautą poilsį specialistų trūkumo esą nepasijautė – buvo perskirstytas darbo krūvis.

"Dabar jau jokio pedagogų trūkumo neliko. Tačiau kai kuriose mokyklose dar reikėtų antraeilininkų, kurie galėtų dėstyti po kelias valandas fiziką ar chemiją. Nemažai mokytojų vienu metu dirba keliose mokyklose, nes progimnazijose yra labai mažas gamtos mokslų pamokų krūvis. Tai bandoma spręsti, perskirstant krūvius kitiems pedagogams, taip pat pasitelkiant studentus", – patikslino Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Andrijauskienė.

Visų dirbančių mokytojų amžiaus vidurkis Klaipėdos mokyklose yra 51 metai.

Daugiausia mokytojų (262, arba 17 proc.) yra 50–54 metų amžiaus, mažiausiai – iki 25 metų (13, arba 0,9 proc.), o 65 metų ir vyresnių pedagogų Klaipėdos mokyklose liko vos keli.

„COVID-19 palietė apie 10 proc. visų mokyklų. Bendrojo ugdymo sistemoje izoliacijoje yra beveik pusantro tūkstančio vaikų, tai nėra daug, jie sudaro 0,4 proc. visų mokinių.  Tokių mokytojų yra apie 110“, – pirmadienį LRT radijui sakė jis.

Ministro duomenimis, pirmadienio rytą COVID-10 sirgo 91 mokinys ir 31 mokytojas.

„Visi tie atvejai yra židiniuose, ypač dabar auga apimtys Raseiniuose, Šiauliuose, Radviliškyje“, – tvirtino jis.

A. Monkevičiaus teigimu, nustatyti vos keli atvejai, kai koronavirusu užsikrėsta mokykloje, dažniausiai mokiniai ir mokytojai užsikrečia kitoje aplinkoje.

Visi tie atvejai yra židiniuose, ypač dabar auga apimtys Raseiniuose, Šiauliuose, Radviliškyje.

Ministro duomenimis, aukštosiose mokyklose padėtis geresnė.

„Universitetuose mažesnė apimtis, užsikrėtusių studentų skaičius labai nedidelis, nė viename universitete nesiekia dešimties, – sakė jis. – Daugiausia sergančiųjų Vilniaus Gedimino technikos, Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos universitetuose, bet ten yra keturi, penki, šeši studentai, kai kur – po vieną, po du.“

Pasak moters, dabartinės mokyklos nemoko žmogaus atsakomybės už savo veiksmus, nemoko kaip spręsti problemas… Tad neretai net tie vaikai, kurie mokosi dešimtukais, ir dalyvauja olimpiadose, susidūrę su realiomis gyvenimo problemomis, nežino ką daryti.

Tuo metu žurnalistė, dviejų berniukų mama Rūta Lapė pasakos, kaip tėvai tarpusavyje lenktyniauja siekdami vaikams suteikti išsilavinimą. „Aš pati buvau viena supermamyčių, kuri augindama pirmą vaiką darė įvairiausias nesąmones, prie kurių privedė ir visuomenės spaudimas, ir marketingas. Mano vaikas nuo mažens lankė muzikos mokyklėlę, teatro būrelį. Mačiau, kaip mamos į teatro užsiėmimus vedasi vaikus, dar nemokančius sėdėti, ir tikisi, kad jie išaugs genijais. Pirmą sūnų iš pradžių leidau tik į privatų darželį net nepabandžiusi valstybinio, nes buvau įsitikinusi, kad ten nieko gero. O pabandžiusi valstybinį nustebau, kad jis niekuo nesiskiria, nes yra geresnis. Dabar suprantu, kad itin dažnai tėvai privatų darželį renkasi dėl prestižo, suvilioti reklamų, o ne todėl, kad ten iš tiesų būtų geriau nei valstybiniame“, – įsitikinusi R.Lapė.

Moteris pasakos apie supertėvus, kurie vaikų mokslams privačiose mokyklose nepagaili ir 20 tūkst. eurų per metus, o už darželį kartais pakloja ir 1,5 tūkst. „Yra tėvų, kurie dėl to, kad vaiką priimtų į prestižinę katalikišką ar žydų mokyklą, apsimeta uoliais katalikais arba daro šeimos genealoginį medį ir ieško žydiškų šaknų. Nemažai ir tų, kurie dirba vairuotojais po 2-4 valandas per dieną vien tam, kad iš vieno miesto galo į kitą vaikus nuvežtų į geresnę mokyklą“, – pasakos R.Lapė.

O štai kita garsi moteris, dainininkė, penkių vaikų mama Rūta Ščiogolevaitė suskaičiuos, kiek vaikų išsilavinimas ir būreliai atsieina jai. „700 eurų per mėnesį... ir čia minimaliai“, – skaičiuos Rūta bei papasakos, ką pamatė tuomet, kai pavasarį buvo paskelbtas kelis mėnesius trukęs karantinas. Anot dainininkės, ji labai bijo antrojo karantino, nes pirmojo metu dėl kai kurių mokytojų darbo neatlikimo turėjo pati dirbti mokytojų darbą.

Šiuo metu COVID-19 atvejai nustatyti 32 švietimo įstaigose – tai sudaro apie 2 proc. visų švietimo įstaigų, trečiadienį per nuotolinį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį pranešė A. Monkevičius.

„Užkratas nėra labai plačiai paplitęs, kol kas tai procento šimtųjų apimtyje nuo visos mokytojų ir mokinių populiacijos, pusėje savivaldybių yra tokių užkratų vienoje ar kitoje mokykloje“, – sakė ministras.

Iš viso švietimo sistemoje serga 48 žmonės: 38 vaikai (0,08 proc. visų mokinių), šeši pedagogai (0,01 proc.) ir keturi kiti darbuotojai.

Lietuvoje veikia 1850 švietimo įstaigų, kuriose mokosi apie 450 tūkst. įvairaus amžiaus mokinių, dirba 45 tūkst. pedagogų.

Užkratas nėra labai plačiai paplitęs, kol kas tai procento šimtųjų apimtyje nuo visos mokytojų ir mokinių populiacijos.

Lietuvoje yra vienintelė mokykla, Juodupės gimnazija Rokiškio rajone, kuri visa dirba nuotoliniu būdu. Pasak ministro, tai nedidelė mokykla, turinti apie 260 mokinių ir mokytojų.

„Dėl trijų atvejų – sergančių vieno pedagogo ir dviejų darbuotojų, jie ne mokykloje užsikrėtė – gimnazija priėmė sprendimą, kad visa mokykla tam tikram laiką dirbs nuotoliniu būdu“, – sakė ministras.

„Kiek tai truks, priklausys nuo to, kiek valdys tą situaciją mokykla su sveikatos specialistais, aš nemanau, kad tai truks labai ilgai, mokykla greit galės grįžti į normalų režimą, kai bus aišku, kiek paplitęs užkratas šitame židinyje“, – teigė A. Monkevičius.

Pristatydamas situaciją ministras teigė, kad dauguma mokyklų, kur nustatyti COVID-19 atvejai, dirba mišriai, derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus.

Nuotoliniu būdu dirba viena ikimokyklinio ugdymo grupė su 19 vaikų ir 24 mokyklų klasės, vidutiniškai klasėje – 21 mokinys. Nuotoliniu būdu mokosi ir viena profesinio mokymo grupė su dešimčia mokinių, dirba viena neformaliojo švietimo įstaiga. 160 pavienių mokinių šiuo metu taip pat mokosi nuotoliniu būdu.

Anot A. Monkevičius, dalis mokyklų, ypač didesnės, mažindamos mokinių kontaktus, dirba dviem pamainomis, taip pat vieną mokinių srautą savaitę ar dvi moko nuotoliniu būdu, kitą – įprastai, paskui jie apsikeičia.