– Negalėčiau vertinti nei neigiamai, nei labai teigiamai. Yra įvairių niuansų. Dalis mokinių mokosi nuotoliniu būdu. Kai kurie gali būti netgi išvykę. Skaičiai netikslūs. Tikrai norėčiau ukrainiečių šeimas paraginti registruotis. Blogai, kad šeimos neužregistravusios vaikų į mūsų mokyklas. Mes turime žinoti, kur yra vaikai, labai svarbu kur kiekvienas vaikas, net jei ir mokosi nuotoliniu būdu, vis vien turite užregistruoti į mūsų mokyklas. Todėl man neramu, kad daugiau nei 10 tūkst. vaikų, kurie yra Lietuvoje, šiuo metu neregistruoti švietimo sistemoje.

– Raginate užregistruoti vaikus, kad mokyklos galėtų pasiruošti būsimai rugsėjo 1-ajai. Dabar – gegužės antroji pusė. Daug kas gali pasikeisti. Ar ne per ankstyvas raginimas?

– Tikrai ne. Kai kurie vaikai Lietuvoje jau daugiau nei trys mėnesius. Mums rūpi, kur jie, mes turime pasirūpinti kiekvienu vaiku. Rugsėjis ateis netikėtai, šiuo metu formuojamos klasės. Svarbu, kad klasės būtų tinkamo dydžio, būtų mokytojų. Kviečiame ukrainiečių tėvus nurodyti, kad jų vaikai nuo rugsėjo mokysis Lietuvos mokyklose, o jei mokysis nuotoliniu būdu, mes taip pat jiems sudarysime tokią galimybę.

– Ar pavyks ir kaip tai padarysite?

– Tikiu, kad mums pavyks daugumą jų užregistruoti. Glaudžiai bendradarbiaujame su savivaldybėmis, o jos turi visą informaciją, kur yra šeimos. Galbūt tai pareikalaus papildomo darbo ir individualių kontaktų su šeimomis. Manau, bendradarbiaujant kartu mums pavyks visus vaikus rasti.

– Prieaugis labai didelis, palyginti su įprasta situacija. Ar reikės papildomų pinigų?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Žinoma. Jau dabar skiriama papildomų pinigų. Viso numatyta su patikslinto biudžeto projektu – 46 mln. eurų. Tai yra ir aukštajam mokslui, stovykloms, visai ukrainiečių integracijai.

– Kokių girdite poreikių iš mokyklų?

– Labai svarbu, kad būtų mokytojams atlyginta. Jei tai papildomas darbas, pamokos, mokytojams turi būti atlyginta. Labai svarbu, kad būtų galimybių mokyti vaikus lietuvių kalbos. Taip pat sudarome galimybę mokytis ukrainiečių kalbos ir jų istorijos. Vyksta mokytojų kvalifikacijos pripažinimas, vis daugiau ateina dirbti į mokyklas. Žinoma, procesas negreitas, užtrunka. Mes suprantame, kad vieną dieną dauguma jų nori grįžti į tėvynę, mes tai labai palaikome. Mūsų pastangos – kad jie neužmirštų savo kalbos, tobulintų ir kartu integruotųsi į mūsų mokyklas.

Girdžiu ir noriu pasidžiaugti, kad ukrainiečiai geri matematikai.

– Kaip sekasi integracija, kokie ukrainiečių vaikų pasiekimai?

– Pagrindinis dėmesys nebuvo sutelktas į pasiekimus. Ukrainiečių vaikai atvažiavo sudėtingos emocinės būklės, pirmiausia dėmesį skyrėme jų psichologijai, kalbėjomės su mokyklomis ir savivaldybėmis, kad turime pasirūpinti, kad jie gerai jaustųsi. Vertinti rezultatus būtų sunku ir tokio tikslo nebuvo.

– Tikslas buvo suteikti prieglobstį ir normalumo jausmą. Ar pavyko?

– Visur yra visokių atvejų, bet manau, pavyko. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi mūsų mokytojais ir vaikais, kurie tikrai priėmė ukrainiečius atvira širdimi.

– Ar yra skirtumas tarp to, ką ukrainiečių vaikai mokėsi tėvynėje ir Lietuvoje? Ar skiriasi metodikos, mokymosi kultūra?

– Skiriasi. Skiriasi programos, todėl tai kelia sunkumų. Bet ne tiek, kad būtų neįmanoma dalyvauti ugdymo programoje. Dar girdžiu ir noriu pasidžiaugti, kad ukrainiečiai geri matematikai.

Pasak jos, pradėjus trūkti vietų mokyklose ir darželiuose kai kuriuose miestuose jau ribojamas karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimas: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose, Palangoje, Visagine.

„Šiuo metu mes turime 19 tūkst. 761 nepilnametį, praktiškai tai sudaro šiek tiek daugiau kaip 40 proc. visų atvykusių į Lietuvą asmenų iš Ukrainos. Bendrojo ugdymo mokyklose mokosi 7 tūkst. 367 ukrainiečių vaikai, užimta maždaug 20 proc. savivaldybių deklaruotų vietų mokyklose“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį pranešė ministrė.

Bendrojo ugdymo mokyklose mokosi 7 tūkst. 367 ukrainiečių vaikai, užimta maždaug 20 proc. savivaldybių deklaruotų vietų mokyklose.

Jos pateiktais duomenimis, taip pat šalyje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lanko 2 tūkst. 270 vaikai, tai sudaro per 50 proc. savivaldybių deklaruotų laisvų vietų ukrainiečių vaikams.

„Kai kuriose savivaldybėse jau ribojamas apgyvendinimas, ir viena iš priežasčių – ugdymo įstaigų užimtumas. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, Druskininkų, Palangos, Visagino savivaldybėse jau ribojamas apgyvendinimas dėl ugdymo įstaigų trūkumo, apgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – sakė J. Šiugždinienė.

Jos pateiktais duomenimis, šiuo metu aukštosiose mokyklose studijuoja 275 studentai iš Ukrainos, 124 studentai – dalinėse studijose.

Abiturientams planuojama iš dalies finansuoti 700 studijų vietų

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė teigia, kad šiuo metu vienas iš aktualiausių uždavinių – apsisprendimas dėl ukrainiečių abiturientų priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarkos. Pasak ministrės, nuo rudens ministerija planuoja iš dalies finansuoti 700 ukrainiečių studentų studijas.

„Aktualiausias klausimas, kurį mes dar sprendžiame, tai yra Ukrainos moksleivių, baigusių mokyklą ir stojančių į pirmąjį kursą, priėmimas aukštosiose mokyklose. Planuojame šį procesą organizuoti per LAMA BPO sistemą. Esame rudenį numatę šiuo metu iš dalies finansuoti 700 Ukrainos studentų pilnas studijas“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje trečiadienį sakė J. Šiugždinienė.

Ministrė teigia, kad šiuo metu reikia apsispręsti dėl ukrainiečių vaikų priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarkos.

„Šiuo metu turime apsispręsti, kaip visgi priimsime į aukštąsias mokyklas, nes vakar atėjo prašymas iš Ukrainos švietimo ministro, jog mes padėtume organizuoti testą, kuris bus taikomas stojant į Ukrainos universitetus. Tai bus toks multidisciplininis testas ukrainiečių vaikams ir mes padėsime organizuoti to testo laikymą Lietuvoje“, – informavo ji.

J. Šiugždinienė teigia, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose pilnose studijose šiuo metu studijuoja 275 ukrainiečiai, o dalinėse studijose – 124 ukrainiečiai.

„Parengėme ir patvirtinome stipendijų studentams iš Ukrainos tvarką, jiems bus mokamos 300 eurų mėnesinės stipendijos. Šiuo metu dar stvarstome dėl liepos-rugpjūčio mėnesių, paprastai studentams šiais mėnesiais yra nemokama stipendija. Tai esame priėmę tvarką, jog iki birželio mėnesio mokame stipendijas, bet visgi svarstome, kad galbūt reikėtų išplėsti ir mokėti ukrainiečių studentams liepos ir rugpjūčio mėnesiais“, – atkreipė dėmesį ministrė.

Ji taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvos mokyklose mokosi 7 tūkst. ukrainiečių moksleivių. Ministrės teigimu, užimta maždaug penktadalis ukrainiečių vaikams turimų vietų.

Statistikos departamento trečiadienį skelbiamais duomenimis, Lietuvoje registruota 49 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, iš jų beveik 20 tūkst. yra nepilnamečiai.

Anot Lietuvos pareigūnų, tokį Lietuvai nepriimtiną sprendimą priėmė Baltarusija, todėl siekiama bent jau suteikti pereinamąjį laikotarpį.

Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto vienai iš mokyklų dėl to nutraukti finansavimą.

„Yra gautas Baltarusijos pusės pranešimas, kad nuo rugsėjo 1-osios visos tautinių mažumų mokyklos turi pasirinkti dėstomąją kalbą – rusų arba baltarusių“, – BNS sakė užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.

„Vienu žodžiu, lietuvių kalba išliks tik kaip dalykas“, – pridūrė jis.

Jis taip pat sakė, kad šiuo metu dedamos pastangos, kad dėstoma kalba šiose mokyklose ir toliau būtų lietuvių.

Vienu žodžiu, lietuvių kalba išliks tik kaip dalykas.

„Uždarydami mokyklas mes apribotume tautiečiams bet kokią galimybę puoselėti gimtąją kalbą, tai kalbamės ir ieškome galimybių išlaikyti galimybę mokytis lietuvių kalba“, – teigė viceministras.

Baltarusijoje šiuo metu veikia dvi lietuviškos mokyklos – Pelesos ir Rimdžiūnų.

Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos lėšomis 1996 metais statyta Rimdžiūnų mokykla išlaikoma Baltarusijos lėšomis, o Pelesos mokyklai finansavimą skiria ministerija.

Svarsto nutraukti finansavimą

Švietimo ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas informavo BNS, kad gavus baltarusių nurodymą Lietuvos diplomatai informavo Minską, kad toks sprendimas nėra priimtinas.

„Užsienio reikalų ministerija informavo Baltarusijos pusę, kad toks sprendimas nėra priimtinas, nes pažeidžia dvišalius susitarimus ir riboja Baltarusijos lietuvių teisę mokytis gimtąja kalba“, – teigė ministrės atstovas.

Vis dėlto, Baltarusija pranešė, kad sprendimas keičiamas nebus, todėl prašoma įvesti pereinamąjį laikotarpį.

Užsienio reikalų ministerija informavo Baltarusijos pusę, kad toks sprendimas nėra priimtinas, nes pažeidžia dvišalius susitarimus.

„Kad mokiniai galėtų adaptuotis prie naujų sąlygų, laukiame Baltarusijos pusės atsakymo“, – sakė D. Lukas.

Anot jo, jeigu Pelesos mokykloje nebūtų leidžiama mokyti lietuvių kalba, būtų svarstomas klausimas dėl finansavimo nutraukimo. Ministrės atstovo teigimu, ši situacija „liūdina“.

„Lietuva siekia, kad vaikai nepatirtų staigaus perėjimo nuo mokymosi lietuvių į mokymąsi rusų ar baltarusių kalba. Bet kokiu atveju sieksime sudaryti mūsų tautiečiams galimybes mokytis lietuvių kalbos ir geriau pažinti Lietuvą“, – teigė D. Lukas.

„Mūsų siekis yra išlaikyti ir sustiprinti lituanistinį švietimą etninėse žemėse“, – pridūrė jis.

Pelesos mokykloje mokosi 127 mokiniai, dirba 23 pedagogai, iš kurių 11 – Lietuvos piliečiai. Rimdžiūnų – 82 mokiniai, dirba 18 pedagogų, iš kurių 14 – Lietuvos piliečiai.

Renka ir tikrina

Iki praėjusių metų gruodžio 1 d. į Kauno savivaldybės švietimo skyrių suplaukė duomenys apie pamokų nelankančius vaikus. Jau tada buvo aišku, kad teks aiškintis, kodėl 1 447 vaikai nepasirodė  mokyklose. Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patikslinimo šis skaičius padidėjo iki 1 665.

„Nesimokantis vaikas yra traktuojamas tada, kai jo nesimato mokinių registre, bet jo gyvenamoji vieta yra Kauno mieste“, – sąvokos apibrėžimą patikslino Kauno savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Pagal Švietimo įstatymą, vaikai iki šešiolikos metų privalo mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Yra speciali sistema, kurioje aiškiai matyti, ar Kaune gyvenamąją vietą deklaravęs vaikas atėjo į mokyklą.

Kreipiamasi į Socialinių paslaugų centrą, seniūnijas, į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, siekiant išsiaiškinti priežastis, kodėl tie vaikai nesimoko. Tačiau apibendrinti rezultatai paaiškėja tik pavasarį, kai duomenys su atsakymais suplaukia iš visų institucijų.

Švietimo skyriaus vedėja O.Gucevičienė patikslino, kad šis tikrinimo procesas užtrunka. Tenka ir ne po vieną kartą belstis į duris pagal tuos adresus, kuriuose deklaruota vaikų gyvenamoji vieta.

„Paaiškėjo, kad vis dėlto 114 vaikų lanko mokyklą, mokosi ir viskas yra gerai. Liko išsiaiškinti 1 500 vaikų mokyklos nelankymo priežastis“, – apibendrindama patikrinimo rezultatus pradėjo O.Gucevičienė.

Priežastis – emigracija

Po patikrinimo paaiškėjo, kad didžiausia dalis vaikų, kurie praėjusių metų rydenį neatėjo į mokyklas, išvyko į užsienį. Tiksliau, išvyko visa šeima. Tai išsiaiškino Socialinės paramos skyriaus ir seniūnijų darbuotojai, kuriems pasisekė pabendrauti su išvykusiųjų artimaisiais, likusiais Kaune. Tokių vaikų buvo 1 064.

Anot O.Gucevičienės, pagal vaikų amžių jie automatiškai atsiduria mokinių registre, o jau mokslo metais tikrinama, ar jie mokosi.

Maždaug 70 vaikų nustatytas neprivalomas ugdymas. Vedėja patikslino, kadangi pagal Švietimo įstatymą Lietuvoje privalomas ugdymas yra iki 16 metų, tai tie 70 vaikų buvo vyresni ir, greičiausiai, šeimos sprendimu pasuko kitu keliu, nei tęsti mokslą gimnazijose.

Iš to daugiau nei tūkstančio nustatyti devyni vaikai, kurie turi sunkią negalią. Kaune yra specialiųjų mokyklų, kurios yra pritaikytos negalią turintiems vaikams, tačiau, kai negalia labai sunki, tėvai apsisprendžia neleisti vaikų į mokyklą, atsižvelgdami ir į gydytojų rekomendacijas, ir į vaiko fizinius ir psichinius pajėgumus.

„Mokyklos nelankančių vaikų paiešką atlikę specialistai informuoja tėvus, auginančius negalią turinčius vaikus, kad yra galimybė vaikams lankyti specialią mokyklą, tačiau kiekvienu atveju tėvai sprendžia individualiai“, – pastebėjo O.Gucevičienė.

„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai seniūnijų darbuotojai ne po vieną kartą beldžiasi nurodytu adresu, kuriuo turėtų gyventi mokyklinio amžiaus vaikas, tačiau durų niekas neatidaro.“

Anot Švietimo skyriaus vedėjos, yra grupė vaikų, kurių tėvai, įtariama, dažnai važinėja į užsienį. Papildomai atlikę patikrinimą, jie nurodo, kad, pavyzdžiui, vaikai lanko žydų bendruomenės mokyklą, nors tokia oficialiai neregistruota. Tačiau tai tik pavieniai atvejai, kai nurodoma tokia ar panašios vaikų mokyklos nelankymo priežastys.

Likę nežinomieji

Likusi didelė dalis įrašyta į grafą „kitos priežastys“. Pavyzdžiui bute, kuriame turėtų gyventi ieškomas vaikas su šeima, jo nerandama ir paaiškėja, kad butas parduotas.

„Tokiu atveju daroma prielaida, kad šeima paliko Kauno savivaldybę, o gal ir šalį. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai paaiškėja, kad butas parduotas ir išnuomotas. Nuomininkai nieko negali pasakyti apie bute anksčiau gyvenusią šeimą ir jų vaiką ar vaikus“, – pasakojo Švietimo skyriaus vedėja.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai seniūnijų darbuotojai ne po vieną kartą beldžiasi nurodytu adresu, kuriuo turėtų gyventi mokyklinio amžiaus vaikas, tačiau durų niekas neatidaro, o dažniausiai pasitaikantis namo kaimynų atsakymas: „Nežinome.“

Tokių vaikų, kurių tikslios mokyklos nelankymo priežasties nepavyko nustatyti, yra apie 300. Anot vedėjos, skaičius išties gana didelis. Švietimo įstatymas numato tėvų pareigą leisti vaiką į mokyklą, tačiau prievolės pranešti apie išvykimą ir tai, kad vaikas mokosi kitoje šalyje, nėra.

Surinkta statistika mokyklos nelankančių vaikų paieška nesibaigia. Informacija apie tai, kad 300 Kaune mokyklas turėjusių lankyti vaikų jų nelanko ir nelankymo priežastis nežinoma, perduodama Kauno savivaldybės vaiko gerovės komisijai. Šią tarpinstitucinę komisiją sudaro Švietimo skyriaus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, policijos pareigūnai. Tada mokyklos nelankančių vaikų paiešką tęsia šios institucijos.

„Galėsime informuoti, ką nustatys Vaiko gerovės komisija. Tačiau tų vaikų nemažai, todėl kol kas informacijos apie juos neturime. Labiausiai tikėtina, kad ir šie 300 vaikų išvyko, tačiau apie 1 064 vaikų išvykimą patvirtino močiutės ar kiti giminaičiai, o šių 300 išvykimo kol kas niekas nepatvirtino“, – aiškino O.Gucevičienė.

Vedėja atkreipė dėmesį, kad per pandemiją buvo stebimas į Kauną grįžtančių šeimų su vaikais skaičiaus padidėjimas. Greičiausiai, pasaulį užklupusi pandemija šeimas paskatino apsispręsti.

Ukrainiečių integracija

Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja pasidžiaugė, kad prieglobsčiu nuo karo Ukrainoje Lietuvą pasirinkusių šeimų vaikai sėkmingai įsilieja į lietuvišką švietimo sistemą.

„Sakyčiau, kad sekasi gerai. Mūsų sėkmė, kad mokyklose turime laisvų vietų ir galime priimti. Labai svarbu, kad atvykusiųjų poreikiai labai skirtingi, todėl galima pasiūlyti įvairių, jiems palankiausių variantų“, -- pagalbos Ukrainos vaikams niuansus minėjo O.Gucevičienė.

Anot vedėjos, vieni ukrainiečiai nori, kad jų vaikai lankytų mokyklas, kuriose dėstoma rusų kalba. Kaunas turi Aleksandro Puškino daugiafunkcį centrą, kuris atviras karo pabėgėliams. Kiti nori, kad vaikai lankytų lietuvišką mokyklą, mokytųsi lietuvių kalbos, integruotųsi ir kiek įmanoma labiau prisitaikytų prie šalies, kurioje laikinai apsistojo, įpročių.

Vedėja minėjo, kad trečiai grupei ne tiek svarbu lietuviška mokykla ar mokoma rusų kalba, o kaip pagrindinį pageidavimą išskiria atstumą – nori, kad mokykla būtų kuo arčiau nuo tos vietos, kur gyvena.

Yra ir dar viena grupė. Šeimose gyvenantys ukrainiečiai prisitaiko prie tos šeimos ir jei jų vaikas lanko mokyklą, į kurią mokinukus kas rytą veža tėveliai, tai dažniausiai į tą pačią mokyklą kartu vežamas ir ukrainiečių mokinukas.

„Aišku, būna, kad pagal pageidavimą artimiausioje mokykloje vietos nėra, tada siūlome toliau esančią mokyklą. Viešojo transporto paslaugos ukrainiečiams nemokamos, tai kažkaip tvarkosi“, – aiškina vedėja.

Ji patikino, kad ukrainiečių vaikai mokyklose nemokamai maitinami, pasirūpinama jiems mokslams būtinais rašikliais, pieštukais, sąsiuviniais, kuprinėmis. Šias būtinąsias priemones, anot vedėjos, jau skiria mokykla.

Balandžio 4 d. duomenimis, Kaune registruota beveik 900 ukrainiečių vaikų. Apie 600 – bendrojo lavinimo mokyklose, o likusieji – priešmokyklinėse įstaigose. Ukrainiečius priėmė 75 Kauno švietimo įstaigos. Dar devyniolika suaugusių ukrainiečių įdarbinta švietimo įstaigose.

Konservatorius Justas Džiugelis teikė pataisą, kad mokyklos taryba privalėtų nustatyti informacinių ir komunikacinių technologijų įrangos naudojimo mokykloje asmeninėms reikmėms tvarką.

Seime po pateikimo už projektą balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 17 ir 67 parlamentarai susilaikė. Projektas grąžintas iniciatoriui tobulinti.

Pataisą inicijavęs J. Džiugelis pažymėjo, kad jis nesiūlo išvis uždrausti mokiniams naudotis mobiliaisiais telefonais, bet nustatyti aiškią tvarką visoje mokykloje.

„Šitas įstatymo projektas kalba ne apie draudimą, o apie apsisprendimą kiekvienai mokyklai, nes 63 proc. mokyklų niekaip nėra reglamentavusios šio klausimo“, – sakė J. Džiugelis.

Jis tvirtino, jog patvirtinus tvarkas mokyklų mastu butų išvengta bereikalingų konfliktų dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo, kuriuos dabar turi spręsti mokytojai.

„Ši priemonė palengvins darbą mokytojams, jie galės vaikams pasakyti, kad arba galima neštis telefonus, arba negalima, ir tai bus ne vieno arba kito mokytojo sprendimas, bet visos mokyklos bendruomenės sprendimas, kuris mokinių ir tėvų turėtų būti gerbiamas“, – teigė J. Džiugelis.

Konservatorius Edmundas Pupinis kalbėdamas apie pataisą abejojo, ar išmaniųjų įrenginių tvarkas reikia nustatyti mokyklos tarybos lygmeniu, anot jo, tai galėtų nuspręsti mokytojų taryba, nes dalis pedagogų naudoja technologijas pamokose ir tokiu atveju turėtų būti nustatytos išimtys.

Kitas konservatorius Linas Slušnys tuo tarpu teigė, jog šios pataisos yra „pigaus populiarumo vaikymasis“.

„Kai sakoma, kad visi suaugę pritaria draudimams, aš norėčiau pasakyti kaip žmogus, vaikų sferoje pradirbęs jau tikrai sočiai metų, būdamas pediatru, kad draudimai vaikams iš suaugusiųjų pusės yra tradicinis smurtavimo būdas“, – sakė L. Slušnys.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Antanas Vinkus teigė, jog teikiama pataisa užpildytų spragą, nes dabar „nei mokyklų pedagogai ,nei moksleiviai nežino tvarkos, kaip mokyklos patalpose gali būti naudojami mobilieji telefonai, planšetės ar kitos komunikacinės priemonės“.

Pasak V. Zelenskio, Kremliaus pajėgos taip pat „sąmoningai“ naikina gyvenamuosius rajonus ir miestus. „Dabar vietoj taikių miestų stūkso griuvėsiai. Net nebegalime suskaičiuoti visų žuvusiųjų“, – teigė prezidentas.

Pasak jo, Ukrainos šiaurėje gelbėtojai toliau naršo po griuvėsius, tačiau dalyje regiono toliau vyksta aktyvūs karo veiksmai. Jis pridūrė, kad Rusija dislokavo šalyje tūkstančius karių ir milžinišką kiekį technikos, kad pasirengtų naujoms atakoms.

Kalbėdamas apie situaciją Mariupolyje, V. Zelenskis nurodė, kad prieiga į šį apsiaustą uostamiestį tebėra blokuojama.

„Jie bandė jį sunaikinti žiauriausiais įmanomais būdais. Jie bandė sunaikinti visa, ką šis miestas turėjo. Mariupolis buvo sunaikintas“, – teigė jis. Prezidentas pridūrė, kad čia jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, tačiau rusai to nepaiso ir tęsia savo puolimą.

Sėkminga priešinimosi strategija

Ukrainietis Andrejus Khlyvnyukas sužavėjo legendinius „Pink Floyd“. Grupės „Boombox“ vokalistas nutraukė turą Jungtinėse Valstijose ir grįžo ginti Ukrainos. „Pink Floyd“ išleido kartu su juo bendrą dainą. Tai – pirmas naujas jų kūrinys nuo 1994 m. Visos už jį gautos pajamos bus skirtos humanitarinei pagalba Ukrainoje.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Visų dabar akys ten.

„Mes dabar daug pamokų mokomės iš karo Ukrainoje, tačiau situacija pas mus truputėlį kitokia“, – sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) aiškinasi, kaip Lietuvoje būtų organizuojamas visuotinis pasipriešinimas, nes Ukrainoje, matosi, rusų kariai to nesitikėjo.

Dažnas galvoja, kad valstybę galima ginti tik ginklu, bet susidūrus su daug stipresniu priešu, o neužtenka. Rėmėjų turi būti bent dešimt kartų daugiau nei kovojančių su ginklu. Kitaip sakant, 300 karaliaus Leonido vyrų turėjo turėti 3 tūkst. jiems padedančių spartiečių. 

„Pirmiausia žiūrėkite, koks jūsų vaidmuo yra taikos metu. Man reikės ir mediko, ir policininko, ir maisto gamintojo“, – komentavo Ž. Tomkus.

Bet Ginklų savininkų asociacijai, atrodo, jau nelaiko nervai. Jie reikalauja aiškumo, kaip būtų su tais, kurie ginklus turi, bet jau nėra šaukiamojo amžiaus. Kas juos suorganizuotų?

Sovietmečiu kiekviena mokykla turėjo šaudyklą. Šiuo metu mokyklose yra sandėliai, valytojų kabinetai, bet šaudyklos išnaikintos.

„Yra pakankamai daug žmonių, kurie nusiteikę patriotiškai ir pasiruošę visomis išgalėmis ginti valstybę. Ar jie reikalingi?“ – klausė asociacijos vadovas Arūnas Marcinkevičius.

„Kiekvienoje savivaldybėje turi būti komendantas su komanda, kuris turėtų užtikrinti užnugarį, kad žmonės, kurie nori prisidėti prie gynybos, per savo komendantą tą nišą ir atrastų“, – atsakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. 

Žvilgsnį kreipia į mokinius

Šauliai sako: kuo anksčiau bus įtraukti mokiniai, tuo rezultatas bus geresnis.

„Reikia pradėti pilietinio pasipriešinimo mokymus nuo penktos klasės“, – kalbėjo Vilniaus šaulių kuopos vadas Kostas Ivanauskas.

Švietimo ministerija panašų planą jau dėlioja.

„Pirmiausia mes norėtume orientuotis į išgyvenimo įgūdžius. Kritinės ar ekstremalios situacijos atveju žmonės turi išgyventi, kad jie galėtų daryti kažkokį kitą veiksmą“, – aiškino švietimo ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas. 

Bet, sakė, reikia suprasti: kai siūloma įtraukti ką nors naujo, reikia galvoti, kieno sąskaita, nes mokyklinės programos užpildytos, vaikų krūvis didelis.

„Aš iš karto pasakau, kad mes nematome, kad tai galėtų būti privaloma pamoka kiekvieniems metams. Tam rezervo neturime. Ar tada mes turime atsisakyti geografijos ar istorijos? Nežinau“, – tikino I. Gaižiūnas.

Ukrainiečiams valios netrūksta, bet trūksta ginklų. Jais reikia dar ir mokėti naudotis, o tam dar reikia šaudyklų. Šiuo metu Vilniuje yra trys lauko šaudyklos. 

„Sovietmečiu kiekviena mokykla turėjo šaudyklą. Šiuo metu mokyklose yra sandėliai, valytojų kabinetai, bet šaudyklos išnaikintos“, – atkreipė dėmesį K. Ivanauskas.

Šaudyklos mokyklose kažin ar bus įrengtos.

„Kol kas klausimą palikim diskusijoms“, – trumpai tarė L. Kasčiūnas.

Bet dalis pasiūlymų, kaip žadama, į dokumentus įtraukti. Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija Seime ketinama priimti dar šį pavasarį. 

„Registruotų mokyklose yra beveik 7 tūkstančiai. Kol kas tikrai vietų turime“, – Kaune žurnalistams penktadienį teigė ministrė.

„Bet norime paraginti, noriu akcentuoti, kad didieji miestai užsipildo ir mes kartu su kitomis ministerijomis (...) tikrai kreipiame žmones, šeimas į rajonus, į mažesnius miestelius: ten tikrai yra ir galimybės įsidarbinti, ir taip pat ugdymo sąlygos geros, ir vietų yra. Nes jau tikrai didieji miestai yra perpildyti“, – kalbėjo ji.

Pasak ministrės, integruojantis ukrainiečių vaikams didelių problemų nėra, jie jungiasi ir į lietuviškas klases, yra formuojamos atskiros išlyginamosios klasės, vaikus ukrainiečių kalbos ir literatūros pradeda mokyti ir mokytojai iš Ukrainos.

Kas labai nustebino – viena mergaitė gana sudėtingą tekstą pati pasirašiusi. Visi žinome, kad vaikai – imlūs kalboms, jiems tai nėra labai sudėtinga.

„Pastebėjome, kad anglų kalbos žinios nėra labai geros. Bet vaikai yra vaikai, jie žymiai paprasčiau priima pokyčius, jie gali pasisveikinti, atsisveikinti, ir rašo lietuviškai. Kas labai nustebino – viena mergaitė gana sudėtingą tekstą pati pasirašiusi. Visi žinome, kad vaikai – imlūs kalboms, jiems tai nėra labai sudėtinga“, – sakė J. Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė priminė, kad ministerija jau yra gavusi finansavimą savaitgalinių ukrainiečių mokyklų organizavimui, Lietuvoje ketina steigtis ir privati mokykla iš Ukrainos, turėsianti savo padalinius keliuose miestuose.

Ministrė penktadienį lankosi privačioje Kauno mokykloje „Herojus“, kurioje mokosi apie 180 vaikų iš Ukrainos. Su jais dirba apie 15 mokytojų, o patalpas ir kitą reikiamą paramą suteikia verslas.

Ji sveikino šią ir kitas privačias iniciatyvas, sakydama, kad tai yra „nerealus pavyzdys, kad taip gražiai bendradarbiauja visos organizacijos“.

Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą atvyko ir užsiregistravo 17,5 tūkst. nepilnamečių iš Ukrainos, apie 12,8 tūkst. iš jų – nuo 6 iki 17 metų.

Vilniaus vystymo kompanija gruodį paskelbė tris architektūros konkursus ugdymo įstaigoms projektuoti – dviem darželiams ir mokyklai. 

Architektūrinio projekto konkursuose ieškoma geriausios idėjos. Naujų švietimo įstaigų pastatai turi būti modernūs ir suplanuoti taip, kad atitiktų šiuolaikinės Vilniaus ugdymo įstaigos taisyklių reikalavimus. 

„Savarankiškoms, laisvoms ir atsakingoms asmenybėms ugdyti reikia fizinės aplinkos, kuri būtų „trečiuoju mokytoju” kartu su mokymo programa ir pedagogu. Todėl naujas ugdymo įstaigas projektuosime tik architektūrinio konkurso keliu,”  – sako mero pavaduotojas Tomas Gulbinas.

Naujos Bajorų mokyklos (Bajorų kelias 12) projektuotojų buvo prašoma sukurti pastatą, kuriame patalpų išdėstymas būtų lankstus ir universalus, patogus naudotis kiekvienam. Šioje mokykloje turėtų mokytis beveik 1000 vaikų. Konkurse buvo numatyta sąlyga, kad mokykla po pamokų turėtų tapti bendruomenės traukos centru. Svarbi ir kraštovaizdžio dalis – mokyklos aplinka turi būti žalia, kuriami natūralistiniai želdynai. 

„Architektūros konkursais keliame aukštyn viešųjų pastatų kokybės standartus ir nustatome švietimo įstaigų tendencijas. Kuriame ateities kartoms, todėl iš projektuotojų visada tikimės idėjų, esančių keliais žingsniais toliau. Gauti pasiūlymai džiugina savo įvairove ir vizija, kad rytojaus mokykla turi būti atvira ir motyvuojanti,” – sako Vilniaus vystymo kompanijos vadovas Saulius Barauskas.

Vilniaus vystymo kompanija gavo keturis Bajorų mokyklos projekto pasiūlymus.  Vienas pripažintas pažeidęs konfidencialumo reikalavimą, todėl vertinimo komisijai perduoti trys pasiūlymai. 

Didžiausio projektuotojų dėmesio sulaukė Perkūnkiemyje statomas 410 vietų darželis (Bieliūnų g. 5/9). Konkursui pateikti keturi pasiūlymai, visi jie perduoti vertinimo komisijai. 

Lopšelis-darželis Žemynos g. 2 C, sulaukė trijų pasiūlymų, visi jie atitinka reikalavimus ir bus vertinami komisijos jau balandžio 13 dieną. 

Geriausių idėjų autoriai bus apdovanoti premijomis: pirmos vietos laimėtojui skiriama 9 tūkstančių eurų, antros – 7 tūkstančių eurų, trečiosios vietos – 4 tūkstančių eurų premijos. 

Su laimėtojais bus pasirašomos projektavimo sutartys, tikimasi tai padaryti iki vasaros vidurio. Projektavimui numatomas 12 mėn. terminas. Mokykla ir darželiai bus pastatyti 2025 m.