Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Jono Petkevičiaus pastebėjimu, nutolusiose nuo miesto mokyklose vieno moksleivio išlaikymas kainuoja iki 10 kartų daugiau nei didelėse priemiesčių gimnazijose. Mažoms kaimo mokyklėlėms būdingos jungtinės klasės neprisideda prie ugdymo kokybės, todėl jų neturėtų būti.

Anot skyriaus vedėjo J. Petkevičiaus, naujas mokyklų tinklo plėtros planas numato daug ir įvairių permainų. Kadangi šiuo metu Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos Mastaičių skyriaus mokiniai mokosi Lietuvos policijos mokyklai priklausančiose patalpose, žadama augančioje Mastaičių gyvenvietėje pastatyti naują pradinę mokyklą–daugiafunkcį centrą. 5–10 klasių mokiniams bus sudarytos sąlygos mokytis Garliavos Adomo Mitkaus mokyklos patalpose. Šios mokyklos Pažėrų skyrius dėl prastos būklės bus uždarytas, o vaikai perkelti į naująjį Mastaičių daugiafunkcį centrą, kuris turėtų iškilti jau ateinančiais metais.

Nauja mokykla steigiama ir Užliedžiuose. Pasak J. Petkevičiaus, buvusio Domeikavos gimnazijos skyriaus čia nebeliks, o rekonstruotame daugiafunkciame centre įsikurs savarankiška mokykla, kuri turės ne tik erdvias klases, bet ir salę. Savivaldybė nupirko greta esantį sklypą, kuriame bus įrengta laisvalaikio zona. Užliedžių mokykloje galės mokytis maždaug 500 moksleivių.

Iki 2022 metų bus pastatytas didelis Kačerginės mokyklos priestatas su sporto sale ir biblioteka. Bet Panevėžiuko mokyklą, kurioje labai sumažėjo mokinių, planuojama prijungti prie Babtų gimnazijos, Batniavos mokyklą – prie Kulautuvos pagrindinės mokyklos. Kačerginės sanatorijos „Žibutė“ mokyklą žadama paversti Zapyškio pagrindinės mokyklos skyriumi. Mažoms ugdymo įstaigoms tapus didesnių mokyklų skyriais, mokiniai turės galimybių lankyti daugiau būrelių, bus sustiprinta vadyba.

Buvusį Piliuonos gimnazijos pradinių klasių pastatą pritaikius ikimokykliniam ugdymui, į jį numatyta perkelti Viršužiglio skyrių. J. Petkevičius užsiminė apie ateities galimybę Linksmakalnio mokyklą-darželį prijungti prie tokio paties tipo Ilgakiemio mokyklos-darželio.

Stebima situacija ir Vandžiogalos gimnazijoje, VDU Akademijos Ugnės Karvelis ir Raudondvario gimnazijų vidurinio ugdymo Ežerėlio bei Kulautuvos skyriuose. Savivaldybės vadovai diskutuoja apie Šlienavos pagrindinės mokyklos, kur šiuo metu vyksta dideli rekonstrukcijos darbai, statuso pokyčius ateityje. Svarstomos galimybės išplėsti ir Lapių pagrindinės mokyklos patalpas.

Rajono Tarybos narė Irena Marcinkevičienė pasidžiaugė, kad buvę mokyklų pastatai puikiai gali pasitarnauti kitoms Kauno rajono savivaldybės gyventojų reikmėms. Pavyzdžiui, Batniavos vaikų darželis pritaikytas socialiniam būstui, o rekonstruotame buvusios Girininkų mokyklos pastate įsikūrė šiuolaikiniai senelių namai „Rokų gerovė“.

„Mokyklų tinklo pertvarka – sudėtingas ilgalaikis procesas, todėl nuolat stebime mokinių skaičiaus kaitą, tariamės su bendruomenėmis ir ieškome geriausių sprendimų“, – Tarybos posėdyje aiškino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Kaip informavo ministras Algirdas Monkevičius, tai daroma tęsiant 2018-aisiais inicijuotą profesinių mokymo įstaigų tinklo pertvarką.

Planas su profesinėmis ir bendrojo ugdymo mokyklomis, kitomis įstaigomis dar bus derinamas mėnesį, Vyriausybė jam galutinai tikisi pritarti iki balandžio, o pertvarka įsigaliotų jau nuo šio rugsėjo.

Iš 61 šiuo metu veikiančios profesinio mokymo įstaigos penkias siūloma visiškai sujungti, 25-ioms siūloma sudaryti jungtinės veiklos sutartis su bendrojo ugdymo mokyklomis dėl bendrojo ugdymo programų.

Likusioms siūlomi kiti variantai – pavyzdžiui, miesteliuose jų veikiančius skyrius tiesiog perkelti į bendrojo ugdymo mokyklas jose įsteigiant atskirą profesinio mokymo skyrių. Taip pat keturiose profesinio mokymo mokyklose atsirastų suaugusiųjų mokymo skyriai.

„Nauji dariniai fiziškai turi pradėti veikti rugsėjo 1 dieną, nuo naujų mokslo metų“, – spaudos konferencijoje sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.

Be kita ko, siūloma įtvirtinti, kad profesijos būtų galima mokytis kaip neformalaus ugdymo dalykų, suteikiant galimybę vistiek vėliau gauti profesinės mokyklos diplomą.

Pertvarka vykdoma mažėjant mokinių skaičiui bei siekiant pagerinti ugdymo kokybę.

„Mano galva, tai – sėkmingi žingsniai. Aišku, yra tam tikrų nepatogumų, bet verta juos įveikti, kad turėtumėme optimalesnį tinklą“, – spaudos konferencijoje sakė A. Monkevičius.

Pasak jo, profesinės ir bendrojo ugdymo mokyklos per jungtinės veiklos sutartį galės pasidalinti tuo, ką daro geriausiai.

„Technologinės programos gali būti tos profesinės mokyklos bazėje, ten gali dirbti tie profesionalai, kurie tai gali padaryti puikiai, jie turi geras sąlygas. Tuo metu bendrojo ugdymo mokykloje kur kas geriau galima įgyvendinti bendrojo ugdymo programą. Šito trūko“, – teigė ministras.

ŠMSM skaičiuoja, kad pertvarka leis sutaupyti 3-5 mln. eurų. Per metus profesinio ugdymo sistemai skiriama apie 120 mln. eurų.

Siūlymus dar svarstys pačios įstaigos

Viceministras Arūnas Plikšnys priminė, kad reformos pradžioje 2018-aisiais profesinės mokyklos pertvarkytos į viešąsias įstaigas ir tai leido pasiekti jų valdymo lankstumo.

Dalis įstaigų jau buvo sujungtos per pastaruosius dvejus metus. Nauju etapu siūloma Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklą prijungti prie Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklą prijungti prie Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklos.

Aišku, yra tam tikrų nepatogumų, bet verta juos įveikti, kad turėtumėme optimalesnį tinklą.

Klaipėdos laivininkų mokyklą siekiama sujungti su Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla, įkuriant naują įstaigą – Jūrų profilio specialistų rengimo centrą.

Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykla turėtų prisijungti prie Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos. Taip pat Alytaus profesinio rengimo centre bus įkurtas suaugusiųjų švietimo skyrius.

Alytaus ir Telšių profesinio rengimo centruose planuojama įkurti suaugusiųjų švietimo skyriai, Elektrėnų profesinio mokymo centro Aukštadvario skyrių ketinama likviduoti.

Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio padalinyje siūloma arba įsteigti suaugusiųjų skyrių, arba padalinį likviduoti ir įkurti profesinio mokymo skyrių Vilkaviškio „Ąžuolo“ gimnazijoje. Tokios pat alternatyvos siūlomos ir Kretingos technologijos ir verslo mokyklai: arba įsteigti suaugusiųjų skyrių, arba ją likviduoti įsteigiant profesinio mokymo skyrių Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijoje.

Jungtinės veiklos sutartis siūloma sudaryti profesinėms ir bendrojo lavinimo mokykloms Veisiejuose, Dauguose, Smalininkuose, taip pat apjungti programas siūloma Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centrui ir katalikiškai Kazimiero Paltaroko gimnazijai. Šio miesto Profesinio rengimo centro Joniškėlio skyrių siūloma arba likviduoti, arba perkelti į Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės gimnaziją.

Raseinių technologijos ir verslo mokyklai siūloma arba iškart prisijungti prie Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos, arba sudaryti sutartį dėl programos. Varėnos, Skuodo, Vilkijos profesinėms mokyloms siūlomi analogiški sprendimai jungiantis arba sudarant sutartis su Varėnos „Ąžuolo“, Skuodo Pranciškaus Žadeikio ir Vilkijos gimnazijomis.

Plungės technologijų ir verslo mokyklos Rietavo skyrių ketinama perkelti į Lauryno Ivinskio gimnaziją.

Sprendimams pritaria profesinių mokyklų ir savivaldybių asociacijos.

Lietuvos profesinių mokyklų direktorių asociacijos vadovė Elena Pelakauskienė tikisi, kad naujoji sistema sumažins konkurenciją tarp profesinio ir bendrojo ugdymo įstaigų. Ji sako, kad planas  mažuose miesteliuose leis neuždaryti mažų mokyklų ir „galbūt patenkinti aplink esančios darbo rinkos poreikius“.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus sakė, kad penkiolika metų sektorius nereformuotas atvedė iki akimirkos, kuomet „vaistai nebepadeda ir reikia operacijos“. Tačiau jis pripažįsta, kad planą su įstaigomis ir savivaldybėmis suderinti bus sunku.

2019-aisiais į profesines mokyklas priimta 19 126 asmenys, šiemet tikimasi priimti 20 610 moksleivių.

Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu pritarta, kad Aukštadvario žemės ūkio mokykla taptų Elektrėnų profesinio mokymo centro padaliniu, Anykščių technologijos mokykla jungiama prie Alantos technologijos ir verslo mokyklos.

Simno žemės ūkio mokykla prijungiama prie Alytaus profesinio rengimo centro, o Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla – prie Panevėžio profesinio rengimo centro. Žeimelio technologijų ir paslaugų mokykla taps Joniškio žemės ūkio mokyklos skyriumi.

Klaipėdos laivininkų ir Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos sujungtos taps Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centru.

Vyriausybės nutarime teigiama, kad pertvarkos padės atsisakyti besidubliuojančių profesinio mokymo programų, efektyviau naudojamos lėšos.

Lietuvoje šiuo metu veikia 67 profesinio mokymo įstaigos, jų savininkas ar dalininkas yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planą, iki rugsėjo 1 dienos turėtų likti 60 profesinių mokyklų, o 2020 metais – 58.

Vyriausybė vasario mėnesį jau yra pritarusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui sujungti dvi profesinio mokymo įstaigas – Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą ir Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklą – į profesinio mokymo centrą „Žirmūnai“.

Šiemet į profesines mokyklas planuojama priimti tiek pat pirmakursių, kaip ir pernai – 20 tūkst. 190, nepaisant to, kad praėjusiais metais visų vietų užpildyti nepavyko. Pernai į profesines mokyklas mokytis priimta 17 tūkst. 917 asmenų.

Tai racionalus ir ekonomiškai pagrįstas siūlymas, kuris leistų efektyviau  išnaudoti abiejų mokyklų resursus, nes tiek Senamiesčio, tiek Liepkalnio mokyklos yra pusiau užpildytos, todėl jas apjungus į vieną mokyklą būtų nukreiptas optimalus mokinių srautas.

Šiuo metu tiek Senamiesčio, tiek Liepkalnio mokyklos yra pustuštės – vienoje yra 272 neišnaudotos vietos, kitoje – 468, tad svarstoma, kad į laisvas 272 Liepkalnio mokyklos vietas persikeltų apie 200 šiuo metu Senamiesčio mokykloje besimokančių vaikų. Atstumas tarp abiejų mokyklų nesiekia net 1 km, pėsčiomis jį galima įveikti vos per 10 min. Liepkalnio mokykloje mokoma ir rusų, ir lenkų kalbomis.

„Senamiesčio mokyklos mokiniams persikėlus į Liepkalnio mokyklos patalpas, bus užtikrintas ir kokybiškesnis Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių tolimesnis ugdymas – po renovacijos Liepkalnio mokykla turi puikią aktų salę, šiuolaikišką kompiuterių klasę, sporto salę, kompiuterizuotą biblioteką, 90 proc. mokytojų ugdymo tikslais naudoja nešiojamus kompiuterius, yra dvi interaktyvios lentos, penki ekranai, keturi multimedijos grotuvai. Savivaldybės lėšomis bus renovuota ir lauko krepšinio aikštelė“, – sako Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas, kuruojantis švietimo sritį.

Reorganizacija numatyta dėl itin mažo Senamiesčio mokyklos mokinių skaičiaus ir nuolatinio jo mažėjimo bei tinkamai neišnaudojamų mokyklos patalpų. Senamiesčio mokyklą lanko vos 205 mokiniai, nors pastato pajėgumas – 814 mokinių. Apie trečdalį šio pastato užima VšĮ „Vilnius International Meridian School“, kuri nuomojasi patalpas iš Senamiesčio mokyklos nuo 2006 m.

Galutinis sprendimas bus priimtas kitame Tarybos posėdyje. Jeigu bus pritarta Senamiesčio mokyklos reorganizacijai, mokiniai į Liepkalnio mokyklos patalpas persikeltų kitais mokslo metais, nuo 2017 m. rugsėjo 1 dienos.