Už Švietimo įstatymo pataisas, kurios nustatyto kriterijus bendrojo ugdymo programas vykdančioms mokykloms, balsavo 66 Seimo nariai. Tuo metu pataisoms priimti reikia, kad balsavime dėl priėmimo dalyvautų ne mažiau kaip pusė, t. y. 71, parlamentaras.

Už pataisas balsavo 45 konservatoriai, po dešimt atstovų iš Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijų. Pataisas kritikuojanti opozicija vieningai nedalyvavo balsavime. Taip pat balsavime nebuvo penkių konservatorių, dviejų liberalų ir vieno Laisvės frakcijos atstovo, dalis jų yra komandiruotėse užsienyje.

Pataisos turėjo įsigalioti nuo 2024 metų sausio 2 dienos, kuomet pradeda veikti konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, dabartines mokyklų tinklo taisykles pripažinęs prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Tuo metu kitos pataisos, numatančios griežtesnę pamokų lankomumo kontrolę, priimtos.

Neturi galimybės mokytis

Opozicija pataisas kritikuoja dėl reikalavimų klasių ir mokyklų dydžiams, kitų kiekybinių kriterijų. Pasak jų, mažosios mokyklos regionuose gali užtikrinti ugdymo kokybę ir jas reikia vertinti individualiai.

„Aš nežinau, ar tikrai vaikas bus laimingesnis, važiuodamas kasdien po 40 kilometrų į vieną pusę, ir ar tikrai tai jo interesas pasiekti tą išsvajotą kokybę nuvažiavus tam tikrą atstumą. Vis dėlto tėvai neatiduos vaiko į blogą mokyklą, nekokybišką mokyklą, ir jei tėvai, bendruomenė stoja ginti savo mokyklos, tą mokyklą reikia vertinti individualiai ir atsižvelgti į bendruomenės lūkestį“, – sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščiniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad „ne atstumas yra vaiko interesas, o žinios, gebėjimas gyventi, ir nebūtinai aukštasis mokslas yra gyvenimo sėkmė“.

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė tvirtino sutinkanti su kolege iš opozicijos, kad nebūtinai aukštasis mokslas yra gyvenimo sėkmės garantas, bet teigė, kad būtent regionų gimnazijos siekdamos išsilaikyti neišleidžia vaikų į profesines mokyklas.

Aš nežinau, ar tikrai vaikas bus laimingesnis, važiuodamas kasdien po 40 kilometrų į vieną pusę, ir ar tikrai tai jo interesas pasiekti tą išsvajotą kokybę nuvažiavus tam tikrą atstumą.

„Čia ir glūdi dalis problemos, kad mes norėdami suformuoti klasę vaikų neišleidžiame į profesinę mokyklą. Mes šiandien kai kuriose savivaldybėse miestuose centruose leidžiame po septynis–šešis, net po aštuonis klasių komplektus, o rajono pakraščiuose yra gimnazijos, kur nesusidaro net dvylika mokinių ir tiems mokiniams nesusidaro galimybės mokytis chemijos, fizikos, ir ką tai reiškia – mes neturime inžinierių, fiziką laiko apie 2 tūkst. vaikų per visą Lietuvą, chemiją – apie 800, nes tu dalykų šitose gimnazijose nemoko“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Ragina leistis mokiniams rinktis

Konservatorė argumentavo, kad toliau nuo namų važinėti tektų ne pradinukams, o vyriausių klasių mokiniams, ir pavėžėjimas organizuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.

„Mokiniui, kuriam jau 18 metų, kuris suaugęs, pavažiuoti keletą kilometrų – Lietuva nėra tokia (didelė – BNS) valstybė, žiūrėkite, kas yra kitose valstybėse: visur yra pavėžėjimas, visur yra geltoni autobusiukai. Mes kalbame apie suaugusius žmones ir jų galimybes, mes apribojame jų galimybes, duokime vaikui pasirinkti“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė teigė, kad klasių komplektavimas pagal mokinių skaičių jau yra atgyvena.

„Pamirštame, kad gyvename 21 amžiaus trečiajame dešimtmetyje, kai galimos ir kitos mokyklų formos. Reikia ne vaikų galvas skaičiuoti, o iš esmės kitaip organizuoti ugdymą, nes mes atsilikę esam, dvidešimto amžiaus vidury, geriausiu atveju – šeštam-septintam dešimtmety. (...) Ir kodėl regione, jūs galvojat, žymiai prastesnės mokyklos nei Vilniaus mieste? Vilniuje irgi labai įvairios mokyklos, į vienas veržiasi, o į kitas niekas nenori eiti“, – sakė V. Targamadzė.

Mes kalbame apie suaugusius žmones ir jų galimybes, mes apribojame jų galimybes, duokime vaikui pasirinkti.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Artūras Žukauskas teigė, kad pataisas bus siekiama priimti dar šią sesiją, nes nuo sausio jis turi įsigalioti – kitaip bus teisinio vakuumo situacija.

„KT nutarimas reikalauja, kad nuo sausio pirmos nebegaliotų visi susiję teisės aktai, ir tokiu būdu mes atsidurtume vakuume, nes nuo sausio reikia turėti šitą įstatymą, Aš nesuprantu, ko čia toks didelis triukšmas, nes siūloma tai, kas yra poįstatyminiuose aktuose ir dar su kai kuriais palengvinimais, numatyta, kad bus atsižvelgiama į mokymo kalbą, regionų ypatumus“, – BNS sakė A. Žukauskas.

Premjerė: laiko pataisoms dar yra

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Artūras Žukauskas teigė, kad pataisas bus siekiama priimti dar šią sesiją, nes nuo sausio jis turi įsigalioti – kitaip bus teisinio vakuumo situacija.

„KT nutarimas reikalauja, kad nuo sausio pirmos nebegaliotų visi susiję teisės aktai, ir tokiu būdu mes atsidurtume vakuume, nes nuo sausio reikia turėti šitą įstatymą, Aš nesuprantu, ko čia toks didelis triukšmas, nes siūloma tai, kas yra poįstatyminiuose aktuose ir dar su kai kuriais palengvinimais, numatyta, kad bus atsižvelgiama į mokymo kalbą, regionų ypatumus“, – BNS sakė A. Žukauskas.

Premjerė Ingrida Šimonytė po balsavimo teigė situacijos nedramatizuojanti – anot jos, opozicija pasinaudojo tuo, kad keli valdantieji yra išvykę į komandiruotes.

„Nėra kažkaip dramatiškai pavojinga, nes KT nutarimas įsigalioja nuo sausio 1 dienos, tai to laiko tarsi yra. Mes patys siekiame, kad tas įstatymas būtų priimtas kuo anksčiau, kad tas aiškumas atsirastų anksčiau ir nebūtų erdvės naujoms spekuliacijoms, ar čia galima atidaryti diskusiją, kokio mažumo mokyklos provincijoje ar mažesniuose miestuose gali veikti iš esmės neužtikrindama švietimo kokybės vietos vaikams“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Ji teigė, kad tuo atveju, jei pataisos nebus priimtos pavasario sesiją, balsavimas įvyks rugsėjį.

„Opozicija pasinaudojo proga, kad pora kolegų yra komandiruotėje, gaila dėl to, bet, jei nepavyks priimti šią sesiją, rugsėjo mėnesį bus priimta“, – teigė premjerė.

Pagal dabartinę tvarką, mokykloje turi būti bent 60 mokinių, 5–8 klasėje turi mokytis ne mažiau kaip 8 mokiniai. vyresniųjų gimnazijų klasių turi būti komplektuojama bent dvi, mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje yra 12, galimos tam tikros i6imtys tautinių mažumų mokykloms, jei tai vienintelė gimnazija savivaldybėje ir pan.

Pataisos – po KT sprendimo

ŠMSM pataisas parengė po KT nutarimo, kad dabartinė tvarka, kai mokyklų tinklo pertvarkos kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Pataisomis būtų buvę nustatyta, kad mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse turi atitikti leistiną mažiausią ar didžiausią mokinių skaičių, kurį nustatys Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius.

Mokinių skaičius turėjo užtikrinti, kad, atsižvelgiant į mokyklos tipą, paskirtį, būtų sudaromos sąlygos užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius.

Opozicija kritikuoja ministerijos parengtus pakeitimus sakydama, kad pertvarkant mokyklų tinklą regionuose turi būti nustatyti ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai kriterijai, kurių pasigenda. Opozicijos atstovai taip pat laikosi pozicijos, kad sprendimo galią dėl mokyklų privalo turėti jų steigėjos – savivaldybės.

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė, kuriai vadovaujant ministerijai buvo parengtos pataisos, tvirtino, kad įstatymo pataisos įtvirtintų tiek kiekybinius, tiek kokybinius kriterijus. Pasak buvusios ministrės, esminis tikslas – kad visi vaikai turėtų lygias galimybės mokytis, nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos.

Per pataisų svarstymą ministrė teigė, kad iš aštuonių pataisomis nustatomų kriterijų du yra kokybiniai: vienas jų įpareigoja, kad mokykloje vykdomos programos turi atitikti bendrojo ugdymo planus, kitas – užtikrina mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą.

Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Šis nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.

Griežtesnė lankomumo kontrolė

Kitas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis sugriežtinta pamokų lankomumo kontrolė, parlamentas priėmė. Už pataisas balsavo 96 Seimo nariai ir trys susilaikė.

Pataisos leis ŠMSM patvirtinti bendrą mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, taip pat įstatyme įrašyta nuostata, kad mokykla turi tą pačią dieną informuoti tėvus mokiniui neatvykus į mokyklą ar pamoką, jei apie tai nepraneša patys tėvai.

J. Šiugždinienė sako, kad pataisos leistų valstybės lygiu nustatyti bazinę pamokų lankomumo tvarką, nes šiuo metu saugikliai įsijungia tik mokiniui praleidus pusę pamokų. Pataisos inicijuotos jos vadovavimo ministerijai laiku.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais iki kovo pabaigos 304 tūkst. 196 mokiniai praleido daugiau kaip 17 mln. pamokų, iš kurių beveik 4 mln. (20,95 proc.) pamokų nepateisintos.

Yra savivaldybių, kuriose nepateisintos pamokos sudaro apie 30 proc. nuo praleistų pamokų. Kai kurie mokiniai praleido per 500 nepateisintų pamokų. Vidutiniškai vienas mokinys praleido 57 pamokas.

Dėl ligos praleista daugiau kaip 11 mln. pamokų – tai sudaro 83,78 proc. nuo visų tėvų pateisinamų pamokų. Visgi ministerija pažymi, jog negalima vienareikšmiškai teigti, kad visos šios pamokos yra praleistos dėl mokinių ligos, nes yra atsisakyta medicininės pažymos, kuria praleistas pamokas dėl ligos pateisindavo gydytojai.

„Įvertinus Konstitucinio Teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad mokyklų tinklo kūrimo kriterijai pagal savo turinį yra antikonstituciniai, nepagrįsti ir negalimi taikyti. KT nevertino nė vieno konkretaus Vyriausybės nutarime nustatyto mokyklų tinklo kūrimo kriterijaus teisėtumo, pagrįstumo, tinkamumo, proporcingumo ir panašiai“, – rašoma ketvirtadienį ŠMSM paskelbtame pranešime.

Ministerija nurodo, kad KT antikonstitucine pripažino formą, kaip tinklo kriterijai nustatyti, t. y. ne Seimo priimtu įstatymu, o Vyriausybės nutarimu, ir artimiausiu metu teiks atitinkamus Švietimo įstatymo pakeitimus.

„ŠMSM rengia ir artimiausiu metu teiks Vyriausybei bei Seimui Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais siūlys nustatyti mokyklų veiklos kriterijus, šiuo metu reglamentuojamus Vyriausybės nutarimu. Tai daroma vykdant praėjusią savaitę priimtą KT sprendimą, kuris įpareigojo mokyklų veiklos kriterijus reglamentuoti Švietimo įstatyme“, – pranešė ministerija.

Įvertinus Konstitucinio Teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad mokyklų tinklo kūrimo kriterijai pagal savo turinį yra antikonstituciniai, nepagrįsti ir negalimi taikyti.

KT praėjusią savaitę paskelbė, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Teismas nutarime konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Šis nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.

ŠMSM šią savaitę paskelbus apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programai skirtas lėšas, prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo ragindamas ją stabdyti, kol Seime nebus patvirtinti kriterijai mokyklų tinklui.

„Valstybė negali leisti sau apsimesti, kad šio KT nutarimo kol kas nėra, iš pradžių įvykdyti milžiniškas investicijas į švietimą, o tik po to, kai jie jau nieko nebelems, apsispręsti dėl kriterijų, kuriais turi būti tvarkomas mokyklų tinklas. Kriterijų klausimas nėra techninis, kad jį būtų galima palikti Seimui paskubomis spręsti paskutinę minutę“, – nurodyta BNS atsiųstame Prezidentūros komentare.

Anot Prezidentūros, pagal šį Konstitucijai prieštaraujantį Vyriausybės nutarimą savivaldybės privalėjo patvirtinti atitinkamus savivaldos lygmens planus, tai buvo sąlyga dalyvavimui  „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje.

Valstybė negali leisti sau apsimesti, kad šio KT nutarimo kol kas nėra, iš pradžių įvykdyti milžiniškas investicijas į švietimą, o tik po to, kai jie jau nieko nebelems, apsispręsti dėl kriterijų, kuriais turi būti tvarkomas mokyklų tinklas.

ŠMSM laikosi pozicijos, kad „visi teiginiai, jog šiandien galiojančios  nuostatos yra „antikonstitucinės“ ir negali būti taikomos“, prasilenkia su KT nutarimu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pradėjusi „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, pagal kurią numatoma skirti paramą 150-čiai programoje dalyvaujančių ir kriterijus atitinkančių mokyklų, kurias pasirinko savivaldybės, jas sustiprinant ir padarant regiono centrais.

Programoje dalyvaujančios savivaldybės taip pat įsipareigos mažinti jungtinių klasių ir apskritai didinti moksleivių klasėse skaičių, gerinti moksleivių pasiekimus, turės daugėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių.

Ministerija planuoja, kad kartu su numatoma bendra mokyklų tinklo pertvarka skatins savivaldybes jungti ar uždaryti mokyklas, kuriose vaikų nepakanka. Kai kurie politikai kritikuoja tokią tvarką, sakydami, kad taip bus sudarytos nelygios galimybės vaikams, o mokyklų negalima uždaryti remiantis kiekybiniais kriterijais.

Į KT dėl mokyklų tinklo kreipėsi opozicijos parlamentarai, prašydami įvertinti, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas.

Opozicijos politikai prašė įvertinti atitinkamas Švietimo įstatymo nuostatas ir Vyriausybės patvirtintas mokyklų tinklo kūrimo taisykles. Opozicijos atstovai argumentavo, kad Švietimo įstatymo nuostata dėl pavedimo Vyriausybei nustatyti kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, prieštarauja Konstitucijai.

Nutarimą KT skelbs išnagrinėjęs bylą pagal grupės Seimo narių kreipimąsi, kuriuo opozicijos politikai prašė įvertinti atitinkamas Švietimo įstatymo nuostatas ir Vyriausybės patvirtintas mokyklų tinklo kūrimo taisykles.

Pernai į KT kreipęsi opozicijos atstovai laikosi pozicijos, kad Švietimo įstatymo nuostata dėl pavedimo Vyriausybei nustatyti kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, prieštarauja Konstitucijai.

Parlamentarai tvirtina, kad Seimas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų visuomeninių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais.

Anot jų, savivaldybės turi teisę steigti, reorganizuoti, likviduoti mokymo ir auklėjimo įstaigas, o jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarką gali nustatyti tik Seimas įstatymu, o ne Vyriausybė nutarimu.

Grupė Seimo narių taip pat ginčija mokyklų kūrimo tinklo taisyklių punktą, kuris nustato formalius, t. y. kiekybinius kriterijus, lemiančius mokyklų reorganizavimą ar likvidavimą.

Į KT dėl mokyklų tinklo pertvarkos pernai kreipėsi 57 parlamentarai iš opozicinių „valstiečių“, socialdemokratų, Demokratų sąjungos ir kitų frakcijų.

KT trečiadienį pranešė pagal grupės Seimo narių kreipimąsi pradedantis nagrinėti bylą dėl atitinkamų Švietimo įstatymo nuostatų ir Vyriausybės patvirtintų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių.

Pernai į KT kreipęsi opozicijos atstovai tvirtina, kad Švietimo įstatymo nuostata dėl pavedimo Vyriausybei nustatyti kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, prieštarauja Konstitucijai.

Parlamentarai tvirtina, kad Seimas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų visuomeninių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais.

Anot jų, savivaldybės turi teisę steigti, reorganizuoti, likviduoti mokymo ir auklėjimo įstaigas, o jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarką ir pan. gali nustatyti tik Seimas įstatymu, o ne Vyriausybė nutarimu.

Grupė Seimo narių taip pat ginčija mokyklų kūrimo tinklo taisyklių punktą, kuris nustato formalius, t. y. kiekybinius kriterijus, lemiančius mokyklų reorganizavimą ar likvidavimą.

Į KT dėl mokyklų tinklo pertvarkos pernai kreipėsi 57 parlamentarai iš opozicinių „valstiečių“, socialdemokratų, Demokratų sąjungos ir kitų frakcijų.

Kaip antradienį informavo ministerija, Šalčininkų rajono savivaldybė nusprendė trijose gimnazijose sudaryti gimnazijų klases, kuriose nebuvo 12 mokinių, taip pat keturiose įstaigose sudarytos penkios pradinės klasės, nesiekiančios aštuonių mokinių.

Ministerija pabrėžia, kad valstybės biudžeto lėšomis nuo rugsėjo finansuojamos tik tos 1-10 klasės, kuriose yra ne mažiau kaip aštuoni mokiniai. Tuo metu mažiausias galimas mokinių skaičius III–IV gimnazijos klasėse – 12. Pastarasis reikalavimas galioja jau nuo 2018 metų.

„Dėl to savivaldybei gresia netekti milijoninių investicijų, mokyklos gali prarasti valstybės biudžeto lėšas, vaikai paliekami mažose klasėse be perspektyvų rinktis norimus mokytis dalykus“, – teigia ministerija.

Pasak jos, savivaldybės tarybos sprendimo pasekmė – 58 mokiniai, kurie mokinių registre nepriskirti jokiai naujas mokyklų tinklo taisykles atitinkančiai klasei.

Nepakeitus sprendimų, kreipsis į teismą

Ministerijos teigimu, savivaldybei atsisakius keisti tarybos sprendimą ir siekiant apsaugoti vaikų interesus, nuspręsta kreiptis į Nacionalinę švietimo agentūrą, kad ši priregistruotų šiuos vaikus į jų praėjusiais mokslo metais lankytas klases.

Nepriregistravus vaikų jie automatiškai patenka į mokyklos nelankančių mokinių apskaitos sistemą, šiems mokiniams gali būti nutrauktas privalomas sveikatos draudimas valstybės lėšomis, jų nėra registracijos sistemose ŠVIS, KELTAS, E-MOKYKLA. Todėl, pasak ŠMSM, jau šį rudenį abiturientai neturėtų galimybės pasirinkti egzaminų, mokinių pasiekimai nebūtų fiksuojami mokinių registre.

Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks spalio 13 dieną, ministerija tikisi, kad šiame posėdyje gali būti nutarta pakeisti savivaldybės tarybos sprendimą ir teismo įsikišimo neprireiktų.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžia, kad ministerija siekia užtikrinti vaikų interesus.

„Dar kartą  kreipėmės į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, prašydami kreiptis į teismą dėl to, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl mokyklų tinklo neatitinka Vyriausybės nutarimo nuostatų ir yra ribojamos vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą. Tikimės, kad teismas įpareigos savivaldybę laikytis Vyriausybės nutarimo“, – pranešime cituojama ji.

Ministrė pažymi, kad likusios 59 šalies savivaldybės, nepriklausomai nuo jų tarybų politinės sudėties, skirtingo mokyklų tinklo išsidėstymo, sustiprino mokyklas pagal naujas taisykles, kuriomis siekiama visiems vaikams sudaryti geras ugdymo sąlygas.

„Vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, nepaisant teisinių argumentų, pokalbių su meru, Vyriausybės atstovų perspėjimų pasuko kitu keliu. Savivaldybė stato į keblią padėtį savo švietimo bendruomenę, gali netekti lėšų iš valstybės biudžeto, gali susidurti  su sunkumais mokant adekvačius atlyginimus mokytojams, o svarbiausia – rizikuoja vaikų ateitimi“, – sakė J. Šiugždinienė.

Ministerija taip pat akcentuoja, kad savivaldybė, nutarusi nesilaikyti naujų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatų, netenka ir galimybės dalyvauti švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, iš kurios galėtų gauti 2,5 mln. eurų.

Uždarytos devynios mokyklos

Šiemet mokslo metus pradėjo 948 bendrojo ugdymo mokyklos, devyniomis mokyklomis mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Tuo tarpu 2016-2020 metais Lietuvoje kasmet vidutiniškai užsidarydavo po 44 mokyklas.

Savivaldybė stato į keblią padėtį savo švietimo bendruomenę, gali netekti lėšų iš valstybės biudžeto, gali susidurti  su sunkumais mokant adekvačius atlyginimus mokytojams, o svarbiausia – rizikuoja vaikų ateitimi.

Nuo rugsėjo Lietuvoje neliko jungtinių 5-8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi mažiau kaip 60 vaikų, tapo didesnių mokyklų skyriais. Penktadaliu sumažėjo mokyklų, kuriose formuojama tik viena III gimnazijos klasė.

Esminis pokytis įvyko ilgųjų gimnazijų lygmenyje, kuomet nesuformavus kokybiškam ugdymui reikalingo klasės dydžio, mokiniai pervesti į kitą, arčiausiai įsikūrusią gimnaziją, teigiama pranešime.

Taip vyriausių gimnazijos klasių mokiniams sudarytos galimybės pasirinkti norimus dalykus, gauti reikalingas konsultacijas ir geriau pasirengti valstybiniams egzaminams bei tolesniems karjeros pasirinkimams.

Ministerija pabrėžia, kad reorganizuotos mokyklos neužsidarė, bet galėjo keistis jų juridinis statusas iš gimnazijos į pagrindinę mokyklą ar progimnaziją.

Reikalavimai – dėl ugdymo kokybės

Nauji reikalavimai klasių dydžiams nustatyti siekiant užtikrinti mokiniams kokybišką ugdymą.

Pasak ŠMSM, mažose gimnazijų klasėse nesusiformuoja mokinių grupės mokytis fizikos, chemijos ar panašių mažiau populiarių dalykų A kursu, mokiniai netenka galimybės gerai pasirengti egzaminams, taip apribojamos jų ateities perspektyvos. Žemesnėse klasėse, jei vaikų skaičius tesiekia kelis, apribojama mokymo metodų įvairovė – negali vykti darbas grupėse, projektinė veikla, neužtikrinamos papildomos konsultacijos ir neformalios veiklos.

Vyriausybės nutarimu, be kitų reikalavimų mokyklų tinklui, buvo nustatytas nuo šių mokslo metų mažiausias mokinių skaičius 1–10 klasėse – aštuoni.

Penki-aštuoni mokiniai klasėse dar gali būti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba, jei jos yra Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybių teritorijose ir neįmanoma suformuoti didesnių klasių dėl mažo vaikų skaičiaus.

Klasių, kuriose mokosi mažiau negu aštuoni mokiniai, yra 54-ose Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, Neringos savivaldybių mokyklose. Visos mažesnės nei 8 mokinių klasės tik iš dalies finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.

Mažiausias galimas mokinių skaičius III–IV gimnazijos klasėse – 12. Šis reikalavimas galioja jau nuo 2018 metų. Rekomenduojama sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klases trumpose gimnazijose, ilgosiose – ne mažiau kaip dvi, kad ugdymas vyktų kokybiškai, mokiniai galėtų pagal savo poreikius rinktis pasirenkamuosius dalykus.

Nuo 2018 metų galioja reikalavimai ir dėl maksimalaus mokinių skaičiaus – galima registruoti iki 24 mokinių 1-4 klasėse, iki 30 mokinių – 5-8 (I–IV gimnazijos) klasėse. Per didelės klasės yra didžiųjų miestų problema.

Savivaldybė tinklo nepertvarkys, klases finansuos pati – mero patarėjas

Šalčininkų rajono savivaldybė mokyklų tinklo nepertvarkys, o klases, kuriose trūksta mokinių, finansuos pati, sako mero Zdzislavo Palevičiaus patarėjas Valdemaras Sliževskis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai antradienį pareiškus, kad savivaldybė vienintelė Lietuvoje dar nepertvarkė mokyklų tinklo pagal naujausius reikalavimus, V. Sliževskis teigia, kad klases siekta išsaugoti kuo arčiau moksleivių gyvenamųjų vietų.

„Vadovavomės tokiais argumentais, kad savivaldybė turi savarankiškumo teisę, kad atsižvelgiame į vietos bendruomenę, į jų nuomonę, konsultuojamės su gyventojais. Įvertinę argumentų visumą, nusprendėme, kad reaguosime į gyventojų norą turėti suteiktas švietimo paslaugas kuo arčiau gyvenamosios vietos. Ir priėmėme sprendimą dėl klasių komplektavimo ir finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų“, – BNS sakė mero atstovas.

Įvertinę argumentų visumą, nusprendėme, kad reaguosime į gyventojų norą turėti suteiktas švietimo paslaugas kuo arčiau gyvenamosios vietos. Ir priėmėme sprendimą dėl klasių komplektavimo ir finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Pasak jo, šiuo metu rajone yra keturios gimnazijos, kuriose 11 bei 12 klasėje yra mažiau nei 12 mokinių: Butrimonių Anos Krepštul, Dieveniškių Adomo Mickevičiaus ir Ryto gimnazijos bei Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazija.

Anot V. Sliževskio, pavežėjimas iki kitų mokyklų problemos neišspręstų, nes „atstumai būtų nemaži ir reikėtų skirti nemažai laiko resursų“.

Pasak jo, klasėse mokosi nuo aštuonių iki dešimties moksleivių, o lėšų šių moksleivių ugdymui savivaldybė skirs „tiek, kiek reikės“.

Ministerija pabrėžia, kad valstybės biudžeto lėšomis šiuo metu gali būti finansuojamos tik tos 1-10 klasės, kuriose yra ne mažiau kaip aštuoni mokiniai, trečios ir ketvirtos gimnazinių klasių finansavimas skiriamas, jei jose mokosi bent 12 moksleivių.

Pasak ministerijos, šiuo metu rajone yra beveik 60 moksleivių, kurie nėra priskirti naujas mokyklų tinklo taisykles atitinkančiai klasei, Nacionalinei švietimo agentūrai pavesta priregistruotų šiuos vaikus į jų praėjusiais mokslo metais lankytas klases. Tarp neatitinkančių taisyklių – ir kelios pradinės klasės.

Pasak ministerijos, siekiant įgyvendinti Vyriausybės nutarimus dėl mokyklų tinklo taisyklių, Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašoma kreiptis į teismą, nes savivaldybės tarybos sprendimais „yra ribojamos vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą“.

V. Sliževskis tikina, kad klausimas dėl pradinukų išspręstas ir šiuo metu situacija „atitinka visus teisės aktų reikalavimus“.

Savivaldybės atstovas taip pat sako, kad savivaldybė pateiks visus argumentus, jei ginčą teks spręsti teismų keliu.

Savo ruožtu ministerija akcentuoja, kad savivaldybė neteks galimybės dalyvauti ir švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, iš kurios galėtų gauti 2,5 mln. eurų.

Visgi panašu, kad Vyriausybei palaiminus mokyklų tinklo pertvarką valdančiųjų ir opozicijos vienybė sueižėjo. Opozicija kritikuoja, kad valdančiųjų veiksmai vykdant ugdymo įstaigų tinklo pertvarką prasilenkia su nacionaliniame švietimo susitarime numatytu savivaldybių savarankiškumo kriterijumi. Oponentai kritikuoja, kad sprendimai dėl mokyklų tinklo optimizavimo yra priimami nepakankamai įsiklausant į savivaldos poziciją ir neatsižvelgiant į konkrečios savivaldybės situaciją.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) teigia neatmetantys galimybės svarstyti apie pasitraukimą iš švietimo susitarimo, jei valdantieji ir toliau neatsižvelgs į opozicijos bei savivaldos išsakytas pastabas dėl mokyklų tinklo pertvarkos.

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nesutinka su opozicijos išsakyta kritika. Ministrė akcentuoja, kad tai nebuvo vienašališki ministerijos sprendimai, nes diskusijos dėl mokyklų tinklo pertvarkymo su savivaldybėmis vyko praktiškai metus. J. Šiugždinienė akcentuoja, kad niekada nebūna taip, kad sprendimu iki galo būtų patenkinti visi dalyviai, tačiau, pasak jos, Vyriausybės patvirtintas mokyklų tinklo pertvarkos projektas – kompromisinis variantas.

G. Paluckas: jei valdantieji neatsižvelgs į pastabas, svarstysime trauktis iš švietimo susitarimo

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad pagrindinė problema yra ta, jog Vyriausybės priimami sprendimai dėl mokyklų tinklo pertvarkos yra priimami nepakankamai įsiklausant į savivaldybių poziciją. Pasak politiko, šie valdančiųjų veiksmai prasilenkia su nacionaliniame susitarime dėl švietimo numatyta teise savivaldoms pačioms su valstybės pagalba sutvarkyti ir optimizuoti mokyklų tinklą.

„Švietimo susitarime yra kalbama apie savivaldybių teisę ir pareigą su valstybės pagalba sutvarkyti, optimizuoti švietimo tinklą tam, kad švietimo paslaugos būtų prieinamos visiems ir visiems vienodai kokybiškai“, – Eltai teigė G. Paluckas.

Turbūt niekada nebūna, kad sprendimu iki galo būtų patenkinti visi dalyviai, tačiau ilgai buvo diskutuota.

„Vietoje to, kad šis sprendimas būtų priimtas šnekantis su savivaldybėmis, derantis, įvertinus kiekvienos specifinę situaciją praėjusių metų gruodžio pabaigoje ŠMSM ir po to Vyriausybė savo nutarimu priėmė mokyklų tinklo pertvarkos planą ir atitinkamai sukėlė krūvą problemų: tai yra nustatė naujus įvairiausius reikalavimus ir ne dėl visų buvo susitarta“, – pažymėjo politikas.

Jis kritikuoja ir šių metų pradžioje startavusią Tūkstantmečio mokyklų programą, kuri, pasak jo, taip pat savivaldoje įnešė nemažai sumaišties.

„Ministerija atitinkamai po to paleido Tūkstantmečio mokyklų programą. Kitaip tariant: va jums nutarimas, va programa, joje gali dalyvauti selektyviai tik tie ir tie, o 25 proc., ypač tų kaimiškųjų mokyklų, jos turi užsidaryti. Ir darykit kaip norite. Tai įnešė konkurenciją dar ir pačiuose regionuose, nes ten mokiniai juda ir per savivaldybių ribas. Atitinkamai kyla klausimai tada, ką daryti su kitomis gimnazijomis, kurioms lyg ir užtenka mokinių, bet jos dalyvauti negali ir negaus finansavimo“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas.

„Vienu žodžiu, ministerija čia padarė visišką savivalę ir saviveiklą. Ir tai tikrai nėra šio susitarimo rėmuose. Kol kas šis susitarimo pažeidimas yra ryškiausias ir yra grubiausias“, – pridūrė jis.

Todėl G. Paluckas akcentuoja, kad dėl švietimo susitarimo įgyvendinimo kyla rimtos problemos, nes, pasak jo, valdantieji daro veiksmus, kurie prieštarauja susitarimo nuostatoms.

Politikas teigia, kad dėl šios priežasties artimiausiu metu yra planuojamas švietimo susitarimo priežiūros darbo grupės susitikimas, kuriame, anot jo, šie opozicijai svarbūs klausimai bus keliami.

„Darbo grupės veikla buvo apmirusi po to, kai buvo sudarytas susitarimas. Bet kad mes matome iššūkius ir problemas vieną po kitos kylančias, tai dabar reikia iš naujo rinktis ir šnekėti, koks tada tikslas pasirašinėti susitarimus, jei jūs vis tiek darote priešingai“, – sakė Seimo narys, akcentuodamas, kad daug priekaištų švietimo susitarimui turi ir kitos opozicinės frakcijos.

G. Paluckas pabrėžia, kad jei į pastabas valdantieji ir toliau neatsižvelgs, bus svarstomas LSDP pasitraukimas iš švietimo susitarimo.

„Mes ir taip susitarimą esame pasirašę su žvaigždute, nes ten ne visos mūsų nuostatos yra atspindėtos. Bet jei taip ir toliau tęsis, aišku, tai yra deklaratyvu, bet mes pasakysime, kad nesame šio susitarimo dalis ir mes neprisiimame atsakomybės už tai, ką ten daro Vyriausybė ne susitarimo rėmuose“, – sakė socialdemokratų frakcijos seniūnas.

„Nes jeigu susitarimas nėra įgyvendinamas arba yra daroma priešingai, tai tada tas susitarimas bent jau mums neegzistuoja“, – taip pat pažymėjo jis.

A. Norkienė: susitarime numatytas savivaldybių savarankiškumas yra eliminuojamas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė taip pat tikina, kad valdančiųjų veiksmai švietimo srityje prasilenkia su švietimo susitarime numatytomis nuostatomis. Ministrė teigia, kad LVŽS vadovybė šį problematinį klausimą jau kėlė susitikime su premjere Ingrida Šimonyte.

„Savivaldybių savarankiškumas, kuris yra numatytas susitarime, iš tikrųjų jis eliminuotas yra. Savivaldybės yra priverstos daryti tai, ką joms nuleidžiama. Vis tik savivalda geriausiai mato ir patys optimizuojasi tą tinklą. Manome, kad per drastiškai tie vaikų skaičiai klasėse nustatomi, privačioms mokykloms yra vienos sąlygos, o jau valstybinėms visiškai kitos. Į tai irgi atsakymo negauname, kodėl“, – Eltai teigė A. Norkienė.

„Tai mes su premjere kalbėjome būtent apie tą bendravimo kultūrą ir diskusijas apie švietimą, nes šiuo metu iš tikrųjų viskas atsitrenkia kaip žirniai į sieną ir netgi nediskutuojama. Mes premjerei išsakėme, kad trūksta tos diskusinės kultūros ir tikrai mes nenorime, kad būtų kažkas blogiau, tiesiog mūsų tikslai tame susitarime yra bendri“, – pridūrė ji.

Politikės teigimu, reaguodamos į susidariusią situaciją opozicinės frakcijos ketina parengti Seimo nutarimą su rezoliucija, kuria ragintų Vyriausybę atkreipti dėmesį į švietimo susitarime numatytas nuostatas. Visgi, pasak jos, jeigu Vyriausybė nereaguos į opozicijos kritiką, gali būti svarstomas ir pasitraukimas iš švietimo susitarimo.

„Tokį žingsnį dar esame numatę. O tada jau žiūrėsime, jeigu visiškai bus nereaguojama, tada sudėtinga likti bus tam susitarime“, – sakė A. Norkienė.

Ministrė: diskusijos su savivaldybėmis vyko praktiškai metus, tai nebuvo ministerijos vienašališki sprendimai

Visgi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nesutinka su opozicijos išsakyta kritika. Ministrė tikina, kad sprendimai dėl mokyklų tinklo pertvarkymo su savivaldybėmis buvo diskutuoti maždaug metus laiko.

„Mokyklų tinklo stiprinimo plano sprendimai buvo diskutuoti su savivaldybėmis praktiškai metus. Tai nebuvo sprendimai, kurie priimti vienašališkai ministerijos. Turbūt niekada nebūna, kad sprendimu iki galo būtų patenkinti visi dalyviai, tačiau ilgai buvo diskutuota ir Lietuvos savivaldybių asociacija siuntė savo siūlymus, ir mes diskutavome su jais. Ir tai ką mes patvirtinome tikrai buvo toks kompromisinis variantas“, – Eltai sakė J. Šiugždinienė.

Vienu žodžiu, ministerija čia padarė visišką savivalę ir saviveiklą. Ir tai tikrai nėra šio susitarimo rėmuose.

Ministrė pabrėžia, kad didelė dalis savivaldybių jau yra išsprendusios mokyklų tinklo klausimus, jose esančios mokyklos yra stiprios. Tačiau ministrė akcentuoja, kad reikiamus sprendimus yra priėmusios dar ne visos mokyklos, todėl, anot jos, mokyklų tinklo klausimas yra Vyriausybės atsakomybėje.

„Iki šiol dar turime jungtines klases, tikrai valstybė negali to leisti šiandieną matydama mūsų pasiekimus ir rezultatus. Taigi, tai tikrai buvo aptarta plačiai, diskutuota ir yra priimti sprendimai“, – patikino ji.

J. Šiugždinienė atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė siūlė įtraukti mokyklų tinklo klausimą į nacionalinį švietimo susitarimą, tačiau, anot jos, buvo priimtas sprendimas to nedaryti. Nepaisant to, ministrė tikina, kad mokyklų tinklo pertvarkos planas politinėms partijoms buvo pristatytas.

„Šį siūlymą dėl tinklo valdančioji koalicija siūlė įtraukti svarstyti į nacionalinį susitarimą, tačiau buvo nuspręsta, kad tai yra Vyriausybės prerogatyva, kadangi tai yra Vyriausybės sprendimas. Visada taip ir buvo, kad Vyriausybė sprendžia šiuo klausimu. Tai tiesiog buvo nuspręsta jo nesvarstyti. Bet tinklo pertvarkos planas buvo pristatytas ir politinėms partijoms, kurios dalyvauja susitarime, ir taip pat švietimo komitetui“, – atkreipė dėmesį J. Šiugždinienė.

„Niekada nebus, kad sprendimas bus geras visiems, bet mes turime priimti sprendimą, kuris yra būtinas mūsų vaikų ateičiai. Čia yra valstybės atsakomybė“, – pridūrė ji.

Ministrė tikina, kad šiuo metu jau 50 savivaldybių mokyklų tinklo taisykles jau yra pasitvirtinusios.

„Todėl manau, kad tai nėra kažkokia problema, kuri kažkaip ypatingai keltų daug klausimų. Ir dar 7 savivaldybės svarsto ir planuoja tuos sprendimus priimti“, – sakė ji.

Nors J. Šiugždinienė ir nesutinka su opozicijos išsakyta kritika, tačiau tikina artimiausiu metu organizuojamame švietimo susitarimo priežiūros grupės posėdyje diskutuosianti su politiniais oponentais ir atsakysianti į kylančius klausimus.

„Švietimo susitarime yra labai daug svarbių dalykų, kurie yra jame numatyti. Ir, man atrodo, kad jis labai svarbus yra Lietuvai ir mums visiems. Tai, žinoma, ir aš dalyvausiu, ir esu pasirengusi ir atvirai diskutuoti, kalbėtis, tą ir darysime. Dėl to ir yra inicijuotas susitikimas. Galbūt kalbėsime ir kaip pagerinti konsultacijų procesą. Bet, kaip jau sakiau, konsultuotasi su savivalda buvo labai daug“, – sakė ji.

ELTA primena, kad Vyriausybė 2021 metų pabaigoje patvirtino planus dėl jungtinių klasių naikinimo.

Nuo ateinančių mokslo metų bus leidžiama junti tik po dvi gretimas pradines klases, numatytas ir mokyklų, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių jungimas. Taip pat nuo ateinančių mokslo metų nuspręsta nefinansuoti tų 1-10 klasių, kuriose mokosi mažiau nei 8 mokiniai.

Mokykloje – ne mažiau kaip 60 mokinių

Pagal Vyriausybės parengtą programą keičiasi minimalūs reikalavimai mokinių skaičiui atskirą juridinį statusą turinčiose įstaigose. Iki rugsėjo 1 dienos ugdymo įstaigos, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių, turės būti reorganizuojamos.

Atsižvelgiant į mokinių skaičių šiemet ir artimiausių metų prognozę, svarstoma, kad Agluonėnų pagrindinė mokykla turėtų tapti Agluonėnų mokykla-darželiu, o Lapių pagrindinė mokykla – Vėžaičių pagrindinės mokyklos skyriumi. Taip pat nuo rugsėjo rajone bus įkurta ir antra progimnazija. Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje jau šiemet nebesimoko devintokai, o nuo rugsėjo čia būtų komplektuojamos 1–8 klasės ir mokykla taptų progimnazija. Visi Gargždų I–IV gimnazijos klasių mokiniai mokytųsi „Vaivorykštės“ gimnazijoje.

Visi vykstantys pokyčiai – natūralūs. Dalyje mokyklų mokinių sumažėja dėl demografinės situacijos, kitur mokiniai pradeda lankyti šalia esančias didesnes įstaigas.

„Visi vykstantys pokyčiai – natūralūs. Dalyje mokyklų mokinių sumažėja dėl demografinės situacijos, kitur mokiniai pradeda lankyti šalia esančias didesnes įstaigas. Svarbiausias mūsų tikslas – sudaryti galimybę mokiniams gauti kuo kokybiškesnį ugdymą. Na, o jei mokinių tėvams, mokytojams, mokyklų vadovams kyla klausimų, susijusių su būsimais pokyčiais, į juos pasirengę atsakyti Švietimo ir sporto skyriaus specialistai“, – tikina Administracijos direktorius Justas Ruškys.

Jungtinės klasės – tik pradinukams

Šiemet rajono mokyklose mokosi 2148 pradinių klasių mokiniai, 83 iš jų – jungtinėse klasėse. 5–8 klasėse mokosi 1958 rajono vaikai, 55 iš jų – jungtinėse klasėse.

Tokių mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse, kasmet mažėja. Šiuo metu jų likę penkiose ugdymo įstaigose – Agluonėnų, Kretingalės, Lapių pagrindinėse mokyklose, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Judrėnų Stepono Dariaus bei Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyriuose.

„Jau nuo ateinančio rugsėjo bus leidžiama jungti tik po dvi pradines klases – rekomenduojama, gretimas. 5–8 klasės bei 9–10 (I–II gimnazijos klasės) jungiamos nebus. Tai reiškia, kad ten, kur jungtinėse klasėse mokosi vyresni mokiniai, kitąmet jos turės būti panaikintos, o ugdymas bus tęsiamas tik tose nesujungtose klasėse, kuriose mokinių skaičius atitiks minimalius reikalavimus“, – teigia Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius.

Mažiausias mokinių skaičius klasėje – 8

Jau nuo ateinančio rugsėjo bus leidžiama jungti tik po dvi pradines klases – rekomenduojama, gretimas.

Kita naujovė – keičiamas ir mažiausias mokinių skaičius klasėse. Nuo rugsėjo mėnesio jungtinėse pradinukų klasėse bei 5–10 klasėse mažiausias galimas mokinių skaičius – 8, o III–IV gimnazijos klasėse – 12.

„Vis dėlto Vyriausybė numatė vieną išimtį. Mokykloje, kurioje mokosi vaikai nuo 5 iki 10 klasės, galės būti viena klasė, kurioje mokinių galės būti mažiau nei 8, tačiau tuomet Tarybos sprendimu papildomas lėšas klasės išlaikymui turėtų skirti savivaldybė. Pavyzdžiui, jei mokykloje būtų formuojama aštunta klasė, kurioje mokytųsi mažiau nei 8 mokiniai, vieniems mokslo metams jai turėtų būti skiriama apie 40 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų. Taigi, ar rugsėjį turėsime tokių klasių, spręs Taryba“, – teigia Administracijos direktorius Justas Ruškys.

Gimnazijose pokyčiai nenumatomi

Klaipėdos rajono gimnazijų Vyriausybės pakeitimai nepalies. Nuo rugsėjo mėnesio rekomenduojama keturmetėse gimnazijose sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klasės, o Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijose šiuo metu yra 5 tokios klasės.

Tose gimnazijose, kuriose leidžiama sudaryti po vieną III gimnazijos klasę, rekomenduojama, kad joje mokytųsi ne mažiau kaip 21 mokinys. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje šiemet mokosi 22, o Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje – 24 mokiniai.

Kiekvienam švietimo bendruomenės nariui, rajono gyventojui į klausimus, susijusius su bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka, atsakys Švietimo ir sporto skyriaus specialistai. Skambinkite tel. (8 46) 452 238, rašykite el. p.: algirdas.petravicius@klaipedos-r.lt, svietimas@klaipedos-r.lt.

„Jei ketinama reformuoti švietimo sistemą, kyla klausimas, ką daryti su visomis šiomis mažomis mokyklomis, kuriose dominuoja etninės mažumos, pavyzdžiui, lenkai. Kaip suderinti jų lūkesčius tęsti esamą švietimo modelį su siekiu turėti didesnes ir efektyvesnes mokyklas?“ – interviu BNS sakė Lenkijos diplomatijos vadovas.

Jis teigė nesiruošiantis aiškinti Lietuvai, kaip spręsti šiuos klausimus, tačiau pabrėžė, kad turi būti atsižvelgta į savivaldos ir bendruomenių lūkesčius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė yra sakiusi, kad mokyklų pertvarką planuojama įgyvendint „ranka rankon su savivaldybėmis“.

Z. Rau akcentavo, kad Varšuvai tautiečių švietimo klausimas Lietuvoje yra vienas  pagrindinių prioritetų.

„Lenkų švietimas Lietuvoje išlieka mūsų veiklos prioritetas. Šiuo atžvilgiu esame susirūpinę, kad Lietuva delsia priimti susitarimą dėl švietimo“, – dėstė jis.

Lenkų švietimas Lietuvoje išlieka mūsų veiklos prioritetas.

Lietuvoje nacionalinį partijų susitarimą dėl švietimo inicijavo dar praėjusi Vyriausybė, tačiau artėjant rinkimams jo pasirašyti nepavyko. Pasikeitus valdžiai, diskusijos  atnaujintos. Šiuo metu susitarimą planuojama suderinti per vasarą, o pasirašyti jį tikimasi rugsėjį.

Susitarimas apima daugiau nei dvi dešimtis konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti siektini sėkmės rodikliai iki 2024-ųjų, 2027-ųjų.

Pavardžių rašyba – svarbi tapatybės dalis

Politikas teigė, kad Lenkijos valdžia tautiečiams Lietuvoje skiria ypač daug dėmesio, siekiant išsaugoti tautinį identitetą, kultūrą, tradicijas bei kalbą.

Jis taip pat pabrėžė, kad vietos lenkai yra ištikimi Lietuvai, todėl valdžia turėtų užtikrinti, kad jų teisės būtų gerbiamos.

„Kaip mane informavo ministras Gabrielius Landsbergis, šiuo metu parengtas įstatymo projektas, kuriuo sprendžiamas pavardžių perrašymo klausimas. Supraskit, tai be galo svarbu Lietuvos lenkų tapatybei“, – dėstė Z. Rau.

„Galiu pateikti pavyzdį. 1996 metais atvykau į Vilnių dalyvauti mokslinėje konferencijoje. Tai buvo mano pirma tarptautinė kaip akademiko patirtis ir aš buvau šiek tiek nustebęs, kai pamačiau savo vardą. Ir žinote, kaip jis buvo parašytas? Zbignevas Ravas. (...) Tad aš gerai suprantu, kaip jaučiasi žmonės“, – pridūrė jis.

Vyriausybė birželį pritarė Teisingumo ministerijos išvadai, kuria siūloma pagrindiniame paso puslapyje leisti „q“, „x“ ir „w“ raides dokumentuose asmenims, sudariusiems santuoką su užsieniečiu, bei tautinių mažumų atstovams.

Alternatyvų projektą, numatantį originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje, Ministrų kabinetas siūlo atmesti.

Dėl šių projektų dar turės balsuoti visas Seimas.

Dvišalių santykių aukso amžius – dar ateityje

Birželį Lenkijos valdžią supurtė skandalas, kai įsilaužus į Vyriausybės kanclerio Michalo Dworczyko (Michalo Dvorčyko) elektroninio pašto dėžutę, paviešinta dalis jo laiškų.

Lenkijos lyderiai tvirtina, kad prieš Varšuvą įvykdyta kibernetinė ataka iš Rusijos. Pats M. Dworczykas yra sakęs, jog dalis informacijos ir laiškų turinio – sufabrikuota.

Juose kalbama ir apie Lietuvos Vyriausybę bei jos narius, buvusį premjerą Saulių Skvernelį. Be kita ko, laiškuose teigiama, kad „auksinis Lenkijos ir Lietuvos santykių laikas baigėsi, tačiau bendradarbiauti toliau reikia“.

Z. Rau teigė, jog būtų labai neatsakinga komentuoti informaciją, kuri yra pagrįsta „tiesa, pusiau tiesa ir melagingomis naujienomis“. Pasak politiko, tokios atakos tikslas – skaldyti Europos Sąjungą ir NATO.

„Galiu jums pasakyti vieną dalyką – kalbant apie Lenkiją ir Lietuvą, mūsų santykių aukso amžius dar priešakyje“, – sakė ministras.

Jis taip pat akcentavo, kad Vilniaus ir Varšuvos požiūris į saugumą ir geopolitinę situaciją sutampa, o šalis taip pat jungia bendros vertybės ir tradicijos, kuriuos puoselėjamos NATO, ES formatuose.

„Frakcija nutars. Mano pasiūlymas buvo svarstyti tokį variantą, nes iš tikrųjų šnekėtis apie nacionalinį susitarimą, nežinant, koks yra esminis sprendimas ir kam ruošiamasi išleisti šimtus milijonų eurų, yra tiesiog beprasmiška“, – Eltai tvirtino R. Karkauskis, pažymėdamas, kad apie valdančiųjų iniciatyvą opoziciniai „valstiečiai“ turi itin mažai informacijos.

„Nes, tai, kaip mes dabar viską suprantame, yra kažkokia valdančiųjų strateginė kryptis. Tačiau apie ją mes nesuprantame nieko, išskyrus tai, kad norima skirti pinigus“, – sakė LVŽS pirmininkas.

Pasak šešėlinio „valstiečių“ premjero, jis LVŽS Seimo frakcijai siūlo laikinai pasitraukti iš derybų, kol bus sulaukta atsakymų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

„Mes nesakome, kad pasitrauktume visam laikui, mes šnekame, kad kol nebus atsakyta į šitą klausimą, tol būtų galima tokią priemonę naudoti kaip politinę priemonę“, – tikino R. Karbauskis, kartu pridurdamas, kad viliasi, jog prie tokio „valstiečių“ žingsnio prisidėtų ir kitos opozicinės frakcijos.

Mes nesakome, kad pasitrauktume visam laikui, mes šnekame, kad kol nebus atsakyta į šitą klausimą, tol būtų galima tokią priemonę naudoti kaip politinę priemonę.

„Aš manau, kad kitos frakcijos (socdemai ir „darbiečiai“) galėtų palaikyti tokį sprendimą, priverčiant valdančiuosius paaiškinti, kur norima išleisti daugiau kaip 200 mln. eurų“, – teigė LVŽS vadovas.

ELTA primena, kad praėjusį penktadienį LVŽS atstovas darbo grupėje, rengiančioje partijų nacionalinį susitarimą dėl švietimo, Eugenijus Jovaiša pozityviai vertino tuomet įvykusį posėdį. Nepaisant anksčiau išsakytų abejonių dėl galimybių tęsti darbą šiose derybose, „valstietis“ teigė, kad pagaliau buvo atsižvelgta į jo kritiką dėl konkretumo trūkumo ir „pasiūlymų paradu“ virstančios dokumento rašymo eigos. Jis vylėsi, kad partijos padarys reikiamus namų darbus.

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė kovo pradžioje inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, kuriame buvo aptarta nacionalinio susitarimo dėl švietimo rašymo eiga. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė yra sakiusi, kad šį susitarimą tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją.

Susitikime tuomet dalyvavo politinių partijų deleguoti atstovai Artūras Žukauskas (Laisvės partija), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Raimondas Lopata (Liberalų sąjūdis), Ieva Kačinskaitė-Urbonienė (Darbo partija), Vilija Targamadzė (Lietuvos socialdemokratų partija), Eugenijus Jovaiša (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai Algirdas Butkevičius ir Beata Petkevič.