Kovo 7 dieną kelio rekonstrukcijos darbai vienu metu buvo pradėti keliose Molėtai-Utena kelio vietose. Šiuo metu nuo Molėtų miesto pusės jau išardyta apie 6,5 km cementbetonio dangos, nuo Utenos miesto pusės – apie 3,5 km. 

Iš viso per mėnesį, vykdant rekonstrukcijos darbus, atlikta 70 proc. paruošiamųjų darbų. 

„Kaip jau ne kartą esu minėjęs, Utenos plento rekonstrukcija yra pirmoje prioritetinių darbų sąrašo vietoje. Labai tikiuosi, kad darbų sparta išlaikys tempą ir jau šiemet bus sutvarkyta visa Molėtai–Utena atkarpa, o pilnai atnaujintu plentu galėsime važiuoti kitų metų pabaigoje“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis. 

„Nors vis dar girdisi abejonių, kad pradėti kelio kapitalinio remonto darbai tarp Molėtų ir Utenos bus baigti pagal darbų apimtis ir greitį šiuo metu čia vyksta didžiausi ir sparčiausi kelio tiesimo darbai visoje Lietuvoje. Vos per mėnesį šiame kelyje išardyta 10 km betoninio kelio atkarpa, atlikta 70 proc. paruošiamųjų darbų, nepriklausomoje tyrimų laboratorijoje atlikti ir pirmieji senos betono dangos kokybės tyrimai. Kelią nuo Molėtų iki Utenos kapitaliai suremontuoti esame suplanavę iki šių metų pabaigos, todėl siekdami kokybiško ir ilgaamžio naujo kelio laiku, suplanuotų darbų vykdymo greitį privalome išlaikyti”, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. 

Tyrimai parodė, kad seno kelio betono danga neatitinka kokybinių mišinių ir medžiagų reikalavimų, todėl nuspręsta naujo kelio teisimui naudoti tik ilgaamžes ir kokybiškas medžiagas (...)

Pradėjus kelio Molėtai–Utena ardymo darbus nepriklausomoje laboratorijoje buvo atlikti ir betono dangos kokybiniai tyrimai. Tyrimai parodė, kad seno kelio betono danga neatitinka kokybinių mišinių ir medžiagų reikalavimų, todėl nuspręsta naujo kelio teisimui naudoti tik ilgaamžes ir kokybiškas medžiagas, antrą kartą išardyto betono nenaudoti. Tokie tyrimai bus kartojami ir kitose ardomo kelio atkarpose, jei tyrimai parodys, jog išardytas betonas yra kokybiškas, dalis jo bus panaudojama tiesiant naują kelią.  

Kelio nuo Molėtų iki Utenos rekonstrukcijos metu suplanuota kapitaliai sutvarkyti dvi eismo juostas, įrengti autobusų sustojimo aikšteles su paviljonais, pėsčiųjų takus ir modernų apšvietimą. Šioje kelio atkarpoje taip pat numatyta įrengti ir nuo gyvūnų migracijos apsaugančias tinklo tvoras bei horizontalius barjerus, kurie padėtų sumažinti eismo įvykių skaičių gyvūnų migracijos metu. Atsižvelgus į kelyje fiksuojamus transporto priemonių srautus, atlikus transporto srautų modeliavimą, kapitaliai remontuojamame ruože ties sankryžomis numatyta įrengti papildomas kairiojo posūkio juostas. 

Kelias Vilnius–Utena pastatytas 1979–1985 metais ir yra vienintelis iš betono blokų pastatytas kelias Lietuvoje. Karštuoju metų laiku betono plokštės kelyje dažnai iškildavo, tai kėlė pavojų eismo saugumui bei lėmė spūsčių kelyje susidarymą.  Kelyje nuolat atsirasdavo išdaužos bei provėžos.  

Kaip pranešė Policijos departamentas, nusikaltimas įvykdytas ketvirtadienį, apie 9. 50 val., Kreivojoje gatvėje.

Kilus konfliktui, 17-metis lenktiniu peiliu sužalojo 22 metų jaunuolį.

Suteikus medicininę pagalbą, nukentėjusysis gydomas ambulatoriškai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Policija pranešimą apie vagystę gavo penktadienį, nurodyta, kad 16.30 val. iš parduotuvės Vilniaus gatvėje nenustatyti asmenys pagrobė dvylika vienetų degtinės. Padaryta bendra 215 eurų turtinė žala. 

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 14.29 val. Melioratorių gatvėje rastas moters (gim. 1979 m.) kūnas be išorinių smurto žymių.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Dokumentą pasirašė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Molėtų rajono meras Saulius Jauneika ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius.

Siekdama sukurti vieningą sistemą, VRM yra pakvietusi šalies savivaldybes savanoriškai dalyvauti ją išbandant – prie bandomojo modelio yra prisijungusi Radviliškio ugniagesių gelbėtojų tarnyba.

Molėtai tapo antrąja šalies savivaldybe, kurios ugniagesių gelbėtojų tarnyba prijungta prie PAGD.

„Kokybiška pagalba gaisro ir kitų nelaimių metu žmones turi pasiekti laiku. Dabartinė dviejų lygių Priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema yra neefektyvi, ją sudėtingiau administruoti, ji brangesnė. Imamės pokyčių, nes neefektyvios sistemos kainą matuojame žmonių gyvybėmis, todėl inicijavome centralizuotą bandomąjį modelį, kurį sėkmingai jau taiko Radviliškio rajono savivaldybė“, – sakė A. Bilotaitė.

Anot ministerijos, šios sutarties tikslas – konsoliduoti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Molėtų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos pajėgas, siekiant užtikrinti kokybišką priešgaisrinės saugos funkcijos vykdymą ir jos tęstinumą.

Vieninga sistema yra siekiama, jog savivaldybėse gerėtų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtis – pajėgos į įvykio vietą galėtų atvykti per trumpesnį laiką, jos būtų visiškai aprūpintos darbo bei apsisaugojimo priemonėmis ir gebėtų atlikti platesnį gelbėjimo darbų spektrą.

Meras: atlieps lūkesčius

Pasak S. Jauneikos, koordinuota ugniagesių veikla efektyviau ir tikslingiau atlieps rajono gyventojų lūkesčius nelaimės atveju bei prisidės prie gelbėjimo darbų vykdymo sklandumo.

„Bendras koordinavimas veiksmų ir bendras pasirengimo koordinavimas, ugniagesių aprūpinimas specialiąja įranga, technika, jis, matyt, duos visai kitokius rezultatus negu veikiant atskirai“, – po sutarties pasirašymo kalbėjo jis.

Mero teigimu, dėl vieningos sistemos nuogąstavimų nebuvo, nes buvo išklausyti ugniagesių pageidavimai bei norai, o rajono taryba prisijungimui prie modelio pritarė vienbalsiai.

„Kai sudėlioji visus taškus ir pasakai, kad darbo santykiai tęsiasi, kad pagerės darbo sąlygos, kad atsiras papildomas žmogus komandoje ir kad visada budėjimas bus po du komandoje (...), plius didėja darbo užmokestis ir visi kiti dalykai, atsiranda papildomi mokymai fiziniam pasirengimui. Tai ugniagesiai iš tikrųjų nė vienas nesipriešino“, – kalbėjo S. Jauneika.

Pateiks rezultatus

Bandomais projektas Radviliškio rajono savivaldybėje startavo 2023-ųjų sausį, pasak ministrės, jį įgyvendinant išlaikytos ugniagesių gelbėtojų socialinės garantijos, tarnybos tęstinumas.

„Ne, tikrai nestringa. Aišku, mes nesame nusimatę, kad pilote dalyvautų didelis kiekis savivaldybių, tai yra bandomojo projekto esmė, tai, kad dalyvauja keletas savivaldybių ir po kurio laiko mes galime įvertinti rezultatus ir pateikti atitinkamai sprendimus, su tuo susijusius“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Pasak jos, artimiausiu metu bus pristatytas Radviliškio rajono bandomojo projekto įvertinimas, tuo metu, S. Greičius nurodė, jog modelis – pasiteisino ir yra veiksmingas.

„Radviliškyje į visus įvykius reaguota šimtu procentų, po du darbuotojus, visais atvejais užtikrintas ir dviejų darbuotojų budėjimas (...). Pagrindinis dalykas yra gyventojų saugumas ir pačių ugniagesių saugumas. Akivaizdu, kad atvykus ugniagesiams jie gali ženkliai kokybiškiau atlikti gesinimo gelbėjimo darbus, ir jų pačių saugumas taip pat yra ženkliai didesnis“, – sakė jis.

Anot PAGD vadovo, taip pat pagal 11 mokymo programų buvo vedami mokymai, kaip dirbti su hidrauline gelbėjimo įranga, defibriliatoriais, organizuotos streso valdymo, savižudybių, atpažinimo ir prevencijos programos.

„Daugeliui ugniagesių buvo turbūt intensyviausias mokymo pusmetis jų gyvenime“, – teigė jis.

Anot vidaus reikalų ministrės, bandomasis modelis padės pagerinti Molėtų rajono savivaldybės ugniagesių gelbėtojų parengtį, aprūpinimą, kelti jų profesinę kvalifikaciją, padidinti darbo užmokestį, taip pat užtikrins operatyvesnį pajėgų reagavimą į nelaimes ir suteiks pagrindą tolimesniems pokyčiams, didinantiems visuomenės saugumą rajone.

„Tai pirmiausia buvo nuogąstavimas dėl pačių pareigūnų. Kad pareigūnai bus atleisti, tai turiu pažymėti, kaip rodo Radviliškio modelis, kad nė vienas pareigūnas nebuvo atleistas, jie visi toliau tęsia darbą, visi gavo papildomą aprūpinimą, apmokymus, taip pat kalbant apie finansinę išraišką, jų atlyginimai padidėjo iki 200 eurų“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Šiuo metu šalyje veikia dviejų lygių priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema, kurią sudaro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos (SPT), tačiau VRM teigia, kad toks modelis yra nepakankamai efektyvus ir veiksmingas, ir siūlo jį keisti šia nauja iniciatyva.

A. Bilotaitė pakartojo ministerijos siekį, kad 40 proc. rajonų ir 60 proc. miestų gyventojų turėtų galimybę pasislėpti.

„Šiuo metu Molėtuose apie 14 proc., bet tai yra negalutinis skaičius, nes dar įvertinant ir daugiabučius namus, ir po daugiabučiais namais esančius rūsius ir kitą infrastruktūrą, manau, kad eisime link tų 40 procentų“, – ketvirtadienį Molėtų rajone sakė A. Bilotaitė.

Su savivaldybės meru Sauliumi Jauneika ministrė aptarė Molėtų ugniagesių gelbėtojų tarnybos prisijungimo prie bandomojo priešgaisrinės saugos modelio sąlygas.

Anot ministerijos, kaip rodo patirtis, įgyvendinant bandomąjį modelį Radviliškio rajono savivaldybėje, ugniagesiai gelbėtojai turi galimybę dirbti su modernesne įranga ir technika. Projektas padeda gerinti savivaldybės ugniagesių gelbėtojų parengtį, aprūpinimą, kelti jų profesinę kvalifikaciją. Taip pat užtikrina operatyvesnį pajėgų reagavimą į nelaimes.

VRM teigimu, dabartinė dviejų lygių Priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema yra neefektyvi, ją sudėtingiau administruoti, ji brangesnė.

„Tie privalumai, tai yra atlyginimai pareigūnams, kurie bus didesni, kvalifikacija, parengimas ir technika, kuri atkeliaus – trys naujos mašinos turėtų atkeliauti artimiausiu metu į Molėtus“, – kalbėjo ministrė.

„Taip pat aptarėme infrastruktūros atnaujinimo perspektyvas, nes tikrai yra poreikis tą daryti ir tikrai pilotinės savivaldybės yra tos savivaldybės, kurios atnaujinimo prasme bus mūsų prioritetas“, – pridūrė ji.

Pasak mero, dėl prisijungimo prie bandomojo projekto Molėtų rajono savivaldybės taryba spręs rugsėjo 7 dieną.

Siekdama sukurti vieningą sistemą, Vidaus reikalų ministerija pakvietė šalies savivaldybes savanoriškai dalyvauti ją išbandant.

Aptardama viešojo saugumo klausimus, ministrė pabrėžė saugios aplinkos mokyklose užtikrinimą bei policijos parengtų rekomendacijų dėl saugios aplinkos ugdymo įstaigose taikymo svarbą.

Anot ministerijos, nusikalstamų veikų ištyrimo rodiklis Molėtų rajone yra vienas didžiausių šalyje ir siekia 70 procentų.

Ministrė taip pat susitiko su Molėtų rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku bei Molėtų rajono policijos komisariato viršininku.

Paukščių gripu užsikrėtusių paukščių gaišenos rastos:

• Molėtų r. sav., Išnarų ežere - 2 kirų gaišenos. 

VMVT specialistai LPPG virusu užkrėstas vietas pažymėjo informaciniais ženklais. Pamačius informacinį ženklą, jog teritorija užkrėsta paukščių gripu, rekomenduojame nesilankyti toje teritorijoje, kadangi kyla pavojus pernešti virusą į naminių paukščių ūkį bei virusą išplatinti plačiau po teritoriją

• Teritorijoje nelesinkite ir nelieskite laukinių paukščių,

• jei tokioje teritorijoje apsilankėte – po apsilankymo avalynę bei aprangą dezinfekuokite,

• nusiplaukite rankas,

• po apsilankymo pažymėtose ar kitose laukinių paukščių susibūrimo teritorijose  - nesilankykite naminių paukščių vietose neatlikus asmeninės higienos.

Pamačius laukinių paukščių gaišenas, apie tai nedelsiant informuokite VMVT trumpuoju numeriu 1879.

VMVT informavo vietos savivaldybę apie nustatytą paukščių gripo protrūkį bei ir toliau vykdys laukinių ir naminių paukščių stebėseną.

Dėl to nerimaujantys žmonės nuo šiol gali būti ramūs:  kaip liudija feisbuke pasirodžiusios nuotraukos, žaliaveidis Grinčas įstrigo vienoje iš papuoštų eglučių, kurią gyvai galima pamatyti Molėtuose, kalėdinių eglučių alėjoje.

Internautai komentaruose neslepia susižavėjimo šios eglutės kūrėjų išmone. 

Regina bene tiksliausiai įvertino Molėtuose stovinčią eglutę: „Gražu, linksma, išradinga. Viena įspūdingiausių eglių. Šaunuoliai.“

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sudaryta speciali darbo grupė savo išvadas ministrei Aušrinei Armonaitei turėtų pateikti iki rugsėjo pabaigos.

„Tuo atveju, jeigu Molėtų miestas su apylinkėmis atitiks reikalavimus, Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengs Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo Molėtams ir jo apylinkėms būtų suteiktas kurortinės teritorijos statusas“, – BNS nurodė ministerija.

Pasak jos, minėtas statusas savivaldybėms sudaro patrauklesnes rinkodaros galimybes prisistatant kaip kurortinei teritorijai.

Molėtų meras Saulius Jauneika sako, kad Molėtai jau yra „kurortinė teritorija de facto“, o šiuo sprendimu savivaldybė siekia, kad tai būtų pripažinta ir teisiškai.

„Matyt, visiems ir taip viskas aišku, kad Molėtai yra poilsio zona, kad daug žmonių čia praleidžia vasaros atostogas, yra žmonių, turinčių vasaros rezidencijas, gyvenančių čia. Stengiamės suteikti ir sveikatinimosi, ir kitų paslaugų, kurios būtinos tam kurortinės teritorijos statusui. Tiesiog bandome įteisinti ir taip jau esamą situaciją“, – BNS sakė meras.

Anot jo, tikimasi, kad šis statusas padės pritraukti investuotojus, o pačią savivaldybę taip pat „vers pasitempti“ kuriant daugiau paslaugų gyventojams ir svečiams. Vis dėlto tiesioginės esminės finansinės naudos, anot savivaldybės vadovo, po kurortinės teritorijos įteisinimo nenumatoma.

„Tai, matyt, padės tam tikram įvaizdžiui, bet tikrai nuo to neprisidės nei ežerų, nei saulės padaugės. Galbūt tai bus akstinas daugiau kreipti savo viziją į poilsio industriją, sveikatinimosi dalykus, tiek ir patiems molėtiškiams stimulas tą daryti, tiek ir tam tikras įvaizdžio reikalas atvykstantiems poilsiauti“, – kalbėjo S. Jauneika.

Šiuo metu Lietuvoje yra penkios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Ignalina (Palūšės ir Strigailiškio kaimai), Trakai, Zarasai ir Kulautuvos, Kačerginės miesteliai ir Zapyškio miestelio dalis.

Šis statusas skiriasi nuo kurorto, jų Lietuvoje yra keturi: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga.

Vienas židinys praėjusią savaitę nustatytas ūkininko fermoje, kurioje laikytos 154 kiaulės.

Nugaišus 14 kiaulių, o kitoms įtariant ligą – gyvūnų kraujo mėginiai buvo išsiųsti ištirti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, kuris patvirtino virusą. Per parą krito dar kelios dešimtys gyvūnų.

Visai greta – kito ūkininko kiaulių ferma, kurioje laikyta 110 kiaulių, todėl židinys apėmė ir ją.

Visos šių fermų kiaulės jau likviduojamos. Nustatytos 3 km priežiūros ir 10 km stebėjimo zonos.

Spėjama, kad užkratas ūkiuose įsimetė dėl neatidaus darbuotojų elgesio – liepos 13-ąją Širvintų rajone, vos 3 km atstumu nuo fermos, buvo rastos šernų, nugaišusių nuo afrikinio kiaulių maro, gaišenos.