Kelias Vilnius–Utena, geriau žinomas Molėtų plentu, bet padangų keliamas triukšmas sufleruoja, kodėl yra šį kelią vadinančių „tarka“. Diskomfortas dėl vibracijos dar niekis. Anot draudikų, pagal patiriamas žalas Molėtų plentas vienas lyderių.
„Ten yra apčiuopiama dalis iš visos Lietuvos turimų žalų, kai sugadinami automobilių ratai, t.y. prakertamos padangos, gadinami ratlankiai“, – sako BTA Draudimo ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
„Dažniausiai įvykstančios žalos yra įvažiuojant į duobę, taip pat neretai pasitaiko įvykių, kai akmenukai apgadina automobilių stiklus ar kėbulo dalis“, – situaciją komentuoja IF Transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė.
100 km kelias prieš beveik 40 metų nutiestas iš betono plokščių, ypač prasta situacija po žiemos, kai pasitraukęs įšalas tarp plokščių palieką tarpus arba duobes ypač aštriais kampais. Šiomis dienomis kelininkai plyšius dengia asfaltu. Dalis vairuotojų apskritai šio kelio vengia: „Sunkus variantas ten įvažiuoti, renkamės Ukmergę daugiau. Vengiame tokio važiavimo.“
Visas LNK reportažas – LNK vaizdo įraše:
Vasarą duobes keičia tramplynai. Remontuoti Molėtų plentą žadama seniai.
„Ant mano stalo ir šiandien guli aplankas, kuriame buvusių ministrų oficialūs raštai ir pažadai, kad 2000 m. magistralinio kelio Vilnius–Utena konstrukcija bus visiškai baigta“, – neįvykdytus pažadus komentuoja Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas.
Dabartinis susisiekimo ministras žada, kad kelias Vilnius–Utena atnaujintas bus vėliausiai 2025 m.
„Iki 2025 m. planuojama pabaigti visą kelią, bet dedame visas pastangas, kad tai būtų kuo greičiau“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Kol kas suremontuota tik 20 km atkarpa nuo Vilniaus, įrengta po dvi eismo juostas į abi puses, pastatyta naujų pėsčiųjų ir automobilių viadukų. Tačiau dar galutinai nenuspręsta, kaip turi atrodyti atnaujintas Molėtų plentas. Variantai: nuo tokio paties pločio, kaip dabar, tik naujo kelio, iki plačios keturių juostų magistralės.
Molėtuose pristatyti projektiniai pasiūlymai. Keturių juostų magistralė vadinama problemiška, nes reikėtų valstybėms poreikiams paimti papildomų žemių, vien tai truktų kelerius metus. Linkstama kelią skaidyti į du etapus – nuo Molėtų iki Utenos palikti po vieną juosta į abi puses, kaip dabar. Utenos meras norėtų platesnio kelio: „Utena yra pramonės miestas, tiek verslo žmonėms, tiek pramonininkams norėtųsi gauti atsakymus į klausimus.“
„Taip yra dėl to, nes eismo intensyvumas minėtame ruože nuo Vilniaus iki Molėtų sudaro maždaug per parą apie 7 tūkst., savaitgaliais netgi dar daugiau, o ruože nuo Molėtų iki Utenos jis krinta beveik dvigubai ir sudaro tik 4 tūkst.“, – teigia Automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius
Nuo Molėtų iki Vilniaus linkstama rinktis variantą „2+1“, nereikėtų papildomų sklypų – būtų dvi eismo juostos į vieną pusę, viena į priešingą ir kas porą kilometrų juostų skaičius pasikeistų.
Nedrįsčiau įvardyti kainos dar ir todėl, nes šiuo metu visiškai išbalansuota rinka.
„Tai skirta tam, kad būtų saugiau galima aplenkti lėčiau judantį transportą, t.y. sunkiasvores ar kitas transporto priemones“, – sako R.Lipkevičius.
Anot susisiekimo ministro, remonto kainą numatyti dabar ypač sunku. Aiškiau bus, kai rangovai pateiks siūlymų.
„Nedrįsčiau įvardyti kainos dar ir todėl, nes šiuo metu visiškai išbalansuota rinka, nežinome, kiek kainuoja medžiagos, kiek gali kainuoti po mėnesio“, – sako susiekimo ministras
Galutinį remonto variantą tvirtins Automobilių kelių direkcija. Pirmiausia žadama sutvarkyti patį plentą, vėliau – kai kuriose vietose teks išpirkti sklypus ir įrengti jungiamuosius kelius su lėtėjimo juostomis aplinkinėms gyvenvietėms, nes negali būti sankryžų.
