Įvykis buvo užfiksuotas vaizdo įraše, jame matyti, kaip išsigandęs septynerių metų berniukas stovi prieš savo klasės draugus, o mokytoja ragina mokinius jam smogti.

Įraše taip pat girdėti, kaip berniukas verkia, o mokytoja liepia mokiniams trenkti „tinkamai“.

Anot policijos viršininko, mokytoja liepė mokiniams smogti berniukui, „nes jis neprisiminė daugybos lentelės“.

Pasak policijos, mokytoja taip pat kalbėjo apie berniuko religiją.

Šiuo metu vyksta tyrimas. Rajono pareigūnai taip pat pasiūlė mokyklą uždaryti.

Berniuko tėvas sakė, kad jo sūnus buvo priimtas į naują mokyklą.

Žymus opozicijos politikas Rahulas Gandhis apkaltino mokytoją „sėjant diskriminacijos nuodus nekaltų vaikų galvose“.

„Šventą vietą, tokią kaip mokykla, paversti neapykantos turgaus vieta – nėra nieko blogesnio už tai, ką mokytojas gali padaryti šaliai“, – teigė jis socialiniame tinkle „X“.

Kaip rašo CNN, mokytoja tvirtino, kad septynmečio tėvas prašė jos nubausti vaiką ir pridūrė, kad ji negalėjo to padaryti, nes yra neįgali, todėl liepė kitiems mokiniams jį nubausti.

Kaip pirmadienį pranešė teismas, laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis skunde teigė, kad pataisos namų administracija jam nesudaro sąlygų išpažinti islamą.

Anot teismo, byloje konstatuota, kad pataisos įstaigoje turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai, suderinus laiką su įstaigos administracija.

Taip pat pažymėta, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis būtų kreipęsis į administraciją su skundais ar prašymais dėl ribojamų jo teisių.

„Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Vilniaus pataisos namų administracija būtų sudariusi kliūtis laisvalaikiu pareiškėjui praktikuoti jam priimtiną religiją ar kad savo veiksmais ar neveikimu būtu pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus, varžiusi, ribojusi religines laisves ir įsitikinimus“, – teigia teismas.

Teismo sprendime pabrėžiama, kad būtent pareiškėjas turėjo pateikti kiek įmanoma objektyvesnius duomenis, kuriais  remiantis būtų galima preziumuoti diskriminacijos faktą, kurį įstaiga turėtų paneigti.

„Teismo įsitikinimu, Vilniaus pataisos namuose nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją, buvo sudarytos sąlygos, skirtos patalpos ir laikas atlikti religines apeigas“, – rašoma pranešime.

Įstatymai pataisos namams, anot teismo, nenumato pareigos įrengti patalpų, skirtų būtent islamą išpažįstantiems nuteistiesiems.

VAAT patenkino kitą nuteistojo skundo dalį ir pripažino, kad pažeista vyro teisė į įstatymais numatytas bausmės atlikimo sąlygas, nes Vilniaus pataisos namų gyvenamosiose patalpose veisėsi parazitai.

„Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Taigi būtent Vilniaus pataisos namai turi pareigą laikytis nuteistųjų laikymo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir atitinkamai užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai“, –  pabrėžė teismas.

Tiesa, teismas nepriteisė nuteistajam jo prašytos 34,2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimo pakanka jo pažeistoms teisėms apginti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Jau nekalbant, kad sunku įvertinti kuria kryptimi yra Meka. Ir apskritai, esant TKS, saulė kyla ir leidžiasi kas 90 minučių, tad gal reikia atitinkamai daugiau kartų melstis?

Bin Salmanas bin Abdulaziz Al Saud iš Saudo Arabijos dar 1985 metais leidosi į skrydį su amerikiečiais ir tapo pirmuoju musulmonu, pabuvojusiu kosmose. 2006 metais 8 dienas Tarptautinėje kosminėje stotyje praleido Irano atstovė – Anousheh Ansari. Tačiau nė vieno iš judviejų, maldos problemos, rodosi, nekamavo.  Bent jau viešai šis klausimas niekada nebuvo keltas.

Tačiau atėjo 2007 metai, ir Malaizijos astronautui Sheikhas Muszapharas Shukoras, besiruošiančiam į TKS, šis klausimas tapo vos ne pirmo svarbumo.

Siekdami išspręsti dilemą, kuri galimai bus aktuali ir ateityje, Malaizijos Nacionalinė kosmoso agentūra ir Islamo plėtros departamentas sušaukė 150 musulmonų akademikų ir mąstytojų į konferenciją, kurios tikslas buvo išsiaiškinti, kaip musulmonas turi praktikuoti savo tikėjimą kosminėje erdvėje.

Jei skaitytume Koraną pažodžiui ir atitinkamai vadovautumėmės jo nurodymais, reikštų, kad astronautas TKS privalo meltis apie 80 kartų per parą, kitaip tariant, kas 18 minučių. Saulės tekėjimas ir laida, pagal kuriuos orientuojamos maldos, esant TKS pasireiškia kur kas dažniau. Nereikia ir sakyti, kokių nepatogumų tai sukeltų astronautui, kurio beveik visa diena suplanuota minučių tikslumu.

Taigi, konferencijos metu visi šie klausimai buvo aptarti, o jos sėkmę vainikavo suformuoti specialūs nurodymai astronautui musulmonui, pavadinti: „Maldos atlikimo gairės Tarptautinėje kosminėje stotyje“.

Gairėse numatyta, kad melstis reikia ne pagal saulėtekio ir saulėlydžio perspektyvą, bet remiantis paskutine vieta, kurioje astronautas buvo įsikūręs Žemėje. Šiuo atveju tai Baikonuro kosmodromas Kazachstane.

Be to, leista maldas sutrumpinti, jei to reikalauja intensyvus darbų grafikas, o laisvu laiku „atsigriebti“ ir pasimelsti ilgiau.

Dar liberaliau pasižiūrėta į maldos kryptį. Remiantis gairėmis, astronautas turėtų  savo nuožiūra priimti teisingiausią sprendimą. Gairėse nurodytas, prioritetų sąrašas, kaip astronautas turėtų elgtis, esant palankioms aplinkybėms:

    atsigręžti į Kaabą, t.y. žymiausią ir svarbiausią islamo šventovė Mekoje;

    atsigręžti į Žemę;

    melstis bet kuria kryptimi.

Pastarasis variantas priimtinas, jei astronautas neturi galimybių nustatyti kokia kryptimi yra Žemė.

Savaime suprantama, kosmose neįmanoma atlikti viso maldos ritualo. Neįmanoma klūpėti, nusilenkti ir atsitiesti. Todėl maldos ritualui iškelti kiti prioritetai:

    laikytis vertikalios pozicijos;

    sėdėti ir sėdint lenkti smakrą žemyn link kelių;

    gulėti ant dešinės pusės, kūnu atsigręžus į Meką;

    gulėti ant nugaros ar pilvo, kūnu atsigręžus į Meką;

    akių vokais atkartoti nusilenkimo ir atsitiesimo ritualą;

    nieko nedaryti, o tik mintyse įsivaizduoti maldos ritualą.

Dar vienas keblus klausimas – Ramadanas. Tačiau ir į jį pasižiūrėta liberaliai. Jei skrydžio laikas sutampa su Ramadano laikotarpiu, apsispręsti, kaip elgtis, paliekama pačiam astronautui. Leidžiama pasninką net praleisti ir atsigriebti už praleistas nevalgymo dienas nusileidus.

Galiausiai gairėse buvo pabrėžtas reikalavimas gerbti kitų šalių astronautus ir palaikyti su jais gerus santykius.

Moteris sakys, kad jos buvęs vyras turėjo viską: vardinių rūbų spintą, apie kurią svajoja kiekviena mergina, „juodąją kortelę“, su kuria turtuoliai gali valandai uždaryti parduotuvę, nes tai reiškia, kad išleis mažiausiai 10 tūkst. dolerių, prabangius namus ir automobilius.

Relinda kalbėjo, kad jos darbas buvo tiesiog gražiai atrodyti ir būti nuolankia žmona. Lietuvės vyras buvo investuotojas, turėjo nekilnojamo turto Londone, Niujorke, Katare. Ji parduotuvėse galėjo išleisti tūkstančius svarų, visur būdavo vežiojama prabangiu automobiliu ir turėjo savo vairuotoją.

Tačiau Relinda atskleidė ir tamsiąją tokio gyvenimo pusę, kai net nuėjus į prabangiausią restoraną, vyras galėdavo išmesti jam nepatikusį maistą ir iškolioti visą restorano personalą. Vyrui kildavo pykčio priepuoliai, ji ne kartą patyrė smurtą, tačiau po kiekvieno sumušimo gaudavo 100 rožių.

Po paskutinio smurtavimo vyras ją pasikvietė į prabangiausią Londono restoraną, kuris buvo išpuoštas rožėmis. Vyras prieš atsiprašymą gydėsi nuo pykčio priepuolių. Į restoraną vyras Relindą pasikvietė, nes norėjo pasipiršti. Moteris prisimena, kad sužadėtuvių žiedas kainavo pusę milijono dolerių. Tai buvo bendrovės „Tiffany“ žiedas, kuris buvo atgabentas prabangiu „Bentley“ automobiliu.

Visgi niekas nesikeitė – vyras ir toliau smurtavo prieš Relindą, kartą jai net sulaužė šonkaulius, o paprašytas iškviesti greitąją paspyrė telefoną ir išėjo.

Su šeichu Relinda susipažino Niujorke, kur pagal mainų programą studijavo kriminalistinę teisę.

Dabar Relinda su antruoju vyru Marku grįžo į Lietuvą, kur įsteigė pažinčių portalą bei veda merginoms seminarus apie grėsmes, su kuriomis jos gali susidurti gyvendamos su turtingais šeichais.

Moteris sako, kad yra moterų, kurios nenori mokytis, kažko siekti, nori tik gražiai gyventi, bet tokios dažniausiai ir tampa aukomis...

Visa laida – trečiadienį 17 val. 25 min. per LNK.

Jei niekas Lietuvoje nesikeis, po 5 metų čia nebeliks nė 2 milijonų 700 tūkstančių gyventojų, o dirbančiųjų sumažęs 400 tūkst. Kas uždirbs pensijas ir išlaikys ne tik mūsų pensininkus, bet ir Seimą, kuris, nors gyventojų Lietuvoje dramatiškai mažėja, išlieka stabilus. LNK televizijos laidoje „Valanda su Rūta“ ketvirtadienio vakarą 19.30 val. žiūrovai išvys griaučius, kurie, anot ūkininkų, simbolizuoja Lietuvą.

Londone gyvenanti ir dirbanti žurnalistė Sigutė Limontaitė laidoje atskleis, kam ryžtasi didesnio uždarbio ieškoti išvykę lietuviai. Sigutė neseniai vykdė eksperimentą, kurį sugalvojo pamačiusi skelbimą viename lietuvių internetiniame portale. „Tvarkingas, švarus, ramus, draugiškas, sąžiningas, dirbantis 30-metis vyrukas („babajus“, bet labai normalus „babajus“), ieško lietuvės merginos 20–30 metų rimtiems santykiams, vedantiems į vedybas. Pageidautina, kad šnekėtų nors truputį angliškai. Mergina gali dirbti ar nedirbti, neturi reikšmės, nes jis ją išlaikys. Būtų gerai, kad ji sutiktų kartu gyventi po kurio laiko, jei vienas kitam patiks. Jis apmokės būstą ir visas paslaugas, jai išvis nieko už nieką mokėti nereikės (tik būtų gerai, kad nors kažkiek gaminti mokėtų). Kuri mergina susidomėjote, skambinkite jam“, – taip buvo rašoma Sigutės pamatytame skelbime.

Žurnalistė atliko eksperimentą ir paskambino nurodytu numeriu. Paaiškėjo, kad kitame laido gale slepiasi dar viena lietuvaitė, kuri padeda musulmonams vyras surasti fiktyvias žmonas. Sigutė pasakoja, kad tik už parašą fiktyviai santuokai pasiryžusios merginos gauna nuo 2 iki 3 tūkstančių eurų iš karto bei po 200 eurų kas mėnesį ateinančius penkerius metus. Tiesa, po santuokos dažnai Europoje geresnio gyvenimo ieškantys arabai dingsta ir merginos lieka be vyro ir be žadėtųjų pinigų.

Kitas laidos pašnekovas – Andrius Černauskas, Vilniaus universiteto skubiosios medicinos rezidentas, kuris neseniai paviešino savo algalapį. 6 metus mediciną besimokęs ir dabar rezidentūrą atliekantis medikas teuždirba 319 eurų į rankas. Andrius sako, kad jei ir toliau situacija Lietuvos sveikatos sistemoje nesikeis, greitai Lietuva liks be medikų. „Laimė, dar neturiu šeimos. Jei norėčiau nuomotis butą, neįstengčiau, todėl gyvenu rezidentų bendrabutyje, už kurį kas mėnesį moku 95 eurus. Neturiu automobilio ir negaliu turėti. Net paskolos negalėčiau paimti – man niekas jos neduotų“, – guodėsi jaunasis rezidentas.

„Valanda su Rūta“ – ketvirtadienį 19 val. 30 min. per LNK.

Nomeda sako niekada nesitikėjusi, kad Belgija taps antraisiais jos namais, o visai netrukus pamils iš Indijos į Europą geresnio gyvenimo ieškoti atvykusį musulmoną.

Vykdama į Belgiją Lietuvoje Nomeda paliko savo mylimąjį. Tačiau jis nepanoro laukti išvykusios draugės. Buvo metas, kai lietuvė buvo taip nusivylusi Lietuvos vyrais, jog nebesitikėjo įsimylėti tautiečio. „Daug kas Lietuvoje musulmonus vadina „babajais“, bet tokio darbštaus ir atidaus lietuvio kaip dabartinis mano vyras iš Indijos, man susirasti nepavyktų“, – sako Nomeda.

Muhametas Rustamas Ansari Ali – toks yra Nomedos vyro iš Indijos visas vardas. Tiesa, lietuvė jį vadina tiesiog Rustamu, o save pačią Belgijoje pristato kaip Naomi, mat tikrasis Nomedos vardas belgams sukelia nepatogumų. Vos tik atvykusi Nomeda įsidarbino turkų kavinėje, nes tik ten priimdavo nemokančius kalbos. Rustamas buvo lietuvaitės bendradarbis, kuris nieko nelaukęs pakvietė šviesiaplaukę į pasimatymą. „Net nepagalvojau, kad mano vyru taps musulmonas, į pasimatymą nuėjau juokais“, – tikina Nomeda.

Septynerius metus Nomeda ir Rustamas gyveno kartu ir, kaip sako, tikrino savo jausmus. Nomeda buvo girdėjusi kalbų apie vaikus grobiančius musulmonus arba tik dėl galimybės gyventi Europos Sąjungoje naivių rytų europiečių ieškančius atvykėlius. „Mes su Rustamu iki santuokos kartu gyvenome septynerius metus, todėl tekėdama jaučiausi užtikrinta. Buvo pakankamai laiko jį pažinti ir suvokti, jog pasitikiu juo 100 procentų“, – sako Nomeda.

Nomeda pripažįsta – pranešti artimiesiems, jog ketina tuoktis su musulmonu jai prireikė drąsos, tačiau tėvai Rustamą priėmė palankiai. Kur kas audringiau sureagavo jaunikio tėvai iš Indijos. Nei Rustamas, nei Nomeda iki šiol jų neaplankė, mat pastarieji sūnui iškėlė ultimatumą: arba blondinė žmona iš Europos, arba jie. „Jiems aš atrodžiau sena, žila rytų europietė, o juk mano vyro šeimoje galioja tradicija, kad tėvai turi parinkti sūnui žmoną“, – LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ pirmadienio vakarą 20 val. 25 min. pasakos Nomeda.

Peticijoje filmo kūrėjai raginami pakeisti „Hju Glaso legendos“ (The Revenant) žvaigždę, kuris šiame biografiniame filme turėtų vaidinti iškilią XIII amžiaus islamo kultūros figūrą, kokiu nors aktoriumi iš Artimųjų Rytų. Raginimą pasirašė daugiau nei 7 tūkst. žmonių.

Pranešama, kad L. DiCaprio dabar yra realiausias pretendentas į šį vaidmenį, tačiau peticiją organizavę poeto gerbėjai jo atrinkimą vadina „absurdišku“, „įžeidžiančiu“ ir dar vienu „baltojo“ Holivudo pavyzdžiu, kai baltaodžiai aktoriai yra parenkami atlikti herojų, kurie gyvenime nebuvo baltaodžiai, vaidmenis.

J. al Rumi buvo poetas, jurisprudentas, teologas ir sūfijų mistikas, kurio įtaka peržengė nacionalines sienas ir etninio susiskaldymo ribas.

Jo eilės, tarp jų ir epinė poema „Masnavi“, daugelio yra laikomos vienais geriausių visų laikų poezijos pavyzdžių ir yra išverstos į dešimtis kalbų.

Scenarijaus autoriai Davidas Franzonis (Deividas Franzonis), filmo „Gladiatoriaus“ (Gladiator) scenarijaus kūrėjas, ir Stephenas Joelas Brownas (Stivenas Džoelas Braunas) laikraščiui „The Guardian“ neseniai sakė turintys vilties „mesti iššūkį stereotipiniam musulmonų vaizdavimui vakarietiškame kine“, ekranizuodami šio sūfijų mistiko gyvenimą.

Vėliau buvo pranešta apie jų ketinimą pagrindiniam vaidmeniui išrinkti L. DiCaprio, o iraniečių dervišo Shamso Tabrizi (Šamso Tabriziečio), kuris buvo J. al Rumi įkvėpėjas, rolę skirti Robertui Downey (Robertui Dauniui) jaunesniajam.

„L. DiCaprio parinkimas Rumi vaidmeniui perrašo istoriją, pasisavina musulmonų pasiekimus ir atiduoda duoklę baltajam žmogui. Dabar, kai žmonės pagalvos apie Rumi, jie įsivaizduos jį šviesiaodį, šviesiaplaukį ir mėlynakį“, – nurodoma peticijoje, kurią iniciavo Valerie Janovic.

„Musulmonų aktoriai atrenkami tipiniams teroristų vaidmenims, bet jei tik filme musulmonas vaizduojamas teigiamai, jie nustumiami į šoną, kad atlaisvintų vietą baltaodžiui aktoriui. Filmo apie Rumi atranka dar nesibaigė ir mes galime ją pakeisti drauge“, – sakoma joje.

Įvairovės stygius filmuose tapo rasine problema, kai Kino meno akademija antrus metus iš eilės „Oskaro“ apdovanojimui prestižiškiausiose kategorijose nenominavo nė vieno juodaodžio aktoriaus.

Panašios kritikos sulaukė ir aktoriaus Jake'o Gyllenhaalo (Džeiko Džilenholo) pasirinkimas „Persijos prince“ (Prince of Persia), taip pat Scarlett Johansson (Skarlet Johanson) atranka japonės Motoko Kusangai vaidmeniui filme „Dvasia šarvuose“ (Ghost in the Shell).

Tačiau nepasitenkinimas kilo ir po pranešimų, kad juodaodis Idris Elba gali būti atrinktas Džeimso Bondo vaidmeniui.

Opozicinės Leiboristų partijos įstatymų leidėjas ir pakistaniečio imigranto autobuso vairuotojo sūnus nukrypo nuo tradicijos, duodamas priesaiką per ekumeninę ceremoniją Sadarko katedroje.

„Aš vardu Sadiqas Khanas; esu Londono meras“, – 45 metų politikas pareiškė savo šalininkams, išprovokuodamas džiaugsmingus šūksnius po to, kai jie sutiko naująjį sostinės vadovą plodami atsistoję.

S.Khanas pridūrė: „Esu pasiryžęs vadovauti pačiai skaidriausiai, labiausiai angažuotai ir prieinamai administracijai, kokią tik yra regėjęs Londonas, ir atstovauti kiekvienai bendruomenei, kiekvienai mūsų miesto daliai, būdamas visų londoniečių meras.“

Jis laimėjo ketvirtadienį vykusius rinkimus, surinkęs 57 proc. balsų – jį palaikė iš viso 1,3 mln. rinkėjų. S.Khanas įveikė milijardierių konservatorių Zacą Goldsmithą (Zaką Goldsmitą) ir pateko į istoriją kaip pirmasis Londono meru tapęs musulmonas.

Savo pergalės kalboje, pasakytoje anksti šeštadienį, S.Khanas paminėjo prieš jį nukreiptą tulžingą varžovų kampaniją, sakydamas, kad Londono žmonės pasirinko „vienybę, o ne susipriešinimą“.

Z.Goldsmithas sakė, kad S.Khanas yra visuomenę priešinantis veikėjas ir kaltino, kad jo ideologinis pagrindas yra toks pats radikalus kaip ir islamo ekstremistų. Tokius pačius kaltinimus kartojo D.Cameronas ir kiti aukšto rango konservatoriai.

Įvairių politinių sluoksnių atstovai šeštadienį kritikavo torių kampanijos toną, bet gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) tvirtino, kad tie aštrūs pareiškimai buvo pagrįsti.

„Abiejų kandidatų buvo klausinėjama apie jų kilmę, asmenines savybes, jų pažiūras ir žmones, su kuriais jie yra susiję“, – M.Fallonas sakė BBC radijui.

„Tokia yra mūsų demokratijos ir nepadailintos politikos prigimtis“, – pabrėžė jis.

45 metų buvęs žmogaus teisių bylų advokatas ir opozicinės Leiboristų partijos įstatymų leidėjas, tapo Londono rotušės šeimininkus, surinkęs 57 proc. balsų. Jis taip pat tapo pirmuoju musulmonu, tapusiu didelės Vakarų šalies sostinės meru.

Po įtemptos kampanijos, per kurią pagrindinis S.Khano varžovas tvirtino, kad jog jis palaiko ryšius su islamo ekstremistais, naujajam merui dabar teks stengtis suvienyti itin margas Londono bendruomenes, kad Britanijos sostinė išlaikytų prestižinio pasaulio miesto statusą.

Savo padėkos kalboje S.Khanas žadėjo būti „visų londoniečių meru“ ir sakė, kad jo velionis tėvas, emigravęs iš Pakistano 7-ame dešimtmetyje, labai didžiuotųsi savo sūnaus pasiekimu.

„Niekada neįsivaizdavau, kad toks žmogus kaip aš galėtų būti išrinktas Londono meru. Ir noriu padėkoti kiekvienam londoniečiui, kad šiandien neįmanoma padarėt įmanoma“, – pareiškė jis.

S.Khanas pažadėjo stengtis, kad būstas ir transportas taptų labiau prieinami, kad būtų sumažinta tarša, taip pat skatinti kurti daugiau ir gerai apmokamų darbo vietų.

„Noriu, kad kiekvienas londonietis turėtų galimybes, kurias mūsų miestas suteikė man ir mano šeimai – galimybę ne tik išgyventi, bet ir klestėti“, – sakė jis..

Gatvės peštukas

S.Khano kelionė į miesto rotušę atrodo panaši į tikrove virtusią šiuolaikinę pasaką.

Gimęs Londone 1970 metais, neseniai Britanijos sostinėje apsigyvenusių atvykėlių iš Pakistano šeimoje, S.Khanas buvo penktasis vaikas ir septynių – jis turi šešis brolius ir seserį.

Jis užaugo socialiniame būste etniškai mišriame Tutingo rajone Pietų Londone ir miegodavo dviaukštėje lovoje, kol jam sukako 24 metai.

Jo kukli kilmė gerai dera prie miesto, kuris didžiuojasi savo įvairove ir mėgsta savomis pastangomis sukurtos sėkmės istorijas.

S.Khanas dažnai primena, kad jo tėvas vairavo vieną iš garsiųjų Londono raudonų autobusų, o motina dirbo siuvėja. Vienas iš jo brolių yra automobilių mechanikas.

Naujasis meras yra gabus boksininkas – jis išmoko šio sporto, kad apsigintų gatvėse nuo tų, kurie laidydavo rasistinius įžeidimus. Du kiti S.Khano broliai yra bokso treneriai.

Jis taip pat bėgo Londono maratoną 2014 metais.

Mokykloje jis svajojo studijuoti tiksliuosius mokslus ar tapti dantų gydytoju. Tačiau vienas mokytojas įžvelgė jo talentą sakyti argumentuotas kalbas ir patarė imtis teisės studijų.

Jis įgijo teisininko diplomą Šiaurės Londono universitete ir pradėjo darbą kaip advokatas stažuotojas 1994 metais Christiano Fisherio (Kristiano Fišerio) kontoroje, galiausiai tapęs jos partneriu.

S.Khanas specializacija – žmogaus teisių bylos; jis trejus metus pirmininkavo pilietinių teisių organizacijai „Liberty“.

Teisme jis gynė Louisą Farrakhaną (Luisą Farachaną) – judėjimo „Islamo tauta“ įkūrėją, taip pat savo pažįstamą Babarą Ahmadą (Babarą Ahmadą), lankiusį tą pačią mečetę. Pastarasis buvo kalinamas Jungtinėse Valstijose, kai pripažino teikęs pagalbą Talibano režimui Afganistane.

Grasinimai mirtimi

S.Khanas įstojo į Leiboristų partiją būdamas 15 metų, kai konservatorių premjerės Margaret Thatcher (Margaret Tečer) vyriausybė išgyveno savo aukso amžių.

1994 metais jis buvo išrinktas Tutingo vietos tarybos nariu konservatorių dominuojamoje Vandsvorto apygardoje, o 2005 metais tapo parlamento nariu.

Jis tebegyvena tame rajone su savo žmona teisininke Saadiya (Saadija) ir dviem paauglėmis dukromis.

Premjeras Gordonas Brownas (Gordonas Braunas) 2008 metais paskyrė S.Khaną bendruomenių ministru, o vėliau jis dirbo susisiekimo ministru ir tapo pirmuoju musulmonu, dalyvaudavusiu ministrų kabineto posėdžiuose.

Parlamente jis balsavo už gėjų santuokų įteisinimą, o dėl to žingsnio sulaukė grasinimų mirtimi.

Kandidatuodamas į Londono mero postą S.Khanas susitelkė į pastangas užtikrinti londoniečiams prieinamą būstą ir įšaldyti viešojo transporto bilietų kainas.

S.Khanas tapo trečiuoju Londono meru po leiboristo Keno Livingstone'o (Keno Livingstono, 2000–2008) ir konservatoriaus Boriso Johnsono (Boriso Džonsono, 2008–2016).