Šiemetiniu premijos laureatu pirmadienį paskelbtas M. Urbaitis teigė, jog žinia apie premiją jam buvo „labai smagi, džiugi ir netikėta“.

„Aš jau trečią kartą nominantas, tai, pagal liaudies priežodį, trečias kartas nemeluoja. Šiaip aš ramiai žiūrėjau, nes jau dukart buvau tarp nominantų, galėjo ir dabar įvairiai būt. Balsavimai yra nenumanomi dalykai, aš visokiuose žiuri dalyvauju ir rezultatas kartais nustebina“, – BNS sakė M. Urbaitis.

Jau dukart buvau tarp nominantų, galėjo ir dabar įvairiai būt.

Nacionaline kultūros ir meno premija M. Urbaitis įvertintas už urbanistinę energiją ir minimalizmo grožį muzikos ir šokio scenose.

Kompozitorius kalbėdamas apie savo kūrybą sakė visų pirma norintis pasiekti susidomėjusį klausytoją, nesistengiantis nei įtikti plačiam skoniui, nei priblokšti darbų gausa.

„Tam tikra prasme, turi rūpėt man pirmoj eilėj, ką darau. Aš nesu super produktyvus, kad rašyčiau daug, gausiai, ir tuo gausumu visus stengčiausi priblokšt, bet tiesiog noriu plėtot vientisą idėją visam kūriny ir stengtis nesikartot, kiek pavyksta. Tas galvojimas ir yra toks, ką mano kūrinys, ta idėja, kuri man rūpi, kaip ją pavyks perduoti ir ją klausytojui suprasti, man šitas suvokimo aspektas yra svarbus“, – kalbėjo M. Urbaitis.

M. Urbaitis gimė 1952 metų birželio 1 dieną Kaune, 1977 metais baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (šiuo metu – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę.

Nuo 1975 metų M. Urbaitis dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nuo 2000 metų dar dėsto Vilniaus dailės akademijoje. Kompozitorius skaito paskaitas apie Europos muziką po 1945 metų, XX amžiaus JAV muziką ir naująsias kompozicijos technikas.

Kaip skelbia Lietuvos muzikos informacijos centras, M. Urbaitis debiutavo 8-ajame dešimtmetyje ir jau ankstyvieji kompozitoriaus opusai stulbino ir net šokiravo radikaliai minimalistine estetika, nauja to meto lietuviškajai muzikinei aplinkai.

Pasak centro, deklaratyvi simpatija amerikietiškajai minimalistinės muzikos tradicijai nulėmė išskirtines kompozitoriaus muzikos ypatybes – ypatingą grynumą, skaidrumą, vientisumą, discipliną.

Kompozitorius yra sukūręs operą „Auksinio berniuko sapnas“, miuziklą „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“, muziką trims baletams „Pastabos ir komentarai C. Saint‑Saёnso „Žvėrių karnavalui“, „Acid City“, „Procesas“, taip pat kūrinių orkestrui, kameriniam ansambliui, vokalinių kūrinių, taip pat kuria muziką televizijos, kino filmams ir dramos spektakliams.

Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo šeši kūrėjai: kompozitorius M. Urbaitis, poetė Violeta Palčinskaitė, fotomenininkė Violeta Bubelytė, parodų kuratorė Giedrė Jankevičiūtė, aktorė Rasa Samuolytė, tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė.

Visuomenė iš viso buvo pasiūliusi 47 menininkus premijai gauti.

Ji tvirtino esanti pamaloninta ir dar turinti kūrybinių planų ateičiai.

„Nežinau, ar aš nusipelniusi, apie save taip negalvoju, bet kad pamaloninta, tai tikrai labai. Pakilus ūpas, ką ir bešnekėt, geras žodis, paskatinimas, menininkui visada daug reiškia“, – BNS sakė rašytoja V. Palčinskaitė.

„Kaip, tai meluočiau sakydama, kad čia man vis tiek – labai apsidžiaugiau, nes nelabai tikėjausi. Vaikų literatūra nėra taip labai labai pastebėta“, – teigė rašytoja, šios žinios sulaukusi iš leidėjos.

Meluočiau sakydama, kad čia man vis tiek – labai apsidžiaugiau, nes nelabai tikėjausi. 

Kūrėjai premija pirmadienį skirta už viso gyvenimo nuopelnus – ji įvertinta už „vaizduotės žaismę kelioms skaitytojų kartoms ir daugialypės patirties liudijimą memuaruose“.

V. Palčinskaitė, išgirdusi šią formuluotę, juokavo: „aš pati sau svarbi būsiu, taip gražiai mane įvardijo“.

80-metį šiemet pasitikusi rašytoja teigė dar turinti kūrybinių planų, o kur jie nuves – parodys ateitis.

„Aišku, visada kol žmogus gyvas, kuriantis žmogus, visada turi planų, norėčiau ir vaikams kokią nors knygą parašyt, kuri būtų ir man nelabai įprasta, įdomesnė, bet kiekvienas rašytojas norėtų, kad taip būtų. Be to, kadangi esu parašiusi dvi atsiminimų knygas, turėtų būti trečia, baigiamoji – tokių planų turėčiau, o kas per tą laiką išdygs – negali žinot. Gal ne tai, ką sakau, kitas variantas, bet planų be abejo, turiu, kam ir begyventi, jei neturi planų“, – kalbėjo rašytoja.

Ji prisiminė savo kelią pradėjusi nuo poezijos suaugusiems, išleidusi šešis poezijos rinkinius ir nebeišsižadanti jokio žanro, nes vieną pažadą sau jau sulaužė.

 Niekada nesakyk niekada, visaip gali būti.

„Kaip rašiau memuaruose, galvojau trys manęs neliečia – romanas, anoniminis laiškas ir memuarai. Vieną jau sulaužiau, kadangi memuarai jau išėjo. Niekada nesakyk niekada, visaip gali būti“, – teigė V. Palčinskaitė.

Kūrėja labiausiai žinoma dėl savo poezijos vaikams, ji yra išleidusi per trisdešimt knygų, išvertusi per 20 kūrinių, tai pat daugiausiai skirtų vaikams.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai daugiau nei 39 tūkst. eurų.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos kūrėjams paprastai įteikiamos minint Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Komisijos sprendimu premija mokslininkei skirta už giluminius mitologinio pasaulėvaizdžio tyrimus, prigimtinės kultūros įprasminimą, puoselėjimą ir sklaidą.

D. Vaitkevičienės kandidatūrą pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, siūlydamas ją premijuoti už reikšmingus mokslinius tyrimus ir svarią visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje.

„Laureatės mokslinė, akademinė, šviečiamoji veikla apima platų lietuvių etninės kultūros temų lauką: baltų mitologijos tyrimus ir jų sklaidą, folkloro tyrimus, jo skaitmeninimo darbus, lauko tyrimus, akademinius prigimtinės kultūros seminarus, mokslo žinių sklaidą edukaciniuose renginiuose, ugdomąją ir šviečiamąją veiklą, dalyvavimą mokslo komisijų ir redakcinių kolegijų darbe, ekspertų komisijose, dalyvavimą visuomeniniuose kultūros ir kraštovaizdžio reiškinių išsaugojimo judėjimuose“, – teigiama pranešime spaudai.

D. Vaitkevičienė yra dviejų mokslo monografijų autorė, trijų fundamentinių tautosakos šaltinių ir keturių mokslo leidinių sudarytoja, yra paskelbusi daugiau kaip 50 mokslo straipsnių, taip pat apie pusšimtį mokslo sklaidos publikacijų profesinėje ir kultūrinėje spaudoje.

Pagrindinė šių metų premijos laureatės mokslinių tyrimų sritis – baltų religija ir mitologija, atspindėta monografijose „Žydinti taurė: baltų gėrimai ir apeigos“ bei „Ugnies metaforos: lietuvių ir latvių mitologijos studija“.

D. Vaitkevičienė dėsto Vilniaus universiteto Filologijos fakultete semiotikos magistrantams, vadovauja semiotikos magistratūros darbams iš mitologijos ir etnologijos srities, taip pat daktaro disertacijoms.

J. Basanavičiaus premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą.

Ji teikiama asmenims arba asmenų grupei už išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Premija teikiama kasmet minint Valstybės atkūrimo dieną vasario 16-ąją Prezidentūroje.

Nacionalinę J. Basanavičiaus premiją sudaro 800 bazinių socialinių išmokų – šiemet tai daugiau nei 39 tūkst. eurų.

Tiek ilgametis Klaipėdos muzikinio teatro dirigentas S.Domarkas, tiek ir rašytojas G.Grajauskas tarp pretendentų gauti Nacionalinę kultūros ir meno premiją sąraše buvo ir pernai, tačiau 2021 m. ją gavo vienintelis klaipėdietis fotomenininkas Remigijus Treigys, kurio kūryba jau seniai garsina Lietuvą toli už mūsų šalies ribų.

Praeitą savaitę G.Grajauskas buvo įvertintas Jotvingių premija.

Tačiau bene labiausiai prestižinė tarp šalies kūrėjų yra Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Tai – aukščiausias kūrėjo įvertinimas, įrodantis išskirtinį menininko braižą ir kūrybos pripažinimą.

Šis apdovanojimas skiriamas už reikšmingiausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus, ir ne daugiau kaip 2 premijos gali būti skiriamos už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Nacionalinė kultūros ir meno premija Lietuvoje teikiama nuo 1989 m.

Per 32 metus ji įteikta 230 Lietuvos menininkų.

Šį apdovanojimą yra gavę tik 7 klaipėdiečiai: 1994 m. dailininkas ir skulptorius Arūnas Sakalauskas, 2007 m. aktorius Vytautas Paukštė, 2010 m. poetas, eseistas Rolandas Rastauskas, 2014 m. aktorė Nelė Savičenko, 2016 m. aktorius Vytautas Anužis, 2020 m. aktorė Regina Šaltenytė, pernai – fotomenininkas R.Treigys, kuris iki tol šiai premijai buvo nominuotas net penkis kartus.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija, įvertinusi pretendentų veiklą Lietuvos kultūros ir meno kontekste, atrinks laureatus ir skirs iki 6 premijų.

Kasmet Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijos komisijai pateikiami kandidatai, už savo kūrybinę veiklą pretenduojantys į šį garbingą įvertinimą.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija šiemet vertino 45-ių visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje ir iš šio sąrašo iš pradžių atrinko dvylika pretendentų gauti premijas. Galiausiai jomis įvertinti šeši kultūrai nusipelniusieji.

Rašytojas Saulius Tomas Kondrotas premiją pelnė už pasaulį be ribų literatūroje, kino operatorius Jonas Vitoldas Tomaševičius – už Lietuvos kino vaizdo poetikos aukštumas, aktorė R.Šaltenytė – už nuosekliai puoselėtą vaidybos meno meistrystę, muzikologė Rūta Stanevičiūtė – už muzikos kultūros modernėjimo viziją ir kritinės minties atvirumą, architektas Gintaras Balčytis – už miestui ir žmogui atvirą architektūrą, dailininkė Eglė Ridikaitė – už kultūros paveldo aktualizavimą šiuolaikinėje tapyboje.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio.

Pasak laikinojo kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, šiuo sunkiu metu Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos yra ne tik įvertinimas, bet kartu ir vilties žinia.

"Tai vilties prošvaistė, kad kūryba, tvirtybė, kultūros žmonių kūrybingumas sugeba įveikti visas sudėtingas aplinkybes ir eiti toliau", – sakė M.Kvietkauskas.

„Vasario 16-osios išvakarėse nusilenkiame ir tiems, kas atkūrė laisvą valstybę, ir tiems, kurie ją kuria toliau: talentingą, intelektualią, autentišką Lietuvą. Nes kas, jei ne kadaise iškovota laisvė, mums leidžia šiandien realizuoti savo kūrybines galias, kas, jei ne kultūra ir menas, yra tie esminiai tautos ir valstybės įtvirtinimo elementai, padedantys mums suvokti save, o pasauliui geriau pažinti mus“, – ketvirtadienį ceremonijoje sakė G. Nausėda.

„Jus, brangūs laureatai, drąsiai galima vadinti Lietuvos kultūros signatarais, patvirtinančiais jos brandą unikaliais parašais – savo kūryba“, – pridūrė jis.

Svarbiausią kultūros srities įvertinimą gavo kino režisierius Algimantas Puipa, premiją pelnęs už kino vaizdų poetinę realybę, rašytojas Saulius Šaltenis – už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių, kompozitorė Zita Bružaitė – už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą, operos solistė Asmik Grigorian – už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą.

Viena premija taip pat skirta Lietuvos paviljoną Venecijos bienalei kūrusioms ir „Auksiniu liūtu“ ten įvertintoms menininkėms Rugilei Barzdžiukaitei, Vaivai Grainytei ir Linai Lapelytei. Joms nacionalinė premija bus teikiama už įkvepiantį bendradarbiavimą, kuriant aukščiausio lygio kritinį meną.

Atsiimdama apdovanojimą, Z. Bružaitė menininkams linkėjo daugiau laiko kūrybai.

„Tokio laiko, kad jo dėka būtų kuriama ne tik spalva, garsas, judesys, vaizdas, bet jo dėka būtų kuriama Lietuva“, – sakė kompozitorė.

Operos solistė A. Grigorian teigė esanti dėkinga ne tik tėvams, artimiesiems, draugams bei priešams, bet ir Lietuvai.

„Esu be galo dėkinga visiems, bet šiandien labiausiai norisi padėkoti Lietuvai, nes, man atrodo, kad nesu jai dėkojusi už tai, kad mane užaugino. Užaugino drąsią ir stiprią“, – sakė A. Grigorian.

„Aš priimsiu šį apdovanojimą kaip paskatą, avansą ir dovaną drąsiai be baimės keliauti toliau ir daryti daug gerų darbų“, – kalbėjo ji.

Anot Vaivos Grainytės, kultūra valstybės gyvenime turi užimti itin svarbią vietą.

„Šiandien esame pagerbtos šia solidžia premija ir sėdime matomoje pirmoje eilėje, norėtųsi palinkėti, kad kultūra valstybės gyvenime turėtų savo patogią, matomą kėdę, o ji stovėtų saulėkaitoje, o ne pavėsyje“, – sakė V. Grainytė.

Prezidentūra atsiprašė neįleistos V. Kuodytės

Premija už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre turėjo būti įteikta ir aktorei Viktorijai Kuodytei, tačiau į ceremoniją ketvirtadienį ji nebuvo įleista.

Apdovanojant laureatus, aktorė taip pat nebuvo paminėta. Vadovybės apsaugos departamentas portalui 15 min.lt nurodė, kad aktorė nebuvo įleista, nes jos nebuvo svečių sąraše.

„Prezidentūroje vykusioje Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonijoje dėl apmaudžios administracinės klaidos nedalyvavo premijos laureatė aktorė V. Kuodytė“, – išplatintame pranešime ketvirtadienį teigė Prezidentūra.

Prezidentūra nurodo, kad V. Kuodytei atvykus į ceremoniją, paaiškėjo, kad ji nebuvo įtraukta į Kultūros ministerijos Prezidentūrai pateiktą sąrašą ir jai nebuvo išrašytas leidimas patekti į Prezidento rūmus.

„Leidimų biurui derinant formalumus dėl leidimo suteikimo, laureatė išėjo ir su ja nepavyko susisiekti telefonu. Prezidentūra nuoširdžiai atsiprašo laureatės V. Kuodytės ir jos artimųjų. Prezidentas su ja asmeniškai susitiks ir įteiks Nacionalinę kultūros ir meno premiją“, – teigiama Prezidentūros komentare.

Kultūros ministerija dėl taip pat atsiprašo aktorės ir teigia, kad aiškinsis, kodėl įvyko tokia klaida, kai V. Kuodytės artimieji svečių sąraše buvo, o pati laureatė – ne.

„Perduodu kultūros ministro atsiprašymą dėl šios labai apmaudžios klaidos“, – BNS sakė Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič.

Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – tai sudaro 30,4 tūkst. eurų.

„Lietuvos Konstitucija garantuoja pamatines žmogaus teises ir laisves - tarp jų žodžio ir kūrybos laisvę. Šios teisės garantuojamos visiems. Dabar susiklostė situacija, kai atskiri asmenys ir visuomeninės organizacijos bando panaudoti politinius valstybės svertus, siekdamos įtvirtinti savo nuomonės pranašumą. Pasitelkiami Seimo nariai, Seime veikianti taryba, siekiant sistemiškai susidoroti su neįtikusiu literatūros kūriniu ir autoriumi. Būtent šis situacijos politizavimas ir kelia nerimą. Kai metus kaltinimus Mariui Ivaškevičiui šmeižtu kreipiamasi ne į teismą, o į Seimo narius, siekiant politinio spaudimo, tai pakerta pačius demokratinės visuomenės pagrindus“, - teigiama Lietuvos nacionalinio dramos teatro pranešime.

„Gyvename jaunoje valstybėje, kuri išgyveno ne vieną okupaciją ir diktatūrinį režimą. Gerai žinome, ką reiškia cenzūra. Tai mūsų praeitis. Šiuo metu esame karo grėsmės akivaizdoje ir tuo bandoma pasinaudoti paskelbiant tam tikras temas neliečiamomis ir nediskutuotinomis. Tačiau kiekviena apribota laisvė mąstyti, reikšti savo nuomonę ir kurti stabdo mūsų visuomenės ir valstybės augimą, gebėjimą atsispirti grėsmėms - išorės ir vidaus. Tik laisvė šalies viduje garantuoja laisvę nuo išorės priešų ir nedraugų.

Ar menininkas nusipelnė aukščiausio valstybės apdovanojimo kultūros ir meno srityje, sprendžia ne politikai ir ne prokuratūra.

Vadovaujamės Europos vertybėmis, kurios neleidžia politikams primesti visuomenei sprendimų, kurie nepriklauso jų kompetencijoms. Ar menininkas nusipelnė aukščiausio valstybės apdovanojimo kultūros ir meno srityje, sprendžia ne politikai ir ne prokuratūra. Tikime, kad mūsų valstybė atlaikys šį laisvės ir demokratijos išbandymą“, - pažymima išsakytoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro pozicijoje, kurią pasirašo teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis.

ELTA primena, kad nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koalicinės tarybos, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir kitų organizacijų atstovai yra išplatinę pareiškimą, kuriame reiškė pasipiktinimą 2018 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos skyrimo komisijos nutarimu „premiją skirti pagarsėjusiam partizanų ir jų vadų niekintojui, besityčiojančiam iš Lietuvos istorijos bei kalbos“.

Pasak nevyriausybinių organizacijų atstovų pareiškimo, „nuodyti žmogų galima ne tik nuodais, bet ir jo sąmonę tokiais tekstais, kaip M. Ivaškevičiaus romanas „Žali“. Vasario 16 dieną Nacionalinės premijos įteikimas rašytojui M. Ivaškevičiui „taptų spjūviu į veidą Lietuvos politiniams kaliniams ir tremtiniams, laisvės kovotojams, likusiems gyviems partizanams...“

Į nevyriausybinių organizacijų raginimą atšaukti prozininkui M. Ivaškevičiui skirtą Nacionalinę kultūros ir meno premiją yra atsakiusi ir Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, kuri pareiškė įsitikinimą, kad „šalyje, nuosekliai paisančioje demokratijos principų, nepriklausomos komisijos sprendimų neigti, drausti, keisti, kitaip lemti ar koreguoti negali niekas, išskyrus teismą.„

Rašytojų sąjungos valdyba taip pat priminė, kad viena iš pamatinių žmogaus teisių yra teisė į žodžio ir apskritai kūrybos laisvę, o žmogaus teisių Lietuvos Respublikoje yra paisoma.