Apie tai Teisėjų tarybos posėdyje penktadienį pranešė tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

„Tyrimas yra pradėtas pagal Korupcijos prevencijos įstatymą mūsų teismų sistemos centrinio, už korupcijos prevenciją atsakingo pareigūno“, – teigė S. Rudėnaitė.

Ji tvirtino, kad jokia institucija neturėtų kištis į šį tyrimą.

„Manau, kad kol tyrimas nebaigtas nei Teisėjų taryba, nei joks kitas subjektas neturi teisės kištis, nes tai būtų suprantama kaip bandymas tą pareigūną paveikti, poveikio darymas“, – tvirtino S. Rudėnaitė.

Teisėjų tarybos posėdyje apie tai, kad pradėtas tyrimas dėl konkrečių asmenų skyrimo į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų pareigas, patvirtino ir tyrimą atliekantis NTA direktoriaus patarėjas Justinas Bagdžius.

„Taip, aš galiu patvirtinti, kad aš, kaip centrinis už korupciją atsparios aplinkos kūrimo atsakingas subjektas, kovo 4 dieną informavau Nacionalinės teismų administracijos direktorę ir Teisėjų tarybos pirmininkę apie tai, kad aš savo iniciatyva pradėjau tam tikrų viešai pasirodžiusių aplinkybių vertinimą, susijusį su pastarosiomis atrankomis į Vilniaus miesto apylinkės teismą“, – sakė J. Bagdžius.

Anot jo, tyrimo metu analizuojamos prezidento G. Nausėdos siūlytų asmenų į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus paskyrimo į pareigas aplinkybės, aiškinamasi, ar teikiant šiuos kandidatus, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.

„Šitas tyrimas nėra kažkokio pažeidimo tyrimas ar atsakomybės aiškinimasis, kažkieno traukimas atsakomybėn. Aiškinamasi aplinkybės, ar nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos, kurios nenumato, kad pretendentams į apylinkės teismo teisėjo pareigas yra reiškiamos teismo pirmininko ar teismo kolektyvo nuomonės. Tas įstatymas priimtas neseniai Lietuvos Respublikos prezidento iniciatyva. O tyrimas inicijuotas, atsižvelgiant į paskutiniuosius du teikimus į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuomet iš trijų teiktų kandidatų ir jau paskirtų teisėjų du buvo tiesiogiai pavaldūs to teismo pirmininkei“, – dėstė NTA direktoriaus patarėjas.

Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis Teisėjų tarybos posėdyje tvirtino, kad jį pasiekė informacija apie vidinį NTA tyrimą dėl teisėjų skyrimo. Anot jo, susidaro įspūdis, jog siekiama išsiaiškinti, ar Vilniaus miesto apylinės teismo pirmininkė (Viktorija Šelmienė – ELTA) galėjo proteguoti tam tikrus asmenis.

„Vartojama terminija, kad (teismo – ELTA) pirmininkė nepagrįstai protegavo atskirus asmenis. Nežinau, ar galima sakyti, kad nėra kalbama apie pažeidimą“, – stebėjosi A. Kabišaitis.

Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė kreipėsi į A. Kabišaitį, akcentuodama, kad tokie klausimai neturėtų būti aptarinėjami uždaruose tarybos posėdžiuose.

„Ko Jūs, gerbiamas Andriau, tikitės iš to? Kad Teisėjų taryba uždarame posėdyje pasikalbėjus turėtų kažką padaryti?“, – klausė S. Rudėnaitė.

Manau, kad kol tyrimas nebaigtas nei Teisėjų taryba, nei joks kitas subjektas neturi teisės kištis, nes tai būtų suprantama kaip bandymas tą pareigūną paveikti, poveikio darymas.

A. Kabišaitis replikavo, kad jis uždaro Teisėjų tarybos posėdžio ir neprašo.

Tuo metu Teisėjų tarybos narė Danguolė Bublienė tvirtino mananti, kad taryba turėtų susipažinti su vidiniu NTA tyrimu.

„Kad būtų pristatyta, kas daroma, tai manau Teisėjų taryba turi tokią teisę“, – sakė D. Bublienė. 

Abejojo, ar NTA direktoriaus patarėjas turi įgaliojimus atlikti tyrimą

Teisėjų tarybos narys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Artūras Ridikas kėlė klausimą, ar NTA direktoriaus patarėjas J. Bagdžius turi įgaliojimus atlikti vidinį tyrimą dėl teisėjų skyrimo procedūrų.

„Ar turi įgaliojimus pareigūnas pradėti tyrimą?“, – svarstė Teisėjų tarybos narys.

J. Bagdžius savo ruožtu kartojo, jog tyrimo metu tiesiog siekiama įvertinti, ar nėra diskredituojama pati teisėjų atrankos procedūra.

„Čia yra vertinama situacija ir žiūrima, ar ta situacija nesudaro prielaidų diskredituoti teisėjų atrankos procesą, įvertinti, kokios kliūtys, kokios teisinio reguliavimo problemos egzistuoja. (...) Šiai dienai ta pirminė informacija surinkta ir aš įsivaizduoju, kad sekančiame Teisėjų tarybos posėdyje gali būti pristatytas jau vertinimas tų mano išvadų ar rekomendacijos, kaip peržiūrėti teisinį reguliavimą, gal kokios rekomendacijos pateiktos apylinkių teismų pirmininkams“, – sakė NTA direktoriaus patarėjas.

Teisėjų tarybos narys A. Ridikas, tęsdamas diskusiją, kėlė mintį, ar neturėjo taryba, visų pirma, suteikti įgaliojimus J. Bagdžiui imtis tokio pobūdžio tyrimo. Teisėjo įsitikinimu, tokių tyrimų galėtų imtis nebent Teisėjų tarybos sudaryta komisija.

„Mažų mažiausiai be Teisėjų tarybos įgaliojimo tokie tyrimai, kai įtraukiamos ir kitos institucijos, negali būti atliekami. Kitas dalykas – klausimas, ar turėtų tokius tyrimus daryti pareigūnas, jį įgaliojus. Manau, kad turėtų būti sudaryta komisija ištirti tokiems atvejams“, – dėstė A. Ridikas.

Jis kėlė klausimą, ar nereikėtų Teisėjų tarybai stabdyti J. Bagdžiaus pradėtą tyrimą.

Teisėjų tarybos narė, LAT pirmininkė D. Bublienė, kalbėdamas apie tyrimą, savo ruožtu teigė, kad taryba, jei kalbama apie jau paskirtus teisėjus, kurių kandidatūroms Teisėjų taryba, gali atsidurti keistoje situacijoje.

„Tyrimas, nesvarbu, kaip pasibaigtų, diskredituoja ir pačią Teisėjų taryba. Nes kas čia atsitinka? Teisėjų taryba pritarė asmenims, kurie buvo proteguojami pirmininkės?“, – kėlė klausimus D. Bublienė.

Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė neslėpė nemananti, kad vidinis tyrimas dėl teisėjų skyrimo procedūrų neturėtų būti nutrauktas. Jos įsitikinimu, jei kyla abejonių dėl tokių skyrimų skaidrumo, būtina atlikti analizę.

„Prie ko čia teisės pažeidimas? Kas yra korupcija? Korupcija yra ne teisės pažeidimas, korupcija yra žymiai plačiau – ir dalykai, ir apraiškos“, – dėstė S. Rudėnaitė.

Galiausiai Teisėjų taryba klausimą dėl vidinio tyrimo, kuriame aiškinamasi dėl teisėjų skyrimo į pareigas aplinkybių, atidėjo.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Teisėjų taryboje kilo ginčai dėl Prezidentūros iniciatyvų siūlyti į teisėjus asmenis, kurie atrankos komisijos sulaukė ne geriausių įvertinimų.

Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareiga skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisės akte numatoma, jog Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas prezidentui tai pat turi būti motyvuotas.

Apie tai penktadienį pranešė Nacionalinė teismų administracija. Neviešame posėdyje dalyvavo pati teisėja. Taip pat ir dėl jos į garbės teismą kreipęsis apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Anot teismų administracijos, nagrinėjimas atidėtas atsižvelgus į teisėjos pateiktą naują dokumentą bei ketinimą pateikti papildomus drausmės bylai svarbius duomenis. Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas gegužės trečią.

Prezidentas Gitanas Nausėda kovo 20 dieną sustabdė V. Jegorovienės įgaliojimus.

Kauno apylinkės teismas pranešė, kad įgaliojimų sustabdymo metu teisėjai nebus skiriamos naujos bylos, o esančios jos žinioje bus perskiriamos kitiems teisėjams.

Teismo pirmininkas tarybos prašė stabdyti teisėjos įgaliojimus, nes V. Jegorovienei už drausmės pažeidimus skirti du papeikimai. Šiuo metu iškelta trečia drausmės byla.

Anksčiau BNS nurodė, kad A. Purvainis prašymą teikė atsižvelgdamas į tai, kad V. Jegorovienės elgesys po lapkričio dešimtą dieną iškeltos trečios drausmės bylos „ne tik nepasikeitė ir negerėjo, tačiau tik dar blogėjo ir blogėja“.

A. Purvainio teigimu, dėl V. Jegorovienės veiklos nuolat gaunami procesų šalių, jų gynėjų, posėdžių sekretorių, kitų institucijų, notarų skundai.

Jų kandidatūras geriausiai įvertino Pretendentų į teisėjus atrankos komisija.

Norą tapti šio teismo pirmininku buvo išreiškę iš viso keturi pretendentai. Be S. Žalimienės ir G. Kryževičiaus, atrankoje dalyvauja Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė ir LVAT teisėja Veslava Ruskan.

Kurie iš atrankoje dalyvavusių ir geriausiai įvertintų kandidatų bus paskirti į pareigas, sprendžia prezidentas. Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vertinimai jo nesaisto.

LVAT pirmininko G. Kryževičiaus kadencija baigėsi balandžio 29 dieną, jis teismui vadovavo nuo 2017 metų.

Šio teismo pirmininką skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.

LVAT yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai.

Šio teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Konkurso laimėtojas turės pastatyti septynių aukštų pastatą su antstatu, požemine automobilių aikštele, įrengti kelius ir pėsčiųjų takus, pranešė Teismų administracija.

Naujame pastate įsikurs Vilniaus regiono apylinkės, Vilniaus apygardos teismas ir Nacionalinė teismų administracija.

Toks konkursas jau buvo paskelbtas birželį, bet rugsėjo pradžioje nutrauktas.

Tuomet Nacionalinė teismų administracija tvirtino, kad iš potencialaus konkurso dalyvio gauta pretenzija dėl kvalifikacinių reikalavimų.

Pakoregavus pirkimo dokumentus, konkursas paskelbtas iš naujo.

Gruodį sostinės savivaldybė išdavė statybos leidimą teismų pastato statyboms. Pirminiais skaičiavimais, jos galėtų kainuoti apie 30 mln. eurų.

Preliminariai skaičiuojama, kad pastatas galėtų kainuoti apie 30 mln. eurų.

Konkurso laimėtojas turės pastatyti 7 aukštų su antstatu pastatą su požemine automobilių  aikštele, įrengti kelius ir pėsčiųjų takus. Pasiūlymus konkursui galima teikti iki rugpjūčio 16 dienos.

Skelbta, jog naujame teismų pastate turėtų įsikurti Vilniaus regiono apylinkės, Vilniaus apygardos teismas ir Nacionalinė teismų administracija.

Pastato projektą kritikavo Vilniaus regioninė architektūros taryba – esą jis neatitinka architektūros kokybės kriterijų, projektui turėjo būti skelbtas architektūros konkursas, be to, pastatas bus nefunkcionalus, sunkiai pasiekiamas, nedarnus su aplinka, neturintis vientisos architektūrinės idėjos.

Projektas Architektų taryboje buvo svarstomas Šnipiškių, Tuskulėnų ir Žirmūnų bendruomenės prašymu. Gyventojai nerimavo, jog padidės triukšmas, taršos lygis, bus panaikintas parkas, stotelės, o sostinės savivaldybė žadėjo atsižvelgti į motyvuotas jų pastabas.

Projektą už 361,8 tūkst. eurų rengė konkursą laimėjusios bendrovės „Viltekta“ ir „Cloud architektai“, jis visuomenei pristatytas 2018 metų rugpjūtį.

Kaip teigiama pranešime, N. Kaminskaitė konkurse gavo daugiausiai balų. Ji pakeis dabartinę vadovę Redą Molienę ir pradės eiti pareigas nuo birželio dešimtos dienos.

„Direktorei nebus lengva, jos laukia sudėtingi darbai, tačiau neabejoju jos profesionalumu – tiek dalykiniu, tiek žmogiškuoju. N. Kaminskienė savo teorinėmis žiniomis ir praktine patirtimi neabejotinai prisidės prie Nacionalinės teismų administracijos darbų tęstinumo, naujų idėjų skatinimo, taip užtikrinant Nacionalinės teismų administracijos, kaip teismus ir teismų savivaldą aptarnaujančios institucijos, sklandų, darnų, kryptingą darbą“, – pranešime cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus.

N. Kaminskienė 2009 metais apgynė teisės krypties daktaro laipsnį Mykolo Romerio universitete, taip pat yra sertifikuota mediatorė, advokatė.

Be to, ji yra ir  Teisėjų tarybos sudarytos Teisminės mediacijos komisijos narė, teisingumo ministro sudarytos Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos pirmininkė.

Nacionalinės teismų administracijos direktorių į pareigas priima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Pirmadienį savo kelionę per didžiuosius Lietuvos miestus pradeda „Teisingumo kambarys“ - galvosūkis ant ratų, kuriame žaidėjai valandai taps teisėjais, nagrinėsiančiais sudėtingą bylą.

„Teisingumo kambarys“ duris atvėrė pirmadienį vidurdienį Vilniuje, greta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Renginyje dalyvavo ir pirmieji kambarį išbandys žinomi Lietuvos žmonės. Norint dalyvauti, svarbu turėti 4 žmonių komandą.

Nacionalinė teismų administracija tikisi, kad dalyvavimas „Teisingumo kambaryje“ ir įsijautimas į teisėjo vaidmenį padės Lietuvos gyventojams geriau suprasti šios profesijos iššūkius, sudėtingumą ir atsakomybę priimant sprendimą.

„Teisingumo kambarys“ 5 savaites keliaus po didžiuosius Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį ir kasdien numatytomis datomis nuo 12 iki 19 val. bus atviras lankytojams.

Egzaminas buvo sudarytas iš teorinės bei praktinės dalių ir buvo laikomas raštu. Praktinė dalis sudaroma iš privatinės ir baudžiamosios teisės bei proceso užduočių.

Šįkart egzaminą įveikė 32 proc. iš 19 jį laikiusių asmenų. Septyni kandidatai egzaminą laikė pirmąkart.

Paprastai patikrinimą išlaiko mažiau kaip pusė pretendentų, neišlaikiusiu egzamino laikomas asmuo, iš bent vienos užduoties surinkęs mažiau kaip septynis balus.

Pretendentų į teisėjus egzaminai vyksta ne rečiau kaip kartą per pusę metų, išskyrus atvejus, kai nėra asmenų, galinčių laikyti šį egzaminą.

Pasak Nacionalinės teismų administracijos, teismų patalpų nuomos ir statybų poreikis auga dėl teismų patalpų išlaikymo kaštų, saugumo reikalavimų rezonansinėse itin sunkių nusikaltimų bylose ir siekiant apsaugoti liudytojų bei nukentėjusiųjų privatumą.

Rugpjūtį paaiškėjo, kad Nacionalinė teismų administracija nebestatys naujo teismų pastato pagal viešosios ir privačios partnerystės projektą (PPP), nes pastato statybų kainos išaugo beveik dvigubai, jo įgyvendinimui nepritarė Vyriausybės sudaryta komisija.

Vilniuje, Rinktinės gatvėje, šalia Generalinės prokuratūros, buvo planuotas bendras pastatas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui, Vilniaus apygardos teismui ir Nacionalinei teismų administracijai.

Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė BNS sakė, kad žlugus šiam projektui, ketinama vykdyti kitą – toje pačioje vietoje ketinama statyti teismo rūmus, kuriuose veiktų Vilniaus apygardos teismas, Vilniaus rajono apylinkės teismas bei Nacionalinė teismų administracija. Projektas numatomas mažesnės apimties nei anksčiau planuotas.

„Patalpų nuomos tokio dydžio ir reikalavimais, kokio reikia Vilniaus apygardos teismui, šiuo metu rinkoje nematome. Manome, kad statyba šiuo atveju pasiteisintų, nes nuoma Vilniuje tokių patalpų brangi“, – BNS sakė R.Molienė.

Planuojama, kad Apeliacinis teismas liktų dirbti dabartinėse patalpose Gedimino prospekte. Jeigu Vilniaus apygardos teismas išsikeltų į naujai pastatytą pastatą, į jo vietą galėtų įsikelti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Dabartinės jo patalpos Gynėjų gatvėje būtų perduotos valstybei.

„Vilniaus apygardos teismas ir Vilniaus rajono apylinkės teismas bylas nagrinėja pirmąja instancija, apygardos teismas dar nagrinėja ir apeliacijas. Šių abiejų teismų poreikiai yra panašūs – reikalingos patalpos konvojuojamiems asmenims“, – BNS sakė R.Molienė.

Šiuo metu Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismas veikia tame pačiame pastate Vilniuje, Gedimino prospekte.

Visuomenė reikalauja sąlygų kokybiškam jų bylų nagrinėjimui

Pasak R. Molienės, Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų šiek tiek daugėja.

„Žmonės šiais laikais reiklūs ir paslaugoms, ir sąlygoms. Turime į tai atsižvelgti ir įvertinti. Vilniaus apygardos teismo salės yra tragiškos būklės. Bylos nagrinėjamos rūsyje, gauname nusiskundimų iš proceso šalių, kad nukentėjusieji sėdi už dviejų metrų nuo kaltinamųjų ir patiria psichologinį spaudimą. Ten nagrinėjamos itin sudėtingos baudžiamosios bylos. Negalime kažko pakeisti, kol neturime tinkamų patalpų“, – sakė R. Molienė.

Klaipėdos apygardos teismas taip pat įsikūręs prastos būklės pastate, jis seniai buvo remontuotas. „Į rezonansines bylas atvyksta didelis skaičius nukentėjusiųjų, liudytojų. Posėdžiai yra vieši, teisę juos stebėti turi ir žmonės. Tiesiog atvykti ir stebėti procesą. Turint tokias sales atsiranda apribojimas stebėti procesą. Bylų nagrinėjimas spartesnis būtų, jei salių būtų daugiau. Elementarūs buitiniai dalykai pradeda trukdyti procesą“, – teigė R. Molienė.

Tuo metu Šiaulių apylinkės teismą ateityje planuojama iškelti į vieną pastatą. Šiuo metu teismas dirba dviejuose pastatuose: Vilniaus gatvėje 247 ir Dvaro 81. Vilniaus gatvėje nagrinėjamos baudžiamosios ir administracinių teisės pažeidimų bylos, o Dvaro gatvėje – civilinės.

„Preliminariai yra toks susitarimas, kad galbūt bus nuomojamos patalpos Šiaulių apylinkės teismui. Jeigu atsirastų galimybė vienam pastate nuomoti tokias patalpas, teismas tada išsikeltų. Kas bus su dabartinėmis patalpomis, nėra nuspręsta, svarstomos įvairios alternatyvios. Šiaulių apygardos administracinis teismas turi mažą patalpų plotą, tai gal jo sąlygas pagerintume“, – sakė R. Molienė. Taip pat svarstoma, ar neperduoti šių patalpų Turto fondui. Pardavus pastatą, valstybė gautų pajamų.

Pasak Nacionalinės teismų administracijos direktorės, dirbant esamose patalpose trikdomas teismo darbas – interesantai neretai nežino, kur vyksta posėdis, kyla nesusipratimų, kuriame pastate. „Kai per du pastatus teismas, kartais žmonės pasiklysta. Kad valstybei nekainuotų daug ypatingai, dabar svarstomos alternatyvos dėl teismo pastato nuomos“, – sakė R. Molienė.

Ieškant naujo teismo pastato bus kreipiamas didelis dėmesys į susisiekimo su teismu patogumą. Sujungimo tikslas yra, kad krūvis būtų tolygiai paskirstomas, mažesni administravimo kaštai didžiųjų miest teismų pasiteisino. čia labiau infrastruktūriniai dalykai „Dabartinės Šiaulių apylinkės teismo patalpos vidutiniškos, nėra naujai suremontuotos. Lietuvoje yra teismų, kurie įsikūrę itin prastos būklės patalpose. 150 tūkst. eurų kasmet skiriama visiems teismų pastatams. Už tokius galima tik avarijas likviduoti vandentieko avarijas, tvarkyti prakiurusius stogus“, – sakė Nacionalinės teismų administracijos vadovė.

Manoma, kad naujojo Šiaulių pastato nuoma metams kainuotų 100–200 tūkst. eurų.

Vilniaus rajono apylinkės teismas nuo 2015 metų pabaigos veikia išnuomotose patalpose. Tai pirmas Lietuvoje įgyvendintas teismų patalpų nuomos projektas.

Buvęs Ukmergės teismo pastatas, kuriame anksčiau buvo rastas didelis kiekis gyvsidabrio, rengiamas pardavimui. Planuojama, kad teismui bus pastatytas naujas pastatas. Pastato nuomai neieškoma.

„Neracionalu būtų nutraukti projektą, į kurį jau investuota, paskelbtas rangos konkursas“, – sakė Nacionalinės teismų administracijos vadovė. Pasak jos, mažesniuose miesteliuose yra maža nekilnojamojo turto nuomos pasiūla, mažai arba nėra verslo centrų, administracinės paskirties patalpų.

Nacionalinė teismų administracija kreipėsi į Turto banką, prašydama informuoti apie atsiradusias laisvas valstybės valdomas patalpas. Jei šie pastatai kitoms institucijoms per dideli ar per maži, jų vietoje galima įkurdinti teismą.

Jau ieškoma mažesnių patalpų Zarasų rajono apylinkės teismui. „Kainuoja daug, nereikalingas toks plotas kaip Zarasuose. Sutiktume keistis su kitomis institucijomis, ieškome sprendimų“, – BNS sakė R. Molienė.

Zarasų teismas, kuriame dirba trys teisėjai, veikia Sėlių aikštėje esančiame pastate. Pastatas yra trijų aukštų, tačiau teismas savo reikmėms naudoja tik vieną aukštą.

Pretendentų į teisėjus atrankos komisija baigė atranką į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų pareigas - atrinktas 21 kandidatas.

Atrankoje į aštuonias laisvas ir dvi atsilaisvinančias teisėjų vietas Vilniaus miesto apylinkės teisme dalyvauti norą buvo pareiškę 33 kandidatai, iš jų: 22 kandidatai, išlaikę pretendento į teisėjus egzaminą, šeši teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį turintys asmenys ir penki persikelti pageidavę teisėjai.

Į komisijos posėdžius atvyko 30 kandidatų, penktadienį pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją siūloma rinktis iš: teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį turinčių asmenų – Kęstučio Jankausko, Eimučio Misiūno, Astos Jakutytės-Sungailienės, Linos Griškevič, Voldemaro Bumblio ir Rūtos Kazlauskienės; prokuroro padėjėjo Lino Pukinsko ir teisėjų padėjėjų Jurgitos Rimeikienės, Ingridos Mikužytės, Lino Dūdžio, Giedrės Norvilienės, Valerijaus Laušo, Anos Karšul, Rolando Bužinsko, Evelinos Petraitienės, Ingos Vaišvilienės, Monikos Lapukaitės, Vaidos Motiejūnienės, Jurgitos Maksimenko-Šėlienės, Jurgitos Petrauskienės, Ramūno Keidūno.

Pirmą kartą atrankoje dalyvavusių teisėjų padėjėjų I.Mikužytės, L.Dūdžio, G.Norvilienės, R.Bužinsko žinios pretendentų į teisėjus egzamino metu įvertintos devynias balais.

Komisijos vertinimai prezidentės nesaisto. Šalies vadovė teisėju gali paskirti bet kurį iš atrinktų kandidatų, taip pat galimas ir toks variantas, kai nepaskiriamas nė vienas atrinktas pretendentas.