Pasak NŽT direktorės pavaduotojo Sauliaus Mocevičiaus, tarnyba fiksuos, kiek gyventojų kiekvieną antradienį atvyksta  konsultuotis su NŽT specialistais.

„Žiūrėsime reakcijas, žmonių srautus. Jei būtų ir poreikis kažkokia kitokia imtimi koreguoti tą gyvą aptarnavimą, jei toks poreikis būtų, automatiškai pagalvotume apie poreikį koreguoti gyvo aptarnavimo intensyvumą“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete sakė S. Mocevičius.

„Pastebėsim, koks yra to srauto poreikis. Jei bus poreikis didesnis, matysime, kad nutįsta eilės prie mūsų padalinių durų, reikės peržiūrėti dėl to intensyvumo pakeitimo“, – teigė jis.

Nuo šių metų įsigaliojus Žemės įstatymo pataisoms ir valstybinę žemę patikėjus savivaldybėms, vietoj 50-ies teritorinių NŽT padalinių liko penkios stambesnės institucijos apygardos.

Nuo balandžio 2-osios į 46 buvusius padalinius kiekvieną antradienį atvyks NŽT specialistai, kurie gyventojus aptarnaus gyvai.

Atnaujinti konsultavimą nuspręsta sulaukus skundų, kad vien NŽT konsultacijų telefonu ar elektroniniu paštu nepakanka.

 

Pasak aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės, atnaujinti konsultavimą nuspręsta sulaukus skundų, kad vien NŽT konsultacijų telefonu ar elektroniniu paštu nepakanka.

NŽT atstovo teigimu, kassavaitinėse konsultacijose dalyvaus visų sričių specialistai.

„Bus ir žemės tvarkymo administravimo srities specialistai, ir kadastro srities specialistai, ir patikėtinių priežiūros, ir kiti. Realiai nė vienos temos nepadengtos konsultavimo metu nebus“, – kalbėjo S. Mocevičius.

Jis sutiko, kad nebelikus galimybės su tarnybos specialistais susitikti kasdien žmonėms reikia pereinamojo laikotarpio, tačiau pabrėžė, kad panaikinus teritorinius padalinius turėtų pagerėti NŽT konsultacijų kokybė.

„50-yje teritorinių skyrių kiekvienas darbuotojas iki pertvarkos turėjo išmanyti 50 administracinių paslaugų, terminų, gebėti konsultuoti (...). Praktiškai buvo labai didelė kritika šitam darbų kiekiui, nes darbuotojas gerai tokio kiekio informacijos negali valdyti ir tada prasideda ir nevienodos praktikos, netikslus konsultavimas“, – sakė S. Mocevičius.

NŽT kovo pabaigoje pranešė, kad tarnybos darbuotojai į buvusius padalinius atvykusiems interesantams suteiks bendro pobūdžio informaciją tarnybos kompetencijos klausimais, registruos dokumentus.

Nuo šių metų įsigaliojus Žemės įstatymo pataisoms, vasario 1-ąją valstybinės žemės valdymas galutinai perduotas šalies savivaldybėms.

Kaip antradienį pranešė NŽT, pirminiais duomenimis nustatyta, kad dalyvaujant buvusiems tarnybos darbuotojams galėjo būti suklastoti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai dėl daugiau kaip 87 ha žemės perleidimo privatiems asmenims.

Atliekant tyrimą nustatyti keli nuosavybės atkūrimo dokumentų klastojimo atvejai viename iš buvusių NŽT šiaurės rytų Lietuvos teritorinių padalinių, o vėliau suklastotų dokumentų pagrindu nuosavybė atkurta skirtinguose Lietuvos rajonuose.

Tokiu nusikalstamu būdu valstybei padaryta žala gali siekti nuo 0,5 iki 1 mln. eurų.

Dėl šių epizodų tarnyba kreipėsi į prokuratūrą prašydama atlikti ikiteisminį tyrimą. Prokuratūrai pateikta išsami, susisteminta informacija dėl dokumentų klastojimo ir neteisėtai priimtų nuosavybės atkūrimo sprendimų.

„Vidinis tyrimas atskleidė, kad nusikalstamu būdu, įžūliai ir akivaizdžiai klastojant dokumentus, be jokio teisėto pagrindo valstybės turtas perduotas privatiems asmenims“, – sakė laikinoji NŽT vadovė Giedrė Ričkutė.

Anot jos, tikimasi, kad prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatys visus šioje nusikalstamoje schemoje dalyvavusius asmenis ir „ne tik patrauks juos atsakomybėn, bet ir ambicingai gins viešąjį interesą užtikrinant valstybei padarytos žalos atlyginimą.“

Pirminiais duomenimis, visi darbuotojai, dalyvavę klastojant dokumentus, šiuo metu tarnyboje nebedirba.

NŽT žada tęsti vidinį tyrimą, siekdama išsklaidyti abejones, ar nebuvo daugiau panašių dokumentų klastojimo atvejų.

Metų pradžioje prognozuota, kad bus 12,1 tūkst. tokių sutarčių, tačiau didesnį skaičių lėmė laikino žemės naudojimo valdymo formos atsisakymas, pranešė NŽT.

Šia pertvarka siekta vietoj laikino žemės naudojimo valstybinę žemę perduoti valdyti pagal nuomos sutartis.

Remiantis gautais prašymais, iki 2023 metų pabaigos įteisinant žemės nuomos santykius suprojektuota 2186 ha bendro ploto žemės sklypų nuomai iš valstybės. Iš šio ploto miestelių teritorijose suprojektuota 340 ha ploto sklypų vietoj laikino naudojimo žemės sklypų žemės ūkio veiklai.

Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį, jo priedą sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą.

Labiausiai – 4,6 karto – augo pajamos iš valstybinės žemės nuomininkų už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jos siek4 11,1 mln. eurų. Dukart padidėjo ir pajamos už sutikimų ir pažymų išdavimą bei kitos pajamos, pranešė NŽT

Pajamos už valstybinės žemės pardavimą siekė 59,5 mln. eurų – 24 proc. daugiau nei buvo planuota.

Per 2023 metus valstybės biudžetas gavo 45,3 mln. eurų, savivaldybių biudžetams buvo pervesta 28,4 mln. eurų.

Savivaldybės pajamas sudarė įplaukos už valstybinės žemės pardavimus ir už leidimus valstybinės žemės nuomininkams už galimybę statyti valstybinėje žemėje naujus ir rekonstruoti esamus statinius bei įrengimus.

Valstybės biudžeto pajamos iš žemės pardavimo buvo 13,2 proc. didesnės nei planuota, o savivaldybių pajamos iš žemės pardavimo – 39,1 proc. didesnės nei planuota.

„Ieškant sklypo naujai mokyklai, darželiui, baseinui,  dažnai susidurdavome su restitucijos procesu – pirmiau reikėjo grąžinti gyventojams jų senelių, tėvų turėtą žemę. Pagaliau grąžintinų sklypų projektavimą baigėme ir nauji sklypai grąžinimui nebebus formuojami, todėl turėsime daugiau laisvės planuojant gyventojams būtiną infrastruktūrą“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybė vien nuo 2018 metų Nacionalinei žemės tarnybai perdavė 1521 naują valstybinės žemės sklypą, iš jų 1378 skirti individualiai gyvenamajai statybai ir 143 –169,46 ha bendro ploto komercinei, gamybinei ar pramoninei veiklai. Tiek užtektų atkurti žemės nuosavybę 2790 gyventojų. Tai yra beveik 2,5 karto daugiau sklypų nei yra laukiančiųjų eilėje, todėl žmonės galės pasirinkti.

Nauji valstybinės žemės sklypai suprojektuoti įvairiose Vilniaus miesto teritorijos dalyse, individualiai gyvenamajai statybai suformuoti toliau nuo centro esančiuose rajonuose – Naujojoje Vilnioje, komercinės ar pramoninės paskirties sklypai – Naujininkuose.

Sudėtingas žemės nuosavybės atkūrimo procesas vyko iki nacionalizacijos buvusiuose rėžiniuose kaimuose, kurie šiuo metu jau seniai tapę miesto dalimi. Juose žemė gyventojams buvo padalinta įvairaus dydžio rėžiais ir nebuvo suformuota atskirų sklypų, todėl grąžinimas buvo komplikuotas. Tačiau pagaliau ir šiose vietovėse sklypų projektavimas taip pat baigtas. Buvusiems savininkams ar paveldėtojams rėžiniuose kaimuose buvo grąžinta natūra apie 910 ha žemės.

Gyventojai, kurių pageidaujama susigrąžinti žemė teisės aktų nustatyta tvarka priskirta valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinta natūra, gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašyti kompensuoti už tokią žemę mišku. Jei ir to pretendentai nepadarys, Nacionalinė žemės tarnyba priims sprendimą išmokėti kompensaciją pinigais.

Daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji valstybinės žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.

Užbaigti restitucijos procesą Savivaldybei buvo itin svarbu, nes pasikeitus įstatymui nuo šių metų sausio 1 d. miestų ir miestelių teritorijose valstybinės žemės patikėtiniais tampa nebe Nacionalinė žemės tarnyba, o pačios savivaldybės.

Vilniaus miesto savivaldybei užbaigus sklypų projektavimą, tolimesnes nuosavybės teisių atkūrimo procedūras toliau vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.

Savivaldybėms aplinkos ministro įsakymu perduodamos pareigybės, susijusios su miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės valdymu, o inspekcijai – žemės naudojimo kontrolės bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentų priežiūros, pirmadienį pranešė ministerija.

Be to, NŽT nuo 65 iki 19 sumažės skyrių. Teritorinių skyrių skaičius mažėja nuo 50 iki penkių. Nauji Žemės tvarkymo ir administravimo skyriai steigiami apskričių pagrindu – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.

Ministerijos teigimu, NŽT struktūroje atskiriamos specialiosios ir bendrosios veiklos sritys, paskirstomos vadovybei tenkančios veiklos koordinavimo ir kontrolės funkcijų apimtys bei nustatomi valdymo ryšiai. Liks dvi direktoriaus pavaduotojų pareigybės.

Anot ministerijos, funkcijų centralizavimas NŽT užtikrins vienodą žemės tvarkymo ir administravimo praktiką, eliminuos korupcijos rizikas.

Siekiant išvengti funkcijų dubliavimo įstaigos viduje, steigiami padaliniai, kurie tikrins ir tvirtins žemės sklypų kadastro duomenis, užtikrins NŽT rengiamų teisės aktų kokybę ir atstovavimą teismuose, prižiūrės matininkų, geodezininkų ir žemėtvarkos planavimo specialistų veiklą, teigiama pranešime.

Lietuvos vandenys – be anomalijų

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atliks teritorinių vandenų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose gravimetrinius matavimus.

Oficialiai teigiama, kad tai yra žemės formos laisvojo kritimo pagreičio matavimai žemės gelmių ir viršutinio sluoksnio sandarai nustatyti. Tokie matavimai yra reikšmingi ir jūrinei navigacijai.

Tiek Kuršių marios, tiek Baltijos jūra yra palyginti ramūs vandens telkiniai. Neatrodytų, kad juose vyksta kokios nors anomalijos ar intensyvūs aplinkos pokyčiai. Nors kartais Baltijos jūra ir pateikia kokių nors netikėtumų.

Pasirinks kontrolinius taškus

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teigia, kad gravimetriniai matavimai Baltijos jūros šelfe ir Kuršių marių Lietuvos vandenyse atliekami norint parengti tokių matavimų katalogą.

Tokie matavimai atliekami tam tikro ilgio linijose pasirenkant kontrolinius taškus. Po to atliekamas matematinis matavimų apdorojimas.

Praeityje yra kilę diskusijų, kad Lietuvos vandens telkinius reikėtų gerai išžvalgyti ir jei jų žemės gelmėse yra naudingų iškasenų, jas įsisavinti.

Įprastai matuojama geodeziniais GNSS imtuvais ir batimetriniu matavimu, pastarasis fiksuoja vandens telkinio dugno formą, gylį, nustatomos ir geodezinės koordinatės, elipsoidės ir paviršiaus aukščiai.

Dar 2015 m. Lietuva yra perėjusi prie naujos teritorijos aukščių sistemos LAS07 ir sunkio sistemos LSS07. Aukščio sistema Lietuvoje susijusi su Baltijos jūros aukščių sistema. Jei apie kokią nors vietovę Lietuvoje teigiama, kad ji yra tiek ir tiek metrų virš Baltijos jūros lygio, tai apie pačios Baltijos ir Kuršių marių konkrečios vietos gylius bus teigiama, kad yra tiek ir tiek metrų žemiau Baltijos jūros lygio.

Žvalgyba dėl naudingų iškasenų?

Gali kilti klausimas, kodėl dabar prireikė atlikti Baltijos jūros šelfo ir Kuršių marių Lietuvos vandenų gravimetrinius matavimus?

Viena iš gravimetrijos tyrimų priežasčių arba siekių būna ir žvalgybinio pobūdžio, kai jūros dugne siekiama surasti naftos, dujų, druskų ir kitų naudingų iškasenų telkinius.

Kol kas bent oficialiai nenuskambėjo, kad Lietuva turi kokių nors tikslų Baltijos jūroje ar Kuršių mariose išgauti naftos produktų ar kitų iškasenų.

Praeityje yra kilę diskusijų, kad Lietuvos vandens telkinius reikėtų gerai išžvalgyti ir jei jų žemės gelmėse yra naudingų iškasenų, jas įsisavinti. Buvo teigiama, kad jei to nepadarys Lietuva, tą gali padaryti Rusija iš Kaliningrado srities. Mat žemės gelmėse, skirtingai nei ant jos paviršiaus, nėra jokių valstybių sienų, o naftos telkiniai gali būti susijungę.

Lietuva maždaug prieš 20 metų, tiksliau 2002 m., yra vykdžiusi palyginti primityvius geologinius matavimus Kuršių mariose. Tuomet iš Rusijos Kaliningrado srities buvo samdomas specialus laivas, kuris į žemės gelmes siųsdavo impulso signalus ir gaudydavo juos atgal grįžtančius. Pagal signalus buvo galima spręsti apie kiaurymes žemės gelmėse po Kuršių mariomis, kur ir gali būti naftos ar kitų naudingų iškasenų telkiniai.

„Tai vadinamieji nurašyti automobiliai, tačiau jie dar tikrai labai pravers. Kai kurie Ukrainoje dar bus paremontuoti, kai kurie iš karto pasitarnaus gydytojams, pafrontės teritorijoje besidarbuojantiems savanoriams“, – „Kauno dienai“ sakė labdaros ir paramos fondo „Pagalbos sparnas“ vadovas, atsargos rezervo pulkininkas Algis Šimoniūtis.

Tai vadinamieji nurašyti automobiliai, tačiau jie dar tikrai labai pravers.

Pasak jo, į Dnipropetrovsko apskrityje esantį paskirties punktą automobiliai bus nugabenti maždaug po dviejų savaičių.

„Labdarą ir humanitarinę pagalbą Ukrainai teikiame nuo 2014 m., todėl gerai žinome kelių tinklą ir, aišku, ukrainiečių poreikius“, – pabrėžė A.Šimoniūtis.

„Pagalbos sparnas“ įkurtas 2014 m. Karo metu į Lietuvą, Vokietiją, Austriją iš pafrontės zonos evakavome per 3 tūkst. vaikų. Į reabilitacijos vietas vežame karius, padedame neįgaliesiems, senjorams“, – sakė vadovas.

Kartu su partneriais „Pagalbos sparnas“nuo 2014 m. į Ukrainą nugabeno daugiau nei 5 tūkst. t humanitarinės pagalbos.

Streiko iniciatorių rašte Aplinkos ministerijai rašoma, kad NŽT įsivyravo darbo teisės pažeidimai ir psichologinis smurtas. Netinkamai planuojama ir organizuojama veikla kelia sumaištį, įtampą, sukelia sveikatos sutrikimų, vyrauja visuotinės baimės atmosfera. Profsąjunga reikalauja, kad laikinasis tarnybos vadovas Saulius Mocevičius paliktų postą.

„Pirmas ir pagrindinis reikalavimas – norime, kad būtų paskirtas vadovas, ne laikinas, o nuolatinis. Laikinas vadovas pas mus yra nuo 2021 metų gruodžio (...). Yra daug įtampų, Vidaus reikalų ministerija atliko tyrimą, užfiksavo mobingo apraiškas, darbo teisės pažeidimai, psichologinis spaudimas, jis ateina iš vadovybės“, – BNS sakė NŽT profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis.

Profsąjunga taip pat prašo skirti pakankamą finansavimą, darbuotojams atlyginti už viršvalandžius, taip pat atstatyti „užšaldytą“ 5 proc. darbo užmokesčio krepšelį ir iš šių lėšų nemokėti išeitinių išmokų.

Be to, reikalaujama supažindinti darbuotojus su numatoma nauja struktūra, rengti ne daugiau kaip du posėdžius per dieną, neskirti užduočių po darbo, pietų pertraukų metu, savaitgaliais ir švenčių dienomis, pradėti derybas dėl kolektyvinės sutarties, o NATO viršūnių susitikimo metu visiems Vilniuje dirbantiems darbuotojams leisti dirbti nuotoliniu būdu.

„Streikas Nacionalinėje žemės tarnyboje vyks trimis etapais. Pirmajame etape, nuo birželio 1 dienos pasirinkta lengviausia, švelniausia streiko forma, taip vadinamas „work to rule“ arba „itališkasis streikas“, – pranešime teigė A. Gelžinis.

Anot jo, tai reiškia, kad darbuotojai neatliks daugiau negu reikalaujama pagal sutartį ar darbo taisykles ir griežtai laikysis darbo laiko, nedirbs viršvalandžių, nevykdys jiems nebūdingų funkcijų ir perteklinių reikalavimų.

Pasak profsąjungos, jei į reikalavimus nebus atsižvelgta iki liepos 1 dienos, bus organizuojamas įspėjamasis streikas.

Aplinkos ministerija naujo NŽT vadovo konkursą žada skelbti vasarą

NŽT pusantrų metų neturint nuolatinio vadovo, Aplinkos ministerija žada konkursą į šias pareigas skelbti vasarą.

„Šioje Seimo sesijoje yra laukiama sprendimo dėl Žemės įstatymo pataisų, kurios išgrynina Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, tuomet atitinkamai bus tvirtinama nauja tarnybos struktūra ir iškart po to bus skelbiamas vadovo konkursas. Visa tai turėtų įvykti šią vasarą“, – BNS ketvirtadienį teigė aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė.

Nuo 2021 metų gruodžio įstaigai laikinai vadovauja Saulius Mocevičius.

Streiko iniciatorių rašte Aplinkos ministerijai rašoma, kad NŽT įsivyravo darbo teisės pažeidimai ir psichologinis smurtas. Netinkamai planuojama ir organizuojama veikla kelia sumaištį, įtampą, sukelia sveikatos sutrikimų, vyrauja visuotinės baimės atmosfera.

Profsąjunga taip pat prašo skirti pakankamą finansavimą, darbuotojams atlyginti už viršvalandžius, taip pat atstatyti „užšaldytą“ 5 proc. darbo užmokesčio krepšelį ir iš šių lėšų nemokėti išeitinių išmokų.

Ministro patarėja sako, kad su NŽT profsąjunga nuolat vyksta dialogas.

„Antradienį taip pat yra numatytas aplinkos ministro Simono Gentvilo susitikimas su profsąjungos atstovais, siekiant išsigryninti visus neaiškumus“, – sakė A. Žilinskienė.

Ji pabrėžė, kad NŽT atstovai dalyvavo darbo grupės veikloje dėl NŽT pertvarkos, buvo įtraukti į visą procesą.

Pasak profsąjungos, jei į reikalavimus nebus atsižvelgta iki liepos 1 dienos, bus organizuojamas įspėjamasis streikas.

Moka mokesčius

Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos esmė – servituto nustatymas. To prireikė kauniečiui Gintarui Velavičiui, kuris S.Daukanto gatvėje turi grožio saloną, o šalia – lauko aikštelę. Ne vienus metus G.Velavičius iki savo patalpų važiuodavo iš Kęstučio gatvės per daugiabučio kiemą, nes S.Daukanto gatvė yra pėsčiųjų zona.

Problema kilo, kai Kęstučio g. 55 namo gyventojai bendru sutarimu apsisprendė oficialiai susitvarkyti namui priklausančio kiemo ribas ir jas aptvėrė tvora.

Teisme gyventojams ir minėtame name esančiai bendrovei „Balzamita“ atstovaujantys advokatai, taip pat į teismo posėdį atvykę keli gyventojai nurodė, kad NŽT išdavė sąlygas, jie kreipėsi į bendrovę „Inventora“, kuri parengė kiemo planą. Ir nors kiemo planas persidengė su G.Velavičiui priklausančia lauko aikštele, NŽT palaimino kiemo ribas lyg niekur nieko.

Įdomu tai, kad Kauno miesto savivaldybė laiko G.Velavičių lauko aikštelės savininku ir siunčia priminimus susimokėti mokesčius – tai jis ir daro, tačiau, mažiausiai dvejus metus mokėdamas mokesčius, negali patekti į jam nuosavybės teise priklausančią lauko aikštelę.

Dar įdomu, kad dalis G.Velavičiui priklausančios lauko aikštelės išeina į S.Daukanto gatvę, tačiau Kauno savivaldybė, rekonstruodama gatvę, taip pat nematė privačiam asmeniui priklausančios dalies, nuardė ten buvusią gėlių klombą ir užklojo granito plokštėmis.

Ieškinys: G.Velavičius aiškina 2012 m. nusipirkęs patalpas kartu su lauko aikštele, tačiau naudotis ja negali bene dvejus metus ir tikisi servituto teisės. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tad teisme G.Velavičius stoja prieš gana didelę armiją – NŽT, kuri teismui pateikė priešieškinį ir aiškina, kad lauko aikštelė yra sunykusi ir savininkas turi ją išregistruoti, Kauno savivaldybę, gyventojus, įmonę „Balzamita“, kurie palaiko NŽT poziciją.

Užsitvėrė ir praregėjo?

„Jūs stengiatės atimti aikštelę ir uždengti savo klaidą“, – teisme NŽT priešieškinio reikalavimus išregistruoti aikštelę klaida pavadino G.Velavičius.

Kauniečio pateikti Registrų centro išrašai liudija jį esant 65 kv. m lauko aikštelės savininku. Vyras turi ir dar senesnę 2004 m. Registrų centro bylą, kurioje taip pat nubraižytas planelis prie namo, kuriame dabar yra grožio salonas, patvirtina esant lauko aikštelę.

G.Velavičius 2012 m. nusipirko patalpas ir šalia esančią lauko aikštelę. Pirkimo–pardavimo sandorį patvirtino notaras. Nusipirko, turėjo ir naudojosi pats, taip pat buvo patogu, kad į saloną atvykstantiems klientams galėjo pasiūlyti, kur pastatyti automobilį.

2019- ieji tapo nepalankių pokyčių pradžia. Pirmiausia buldozeriu per G.Velavičiaus sklypą ėjo S.Daukanto gatvės rekonstrukcija. „Niekaip nereagavau“, – lakoniškai nukirto G.Velavičius, teisme paklaustas, ką darė, kai rekonstruojant gatvę buvo ardoma gėlių klomba.

„Vienas savivaldybės skyrius mato G.Velavičių kaip savininką, tačiau, rengiant rekonstrukcijos projektą, skaitmeniniai kadastriniai žemėlapiai nerodė, kad aikštelė kažkam priklauso“, – teisme aiškino savivaldybės atstovė.

Vėliau „Kauno dienai“ kaunietis paaiškino nenorėjęs veltis į ginčus su miesto savivaldybe dėl nedidelio lopinėlio. „Be to, ir taip akivaizdu, kad čia gatvė, o tas išsikišimas likęs nuo senų laikų“, – poziciją dėl S.Daukanto gatvės rekonstrukcijos aiškino G.Velavičius.

Situacija tapo visiškai nebejuokinga, kai Kęstučio gatvės gyventojai pagal jiems parengtą detalųjį planą kiemo ribas apsitvėrė tvora. G.Velavičius neabejoja, kad kai kurie, nors gal tikrai ne visi, gyventojai žinojo, kad gabaliukas iš S.Daukanto gatvės pusės tarp S.Daukanto g. 3 ir Kęstučio g. 55 namų, yra jo.

Paradoksalu, bet, anot G.Velavičiaus, dar kurį laiką jis netgi turėjo telefono numerį, kuriuo paskambinus jam atsidarydavo gyventojų įrengtas automatinis kelio užtvaras. Gyventojų noras apsitverti kiemo ribas suprantamas – šis kiemas visada garsėjo tuo, kad automobilius čia stato visi miestiečiai, nenorintys mokėti už automobilių parkavimą.

Vieta: S.Daukanto gatvėje tarp namų esančios aikštelės likimas – teismo rankose. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Neleido atstatyti

Ginčo priežastimi tapusioje aikštelėje tilptų gal du automobiliai. Ar tikrai toks lopinėlis vertas tiek nervų, sveikatos, bylinėjimosi išlaidų patiems ir valstybei, tiksliau, mokesčių mokėtojams?

G.Velavičius teismui pateikė pastebėjimus dėl galimo suinteresuotumo. Šių metų kovo 2 d. jo pasamdyti darbininkai atvyko sutvarkyti asfalto dangos jam priklausančioje lauko aikštelėje. Tačiau šių darbų jie negalėjo atlikti.

Anot G.Velavičiaus, atėjo įmonei „Balzamita“ atstovaujantis advokatas Žydrūnas Ambrizas ir išvijo darbininkus, grasindamas iškviesti policiją. Advokatas esą reikalavo statybos leidimų, nors, pagal statybos reglamentą, leidimas reikalingas keičiant paskirtį ar vaizdą.

Dėl nuosavybės teise priklausančios lauko aikštelės kovojantis kaunietis įsitikinęs, kad advokatas suinteresuotas aikštelės dalimi dar ir dėl to, kad yra bendrovės „Balzamita“ savininkės vyras – tai Ž.Ambrizas teisme patvirtino. G.Velavičius teismui pateikė nuotraukų, kuriose esą užfiksuotas Ž.Ambrizas prie automobilio, pastatyto aikštelėje, dėl kurios kilo ginčas.

Per gatvės rekonstrukciją nuardžius klombą liko žemės, tai darbininkų paprašiau, kad bent skaldos užpiltų.

Stebint įvykių chronologiją, praėjus maždaug mėnesiui, kai darbininkams buvo neleista sutvarkyti asfalto dangos, NŽT Kauno miesto skyrius atliko patikrinimą ir surašė aktą.

Specialistai mato, kad 12,5 kv. m aikštelė yra S.Daukanto gatvėje ir dengta plytelėmis, o likusioje 52,5 kv. m dalyje – skalda ir žvyras. Jie nurodo, kad, įvertinus tikrinamą inžinerinį statinį – lauko aikštelę, kurios danga buvo asfaltbetonis, jo neišliko.

Reikalavimas išregistruoti

Tikėtina, kad šis faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas leido NŽT prašyti teismo įpareigoti G.Velavičių sunykusią lauko aikštelę savo lėšomis išregistruoti iš Registrų centro. NŽT atstovas šią poziciją teisme patvirtino.

Tačiau G.Velavičius baksnoja į dalyje aikštelės išlikusią asfalto dangą – maždaug 9 kv. m, kurios patikrinimo metu nematė NŽT specialistai. „Kadangi šioje vietoje, kur dabar yra skalda, buvo klomba, o per gatvės rekonstrukciją, ją nuardžius, liko žemės, darbininkų paprašiau, kad bent skaldos užpiltų, jie tai ir padarė. Kitoje dalyje aikštelės liko asfalto danga“, – aiškina G.Velavičius.

Be kita ko, buvo suorganizuotas teismo išvažiuojamasis posėdis, kad būtų galima vietoje apžiūrėti ginčo objektą – kiek aikštelės išlikę ir kaip vizualiai aikštelė patenka į gyventojų kiemo planą.

Palaikydamas NŽT poziciją, „Balzamitos“ advokatas pareiškė: „Kaip nustatyti servitutą į daiktą, kurio nėra?“ Jis tvirtino, kad, prieš gyventojams įrengiant automatinį atitvarą, šiame kieme automobilius statė visi norintys, todėl esą niekas nežinojo, kad ta vieta priklauso G.Velavičiui.

Tiesa, G.Velavičius teismui nurodė, kad savo lauko aikštelę buvo atitvėręs, tačiau atitvarai buvo nupjauti, o paskui toje vietoje esą atsirado kaimyno ir advokato Ž.Ambrizo automobiliai. Savo žodžiams patvirtinti G.Velavičius teismui pateikė nuotraukų.

Pažymėti neturėjo

Tikėtina, kad šio ginčo nereikėtų narplioti teismui, jei NŽT būtų mačiusi, jog 65 kv. m. lauko aikštelė tarp S.Daukanto g. 3 ir Kęstučio g. 55  namų yra privati nuosavybė, – tai patvirtina Registrų centro duomenys. Panašu ir tai, kad prievolės kažkaip dar pažymėti lauko aikštelės neturėjo ir G.Velavičius.

1995 m. pradėtas kurti skaitmeninis kadastro žemėlapis. Nuo 2000 m., pažymint žemės sklypus skaitmeniniame kadastro žemėlapyje, buvo pradėtas naudoti skaitmeninis ortofotografinis žemėlapis, sudaręs galimybę daug tiksliau pažymėti žemės sklypus kadastro žemėlapyje.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tačiau NŽT išaiškinime „Kauno dienai“ nurodyta, kad jeigu aikštelė – inžinerinis statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, jis nebuvo rekonstruotas ar atliktas jo remontas, prievolės atlikti kadastrinius matavimus nėra.

„Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitališkai remontuoti (...) taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais“, – patvirtino ir Registrų centro Komunikacijos skyriaus atstovas spaudai Mindaugas Samkus.