„Planų keisti (susitarimo – BNS) nėra. Susitarimas galioja tik metus, tai yra labai svarbus dokumentas prie kurio ilgai dirbo visos politinės parlamentinės partijos ir tikrai nėra poreikio šiandien keisti nacionalinį susitarimą“, – BNS penktadienį sakė J. Šiugždinienė.

Taip ji kalbėjo po šią savaitę vykusio nacionalinį susitarimą dėl švietimo pasirašiusių partijų susitikimo.

„Vyko tradicinis mūsų priežiūros grupės susitikimas. Rugsėjo 1 dieną suėjo metai, kuomet mes pasirašėme susitarimą ir susitikimo metu mes apžvelgėme, kas įgyvendinta, kaip sekasi, peržiūrėjome darbus, aptarėme iššūkius ir taip aptarėme tolesnio moderavimo klausimą“, – nurodė J. Šiugždinienė.

Pasak jos, vienas iš susitarimo tikslų yra sutarti dėl svarbių darbų ir krypčių, kurios tęstųsi ir pasikeitus Vyriausybei.

Buvusios švietimo ministrės teigimu, susitikime dalyvavo visų politinių partijų atstovai išskyrus Darbo partiją ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

„Darbo partijos atstovė negalėjo dalyvauti dėl asmeninių priežasčių“, – sakė ji.

Opozicinė Darbo partija praėjusią savaitę paskelbė, kad partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos nėra vykdomas, todėl ketina svarstyti apie pasitraukimą iš jo.

J. Šiugždinienė sakė, kad „darbiečių“ pasitraukimo klausimas susitikime nebuvo aptartas – pasak politikės, toks žingsnis būtų lengviausia išeitis, bet nepasitarnautų srities stabilumui.

„Noriu pabrėžti, kad šitas susitarimas yra labai svarbus, nes tai yra kultūra, kurios mes turėtumėme siekti. Ypatingai švietimo srityje mes turime užtikrinti tą stabilumą, aiškią, ilgalaikę kryptį“, – teigė J. Šiugždinienė.

2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.

Jį pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos atstovai. Praėjusių metų birželį prie susitarimo prisidėjo opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Apie galimą pasitraukimą iš susitarimo „darbiečiai“ pranešė po susitikimo su streikuoti ketinančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku. Jo organizacija reikalauja, kad atlygis pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo būtų didinamas 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., taip pat reikalaujama klasėse mažinti mokinių skaičių.

Profsąjunga planuoja rugsėjo viduryje rengti įspėjamąjį streiką, o nepavykus sutarti dėl reikalavimų iki rugsėjo pabaigos – ir tikrąjį.

Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.

„Partijų susitarime dėl gynybos yra įtvirtinta nuostata, kad NSGK su partijų atstovais ir ekspertais kartą per metus įvertina, kaip įgyvendinamas šį susitarimas. Mes vykdom šią nuostatą, pirmas kartas, metams praėjus, vykdom partijų priežiūrą, kaip susitarimas įgyvendinimas“, – BNS sakė Seimo NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Pernai liepos 15 dieną susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo pasirašė aštuonių parlamentinių partijų atstovai. Vėliau prie susitarimo prisijungė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, iš pradžių dokumento nepasirašiusi, nes iš principo oponavo valdančiųjų politikai.

Partijos susitarimu įsipareigojo krašto apsaugai skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.

Liepą „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis nedalyvavo parlamentinių partijų vadovams pasirašant susitarimą, nes, anot jo, valdantieji neatsisakė planų svarstyti visuomenę skaldančių projektų.

Politiko teigimu, per partijos tarybos posėdį penktadienį nutarta prisidėti prie susitarimo matant valdančiųjų ginčus dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.

„Mes dalyvavome rengiant šį susitarimą, o jo nepasirašėme dėl to, kad ten yra parašai žmonių, kuriais negalime pasitikėti, kurie Lietuvai daro labai daug žalos savo liberaliais sprendimais, užsienio politika. Aš nepasirašysiu šalia jų, o pasirašysiu dokumentą atskirai ir jį galės padėti šalia“, – penktadienį BNS sakė R. Karbauskis.

Aš nepasirašysiu šalia jų, o pasirašysiu dokumentą atskirai ir jį galės padėti šalia.

Planuojama, kad LVŽS pirmininko parašas bus ant atskiro lapo su prierašu, jog partija remia susitarime išdėstytoms pozicijoms.

„Jeigu jie norės, galės pridėti tai kaip priedą, nenorės, galės nepridėti. Bet niekas nebegalės manipuliuoti, kad mes neva galbūt nepalaikome kokių nors sprendimą dėl krašto apsaugos“, – pabrėžė R. Karbauskis.

Anot jo, būtent „valstiečių“ sprendimai lėmė, kad pirmą kartą krašto apsaugai buvo skirtas 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimas.

Susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo liepą pasirašė aštuonių parlamentinių partijų atstovai.

Pagal jį įsipareigota krašto apsaugai išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių, spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Naujasis susitarimas galios iki 2030 metų.

Politikas akcentuoja, kad šiuo partijų nacionaliniu susitarimu siekiama ne tik sutarti dėl tolesnio finansavimo gynybai, tačiau konceptualizuoti požiūrį į nacionalinį saugumą ir gynybą.

„Aš pakoordinuosiu šį procesą, jau išsiunčiau laiškus visoms mūsų parlamentinėms frakcijoms, kad deleguotų žmones po vieną arba du į platformą, kur mes derinsime nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimo tekstą“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Pasak NSGK pirmininko, frakcijų paprašyta savo atstovus deleguoti iki kovo 11 d. L. Kasčiūnas tikisi, kad šį susitarimą pavyks parengti ir pasirašyti per mėnesį laiko.

„Norėčiau per mėnesį galbūt net jau turėti susitarimą“, – informavo NSGK pirmininkas.

Norėčiau per mėnesį galbūt net jau turėti susitarimą.

Visgi politikas akcentuoja, kad šioje situacijoje svarbiausiai yra susitarimo kokybė. L. Kasčiūno teigimu, siekis yra atnaujintu nacionaliniu susitarimu konceptualizuoti požiūrį į nacionalinį saugumą ir gynybą.

„Ten būtų principiniai sutarimai dėl gynybos dalykų, aišku, dėl gynybos finansavimo, bet mes norime pažiūrėti į nacionalinį saugumą ir gynybą šiek tiek giliau ir konceptualiau. Tai yra visuotinės gynybos principas, mes jį deklaruojame, kaip jis praktiškai atrodo, Šaulių sąjunga, kaip mes ją matome visi kartu, kur link judame, kaip matome savanorių pajėgas, partizaninis judėjimas, pilietinis pasipriešinimas, gynybos visuotinumas, priimančiosios valstybės statusas“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Pavyzdžiui, anksčiau „socdemai“ sakydavo: mes tik už profesionalią kariuomenę. Vadinasi, jokio visuotinio šaukimo. Tai dėl visuotinio šaukimo reikėtų apsispręsti. Buvo skirtys, dabar gal jų nebus, tai mes ir turėsime aptarti“,– pridūrė jis.

ELTA primena, kad dėl Kremliaus pradėto karo Ukrainoje Lietuvos krašto apsaugai planuojant skirti papildomai ketvirtį milijardo eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad parlamentinės partijos sutarė deleguoti savo narius atnaujinti susitarimą dėl gynybos.

Premjerė teigia, kad visos parlamentinės frakcijos sutaria dėl poreikio dar šiais metais didinti finansavimą krašto gynybai.

Apie tokio dokumento būtinybę užsiminė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda bei premjerė Ingrida Šimonytė. Eltos kalbinti parlamentinių partijų vadovai taip pat vieningai pareiškė, kad jaučiama bendros užsienio politikos strategijos stoka, todėl formaliai pasirašytas atnaujintas susitarimas padėtų, pasak jų, siekti bendresnės politikos. Visgi parlamentarai pabrėžia, kad susidariusios vidinės trintys gali tapti kliūtimi siekiant bendro sutarimo.

Nors gausiausiai parlamentarų turinčios konservatorių frakcijos seniūnė taip pat akcentavo, kad poreikis yra, Užsienio reikalų komiteto pirmininkė, konservatorė Laima Liucija Andrikienė laikosi priešingos pozicijos. Jos teigimu, dar praėjusiais metais Seimo pritarimo sulaukusioje rezoliucijoje dėl užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių ir tęstinumo yra išdėstyti užsienio politikos prioritetai ir strateginė kryptis, todėl pagrindinis dėmesys šiuo metu turėtų būti skiriamas komunikacijos stiprinimui.  

L. Andrikienė: sunkiai įsivaizduoju, ką prie rezoliucijos galėtume pridėti

L. Andrikienės teigimu, nors 2014-2020 m. sudarytas tarpparlamentinis susitarimas dėl Lietuvos užsienio politikos strategijos jau kurį laiką negalioja, tarp partijų formaliai praėjusiais metais sudaryta rezoliucija atlieka kone analogišką funkciją.

„Seimas, pradėjęs savo darbą, milžiniška balsų dauguma priėmė rezoliuciją dėl LR užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių ir tęstinumo. Jei jai pritarėme milžiniška balsų dauguma, tai kokį mes naują susitarimą darysime, ar keisime prioritetus, ar tik padailinsime ir pavadinsime kitu vardu?“, – Eltai sakė URK pirmininkė kartu pridurdama, kad sunku įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti naujas dokumentas.

„Aš sunkiai įsivaizduoju, ką prie rezoliucijoje išdėstytų prioritetų ir strateginių krypčių dar galėtume pridėti. Seimas priėmė labai rimtą dokumentą ir dabar, praėjus metams su trupučiu, mes imsime iš esmės peržiūrėti užsienio prioritetus? Būtų neįtikėtina“, – pridūrė L. Andrikienė.

Seimas priėmė labai rimtą dokumentą ir dabar, praėjus metams su trupučiu, mes imsime iš esmės peržiūrėti užsienio prioritetus? Būtų neįtikėtina.

Anot konservatorės, siekiant išvengti nesutarimų, vertėtų svarstyti ne apie naujus susitarimus, tačiau apie tinkamai išvystytą komunikaciją.

„Aš manau, kad norint surasti sąlyčio taškus, jie yra surandami. Ir pagrindinis vaistas – kalbėjimasis. Politika yra kompromisų menas, kai į derybų kambarį ateinama su maksimumu, bet ieškoma kompromiso. Tada galima tikėtis gero rezultato, bet čia yra ir politinės kultūros klausimas, kurios Lietuvoje aš irgi pasigendu“, – kalbėjo L. Andrikienė.

Visgi, jei parlamentinės partijos matytų poreikį parengti naują dokumentą, URK pirmininkė teigia tam neprieštaraujanti.

„Aš poreikio nematyčiau, bet nesu partijos lyderė. Jei bus tokia politinių lyderių valia, tai sėsime prie stalo ir kalbėsimės“, – teigė konservatorė.

Valdantieji: besikeičianti geopolitinė situacija reikalauja susitarimo

Visgi, panašu, kad valdančiųjų parlamentinių partijų vadovai tikisi susitarti dėl vieningos užsienio politikos strategijos. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat pabrėžia šiuo metu galiojančios rezoliucijos svarbą, tačiau, jos nuomone, naujai sudarytas dokumentas būtų tarsi priminimas, kokią kryptį Lietuva yra pasirinkusi.

„Parlamentinių partijų vieningumą dėl užsienio politikos įrodo Seime vieningai priimta rezoliucija dėl Lietuvos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių tęstinumo. Šią rezoliuciją palaikė 112 parlamentarų iš įvairių Seimo frakcijų. Žinoma, pasitaiko, kad opozicija dėl populiarumo vidaus politikoje baksnoja į įsivaizduojamas Vyriausybės klaidas užsienio politikoje. Todėl kartais tenka apgailestauti, kad vieninga užsienio politika tampa galios žaidimų įkaite“,– teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Manau, kad Nacionalinis susitarimas galėtų būti ne tik konceptualus pagrindas dėl užsienio politikos formavimo, bet ir priminimas kai kuriems politikams, kokią kryptį jau seniai yra pasirinkusi Lietuva“, – pridūrė konservatorė.

Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo teigimu, formaliai sudarytas tarpparlamentinis dokumentas padėtų pasiekti sutarimo ne tik tarp partijų, tačiau ir su šalies vadovu.

„Man atrodo, tas susitarimas yra esminis dalykas, kuris padėtų visas diskusijas dėl užsienio politikos nukreipti teigiama linkme, pasiekti tarp partijų ir tarp kitų politikų, taip pat ir prezidento sutarimą dėl užsienio politikos krypties. Visi iš to laimėtų, jei susitarimas būtų atnaujintas. Žinoma, gali būti sudėtinga, nes Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų valstybėse, užsienio politika tapo įdomi ir rinkėjams, ir patiems politikams, bet sėskime prie stalo ir pradėkime dialogą“, – teigė V. Mitalas.

Analogiškos pozicijos laikosi ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, teigiantis, kad užsienio politikos sprendimai privalo būti priimami bendru sutarimu, o ne pavienių valdžios institucijų iniciatyva.

„Nesutarimai šalies viduje rodo, kad susitarimo reikia. Akivaizdžiai besikeičianti geopolitinė situacija taip pat to reikalauja. susitarti turi visi, o ne pavienės valdžios šakos vykdyti savo užsienio politiką, kas kartais šiandien atsitinka“, – teigė E. Gentvilas.

Nesutarimai šalies viduje rodo, kad susitarimo reikia. Akivaizdžiai besikeičianti geopolitinė situacija taip pat to reikalauja.

„Ir sakyti, kad sunku būtų surasti sutarimą, todėl jo net neieškokime, barkimės toliau, tai nėra išeitis. Gana bartis, reikia ieškoti kiekviename žingsnyje sutarimo, tai leistų kasdienius veiksmus vertinti ne per ambicijų prizmę, bet per nacionalinio intereso“, – pridūrė E. Gentvilas.

Opozicija: susitarimas yra reikalingas ne tik partijoms, bet visai Lietuvai

Visgi, panašu, kad opozicinių parlamentinių partijų vadovai poreikiu parengti naują dokumentą neabejoja. Anot Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, susitarimas dėl konkrečių veiksmų ir svarbiausių įsipareigojimų ateityje padėtų išvengti klaidų.

„Nesant susitarimo tarp politinių partijų, įvyko tokios klaidos kaip su Taivaniečių atstovybės įkūrimu, tai iš tikrųjų turime susitarti, kokia linkme užsienio politika turėtų būti nukreipta. Panašu, kad dabar tik kariaujame viešojoje erdvėje, o susitarimo, kaip turėtumėme judėti, nėra, todėl jis tikrai reikalingas“, – kalbėjo V. Fiodorovas.

„Darbiečiui“ antrina ir Socialdemokratų partijos frakcijos (LSDP) seniūnas Gintautas Paluckas, kartu pridurdamas, kad dabartinė vykdoma užsienio politika yra nepriimtina.

„Užsienio politika ilgą laiką buvo grindžiama konsensusu, plačiu sutarimu tarp partijų tam, kad prieš mūsų užsienio partnerius ar kaimynus neatrodytumėme kvailai, kai vieną dieną šnekame vieną, o kitą dieną jau kitą“, – teigė G. Paluckas ir pridūrė, kad susitarti būtų sunku.

„Aišku, sutarimas būtų nepaprastai sudėtingas, nes tai, ką šiandien kolegos konservatoriai daro su užsienio politika, mums labai stipriai yra nepriimtina. Tai, manau, susitarimas yra reikalingas ne tik pačioms partijoms, bet visai Lietuvai“, – kalbėjo G. Paluckas. 

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno Sauliaus Skvernelio nuomone, formaliai sudarytos tarpparlamentinės sutarties poreikis jaučiamas ne tik dėl nesutarimų, tačiau ir dėl nuolat besikeičiančios geopolitinės situacijos.

„Geopolitinė situacija iš esmės yra pasikeitusi, tai, aišku, kad reikia susitarimo, jei norime, kad užsienio politika būtų solidi ir tvari“, – teigė S. Skvernelis kartu pabrėždamas, kad po, anot jo, vienašališkai priimtų sprendimų, susitarimas gali būti sudėtingas. 

„Iniciatyva yra valdančiųjų rankose, o pagrindinis ir atsakingas turėtų būti prezidentas. Nors ir sunku bus tai padaryti po tokių vienašališkų Vyriausybės sprendimų, bet bandyti reikia“, – pridūrė S. Skvernelis.

„Kiek aš atsimenu, buvęs susitarimas eina į pabaigą ir, žinoma, jį reiktų atnaujinti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Tai mes turbūt dar praėjusių metų pavasarį, kai buvome šituo klausimu susitikę pas gerbiamą prezidentą, buvome sutarę – kad reikia atnaujinti užsienio politikos susitarimą ir gaires. Tikiuosi, kad tai ir bus padaryta“, – teigė ji.

Šalies vadovas šią savaitę teigė, kad susitarimas tarp partijų Lietuvos politiką padarys labiau prognozuojama, skaidria, leis labiau apsaugoti nuo neprognozuojamų pokyčių arba atskirų sprendimų, gerokai sujaukiančių situaciją.

Politikė tikisi, kad dėl šių siūlymų pavyks surasti kompromisą, tačiau tuo pačiu tvirtina negalinti pasakyti, jog tokį dokumento tekstą, koks yra parengtas šiuo metu, socialdemokratai būtų linkę pasirašyti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas ketvirtadienį Eltai teigė, kad pagal šiuo metu turimą informaciją, visos susitarimo rengime dalyvaujančios politinės jėgos yra linkusios pasirašyti ruošiamą dokumentą. Šiuo metu partijos teikia minimalius siūlymus, kuriuos parlamentinių politinių jėgų lyderiai turėtų aptarti trečiadienį. Visgi LSDP pirmininkė sako šiuo metu parengtame nacionalinio susitarimo tekste pasigendanti didesnės ambicijos.

„Mes socialdemokratai visada už tai, kad rastumėme kiek galima bendresnį sutarimą dėl mūsų švietimo politikos. Tai yra investicijos į mūsų žmones, investicijos į stiprią Lietuvą. Iš tikrųjų darbo grupė, atskirų partijų atstovai dirbo. Mūsų taip pat. Mūsų manymu reikėtų pasiekti, kad šitas nacionalinis susitarimas dėl švietimo būtų dar ambicingesnis. Todėl mes praeitą savaitę darbo grupei išsiuntėme septynis siūlymus, ką dar turėtumėme padaryti, kad šitas susitarimas tikrai būtų priimtinesnis, ambicingesni“, – Eltai savo poziciją dėl susitarimo dėstė V. Blinkevičiūtė.

Socialdemokratai siūlo, kad į projektą būtų įtrauktos nuostatos dėl įsipareigojimo pasiekti 6 proc. nuo BVP finansavimą švietimui iki 2030, numatant iš šių lėšų ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP skirti ikimokykliniam ir pradiniam ugdymui. Taip pat siūloma numatyti, kad dėstytojų ir mokytojų atlyginimai iki 2024 m. ne tik būtų didinami, tačiau tuo pačiu partijoms įsipareigoti šių algų vėliau nemažinti. LSDP į partijų susitarimą nori įtraukti nuostatą, kad būtų panaikintos galimybės privačioms mokykloms vykdyti vaikų atrankas, bei iš tėvų rinkti papildomas įmokas už paslaugas.

„Reikėtų atsisakyti vaikų ir mokyklų rūšiavimo. Iš tikrųjų turi būti panaikintos privačių ugdymo įstaigų privilegijos, taip suteikiant visiems mūsų vaikams lygias galimybes augti ir tobulėti. Mūsų manymu privačios ugdymo įstaigos turėtų būti finansuojamos taip, kaip ir valstybinės ar savivaldybių. Taikant tokius pačius kokybės reikalavimus ir neleidžiant iš tėvų rinkti papildomų mokesčių už mokslą“, – pasiūlymus vardino LSDP pirmininkė.

Europarlamentarė sako, kad jos vadovaujama politinė jėga dabar lauks kitų partijų reakcijų į LSDP siūlymus ir tik tuomet apsispręs ar pasirašyti galutinį dokumento tekstą. Paklausta, ar tai reiškia, kad neįtraukus kurio nors jų siūlymo, LSDP iš susitarimo pasitrauktų, V. Blinkevičiūtė pabrėžė kompromiso paieškų svarbą.

„Visada galima rasti kompromisą. Susitarimas yra kompromisinis. Tai, ką aš dabar išsakiau, yra labai svarbūs dalykai švietimo sistemai ir jeigu mes norime tikrai ambicingo susitarimo švietimui, tai galime surasti tam tikrus kompromisus. To tikrai linkiu“, – tikino politikė.

Vis tik LSDP pirmininkė pridūrė negalinti patvirtinti, kad tokį susitarimo dėl švietimo dokumentą, koks yra parengtas šiuo metu, jos vadovaujama politinė jėga tikrai pasirašytų.

„Lauksime galutinio sprendimo, galbūt bus kažkiek atsižvelgta ir tik tada priimsime sprendimą. Šiai dienai pasakyti, kad tokį nacionalinį susitarimą pasirašysime, tikrai negalėčiau“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

„Tokį sprendimą taryba priėmė matydama, jog daugeliui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlymų buvo pritarta darbo grupėje, kurioje dirbo partijos atstovai“, – sakoma „valstiečių“ paskelbtame pranešime.

„Valstiečiai“ remia tikslus iki 2024 metų sudaryti sąlygas visiems vaikams būti ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, sukurti bendrą ir visiems – kaimo bei miesto – vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą.

LVŽS pritaria ir susitarimo projekte numatytiems finansiniams siekiams, kad vienam mokiniui tenkanti suma sieks ne mažiau kaip 24 proc. nuo BVP vienam gyventojui (2017 metais ši reikšmė buvo 17,8 proc.), o studentui – ne mažiau kaip 36 proc. nuo BVP vienam gyventojui.

Partijos iki rugpjūčio vidurio planuoja derinti nacionalinį susitarimą dėl švietimo, pasirašyti jį tikimasi rugsėjį.

Susitarimas apima daugiau nei dvi dešimtis konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti siektini sėkmės rodikliai iki 2024-ųjų, 2027-ųjų.

Dokumente kalbama apie didesnį savivaldybių savarankiškumą panaudojant švietimo lėšas, siekius integruoti kultūros ir meno priemones į ugdymo procesą, stiprinti profesinį ugdymą, plėsti neformalų švietimo krepšelį skiriant jį darželinukams, galimybes tapti mokytojais kitų profesijų atstovams, taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiems ir kt.

Taip pat deramasi įtraukti konkrečius „sėkmės rodiklius“, pavyzdžiui, dėl vienam mokiniui ir studentui tenkančių lėšų didinimo. Tai pat numatoma, jog mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki 2024-ųjų pabaigos.

Susitarimas turėtų galioti iki 2030-ųjų.

„Tos siūlomos mokyklos – tai Austėjos Landsbergienės privačių mokyklų vizija, kurią siūloma perkelti į viešąjį sektorių. Tačiau privačių mokyklų tinkle galioja kitos vertybės ir principai. Paprastai tariant, tie, kas turi pinigų, tas gauna geresnį išsilavinimą. Jei tą patį padarysime ir mūsų valstybinių mokyklų tinkle, kai fizinis prieinamumas kentės, bus labai blogai“, – teigia G. Paluckas.

Jis pabrėžia, kad tokio mokyklų tinklo atsiradimas daugeliui mokinių nebūtų naudingas.

„Tai didžiausias blogis švietimo sistemai, kokį tik galima sugalvoti, nes tai bus daroma kitų mokyklų sąskaita. Pavyzdžiui, Ignalinos rajone iš visų mokyklų liktų tik dvi, į kurias būtų mėginama vežioti mokinius, bet tai reiškia, jog kažkas turės keltis 5 valandą ryto. Konservatorių vizija yra tragiška regionų atžvilgiu. Tai, beje, prieštarauja iš principo Konstitucijai, kur aiškiai sakoma, kad visi vaikai lygūs, jie visi nusipelno vienodai gero švietimo“, – sako G. Paluckas.

Tos siūlomos mokyklos – tai Austėjos Landsbergienės privačių mokyklų vizija, kurią siūloma perkelti į viešąjį sektorių.

Politiko teigimu, atsiradus Tūkstantmečio mokykloms, nukentėtų likusios.

„Nelygybė tik gilėtų, formuotųsi „žinių salos“. Tik jau ne tarp privačių ir valstybinių, o netgi tarp valstybinių mokyklų. Konservatoriai visų likusių mokyklų sąskaita resursus mėgins nukreipinėti į tas mokyklas – jos šiuo laikotarpiu juk būtų steigiamos kažkurių mokyklų pagrindu.

Taigi, būtų „paprastos“ ir „elitinės“ mokyklos. Savaime suprantama, kad iš viso rajono žmonės į tą vieną mokyklą nesuvažiuos, vadinasi, kažkas eis į tas „paprastas“. Tai čia yra siūlomas greičių išsilavinimas“, – priduria G. Paluckas.

Socialdemokratas laikosi nuomonės, kad efektyvus turėtų būti visas valstybinių mokyklų tinklas.

„Visos mokyklos turi būti geros. Jeigu dėl kažkokių priežasčių nesugebama tos mokyklos kokybės užtikrinti, ji negali duoti antrarūšio išsilavinimo kitiems. Mūsų tikslas yra kokybės lygybė arba lygybė kokybėje visame tinkle, o ne kažkokios išskirtinės salos ar tos Tūkstantmečio mokyklos tarp paprastų mokyklų“, – vertina G. Paluckas.

Pasak jo, Tūkstantmečio gimnazijos Vyriausybės programoje apibūdinamos kaip naujos kartos mokyklos, kurios esą mažintų ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų.

Anot programos, šiose mokyklose bus kviečiami dirbti aukščiausius ugdymo rezultatus demonstruojantys mokytojai, gabiausi pedagoginių studijų absolventai, bus visa reikalinga šiuolaikinė infrastruktūra, STEAM laboratorijos.