Apgyvendinimą Vilniuje Dainų šventės metu LNK pakomentavo Tadas Evaldas, „Hilton Garden Inn Vilnius City Center“ vadovas.

– Kaip atrodo jūsų viešbučio užimtumas Dainų šventės metu?

– Na, kadangi šių metų Dainų šventė yra šimtmečio Dainų šventė, ji laukia daugiau negu 35 tūkst. šventės dalyvių Vilniuje, Kaune per visą šią šventinę savaitę. Tad ne paslaptis, kad ir viešbučiai yra užpildyti, susidomėjimas apgyvendinimo paslaugomis tą savaitę yra tikrai išskirtinai aukštas, netgi turime keletą dienų, kai viešbutis jau yra visiškai užpildytas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O šiaip ar dar yra laisvų vietų? Jei procentais kalbėtume apie užimtumą, kiek vietų jau yra užimta?

– Jeigu kalbėti apie apskritai visą savaitę, manau, šiuo metu viešbučiai yra užsipildę apie 70–80 proc. ir likusių kambarių yra tikrai nedaug.

– Kaip tokia didelė paklausa veikia kainas?

– Na, natūralu, kad tie, kurie spėjo viešbučius užsisakyti tik sužinoję apie šventę, be abejo, šiek tiek išlošė, nes kuo didesnis viešbučių užimtumas, kuo labiau rinka užpildyta, tuo labiau kainos kyla. Tie, kurie susizgribs paskutinę minutę, tikriausiai turės pakloti už viešbutį didesnę sumą.

– Kiek jūsų viešbutyje įprastai kainuoja kambarys ir kiek Dainų šventės metu?

– Vidutiniškai mūsų viešbutyje, kuris yra keturių žvaigždučių, kainos svyruoja nuo 80 eurų parai su pusryčiais, iki 120. Dainų šventės metu mes iš tiesų rinkoje matome kainų pakilimą ir jos svyruoja nuo 140 ir kai kur netgi 180 eurų.

– Galima sakyti, kad kainos yra paaugusios maždaug dvigubai?

– Aš manau, kad tai yra paskutiniai kambariai. Kaip minėjau, apie 20 proc. yra likę vietų viešbučiuose, tad natūralu, kad jų kaina gali būti ūgtelėjusi netgi dvigubai.

– O jei žmonės susizgribs paskutinę minutę ir ras laisvų kambarių artėjant Dainų šventei, ar turės sumokėti didesnę ar mažesnę sumą, jei kas nors atsisakys kambario?

– Kai yra tokia paklausa, viešbučių kainos tiktai auga. Manau, tie, kurie susizgribs paskutinę minutę, gali už kambarį pakloti netgi ir kelis šimtus eurų už parą.

– Tačiau turbūt žmonių tai neturėtų gąsdintis, nes šis reiškinys vyksta visų didžiųjų švenčių metu?

– Tikrai taip, jei kalbėsime apie didžiąsias Europos sostines, tai jų viešbučių užimtumas visąlaik priklauso nuo didžiųjų miestų renginių. Šis renginys yra vienas didžiausių šių metų renginių, planuojamų Vilniuje.

Apie tai, kiek žmonių tikimasi sulaukti Dainų šventėje šiais metais papasakojo Saulius Liausa, Dainų šventės direktorius.

– Kiek šiais metais planuojama sulaukti dalyvių Dainų šventėje?

– Išties ši šventė išskirtinė, švenčiame 100 metų jubiliejų. Užsiregistravo ir atsirinkome rekordinį skaičių dalyvių – netoli 37 tūkst. Tokio skaičiaus neturėjome keletą dešimtmečių.

– Kiek susirinkdavo praėjusiais metais?

– Pastarosiose trijose šventėse skaičius buvo maždaug apie 34,5 tūkst. dalyvių.

Šiuo metu viešbučiai yra užsipildę apie 70–80 proc. ir likusių kambarių yra tikrai nedaug.

– O aplamai kiek bus žmonių, kartu su visais svečiais, žiūrovais?

– Sunku suskaičiuoti. Aš tikiu, kad bus pilnas Vilnius, nes visada į šventes labai veržiasi atvažiuoti pasaulio lietuviai iš viso pasaulio, taip pat ir turistai. Vilnius tikrai bus pilnas, nes dabar jau ir viešbučių nebėra, ir bilietai išpirkti. Tad tikrai tikiu, kad bus išskirtinis ir žiūrovų antplūdis.

– Galbūt susiduriate ir su kokiais nors organizaciniais sunkumais, kai užplūdo tiek žmonių, norinčių pamatyti, dalyvauti šioje išskirtinėje šventėje?

– Aš manau, kad pati Dainų šventės organizacija, struktūra yra gana sudėtinga, nes yra labai daug sričių. Dalyvių apgyvendinimas, maitinimas, atvežimas, meninių programų parengimas – vėl atskira sritis, objektai, vietos, kuriose vyks šventės, – iš tiesų nemažai yra rūpesčių, bet viskas vyksta pagal mūsų susidėliotą grafiką.

– Minėjote, kad visi bilietai jau išparduoti, ar ne?

– Iš esmės, taip. Dar yra keletas bilietų į Dainų dieną ir pučiamųjų orkestrų pasirodymą. Tačiau ne visi Dainų šventės renginiai mokami, tik 4–5 renginiai iš 14 yra mokami. Daug renginių bus nemokami, bus Rotušės, Katedros aikštėse, Vingio parke finalinė Dainų diena. Mes apmokestiname tik sėdimas vietas žiūrovų sektoriuje, o visus kitus kviečiame nemokamai ateiti. Turime apie 10 tūkst. sėdimų vietų Vingio parke, o susirenka 40–50 tūkst. Manau, kas norės, tikrai turės galimybę ateiti ir pamatyti šventę.

„Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti toks įspūdis, kad renkasi vieniši žmonės sutikti, tačiau realybėje tai anaiptol neatsispindi. Pastebim, kad ateina poros, šeimos, artimieji. Paprasčiausiai, manau, juos visus vienija bendras noras nebeskirti tiek daug laiko pasiruošimui ir tvarkymuisi po to“, – teigė Sanatorijos rinkodaros vadovė Rasa Burbė.

Restoranai jau dėlioja ir kokie Kūčių valgiai ant stalų guls.

„Mūsų restoranas labai išsiskiria įdomesniais užkandžiais, žinoma, daug žuvies patiekalų. Bet tokie gal… na, ne silkė, bet otas, rizotas“, – su meniu trumpai supažindino R. Burbė.

Prieš septynerius metus pirmasis Kūčių vakarienes pradėjęs rengti žuvų restoranas pripažįsta nė nesitikėjęs, kad jos taps tokios populiarios.

„Tą vakarą darom uždarą. Bandom parduot iš anksto ir visada pavyksta. Šiandien dienai mes jau neturim nė vienos vietos. Šiais metais, pavyzdžiui, mes turim vieną stalą vienuolikos žmonių, kitą – dvylikos. Jie ar iš užsienio grįš, ar ką, namuose nespėja ar nenori. O šiaip ir po du, ir po keturis žmones, tiesiog žmonės. Gal ne jaunimas, sakyčiau“, – sakė restorano savininkė Rūta Sakalauskienė.

Visgi iš pradžių buvo nemažai skeptikų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mums verslo prasme pasiteisino. Žmonės patys pasirenka. Negali žmogaus priversti ateiti ar neiti. Vienas smerkia, kitas nori. Mes tiesiog gražiai, tvarkingai padarom tradicinius patiekalus, nes, kaip pastebėjau, žmonės daro ir lašišas – tokių mes nedarom. Mes jau stintą, žiobrį, tuos pačius grybus džiovintus, burokėlius, kūčiukus“, – pasakojo R. Sakalauskienė.

Kūčių vakarienė žmogui Palangoje kainuos nuo 30 iki 50 eurų. Nemažai tautiečių kurorte turi ir antrąjį būstą, tad prie Kūčių stalo sės namie. Tarp tokių populiaru valgius ne gaminti, o užsisakyti. Kūčioms ir Kalėdoms nemažai ir viešbučių rezervuota – iki 60 proc. kambarių.

„Palanga siūlo, kad yra ir apgyvendinimas, ir vakarienė už tą pačią kainą, kad pritraukti kuo daugiau svečių į Palangą, kad svečiai galėtų kuo labiau pasimėgauti“, – sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Laura Taučiūtė.

Nakvynę su vakariene galima rasti ir už 130 eurų, ir dukart brangiau.

Naujųjų sutiktuvės į Palangą jau tradiciškai pritraukia dar daugiau žmonių. Kai kurie viešbučiai Naujiesiems yra rezervavę net 90 proc. kambarių. Verslininkai pastebi, kad dalis žmonių į kurortą atvyksta ir ilgiau pabūti.

Nebūtinai eiti į restoranus. Čia pasaka, užtenka prie jūros nueiti, saulė šviečia ir tu jautiesi kaip danguj.

„Tas klientų tipas, kurie pasirenka atvykti šventiniu laikotarpiu, tai jie paprastai renkasi ir Kūčių, ir Kalėdų, dažnai ir Naujųjų metų periodą“, – teigė  Sanatorijos rinkodaros vadovė.

Tik norintiems Naujuosius sutikti Palangoje kainos didesnės – nuo 160 iki 450 eurų už dvi naktis dviem. Tačiau yra ir kur kas brangesnių pasiūlymų.

„Skirtingos kategorijos skirtingai ir kainuoja. Penkių žvaigždučių viešbuty vakarienė su pilna programa gali kainuoti ir 200 eurų, kitam viešbuty ar restorane gali kainuoti 100-110 eurų asmeniui“, – aiškino L. Taučiūtė.

Bet kai kas sako, kad Palangoje per šventes tiesiog smagu pasklisti kurorto gatvėmis ar eiti gėrėtis jūra.

„Tai yra vieta, kuri per šimtmečius pritraukia poilsiautojus, kurie nori sveikatintis arba kitaip švęsti“, – sakė praeivė.

„Labai myliu Palangą ir labai gerai jaučiuosi. Nebūtinai eiti į restoranus. Čia pasaka, užtenka prie jūros nueiti, saulė šviečia ir tu jautiesi kaip danguj“, – kalbėjo moteris.

Anot mero Šarūno Vaitkaus, Statistikos departamento duomenys, kuriuose matyti, jog pernai Palangoje parduota 369 tūkstančiai nakvynių, neatspindi realios situacijos.

„Per metus surenkame 750 tūkstančių eurų pagalvės mokesčio (…) Palangą aplanko virš milijono turistų“, – pirmadienį žurnalistams sakė kurorto meras.

Pasak mero, statistikos duomenys fiksuoja parduotas nakvynes viešbučiuose, tačiau apie 60 proc. nakvynių parduodama privačiame sektoriuje – vilose, apartamentuose. Be to, pagalvės mokestis nerenkamas reabilitacijos įstaigose, jis nemokamas už asmenis iki 18 metų.

„Mes jį vadiname sąžiningumo mokesčiu, palangiškiai stengiasi jį sumokėti“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Įrengta daugiau kambarių, kai kas pakeitė konferencijų centrus į daugiau kambarių.

Šiemet kurorte tikimasi dar daugiau turistų, nei jų apsilankė pernai.

„Mes tikrai tikimės, kad šiais metais turėsime žymiai didesnius turistų srautus nei turėjome pernai. Tikimės, kad vietinių turistų tikrai didės, kaip ir didės užsienio turistų skaičiai“, – sakė Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

Tikimasi, jog viešbučiuose nakvynių skaičius išaugs iki 400 tūkstančių nakvynių per metus.

Anot R. Kmitienės, didelis dėmesys skiriamas užsienio rinkoms, ypač toms, iš kurių turistai gali atvykti automobiliu.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė sako, jog viešbučiai šiemet svečiams pasiūlys daugiau kambarių.

„Įrengta daugiau kambarių, kai kas pakeitė konferencijų centrus į daugiau kambarių“, – teigė I. Valaitienė.

Jos teigimu, nakvynių kaina padidėjo infliacijos ribose – apie 10–15 procentų.

Palangoje veikia 47 viešbučiai, 14 svečių namų, nakvynės paslaugas teikia per 200 neklasifikuotų apgyvendinimo įstaigų.

Apie 80 proc. turistų kurorte yra lietuviai, likusi dalis – užsienio turistai. Pernai daugiausiai jų atvyko iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos bei Prancūzijos.

Kas yra gyvenę bendrabučiuose, žino, kaip ten verda gyvenimas. Suprantu Briuselio klerkų norą padaryti vairuotojus laimingus, bet kas tai per laimė, jei yra kišama per prievartą ir tokios permainos dar paremtos baudomis.

Ar tikrai vairuotojai bus laimingi ir kaip atrodys laimingo vairuotojo laimingas veidas? Sutiksite, kad veidas – tai ne tik tai, kas yra anapus pakaušio.

Kiekvienas žmogus turi veidą. Vienokį, kitokį, bet jau kokį davė gamta, tokiu ir džiaugiamės.

Aišku, kas turi pinigų, gali jį koreguoti, bet, manau, vairuotojai džiaugiasi tuo, ką jau turi, svarbu, kad būtų be mėlynių po akimis.

Dar, kalbant apie veidą, yra toks bendras apibūdinimas – vairuotojo, kaip profesijos atstovo, veidas.

Atidaręs kabiną, užėjęs į paliktą kambarį gali pasakyti, koks tai vairuotojas ir koks jo veidas.

Per ilgą gyvenimą trasoje teko daug ko matyti ir niekaip negaliu suprasti, kaip žmogus gali taip dergti ten, kur gyvena, dirba. Pagalvoji, negi jis ir savo namuose taip elgiasi?

Aš visada kolegoms sakau: jei nepakėlei pirmos šiukšlės, tada nepakelsi nei antros, nei trečios. O kadencijos pabaigoje pats nebeperlipsi per savo šiukšles.

Po kai kurių kolegų ne tik į jo kabiną, bet į viešbutį, "Motel konteinerį" ar firmos nuomojamas patalpas bus baisu užeiti. Manau, daugelis sutiksite, kad tokiu atveju jau geriau palapinėje po egle.

Aišku, galima eiti į normalų viešbutį, bet prie jo dažniausiai sunkvežimiu neprivažiuosi, o ir kaina nemaža.

Šiame Danijos viešbutyje viena naktis vienviečiame kambaryje kainuoja apie 80 eurų. Sunkvežimių aikštelė yra už 500 metrų.

Tiesa, ši aikštelė – uosto teritorijoje, saugi, yra vanduo, WC, ir niekas, kol priverstinai nevaro, į viešbutį neina.

Atbaido ir kaina, ir atstumas, juo labiau kad valgyti vis tiek visi eina į kabinas. Sutiksite, kad viešbučio kavinės kainos taip pat ne visiems įkandamos.

Buvo paskelbtos nuotraukos, kuriose matyti, kaip Šiaurės Jutlandijos regione, aplink Olborgo miestą, įstrigę žmonės su alumi, kava ir cinamoninėmis bandelėmis, žiūri futbolo rungtynes.

„Visi buvo tokie mieli, ir iš tikrųjų mes tiesiog juokėmės iš šios situacijos, nes tikriausiai daugiau to neteks patirti“, – ketvirtadienio rytą transliuotojui pasakojo klientė Michelle Barrett.

Didelėje Danijos dalyje, įskaitant sostinę Kopenhagą, dėl pūgos kilo eismo problemų, sutriko traukinių eismas ir laikinai nutrūko elektros energijos tiekimas.

Olborgo oro uoste dėl pūgos naktį turėjo praleisti apie 300 žmonių.

Kitur šalyje naktį taip pat kilo problemų. Ant Didžiojo sąsiaurio tilto, jungiančio Fiuno ir Zelandijos salas, nuo stipraus vėjo suplyšo siuntinių prikrauto sunkvežimio tentas, buvo matyti transliuotojo TV2 paskelbtuose vaizduose.

„Priekaba kabojo virš vandens. Manau, kad kai kurios kalėdinės dovanos nukrito į vandenį“, – TV2 sakė policijos atstovas. Nukentėjusiųjų nebuvo.

Priims daugiau

Neseniai Dubysos g. 39 oficialiai atidarytas naujas Klaipėdos nakvynės namų padalinys nestokoja miesto bėdžių dėmesio.

Pasak įstaigos direktorės Almos Kontrimaitės, šiuo metu visos padalinyje teikiamos laikino apnakvindinimo vietos – užimtos.

"Tačiau mes bendradarbiaujame su Lietuvos kariuomene ir esame numatę papildomų vietų. Turime čiužinių ir yra galimybė, jei reikės, tiesti juos kiekviename kambaryje", – pasakojo pašnekovė.

Kai orai smarkiau atvės, o nakvynės namuose nebus laisvų vietų, pernakvoti ant čiužinių galės priimti 17 benamių.

Mes bendradarbiaujame su Lietuvos kariuomene ir esame numatę papildomų vietų. Turime čiužinių ir yra galimybė, jei reikės, tiesti juos kiekviename kambaryje.

Išblaivinimo neprireikė

Naujajame uostamiesčio nakvynės namų padalinyje teikiama ir nauja, vadinamoji saugios nakvynės paslauga, kai neblaivūs benamiai gali atvykti nusnausti, išsiblaivyti.

"Šios paslaugos poreikio lyg ir nėra", – pastebėjo A. Kontrimaitė.

Įstaigos vadovės teigimu, per naujojo padalinio darbo laiką būta keleto asmenų, kuriuos buvo atgabenę greitosios pagalbos medikai bei policijos pareigūnai, tačiau padauginusieji neatitiko įstaigos reikalavimų ir nebuvo priimti.

Norintieji pasinaudoti saugios nakvynės paslauga turi turėti medicininę pažymą, kad tik tokios pagalbos ir tereikia, taip pat toks žmogus turi būti benamis.

Padeda darbuotojai

Dienomis naujuose nakvynės namuose bėdžių laukia socialinė darbuotoja, kuri stengiasi padėti žmonėms įveikti juos ištikusias krizes.

Būna atvejų, kai galimybe naujajame padalinyje nusiprausti ar sušilti benamiai pasinaudoja ir dieną.

"Jie gali nusiprausti, gauti reikalingos informacijos, darbuotoja tarpininkauja sprendžiant benamių klausimus", – dėstė A. Kontrimaitė.

Niokoja turtą

Pasitaiko, kad bėdžių pamėgtuose nakvynės namuose kyla ir audrų – įsiplieskia konfliktų, benamius tenka raminti.

Įstaigos vadovė pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai į pagalbą tenka šauktis policijos pareigūnus ar apsaugininkus.

"Jau yra buvę keletas atvejų, kai jie pažeidė mūsų vidaus, viešąją tvarką, nesaugo mūsų įstaigos turto ir inventoriaus", – paaiškino A. Kontrimaitė ir patikino, kad tokie incidentai įstaigos darbuotojams nėra naujiena, tad situacija – valdoma.

Projektui įgyvendinti iš viso skirta per 548 tūkst. eurų. Didžioji dalis – kiek daugiau nei 424 tūkst. eurų – ES lėšos, per 123 tūkst. eurų – iš savivaldybės biudžeto.

Iš anksto „AirBnB“ interneto platformoje rezervavęs nakvynę Nidoje, atėjus viešnagės dienai, A. Tapinas liko it musę kandęs. „Užsisakiau apartamentus, pažiūrėjau, kad vieta būtų draugiška gyvūnams. Dar rašydamas akcentavau, kad būsiu su šuniuku. Buvo keista, kad rašiau lietuviškai, o šeimininkė man atrašinėjo siaubingai laužyta anglų kalba, bet patvirtino rezervaciją, rašė: „prašom, prašom“, – socialiniame tinklalapyje rašė jis.

Tačiau susiruošęs vykti iš Palangos į daugelio poilsiautojų išgirtą Nidą, iš nakvynę suteikti žadėjusios šeimininkės žurnalistas sulaukė trumposios žinutės pribloškiančiu turiniu – apsigyventi su šunimi ji nepriima.

„Bandau aiškinti, kad vieta buvo įvardyta kaip draugiška gyvūnams, ir aš rašiau dėl šuns, atrašo: „nepriimu“. Skambinu, kalbu mandagiai, o ji gan piktai man bando įrodyti, kad mes kalbėjom telefonu ir ji man sakė dėl šuns. Galiausiai vis dėlto nusileidžia, kad nekalbėjom ir ji kalbėjo su kažkuo kitu dėl tų pačių datų, bet šuns vis tiek nepriima, nes aš gyvenčiau antrame aukšte, o pirmame aukšte kiti žmonės ir šuo jiems trukdys“, – tolimesnių įvykių seką raštu dėliojo A. Tapinas.

Patyręs pastarąjį nesklandumą žinomas vyras teigė rankų nenuleidęs ir vis tiek mėginęs ieškoti alternatyvių nakvynės vietų, kuriose laukiami ne tik šeimininkai, bet ir jų augintiniai. Surasti variantą jis sako netrukęs, tačiau ir šįsyk euforija dėl tariamai nusišypsojusios fortūnos, netrukus išblėso.

„Skambinu, taip, sako: „turim, taip su šunimi galim, duokit elektroninio pašto adresą, atsiųsim pasiūlymą, apmokėsit ir butas jūsų. Gaunu laišką, butas gražus, viskas super, skubiai apmoku už visas naktis, prisegu kopiją pavedimo – pasisekė“, – emocijas liejo nakvynės su augintiniu Nidoje ieškojęs žurnalistas.

Tačiau, pasak jo, ir šį sykį, nesėkmių išvengti nepavyko – atvykus nurodytu adresu šeimininko mobilusis buvo išjungtas ir tik po kurio laiko sulaukta atsakymo, jog esą žadėtas butas – apgyvendintas, o pinigai bus grąžinti.

Du to paties pobūdžio akibrokštus per vieną dieną išgyvenęs A. Tapinas griebėsi paskutinio šiaudo – nuėjo į Nidos turizmo ir informacijos centrą „Agila“.

„Sakau, ar yra šansų gaut nakvynę, bet iš veidų matau, – nedaug. Bet vis dėlto jie imasi skambinti ir atsiranda vieta, kur prieš kelias valandas atšaukė seniai darytą rezervaciją ir yra kambarys. Ir priima šunis. Tai jau ristele ten bėgu, nebeklausau, ką man šeimininkė pasakoja, taip, viskas tinka, taip, langas atsidaro, gerai, viskas man gerai, ne man viskas puikiai, imkit pinigus ir duokit raktą“, – emocijų dėl iš trečio karto pagaliau nusišypsojusios sėkmės surasti vietą nakvynei su šuneliu neslėpė jis.

Skambinu, kalbu mandagiai, o ji gan piktai man bando įrodyti, kad mes kalbėjom telefonu ir ji man sakė dėl šuns.

A. Tapinas negailėjo pagyrų nakvynę su augintiniu kotedže sutekusiai šeimininkei Rimai. Užsiminė, jog „AirBnB“ atstovai susisiekė ir atsiprašė, tačiau vienas nebaigtas reikalas vis dėlto liko – išsiaiškinti, ar dėl antrojo nesėkmingo bandymo surasti nakvynę kaltas šeimininko žioplumas, ar nesąžiningumas.

Portalo žurnalistams susisiekus su pagalbos ranką žinomam vyrui laiku ištiesusiais Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro atstovais, paaiškėjo, jog surasti vietą, kurioje galima apsigyventi su gyvūnais, galima naudojantis specialia sistema, kurioje yra galimybė pasirinkti pageidaujamą nakvynės tipą.

„Tiesa, nors ne visada šeimininkai internete būna pažymėję, jog nakvynei priima svečius su augintiniais, tačiau net ir tuo atveju, kai taip nėra, nugali žmonių geranoriškumas ir jie sutinka priimti“, – pasakojo turizmo vadybininkė Kristina Vaičienė.

Pašnekovė užsiminė, jog tokie atvejai, kurie nutiko A. Tapinui, Nidoje – retenybė, nes kurortas esą itin draugiškas atvykstantiems su gyvūnais – kiekvienoje gyvenvietėje yra įrengti paplūdimiai, kuriuose leidžiama lankytis su augintiniais. „Nidoje, Pervalkoje, Preiloje ir Juodkrantėje specialiai šiam tikslui atskirtos zonos, nes įprastos paskirties paplūdimyje ilsėtis su gyvūnais negalima“, – akcentavo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro atstovė.

Pigiausia nakvynė Palangos viešbučiuose – 30 eurų, o už erdvesnį kambarį gali tekti mokėti ir 150 eurų už naktį.

„Turime šešis kambarius, o kainos svyruoja nuo 50 eurų už naktį, o apartamentų kainos svyruoja nuo 100 iki 120 eurų už naktį“, – pirmadienio pavakarę laidoje kalbės nuomos paslaugas teikiantis palangiškis.

Maisto kainos Palangoje truputį pakilusios, lyginant su praėjusiais metais, – cepelinų porcija kainuoja 4–5 eurus, šašlykų – 6–8 eurus, blynų – 2–3 eurus. Dienos pietūs kainuoja 5 eurus.

„Mes šiais metais kainų tikrai nekelsim. Šaltibarščiai kaip kainavo 2 eurus, taip ir bus. Cepelinai nuo 3,5 iki 4 eurų. Žmonės pasirenka, kur jiems valgyti, bei nusprendžia, kas jiems brangu, o kas pigu. Daug kas priklauso ir nuo kavinės vietos“, – laidoje sakys kavinę Palangoje valdanti Renata.

Kebabų kainos šiais metais Palangoje taip pat neturėtų gąsdinti – didelis kebabas kainuos 3 eurus, mažas – 2,6 euro. Be to, kebabus pardavinėjanti Jūratė laidoje teigs, kad informacija, neva kebabai nesveiki, – mitas. Kebabuose gausu daržovių, o naudojama mėsa – labai kokybiška.

Tačiau Lietuvoje negyvenantis tautietis Raimundas sako, kad Palangoje kainos daug didesnės nei Ispanijoje: „Kainos žymiai didesnės negu Ispanijoje. Geriau apsimoka važiuoti į Kanarų salas ar Jamaiką. Čia viešbučiai ir maistas, viskas brangiau“.

Bet užsienio turistams Palanga, Šventoji ir Nida – tikra palaima. Olandas Šonas Smitas sakys, kad Lietuvoje – labai gražu: „Čia viskas labai gražu ir gerai. Buvau Gintaro muziejuje, labai gražu“.

Pramogų kainos šiais metais Palangoje turėtų kilti – elektrinio dviračio nuomos kaina pusvalandžiui – 7 eurai, valandai – 11 eurų. Paprasto dviračio nuoma – 3 eurai už valandą. Labiausiai vaikams patinkančios pramogos – mašinyčių nuomos – kaina liks nepakitusi – už penkias minutes teks pakloti penkis eurus.

„Kainos išlieka tos pačios. Batuto kaina pusvalandžiui – 6 eurai, valandai – 8 eurai”, – laidoje KK2 kalbės įvairias pramogas vaikams nuomojantis Dainius.

Visą reportažą apie pramogų kainas Palangoje žiūrėkite šiandien laidoje KK2 19 val. 30 min. per LNK.

Juos jau pasirengusios priimti 12 Kauno ugdymo įstaigų. Tuo metu senamiestyje esančiuose viešbučiuose popiežiaus vizito dienomis nebeliko laisvų vietų.

Jono Jablonskio gimnazija – viena iš 12 mokyklų, sutikusių priimti į popiežiaus Pranciškaus aukojamas mišias Santakoje atvyksiančius piligrimus. Gimnazijos vadovai sako, kad čia galės nakvoti iki 180 maldininkų.

„Tai pirmas kartas, kai apgyvendiname tokį kiekį žmonių. Yra viena problema, kad tai – savaitgalis, ir pastatas yra priduodamas saugos tarnybai, turėtume pajungti signalizaciją. Tai nebus jungiama signalizacija, reikia galvoti, kad visgi užtikrins ir paties pastato, ir žmonių saugumą. Bet žiūrime labai pozityviai. Žinome, kad dalyvaus savanoriai, kurie padės sklandžiai organizuoti apgyvendinimą“, – sakė Kauno J. Jablonskio gimnazijos direktorė Danguolė Miškinienė.

Mokyklose norintys nakvoti piligrimai gali registruotis internetu. Iki šiol užsiregistravo beveik tūkstantis, bet neabejojama, kad skaičiai didės, o jei reikės – dar daugiau Kauno mokyklų maldininkams atvers duris.

„Kaip žinia, norėdami dalyvauti mišiose, į Santaką piligrimai galės patekti iki 8 valandos ryto. Todėl ypač grupes, kurios atvyksta iš toliau, mes kviečiame apsvarstyti galimybę nakvoti Kauno miesto mokyklose,  kad kuo anksčiau galėtų ateiti į Santaką“, – sako Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro vadovė Agnė Grigaitytė.

Senamiestyje esančiuose viešbučiuose popiežiaus vizito dienomis laisvų kambarių jau nėra. Vieną kitą laisvą vietą dar galima rasti toliau nuo centro esančiose apgyvendinimo įstaigose.

Popiežius Pranciškus Vilniuje ir Kaune lankysis rugsėjo 22–23 dienomis. Skaičiuojama, kad rugsėjo 23-ąją į Kauną atvyks keli šimtai tūkstančių maldininkų. Norintys nakvoti mokyklose, užsiregistruoti kviečiami iki rugsėjo 1 dienos. Nakvynė mokyklose bus nemokama.