Keli Meksikos leidiniai paskelbė laišką, kurį, kaip pranešama, paskelbė Meksikos įlankos kartelis ir kuriame organizacija pareiškė, kad griežtai smerkia ir atsiprašo už pagrobimus ir žmogžudystes, įvykdytas be grupuotės vadovų leidimo.

Keturi amerikiečiai praėjusią savaitę baltu mikroautobusu įvažiavo į šiaurinę Meksiką, o pasienio mieste Matamorose juos apšaudė ir pagrobė ginkluoti asmenys.

Antradienį du iš jų buvo rasti negyvi, trečias – su šautinėmis žaizdomis, o dar vienas buvo nesužeistas. Per šaudymą taip pat žuvo meksikietis praeivis.

Meksikos valdžios institucijos teigė, kad pagrobimas įvyko ne todėl, kad į tuos amerikiečius tikslingai taikytasi, o dėl to, kad kažkas supainiota.

Meksikoje tie amerikiečiai lankėsi, nes vienas iš jų planavo pasidaryti kosmetinę operaciją, sakė vienas meksikiečių pareigūnas.

Kartu su laišku vietos žiniasklaida ketvirtadienį taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kad ranka rašytas raštelis padėtas šalia penkių vyrų, gulinčių veidais žemyn ir surištomis rankomis.

Meksikos pareigūnai nepatvirtino, ar šie vyrai buvo įtariamieji nužudymu ir pagrobimu ir ar jie buvo perduoti valdžios institucijoms.

Prokuratūra pranešė, kad suimtas vienas įtariamasis, kuris, jos teigimu, saugojo pagrobtus amerikiečius.

Du išgyvenusieji buvo grąžinti į Jungtines Valstijas per sausumos sienos perėją tarp Matamoroso ir Braunsvilio Teksaso valstijoje.

Valdžios institucijos pranešė, kad dviejų žuvusių amerikiečių kūnai buvo repatrijuoti ketvirtadienį.

Tai ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė visuomenės saugumo ministras Alfonsas Durazas.

Gautomis žiniomis, toks sprendimas buvo priimtas siekiant nesukelti pavojaus žmonių gyvybei.

Ketvirtadienį Meksikos pareigūnai Kuljakune sučiupo Ovidio Guzmáną Lópezą, vieną iš J. Guzmano sūnų. Jį sulaikius, miesto gatvėse kilo pareigūnų ir narkotikų kartelio narių susirėmimai, per kuriuos buvo naudojami stambaus kalibro kulkosvaidžiai ir automatiniai šautuvai. Kaip pranešė laikraštis „El Milenio“, remdamasis Sinalojos valstijos sveikatos apsaugos ministru Efrénu Encinasu Torresu, nukentėjo mažiausiai devyni žmonės. Tarp sužeistųjų – šeši saugumo pajėgų pareigūnai. Apie jų būklę nepranešama.

Regiono valdžia paragino gyventojus laikytis rimties ir neiti iš namų. Sinalojos gubernatorius Quirinas Ordazas tviteryje parašė, kad Kuljakane „atkuriama rimtis“.

Meksika išdavė J. Guzmaną Jungtinėms Valstijoms Amerikos valdžios prašymu 2017 metų sausį. Šių metų vasario mėnesį Niujorko valstijos Rytų apygardos teismo prisiekusiųjų žiuri pripažino jį kaltu pagal visus kaltinimo punktus. Liepos viduryje buvęs narkotikų kartelio vadeiva buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, jam taip pat buvo paskirta 12,6 milijardo dolerių bauda.

Meksikos rinktinės kapitonu net keturiuose pasaulio čempionatuose buvęs R.Marquezas yra vienas iš 22 fizinių asmenų, kuriems Iždo departamentas paskelbė sankcijas dėl ryšių su Gvadalacharos narkotikų karteliu, kontroliuojamu verslininko Raulio Floreso Hernandezo (Raulio Floreso Hernandeso). Šiame „juodajame sąraše“ taip pat yra 43 juridiniai asmenys.

Iždo departamentas nurodė, kad R.Marquezą ir R.F.Hernandezą sieja „ilgalaikiai ryšiai“, futbolininkas veikė kaip kartelio „nominalus vadovas“ ir laikė jo lėšas.

R.F.Hernandezui kovą Vašingtone ir Kalifornijoje buvo pareikšti kaltinimai dėl prekybos kokainu. Pasak Iždo departamento, jis daug metų sugebėjo likti nepastebėtas, nes veikė bendradarbiaudamas su didesnio Sinaloa narkotikų kartelio ir Chalisko naujosios kartos kartelio (Cartel de Jalisco Nueva Generacion) lyderiais.

R.Marquezas savanoriškai atvyko į Meksikos teisingumo ministeriją ir paneigė bet kokius savo ryšius su narkotikų karteliu.

„Kategoriškai neigiu bet kokio pobūdžio ryšius su minima organizacija ir minimais įvykiais“, – rašoma futbolo žvaigždės išplatintame pareiškime.

Iždo departamento Užsienio lėšų kontrolės biuro, užtikrinančio sankcijų įgyvendinimą, vadovas Johnas Smithas (Džonas Smitas) sakė, kad R.F.Hernandezas „veikė ne vieną dešimtmetį, nes palaikė ryšius su kitais karteliais ir naudojo finansinius statytinius, kad galėtų slapta investuoti iš narkotikų prekybos gaunamas neteisėtas pajamas“.

Trečiadienį paskelbtame „juodajame sąraše“ yra ir R.F.Hernandezas, jo šeimos nariai bei verslo partneriai, taip pat lotynų muzikos „Grammy“ laureatas dainininkas Julionas Alvarezas (Chuljonas Alvaresas).

Įtraukimas į „juodąjį sąrašą“ reiškia, kad įšaldomas bet koks JAV jurisdikcijoje esantis to asmens turtas, o JAV fiziniams ar juridiniams asmenims draudžiama turėti su juo verslo ryšių.

Meksikos valdžia savo ruožtu ėmėsi veiksmų areštuoti šalies viduje esantį turtą, siejamą su tuo narkotikų karteliu. JAV pareigūnai nurodė, kad R.F.Hernandezas kontroliuoja vienus lošimo namus, kelis restoranus, barus, krovinių gabenimo įmonę ir muzikos leidybos kompanija. Dauguma jų yra Chalisko valstijoje.

Meksikos futbolo pasaulis – priblokštas

JAV Iždo departamento paskelbta žinia sukrėtė Meksikos futbolo pasaulį, kur R. Marquezas, vadinamas tiesiog Rafa, sulaukęs 38 metų yra gyva legenda. Savo pirmąsias rungtynes nacionalinės ekipos sudėtyje jis sužaidė 1997 metų vasarį.

2003 metais Rafa prisijungė prie futbolo klubo „Barcelona“, o 2006-aisiais tapo pirmuoju žaidėju iš Meksikos, laimėjusiu UEFA Čempionų lygos finalą, kuriame jo komanda įveikė Londono „Arsenal“.

Jis yra vienintelis pasaulio futbolininkas, buvęs savo šalies nacionalinės ekipos kapitonu net keturiuose pasaulio čempionatuose.

Meksikos futbolo federacija JAV kaltinimų R.Marquezui nekomentavo.

„Niekada nepriklausiau nė vienai iš minimų organizacijų“, – sakė futbolininkas žurnalistams.

„Tai, kas dabar vyksta, yra sunkiausias mačas per visą mano profesionalaus futbolininko karjerą, ir stengsiuosi, kad viskas kiek įmanoma greičiau išaiškėtų“, – pridūrė jis.

JAV Iždo departamento pranešime nenurodoma, ką konkrečiai darė R.Marquezas R.F.Hernandezo interesais. Tačiau „juodajame sąraše“ taip pat yra Mauricio Heredia Horneris (Maurisijus Heredija Horneris), vadovaujantis futbolininko labdaros fondui.

Dainininkas J.Alvarezas interviu televizijai atmetė kaltinimus ryšiais su narkotikų karteliu.

„Nieko nenutiko. Tiesiog turiu išsiaiškinti, iš kur tie kaltinimai. Visą save atiduodu muzikai. Ačiū Dievui, man nereikia daryti tokių dalykų, kokiais jie mane kaltina“, – sakė jis.

Atlikėjas pridūrė, kad R.Marquezas yra jo geras bičiulis.

„Ar galite patikėti, kad jam reikėtų daryti tokius dalykus?“ – sakė J.Alvarezas.

Meksikos narkotikų kartelio vadeiva Joaquinas Guzmanas (Choakinas Gusmanas), pravarde El Chapo (Neužauga), vėl pabėgo iš griežčiausio režimo kalėjimo, sekmadienį pranešė šalies pareigūnai.

Nacionalinio saugumo komisaras Monte Alejandro Rubido (Montė Alechandras Rubidas) sakė, kad J.Guzmanas pabėgo per pusantro kilometro ilgio tunelį, į kurį vedanti anga buvo rasta jo kameros dušo vietoje.

Po to, kai J.Guzmanas vėlai šeštadienį dingo iš saugumo kamerų akiračio, sargybiniai nuėjo į jo kamerą ir aptiko 10 m gylio urvą su kopėčiomis, sakė komisaras.

Urvas vedė į didžiulį tunelį su ventiliacija ir apšvietimo sistema, sakė M.A.Rubido, kuris pridūrė, kad išėjimas buvo viename statomame pastate.

Tunelyje buvo rastas motociklas ant bėgių sistemos ir manoma, kad jis buvo naudojamas įrankiams transportuoti bei žemėms išvežti. Tunelis buvo 1,7 m aukščio ir maždaug 80 cm pločio.

Iki J.Guzmano pabėgimo „diena bėgo normaliai ir maždaug 8 val. vakaro jam buvo duota vaistų dienos dozė“, sakė M.A.Rubido.

Komisaras pridūrė, kad prokurorai dėl pabėgimo apklaus 18 Altiplano kalėjimo prižiūrėtojų.

Altiplano kalėjime, kuris laikomas pagrindiniu ir saugiausiu iš Meksikos federalinių kalėjimų, taip pat sėdi kartelio „Los Zetas“ lyderis Miguelis Angelis Trevino (Migelis Anchelis Trevinas) ir Edgaras Valdesas Villarrealis (Edgaras Valdesas Viljarealis) pravarde „La Barbie“ iš Beltranų Leyvų (Beltranų Leivų) kartelio.

Tai jau antras El Chapo pabėgimas iš kalėjimo per 14 pastarųjų metų.

El Chapo, kuris yra laikomas didžiausiu pasaulyje kvaišalų kontrabandininku, po ilgiau nei dešimtmetį trukusio slapstymosi 2014 metų vasarį buvo sučiuptas per paryčiais surengtą reidą Masatlano pajūrio kurorte Ramiojo vandenyno pakrantėje.

J.Guzmano pabėgimas yra smūgis prezidento Enrique Penos Nieto (Enrikės Penjos Nieto) administracijai, kuri buvo pelniusi pagyras dėl savo agresyvios prieigos narkotikų baronų atžvilgiu.

Iš pradžių pareigūnai J.Guzmaną buvo sučiupę 1993 metais Gvatemaloje. Jis buvo išduotas ir nuteistas 20 metų kalėti dėl kaltinimų, susijusių su narkotikų kontrabanda. 2001 metais, padedamas kalėjimo prižiūrėtojų, jis pabėgo iš „Puente Grande“ – kito griežčiausio režimo kalėjimo Meksikoje, vakarinėje Chalisko valstijoje.

Įprasta manyti, kad jam pavyko pabėgti pasislėpus skalbinių vežimėlyje, tačiau tai ne vienintelė versija dėl to, kaip jis iš tiesų ištrūko į laisvę.

58 metų J.Guzmanas, kurio Sinaloa kartelis narkotikus siuntinėjo po visą pasaulį, iki arešto buvo laikomas labiausiai ieškomu narkotikų baronu pasaulyje.

JAV siūlė 5 mln. dolerių atlygį už informaciją, kuri padėtų jį areštuoti, o Čikagos miestas, į kurį atkeliaudavo daug Sinaloa narkotikų, paskelbė jį „visuomenės priešu numeris vienas“. Tokį statusą anksčiau buvo pelnęs tik Amerikos gangsteris Al Capone (Al Kaponė).

J.Guzmanas liaupsinamas ir folkmuzikos baladėse „narcocorridos“.

Kai buvo pirmą kartą pabėgęs į laisvę, J.Guzmanas iš vidutinio meksikiečių mafijos vadeivos virto turbūt įtakingiausiu narkotikų kontrabandininku pasaulyje. Išaugusį jo turtą žurnalas „Forbes“ vertino daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių ir įtraukė jį į „įtakingiausių pasaulio žmonių“ sąrašą, kur jis lenkė Prancūzijos ir Venesuelos prezidentus.

Tačiau 2013 metais „Forbes“ nurodė, jog negali patikrinti jo turto vertės ir mano, kad jis vis daugiau išleidžia apsaugai.

2007-aisiais El Chapo vedė 18-metę grožio karalienę Emmą Coronel (Emą Koronel). Manoma, kad įvairios moterys yra pagimdžiusios bent dešimt jo vaikų.

E.Coronel buvo su juo, kai jis pernai buvo suimtas. Jo sugavimas išprovokavo nedidelius šalininkų protestus Sinaloa valstijos sostinėje Kuljakane, kur J.Guzmanas puoselėjo Robino Hudo įvaizdį.

Sinaloa kartelio pavadinimas yra susijęs su Meksikos vakarine Sinaloa valstija.

Meksikos pareigūnai trečiadienį sučiupo narkotikų kontrabandininkų kartelio „Zetas“ lyderį Omarą Trevino (Omarą Trevinją), suduodama jau antrą skaudų smūgį tai grėsmingai grupuotei per pastarąją savaitę.

Įtariamasis, žinomas slapyvardžiu „Z-42“, buvo suimtas nė karto neiššovus federalinės policijos ir karių šiaurinio pramonės miesto Monterėjaus prabangiame San Pedro Garsos Garsijos rajone, nurodė pareigūnai.

O.Trevino, už kurio sugavimą buvo siūloma iš viso 7 mln. JAV dolerių (6,3 mln. eurų) atlygis, buvo perėmęs vadovavimą karteliui po to, kai jo brolis Miguelis Angelis Trevino (Migelis Anchelis Trevinjas), žinomas slapyvardžiu „Z-40“, 2013 metų liepą buvo sučiuptas jūrų pėstininkų šiaurės rytinėje Tamaulipaso valstijoje.

Jis laikomas „vienu iš pavojingiausių ir kraugeriškiausių nusikaltėlių Meksikoje“, sakė generalinės prokuratūros tyrimų vadovas Tomas Zeronas (Tomas Seronas) ir pridūrė, jog O.Trevino yra kaltinamas organizuotu nusikalstamumu, žmonių grobimu ir narkotikų kontrabanda.

Praėjus kelioms valandoms po sučiupimo apkūnų kartelio vadeivą, vilkėjusį atlapotus marškinius, iš po kurių matėsi tatuiruotė ant jo krūtinės, du veidus slepiamosiomis spalvomis išsidažę kariai įsodino į šarvuotą automobilį Meksiko oro uoste.

Tuo tarpu praeitą penktadienį vyriausybė sulaukė dar vienos sėkmės, kai buvo sučiuptas labiausiai šalyje ieškomas žmogus – „Tamplierių“ kartelio vadeiva Servando Gomezas (Servandas Gomesas), pravarde „La Tuta“.

Šie areštai yra itin svarbūs Meksikos prezidentui Enrique Penai Nieto (Enrikei Penjai Njeto), šiuo metu viešinčiam Londone, nes jie žymi reikšmingas pergales kovoje su narkotikų karteliais, kai visuomenė piktinasi dėl vyriausybės nesugebėjimo užtikrinti saugumo. Ypač didelę įniršio bangą išprovokavo stringantis tyrimas dėl 43 studentų dingimo ir tikėtino nužudymo.

JAV kovos su narkotikais administracijos vadovė Michele Leonhart (Mišel Leonhart) pasveikino Meksiką, sakydama, kad tas areštas „smogė į „Zetas“ vadovybės struktūros širdį“.

JAV valstybės departamentas buvo pasiūlęs 5 mln. atlygį už informaciją, kuri leistų sučiupti O.Trevino, o Meksika žadėjo sumokėti 2 mln. dolerių.

Šio kartelio vadeivos amžius buvo nurodomas skirtingas: Meksika skelbė, kad jam 38-eri, o Vašingtonas – 41-eri.

Meksikos institucijos yra „teisiškai užtikrintos“, kad pernai rugsėjį dingę 43 studentai buvo nužudyti vieno narkotikų kontrabandininkų kartelio smogikų, pareiškė teisingumo ministras.

Tačiau to išpuolio, sukrėtusio Meksiką ir pasaulį, taikiniu tapusių jaunuolių tėvai tvirtina, kad ši byla dar neišspręsta.

Vienos pedagogikos aukštosios mokyklos studentų dingimas pietinėje Gerero valstijoje išprovokavo nacionalinius protestus ir krizę Enrique Penos Nieto (Enrikės Penjos Nieto) vyriausybėje.

Pareigūnai sakė, kad studentai dingo po to, kai su nusikalstamomis gaujomis ryšius palaikantys korumpuoti policininkai užpuolė jaunuolių autobusus Igvalos mieste – esą gavę nurodymus iš mero ir jo žmonos. Per tą teroro naktį žuvo dar šeši kiti žmonės.

Tada policininkai tuos 43 jaunus vyrus pristatė narkotikų prekeivių gaujos „Guerreros Unidos“ nariams, kurie tyrėjams vėliau paliudijo, kad dviem sunkvežimiais nuvežė juos prie sąvartyno, ten nužudė, sudegino jų palaikus, o visa, kas liko, sumetė į upę.

Tyrimas „suteikia mums teisinio tikrumo, kad tie pedagogikos studentai buvo nužudyti tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo nupasakotos“, per spaudos konferenciją sakė teisingumo ministras Jesus Murillo Karamas (Chesus Muriljas Karamas).

Liudininkų ir ekspertų parodymai „leido mums ... padaryti neabejotiną išvadą, kad tie studentai buvo pagrobti ir nužudyti, vėliau sudeginti, (o jų palaikai) buvo sumesti į San Chuano upę – (ir kad viskas vyko) būtent tokia tvarka“, – pabrėžė jis.

Iki šiol pareigūnai oficialiai laikėsi prielaidos, kad tie studentai yra dingę.

Aukų artimieji, kurie pirmadienį kartu su keliais tūkstančiais protestuotojų surengė eitynes Meksiko centre, minėdami keturių mėnesių sukaktį nuo studentų dingimo, atsisakė sutikti su oficialiu išaiškinimu.

Kol kas tik vieno studento tapatybė buvo patvirtinta tarp iki šiol rastų sudegintų lavonų liekanų, ir lieka mažai vilties, kad pavyks surasti kitus 42 dingusiuosius.

„Mes, tėvai, smerkiame tai, kokiu būdu generalinis prokuroras pamėgino pabaigti šį tyrimą“, – sakė studentų artimųjų atstovas Felipe de la Cruzas (Felipė de la Krusas).

„Neketiname leisti jiems nutraukti tyrimo“, – pridūrė jis, apsuptas aktyvistų ir nevilties apimtų tėvų. Pastarieji vis dar tiki, kad jų vaikai tebėra gyvi ir yra laikomi Meksikos saugumo pajėgų.

Meksikos sostinėje pirmadienį surengtos taikios eitynės dėl numanomo 43 pagrobtų studentų nužudymo peraugo į susirėmimus, o antrąsias savo darbo metines mininčio šalies prezidento populiarumas nusmuko į naujas žemumas.

Tūkstančiai žmonių žygiavo Meksiko pagrindiniu bulvaru, skanduodami šūkius, raginančius atsistatydinti prezidentą Enrique Peną Nieto (Enrikę Penją Nieto), taip pat mojuodami pajuodintomis šalies vėliavomis ir reikšdami įtūžį dėl dingusių studentų bylos.

Dingusiųjų tėvams, kurie dalyvavo eitynėse prie Nepriklausomybės angelo paminklo, demonstrantai skandavo „jūs esate ne vieni“.

„Pena Nieto privalo atsistatydinti“, – dingusio studento Cristiano Rodriguezo (Kristiano Rodrigeso) tėvas Clemente (Klementė) sakė žmonėms, kai du dienraščiai paskelbė apklausų rezultatus, rodančius, kad į keblią padėtį patekusio valstybės vadovo populiarumas nusmuko iki maždaug 40 procentų.

Sutemus nedidelis būrys lazdomis ginkluotų kaukėtų protestuotojų apmėtė Molotovo kokteiliais bankų pastatus ir išdaužė kelių parduotuvių vitrinas Reformos bulvare, pritraukiančiame daug turistų.

Šimtai riaušių policininkų, saugojusių Senato pastatą, protestuotojus vaikė naudodami ugnies gesintuvus.

Apie 15 protestuotojų buvo lengvai sužeisti, naujienų agentūrai AFP sakė vienas ten buvęs Raudonojo Kryžiaus darbuotojas.

Trys žmonės, tarp jų vienas 17-metis, buvo suimti dėl vandalizmo, vienas miesto administracijos atstovas nurodė AFP.

E.Pena Nieto, pradėjęs darbą prezidento poste 2012 metų gruodžio 1-ąją, nuolat tapdavo protestų taikiniu per audringų demonstracijų bangą, išprovokuotą studentų dingimo prieš du mėnesius.

Dar tūkstančiai žmonių protestavo pietinėje Gerero valstijoje, kurioje vienos narkotikų kontrabandininkų gaujos nariai prisipažino rugsėjį nužudę tuos pedagogikos mokyklos studentus, kuriuos jiems perdavė korumpuoti vietos policijos pareigūnai.

Grupė protestuotojų nuniokojo Gerero valstijos prokuratūros pastatą regiono sostinėje Čilpansinge ir padegė penkis automobilius, tarp jų dvi policijos patrulių mašinas.

Dingusiųjų šeimos atsisako patikėti, kad 43 jaunuoliai yra nužudyti, ir reikalauja, kad jie būtų grąžinti gyvi. Prokurorai kol kas jų nepaskelbė žuvusiais, sakydami, kad laukia į vieną Austrijos universitetą išsiųstų sudegintų palaikų DNR tyrimų.

Mokytojai ir studentai vadovavo dar vienam protestui kaimyninėje Oachakos valstijoje, kur apie 1,5 tūkst. žmonių keturias valandas blokavo oro uostą, priversdami atšaukti du skrydžius.

Dar šimtai žmonių blokavo įvažiavimą į vieną valstybinės bendrovės „Pemex“ naftos perdirbimo įmonę ir naftos bazę Oachakoje, sakė vienas mokytojų profsąjungos atstovas.

Meksikoje vykstant naujiems protestams, dienraščio „El Universal“ paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad tik 41 proc. respondentų teigiamai vertina prezidento darbą, o dienraščio „Reforma“ tyrimas parodė, kad šalies vadovu patenkinti 39 proc. apklaustųjų.

Šie prezidento populiarumo reitingai buvo prasčiausi nuo Ernesto Zedillo (Ernesto Sediljo) vadovavimo praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir pabrėžia, su kokia didele krize susidūrė E.Pena Nieto.

Praėjus 25 metams po to, kai velionis Kolumbijos narkotikų kontrabandos baronas Pablo Escobaras (Pablas Eskobaras) įsakė susprogdinti keleivinį lainerį „Boeing 727“, kad nužudytų savo priešą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, tuo reisu neskrido, aukų šeimos tebereikalauja teisingumo.

1989 metų lapkričio 27 dieną Kolumbijos oro bendrovės „Avianca“ 203-ojo reiso lėktuvas buvo ką tik pakilęs iš Bogotos pakeliui į Kalio miestą, kai sprogo virš sostinės priemiesčio Soačos miesto. Per tą išpuolį žuvo visi 107 lėktuve buvę žmonės, o lainerio nuolaužos ir sudarkyti lavonai pažiro didelėje teritorijoje.

Tyrėjai nustatė, kad sprogdinimą organizavo P.Escobaras, liūdnai pagarsėjęs Medeljino kartelio vadeiva, tuo metu pasiekęs savo galios viršūnę.

P.Escobaras, kuris tuo metu vadovavo milžiniškam tarptautiniam kokaino prekybos sindikatui ir žurnalo „Forbes“ buvo pripažintas septintuoju turtingiausiu pasaulyje žmogumi, buvo pasiryžęs neleisti, kad 1990 metų Kolumbijos prezidento rinkimai sutrukdytų jo negailestingas ambicijas.

Pasak tyrėjų, sprogdinimo taikinys buvo kandidatas į prezidentus Cesaris Gaviria (Sesaris Gavirija), buvęs vidaus reikalų ministras.

P.Escobaro smogikai sužinojo, kad C.Gaviria skris tuo lėktuvu, bet kandidatas paskutinę minutę pakeitė savo planus.

Galiausiai jis laimėjo 1990-ųjų prezidento rinkimus ir surengė didelę kampaniją prieš narkotikų kontrabandininkus, į kurią P.Escobaras atsakė kruvinu karu prieš vyriausybę, kuris baigėsi tik tuomet, kai kartelio vadeiva buvo nukautas per susišaudymą su policiją ant namo stogo Medeljine 1993 metais.

P.Escobaro pagrindinis smogikas Johnas Jairo Velasquezas Vasquezas (Džonas Chairas Velaskesas Vaskesas), pravarde „Popajus“, vėliau prisipažino, kad lėktuvo sprogdinimo taikinys buvo C.Gaviria.

J.J.Velasquezas Vasquezas atliko 22 metų laisvės atėmimo bausmę už 1989 metų gruodį įvykdytą kandidato į prezidentus Luiso Carloso Galano (Luiso Karloso Galano) nužudymo. Po to išpuolio Liberalų partijos kandidatu tapo C.Gaviria.

Prisipažinęs smogikas buvo paleistas anksčiau šiais metais už tai, kad padėjo prokurorams nuteisti buvusį teisingumo ministrą Alberto Santofimio (Albertą Santofimiją), kuris taip pat kandidatavo prieš prezidento rinkimus 1990 metais ir užsakė L.C.Galano nužudymą.

Kiti asmenys, susiję su 203-ojo reiso lainerio sprogdinimu, taip atliko laisvės atėmimo bausmes.

Medeljino kartelio karinis vadovas Carlosas Mario Alzate Urquijo (Karlosas Marijus Alsatė Urkichas) buvo kalinamas 1993–2001 metais dėl jo vaidmens lėktuvo sprogdinime ir kituose nusikaltimuose. Tačiau jis buvo paleistas atlikęs tik mažiau negu pusę 20 metų laisvės atėmimo bausmės.

Kitas už tą sprogdinimą atsakingas kartelio smogikas Dandeny Munozas (Dandenis Munjosas) yra kalinamas Jungtinėse Valstijose, kur buvo sučiuptas 1991 metais ir kur jam buvo skirtos 10 laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių ir dar 45 metai kalėjimo.

Tačiau aukų šeimos sako, kad pareigūnai taip ir nesugebėjo išnarplioti viso už sprogdinimą atsakingų žmonių tinklų, todėl tebereikalauja visiško teisingumo.

„Atrodo, kad nuo to nusikaltimo būtų praėjusi tik viena diena, nes nematėme jokios pažangos“, – naujienų agentūrai AFP sakė 35 metų Gonzalo Rojasas (Gonsalas Rochasas), kurio tėvas žuvo per tą ataką.

„Kad galėtum atleisti, turi žinoti, kas buvo atsakingi“, – pridūrė G.Rojasas, prieš penkerius metus įkūręs aukų šeimų narių palaikymo grupę.

Prokurorai 2009 metais paskelbė to lainerio sprogdinimą nusikaltimu žmoniškumui ir atnaujino tyrimą, apjungdami visų įtariamųjų bylas.

Tačiau tie tyrimai „tebėra preliminarioje stadijoje“, vienas teismų šaltinis sakė AFP.

„Praėjo daug laiko, todėl padaryta didelė žala (bylai). Bylos ėjo iš rankų į rankas skirtingiems prokurorams, o dabar kalbame apie 450 bylų, kurių kiekvieną sudaro per 300 puslapių“, – pridūrė šaltinis.

Smurto krečiamoje šalyje, kurioje taip pat jau 50 metų tęsiasi konfliktas tarp armijos, kairiųjų sukilėlių grupuočių ir dabar jau paleistų dešiniojo sparno sukarintų organizacijų, vyriausybė pripažino 166 asmenis, kurių artimieji žuvo per 203-ojo reiso lainerio sprogdinimą, turinčiais teisę į kompensaciją iš nacionalinio „aukų fondo“, įkurto 2011 metais.

Fondo pareigūnai sakė, kad už kiekvieną auką artimieji gaus po 24 mln. pesų (30 tūkst. litų).

Meksikos prokurorai trečiadienį nurodė suimti Igvalos miesto merą, jo žmoną ir vieną padėjėją, kaltindami, kad jie inicijavo praeitą mėnesį įvykdytą ataką, per kurią žuvo šeši studentai, o dar 43 dingo.

Nešdami deglus ir žvakes, dešimtys tūkstančių žmonių surengė eitynes sostinėje Meksike, protestuodami dėl studentų dingimo.

„Mes nugalėsime!“ – protestuotojai skandavo iškėlę kumščius. Tarp eitynių dalyvių buvo studentų, mokytojų, ūkininkų ir aktyvistų, taip pat dingusių studentų artimųjų.
Eitynės vyko taikiai. Sostinės merija nurodė, kad demonstracijoje dalyvavo apie 45 tūkst. žmonių.

Protestuotojai nešė dideles nespalvotas dingusiųjų nuotraukas ir vieną po kito skelbė jų vardus, tarsi per patikrinimą klasėje. Po kiekvieno vardo demonstrantai ištardavo „Yra“.
Protestuotojai mušė būgnus, brazgino gitaras ir pūtė švilpukus.

„Esu pasipiktinęs dėl to, kas įvyko. Jie galėjo būti mano studentai, mano broliai, mano vaikai“, – sakė psichologijos profesorius Jorge de la Pena (Chorchė de la Penja), dėstantis Meksiko nacionaliniame autonominiame universitete.

Meksikos pareigūnai iki šiol bergždžiai ieškojo bet kokių dingusių pedagogikos mokyklos studentų pėdsakų po to, kai jie dingo rugsėjo 26 dieną per incidentą, kuris sukėlė pasipiktinimą šalies ir tarptautiniu mastu bei išprovokavo masines demonstracijas, per kurias trečiadienį buvo padegta Igvalos miesto rotušė.

„Buvo išduoti arešto orderiai Igvalos merui (Jose Luisui Abarcai, Chosė Luisui Abarkai), taip pat jo žmonai ir viešojo saugumo vadovui“, kurie yra laikomi „asmenimis, veikiausiai organizavusiais įvykius Igvaloje“, – generalinis prokuroras Jesus Murillo Karamas (Chesus Muriljas Karamas) sakė žurnalistams.

J.L.Abarca „įsakė policijai susiremti“ su studentais, kurie anksčiau neretai rengdavo protestus, kad jaunuoliai nesužlugdytų vieno viešo renginio, kurį organizavo jo žmona, vienos vietos valstybinės vaikų globos organizacijos vadovė.

Pareigūnai sakė, kad korumpuoti pareigūnai ir policija veikė išvien su narkotikų kontrabandininkų karteliu „Guerreros Unidos“, surengdami tą ataką, kuri gali pasirodyti esanti vienomis iš didžiausių žudynių Meksikoje nuo 2006 metų, kai šalyje buvo suintensyvintos pastangos įveikto narkotikų prekeivių gaujas.

Igvalos mero žmona Maria de los Angeles Pineda (Marija de los Ancheles Pineda) yra bent trijų žinomų narkotikų kontrabandininkų sesuo, o sutuoktiniai įtariami palaikę ryšius su „Guerreros Unidos“, nurodė pareigūnai.

Nors po to incidento praėjo jau beveik mėnuo, dingusių studentų paieškos žemėje ir iš oro iki šiol nedavė jokių rezultatų.

Pasak pareigūnų, Igvalos policijos pareigūnai apšaudė autobusus, kuriuos buvo užgrobę tie studentai, ir perdavė jaunuolius pareigūnams iš kaimyninio Kokulos miesto. Pastarieji juos perdavė „Guerreros Unidos“ nariams.

Trečiadienį protestuotojai Igvaloje padegė miesto rotušės pastatą, nemažėjant įtūžiui dėl neišaiškinto studentų dingimo.

Demonstracijoje dalyvavo tūkstančiai studentų ir mokytojų, o dalis jų padegė pastatą, kuriame tuo metu nebuvo darbuotojų, sakė vienas naujienų agentūros AFP reporteris.

Tuo tarpu antradienį 500 mokytojų padegė vienos politinės partijos biurą Gerero valstijos sostinėje Čilpansinge.

Pareigūnai Igvaloje ir miesto apylinkėse rado kelias masines kapavietes, tačiau iki šiol ištirti 28 jose rastų žmonių palaikai nepriklausė nei vienam iš dingusių studentų.

Šią savaitę vyriausybė paskelbė sumokėsianti 110 tūkst. JAV dolerių (294,4 tūkst. litų) premiją už informaciją, kuri leistų išaiškinti tų studentų dingimą.

Jau 36 Igvalos savivaldybės pareigūnai buvo suimti tiriant šią bylą – kartu su 17 „Guerreros Unidos“ narių ir jų vadeiva.

Meksikos pareigūnai praeitą savaitę pranešė suėmę „Guerreros Unidos“ aukščiausiąjį lyderį Sidronio Casarrubiasą (Sidronijų Kasarubiasą), kuris įkliuvo viename policijos patikros poste kelyje tarp Meksiko ir kaimyninio Tolukos miesto.

Meksika šokiruota. Ivalos mieste Gerero valstijoje dingo 43 studentai. Kur jie – niekas nežino. Ar iš tiesų vietos politikai ir policija bendradarbiavo su žiauriomis narkotikų gaujomis, kurioms liepė atsikratyti protestavusių studentų?

Šokiruojantis nusikaltimas

Ivalos, esančio už maždaug 200 km nuo Meksikos sostinės Meksiko, apylinkėse praėjusią savaitę rasta masinė kapavietė. Joje – 28 žmonių palaikai. Šią savaitę – dar keturios duobės.

Palaikai sudeginti, kad ekspertams būtų sunkiau nustatyti aukų tapatybę. Ar aukos – paslaptingai dingę vietos studentai? Dingusiųjų sąrašas ilgas, jame – mažiausiai 43 žmonių pavardės. Daugelis – jaunuoliai, kuriems ne daugiau nei 25-eri.

Pasak šalies generalinio prokuroro Jesuso Murillo Karamo, prie naujų kapaviečių pareigūnus atvedė sulaikyti įtariamieji.

"Jie sakė, kad ten užkasti studentų palaikai", – nurodė pareigūnas. Rastosios duobės pietinėje Gerero valstijoje yra "gana arti" vietos, kur praėjusį savaitgalį rasta masinė kapavietė. Du "Guerreros Unidos" gaujos smogikai prisipažino nužudę 17 studentų ir užkasę jų palaikus šiose duobėse.

Studentų egzekucija sukrėtė net daug ko mačiusią Meksiką. Nuo 2006 m. šalyje per įvairius susirėmimus ir konfliktus tarp policijos, kariuomenės ir narkotikų kartelių žuvo mažiausiai 60 tūkst. žmonių. Tačiau tokio incidento dar nebuvo.

Felipe Calderónas, buvęs Meksikos prezidentas, visoms gaujoms ir karteliams, užsiimančioms narkotikų prekyba ir kontrabanda į JAV, buvo paskelbęs karą. Jis pasisakė už išimtinai karinį problemos sprendimą, tačiau dėl to dabar yra kritikuojamas.

Karas vyko, aukų daugėjo, tačiau rezultatų nedavė. Pasak statistikos, Meksikos pareigūnams F.Calderóno valdymo laikotarpiu (2006–2012 m.) pavyko išaiškinti vos 2 proc. susijusių su narkotikų mafija šalyje bylų.

Ivalos studentų istorija sukrėtė šalį. Jei su gaujomis ranka rankon pluša Meksikos policijos pareigūnai, koks apskritai gali būti karas su karteliais? Būtent tokia versija iškelta.

Mažų mažiausiai toks nusikaltimas rodo, kad teisėsaugos sistema supuvusi. Be to, dingę, o galbūt nužudyti studentai, kaip vėliau patvirtino federaliniai prokurorai, rodos, nebuvo susiję su jokiomis narkotikų gaujomis.

Kur nusėda milijardai?

Didžiausia Meksikos problema – net ne narkotikų karteliai, o socialinė ir ekonominė situacija.

Pasak statistikos, maždaug pusė meksikiečių gyvena žemiau skurdo ribos. Šalyje – ryški socialinė atskirtis, didelis nedarbo lygis.

Situacija verčia daugelį šalies gyventojų žvalgytis papildomo pragyvenimo šaltinio. Didžiausia pasaulio narkotikų rinka – JAV. Didžioji dalis Meksikos narkotikų kartelių gyvena iš narkotikų kontrabandos.

Remiantis dvišaliais susitarimais, JAV karui su narkotikų karteliais kasmet Meksikai atseikėja kone po 1,9 mlrd. dolerių. Tačiau rezultatų nėra. "Jungtinės Valstijos karui su narkotikų karteliais skyrė milijardus dolerių. Meksikos visuomenė – militarizuota, karinės pajėgos sustiprintos, nors žmogaus teisių prasme situacija kaimyninėje šalyje išliko itin prasta", – aiškino Grace Livingstone, Lotynų Amerikos ekspertė.

2011 m. arabų televizija "Al Jazeera" parodė dokumentinį filmą, kurio pagrindinė mintis – karas su narkotikų karteliais Meksikoje yra viso labo karas su visais, kurie šalyje siekia socialinio teisingumo.

Studentų egzekucija Ivalos mieste, jei ji įvyko, niūriai patvirtina pagrindinę filmo mintį. Pasak žmogaus teisių organizacijų, duodami milijardus Meksikos saugumo pajėgoms, amerikiečiai menkai domisi, kur lėšos panaudojamos, nors oficialiose deklaracijose nuolatos kartojamas žmogaus teisių užtikrinimo poreikis.

Susirėmė su policija

Studentai, kurie mokėsi Ivalos miesto mokytojų rengimo centre, rugsėjo 26 d. surengė protestą, po kurio kilo susistumdymas su policijos pareigūnais.

Per neramumus policijos pareigūnai ir nenustatytas asmuo paleido šūvius į protestuotojus.

Studentai protestavo prieš, jų nuomone, diskriminacinę praktiką. Jų teigimu, studentams iš miestų lengviau gauti darbą mokyklose nei kilusiems iš kaimiškų vietovių. Vietos studentų sąjunga tvirtino, kad protestas buvo taikus, bet policija atrėžė, jog studentai pernelyg įsismarkavo, todėl juos reikėjo sutramdyti jėga.

Per incidentą žuvo keturi protestuotojai, taip pat vieno autobuso, kuriuo važiavo vietos futbolo komanda, vairuotojas ir keleivis. Dar kelios dešimtys protestuotojų dingo.

Vietos studentų sąjunga po protesto pareiškė, kad juos uždarytus laiko policija, o pareigūnai atrėžė, kad jaunuoliai veikiausiai pabėgo į kalnus prasidėjus susišaudymui. Jų ieškoti net buvo pasiųstas sraigtasparnis.

Galiausiai paaiškėjo, kad nei policijos nuovadoje, nei kalnuose jaunuolių niekas nematė. Iš viso dingo beveik 50 jaunuolių.

Gauja gynė pareigūnus

Po incidento sulaikyti 22 vietos pareigūnai, kuriems pareikšti kaltinimai pagrobus jaunuolius, bendradarbiaujant su vietos gauja "Guerreros Unidos".

Gerero valstijos prokuroras Inaky Blanco teigė, kad iki šiol teisėsaugai sunkiai sekasi įminti nusikaltimo motyvus. Tačiau jis patvirtino, kad ryšiai tarp Ivalos policijos pareigūnų ir "Guerreros Unidos" nėra miestiečių prasimanymas, o vaizdo įrašai iš protesto aiškiai rodo, kad policijos pareigūnai suėmė ir kažkur nusivedė dingusius jaunuolius.

Nuogąstavimų dingusiųjų studentų tėvams ir miesto gyventojams sukėlė "Guerreros Unidos" gaujos po pareigūnų sulaikymo išplatintas įspėjimas, kad "jei pareigūnai nebus paleisti, prasidės karas". Kam gaujai ginti pareigūnus?

Į bylos nagrinėjimą įtrauktos Meksikos federalinės tarnybos, o į Ivalos miestą pasiųstos federalinės policijos ir kariuomenės pajėgos.

Netrukus panašus incidentas sukrėtė kitą šalies valstiją – čia, liudytojų teigimu, trys Meksikos kariškiai nulinčiavo sulaikytus 22 narkotikų gaujos narius. Kariuomenė oficialiai paskelbė, kad gaujos nariai žuvo per susišaudymą, tačiau liudytojai pasakojo visai kitokią istoriją.

I.Blanco pažymėjo, kad palaikai, rasti kapavietėse netoli Ivalos miesto, buvo apdegę ir sunkiai atpažįstami. Jų tapatybei nustatyti reikės laiko – maždaug poros savaičių, o gal net poros mėnesių.

Gerero valstijos gubernatorius Angelis Aguirre'as praėjusią savaitę pripažino, kad daugelis valstijos pareigūnų dėl žemo pragyvenimo lygio, palaiko ryšius su vietos nusikalstamomis gaujomis.

Gubernatorius pažadėjo, kad Ivalos studentų dingimo tyrimu rūpinsis pats asmeniškai. "Aš tikiuosi, kad jaunuolius pavyks rasti gyvus, būtent todėl aktyviai jų ieškome", – sakė valstijos vadovas.

Koks nusikaltimo motyvas?

Buvęs kovos su narkotikų karteliais pareigūnas Samuelis Gonzalezas teigė, kad vienas nusikaltimo motyvų galėjo būti netyčinė klaida. Pasak jo, narkotikų prekeiviai galėjo supainioti studentus su konkuruojančia narkotikų gauja, dėl to jaunuolių buvo atsikratyta. Policija taip pat kėlė versiją, kad "Guerreros Unidos" gauja studentus galėjo reketuoti.

Kandangi šie atsisakė paklusti, buvo nužudyti.

Studentų artimųjų atstovas Manuelis Martinezas kategoriškai paneigė, kad nors vienas iš studentų buvo susijęs su narkotikų platinimu. Priešingai. Vyras kėlė versiją, kad su studentais galėjo būti susidorota dėl to, kad šie priešiškai žiūrėjo į gaujas mieste.

Kol bus vykdomas tyrimas, visi Ivalos miesto pareigūnai laikinai atleisti. Miesto saugumą prižiūri federalinės policijos pajėgos.

Dingusiųjų artimieji taip pat dalyvavo paieškose, tačiau daugelis jau neturi vilties. Sostinėje Meksike po incidento surengta protesto akcija, kurioje reikalauta skubiai ištirti nusikaltimą.

Ernestas, studentų protestų dalyvis, džiaugėsi, kad jam pavyko ištrūkti. 23-ejų jaunuolis pasakojo, kad pasigirdus šūviams gatvėje puolė bėgti į skersgatvį. Vieno namo šeimininkas leido jam pasislėpti.

"Girdėjau dvi šūvių papliūpas. Per pirmąją slėpiausi tarp dviejų autobusų gatvėje, o po to pasileidau bėgti" , – pasakojo vaikinas. Daugelis jo bendramokslių po incidento, pasak jo, buvo susodinti į policijos automobilius ir išvežti. Jis nenori pagalvoti, kad pareigūnai galėjo jo draugus nužudyti.

"Netikiu, kad mano draugai gali būti palaidoti tuose kapuose, – sakė jaunuolis. – Vien mintis, kad policija juos visus suėmė, o po to išskerdė... Tai siaubinga."

Ernestas pridūrė, kad jaunuoliai, kuriuos sulaikė policija, pareigūnams nesipriešino.

"Jie nesipriešino. Kaip jie galėjo? Juk jiems į nugaras buvo įremti šautuvai", – sakė jaunuolis.

Jonatánas, kitas vietinis, sakė, kad matė policijos automobilius, lekiančius masinių kapaviečių link, tačiau bijo daugiau kalbėti. "Mes nieko nesakėme, nes bijome. Nėra kam pasakyti", – tarstelėjo jis.

"Guerreros Unidos" kartelis

"Guerreros Unidos" – nuo "Beltrán Leyva" narkotikų kartelio atskilusi gauja. Šis kartelis 2010 m. ėmė skaidytis. Nuo jo atsiskyrė savarankiškos gaujos. "Beltrán Leyva" – vienas galingesnių kartelių Meksikoje, kontroliavęs narkotikų srautus į JAV. Manoma, kad šio kartelio nariai daugiausia užsiėmė marihuanos ir heroino platinimu Čikagoje.

Prokurorai mano, kad Ivalos miesto mero Jose Luiso Abarco Velazquezo šeima palaikė ryšius su gauja. Po incidento meras, jo žmona ir miesto policijos vadas dingo kaip į vandenį. Paskelbta jų paieška. Maríos de los Angeles Pinedos, mero žmonos, broliai, kaip manoma, galėjo priklausyti "Beltrán Leyva" karteliui, o vėliau tapti "Guerreros Unidos" gaujos nariais. Dalis jų žuvę, dalis buvo sulaikyti.

J.Murillo Karamas, generalinis Meksikos prokuroras, pareiškė, kad "Ivalos policijos policija negalėtų pavadinti". "Sakyčiau, kad jie žudikai", – kategoriškai kalbėjo pareigūnas, pasklidus gandams, kad pareigūnai gali būti atsakingi už studentų žudynes.

Vietos gyventojai sakė, kad apie miesto valdžios ryšius su gaujomis žinojo. "Sykį girdėjau, kaip vienas vyras parduotuvėje sakė, kad meras sudarė sandorį su gaujomis, kad šios padėtų palaikyti tvarką mieste", – pasakojo María, gyvenanti Ivaloje.

Tada, pasak moters, ji palaikė tokį mero sprendimą, pagalvojusi, kad mieste iš tiesų saugu, palyginti su kitais Gerero valstijos miestais, pavyzdžiui, Akapulku, garsėjančiu smurto protrūkiais.

"Vis dėlto tai, kas nutiko studentams, mane šokiravo. Pakeičiau nuomonę. Šiuo metu visi esame persigandę", – pridūrė moteris.