Penktadienį, 21.25 val., Kaune, R. Kalantos gatvėje, tikrinant automobilį „Audi“ ir jame sėdėjusius asmenis automobilio viduje buvo rasta galimai narkotinės-psichotropinės medžiagos. Tyrimui dėl galimai narkotinių- psichotropinių medžiagų vartojimo į gydymo įstaigą pristatyti trys vyrai, du gimę 1997 bei vienas 1998 metais, ir 1997 metais gimusi moteris.

Šeštadienio naktį, 3.20 val., galimai narkotinės medžiagos rasta kambaryje Sąjungos aikštėje. Bute buvę 1997 metais gimęs vyras ir 2005 metais gimusi mergina pristatyti į gydymo įstaigą tyrimui dėl galimai narkotinių-psichotropinių medžiagų vartojimo.

Tapo grėsminga bėda

Klaipėdos policijos komisariatas ir miesto savivaldybės administracija surengė konferenciją apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemas miesto mokyklose.

Renginio metu akcentuotas bendradarbiavimas ir savitarpio pasitikėjimas, viešumas ir reputacija. Mokyklų vadovai turi kalbėti apie priklausomybės problemas.

Renginyje kalbėjęs miesto meras Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad dabartinė situacija, kai nepilnamečiai vartoja psichotropines medžiagas, tampa grėsminga problema visuomenei.

„Tai paveikia jaunosios kartos smegenis“, – teigė A. Vaitkus.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Alfonso Motuzo, tėvai turi būti tikri, kad išleidžia vaikus į saugią aplinką.

Reikėtų vaizdo kamerų

A. Motuzo teigimu, kovai su narkomanija mokyklose jau nebeužtenka žmogiškųjų resursų, todėl reikėtų įrengti vaizdo stebėjimo kameras, metalo detektorius, pastatyti tvoras.

Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė pabrėžė, kad narkotikus vartojančių moksleivių skaičius auga.

Tad pareigūnai sugriežtino prevenciją, pradėjo glaudžiau bendradarbiauti su mokyklomis.

Esame priklausomi vienas nuo kito gerąja prasme, jūs pranešite – mes reaguosime.

Iš 37 Klaipėdos ugdymo įstaigų 26-iose mokyklų vadovybė išdrįso kalbėti apie esamas problemas, 11 tai daryti atsisakė.

„Kai kurių mokymo įstaigų vadovai bijo kalbėti apie problemas, bijo pasakyti, kad jų mokiniai vartoja psichotropines medžiagas. Tokiais atvejais direktoriai nenori pakenkti mokyklų reputacijai. Atvykus į mokyklas, pastebiu, kad į uniformuotą pareigūną jaunuoliai nereaguoja, o administracijos darbuotojai išsigąsta. Toks požiūris likęs iš senų laikų, kai žmonės bijojo policijos. Dabar viskas keičiasi, ir mūsų tikslas nėra nubausti, mes norime padėti ir suteikti informaciją. Esame priklausomi vienas nuo kito gerąja prasme, jūs pranešite – mes reaguosime“, – kalbėjo R. Bekėžienė.

Siūlo pasitelkti mokslininkus

Kaip teigė R. Bekėžienė, viskas prasideda nuo elektroninių ir paprastų cigarečių, vėliau priklausomybė auga. Nustatoma vis daugiau atvejų, kai vaikai rūko tabako gaminius.

Komisariato viršininkė papasakojo įvykį, kurio metu nukentėjo paauglys. Priklausomi nuo narkotinių medžiagų vaikino bendramoksliai, meluodami, kad jų elektroninė cigaretė esą yra sveikesnė, primygtinai siūlė pabandyti.

Jaunuolis rūkė pirmą kartą gyvenime net nesuvokdamas, kad cigaretėje naudojamas skystis sumaišytas su narkotine medžiaga. Po kurio laiko jam pasidarė bloga, pynėsi kojos, nukrito nuo laiptų, susižeidė.

Mokyklos darbuotojai kvietė medikus. Manoma, kad elektroninėje cigaretėje galėjo būti narkotikas – vadinamasis smailas.

Narkotikų įvairovė yra tokia didelė, kad nesuprantama, iš ko jie pagaminti, todėl kartais būna sunku nustatyti, ar nepilnametis yra apsvaigęs, ar tiesiog negaluoja.

Meras pasiūlė su Klaipėdos universiteto pagalba aiškintis, kokios dabar gaminamos psichotropinės medžiagos.

„Klaipėdos universitetas turi unikaliausią chemijos laboratoriją, todėl reikia mokslininkų pagalbos. Negalime į visą šitą situaciją žiūrėti atsainiai“, – teigė A. Vaitkus.

„Vis dažniau viešoje erdvėje pasirodo informacija apie narkotikais apsvaigusius paauglius. Deja, situacija yra labai rimta ir tai ne vien Klaipėdos problema, bet visos Lietuvos. Manau, tai, ką turime šiandien, lėmė diskusijos valstybiniu mastu dėl narkotikų legalizavimo Lietuvoje ir elektroninių cigarečių išplitimas tarp paauglių. Ne paslaptis, kad didžiausia problema – elektroninės cigaretės pildomos neaiškios kilmės skysčiais, kuriuose dažnu atveju randama žiurkių nuodų, anestetikų ir narkotinių medžiagų“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Vaitkus.

Anot jo, privalu į visa tai reaguoti.

Pasikalbėti šiuo klausimu meras susitiko su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku Alfonsu Motuzu.

„Klaipėdos mokyklose vykdomos prevencinės priemonės, kinologų patikrinimai, tačiau dažnu atveju susiduriama su teisiniais apribojimais. Norint vykdyti reguliarius patikrinimus, mokyklos privalo turėti tėvų sutikimus. Realybė tokia – ne visos tai turi“, – nerimavo A. Vaitkus.

Tad po susitikimo su A. Motuzu nuspręsta žengti pirmuosius žingsnius. Gruodį planuojama organizuoti konferenciją, kurios metu būtų aptartas teisinis reguliavimas, padrąsinta švietimo bendruomenė.

„Vaikų saugumas mokyklose yra gerokai svarbesnis už mokyklos reputaciją, o mes savo ruožtu jau rengiame ir netrukus patvirtinsime prevencijos bei intervencijos gaires mokykloms, kuriose bus numatyti algoritmai, kaip kiekviena švietimo įstaiga turėtų reaguoti pastebėjus nuo narkotikų apsvaigusį vaiką. Neabejoju, kad po diskusijos su švietimo bendruomene priimsime ilgalaikius sprendimus, kurie apsaugos moksleivius mokyklose. Suprantu, kad tai ilgas ir sunkus kelias, tačiau negali kilti jokių diskusijų – vaikų saugumas ir jų ateitis yra svarbiausia“, – priminė Klaipėdos meras.

V. Padriezaitė interviu Eltai tvirtino mananti, kad policijos reformos metu atsisakius nepilnamečių inspektorių, deja, taip ir nebuvo sugalvota, kas pakeistų šiuos su nusikalsti linkusiais vaikais dirbančius pareigūnus.

„Manau, kad atsisakius šio instituto, mes neturime, kuo jį pakeisti šuo metu. Žinoma, turime Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistus, bet tuomet reikia kelti klausimą, ar mums šių specialistų pakanka, jei matome, kad tendencija vaikams nusikalsti, šiuo atveju – vartoti narkotines medžiagas, auga, ta problema nemažėja“, – svarstė baudžiamąsias bylas, kuriose teisiami nepilnamečiai, nagrinėjanti teisėja.

V. Padriezaitės manymu, siekiant pažaboti narkotikų plitimą jaunimo gretose, reikėtų imtis ne griežtų, drastiškų priemonių, kaip siūlymai tikrinti mokinių daiktus, bet orientuotis į prevenciją – šviesti nepilnamečius apie svaigalų žalą.

– Kuo dažniausiai yra kaltinami nepilnamečiai bylose, kurias jūs nagrinėjate?

– Dažniausiai pasitaikančios vaikų vykdomos nusikalstamos veikos yra vagystės iš parduotuvių ir kitų žmonių, plėšimai, grasinant panaudoti smurtą. Taip pat dažnai nepilnamečiai pažeidžia viešąją tvarką, pavyzdžiui, viešoje vietoje smurtauja prieš kitus žmones, šlaistosi girti, plūstasi necenzūriniais žodžiais. Dažnai pasitaiko atvejų, kai nepilnametis sugadina svetimą turtą. Sakyčiau, daugėja atvejų, kai vaikai piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis. Ši tendencija, manau, yra linkusi augti. Be to, vaikai tiek patys vartoja narkotines medžiagas, tiek ir platina jas kitiems.

– Ar nepastebite tendencijos, kad nusikaltimus padaro vis jaunesni žmonės?

– Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma asmeniui arba nuo 14-kos, arba nuo 16-kos. Jei kalbėtume apie dažniausiai pasitaikantį amžių, kai padaromi nusikaltimai, tai jis tarp 15 ir 17 ar 18 metų. Būna, kad nusikalstamas veikas padaro asmenys, dar neturintys 18-kos metų amžiaus, bet kol praeina ikiteisminis tyrimas, kol byla pasieka teismą, tie vaikai tampa pilnamečiais.

Tikrai pasitaiko, kad ir toje pačioje byloje vaikai kaltinami net kelių ar keliolikos vagysčių ar plėšimų padarymu arba bylos dėl tų pačių vaikų kartojasi, tai kelis kartus teisme susitinki su tais pačiais vaikais.

– Kalbant apskritai apie nepilnamečių nusikalstamumą, kokių nusikaltimų recidyvas pastebimas dažniausiai?

– Dažniausiai dėl vagysčių, plėšimų. Tikrai pasitaiko, kad ir toje pačioje byloje vaikai kaltinami net kelių ar keliolikos vagysčių ar plėšimų padarymu arba bylos dėl tų pačių vaikų kartojasi, tai kelis kartus teisme susitinki su tais pačiais vaikais.

– Minėjote, kad pastebite tendenciją, jog vis daugiau į jūsų rankas patenka bylų, kuriose nepilnamečiai kaltinami disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Kokius paaiškinimus šiose bylose nepilnamečiai dažniausiai pateikia?

– Tų vaikų savivoka, gebėjimas analizuoti savo veiksmų motyvus, pasekmes nelabai yra išplėtotas, nelabai išsivystęs. Ir apskritai vaikų parodymai būna labai trumpi, lakoniški, vaikai daug detalių neatskleidžia, jie yra uždari, mažai pasakoja apie savo padarytas veikas. Vaikai trumpai pasako, kad taip padarė smalsumo vedini, galbūt bendraamžių paskatinti, galbūt dėl to, kad norėjo pasirodyti prieš savo draugus, bendraamžius. Bet, kaip minėjau, vaikus sudėtinga procese prakalbinti, jie turbūt dažniausiai galvoja, kad teismui nėra svarbu, ką jie pasakys, ar jie bus išklausyti, jiems atrodo, kad vis tiek bus priimtas jiems nepalankus sprendimas.

– Vaikai dažniausiai bijo atvirai prabilti teisme?

– Manau, kad natūraliai kiekvienas žmogus šito proceso bijo, jeigu jis nėra recidyvistas, teisiamas 30-ą kartą. Kiekvienam žmogui tai nėra maloni patirtis, o kai tai yra vaikas, jei dar ir teisiamas pirmą kartą, tas procesas gali atrodyti nejaukus ir baugus. Dėl to į tokias bylas yra įtraukiami vaiko teisių apsaugos specialistai, taip pat, jei nukentėjusysis yra nepilnametis, dalyvauja procese ir psichologai, tėvai kviečiami dalyvauti procese. Taigi, bandoma tą procesą kažkiek neutralizuoti, kad jis keltų kuo mažiau neigiamų išgyvenimų vaikui, bet manau, kad tikrai baimės elementas yra. Aišku, vaikai patys to neatskleidžia, bet iš jų elgesio galima tai suprasti. Vaikai dažnai ir neadekvačiai reaguoja, pavyzdžiui, juokiasi, neatsakinėja į klausimus, vengia atsakyti.

A. Koroliovo / ELTOS nuotr.

– O jei kalbėtume apie bylas, kuriose nepilnamečiai kaltinami narkotikų platinimu, ar jums pastaruoju metu tenka dažniau susidurti ir su tokio pobūdžio bylomis?

– Tokių bylų pasitaiko rečiau negu tų, kur nepilnamečiai kaltinami disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Dažniausiai pasitaiko kanapės, dėl šio narkotiko vaikai yra traukiami atsakomybėn.

– O ką sako nepilnamečiai tais atvejais, kai jie traukiami atsakomybėn dėl narkotikų platinimo? Kaip jie bando paaiškinti savo veiksmus?

– Dažniausiai sako, kad tokiu būdu nori užsidirbti pinigų kitiems savo poreikiams patenkinti. Dažnai būna taip, kad tie vaikai patys vartoja narkotines medžiagas, žino, iš kur jų gauti, o, kai pasitaiko galimybė gauti didesnį kiekį, tai pardavinėjant narkotines medžiagas, taip nutariama uždirbti.

– Ar teisingai suprantu, kad neretai būna taip, jog tais atvejais, kai nepilnametis teisiamas dėl narkotikų platinimo, jis ir pats vartoja narkotikus?

– Taip, tikrai dažnai pasitaiko tokių atvejų. Nepilnamečiai pasakoja, kad, kai pradeda platinti narkotines medžiagas, jų patys vartoja mažiau. Bet dažniausiai, kaip bebūtų, jiems narkotinės medžiagos jau yra nesvetimos, jie yra įsitraukę į vartojimą.

Nepilnamečiai pasakoja, kad, kai pradeda platinti narkotines medžiagas, jų patys vartoja mažiau.

– Ar susiduriama su tam tikru uždaru ratu, kai nepilnametis pats vartoja narkotikus, o, kai jam pritrūksta pinigų jiems įsigyti, jis jų gauna, prekiaudamas tomis pačiomis narkotinėmis medžiagomis?

– Taip, tai yra vienas iš prekybos narkotikais motyvų. Kitas dalykas – vartojantys narkotikus nepilnamečiai daro kitas nusikalstamas veikas tam, kad gautų pinigų narkotikams įsigyti. Dažnai būna taip, kad tas pats asmuo vienoje byloje yra traukiamas atsakomybėn dėl kelių veikų, tarkime, dėl vagysčių, plėšimo ir dėl narkotinių medžiagų laikymo.

– Kas, jūsų manymu, lemia tai, kad pastaruoju metu stebime augantį narkotikų paplitimą jaunimo gretose?

– Visų pirma, tai lemia vaiko šeimos socialinė aplinka. Nenuostabu, kad kaip ir kitų nusikalstamų veikų atveju, taip ir disponuojant narkotinėmis medžiagomis, dažnai būna, kad atsakomybėn traukiami vaikai iš padidintos rizikos šeimų, kurie neturi vieno iš tėvų arba tėvai gyvena atskirai, arba patys vaikai gyvena atskirai nuo biologinių tėvų. Taip pat pastebime, kad atsakomybėn traukiamų vaikų tėvų išsilavinimas yra žemas, kartais būna, kad pačių tėvų požiūris į narkotikų vartojimą būna tolerantiškas, kartais patys tėvai vartoja narkotines medžiagas, tad vaikas tokį elgesio modelį mato savo šeimoje.

Kalbant apie tai, kaip tėvai auklėja vaikus, tai tais atvejais, kai atsakomybėn dėl narkotikų vartojimo traukiami vaikai, mano nuomone, arba nėra jokios kontrolės šeimoje, arba vaiko kontrolė yra per didelė, perdėta. Vaikas, jausdamas įtampą šeimoje, toje aplinkoje, kurioje jis turėtų jaustis saugus, nusiraminimo pradeda ieškoti svaigiosiose medžiagose. Taip yra kalbant tiek apie narkotines medžiagas, tiek ir apie alkoholį. Jeigu tėvai vaiku nepasitiki, negerbia jo interesų, norų, manau, tai irgi gali paskatinti, pastūmėti vaiką vartoti svaigiąsias medžiagas.

Taip pat manyčiau, kad narkotikų vartojimo vaikų gretose susijęs ir su tam tikrais fiziologiniais veiksniais, pavyzdžiui, brendimo krizė, kuri dažnai pasireiškia paauglystėje. Nepamirškime ir socialinės aplinkos, tai yra bendraamžių įtakos, taip pat įsitraukimą į jau narkotikus vartojančių socialinių grupių gretas. Juk dažnai vaikai narkotikus vartoja ne vieni. Jei suaugusieji linkę svaigintis nebūtinai grupėse, ypač, jei žmogus turi priklausomybę, tai vaikai, ypač linkę nusikalsti su kitais nepilnamečiais, dažnai narkotikus vartoja grupėse, kartu norėdami taip save realizuoti, tokiu būdu pateisinti savo statusą, autoritetą bendraamžių grupėse.

– Kaip galvojate, ar dabartinis teisinis reglamentavimas yra pakankamai griežtas, kalbant apie kovą su narkotikų vartojimu, prekyba jais?

– Nemanyčiau, kad įstatyminės bazės griežtumas, jei kalbame apie sankcijas baudžiamajame procese, galėtų lemti tai, kad vaikai daugiau nedarytų tokių nusikalstamų veikų. Manau, kad pagrindas yra prevencija. Kai problema yra įsisenėjusi, kai vaikai jau turi priklausomybę, tai turėtume dėmesį skirti ankstyvajai stadijai, tai yra turėtume šviesti vaikus, organizuoti mokymus, projektus apie žalingų įpročių formavimąsi. Būtent prevencija tiek šeimoje, tiek mokykloje paskatintų vaikus suprasti geriau, kokios gali būti svaigiųjų medžiagų vartojimo pasekmės. Reikia nepilnamečiams akcentuoti, kad minėtų medžiagų vartojimas turi ne tik teisines pasekmes, bet ir gali turėti pasekmes sveikatai, socialinei aplinkai.

Kalbant apie įstatyminę bazę, tai manau, kad mums trūksta specialistų, kurie dirbtų su nepilnamečių nusikalstamumo specifika, prevencija. Prieš kelis metus turėjome policijos reformą ir tos reformos metu buvo atsisakyta, mano akimis, gana svarbios specialistų grupės – nepilnamečių inspektorių. Jie dirbo su nusikalsti linkusiais nepilnamečiais, užsiėmė prevencija, lankydavosi mokyklose, padidintos rizikos šeimose. Manau, kad atsisakius šio instituto, mes neturime, kuo jį pakeisti šuo metu. Žinoma, turime Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistus, bet tuomet reikia kelti klausimą, ar mums šių specialistų pakanka, jei matome, kad tendencija vaikams nusikalsti, šiuo atveju – vartoti narkotines medžiagas, auga, ta problema nemažėja.

– Viešojoje erdvėje svarstomos idėjos rengti mokinių daiktų patikras mokyklose, siekiant efektyviau kovoti su narkotikų plitimu. Kaip vertinate tokius svarstymus?

– Tai turbūt nebūtų naujiena Lietuvoje. Nepilnamečių inspektoriai anksčiau lankydavosi mokyklose. Bet aš manau, kad tai būtų kaip pleistras žaizdai – tokios priemonės žaizdos neužgydys, tik kraujavimą prislopins. Bet, jei vaikas yra linkęs vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tai jis tiesiog labiau slėpsis tą darydamas, narkotikų nesineš į mokyklas, vartos juos laisvalaikiu. Manau, kad tai nepaskatins vaiko pačiam priimti sprendimą nevartoti šitų medžiagų. Patikros galbūt eliminuotų narkotines medžiagas iš mokymosi įstaigų, kas yra sveikintinas dalykas, bet pačios problemos esmės tai nepašalintų.

Aš manau, kad tai būtų kaip pleistras žaizdai – tokios priemonės žaizdos neužgydys, tik kraujavimą prislopins.

– Viešojoje erdvėje taip pat sklando nuomonės, jog narkotikų vartojimas jaunimo gretose išaugo dėl Seime svarstomos idėjos dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą su savimi be tikslo platinti. Galbūt dalis jaunimo tokias idėjas klaidingai suprato kaip žingsnį narkotikų legalizavimo link. Pritariate tokiai pozicijai?

– Nedrįsčiau taip kategoriškai teigti, kad būtent tai paskatino narkotikų vartojimą, nes šių medžiagų vartojimas buvo gajus ir anksčiau, iki šių įstatymo pataisų svarstymo. Bet kalbant apie nepilnamečių polinkį vartoti šias medžiagas, tai manyčiau, kad turi įtakos tas tolerantiškas požiūris jų aplinkoje, šeimos aplinkoje. Jeigu jaunuoliai mato, kad aplinkiniai, ypač suaugusieji, negalvoja, kad kai kurios rūšies narkotinės medžiagos nėra kažkas labai blogo, tai ir nepilnamečiai pasvarsto, kodėl jie taip negali galvoti.

Tikrai būna tokių pavyzdžių, kai ir patys tėvai yra linkę vartoti narkotines medžiagas arba piktnaudžiauti alkoholiu. Neseniai turėjau tokią istoriją, kur byloje vienas iš kaltinamųjų jaunuolių nurodė, kad jo šeimoje buvo vartojamas alkoholis, tai jis bandė savo laisvalaikį leisti taip, kad jis nevartotų alkoholio, bet pasirinko alternatyvą vartoti kanapes. Manyčiau, kad greičiausiai tolerantiškas požiūris (į narkotines medžiagas – ELTA) paskatina kai kuriuos žmones galvoti, kad tai yra nieko blogo, kad kanapės nėra tokios pavojingos kaip kitos narkotinės medžiagos. Neretai žmonės sako, kad kanapes vartoja medikamentiniais tikslais, tarkime, migrenos gydymui.

– Kaip jūs pati vertinate siūlymą dekriminalizuoti disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti?

– Kol įstatymas nėra pakeistas, nenorėčiau savo pozicijos išreikšti. Bet tai, be abejo, yra mažiau pavojinga veika, jei tai yra nedidelis kiekis narkotinių medžiagų, tai šiai dienai tai bus baudžiamasis nusižengimas. Ar tas dekriminalizavimas yra savalaikis? Politikai formuoja politiką, atsižvelgdami ir įsiklausydami į visuomenės nuomonę, į tendencijas, kurios vyrauja. Be abejo, reikėtų vertinti, ar nesulaukia toks sprendimas per didelio pasipriešinimo iš visuomenės, ar jis yra pakankamai iškomunikuotas, ar jo priėmimo tikslai, motyvai visuomenei yra aiškūs.

„Turime perkvalifikuoti pačią problemą. Tai ne šiaip nacionalinė bėda, jau galime sakyti, kad tai peržengia nacionalinio saugumo slenkstį ir mes kaip tokią ją turėtume traktuoti“, – pirmadienį sakė K. Budrys.

„Kai sprendžiame nacionalinio saugumo problemas, pasitelkiame ne tik flomasterius, meškiukus, piešimo konkursus ar kokias akcijas, bet ir kietąsias priemones. Į jas turėtume nuo šiol žiūrėti visiškai kaip – kaip į neišvengiamą būtinybę“, – pridūrė jis.

Šalies vadovo atstovas pabrėžė, kad šiuo metu nėra detalių duomenų apie narkotikų vartojimą pagal regionus, medžiagas, tačiau „turime apsčiai duomenų, kurie mums leidžia teigti, kad tendencijos yra neigiamos“. Pasak patarėjo, dešimtmečius veikiančios prevencijos programos, įvairios akcijos neveikia.

„Arba darome ne tai, ką reikia daryti, arba imituojame darymą“, – teigė K. Budrys.

Prezidento patarėjui K. Budriui pritaria ir buvusi pareigūnė, Nekilnojamojo turto ekspertė Rasa Pavarienė. Keturis vaikus auginanti, Vilniaus centre gyvenanti mama taip pat įsitikinusi, kad jau užtenka pigių reklamos kampanijų ir laikas imtis kardomųjų priemonių, nes kitu atveju Lietuvai gresia narkomanijos košmaras: užauginsime narkomanų ir veltėdžių kartą.

Kęstutis Budrys / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

– Kol aukščiausios valdžios institucijos demonstruoja viso labo viešą susirūpinimą esama situacija, narkotikų platinimo problema tarp vaikų tik gilėja, o apie konkrečius sprendimus negirdime iki šiol. Kodėl? Gal kažkam tai labai patogu? Kodėl nesiimama pokyčių, susijusių su vaikų ir paauglių saugumu? Man natūraliai kyla klausimas, kokių pokyčių norėtume mes, tėvai?

Aš, kaip mama ir buvusi pareigūnė, neprieštaraučiau, jei prie didmiesčių mokyklų rytais ar per pertraukas reguliariai patruliuotų pareigūnai su tarnybiniais šunimis. Principas galėtų būti labai paprastas, kaip autobusų kontrolierių: dirba kasdien, renkasi skirtingus maršrutus, niekada nežinai, į kurią mokyklą užsuks. Nereikia eiti į klases, tiesiog pakaktų prie mokyklos vartų ar durų pasitikti vaikus ir su jais pasisveikinti. Dresuoti šunys narkotikus iškart užuodžia. Nedrąsu? Išgąsdins vaikus? Tačiau gal geriau tegul būna nedrąsu ir nejauku, nei paskui Neryje rastus laidoti.

Kaip buvusi pareigūnė, rekomenduoju mokykloje ne tik reguliariai tikrinti vaikų daiktus, bet ir į kasmetį privalomąjį sveikatos patikrinimą įtraukti ir narkotikų testą. Galimi visi variantai: šlapimo, kraujo tyrimas; tas, kuris ekonomiškesnis ir lengviau atliekamas. Amžiaus grupė turėtų būti nuo 14 iki 18 metų. Tai pats sudėtingiausias ir pavojingiausias paauglių amžius. Ne visi supranta, ką daro, todėl bando pritapti, ieško savęs, kartais net ne savo noru pasiduoda pagundoms ir tampa aukomis.

Arba darome ne tai, ką reikia daryti, arba imituojame darymą.

Radus mokinio kraujyje ar šlapime narkotinių medžiagų, būtina įtraukti tėvus, ugdymo įstaigas, vaikų teisių darbuotojus. Tokiu atveju turėtų būti privaloma apsilankyti ir pas narkologą, būtinos prevencinės paskaitos. Žinoma, visos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti, o ne nusimesti atsakomybę ir ieškoti kaltų.

Tokiu atveju pagalba turėtų būti suteikiama ne tik vaikui, bet ir šeimai. Tėvai taip pat turi suvokti, kad tai pagalba, o ne bausmė, gėda ar pažeminimas. Tik žinodami situaciją galime sustabdyti priklausomybę ir užkirsti kelią liūdniems padariniams, nelaimėms.

Populistiniai šūkavimai, kad narkotikus vartojantys yra įbauginti Baudžiamojo kodekso ir sankcijų, tik dar labiau skaldo visuomenę.

Kaip tėvams reaguoti ir priimti šią situaciją, jei valdžioje sėdintys ir aukštas pareigas užimantys partijų lyderiai teigia, kad Lietuvoje nėra narkotikų vartojimo problemos? Kai, užuot ėmęsi kardomųjų priemonių, siekia lengvinti sankcijas ir taip atverti duris dar aktyvesniam narkotikų vartojimui. Toks požiūris iš tiesų gali sudaryti iliuziją, kad gal čia nieko tokio, vaikai pažais ir viskas tuo baigsis. Deja, šiandien narkotinės medžiagos yra be galo agresyvios, pavojingos vaikų sveikatai ir gyvybei. Vos kelias savaites pavartojus, paauglio fizinė ir psichikos sveikata gali būti negrįžtamai pažeista.

Dalyvaudama neformaliame Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų susitikime Logronjo mieste, Ispanijoje ministrė tvirtino, kad šios problemos mastai auga ir tai yra „ne vien nacionalinio ar Europos Sąjungos, o pasaulinio lygio iššūkis žmonių saugumui ir sveikatai“.

Pasak jos, siekiant spręsti šią problemą, būtina mažinti pasiūlą ir paklausą.

„Matydami, kaip opėja narkotikų platinimo ir vartojimo jaunimo tarpe, mokyklose problema, Lietuvoje ėmėmės aktyvių veiksmų nepilnamečių švietimo ir narkotikų platinimo mokyklose prevencijos srityse. Turime aktyviau supažindinti visuomenę apie narkotikų žalą, priklausomybių problemas bei su tuo susijusias rizikas“, – pranešime cituojama ministrė.

Susitikime aptartos kovos su organizuotu nusikalstamumu, ypač neteisėta narkotikų apyvarta, veiksmingo teisėsaugos darbo, vidaus saugumo grėsmių, susijusių su karu prieš Ukrainą ir migracijos klausimai.

Anot pranešimo, kovojant su narkotikų plitimu reikšmingas teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ES lygiu. Mažinant pasiūlą, esminis vaidmuo tenka teisėsaugai, todėl svarbūs yra šiuolaikiniai kriminalinės žvalgybos metodai.

Lietuva šiemet patvirtino strateginį dokumentą – Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų. Vykdomi bendri projektai su savivaldybėmis ir švietimo įstaigomis, įtraukiant policijos pareigūnus į švietėjišką veiklą.

Reikalingas teisinio reguliavimo pokytis, nustatantis teisingą balansą tarp asmens privatumo ir saugumo sumetimų.

ES vidaus reikalų ministrai susitikime taip pat aptarė organizuotų nusikaltimų skaitmeninėje erdvėje užkardymo, nustatymo ir tyrimo iššūkius.

„ES valstybės narės šiuo klausimu sutaria – reikalingas teisinio reguliavimo pokytis, nustatantis teisingą balansą tarp asmens privatumo ir saugumo sumetimų, ypač, kai tai susiję su sunkiais nusikaltimais, pavyzdžiui, vaikų seksualiniu išnaudojimu“, – nurodoma pranešime.

Pasak A. Bilotaitės, turėdami lūkestį dėl gerų teisėsaugos darbo rezultatų, pirmiausia turime suteikti teisinius ir technologinius instrumentus. Jos teigimu, per dideli apribojimai teisėsaugai turėti prieigą prie elektroninių duomenų apsunkina pareigūnų darbą, todėl labai svarbu ieškoti subalansuotų sprendimų.

Kaip nurodo ministerija, praėjusiais metais Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai atliko 91 tarptautinę operaciją bendradarbiaudami su 25 šalių pareigūnais, o šių operacijų metu iš neteisėtos apyvartos išimta daugiau nei 10 tonų įvairių rūšių narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Susitikime ministrė ragino ir toliau pagrindinį dėmesį skirti Ukrainos įgalinimui ir stiprinimui.

„Neturime teisės pavargti remdami Ukrainą, jai siekiant taikos, stabilumo, teritorinio vientisumo ir galiausiai teisingumo. Turime rasti teisinius sprendimus, kaip ES esantis įšaldytas oligarchų turtas galėtų būti panaudotas Ukrainos labui“, – sakė ji.

Ji taip pat kalbėjo mananti, kad dabartinių saugumo grėsmių akivaizdoje būtinas tarptautinių iniciatyvų plėtojimas įtraukiant trečiąsias šalis.

„ES turėtų labiau įsitraukti visuose regionuose, kur Rusija siekia stiprinti savo įtaką – pradedant nuo Moldovos, tačiau dėmesį skiriant taip pat ir Vakarų Balkanams bei Centrinei Azijai“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Ministrai taip pat aptarė ES politinio ir teisinio atsako poreikį bei būtinus sprendimus dėl migracijos valdymo, įskaitant reagavimą į didelius neteisėtos migracijos srautus bei instrumentalizuotą migraciją.

Jo duomenimis, 36,6 proc. naktinių klubų lankytojų nurodė mažiausiai kartą gyvenime vartoję kokių nors narkotikų, per pastaruosius metus – 21,9 proc., o per pastarąsias 30 dienų – 13,5 procento.

Anot laikinosios NTAKD direktorės Gražinos Belian, daugiau kaip pusė vartojusiųjų narkotikus pastarąjį mėnesį nurodė tai darę per pastarąsias 24 valandas.

Jos teigimu, vyrai narkotikus vartoja dažniau nei moterys, o Vilniuje ir Klaipėdoje respondentai tvirtino narkotikus vartojantys dažniausiai.

„Vyrai pas mus šiek tiek pagadina statistiką“, – juokavo G. Belian.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad praėjusiais metais mažiau naktinių klubų lankytojų vartojo kvaišalų nei 2018 metais, bet daugiau nei 2013 metais ir 2008 metais.

Pasak tyrimo, fiksuotas narkotikų vartojimo paplitimas tarp naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų buvo kelis kartus didesnis nei šalies bendrojoje populiacijoje.

Kartais tos pačios muzikos parinkimas suponuoja tam tikrų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą.

Bendrai šalyje 2021 metais mažiausiai vieną kartą narkotikų buvo vartoję 14,1 proc. 15–64 metų šalies gyventojų, 15–34 metų gyventojų grupėje – 23,8 procento.

Populiariausias narkotikas Lietuvoje buvo kanapės, jas išbandė 36,6 proc. apklaustųjų. Mažiausiai kartą gyvenime MDMA (ekstazį) vartojo 16,5 proc. tyrimo dalyvių, kokainą ar kreką­­ – 12,9 proc., amfetaminą ar metamfetaminą – 11,7 proc., LSD – 11,3 proc., haliucinogeninius grybus – 10,3 procento.

Be to, tyrimo duomenimis, beveik pusė respondentų kasdien vartoja kokius nors gaminius su tabaku ar nikotinu, juos daugiau vartoja vyrai.

G. Belian teigimu, nerimą kelia narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų maišymas, vartojimas kartu.

Tyrimo duomenimis, 16,5 proc. naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų mažiausiai kartą gyvenime buvo vartoję skirtingų narkotikų vienu metu, vienas iš keturių respondentų teigė juos maišę su alkoholiu, 16,3 proc. – su energiniais gėrimais, 26,6 proc. – su tabako ar nikotino gaminiais. Vienas iš dešimties tyrimo dalyvių buvo vartoję narkotikų su psichotropiniais vaistais.

Ketvirtadalis apklausos dalyvių tvirtino, kad įsigyti narkotikų yra paprasta. Anot jų,  lengviausia nusipirkti kanapių, sunkiausia – heroino.

Tyrimo rezultatai rodo, kad narkotikų dažniausiai gaunama iš draugų (85,3 proc. vartojusių narkotikus) arba narkotikų prekeivių (39,1 proc.), rečiausiai – perkama internetu (14,1 procento).

Naktiniuose klubuose, baruose pasiūlymo pabandyti narkotikų sulaukė 26,2 proc. apklausos dalyvių.

Daugiau nei pusė respondentų nurodė norintys atsisakyti narkotikų vartojimo.

Pasak G. Belian, norint pagerinti situaciją, privalu informuoti naktinių pasilinksminimo vietų lankytojus apie kvaišalų žalą, užtikrinti patalpų stebėjimą ir kontrolę, saugią aplinką bei pačių lankytojų saugumą.

„Kartais tos pačios muzikos parinkimas suponuoja tam tikrų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą“, – teigė ji.

Tyrimas atliktas praėjusių metų birželio 13–liepos 17 dienomis, apklausti 503 naktinių klubų, barų lankytojai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Panašūs tyrimai vykdyti 2008, 2013, 2018 metais.

„Man labiausiai įstrigo 14-etė mergina. Maniau, kad ji norėjo padaryti didesnį įspūdį nei išties turi tiek vartojimo patirties. Bet pasikalbėjęs su ja likau apstulbęs, kiek daug visokių medžiagų ji yra išbandžiusi. Ir kaip giliai ta priklausomybė įsišaknijusi“, – sakė priklausomų žmonių bendruomenės „Aš esu“ vadovas, kunigas Kęstutis Dvareckas.

Lietuvos barų ir kavinių asociacijos vadovas Raimondas Pranka irgi pritaria, kad tie skaičiai nemaži. Bendra tendencija rodo, kad vartojančių psichoaktyvias medžiagas daugėja. Anot Raimondo, kokia to priežastis, sunku pasakyti, gal per mažai dirbame ta linkme.

„Pasichoaktyvios medžiagos tikrai yra problema. Gal mes jos masto nematome. Ne tik tarp jaunimo tai plinta. Įvairaus amžiaus žmonės nori malonumo, nori jaustis kitaip, pabėgti nuo problemų“, – sakė toksikologė Gabija Mikulevičienė.

Kunigą K. Dvarecką labiau stebina besistebintys, kiek jaunų žmonių yra pabandę narkotikus, nei reali situacija. Nes ir pats, savo realia patirtimi žino, kuo tai gali baigtis.

„Irgi pasiūlė studentų bendrabutyje, nemačiau nieko blogo, pabandžius nieko blogo ir neatsitiko. Tada pagalvojau, kad čia mitas apie jų nešamą žalą. Tas procesas turi įsibėgėti tiek, kad paskui nepastebi, jog beldiesi iš kitos durų pusės, kad riba peržengta. Manymas, kad kai pastebėsiu tą ribą, tuomet trauksiu stabdį, tėra iliuzija“, – atviravo Kęstutis.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Tik tai, kur nuveda narkotikų vartojimas, leidžia suprasti, kaip pats sako, kokia galinga priklausomybė buvo.

„Čia jau labai paprasta – kai sėdi areštinėje, supranti, kad ne už gerus darbus. Tai su savimi susitarti, kad ne tos medžiagos kaltos, nelabai lieka tų variantų“, – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau tai, kad Vilniuje kaip ir kituose didmiesčiuose plačiai paplitęs psichoaktyvių medžiagų vartojimas, nėra jokia paslaptis. Tą rodo ir Visuomenės sveikatos biuro atlikta besilinksminančiųjų apklausa. Tokia Vilniuje rengta pirmą kartą. Anksčiau į šią problemą žvelgta tik nacionaliniu mastu.

„Kalbant apie Vilnių, matome, kad tas paplitimas yra. Ir jeigu kalbame apie nelegalias psichoaktyviąsias medžiagas, paklausus, ar kada nors yra vartoję pasilinksminimo vietų lankytojai, tai apie 80 proc. atsakė, kad taip“, – kalbėjo „Vilnius sveikiau“ stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus projektų koordinatorė Emilija Gaidytė.

Besilinksminančiųjų taip pat klausta, ar Vilniuje lengva įsigyti narkotikų. Beveik pusė nurodė, kad lengva. Taip pat – ką ir kur vartoja.

„Kadangi kalbame apie visas psichoaktyviąsias medžiagas, matome tą didelį alkoholio paplitimą šioje aplinkoje, nes alkoholis yra lengviausiai prieinama medžiaga“, – sakė E. Gaidytė.

Įvairaus amžiaus žmonės nori malonumo, nori jaustis kitaip, pabėgti nuo problemų.

Antroje vietoje pagal dažniausią vartojimą atsiduria kanapės. Toliau – kitos stimuliuojančios medžiagos. Dažniausiai svaiginamasi namuose. Naktiniai klubai ir barai pateko į trečią vietą, kur apklaustieji nurodė vartojantys psichoaktyvias medžiagas. Tačiau tikimasi, kad nuo šios grandies pradėjus narkotikų žalos prevenciją, nuo galimų didelių pavojų pavyks apsisaugoti dažniau. Siekiama barus ir naktinius klubus išmokyti, kaip padėti pavartojusiems žmonėms.

„Prisiminkime, kad ir alkoholis yra narkotikas Nr. 1. Bet po truputėlį vyksta mokymai, šnekamės, kaip elgtis su perdozavusiu žmogumi, kaip suteikti jam pirmąją pagalbą. Ir tą viešiname. Kai mūsų klientai mato, kad rūpinamės, gal tada pagalvos, kad nenori perdozuoti, o gal iš viso ateis mintis, kad visai nenoriu tų narkotikų ir pan.“, – sakė kavinės savininkas Raimondas Pranka.

Medikai paantrino, kad tinkama pagalba perdozavusiam žmogui gali išgelbėti nuo kelerius metus, jei ne daugiau, pareikalausiančios reabilitacijos.

„Žmogus, kuris pavartojęs kažkokių nors medžiagų, jis dažnai yra jautresnis ir jam tai gali išprovokuoti haliucinacijas, įsijaudrinimą, baimę. Jei prie jo priėjęs žmogus kažką griežtesniu tonu paaiškins, jis gali palaikyti velniu. Ir tuomet užsives tas mechanizmas, kad žmogus bėgs, rėks, šoks per langą“, – kalbėjo toksikologė.

Į Lazdynų ligoninę nuo narkotikų apsvaigę asmenys atvyksta kartą per savaitę ar dvi, nes dauguma jų žino, kad susijaudinimo būsena praeis. Dažniau atvežami pavartoję skirtingų narkotinių medžiagų. Atsigavę dažniausiai neprisimena ką vartojo.

„Tarkim, jei atėjęs į klubą nusprendžia vartoti tam tikrų medžiagų, atsineša ir padaro, ką sumanęs, tai ne laikas jam sakyti, kad jei tu vartosi, akmeniu pavirsi. Jeigu žmogus pavartojęs, jis yra susijaudinimo būsenoje. Reikėtų kalbėti, kaip jam padėti, kad jis greičiau iš to išeitų, tarkim, nesukeltų muštynių, nesusižalotų pats ar kitų, kad nekiltų kitų sveikatos problemų“, – aiškino G. Mikulevičienė.

Pasilinksminimo vietose vartojamos medžiagos dažniausiai yra aktyvinančios. Šiuo metu rinkoje fiksuojama daugiau kaip 800 skirtingų cheminių medžiagų. Jų tik daugėja. Tad pasakyti, kokia konkreti medžiaga, kokios bus pasekmės, labai sunku.

„Pirma pagalba yra yra ir vanduo. Arba jei matai, kad žmogui kažkas atsitinka, gali nuvesti į atskirą kambariuką, jei toks yra, kad per daug gėda jam nebūtų ar negąsdintų kitų žmonių“, – kalbėjo R. Pranka.

Anot pašnekovų, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ne bausti, o gydyti.

„Kalbėti apie tai, kad tai turėtų būti legalu, tikrai ne. Aš asmeniškai esu kategoriškai prieš. Bet esu už tai, kad gydymas turėtų būti prieinamas, o bausmės tai tikrai nėra gydymo priemonė“, – sakė toksikologė.

„Labai daug tikimasi iš draudimų, tai aš visada sakydavau, kad Lietuvoje niekada narkotinės medžiagos nebuvo legalizuotos, o taboras klestėjo daug metų ir dabar klesti pardavimų taškai. Tas draudimas kartais gali tik smalsumą žadint. Gal net nereikėtų tų medžiagų demonizuoti. Kai kurios medicinoje iki šiol gelbsti gyvybes. Žinote, kirvis gerai ar blogai? Neatsakingo žmogaus rankose jis gali tapti nešančiu mirtį. Be švietimo čia nieko nebus“, – mintimis dalijosi kunigas.

Apklausa rodo, kad bent kartą gyvenime išgėrę vairavo 19 proc. apklaustųjų, o apsvaigę nuo narkotikų – 8 proc.