„Realus gyvenimas iš tikrųjų nėra toks paprastas – yra visokių bėdų – žmonės ir įžeidžia. Žmogus socialiniame tinkle nuo to yra apasaugotas. O ypatingai dabar, kai suvaržyti santykiai. Mes negalime išeiti, mes negalime realiai pabendrauti“, – LNK kalbėjo psichologė Laima Bulotaitė.

Anot skaitmeninės etikos centro vadovės Rasos Jauniškienės, interneto vartojimas tampa problema, kai dėl naršymo nukenčia kitos gyvenimo sritys.

„Ar tai būtų profesinė veikla, ar akademinė, ar mūsų kasdieninės ruošos darbai, jie yra apleidžiami. Ir jeigu tai tęsiasi ilgesnį laiką, ir jeigu žmogui dėl to jau kyla sunkumų, jis gali ir santykių kažkokių gal netekti ar darbo netekti, ar mokslų nepabaigti, tai tada tikrai yra problema“, – įsitikinusi pašnekovė.

Ji sako, kad probleminis naršymas priklauso ne tik nuo to, kiek laiko praleidžiame internete, o kaip jį ten leidžiame. Anot R. Jauniškienės, darbas, kūryba, bendravimas su artimaisiais arba mokymasis internete neturi jokių pasekmių ir nekelia priklausomybės nuo interneto.

„Bet tuo tarpu visa veikla, kuri yra laisvalaikis ir pramogos – žaidimai, lošimai... Probleminio interneto naudojimo terminas apima platų spektrą veiklų – ir naršymas socialiniuose tinkluose, ir pornografijos žiūrėjimas, ir tas vadinamasis ligų ieškojimas...“ – vardijo skaitmeninės etikos centro vadovė.

Psichologė patarė, kaip išsiaiškinti, ar jūs naršote per daug.

„Jeigu aplinkiniai sako arba jums atrodo, kad labai daug laiko leidžiate prie interneto, prie socialinių tinklų, tiesiog išjunkite internetą, telefoną ir pažiūrėkite, kaip jausitės. Jeigu jums po poros valandų, o gal ir greičiau kils baisus nerimas, kad neturite, kuo užsiimti, ką veikti, tai jau rodo, kad iš tikrųjų pripratote prie interneto“, – patarė psichologė.

Anot L. Bulotaitės, jei manote, kad naršote per daug, pirmiausiai reikia sąmoningai mažinti interneto naudojimą ir atskirti jį nuo realaus gyvenimo. O jei per daug naršo vaikai, tai kontroliuoti turėtų suaugę ribodami internetą ir kompensuodami tai bendravimu.

Manote, kad dažnas naršymas feisbuke tiesiog greičiau iškrauna telefono bateriją? Neabejotinai, juk tai vienas didžiausių baterijos „valgytojų“. Tačiau klystume manydami, kad aktyvus buvimas socialiniame tinkle tėra būtinybė periodiškai įkrauti telefoną ar sumokėti sąskaita už interneto duomenų naudojimą.

Feisbukui tiesiog suaugus su mūsų kasdieniu gyvenimu, per penkerius metus, nuo 2011 iki 2016 m., šiam tinklui reikalingos elektros energijos suvartojimas išaugo beveik 3,5 karto iki 1,83 mln. megavatvalandžių. Ir 96 proc. šios elektros energijos teko būtent duomenų centrams ir tik 4 proc. – feisbuko biurams.

„Šie duomenys rodo, kad ir mes, spausdami „patinka“, komentuodami bei peržiūrėdami vizualinį turinį skatiname vis didesnį energijos naudojimą. Tai žinant, vis aktualesniu klausimu tampa – iš ko ši energija pagaminama ir kokį poveikį energijos didesnis poreikis daro aplinkai?“, – sako Aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Kol jūs prietaisais nesinaudojate, elektros skaitliukas sukasi toliau ir per mėnesį galiausiai „prisuka“ visai nemenką sumą.

Feisbukas pripažino, kad jo elektros energijos poreikis yra išties didelis, o iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių pagaminami tik du penktadaliai visos reikalingos elektros. Stengdamasis sumažinti savo neigiamą įtaką gamtai ir aplinkai, tinklas turi savą „misiją 0“ – siekiama visiškai atsisakyti tradiciniu būdu gaminamos elektros energijos ir ateityje pereiti tik prie atsinaujinančių elektros gamybos šaltinių. Ekspertams skaičiuojant, kad atsinaujinanti energetika geba sukurti apie tris kartus daugiau darbo vietų nei tradicinė iškastinė, perėjimas prie švarių šaltinių iš dalies spręstų ir žmonių užimtumo problemą.

„Kol elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių tėra tik siekiamybė, svarbu kokius sprendimus mes, vartotojai, priimame šiandien, kad tarša mažėtų čia ir dabar. Vienas paprasčiausių ir lengviausių būdų būtų atsisakyti automatinio vaizdo turinio peržiūrėjimo, tai yra – jei norėtumėte peržiūrėti filmuką, turėtumėt jo peržiūrą įjungti patys“, – teigia Aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Poreikis įkrauti telefoną ar išmanųjį įrenginį yra tiesiogiai susijęs su jo naudojimo intensyvumu. Tačiau specialistai čia atkreipia dėmesį į akis badantį faktą: pasirodo, kad vos 5 proc. sunaudojamos elektros energijos atitenka tiesiogiai telefono įkrovimui. Būtent todėl vis dažniau primenama, kad įkroviklį rekomenduojama ištraukti iš kištukinio lizdo iškart, kai tik įrenginio baterija beveik pilnai įkraunama.

Maža to, vidutinio dydžio namų ūkyje net 75 proc. elektros energijos įvairūs prietaisai išnaudoja ne aktyviai veikdami, o būdami palikti įjungti budėjimo režimu.

„Kol jūs prietaisais nesinaudojate, elektros skaitliukas sukasi toliau ir per mėnesį galiausiai „prisuka“ visai nemenką sumą. Taigi ar verta tai tęsti?“, – sako M. Norbutas.

Daugiau apie tai, kaip ne tik ekonomiškai bet ir saugiai naudotis buitiniais prietaisais, taupyti suvartojamą elektros energiją bei mažinti poveikį ne tik gamtai, bet ir savo piniginei daugiau sužinoti galite iniciatyvos „Misija 0“ renginiuose, kurie vyksta visoje Lietuvoje. Čia specialistai dalinsis praktiniais patarimais, o elgesio pokyčių eksperimente dalyvaujantys galės stebėti savo rezultatus. Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.

Keturi saugaus telefono įkrovimo žingsniai:

1. Nekraukite telefono ilgiau nei reikia. Pamatę, kad baterija beveik visiškai įkrauta, įkroviklį išjunkite iš elektros lizdo;

2. Nepalikite telefono krautis ant lovos, minkštų baldų ir prie šilumos šaltinio;

3. Naudokite tik originalius įkroviklius;

4. Venkite įtampos svyravimų. Jie telefono baterijai itin pavojingi.

Nauji planai turi mažiausiai 1 GB duomenų ir suteikia dar daugiau išmaniojo gyvenimo privalumų – nemokamą naujo telefono ekrano draudimą, mobilųjį parašą ir apsaugą nuo virusų.

„Pristatome svarbiausią „Bitės“ metų naujieną – naujuosius planus, sukurtus šiuolaikiškiems klientų poreikiams naudotis mobiliuoju internetu visoje Europoje taip pat, kaip ir namie, – pasakoja Pranas Kuisys, „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius. – „Bitėje“ naujų planų savininkai pirmieji Lietuvoje galės į keliones visoje Europoje pasiimti lietuviškus gigabaitus, ir taip pat nemokamai naudotis pagrindiniais išmaniojo pasaulio privalumais.“

Bendrovės vidinė statistika rodo, kad Europos šalys yra populiariausios kelionių kryptys ir 90 proc. mobiliųjų duomenų srauto užsienyje išnaudojama būtent Europoje. Vasaros mėnesiais šis rodiklis išauga net iki 99 proc.

Naujieji „Bitės“ planai sukurti taip, kad vartotojai galėtų juos pasirinkti pagal savo naršymo poreikius. Negalintiems gyventi be mobiliojo interneto bus patrauklūs pasiūlymai su 7 GB (16,85 Eur/mėn.), 15 GB (20,85 Eur/mėn.) ar visai neribotais mobiliojo interneto gigabaitais per mėnesį (26,85 Eur/mėn.). Turintys mažesnius poreikius galės rinktis iš 4 GB (13,85 Eur/mėn.), 2 GB (10,85 Eur/mėn) ar 1 GB (9,25 Eur/mėn). Naujuose planuose pokalbių minutės ir SMS žinutės Lietuvoje – neribojamos.

Revoliucingas žingsnis interneto rinkoje

„Šias naujoves savo esme prilyginame prieš keletą metų pristatytiems neribotų pokalbių planams, kurie iš esmės pakeitė vartotojų įpročius ir leido jiems nebeskaičiuoti prakalbėtų minučių ir išsiųstų SMS, – sako P. Kuisys. – Mūsų šios dienos naujovė – tai revoliucinis žingsnis mobiliajame internete Lietuvos vartotojams. Dabar „Bitės“ klientai, pasirinkę naujuosius planus, kelionėse po Europą galės nebesirūpinti naudojamais gigabaitais.“ 

Virsmas: GIGAbaitai pakeitė megabaitus

Kaip rodo bendrovės vidinė statistika, klientai išmaniuosiuose telefonuose sunaudoja vis daugiau mobiliųjų duomenų, o vieno kliento vidutiniškai per mėnesį sunaudojamų duomenų kiekis Lietuvoje jau pasiekė 1,7 GB. Todėl, pasak P. Kuisio, naujieji planai pristatomi būtent šiuo metu, kai mobiliojo interneto telefonuose naudojimas išgyvena virsmą, nes megabaitus keičia gigabaitai: „Mobilusis internetas mūsų klientams jau tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, tad nuo šiol turėsime tik tokius planus, kuriuose internetas matuojamas gigabaitais.“

Daugiau nei du trečdaliai keliaujančių užsienyje iki šiol nesinaudojo mobiliuoju internetu

Tiesa, situacija užsienyje visai kitokia. Nors kasmet į keliones išsiruošia arti pusės „Bitės“ klientų, vidutiniškai užsienio šalyse jie išnaudoja vos keletą megabaitų per mėnesį. Mobiliojo interneto duomenų naudojimo statistika rodo, kad daugiau nei du trečdaliai keliaujančių į užsienį iki šiol nesinaudojo mobiliuoju internetu, nors Lietuvoje dauguma klientų be interneto nepraleidžia nei dienos. „Mūsų atliktos apklausos rodo, kad užsienyje vartotojai tampa priklausomi nuo Wi-Fi ryšio ir dalį kelionės praleidžia ieškodami nemokamų interneto prieigos taškų, taip praktiškai atsisakydami daugumos išmaniųjų telefonų funkcijų, kuriomis įprastai naudojasi Lietuvoje, – komentuoja P. Kuisys. – Neabejojame, kad su naujausiais „Bitės“ planais mūsų klientai Europoje savęs neribos ir naudosis visais mobiliojo interneto privalumais.“

Apsidžiaugs kiekvienas: ekrano draudimas nuo dūžio – nemokamai

Be keliaujančių gigabaitų naujieji planai klientams suteikia dar keletą papildomų verčių. Pasirinkę naujuosius planus ir įsigiję naują išmanųjį telefoną „Bitės“ klientai nemokamai gaus jo ekrano draudimą iki 12 mėn., priklausomai nuo pasirinkto plano. Mobiliųjų telefonų draudimo įvykių statistika rodo: 75 proc. įvykių susiję su sudužusiu ar skilusiu ekranu, kurį sutaisyti vidutiniškai kainuoja 30-40 proc. naujo telefono vertės, o didžioji draudiminių įvykių dalis (net 80 proc.) atsitinka per pirmuosius 3 mėnesius, kol klientai pripranta prie naujojo telefono formų.

Paragins pasirašyti mobiliai ir sutaupyti marias laiko

Dar viena nauda, kurią suteiks naujieji planai – iki 12 mėn. nemokamas mobilusis parašas. Pastaruoju metu ši paslauga itin populiarėja – kas mėnesį mobiliuoju parašu pradeda naudotis daugiau nei po 1000 naujų klientų, o bendras jų skaičius „Bitės“ tinkle šiuo metu siekia 25 tūkstančius. „Klientai įvertina, kad mobiliuoju parašu pasinaudoti yra kur kas greičiau ir nereikia rūpintis papildomomis kodų kortelėmis ar generatoriais. Mobilusis parašas praverčia naudojantis interneto bankininkyste, deklaruojant mokesčius VMI, naudojantis „Sodros“ platforma ar E-valdžios vartais“, – sako P. Kuisys.

Padės išvengti ir virusų

Kartu su naujaisiais planais atkeliauja dar viena naujovė – „Bitė“ kartu su pasauline IT saugumo lydere „Fortinet“ įdiegė interneto saugumo sprendimą. Jis veikia debesų kompiuterijoje ir be papildomų programėlių bei nustatymų stebi, ar vartotojas nepateko į kenksmingą svetainę, ar neturi rizikos parsisiųsti virusais užkrėstų failų. Tai pastebėjęs sprendimas vartotoją įspėja ir leidžia apsispręsti, kaip elgtis toliau. Priklausomai nuo pasirinkto plano šis sprendimas bus nemokamas iki 12 mėnesių.

Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai prie taikomos nacionalinių paslaugų kainos galės papildomai pridėti ne daugiau nei  5 eurocentus be PVM už inicijuoto skambučio minutę, 2 eurocentus be PVM už siunčiamą trumpąją žinutę bei 5 eurocentus be PVM už 1MB duomenų. Atsiliepti į skambutį papildomai kainuos 1,14 eurocento be PVM už minutę.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatos numato, kad nuo 2016 m. balandžio mėn. 30 d. iki 2017 m. birželio 15 d. įsigalioja pereinamasis laikotarpis, kurio metu tarptautinio tarptinklinio ryšio kainos ES, palyginti su šiuo metu taikomomis kainomis, turėtų mažėti iki 4 kartų.

Taip pat operatoriai galės siūlyti vartotojams tarptautinio taprtinklinio ryšio ES paslaugų paketus – t.y. mokėjimo planus, kai už fiksuotą periodinį (pvz., dienos, savaitės, mėnesio) mokestį būtų teikiamas operatoriaus numatytas tarptinklinio ryšio paslaugų kiekis, o sunaudojus visą šį kiekį, būtų pereinama prie įprasto atsiskaitymo už pavienę sunaudotą paslaugą.

„Tai yra ženklus tarptautinių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų sumažėjimas, kuris turėtų paskatinti vartotojus neriboti savęs ir naudotis ryšio paslaugomis keliaujant Europos Sąjungoje ne mažiau, nei jie įpratę daryti Lietuvoje“, – sako Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Pūras.

„Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad operatoriai neturėtų siūlyti išskirtinai tik paslaugų paketų, kaip vienintelės galimybės naudotis tarptautinio tarptinklinio ryšio Europos Sąjungoje paslaugomis – operatoriai visais atvejais privalo siūlyti ir tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugas, kurias naudojant atsiskaitoma už faktiškai sunaudotą paslaugos kiekį bei aiškiai informuoti paslaugų gavėjus apie tokią galimybę, jei teikiamas kitoks mokėjimo planas“, – pabrėžė G. Pūras.

Reglamentu siekiama ir tolimesnio tarptautinio tarptinklinio ryšio kainų mažėjimo vartotojams ateityje – numatoma, kad nuo  2017 m. birželio 15 d. vartotojai visoje Europos Sąjungoje savo kelionių metu galės naudotis telefono skambučių, SMS bei duomenų perdavimo paslaugomis tokiomis kainomis, kokios taikomos jų nacionalinėje rinkoje.

Tam, kad būtų pasiekti šie Reglamento tikslai, pirmiausia Europos Komisija turės peržiūrėti didmenines judriojo ryšio paslaugų kainas, kuriomis skirtingų valstybių operatoriai atsiskaito tarpusavyje, ir priimti sąžiningo naudojimosi taisykles, skirtas operatoriams ir vartotojams, kurios apsaugotų nuo piktnaudžiavimo šiomis paslaugomis.

Kalbantis, naršantis, bet mažiau rašantis – toks šiandieninis mobiliojo ryšio vartotojas. Jis nebijo palikti savo operatoriaus, jei jo netenkina vienos ar kitos sąlygos. Operatoriai sako, kad suvienodėjus ryšio kokybei ir kainai, norint įtikti vartotojams reikia gerokai paplušėti.

Dar iki krizės lietuviai, kaip ir danai, buvo tarp Šiaurės šalių gyvantojų, daugiausiai siunčiančių trumpąsias žinutes, mažiau kalbėjo, o štai pernai, kartu su islandais, tapo daugiausiai naršantys internete. Lietuvos operatorių teigimu, proveržį mobiliajame internete padėjo pasiekti smarkiai atpigę mobilieji įrenginiai. Pokyčius rinkoje lėmė ir operatorių išguitos terminuotosios sutartys.

„Trumpųjų žinučių rašoma mažiau, pokalbių trukmė ilgėja, vartotojas kalba daugiau ir naudojasi duomenų perdavimo paslaugomis“, – sako  Ryšių reguliavimo tarnybos Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Audrius Šniepis.

„Daugiau nei pusė nuperkamų telefonų yra išmanieji, mobiliojo interneto vartojimas auga labai sparčiai, daugėja pokalbių, nes žmogus gauna neribotą minučių kiekį pokalbiams ir jam nebereikia galvoti, kiek ta minutė kainuoja. Kainuoja tiek mažai, kad jam tas pats – ar siųsti žinutę, ar skambinti“, – tvirtina UAB „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas.

Nors operatoriai sako, kad kokybė ir kaina vis dar lemia vartotojo pasirinkimą, anot Tyšių reguliavimo tarnybos, kainoms beveik suvienodėjus ir nesiskiriant ryšio kokybei, operatoriai turi gerokai pasiraitoti rankoves, kad prisiviliotų naujų klientų.

„Kaina jau nėra lemiamas veiksnys, kuris skatina vartotoją rinktis vieną ar kitą operatorių. Kaina gali būti ta pati, tiesiog paslaugų kiekis gali skirtis“, – teigia A. Šniepis.

Nepaisant operatorių deklaruojamos geros kokybės ar kainos, vartotojai neužsisėdi pas vieną mobiliojo ryšio tiekėją. Beveik 115 tūkst. vartotojų šiemet keitė operatorių.
Labiausiai nukraujavo „Omnitel“ – suskaičiavus atėjusiuosius ir išėjusiuosius, jis prarado kelias dešimtis tūkstančių klientų, kurie pasirinko kitus du rinkoje pirmaujančius operatorius.

„Žmonės tampa reiklesni savo operatoriams. Žmonių poreikiai ir operatorių pastangos patenkinti tuos poreikius smarkiai didėja. Bendrai vertinant rinką, įvairius indeksus, ši šaka per paskutinius keletą metų aptarnaujama daug geriau“, – sako UAB „Bitė Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Pranas Kuisys.

Operatoriai pastebi, kad pasibaigus krizei, žmonės leidžia sau pirkti geresnius telefonus ir išleisti jiems daugiau. Beveik pusė abonentų naudojasi operatorių paslaugomis turėdami konkrečius planus, daugiau nei pusė naudojasi išankstinėmis paslaugomis.