Pastaruoju metu buvusios sovietinės respublikos ryšiai su Rusija menksta, o Maskvos karas Ukrainoje atgaivino ES pastangas plėstis. Ilgai to nenorėjęs Briuselis suteikė kandidatės statusą Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui.

Armėnija nusivylė tradicine sąjungininke Rusija, kai ši nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugotų Kaukazo šalį nuo kaimyno Azerbaidžano, kai šis atsiėmė ilgai ginčytą armėnų gyventą Kalnų Karabachą ir kelia pavojų jos saugumui.

Ketvirtadienį N. Pašinianas pareiškė, kad galimybė įstoti į Europos Sąjungą „turi tapti plačiai visuomenėje aptariama tema“.

Šią savaitę Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „dėl glaudesnių ES ir Armėnijos ryšių“, joje sakoma, kad Jerevano paraiška narystei „galėtų būti ES ir Armėnijos santykių pasikeitimo pagrindas“.

„Tai dar viena galimybė aptarti Armėnijos ateities viziją“, – per vyriausybės posėdį Jerevane sakė N. Pašinianas ir pridūrė, kad jo kabinetas „turi politinės valios toliau dirbti siekiant maksimaliai sustiprinti Armėnijos ryšius su ES“. Mintis įstoti į ES pastaraisiais mėnesiais aktyviai diskutuojama N. Pašiniano politinėje komandoje, užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir parlamento pirmininkas Alenas Simonianas viešai kalbėjo apie tokį Armėnijos siekį.

N. Pašinianas ne kartą yra sakęs, kad Armėnija gali išstoti iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), Maskvos vadovaujamo kelių buvusių sovietinių respublikų saugumo aljanso. Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova perspėjo, kad toks žingsnis „nepataisomai pakenktų“ šalių ryšiams.

Suomijai pernai įstojus į NATO ir prie Aljanso prisijungus Švedijai, kai vėliau pirmadienį Vengrija, atrodo, ratifikuos jos narystę ir bus pašalinta paskutinė kliūtis, visos Baltijos jūrą supančios šalys, išskyrus Rusiją, bus JAV vadovaujamo Aljanso dalimi. Dėl to kai kurie jau vadina jūrą „NATO ežeru“, Vakarų sąjungininkės atrodo geriau pasirengusios sumažinti Rusijos laisvę manevruoti labai svarbiame laivybos kelyje, jei kiltų karas su Maskva.

Tačiau analitikai perspėja: nors Švedijai įstojus į NATO bus lengviau kontroliuoti ir sustiprinti pažeidžiamas nares Baltijos valstybes, Rusija vis tiek gali kelti grėsmę regionui iš itin smarkiai apginkluoto Kaliningrado eksklavo ir kelti grėsmę povandeninei infrastruktūrai.

„Jei pažvelgsite į žemėlapį, taip, geografiškai Baltijos jūra tampa NATO ežeru“, – sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto mokslinė bendradarbė Minna Alander. „Tačiau NATO dar turi daug nuveikti“, – pridūrė ji.

Rusijai užpuolus Ukrainą, daug rezonansinių incidentų, susijusių su dujotiekiais ir kabeliais po Baltijos jūra, pažadino NATO dėl jos pažeidžiamumo. 2022 m. rugsėjį per sabotažo ataką buvo pažeisti dujotiekiai „Nord Stream“ tarp Rusijos ir Europos. Praėjus daugiau nei metams, tyrėjai vis dar viešai neįvardijo atsakingų asmenų. Pernai spalį buvo pažeistas dujotiekis ir kabelis iš Suomijos ir Švedijos į Estiją. Suomijos policija teigia mananti, kad greičiausiai dėl to kaltas Kinijos krovininis laivas.

NATO reagavo sustiprinusi savo karinio jūrų laivyno dislokavimus ir siekia stiprinti stebėjimo pajėgumus, tačiau pagrindinė užduotis yra stebėti, kas vyksta po vandeniu. Pasak ekspertų, kontroliuoti jūrą taip, kaip kontroliuojamos sausumos teritorijos, apskritai labai sunku, o „Nord Stream“ sabotažai parodė, kad vis dar sunku tiksliai žinoti, kas vyksta po vandeniu ir jūros dugne.

Kaliningrado grėsmė

Švedija jau seniai palaiko glaudžią partnerystę su NATO, tačiau oficiali jos narystė leis šaliai visiškai integruotis į Aljanso gynybos planus.

Be ilgos pakrantės palei Baltijos jūrą, Švedija turi ir Gotlando salą, kuri vaidintų pagrindinį vaidmenį padedant NATO. Vis dėlto kitoje vandenų pusėje Rusija turi savo gyvybiškai svarbų forpostą – Kaliningrado eksklavą. Tarp Lenkijos ir Lietuvos įspraustą regioną Maskva pastaraisiais metais pavertė vienu labiausiai militarizuotų Europoje, ten dislokuotos branduolinėmis galvutėmis apginkluotos raketos.

Jei pažvelgsite į žemėlapį, taip, geografiškai Baltijos jūra tampa NATO ežeru.

Kaliningrade įsikūręs Rusijos Baltijos laivynas tėra šešėlis to, kas buvo šaltojo karo metais, o karas Ukrainoje ištraukė iš regiono dalį pajėgų. Vis dėlto JAV karo koledžo tyrimų profesorius Johnas Deni sakė, kad Kremlius nuolat investuoja į povandeninius pajėgumus ir vis dar turi ugnies galią surengti nedidelio masto išsilaipinimus arba kelti grėsmę NATO tiekimo maršrutams.

„Kalbant apie artileriją, netiesioginę ugnį ir branduolinius ginklus, jie pranoksta NATO sąjungininkes regione ir lenkia jas veikimo nuotoliu, – AFP sakė J. Deni. – Sąjungininkės turi suprasti šią grėsmę ir ją atremti“.

Kita vertus, nors Stokholmas atsineša turtingą laivyno istorijos paveldą, jo, kaip ir kitų NATO valstybių šiame rajone, jūrinė galia Baltijos jūroje tebėra nepakankama. „Net įskaičiavus Švediją, NATO karinio jūrų laivyno ištekliai yra gana riboti“, – sakė J. Deni ir pridūrė, kad sąjungininkės turi tobulinti savo gebėjimus vykdyti išminavimą apšaudymo sąlygomis.

Baltijos šalių stiprinimas

Trys šalys, su palengvėjimu atsikvėpusios dėl Švedijos, o taip pat ir Suomijos, įstojimo, yra NATO narės prie Baltijos jūros Estija, Latvija ir Lietuva, nuo seno laikomos Aljanso Achilo kulnu. Karo planuotojai suka galvas, kaip neleisti jų atkirsti, jei Rusijos sausumos kariuomenė užgrobtų 65 kilometrų Suvalkų koridorių tarp Baltarusijos ir Kaliningrado.

Švedijos padėtis tiek Šiaurės, tiek Baltijos jūrose atveria svarbų kelią permesti daugiau NATO pajėgų siekiant apsaugoti Baltijos valstybes užpuolimo atveju. „Tai leidžia JAV pajėgoms reikiamu laiku sustiprinti Baltijos jūros šalis, bet ypač pasienio valstybes“, – sakė Estijos gynybos politikos sekretoriaus pavaduotoja Tuuli Duneton.

Nepaisant džiaugsmo dėl Švedijos priėmimo į NATO, JAV akademikas J. Deni tvirtina, kad Aljansas neturėtų atsipūsti laikydamas Baltijos jūrą savo nuosavybe. Jis perspėjo, kad vadinant Baltijos jūrą „NATO ežeru“ kyla nusiraminimas. 

„Rusija kelia reikšmingą iššūkį ir grėsmę regione, o sąjungininkėms kol kas trūksta pajėgumų ją atremti kilus krizei“, – pabrėžė ekspertas.

Prisijungimas prie JAV vadovaujamo Aljanso reiškia didelius pokyčius tiek Švedijos gynybai, tiek geopolitinei galių pusiausvyrai regione.

Kodėl Švedija nusprendė prisijungti prie NATO?

XIX amžiaus pradžioje pasibaigus Napoleono karams, Švedija oficialiai ėmė laikytis neutralumo politikos.

Pasibaigus Šaltajam karui, neutralumo politika buvo pakeista karinio neprisijungimo principu.

Nors Švedija siuntė savo pajėgas į tarptautines taikos palaikymo misijas, ji daugiau kaip 200 metų nekariavo.

Paskutinis konfliktas, kuriame ji dalyvavo, buvo 1814 metų Švedijos ir Norvegijos karas.

Nepaisydama neutralumo Švedija vykdė aktyvią užsienio politiką, gindama žmogaus teises ir būdama didžiausia pagalbos teikėja vertinant vienam gyventojui tenkančią dalį. Kartais Švedija net būdavo pavadinama humanitarine supervalstybe.

Tačiau Švedija, nors ir nebūdama NATO narė, vis glaudžiau bendradarbiavo su Aljansu. 1994 metais ji prisijungė prie NATO programos „Partnerystė taikos labui”, o nuo 1997 metų dalyvauja Euroatlantinės partnerystės tarybos darbe.

Kita vertus, dauguma švedų ilgą laiką nepritarė visateisei narystei, o tarp socialdemokratų – didžiausios politinės partijos Švedijoje – tai buvo laikoma tabu.

Buvęs socialdemokratų gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas) 2021 metų rudenį netgi pareiškė galintis garantuoti, kad niekada nedalyvaus stojimo į NATO procese.

2022 metais, praėjus keliems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą, visuomenės ir politinių partijų nuomonė smarkiai pasikeitė.

Didžioji dauguma Švedijos parlamento narių balsavo už tai, kad šalis kartu su Suomija 2022 metų gegužę pateiktų paraišką dėl narystės.

Kuo Švedija bus naudinga NATO?

Ilgą laiką Švedija laikėsi politikos, kad jai reikia stiprios kariuomenės neutralumui apsaugoti.

Tačiau pasibaigus Šaltajam karui šalis smarkiai sumažino savo išlaidas gynybai ir sutelkė dėmesį į taikos palaikymo operacijas visame pasaulyje.

Tradiciškai manome, kad esame maža valstybė, o tas, kas mus puola, yra daug didesnis.

1990 metais išlaidos gynybai sudarė 2,6 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto), bet iki 2020-ųjų šis skaičius, anot vyriausybės, sumažėjo iki 1,2 procento.

Po 2014 metų Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos Švedijos išlaidos gynybai vėl pradėjo didėti.

2022 metų kovą, po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija paskelbė vėl didinsianti išlaidas ir sieksianti, kad jos kuo greičiau sudarytų du procentus BVP.

2023 metų pabaigoje Švedijos vyriausybė pareiškė, kad 2024 metais karinės išlaidos viršys dviejų procentų ribą.

Švedijos kariuomenė turi apie 50 tūkst. karių, kurių maždaug pusę sudaro rezervistai.

Šalies karinėse oro pajėgos turi daugiau kaip 90 vietos gamybos naikintuvų „JAS 19 Gripen“, o Baltijos jūros laivynas apima kelias korvetes ir povandeninius laivus.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) sausį taip pat sakė, kad jo šalis yra pasirengusi prisidėti prie NATO pajėgų Latvijoje.

Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO taip pat reiškia, kad Baltijos jūra tampa apsupta Aljanso narių. Kai kurie analitikai šią jūrą jau praminė NATO ežeru.

„Tai paskutinė NATO žemėlapio Šiaurės Europoje dėlionės dalis, dabar radusi savo vietą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos gynybos tyrimų instituto (FOI) analitikas Robertas Dalsjo (Robertas Dalšio).

Kokių pasekmių tai turės Švedijos gynybai?

Narystė NATO keičia kelis esminius aspektus.

„Švedija ilgą laiką dirbo vadovaudamasi prielaida: „Mes patys išspręsime užduotį“, – AFP sakė kitas FOI tyrėjas Janas Henningsonas (Janas Heningsonas).

„Dabar situacija keičiasi“, – pridūrė jis, aiškindamas, kad dabar gynyba turės būti vykdoma priklausant Aljansui.

„Dabar turėsime išmokti būti komandos žaidėjais. Turėsime prisitaikyti prie to, kad rengiamės ginti ne tik Švedijos, bet ir sąjungininkų teritoriją“, – pažymėjo R. Dalsjo.

Švedijai prisijungimas prie Aljanso taip pat keičia jos tradicinį požiūrį į galios santykius galimo konflikto atveju.

„Tradiciškai manome, kad esame maža valstybė, o tas, kas mus puola, yra daug didesnis“, – sakė J. Henningsonas.

Tačiau, pasak jo, kalbant apie ekonomiką ir demografiją, „NATO yra daug didesnė už Rusiją“.

„Mes nebesame Dovydas visais atžvilgiais“, – sakė J. Henningsonas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Švedijos kariuomenė neliko abejinga šiems pokyčiams.

„Tikimės, kad tai bus gana įspūdingos pajėgos, kurias sudarys bendra 32 šalių galia nuo Turkijos pietuose iki pat Svalbardo“, – gruodį laikraščiui „Dagens Nyheter“ sakė Švedijos kariuomenės vadas Jonny Lindforsas (Džonis Lindforsas).

Jis taip pat pridūrė, kad, jo nuomone, papildoma jėga sumažins konflikto kilimo riziką.

Klaipėdos savivaldybės tarybos prašoma leisti „Gintaro“ sporto centrui tapti asociacijos „LTU Aquatics“ nariu ir turėti galimybę palankiomis sąlygomis dalyvauti asociacijos organizuojamuose čempionatuose ir pirmenybėse.

„Gintaro“ sporto centras pernai asociacijai „LTU Aquatics“ už dalyvavimą varžybose sumokėjo per 4 tūkst. eurų, esą jei centras būtų asociacijos nariu, būtų mokėjęs 2,6 tūkst. eurų.

2023 m. nuo 21 iki 30-ies „Gintaro“ sporto centro plaukikų dalyvavo septyniose respublikinėse, asociacijos organizuotose varžybose.

Brangiausiai (720 eurų) klaipėdiečiams kainavo Atviras Lietuvos plaukimo čempionatas, vykęs pernai balandžio 12–15 d.

Asociacija „LTU Aquatics“ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis narystės pagrindu Lietuvos teritorijoje, jungiantis šalyje registruotus plaukimą, šuolius į vandenį, dailųjį plaukimą, plaukimą atviruose vandenyse ir veteranų plaukimo sportą propaguojančius ir vystančius klubus, mokymo įstaigas, miestų, rajonų sporto federacijas.

Šiuo metu asociacija vienija 33 narius, šeši jų – biudžetinės įstaigos: Kauno sporto mokykla „Startas“, Kauno rajono sporto mokykla, Panevėžio „Žemynos“ progimnazija, Panevėžio R. Sargūno gimnazija, Šiaulių plaukimo centras „Delfinas“, Marijampolės sporto centras.

Klaipėdos „Gintaro“ sporto centras su asociacija „LTU Aquatics“ jau dabar įgyvendina jaunųjų plaukikų meistriškumo ugdymo programą, pagal kurią ugdomi ir papildomą finansavimą gauna trys meistriškumo tobulinimo centro sportininkai bei finansiškai skatinami du centro treneriai, dalyvauja mokinių mokymo plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens programoje.

„Gintaro“ sporto centras prašymą dėl narystės asociacijoje „LTU Aquatics“ pateikė pernai gruodžio 19 d.

Nario mokestis būtų 100 eurų, mokamas kartą per metus.

Šiam centro siekiui dar turėtų pritarti uostamiesčio politikai.

„Karo metu tai neįmanoma, bet manau, kad Ukraina turėtų gauti kvietimą įstoti į NATO, tai paskatintų diskusijas šiuo klausimu Aljanso valstybių narių parlamentuose“, – sakė A. Duda. „Šis procesas turėtų judėti į priekį, ir tai nepaprastai svarbu Ukrainos gynėjų moralei“, – pridūrė jis.

Per susitikimą buvo aptartas ir numatomas Lenkijos premjero Donaldo Tusko vizitas į Ukrainą. A. Duda sakė V. Zelenskiui, kad kelis kartus kalbėjosi su naujuoju Lenkijos ministru pirmininku apie Lenkijos užsienio politiką, įskaitant politiką dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

„Patikinau prezidentą V. Zelenskį, kad ši politika bus tvirta ir apims visapusišką paramą Ukrainai, tad jis po kelių dienų Kyjive galės ramiai pradėti derybas su ministru pirmininku D. Tusku“, – sakė Lenkijos prezidentas.

„Pats sprendimas yra saugomas po devyniais užraktais, tačiau Europos Komisijos prezidentės apsilankymas Kyjive indikuoja, kad su blogomis naujienomis turbūt nevažiuotų (...). Lūkestis yra toksai daugelio Ukrainą remiančių valstybių  rate, neabejotinai ir pačių ukrainiečių, kad sprendimas bus pozityvus“, – LRT radijui sakė G. Landsbergis.

Jis pabrėžė, kad tolesnius žingsnius dar turės patvirtinti Europos Vadovų Taryba.

„Ten diskusija bus tikrai labai sudėtinga. Daugeliu klausimų beveik paskutinius metus Europos Sąjunga yra paralyžiuota“, – teigė ministras.

Ten diskusija bus tikrai labai sudėtinga. Daugeliu klausimų beveik paskutinius metus Europos Sąjunga yra paralyžiuota.

Pernai Ukraina gavo ES kandidatės statusą ir tikisi dar šiais metais pradėti oficialias derybas dėl to, ką reikia padaryti, kad jos narystė būtų patvirtinta. EK ataskaitą apie Ukrainos pažangą siekiant narystės ES turi pateikti šią savaitę.

Kyjive savaitgalį apsilankiusi Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad Ukraina pasiekė „daug svarbių rezultatų“ siekdama ES narystės, vykdydama teisingumo sistemos reformą, ribodama oligarchų įtaką, kovodama su pinigų plovimu. Ji taip pat teigė neabejojanti, kad įgyvendinusi šias reformas Ukraina padarys pažangą stojimo procese.

Kartu su Ukraina derybas dėl ES narystės siekia ir Sakartvelas bei Moldova.

„Naujiena“, – antradienį Seime žurnalistams sakė politikas, paklaustas apie kai kurių Seimo konservatorių nuslėptą savo biografijos faktą.

„Prastai vertinu, bet tokia jau pas mus tendencija. Politikai yra apsisprendę tiesiog tų faktų nepranešti“, – teigė G. Landsbergis.

Pasak jo, siekiant ateityje išvengti tokių dalykų, reikėtų numatyti prievolę kandidatuojant nurodyti kada kokiai partijai asmuo priklausė.

„Turbūt vienintelis apibendrinimas yra kad turi būti tokie klausimai deklaruoti, kad nebūtų siurprizo nei jums, nei kolegoms. Ir nesvarbu, kur tas asmuo yra, kurioje institucijoje. Tikiuosi, kad visiems taisyklės galios tokios pačios ir visi įsirašys, kokioje partijoje kada yra buvę“, – tvirtino TS-LKD lyderis.

Prastai vertinu, bet tokia jau pas mus tendencija. Politikai yra apsisprendę tiesiog tų faktų nepranešti.

Nepaisant nuslėptos narystės Komunistų partijoje, konservatorių vadovas teigė pasitikįs tais kolegomis.

„Ką čia dabar kalbėti? Žmones pažįstu, pasitikiu, rinkėjai taip pat juos pažįsta neblogai“, – sakė jis.

„Man rodos, kad rinkėjai geba apsispręsti ir pasidaryti išvadas, remtis dabartiniais darbais arba jau ir ganėtinai ilga nepriklausomybės laikotarpio darbų eile, kuri leidžia susidaryti vaizdą“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Naujienų portalas „15min“ antradienį paskelbė, kad šiuo metu Seime dirba 20 buvusių Sovietų Sąjungos Komunistų partijos narių, o anketose šį buvusį ryšį nurodė du iš jų. Jo duomenimis, buvusių Komunistų partijos narių yra beveik visose Seimo frakcijose: penki Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“, po keturis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Valstiečių ir žaliųjų bei Socialdemokratų frakcijose, du – Liberalų sąjūdžio frakcijoje ir vienas Laisvės frakcijos gretose.

„15min“ Tyrimų skyrius tarp Lietuvos Ypatingajame archyve saugomų Sovietų Sąjungos Komunistų partijos ir Komjaunimo organizacijos dokumentų rado 12-os dabartinių parlamentarų asmens bylas.

Tai – konservatoriai Kęstutis Masiulis, Algis Strelčiūnas, demokratai Vilija Targamadzė, Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, „valstiečiai“ Antanas Vinkus, Dainius Kepenis, Rimantė Šalaševičiūtė, Algimantas Dumbrava, socialdemokratas Liudas Jonaitis, „laisvietis“ Artūras Žukauskas.

Konservatoriai Antanas Čepononis ir Kazys Starkevičius, socialdemokratai Rasa Budbergytė, Vidmantas Kanopa ir Algirdas Sysas, liberalai Jonas Varkalys ir Ričardas Juška, demokratas Algirdas Butkevičius patys pripažino žurnalistams, kad priklausė Komunistų partijai.

Šių metų balandį paaiškėjo, kad pildydamas kandidato anketą priklausymo Komunistų partijai nenurodė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Seimas antradienį svarsto Rinkimų kodekso pataisą, kad rinkimuose dalyvaujantys kandidatai nurodytų buvusią narystę Sovietų Sąjungos komunistų partijoje ir Lietuvos komunistų partijoje, eitas pareigas jų struktūrose.

Pagal projektą, jeigu kandidatas tokias pareigas nurodytų, jo rinkimų plakate šis faktas būtų paskelbtas, o jeigu jis nuslėptų šią informaciją, Vyriausioji rinkimų komisija neregistruotų jo kandidatu arba pašalintų iš rinkimų.

Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 metais ji uždrausta.

„Esame atsidūrę rimčiausioje saugumo politikos situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, todėl Švedijai reikia gynybos, kuri padėtų apsaugoti Švedijos teritoriją“, – sakė šios Skandinavijos šalies gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas).

Pristatydama gynybos biudžeto projektą 2024 metams, Švedijos centro dešiniųjų koalicinė vyriausybė pareiškė, kad karinės išlaidos iš viso padidės 27 mlrd. kronų (2,27 mlrd. eurų). Iš šios sumos maždaug 700 mln. kronų (59 mln. eurų) bus išleista būsimai Švedijos narystei NATO.

P. Jonsonas teigė, kad Švedija turi tiek išlaidų, tiek karinių pratybų atžvilgiu tinkamai pasiruošti narystei NATO, tačiau taip pat turi toliau remti Ukrainą.

Praėjusių metų gegužę, reaguodamos į vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą, Švedija ir kaimyninė Suomija paprašė apsaugos po NATO saugumo skėčiu.

Tačiau Švedija, kuri kaip ir Suomija ilgą laiką laikėsi karinio neprisijungimo principo, vis dar laukia, kol taps 32-ąja Aljanso nare. Suomija prisijungė anksčiau šiais metais.

Naujų narių prisijungimui turi pritarti visos esamos narės, tačiau Turkija ir Budapeštas iki šiol neratifikavo Stokholmo paraiškos. Ankara argumentavo, kad taip elgiasi dėl Švedijos atsisakymo išduoti dešimtis asmenų, įtariamų ryšiais su kurdų kovotojų organizacijomis.

Turkija taip pat kritikuoja Švedijoje ir Danijoje pasipylusias demonstracijas, kurių metu buvo deginamas Koranas – šventoji islamo knyga.

Liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareiškė, kad Ankara atsisakys savo prieštaravimo Švedijos narystei. Tačiau Turkijos parlamentas, kaip ir Vengrijos, vis dar turi ratifikuoti paraišką.

Turkijos prezidento teigimu, ratifikavimo klausimas šalies parlamente turėtų būti prioritetinis, kai prasidės sesija spalį. Neilgai trukus poziciją pakeitė ir Vengrija, pareiškusi, kad „ratifikavimo proceso užbaigimas dabar yra tik techninis klausimas“.

Tripartinę Švedijos vyriausybę sudaro konservatyvūs nuosaikieji, krikščionys demokratai ir liberalai. Jie, padedami Švedijos demokratų – kraštutinių dešiniųjų partijos, kuri po daugelio metų atskirties pateko į pagrindinę politinę srovę, turi daugumą Švedijos parlamente.

Turkija savo senstančioms oro pajėgoms nori modernizuotos versijos naikintuvų F-16, bet jų pardavimui turi pritarti JAV Kongresas.

„[Joe] Bideno (Džo Baideno) administracija tvirtai remia paketą ir modernizuoti esamus F-16, ir skirti naujų“, – spaudos konferencijoje Ankaroje sakė A. Blinkenas.

Tačiau jis pridūrė negalintis pateikti pritarimo ir pristatymo „oficialaus grafiko“.

A. Blinkenas, kaip JAV valstybės sekretorius, Turkijoje lankosi pirmą kartą. Kelionė planuota dar prieš vasario 6-osios 7,8 balo žemės drebėjimą Turkijoje ir Sirijoje, kurio aukų skaičius jau išaugo iki beveik 45 tūkstančių.

Nebūtų teisinga Švedijos ir Suomijos narystę NATO paversti sąlyga dėl F-16.

JAV diplomatijos vadovas vėliau pirmadienį Ankaroje surengs derybas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).

Jungtinės Valstijos, kurių santykiai su Turkija pastaraisiais metais buvo įtempti, ieško būdų, kaip įtikinti R. T. Erdoganą ratifikuoti Suomijos ir Švedijos paraiškas įstoti į NATO.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusios neprisijungimo prie karinių aljansų politikos ir pateikė prašymą įstoti į NATO.

Tačiau Turkija dar neratifikavo jų paraiškų, pirmiausia dėl Stokholmo atsisakymo išduoti dešimtis įtariamųjų, kuriuos Turkija sieja su uždraustais kurdų kovotojais ir nepavykusiu 2016-ųjų bandymu įvykdyti perversmą.

Pirmadienį turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) atmetė bet kokius bandymus taikyti sąlygas dėl F-16.

„Nebūtų teisinga Švedijos ir Suomijos narystę NATO paversti sąlyga dėl F-16. Tai visiškai skirtingi klausimai, – sakė jis. – Mūsų rankos neturėtų būti surištos.“

Pasak A. Blinkeno, JAV tvirtai remia kuo skubesnį Suomijos ir Švedijos priėmimą į NATO.

„Suomija ir Švedija jau ėmėsi konkrečių žingsnių“ dėl Turkijai rūpimų klausimų, sakė jis.

Turkija jau anksčiau užsiminė, kad yra pasirengusi priimti Suomiją į NATO, bet M. Cavusoglu sakė, kad Švedijoje kurdų kovotojai tęsia „visokią veiklą, įskaitant verbavimą ir teroristinę propagandą“.

A. Blinkenas sekmadienį atvyko į Indžirliko oro pajėgų bazę Turkijos pietuose, per kurią JAV gabena pagalbą po žemės drebėjimo. Vašingtonas jau suteikė Turkijai ir Sirijai pagalbos už 185 mln. dolerių (174 mln. eurų).