Kad jos gražiai žydėtų, tereikia atsiminti kelias taisykles, sako gėlių ir augalų ekspertė Vesta Paukštelo ir atskleidžia efektyviausią metodą jas apsaugoti nuo ligų.

„Našlaitės puošia ne tik asmeninius balkonus, terasas, sodus, bet ir miestų skverus, parkus. Nepaisant bėgančio laiko, našlaitės nepraranda populiarumo, o selekcininkai ir toliau kuria naujas, originalias veisles. Nepaprastai grakščios našlaitės yra puikus pamatas įdomioms kompozicijoms su kitais žydinčiais augalais. Tačiau intensyviomis, įvairiomis spalvomis išsiskiriančios gėlės yra puiki puošmena ir pati savaime“, – pasakoja V. Paukštelo.

Nors našlaitės, kaip ir kitos žiedais apsipylusios gėlės, pirmiausia asocijuojasi su vasara, jomis balkoną puošti galima netgi ankstyvą pavasarį, esant gana kaprizingam orui. Pasak V. Paukštelo, daugelis veislių gali ištverti nedideles šalnas iki –5 °C, todėl šios gėlės yra populiarus pasirinkimas norintiems kuo anksčiau grožėtis ryškiaspalviais žiedlapiais. Jos labai tinka ir pradedantiesiems sodininkams, mat tereikia laikytis kelių taisyklių, ir žiedai džiugins ilgai.

Džiugina: nors našlaitės, kaip ir kitos žiedais apsipylusios gėlės, pirmiausia asocijuojasi su vasara, jomis balkonus ar terasas puošti galima ir esant gana kaprizingam orui. / freepik.com nuotr.

Kaip laistyti. Našlaičių žemė turėtų būti nuolatos šiek tiek drėgna. Jos sunkiai pakenčia sausrą, lapai ir žiedai pradeda glebti ir vysti. Tačiau dar blogiau joms sekasi, kai jos perlaistomos. Jas reikėtų laistyti ryte arba vakare nedideliais kiekiais. V. Paukštelo primena, kad reikėtų vengti pilti vandenį ant žiedų ir lapų – tai paskatina ligas.

Kur laikyti. Našlaitės nelepios šviesai. Jos gali augti tiek saulėtoje vietoje, tiek pavėsyje. Visgi idealiausia terpė joms klestėti yra išsklaidyta šviesa – žiedai geriausiai išsivystys šiek tiek pavėsingoje vietoje. Ryškioje saulės šviesoje augančios našlaitės gali greičiau blukti ir sparčiau išdžiūti, o dideliame pavėsyje jos išstyps, ieškos saulės ir kraus kuklesnius žiedus.

Nepamirškite nuskabyti. Kad našlaitės ilgiau džiugintų ryškiomis spalvomis, išblukusius žiedus reikėtų reguliariai nuskinti. Tuomet juos pakeis nauji.

Nepaprastai grakščios našlaitės yra puikus pamatas įdomioms kompozicijoms su kitais žydinčiais augalais.

Tręšti nebūtina. Balkonuose, kaip ir sode augančių našlaičių iš tikrųjų nebūtina tręšti, jos gerai auga ir be papildomo paskatinimo. Žinoma, tai nepakenks, tačiau nepersistenkite – visiškai pakaks žydinčius augalus patręšti kartą per mėnesį.

Nuo ligų gelbsti prieskonis. Našlaitės nėra itin pažeidžiamos ligoms, tačiau ne vienas jas auginantis yra susidūręs su šaknų puviniu, kurį sukelia dirvožemyje esantys grybeliai. Pasak V. Paukštelo, augalui padėti galima panaudojus netgi namines priemones – cinamoną. „Cinamonas pasižymi nuostabiomis savybėmis – antibakterinėmis ir priešgrybelinėmis. Be to, jis atbaido vabzdžius, skruzdes ir net kates. Tiesiog pabarstykite žemę vazone cinamonu arba sodindami našlaites sumaišykite žemę su šiuo prieskoniu. Cinamonas apsaugos nuo grybelinių ligų ir pelėsių“, – pataria gėlių žinovė.

Ar našlaitės valgomos? „Pasirodo, taip! Dėl to jos labai geras pasirinkimas namuose turint mažąjį smalsų sodininką ar daržininką – juk vaikai mėgsta tyrinėti pasaulį ne tik akimis, bet ir ragaudami. Gėlių žiedlapius galima naudoti salotoms, pikantiškiems patiekalams ir desertams papuošti. Jos neturės stipraus skonio, tačiau bet kuriam patiekalui suteiks šventiškos nuotaikos“, – pataria V. Paukštelo.

Nauda – ne tik žmonėms. Be kita ko, ankstyvosios našlaitės yra idealus maisto šaltinis ankstyviesiems apdulkintojams, tokiems kaip bitės ir kamanės, taip pat nektaru ir žiedadulkėmis besimaitinančioms musėms ir drugeliams. Pasodinus jas gėlyne arba dideliame vazone balkone, pirmieji vabzdžiai prie jų atskris iš visos apylinkės. Tai ypač svarbu, nes šiuo metų laiku dar žydi nedaug jiems naudingų augalų.

Našlaitės lyg pajautusios ankstyvą pavasarį, nors ir šiltnamiuose, sužydėjo itin gausiai.

„Apie 200 tūkst. vazonėlių. Įvairiausių spalvų, veislių apie 50“, – pasakojo A. Žemaičio gėlininkystės ūkio vadovas Eimantas žemaitis.

Gėlininkai sako, kad pavasarį našlaitės pačios populiariausios,  o paslaptis ta, kad po niūrios žiemos nuo žiedų spalvotumo ima raibti akys.

„Augs tikrai iki vasaros. Netgi ilgiau. Bet jūs paskui jų nebenorėsit, nes bus kitų gėlių. Tiesiog vasaros pradžioj jos būna labai gražios, vėliau norisi kitų gėlių“, – sakė E. Žemaitis.

Norintiems pasisodinti našlaičių kieme patariama dar neskubėti. Nors našlaitės mėgsta šaltesnį orą ir puikiai jaučiasi, kai lauke būna vos penki laipsniai šilumos, o gal net ir nulis, tačiau šalnos gali nukąsti žiedus.

„Dar yra šalnų, jos greit nušals. Žmonės jau nori pasipuošt, bet dar nelabai patartina. Jeigu būtų tikrai šilti orai, tada gerai. Balandį jau tikrai galima galvot apie sodinimą“, – kalbėjo gėlininkė Snieguolė Kairienė.

Nuo seno įprotis – našlaites sodinti kapuose, tačiau gėlininkai sako, kad vis dažniau jomis puošiami balkonai ar kiemų darželiai.

„Kapuose sodina, bet daug kas ir namų balkonuose pasikabina, Velykom pasipuošia“, – tęsė S. Kairienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Našlaitės, kaip ir kitos gėlės, šiemet brangesnės.

„Reikėjo ir daugiau šildyti, ir minimalus atlyginimas kilo. Ir šiaip viskas brango. Mažmeninė kaina – 70 centų, o didmeninė – apie 50“, – teigė E. Žemaitis.

Akį traukia ne tik našlaitės, tačiau ir į saulę besistiebiančios ryškios saulytės, įmantrių formų raktažolės, hiacintai ir kitos gėlės. Tačiau su šiomis gėlėmis dar irgi reikėtų palaukti.

„Sodinti galime tas, kurios nebijo didelių šalnų. Kovo mėnesį geriau palaukti ir sodinti balandžio pradžioje“, –  sakė E. Žemaitis.

Tačiau visai kitaip su žydinčiais krūmais. Kai kurie jau sulaukė pakankamai šilumos, kad galėtų būt sodinami ar persodinami, pavyzdžiui, rododendrai, magnolijos ir kiti.

„Rododendrai mėgsta rūgščią dirvą. Jeigu dabar sodintumėte į naujai ruošiamą vietą, tai reikėtų iškasti duobę, pripilt durpių ir tas durpes drėkinti kurį laiką. Savaitę ar dvi. Kad durpės prisigertų“, – patarė VDU botanikos sodo medelyno vyresnysis specialistas Saulius Galvanauskas.

Pavyzdžiui, persodinus visžalius rododendrus ir kitus visžalius augalus reikėtų pridengti nuo saulės. Botanikos sode nuo tiesioginių spindulių jie dengiami eglių šakomis.

Pasak specialistų, dabar ir visą balandį galima sodinti tuos augalus, kurie nepradėjo vegetuoti. Pavyzdžiui, lapuočius, augančius grunte, spygliuočius.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, gėlynų tvarkymas prasidės nuo daugiamečių augalų paruošimo – nudengimo, sanitarinio tvarkymo, tręšimo ir vienmečių augalų plotų paruošimo sodinimo darbams.

„Atsižvelgiant į palankias oro sąlygas, vienmečiai gėlynai ir pastatomos gėlinės bus apsodintos smulkiažiedėmis bei stambiažiedėmis našlaitėmis“, – pasakojo I. Kubilienė.

Miesto tvarkymo specialistai nurodė miesto vietas, kuriose gėlynai bus tvarkomi pirmiausia.

Gėlių sodinimo pradžia yra planuojama balandžio antroje pusėje, atsižvelgiant į oro sąlygas.

„Tai plotelis prie paminklo „Arka“, Atgimimo aikštėje esantys gėlynai, Pilies g. prie ąžuoliuko, Turgaus g. žiedinėje sankryžoje, prie Debreceno ženklo, gėlynas su užrašu šalia Herkaus Manto g. viaduko, Karlskronos aikštė, K. Donelaičio skveras. Taip pat bus vykdomas pastatomų gėlinių sanitarinis tvarkymas ir apsodinimas Tiltų g., Taikos pr. ir Sausio 15-osios g. sankryžoje, Pilies g. ir Galinio Pylimo g. sankryžoje, Herkaus Manto g. po viaduku, Naujojo Sodo g. ir Naujosios Uosto g. sankryžoje, Liepų g., Taikos pr. sankryžoje su Dubysos g., Žvejų g., Priestočio g.“, – vardijo specialistai.

Uostamiestyje iš viso yra 151 pastatoma gėlinė.

Daugiamečių gėlynų plotas siekia 5 891 kv. m, vienmečių gėlynų – 1 485 kv. m.

„Gėlių sodinimo pradžia yra planuojama balandžio antroje pusėje, atsižvelgiant į oro sąlygas“, – sakė I. Kubilienė.

Pavasariniam gėlių sodinimui suplanuota 30 tūkst. eurų.

Gėlių tiekimą su pasodinimo darbais vykdo „P. R. Olisevičiaus gėlininkystės ūkis“.

Nostalgija gėlių "tortinėms"

"Ką matydavo užsieniečiai, atvykę į uostamiestį? Pakeliui iš Kruizinio laivų terminalo jie regi kelias gėlines, prie Dramos teatro – begonijų klombą, o Atgimimo aikštėje – našlaičių jūrą. Ledinukais liaudyje vadinamos begonijos ir našlaitės yra kapinių gėlės. Kiek galima kultivuoti tą kapinių kultūrą? Gargždai ir Kretinga seniausiai pralenkė uostamiestį. O savo viešųjų erdvių gėlynus šie miestai prižiūri už šimtus kartų mažesnes sumas", – tokia nuomone dalijosi klaipėdietis, atsiuntęs Gargždų ir Kretingos gėlynų fotografijas.

"Gal kam nors ir gražu tos gėlių "tortinės". Gal žmonėms patinka sovietmečio nostalgija dvelkiantys gėlynai? Tačiau, stebint pasaulines tendencijas, reikia pripažinti, jog šiuo metu itin populiarėja natūralistinis apželdinimas, kuris formuojamas iš daugiamečių augalų. Ypač Klaipėdai, mano galva, tokie sprendiniai galėtų tikti. Aš palaikyčiau nuomonę, kad apželdinimas miesto centrinėse dalyse turėtų būti formuojamas specialisto, o ne savamokslio. Juk kraštovaizdžio architektai yra atestuoti specialistai, turintys praktikos. Gal iš senų laikų likęs įprotis miestą užsodinti našlaitėmis ar kitais vienmečiais augalais. Minėta suma yra dideli pinigai. Gal reikėtų juos investuoti į ilgalaikius dalykus, o ne rauti ir mesti pavasarį pasodintus augalus?" – nuomonę išsakė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Gerda Antanaitytė.

Išleido 27 tūkst. eurų

G. Antanaitytė pavyzdžiu taip pat rodė Klaipėdos apskrities rajonų centrus. Šie miestai centrinėse aikštėse jau kuria daugiamečių gėlių kompozicijas ir gali tiksliai pasakyti, kiek kas kainavo miesto biudžetui.

"Pirmaisiais metais Kretingoje atsiradus daugiamečių augalų gėlynui, buvo nepatenkintųjų. Žmonės nenoriai atsisako įprastų dalykų. Tačiau dabar miestas jau gali paskaičiuoti, kiek sutaupė", – sakė G. Antanaitytė.

Pinigai: Kretinga 2015-aisiais įsirengė daugiametį gėlyną už 26 tūkst. eurų, juo miestas džiaugiasi penktus metus. / Kretingos seniūnijos nuotr.

Kretingos seniūnijos seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė taip pat prisiminė, kaip daugiamečių gėlynų idėją priėmė kretingiškiai.

"Buvo visokių nuomonių. Vieniems patiko, kitiems ne. Mes pirmąjį daugiametį gėlyną įrengėme 2015 m. Ir penkerius metus juo džiaugiamės. Išleista arti 27 tūkst. eurų. Dalis lėšų buvo skirta gėlyno projektui. Padaryta dirvožemio analizė, atvežta juodžemio, įrengta laistymo sistema. Nupirktos gėlės. Metus ta pati įmonė prižiūrėjo augalus ir paruošė juos žiemai", – pasakojo seniūno pavaduotoja.

Metrui – 13,5 euro

Iš viso Kretingoje įrengta apie 2 tūkst. kvadratinių metrų užimančių gėlynų.

"Vieno dydis – 650 kv. m. Tūkstančio kvadratų gėlynas buvo Žemaitės ir Vilniaus gatvės sankryžoje. Dar 300 kvadratų yra prie B. Joselevičiaus paminklo. Pastačius naują biblioteką, nemažai gėlynų dar praplėtėme", – skaičiavo seniūno pavaduotoja.

Iš viešųjų pirkimų sistemos matyti, kiek ir kam pinigus leidžia kretingiškiai.

Aiškėja, kad vienkartiniams žiedams Kretingos žmonės nelinkę švaistyti šimtų tūkstančių. Čia biudžeto lėšos naudojamos taupiai.

Rotušės aikštės gėlynui miestas išleido 12 tūkst. eurų.

"Ten, kur gėlynas buvo naikinamas, daugiamečių augalų sodinukus perkėlėme į kitas vietas, taip praplėtėme erdves. Iš tų pačių daugiamečių gėlių įrengėme gėlynus prie autobusų stoties ir Birutės gatvėje", – darbus vardijo seniūno pavaduotoja.

2016 m. daugiamečių gėlynų priežiūrai Kretinga skyrė 14,2 tūkst. eurų. 2018 – 10 tūkst. eurų.

"Laistymui ir priežiūrai vidutiniškai skiriama apie tūkstantį eurų per mėnesį. Per metus – gal tik 10–12 tūkst. eurų suma susidaro. Ko gero, daugiamečiais augalais užsodinti yra pigiau. Grubiai skaičiuojant, išeitų, kad vieno kvadrato gėlynų įrengimui reikėjo 13,5 euro. Bet jei reikėtų vienmetėmis gėlėmis užsodinti 2 tūkst. kvadratų, nežinau, kiek čia pinigų reikėtų", – galvą kraipė kretingiškė.

Seniūnija sumaniai sprendė želdinių klausimus.

"Kritikos gauname dėl varpinių augalų, tai jie per aukšti, tai žiedų trūksta. Daugiamečiai gėlynai suveši lėtai. Tam, kad netrūktų žiedų, įterpėme svogūninių gėlių. Aišku, kad nekasime, paliksime. Iškasi, reikės išmesti. Juk tulpės puikiai žiemoja. Kam išmesti?" – uostamiesčio praktika stebėjosi kretingiškė.

Gėlynus tvarko ūkiškai

Klaipėdos savivaldybė 2019 m. vasarą savo gėlynų apsodinimui vienmetėmis gėlėmis ir pavasariniams gėlių svogūnėliams nusprendė atseikėti apvalią sumą.

Sutartyje su ūkininku Pranu Rimandu Olisevičiumi parašyta, kad uostamiestis per dvejus metus numato išleisti iki 395 tūkst. eurų. Sutartyje minima, kad gėlių turi būti minimaliai nupirkta bent už 250 tūkst. eurų.

Nuotaika: olandiška banga vadinamos apželdinimo stilistikos pagauti gargždiškiai ėmė puošti savo balkonus varpiniais augalais. Tokios viksvos plaikstosi ir miesto centriniame gėlyne. / Skaitytojo nuotr.

"Klausimas – kur investuoti? Į plytas ar į projektą? Šiuo atveju manau, kad savivaldybei reikėtų investuoti į profesionalų želdinių projektavimą. Kasmet iš biudžeto skiriami šimtai tūkstančių vienmečių gėlių sodinukams. Tačiau vienmečiai augalai jau nebeatitinka šiuolaikinių tendencijų. Kaip turėtų būti tvarkomi uostamiesčio želdiniai, niekas dorai nežino. Požiūris turėtų būti daug platesnis. Neužtenka nuspręsti, kad vienur ar kitur pastatysime klombą. Nėra bendros apželdinimo strategijos ir vizijos. Manyčiau, turėtų būti profesionalesnis požiūris. Žmonėms kyla klausimų dėl parkų, žaliųjų zonų ar medžių, o štai gėlynų klausimas labai pamirštas. Todėl, spėju, jie ir tvarkomi labai jau ūkiškai", – samprotavo G. Antanaitytė.

Architektė pastebėjo, kad, miesto puošybai skiriant apvalias sumas, apželdinimo kokybėje tai tarsi neatsispindi.

"Ar kas nors želdinių erdves projektuoja, ar tik užsako šimtus tūkstančių svogūnėlių ir sodinukų? Gal turėtų būti profesionalesnis požiūris. Šiam klausimui trūksta dėmesio. Įdomu tai, kad paaiškėjo, jog pinigų yra. Ir iki valiai. Žiūrint į šį skaičių sveiku protu, kyla minčių, jog už tokius pinigus gali būti sutvarkomi ne tik skverai, bet ir pastatai. O čia tokie pinigai – svogūnėliams. Šokiruojanti suma", – stebėjosi G. Antanaitytė.

Vežioja į Ukmergę?

Klaipėdoje yra 5,6 tūkst. kvadratinių metrų gėlynų, 127 pastatomos ir tūrinės gėlinės, 216 pakabinamų lovelių ir penkios boružėmis vadinamos tūrinės gėlinės.

1,74 kv. m ploto "boružių" užsodinimo gėlėmis paslauga įvertinta 3,3 tūkst. eurų. Tokios sumos ūkininkas prašo visam trejų metų sutarties laikotarpiui.

Beveik 16 tūkst. eurų prašoma už pastatomų gėlinių apsodinimo paslaugą. Už pastatomų tūrinių gėlinių apsodinimą prašoma 10,3 tūkst. eurų. Už pakabinamų gėlinių apsodinimą norima dar 8,6 tūkst. eurų.

Kodėl tokia brangi šios paslaugos kaina?

Veikiausiai todėl, kad ūkininkas, susirinkęs gėlines Klaipėdoje, jas vežasi į Ukmergės rajone esantį ūkį ir ten gėlines užpildo daigais. Tik jiems suvešėjus, gėlinės atvežamos į uostamiestį.

Vienmetėmis gėlėmis Klaipėda apsodina beveik 2 tūkst. kv. metrų ploto.

Viešųjų pirkimų dokumentuose savivaldybė mini, kad daugiamečiai gėlynai uostamiestyje skaičiuojami kartu su dekoratyvinių krūmų plotais. Ir tai sudaro 4,3 tūkst. kv. metrų.

Ūkininkas P. R. Olisevičius iš Ukmergės rajono sutartimi įsipareigojo savivaldybei, tikėtina, Miesto tvarkymo skyriui, kiekvieną pavasarį pateikti po tris vizualizacijas, kuriose turi būti pavaizduota, kaip atrodys nurodytas konkretus gėlynas, tūrinis gėlynas, lovelis ar pakabinama vaza.

Savivaldybės darbuotojams išsirinkus tinkamiausią variantą, rangovas gėlynus turi užsodinti iki nurodytų terminų. Ūkininkas privalo pasiimti savivaldybės sandėliuose laikomas gėlines ir lovelius, išsigabenti į ūkį ir ten juos apsodinti gėlių kerais. Gėlinės su suvešėjusiais žiedais vėl gabenamos per visą Lietuvą į uostamiestį, o gatvėse turi atsidurti iki birželio 10 d.

Negali be našlaičių

Sutartyje pažymėta, kad uostamiesčiui reikalingos našlaitės. Dokumente pabrėžta, kad jas privaloma sodinti du kartus per metus. Pavasarį – iki balandžio 15 d., o rudenį – iki spalio 10 d.

Per metus vyksta dar vienas gėlių sodinimas – vasaros laikotarpiui. Vienmečiai, daugiamečiai sodinukai turi būti pasodinti nuo gegužės 10 iki birželio 10 d.

Rudenį vyksta dar vienas svogūninių gėlių sodinimas, skirtas pavasariniams žiedams.

Kokias gėles perka Klaipėdos valdininkai? Didžiausios sumos išleidžiamos našlaitėms. 22,6 tūkst. eurų numatyta išleisti pelargonijoms, 10,3 tūkst. eurų buvo paklota už didžiažiedes našlaites, 29,2 tūkst. eurų už smulkiažiedes našlaites.

Tarp stambesnių pirkinių matyti, kad tulpių svogūnėlių miestas nupirks už 12 tūkst. eurų. Hiacintų, kurių svogūnėlius mielai nešasi namo uostamiesčio moterėlės, ketinama nupirkti už 3,2 tūkst. eurų.

Tiesa, dar miesto valdininkai mėgsta rožes, jų numatyta per metus nupirkti už 1,8 tūkst. eurų.

Vietoje laivelio – nuogalę

"Aš kraupstu išgirdęs, jog miesto pinigai tiesiog supūdomi, išmetami į balą. Tam, kad pavasarį žydėtų krokai, reikia iškasti ir išmesti hiacintų svogūnėlius. Tai man pasakojo mano mama, prieš kelias dienas buvusi Skulptūrų parke. Tuo metu darbininkai kaip tik kasė ir metė lauk hiacintų svogūnėlius. Krūva bobučių juos rankiojo ir tempė namo. Tūkstančių svogūnėlių mėtymas į šiukšlyną yra biudžeto pinigų taškymas. Tai – kaip vagystė", – tikino architektas Romas Gailius.

Šis klaipėdietis prieš keletą metų miesto prižiūrėtojams tėškė akibrokštą – pareikalavo, kad būtų nuimtas ir sunaikintas gėlynas, vadinamas laiveliu.

"Kiek galima žiūrėti į tą atgyveną? Buvęs vicemeras Artūras Šulcas, sutiktas gatvėje, manęs klausė, kodėl gi taip man nepatinka tas laivelis. Tikino, jog daug turistų prie jo fotografuojasi. Aš jam pasakiau, kad geriau jau aikštėje nuoga moteris stovėtų. Juk prie jos taip pat šimtai ir tūkstančiai fotografuotųsi. Jei jau visiems reikia jūrinio miesto akcentų, geriau nuoga moteris nei našlaičių laivelis", – ironizavo R. Gailius.

Šimtus tūkstančių kasmet metamų į vienmečių gėlių verslą architektas vadino beprotybe.

R. Gailius / Redakcijos archyvo nuotr.

"Gal aš koks beprotis, bet klausiau nuomonės ir kitų kolegų. Specialistai sako, jog stengiasi net nematyti tų viešųjų erdvių. Iš tiesų belieka užsimerkti, kaip jos atrodo. Bet ką gali pakeisti, jei miesto tvarkytojai svaigsta nuo našlaičių jūros, yra kitų, kurie džiūgauja matydami plastmasines gulbes Jūros šventės metu. Šimtai tūkstančių išleisti. O visi tik krykštauja", – šiurpo architektas.

Lyg be šeimininko

Sodo prekių centro "Frezijų puokštė" projektų vadovas Valdas Kaubrys tikino, kad miesto viešosiose erdvėse esantis vaizdas byloja, jog uostamiestyje šeimininko nėra.

Jei jau visiems reikia jūrinio miesto akcentų, geriau nuoga moteris nei našlaičių laivelis.

"Net lyginant uostamiestį su mažais miesteliais, įspūdis menkokas. Gargždai ir Kretinga jau tiek metų turi daugiamečius gėlynus. Veikiausiai uostamiesčiui reikia kraštovaizdžio specialisto. Kita problema – prasta želdinių priežiūra. Mes įrenginėjome Vydūno skverą. Daugybė problemų buvo. Susodinus augalus paaiškėjo, jog trinkelės bus aukščiau, reikėjo viską iškasti ir persodinti. Galiausiai baigus projektą, dabar man skauda širdį pažvelgus į šį skverą. Pinigai už augalus sumokėti, o laistymo sistema nenumatyta. Aiškiai matyti, kad trūksta priežiūros. Juk daugiametį gėlyną taip pat palaistyti reikia, paravėti. Nėra prižiūrėtojo mieste, ir todėl jis nekaip atrodo", – pastebėjo V.Kaubrys.

Anot V. Kaubrio, užsienyje didieji miestai viešųjų erdvių želdynų priežiūrą patiki kelioms įmonėms.

"Kelios įmonės, kurių darbą mato visi miestiečiai, tarpusavyje konkuruoja. Kiekviena įmonė, veikdama tam tikroje teritorijoje, gauna vienodai lėšų. Ir jie turi sukti galvas, ką ir kuo įdomiau padaryti. Egzistuoja tokios patirtys. Bet galime pasitelkti ir kitokių patirčių. Mieste ir visame pajūryje apstu kraštovaizdžio specialistų, tegul miestas telkia savo bendruomenę, surengia konkursą, pavyzdžiui, vieno ar kito ploto apželdinimui. Atsiras noras kurti idėjas savo miestui. Turime studentų, duokime valią ir jiems reikštis. Juk ne problema atvežti tūkstančius našlaičių, bet naudos iš to – jokios. Vaizdo vis tiek nėra. Ko gero, atsirastų net ir labdaringų idėjų, būtų norinčiųjų keisti miestą, bet iniciatyva turėtų eiti iš savivaldybės", – kalbėjo V. Kaubrys.

Tikslai: želdiniai Gargžduose projektuojami siekiant suteikti miestui daugiau reprezentatyvumo, išraiškingumo, jaukumo. / Skaitytojo nuotr.

Jis siūlė miesto prižiūrėtojams pasikonsultuoti su kaimyninių miestų specialistais.

"Jei uostamiestis turi žmogų, kuris atsakingas už gėlynus, gal jis ne savo vietoje sėdi? Vasaros Lietuvoje trumpos, reikia galvoti, kaip tai padaryti, kad būtų gražu. O Klaipėda, panašu, neturi ilgalaikės vizijos", – reziumavo V. Kaubrys.

Gėlynai su žvirgždu

Gargždų seniūnijos apželdinimo specialistė Norgailė Verbaitė tikino, kad ir Klaipėdos rajone populiarumą įgauna daugiamečiai gėlynai, kuriuose derinami įvairiausi augalai.

"Norime, kad miestas būtų puošnus nuolat, todėl renkamės daugiamečius augalus. Nemažai šalių jau seniai yra atsisakę vienmečių augalų ir renkasi būtent teminius gėlynus iš daugiamečių gėlių, viksvų ar kitų augalų. Pirminė investicija yra brangesnė nei, pavyzdžiui, vienmetės gėlės, tačiau per laiką toks būdas atsiperka – vienmetės gėlės kasmet turi būti perkamos iš naujo, o daugiametės tik pagal poreikį papildomos naujomis kompozicijomis", – pasakojo specialistė.

N. Verbaitė tikino, kad nauji želdiniai Gargžduose projektuojami siekiant suteikti miestui daugiau reprezentatyvumo, išraiškingumo, jaukumo, suformuoti aiškią vietos dvasią ir unikalų centrui tinkamą charakterį.

Iš viso Klaipėdos rajono centras miesto gėlynams šiemet numatė skirti 20 tūkst. eurų.

Valdininkės išsigando viešumo?

Portalas komentaro dėl išleidžiamų sumų vienmetėms gėlėms kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistę Editą Valiūnienę.

Dar rugsėjo 28 d. telefoninio pokalbio metu specialistė pareiškė, kad ji užsiėmusi ir ieškoti atsakymo į klausimą, kiek išleista pinigų rudeniniam Atgimimo aikštės apsodinimui našlaitėmis, neturi laiko.

Kitą dieną, rugsėjo 29-ąją, specialistei buvo išsiųstas klausimas raštu. Rugsėjo 30 d. atsakyta, jog dėl vidinių tvarkų žurnalistams į klausimus gali atsakinėti tik tam tikri asmenys, pavyzdžiui, skyrių vedėjai arba viešųjų ryšių specialistai.

Tą pačią dieną klausimai buvo išsiųsti Miesto tvarkymo skyriaus vedėjai Irenai Šakalienei, savivaldybės vyriausiajai specialistei Aušrai Lukauskienei bei minėtai E. Valiūnienei, kuri prieš tai atsakė, kad žurnalistams į klausimus neatsakinės.

Portalas atsakymų iš šių valdininkių taip ir nesulaukė, nors šioms miesto biudžeto lėšomis išlaikomoms valdininkėms buvo priminta, kad šalyje galioja ne tik Visuomenės informavimo įstatymas, kuris gina piliečių teisę žinoti. Galioja Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnis, kuris byloja, kad atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas užtraukia atsakomybę.

Skaičiai: Klaipėdos valdininkai negali gyventi be našlaičių. Per dvejus metus mieste jų turi būti pasodinta beveik 62 tūkst. daigų. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas užtraukia baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

„Šis sprendimas nebuvo planuotas iš anksto, greičiau tai – mūsų, kaip savivaldybės, dar viena padėkos išraiška medikams, kurie nepailsdami dirba diena iš dienos vardan mūsų visų sveikatos. Tūkstančiai našlaičių žiedų pražys net prie 18 gydymo įstaigų, poliklinikų bei ligoninių visame Vilniuje, taip papuošdamos miestą ir dėkodamos medikams už jų pastangas kovojant su koronavirusu“, – kalbėjo sostinės mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.

Tūkstančiai našlaičių žiedų pražys net prie 18 gydymo įstaigų, poliklinikų bei ligoninių visame Vilniuje, taip papuošdamos miestą ir dėkodamos medikams už jų pastangas kovojant su koronavirusu.

Įvairiaspalvių žiedų našlaitės prie Antakalnio, Naujosios Vilnios, Centro, Karoliniškių, Lazdynų, Naujininkų, Šeškinės bei Centro poliklinikų, taip pat Greitosios medicinos pagalbos stoties, Grigiškių sveikatos priežiūros centro, Vilkpėdės, Vilniaus miesto klinikinių, Šv. Roko ligoninių, Psichikos sveikatos, Sutrikusiojo vystymosi kūdikių namų-pagalbos centrų, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro ir Santaros klinikų sodinamos jau nuo šios savaitės pradžios, sodinimas tęsis visą savaitę.

Našlaitės pasirinktos sodinti dėl savo atsparumo šiam metų laikui būdingoms švelnioms šalnoms. Pavasarinius našlaičių gėlynus sodins ir prižiūrės bendrovė „Stebulė“. Papuošti Vilnių ir simboliškai padėkoti medikams šiemet iš viso kainavo daugiau kaip 9 tūkst. eurų.

Sostinės savivaldybė kviečia vilniečius puošti Vilnių žiedais neišeinant iš namų – sodinti, persodinti ir puoselėti gėlės savo balkonuose, ant palangių, kitose gerai matomose namų vietose. Savivaldybės specialistai pabrėžia – karantino sąlygomis tikrai nepatariame eiti iš namų, kad nusipirktume gėlių balkonų papuošimui. Bandykime improvizuoti iš to, ką turime namuose. Galbūt turime užsilikusių pernykščių sėklų, kurias galime sudaiginti kambaryje ir vėliau persodinti į balkono indus. Sėklos gali būti nebūtinai gėlių. Džiaugsmo suteiks ir besistiebiančios pupelės, agurkai ar bet kuri kita daržovė, prieskoniniai augalai. Eksperimentuokime ir stebėkime gamtos gyvybinius procesus būdami namuose!

Našlaičių ir krokų žiedais Klaipėdos pagrindinės aikštės, skverai ir kitos viešosios erdvės nusidažė dar praėjusią savaitę.

Našlaitės papuošė Atgimimo, K.Donelaičio, Karlskronos aikštes, Danės skverą, prie Dangės esančias vadinamąsias boružėles, žiedines sankryžas.

Šios pavasario pranašės karaliaus ir gatvėse pastatytuose 70-yje vazonų.

Šiais metais išplėstas ir Herkaus Manto gatvės viaduko gėlynas, užimantis 350 kvadratinių metrų. Čia pasodinti praeivių akis traukiantys krokai.

Jie gražiai pražydo ir pietinėje miesto pusėje ties Debreceno ženklu, Pempininkų aikštėje.

Miestui papuošti pavasario gėlėmis šiemet skirta tiek pat kiek ir pernai – apie 140 tūkst. eurų.

Anot Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojos Irenos Nachčiunovos, darbai pradėti praėjusį ketvirtadienį.

Pasodinti ne tik krokai, našlaitės, bet ir tulpės, Skulptūrų parke – kvapnieji hiacintai.

Kai našlaitės ir tulpės nužydės, mieste bus sodinamos vasarinės gėlės.

"Vasarą taip pat gėrėsimės visokių rūšių gėlėmis. Daugiausia – pelargonijomis, ramunėmis. Gėlynuose bus kuriamos įvairios kompozicijos su žydinčiomis ir nežydinčiomis gėlėmis", – vardijo I.Nachčiunova.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad formuojant gėlynus ypatingas dėmesys skiriamas ne tik centrinei, bet ir pietinei miesto pusei.

"Žinoma, senamiestyje gėlynų yra daugiau, bet pietinės Klaipėdos dalies pagrindinės aikštės irgi papuošiamos išskirtinai", – pažymėjo I.Nachčiunova.

Atšilus orams, į uostamiesčio gatves išriedėjo dulkes, druskos ir purvo sankaupas valanti technika.

Kaip ir kasmet, balandį–gegužę organizuojamos uostamiesčio viešųjų erdvių tvarkymo akcijos.

Norintieji prisidėti prie miesto švarinimo kviečiami kreiptis į Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių.

Neseniai Klaipėdos aikštėse, skveruose ir kitose viešosiose erdvėse gėlynai buvo užsodinti rudeninėmis grožybėmis – įvairių spalvų našlaitėmis.

Iš viso šiam sezonui miesto viešosioms erdvėms papuošti nupirkta 31 tūkst. našlaičių. Tai atsiėjo apie 14 tūkst. eurų.

Suma nemenka, tačiau išlaidos dar padidėja, kai tenka tvarkyti jaunų chuliganų arba vagių nuniokotas gėlių kompozicijas.

Šįkart taip nutiko Tiltų gatvėje – čia našlaičių pasigendama dažniausiai, nes dauguma gėlių vazonų stovi arti pėsčiųjų takų, todėl gėlės nelieka nepastebėtos praeivių.

Gėlės iš vazonų ima sparčiai tuštėti ir prieš lapkričio 1-ąją, mat ilgapirščiai jas iš senamiesčio neša į kapines.

Štai pernai panašiu metu viena senamiesčio gyventoja savo akimis matė, kaip dvi pusamžės ir tvarkingai atrodančios moterys su šaknimis rovė našlaites ir kišosi jas į savo rankines.

Tąkart klaipėdietę šis vaizdas tiesiog pritrenkė – esą vieni puošia senamiestį, kiti piktybiškai jį darko.

Neretai toje pačioje Tiltų gatvėje našlaitės išdraskomos ir naktimis įsiaudrinusių jaunuolių.

Šalia vienos grožio studijos durų anksčiau augusias gyvas gėles galiausiai teko pakeisti dirbtinėmis. Studijos savininkai nespėdavo jų sodinti, nes pramogų ieškantys jaunuoliai, eidami pro šalį, visas puošmenas išraudavo. Negelbėjo net vaizdo kameros ir viešumas.

Apie šią situaciją žinantiems Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojams belieka skėsčioti rankomis – prie visų miesto gėlynų kamerų neįtaisysi.

"Gal vakare kas nors įsilinksminę išrauna arba į kapines prieš lapkričio 1-ąją išsiveža. Ką čia ir daryti, neaišku", – tarstelėjo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Vedeikienė.

Pirmadienį vakare, apie 21–21.30 val., klaipėdietė Angelė baisėjosi žiūrėdama, kaip dvi moteriškės, apsidairiusios, ar nėra stebimos, ėmė draskyti vazonuose pasodintas miesto gėles.

Tada vieną po kitos skubėjo krautis našlaičių krūveles į savo krepšius.

Angelė viską stebėjo iš daugiabučio namo balkono, esančio priešais Tiltų gatvės šeštąjį namą. Šalia jo stovi dideli vazonai su spalvotomis našlaitėmis.

Klaipėdietę šis vaizdas tiesiog pritrenkė – esą vieni puošia senamiestį, kiti piktybiškai jį darko.

Maža to, ne bet kas, o suaugusios, tvarkingai atrodančios pusamžės moterys.

"Aš stebiuosi, kad brandaus amžiaus žmonės gali elgtis tarsi laukiniai. Juk gėlės sodinamos mums visiems iš mūsų bendrų pinigų. Jei pradėsime masiškai rauti, kas bus?" – retoriškai klausė pašnekovė.

Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybė skyrė 99 tūkst. eurų gėlėms įsigyti.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda teigė, kad tokius "kriminalus" galėtų išaiškinti ir skirti baudas Viešosios tvarkos skyrius.

Tačiau už rankos nepagautas – ne vagis.

"Sako, labai gražiai auga vogtos gėlės", – šyptelėjo miesto ūkvedys.

Paprastai vagysčių padaugėja prieš lapkričio 1-ąją.

Ant kapų tempia. Liūdna ir labai gaila.

"Ant kapų tempia. Liūdna ir labai gaila. Taip elgiasi ne kokie nors išdykaujantys vaikai ar paaugliai, o pagyvenusios moteriškės, senutės. Kai pasodiname, būna taip gražu, o iš po nakties randame tik vazose išraustas žemes", – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė.

Dažniausiai ilgapirščiai darbuojasi Tiltų gatvėje, kur gėlių vazonai stovi arti pėsčiųjų tako.

"Daugiausia ten ir išlupa: prieina, apsidairo ir kraunasi į krepšius", – tarstelėjo J.Rimkienė.

Miesto viešąsias erdves prižiūrinti įmonė „Mano aplinka" jau pasodino 9 000 vienetų įvairiaspalvių našlaičių sodinukų. Šiemet Vilniaus miesto savivaldybės nurodymu miestui daugelyje vietų parinktos geltonos, raudono vyno, violetinės bei mėlynos spalvos gėlės. Kiemsargiams duoti nurodymai gėlės ne tik laistyti ir ravėti, bet ir saugoti - kasmet dalį naujųjų sodinukų išgraibsto vagys.

Praėjusį savaitgalį našlaičių sodinukais apsodintos gėlinės Europos aikštėje, Gedimino prospekte, V. Kudirkos aikštėje, Vrublevskio g., Tilto g., Aušros vartų g., Pilies g., Vilniaus ir Liejyklos g. skvere, Karaliaus Mindaugo tilto, Žaliojo tilto ir Odminų skeruose. Trečiadienį darbus tęsti numatoma Lvovo skvere. „Darbams pasirinkome savaitgalį, kad netrukdytume eismo ir žmonių judėjimui. Be to, norėjosi nustebinti vilniečius - tikimės, kad atnaujintus gėlynus jie pastebėjo", - sakė „Mano aplinkos" Teritorijų valymo grupės vadovė Diana Lubė.

Pavasarinių gėlių poreikį - kiekį ir spalvas - nurodo Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Anot D. Lubės, šiųmečius pageidavimus nebuvo sunku išpildyti.

Dalis paruošiamųjų darbų pavasariui buvo atlikta dar pernai. Rudenį „Mano aplinka" apie 5 000 tulpių ir narcizų sodinukų pasodino Žaliojo tilto transporto žiede, dar 1 000 sodinukų pasodinta Olandų žiede kartu su Olandijos ambasada Lietuvoje.

„Dėsime visas pastangas, kad pavasarinės gėlės žydėtų ilgai, tačiau kasmetinė praktika rodo, jog nesklandumų išvengti nepavyksta. Iš atokesnių gėlinių bei gėlynų pavasarį dalis sodinukų dingsta. Sodinukai vagiami asmeniniais tikslais, neretai - prieš Motinos dieną ar norint papuošti privačius želdinius", - nemalonia tendencija stebėjosi D. Lubė. Anot jos, kiemsargiams ne kartą yra tekę drausminti gėlių užsimaniusius žmones. Dėl to pilietiškų gyventojų taip pat prašoma atkreipti dėmesį - jei pastebėsite slapčia gėlines kapstančius gėlių vagis, informuokite „Mano aplinkos" atstovus įmonės Facebook puslapyje.

Išgyveno žiemos šalčius

Miesto želdiniais besirūpinančios įmonės "Klaipėdos želdiniai" direktorius Gediminas Valašinas tikino, kad sodinti pavasarines gėles ruoštasi iš anksto.

Vakar pradėtos įkurdinti našlaitės. Jų žiedai tradiciškai papuoš miesto gatvėse išdėstytas vazas, Atgimimo aikštės laivelį, boružėles, esančias prie Danės.

Tiesa, šiais žiedais miestiečiai jau gali pasidžiaugti. Našlaitės pražydo Atgimimo aikštėje esančiame gėlyne. Išvysti galima ir krokų žiedų, į viršų besistiebiančių tulpių.

G.Valašinas teigė, kad šiame gėlyne žydi rudenį pasodintos našlaitės. Didžioji dalis jų sėkmingai atlaikė žiemą ir jos šalčius.

"Išliko ne visos našlaitės. Tos, kurios augo kraštuose, nušalo. Dažniausiai našlaitės ne itin gerai išgyvena žiemą. Ypač tos, kurios pasodintos mažo tūrio vazose. Šios gėlės pasodinamos rudenį, žydi iki žiemos, o paskui žūsta, tad sodinamos naujos", – atkreipė dėmesį vadovas.

Jau ruošiasi vasarai

Pavasarinėms gėlėms sodinti šiemet skirta panaši suma, kaip ir ankstesniais metais, – apie 5 tūkst. eurų. Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė patikino, kad dabar tinkamas metas našlaitėms įkurdinti.

"Šios gėlės užaugintos šiltnamiuose. Jos visiškai susiformavusios, gerai įsišaknijusios ir pražydusios. Be to, yra atsparios šalčiui, tad pavasarinės šalnos joms tikrai nepakenks", – kalbėjo vyriausioji specialistė.

Didžioji dalis šiems metams numatytų lėšų bus atseikėta vasarinėms gėlėms sodinti. Tradiciškai tai atliekama gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje.

Tačiau, pasak J.Rimkienės, tūrinės kompozicijos, loveliai, kurie puoš miestą vasaros sezono metu, jau apsodinami ūkiuose.

"Į miestą jie atkeliauja pilni žiedų", – atkreipė dėmesį vyriausioji specialistė.

Įrengs naują gėlyną

Vasaros sezono metu bus sodinamos įprastos gėlės: pelargonijos, begonijos, įvairūs gvazdikai, ramunėlės, meksikiniai žydrūnai. Tarp jų pražys ir daugiametės gėlės.

J.Rimkienė atskleidė, kad sekamos Europos gėlynų mados tendencijos.

"Dabar Europoje populiarūs mišrūs gėlynai. Sodinami įvairių rūšių, skirtingo aukščio, žydėjimo trukmės augalai. Šalia smilgų auga vijokliai, prie įmantrių gėlių – paprastos. Taip sudaroma gėlių visuma. Jau pernai taikėme tokią praktiką", – prisiminė vyriausioji specialistė.

Šiemet mieste atsiras ir naujas 300 kv. m gėlynas. Jis papuoš Pempininkų aikštę. Didžiąją dalį gėlių jame sudarys daugiametės. Tarpuose ketinama pasodinti ir vienmečių, dekoratyvinių krūmų.