Pareiškime konstatuojama, kad Rusija šiuo metu „vykdo atvirą hibridinį karą prieš Vakarų demokratijas, panaudodama chemines, kibernetines, informacines ir kitas hibridines priemones“.

„Būtinas vieningas ES ir NATO valstybių narių atsakas į tokius Rusijos Federacijos veiksmus, nes tylėjimas, ignoravimas, nebaudžiamumas dar labiau skatina tokius veiksmus“, – teigiama Lietuvos Seimo komiteto pareiškime.

Anot jo, Vakarų valstybių parlamentai turėtų „paskelbti, kad Rusijos Federacijos vadovybė remia terorizmą ir teroristinius veiksmus prieš Vakarų demokratijas“.

Taip pat raginama tęsti sankcijas Rusijai, kad atgrasytų ją nuo galimų išpuolių ateityje, kol ši šalis užtikrins prisiimtų tarptautinės teisės įsipareigojimų vykdymą.

Čekijos vyriausybė, remdamasi žvalgybos ataskaita, pareiškė, kad Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU 2014 metais surengė du sprogdinimus, iš kurių vienas pražudė du žmones ir padarė reikšmingos materialinės žalos.

Dėl to Čekija iš šalies išsiuntė 18 rusų diplomatų, kuriuos laiko slaptais agentais.

Jis nurodė, kad trečiadienį iškvies Rusijos ambasadorių ir paskelbs tolesnius veiksmus po to, kai buvo išsiųsti 18 rusų diplomatų, kuriuos Čekija laiko slaptais agentais, o Maskvai nusprendus išsiųsti 20 čekų diplomatų.

„Raginame ES ir NATO šalis imtis kolektyvinių veiksmų, siekiant išsiuntimų iš solidarumo“, – žurnalistams sakė J. Hamačekas.

Toks raginimas nuskambėjo Prahai apkaltinus Rusijos slaptąsias tarnybas 2014 metais surengus aukų pareikalavusį sprogdinimą Čekijos teritorijoje.

Pirmadienį savo postus paliko 18 rusų diplomatų, kuriuos Čekijos žvalgyba identifikavo kaip šnipus. Tuo metu Rusija išsiuntė 20 čekų diplomatų, dirbusių Maskvoje.

Pasak J. Hamačeko, jis trečiadienio popietę iškvies rusų ambasadorių Aleksandrą Zmejevskį, siekdamas pareikšti jam protestą prieš rusų vyriausybės atsaką, kurį Praha laiko neproporcingu.

„Būtų logiška, kad Čekijai nusprendus imtis tolesnių veiksmų, apie tai pirmasis išgirstų Rusijos ambasadorius“, – pažymėjo čekų ministras.

Čekijos vyriausybė, remdamasi žvalgybos ataskaita, pareiškė, kad Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU 2014 metais surengė du sprogdinimus, iš kurių vienas pražudė du žmones ir padarė reikšmingos materialinės žalos.

Tuos sprogdinimus tirianti čekų policija ieško dviejų vyrų, laikomų įtariamaisiais 2018 metais Anglijos Solsberyje įvykdyto buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimo byloje.

Praha pirmadienį taip pat nusprendė pašalinti rusų atominės energetikos milžinę „Rosatom“ iš konkurso dėl naujo bloko statymo vienoje Čekijos branduolinėje elektrinėje.

J. Hamačekas pridūrė, jog čekų vyriausybė nebesvarstys galimybės įsigyti rusiškos vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“.

Balandžio 13 d. NATO oro policijos naikintuvai perėmė ir atpažino Rusijos Federacijos orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.

Balandžio 13 d. NATO oro policijos naikintuvai perėmė ir atpažino Rusijos Federacijos orlaivį AN-12, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė.

Balandžio 14 d. NATO oro policijos naikintuvai perėmė ir atpažino Rusijos Federacijos orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė.

Balandžio 16 d. NATO oro policijos naikintuvai perėmė ir atpažino AN-26, skridusį iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė. Tie patys naikintuvai taip pat perėmė ir atpažino IL-76, skridusį iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.

Balandžio 17 d. NATO oro policijos naikintuvai perėmė ir atpažino Rusijos Federacijos orlaivį A-50, kuris skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies tarptautine oro erdve į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be skrydžio plano ir radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė.

Pasak ministerijos, tarptautinė jūrinių minų paieškos ir išminavimo operacija vyks balandžio 19-29 dienomis, joje šiemet dalyvaus laivai bei narų išminuotojų komandos iš septynių šalių: Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, JAV ir Rumunijos. Taip pat prie mokymų prisideda ir NATO 1-oji nuolatinė priešmininė grupė (SNMCMG1).

Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms operacijoje atstovaus Priešmininių laivų divizionui priskirto „Hunt“ klasės laivo „Kuršis“ įgula, ji mokymų metu sonaro pagalba žvalgys jūros dugną, siekiant aptikti minas bei kitą nesprogusią ir iki šiol saugumui jūroje grėsmę keliančią amuniciją. Šiuos objektus planuojama sunaikinti vietoje, pasitelkiant iš laivo nuotoliniu būdu valdomus robotus, narų išminuotojų pagalbą.

Pagrindinis pratybų siekis – tobulinti laivo įgulos įgūdžius atliekant jūrinių minų paieškos ir išminavimo užduotis veikiant junginyje drauge su sąjungininkų laivais.

Tarptautinės jūros dugno išminavimo nuo istorinių sprogmenų operacijos „Open Spirit“ rotaciniu principu kiekvienais metais vyksta Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Jų metu yra išminuojama nuo keliolikos iki kelių šimtų sprogmenų ir kitos amunicijos, likusios nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų.

Rusijos valstybės žiniasklaida paskelbė, kad Maskva ketina šešiems mėnesiams užblokuoti dalį Juodosios jūros ir neleisti ten plaukioti užsienio kariniams bei kitiems valstybiniams laivams.

Toks sprendimas gali paveikti Ukrainos uostus prie Azovo jūros, kurią su Juodąja jungia Kerčės sąsiauris į rytus nuo Rusijos aneksuoto Krymo. Šis žingsnis susilaukė nerimo iš JAV ir ES.

„Rusijos vykdoma Krymo, Juodosios ir Azovo jūrų militarizacija kelia dar didesnę grėsmę Ukrainos nepriklausomybei ir kenkia regiono stabilumui“, – teigiama NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo atstovų pranešime.

Juodosios jūros blokada „būtų nepateisinamas veiksmas, kuris parodytų platesnę destabilizuojančio Rusijos elgesio tendenciją“, pridūrė J. Stoltenbergo atstovė.

NATO paragino Rusija „nedelsiant deeskaluoti padėtį, nutraukti provokacijas ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“.

„Aš vis dar tikiu, kad NATO turėtų apsispręsti dėl narystės programos Ukrainai, ir manau, kad mes tai aptarsime ir su Ukraina, ir su Aljansu. Manau, kad atėjus tinkamam laikui Aljansas priims sprendimą“, – Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė Latvijos ministras Edgaras Rinkevičius.

Jis, kaip ir kiti du Baltijos valstybių diplomatijos vadovai, ketvirtadienį išvyko solidarumo vizito į Ukrainą.

Kaip teigė E. Rinkevičius, ketinama Ukrainai pasiūlyti alternatyvias veiksmų plano programas.

„Nusprendėme, kad kitos tinkamos paramos programos yra daug geresnės. Praktiniu požiūriu, tos programos tikriausiai yra daug efektyvesnės“, – kalbėjo ministras.

Vizito į Kijevą iniciatorius Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams pabrėžė, kad siekiant išlaikyti Aljanso vienybę, Lietuva visgi kol kas atideda asmeninį kreipimąsi į Aljansą. Pastarąją savaitę jis tvirtino, kad Lietuva ketina NATO sąjungininkams pasiūlyti galimybę Ukrainai suteikti narystės veiksmų planą. Šį planą įgyvendinusi, anot ministro, Ukraina galėtų tapti Aljanso nare.

„Buvo priimtas sprendimas, kad geriau yra siųsti bendrą visų aljanso narių žinutę nei atskirų valstybių“, – ketvirtadienio rytą komentavo ministras.

„Manau, kad NATO stiprybė yra vienybė, ir manau, kad turime siųsti signalą ne tik iš tų šalių, kurios jaučiasi arčiau Ukrainos, bet iš viso aljanso, šiuo atveju aljansas mato poreikį palaikyti Ukrainą, kartu su jos teritoriniu vientisumu ir suverenitetu“,– teigė G. Landsbergis

„Kol kas nusprendėme susilaikyti nuo viešo kreipimosi į kolegas”,– pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę G. Landsbergis teigė, jog Lietuva netrukus ketina laišku kreiptis į Aljanso kolegas siekiant dar kartą pasvarstyti galimybę suteikti narystės veiksmų planą Ukrainai.

Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, Kremliaus veiksmai ėmė kelti įtampą dėl rizikos kilti platesnio masto konfliktui. Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 tūkst. karių.

Ketvirtadienio rytą G. Landsbergis kartu su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi ir Estijos užsienio reikalų ministre Eva Maria Liimets vienu lėktuvu išvyko solidarumo vizito į Ukrainą. Vizito metu planuojami Baltijos šalių diplomatijos vadovų susitikimai su Ukrainos vadovybe, vicepremjere Europos ir euroatlantinei integracijai, užsienio reikalų ir gynybos ministrais.

„Išvedimas bus tvarkingas, koordinuotas ir apgalvotas“, – sakoma po sąjungininkių gynybos ir užsienio reikalų ministrų derybų paskelbtame NATO pareiškime.

„Planuojame visų JAV ir [NATO] misijos „Tvirta parama“ (Resolute Support) pajėgų išvedimą užbaigti per kelis mėnesius“, – sakoma jame.

Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės „drauge ėjo į Afganistaną, drauge... koregavo savo poziciją ir vieningai drauge išeis“.

„Tai nėra lengvas sprendimas ir jis kelia pavojų“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Kaip daug mėnesių kartojau, susiduriame su dilema. Nes alternatyva tvarkingam pasitraukimui yra pasirengimas ilgalaikiam, neribotam kariniam įsipareigojimui ir galbūt didesniam NATO karių skaičiui“, – pažymėjo jis.

Išvedimas bus tvarkingas, koordinuotas ir apgalvotas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį paskelbė apie Vašingtono sprendimą išvesti savo karius iš Afganistano, į kurį JAV įsiveržė po rugsėjo 11-osios atakų prieš beveik du dešimtmečius.

Jo planas yra iki rugsėjo 11-osios – išpuolių, kurie buvo koordinuojami iš Afganistano, 20-ųjų metinių – išvesti iš tos šalies visus amerikiečių karius, kurių dabar yra 2 500.

Karių išvedimas prasidės gegužės 1 dieną, o ne bus baigtas iki jos – galutinio visiško pajėgų išvedimo termino pagal taikos susitarimą, kurį tuometinio JAV vadovo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija pernai pasiekė su Talibanu.

JAV pajėgų išvedimu ilgiausias Amerikos karas turi būti užbaigtas nepaisant vis didėjančių nuogąstavimų dėl Talibano pergalės, tačiau Vašingtone ryškėja konsensusas, kad konflikto draskomame Afganistane daugiau nelabai ką galima pasiekti.

NATO 9,6 tūkst. karių misijoje dalyvauja 36 Aljanso narės ir partnerės. Ši instruktavimo ir paramos misija yra labai priklausoma nuo JAV karinių išteklių.

Užsienio kariai iš Afganistano bus išvedami, nors Talibano ir Afganistano vyriausybės taikos pastangos įstrigo, o talibai paskelbė boikotuosiantys būsimas derybas Turkijoje.

„Afganistano ateitis galiausiai yra Afganistano žmonių rankose, kaip ir turi būti“, – Briuselyje sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

„Tačiau mūsų parama, mūsų įsipareigojimas ir mūsų ryžtas išlieka“, – pridūrė jis.

Kai kurios NATO narės, regis, abejojo sprendimu pajėgų išvedimo planus paskelbti prieš numatomas derybas Turkijoje.

„Pranešimas apie mūsų karių išvedimą likus kelioms dienoms iki šios konferencijos galėjo sumažinti spaudimą... Talibanui ir jis dėl to gali būti mažiau linkęs siekti susitarimo“, – sakoma Belgijos užsienio reikalų ministrės Sophie Wilmes (Sofi Vilmes) pareiškime.

„Nenorime pakenkti pastarųjų dviejų dešimtmečių laimėjimams. Pavyzdžiui, yra padaryta pažangos dėl Afganistano žmonių teisių ir laisvių“, – sakė ji.

Belgijos gynybos ministrė Ludivine Dedonder (Liudivinė Dedonder) savo ruožtu nurodė, kad šalis savo 72 karių išvedimą iš Afganistano pradės planuoti pirmadienį, drauge su kita Aljanso nare Vokietija.

„Lietuva ragina NATO ir visą tarptautinę bendruomenę vieningai remti Ukrainą ir aiškiai perduoti Kremliui, kad kariniai veiksmai prieš Ukrainą turės skaudžių pasekmių pačiai Rusijai“, – sakė G. Landsbergis po trečiadienį įvykusio neeilinio NATO užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimo.

Anot jo, dabartinis Rusijos karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų primena 2014-2015 metus, kai Rusija įsiveržė į šią šalį ir aneksavo Krymo pusiasalį.

Kaip pranėšė Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos, NATO sąjungininkės vieningai įvertino Rusijos veiksmus kaip „eskalacinius, nerimą keliančius ir nepateisinamus“.

Anot jų, ministrų susitikimas buvo surengtas siekiant aptarti saugumo situaciją Afganistane ir konsultuotis dėl laipsniško NATO misijos „Tvirta parama“ užbaigimo.

Ministrai sutarė, kad JAV ir kiti sąjungininkai koordinuotą pajėgų atitraukimą pradės nuo gegužės 1 dienos ir visiškai išves pajėgas iki rugsėjo 11-osios.

Pabrėžiama, kad NATO ir toliau „diplomatinėmis, finansinėmis ir kitomis priemonėmis rems Afganistano žmones bei šios šalies vyriausybės įsipareigojimus taikos procesui“.

„Mūsų bendras tikslas – saugus ir tinkamai suplanuotas karių atitraukimas. Bendradarbiavimas su sąjungininkais bus kaip niekada svarbus“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, prie šios šalies sienų sutelktų Rusijos karių skaičius galėjo pasiekti 110 tūkstančių. Anot ministerijos, taip pat sustiprintos ir pajėgos aneksuotame Kryme, gali būti stiprinamas ir Juodosios jūros laivynas.

Maskva anksčiau pareiškė, kad dislokavo karių palei savo vakarinę sieną „pratyboms“, esą reaguodama į „grėsmę keliančius“ NATO veiksmus.

„Visada sakėme: kartu eisime pirmyn, kartu ir pasitrauksime“, – visuomeniniam transliuotojui ARD sakė A. Kramp-Karrenbauer.

„Esu už tvarkingą pasitraukimą ir todėl manau, kad mes šiandien dėl to sutarsime“, – tikino ji.

NATO šalių gynybos ir užsienio reikalų ministrai trečiadienį dalyvaus vaizdo konferencijoje, vyksiančioje po to, kai JAV paskelbė planuojančios išvesti karius iš Afganistano per 20-ąsias Rugsėjo 11-osios išpuolių metines.

JAV pareigūnas antradienį pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas priėmė sprendimą iki šių metų pabaigos nutraukti du dešimtmečius besitęsiantį JAV įsitraukimą į karinį konfliktą Afganistane.

Šiuo metu JAV yra dislokavusios apie 2 500 karių Afganistane. Iš viso NATO misiją šioje šalyje sudaro 9 600 karių.

NATO sąjungininkės, įskaitant Vokietiją, laukė J. Bideno sprendimo dėl to, ar JAV laikysis gegužės 1 d. karių išvedimo termino, sutarto per buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Talibano derybas.

A. Kramp-Karrenbauer teigė, kad dabar svarbu „sinchronizuoti NATO planus su JAV planais“. Ji nepateikė tikslios datos, kada Vokietijos kariai galėtų pasitraukti iš Afganistano.

JT reiškia susirūpinimą

Nepaisant tebevykstančių taikos derybų tarp kariaujančių pusių Afganistane, pirmą šių metų ketvirtį civilių aukų skaičius smarkiai išaugo, teigiama Jungtinių Tautų pagalbos misijos Afganistane (UNAMA) ataskaitoje.

Per konfliktą Afganistane per pirmus tris šių metų mėnesius žuvo 573 civiliai ir dar 1 210 buvo sužeisti, o tai yra 29 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2020 metais.

Ypač didelį susirūpinimą kelia 37 proc. išaugęs civilių moterų aukų ir 23 proc. išaugęs žuvusių ir sužalotų vaikų skaičius.

„Žuvusių ir suluošintų Afganistano piliečių, ypač moterų ir vaikų, skaičius kelia didelį nerimą. Prašau visų šalių skubiai rasti būdą sustabdyti šį smurtą“, – teigė JT specialioji pasiuntinė Afganistane Deborah Lyons.

Kaip pranešė ministerija, Lietuvos diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį į padažnėjusius paliaubų pažeidimus Donbaso regione ir suaktyvėjusią Rusijos dezinformacijos kampaniją, kaltinant Ukrainą dėl situacijos eskalavimo.

G. Landsbergis pažymėjo, kad reikia įdėmiai sekti situaciją ir siųsti aiškią žinią apie galimas pasekmes.

Ministras taip pat pabrėžė, kad kiekviena šalis yra laisva pasirinkti užsienio politikos kelią, todėl Lietuva ir toliau politiškai ir praktiškai rems Ukrainos siekį tapti NATO bei Europos Sąjungos nare.

Ketvirtadienį G. Landsbergis su vizitu lankysis Kijeve.

Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme. Pranešimų apie pajėgų telkimą pasirodė Ukrainos rytuose įsiplieskus kruviniems susirėmimams su Rusijos remiamais separatistais.

Baltieji rūmai praėjusią savaitę pranešė, kad rusų karių šalia Ukrainos sienos dabar dislokuota daugiau nei bet kada nuo 2014 metų, kai įsiplieskė konfliktas Maskvai užėmus Krymo pusiasalį.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) perspėjo, kad Rusijai grės „pasekmės“, jei ji „agresyviai“ elgsis Ukrainos atžvilgiu.

Kremlius kariuomenės manevrų neneigia, bet pareiškė neartėjantis prie karo su Ukraina, taip pat pabrėžė, kad „neliks abejingas“ dėl rusakalbių likimo konflikto draskomame regione.