Už Šiaurės šalies stojimą į karinį aljansą balsavo didžioji dauguma įstatymų leidėjų – 182, o prieš pasisakė tik šeši parlamentarai.

Šis balsavimas reiškia, kad Suomijos stojimo į NATO paraišką ratifikavo jau 29 iš 30 NATO valstybių narių parlamentų, o paskutinysis – Turkijos – parlamentas Helsinkio narystei aljanse turėtų pritarti kitą mėnesį.

Į NATO įstojus Suomijai, kuri turi 1 340 kilometrų sieną su Rusiją, dabartinė aljanso siena su jo Šaltojo karo laikų priešininke pailgės maždaug dukart.

Prieš 10 mėnesių Suomija ir kaimyninė Švedija, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pateikė prašymus įstoti į NATO ir atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos.

Dvi Šiaurės šalys, kurios yra artimos partnerės kultūriniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu, kartu pateikė paraiškas ir planavo prisijungti prie Aljanso tuo pačiu metu.

Tačiau Švedijos stojimo procesas įstrigo dėl Turkijos pasipriešinimo, o turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad jo šalis neratifikuos švedų stojimo dokumentų, kol nebus išspręsti Ankaros ir Stokholmo ginčai.

Glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu iki invazijos palaikęs nacionalistinių pažiūrų V. Orbanas gruodį pareiškė, kad ratifikavimo procesas bus pradėtas vasarį.

Budapeštas tvirtino palaikantis abiejų Šiaurės šalių stojimą į NATO, tačiau skundėsi, kad šios šalys nesąžiningai kritikuoja Vengrijos vyriausybės politiką.

„Fidesz“ yra sakiusi, jog dėl Švedijos paraiškos bus sprendžiama vėliau.

Praėjusią savaitę V. Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Gujašas) žurnalistams pareiškė, kad yra „rimta tikimybė“, jog Švedijos dokumentai bus patvirtinti per šiuo metu vykstančią parlamento sesiją, kuri tęsis iki birželio 15 dienos.

Susitikimuose su Lietuvos kariuomenės atstovais aptartas Islandijos ir Lietuvos bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityse, NATO viršūnių susitikimų nutarimų įgyvendinimas stiprinant regioninį saugumą, pranešė Lietuvos kariuomenė.

Taip pat pasirašytas tarpusavio pagalbos memorandumas tarp Islandijos Saugumo ir gynybos direktorato generalinio direktoriaus ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado Artūro Radvilo.

J. G. Allanssonas lankėsi Šiaurės šalių – Lietuvos sprogmenų neutralizavimo mokymuose Ukrainos kariams ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės štabe. Vizito metu pristatyti mokymai, projekte dalyvaujantys Šiaurės šalių ir Lietuvos instruktoriai, kurso dalyviai, apžiūrėti mokymuose naudojami sprogmenys bei įranga.

Su Islandija draugaujame nuo tada, kai ji pirmoji pripažino mūsų nepriklausomybę.

Islandijos atstovas susitiko su vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu bei kitais kariuomenės atstovais, Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktoriumi Vaidotu Urbeliu.

„Su Islandija draugaujame nuo tada, kai ji pirmoji pripažino mūsų nepriklausomybę. Karinėje srityje sustiprėjome kartu dalyvaudami tarptautinėse operacijose Afganistane, Islandijos karininkai NATO vienetuose Lietuvoje tarnauja nuo 2015 m. Šiandien mes kartu sėkmingame projekte, remiant kariaujančius ukrainiečius“, – pranešime cituojamas V. Rupšys.

Islandija – šalis be nuolatinės kariuomenės, yra Jungtinių Tautų, NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė.

Kovo 20 dieną NATO naikintuvai kilo atpažinti ir palydėti Rusijos keleivinį lėktuvą TU-134, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusiją. Tuo metu kovo 21 dieną naikintuvai skrido atpažinti iš Kaliningrado tarptautine oro erdve skridusius du Rusijos orlaivius. Pirmojo orlaivio atpažinti nepavyko, antrasis buvo naikintuvas SU-30SM.

Tą pačią dieną NATO oro policija kilo atpažinti Rusijos naikintuvą SU-30SM, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir grįžusį atgal.

Kovo 22 dieną NATO naikintuvai lydėjo du naikintuvus SU-27, skridusius tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir grįžusius atgal į ją, kovo 25-ąją – orlaivį IL-76, skridusį iš Rusijos pagrindinės dalies į Kaliningradą.

Kovo 26 dieną lydėtas atakos orlaivis IL-20, skridęs iš Rusijos pagrindinės dalies į Kaliningrado sritį.

Daugelis palydėtų orlaivių skrido be skrydžio plano, dalis nepalaikė radijo ryšio su skrydžių valdymo centru, vyko be įjungto atsakiklio.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

„Manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti vokiečių brigadą čia“, – vizito Vilniuje metu BNS sakė jis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pernai sutarė dėl komunikato, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau jie bus pasirengę per dešimt dienų atvykti į Lietuvą esant reikalui. Anot jų, sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo turėtų būti priimtas NATO lygiu.

M. Esperio teigimu Lietuvai norint, jog šalyje pilnu pajėgumu būtų dislokuota brigada, privalu paruošti sąjungininkams reikalingą infrastruktūrą.

Manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti vokiečių brigadą čia.

„Manau, kad vienas dalykas, kuris man yra aiškus, tiek kalbant apie didesnį skaičių dislokuotų amerikiečių karių, tiek kalbant apie vokiečių brigadą, yra tas, kad jūs turite suteikti kariniams daliniams infrastruktūrą, kad jie galėtų daryti tai, ką turi daryti, kad išlaikytų parengtį“, – teigė Vilniuje vykusioje Baltijos karinėje konferencijoje dalyvavęs amerikietis.

Kitos interviu temos:

* Artimiausiu metu galima tikėtis proveržio Ukrainos kare prieš Rusiją;

* Rusijos kariuomenė po kovų Ukrainoje bus palaužta dar daugelį metų;

* Kinija gali padėti Rusijai atkurti karinę infrastruktūrą;

* Būtina griežtinti sankcijas Rusijai ir užkirsti kelią spragoms;

* Delsimas dėl Švedijos narystės NATO Turikija naudojasi situacija vidaus politikai;

* NATO turi didinti išlaidas gynybai, ateityje pasiruošti atgrasyti Kiniją

– Baltijos karinės konferencijos metu aptarėte NATO atgrasymo ir gynybos stiprinimą karinėje bei strateginėje perspektyvoje, taip pat palietėte Rusijos karo Ukrainoje pamokas. Taigi, pradedant nuo Rusijos karo Ukrainoje, kaip šis karas pakeitė Europos mąstymą apie gynybą?

– Na, manau, pirmiausia jis pakeitė Europos mąstymą apie Rusiją. Nesu tikras, ar visi Europoje suprato grėsmę taip, kaip ją suprato Jungtinės Valstijos, Lietuva ar kitos priešakyje esančios valstybės. Todėl manau, kad tai buvo esminis pokytis. Nesu tikras, ar visi tai visiškai priėmė, tačiau tai buvo svarbu.

Antra, manau, kad supratome, jog nors karo prigimtis nepasikeitė, pakito veiksmų pobūdis. Taigi, viena vertus, matome, kad Rusija kariauja Pirmąjį pasaulinį karą primenantį „rusišką“, sovietinį naikinamąjį karą, intensyviai naudoja artileriją ir pėstininkus. Tuo pat metu matome, kaip posovietinė valstybė, Ukraina, pritaiko žinias, taktiką ir amuniciją, kurias per 30 metų nepriklausomybės gavo iš Vakarų. Taigi, nors mūšio lauke jie taip pat naudoja artileriją, daug geriau prisitaiko. Jie naudoja bepiločius orlaivius, mobilią gynybą, jie įgalina savo jaunuosius karius ir seržantus. Taigi manau, kad tai yra antrasis aspektas.

Trečiasis aspektas – stiprios gynybos pramonės bazės, galinčios palaikyti kovą, svarba – su tuo susiduriame dabar. Europos Sąjunga priėmė sprendimą pirkti amuniciją, leisti sudaryti sutartis, Jungtinės Valstijos taip pat tai daro. Mes supratome, kad konfliktai išeikvoja daug amunicijos, todėl turime norėti ir sugebėti išlaikyti stiprią gynybos pramonę.

– Palietėte du įdomius dalykus, susijusius su Ukrainos ir Rusijos požiūrių skirtumu. Dalis karo ekspertų teigia, kad nepaisant 300 tūkst. į tarnybą šaukiamų rusų rezervo karių Rusijai nepavyks pasiekti, kad didysis jos puolimas pavyktų. Tad kaip jūs matytumėte puolimą ir kontrpuolimą ateityje?

– Man atrodo, kad šiuo metu ir vyksta šis Rusijos puolimas. Daugiausia dėmesio buvo skiriama Bachmutui ir puolimui vadovaujančiai „Wagner“ grupuotei. Tačiau panašu, kad spaudimas daromas ir šiauriau bei piečiau esančiuose frontuose. Atrodo, kad tai yra geriausia, ką rusai gali surengti. Taigi nemanau, kad sulauksime kokio nors proveržio, kokio galbūt tikėjomės anksčiau.

Manau, kad proveržis bus iš ukrainiečių pusės. Ir aš tikiuosi, kad kitą mėnesį, balandį, gegužę, mes pamatysime proveržį, sunkiųjų ukrainiečių pajėgų, tankų ir mechanizuotųjų pėstininkų prasiveržimą į rusų fronto liniją. Pralaužus tas linijas rusai iš karto bus išstumti, pasitrauks iš rytų. Tikėkimės, kad mums pavyks juos išstumti ir iš pietų. Ir manau, kad ukrainiečiams tai bus labai svarbu: jie turi išsiaiškinti tašką, kuriame sustos ir įtvirtins savo laimėjimus, o tada reorganizuosis kitam ėjimui. Bet aš tikiuosi, kad būtent tai pamatysime balandį ar gegužę.

– Ar Vakaruose pastebite spaudimą Ukrainai, atiduoti teritorijas ir sėsti bei derėtis su Rusija?

– Ne, niekada. Aš vakar citavau buvusį Jungtinių Valstijų prezidentą George'ą H. W. Bushą (Džordžą H. V. Bušą), kuris čia 2002 metais pasakė: „daugiau jokios Jaltos, jokio Miuncheno“. Ukrainos žmonės turi nuspręsti, kaip jiems atrodo pergalė, kas bus padėta ant derybų stalo. Ir tai, ką iki šiol sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, yra tai, kam aš pritarčiau – kad Rusija turėtų palikti visą Ukrainą, įskaitant Krymą. Bet tai turi nuspręsti jis pats. Ir aš manau, kad mes turėtume palaikyti jį ir Ukrainos žmones siekiant šių tikslų.

– Taigi sakytumėte, kad Vakarai dar nepavargo remti Ukrainą?

– Ne, nemanau. Manau, kad mes vis dar matome, jog ginklai, šaudmenys ir pagalba yra teikiami. Ir kartais atrodo, kad kai kurie žmonės šiek tiek svyruoja, ir mums reikia juos sutvirtinti. Bet manau, kad tai yra svarbus klausimas (...) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad Vakarai pavargs, kad kai kurios sostinės darys nuolaidas. Norint, kad karas baigtųsi turime nuo to apsisaugoti.

– Lietuvos žvalgyba atkreipė dėmesį, kad gruodį Rusijos Gynybos ministerija pristatė šalies ginkluotųjų pajėgų reorganizaciją, kuria bus stiprinami Rusijos pajėgumai Vakarų kryptimi. Be to, Rusijos pajėgumai Kaliningrade dėl invazijos į Ukrainą sumažėjo tik iš dalies ir laikinai. Ar ir kaip į tai turėtų reaguoti Vakarai?

– Ataskaitos nemačiau, norėčiau ją perskaityti ir šiek tiek geriau suprasti.

Žiūrėkite, mes manėme, kad Rusija yra grėsmė Jungtinėms Valstijoms. Jie turėjo trečią ar ketvirtą pagal dydį kariuomenę pasaulyje. O dabar sužinojome, kad jų kariuomenė, nors ir turinti branduolinių ginklų, yra antrarūšė ar net trečiarūšė. Vis dėlto, kalbant apie sausumos pajėgas, jos nėra labai pajėgios. Šiandien yra pranešimų, kad rusai iš savo atsargų traukia T-54 tankus, kurie buvo pagaminti dar Antrojo pasaulinio karo metais. Atrodo, kad desperatiškai bandoma aprūpinti savo kariuomenę. Jie šauktinius į frontą siunčia be ginklų, be neperšaunamų liemenių, be elementarios įrangos.

Todėl manau, kad iš tikrųjų matome nusilpusias sausumos pajėgas, kurių, jei tikėsime pranešimais, 90 proc. dalyvavo kovoje ir patyrė iki 200 tūkst. sužeistųjų ir žuvusiųjų nuostolių. Taigi manau, kad Rusijos kariuomenė bus palaužta dar daugelį metų. Jie vis dar turi pajėgų karinį jūrų laivyną, oro pajėgas, kurios iš esmės nepažeistos, tačiau karas parodė, jog jos nesugeba pasiekti jokio oro pranašumo virš Ukrainos.

Taigi, nemanau, kad Rusijos kariuomenė yra tokia, kokia, manėme esanti, tačiau tai nereiškia, kad turėtume jos neįvertinti.

– Jūs paminėjote tai, kad Rusija turi branduolinių ginklų. Tad kokios aplinkybės, jūsų nuomone, paskatintų Rusiją panaudoti šiuos ginklus kare?

– Na, jei tikėtumėte jais, jei tikėtumėte jų doktrina, tai įvyktų tada, kai kažkas keltų grėsmę Rusijos valstybei. O aš nemanau, kad tai, ką planuoja ar apie ką kalba Ukraina, kels grėsmę pačiai Rusijos valstybei, Rusijos egzistavimui ar Rusijos valdžiai.

– Taigi toks scenarijus – mažai tikėtinas?

– Manau, kad labai mažai tikėtinas. Tai nereiškia, kad neturėtume to stebėti, bet manau, kad tai mažai tikėtina.

– Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingo) ir V. Putinas neseniai baigė derybas Maskvoje. Ar stiprėjantys Maskvos ir Pekino ryšiai gali turėti netiesioginės įtakos rytinio flango saugumui?

– Na, jei Kinija priims sprendimą padėti Rusijai atkurti savo karinę infrastruktūrą, taip. Žinome, kad Rusija, kaip jau minėjote, perkėlė karius iš rytinio sparno į Ukrainą. Taigi, jei Kinija gali padėti Rusijai atkurti jos karinę infrastruktūrą, naudodama senas ar naujas technologijas, ginklus, amuniciją, tai tarsi atkuria grėsmę, kurią jūs turėtumėte savo pasienyje.

Be to, Kinija šiuo metu remia Rusiją kitais būdais, pirkdama energiją, rusišką energiją, tiekdama dvejopos paskirties prekes, technologijas ir panašiai. Taigi, strateginė partnerystė išlieka iššūkiu, ir ji nėra vienintelė šalis, kuri tai daro. Pavyzdžiui, Indija perka rusiškas prekes, amuniciją ir panašiai. Taigi manau, kad turime toliau stengtis tai apriboti ir spausti šias šalis, kad jos prisidėtų prie sankcijų.

– Ar sakytumėte, kad JAV bei Vakarai daro pakankamai?

– Manau, kad Jungtinės Valstijos, šalies administracija atliko gerą vadovaujamąjį darbą vienydama sąjungininkus, tačiau pakeliui buvo klaidų. Ir dalykas, dėl kurio kritikavau Joe Bideno (Džo Baideno) administraciją, yra tai, kad mes per lėtai ir per vėlai aprūpinome Ukrainą ginklais, kurių jai reikia, nesvarbu, ar tai būtų HIMARS, ar „Patriot“, ar tankai, ar F-16. Mes tiesiog pavėlavome. Tačiau vėlgi, manau, kad išskyrus tai viskas buvo gerai.

Sankcijos yra kitas klausimas. Sankcijų problema yra ta, kad nors mes galime turėti 130 šalių, kurios prieštarauja Rusijos invazijai (...), tik 30 šalių iš tikrųjų taiko sankcijas Rusijai, ir daugeliu atvejų tos sankcijos, įskaitant Europos šalyse, turi spragų. Galiausiai šalys prisitaiko prie sankcijų. Taigi, manau, kad turime išnagrinėti visas sankcijas, turime jas sugriežtinti ir užtikrinti, kad jose nebūtų spragų, ypač leidžiančių Rusijai atkurti savo karinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, įsigyti puslaidininkių ir panašių dalykų.

– Grįžtant prie NATO. Kodėl Turkija blokuoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą ir kiek tikėtina, kad abi šalys prie Aljanso prisijungs per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje?

– Atrodo, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) uždegė žalią šviesą Suomijos stojimui į NATO. R. T. Erdoganas ir yra problema, kodėl Suomijos ir Švedijos narystė – atidėliojama. Aš manau, kad tai vidaus politika: Švedija padarė daug, kad patenkintų Ankaros reikalavimus – jie priėmė terorizmo įstatymą, ėmėsi kitų veiksmų. Todėl manau, kad jie padarė viską, kas yra priimtina. Tiesiog manau, kad prezidentas R. T. Erdoganas buvo nesąžiningas jų atžvilgiu. Vis dėlto tikiuosi, kad po gegužės mėnesį įvyksiančių rinkimų Turkijoje Švedija imsis išskirtinių veiksmų. Ir manau, kad nepaprastai svarbu, jog abi šalys prisijungtų liepos mėnesį.

– Taigi manote, kad R. T. Erdoganas pralaimės rinkimus ir tokiu būdu procesas pagreitės?

– Nežinau, ar jis laimės, ar pralaimės, bet manau, kad pasibaigus rinkimams jis bus labiau linkęs rasti būdą sutikti su Švedijos prašymu ir jį patvirtinti.

– Ar sekėte naujienas dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje ir jei taip, kaip vertinate kilusias diskusijas?

– Na, man nėra visiškai aišku, kas buvo įsipareigota. Žinau, kad klausimas yra, ar Vokietija įsipareigojo brigadą dislokuoti visa apimtimi, ar ne (...). Vakar turėjau galimybę porą valandų praleisti su „Geležinio Vilko“ brigados kariais (...), turėjau progą su jais pabendrauti ir pamatyti įrangą. Mano nuomone, jei prisiimi įsipareigojimą, turėtum jį vykdyti. Įsipareigojimas, apie kurį kalbu jau kelerius metus, yra 2 proc. gynybai įsipareigojimas. Ir tik septynios šalys iš trisdešimties įvykdė jį, Lietuva yra viena iš jų kaip ir Jungtinės Valstijos. Bet tai reiškia, kad 22 NATO sąjungininkės, net ir dabar, Rusijos invazijos į Ukrainą metu, vis dar nevykdo savo įsipareigojimo dėl išlaidų.

(...) taigi, jei buvo prisiimtas įsipareigojimas, manau, kad jis turėtų būti vykdomas. Jei jo nesugebate įvykdyti, tuomet neįsipareigokite. Taigi, žinote, manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti čia vokiečių brigadą. Kita vertus, jūs turite sugebėti ją priimti bei išlaikyti. Manau, kad vienas dalykas, kuris man yra aiškus, tiek kalbant apie didesnį skaičių dislokuotų amerikiečių karių, tiek kalbant apie vokiečių brigadą, yra tas, kad jūs turite suteikti kariniams daliniams infrastruktūrą, kad jie galėtų daryti tai, ką turi daryti, kad išlaikytų parengtį. Tai reiškia techninę priežiūrą, bazinius šaudymo poligonus, treniruočių vietas, manevrų vietas. Yra visa eilė dalykų, o tam reikia daug pinigų. Taigi norėčiau išgirsti, kas nutiko ir kaip visa tai vyksta, ir tik tada priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

– Paminėjote įsipareigojimą gynybai skirti tam tikrą šalies BVP procentinę dalį. Ar manote, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje gali būti pasiektas įsipareigojimas skirti tam tikrą BVP dalį gynybai? Ir kokia suma būtų pakankama?

– Na, 2014 metais Velse sutarėme, kad 2 proc. bus ta suma, kurią visi išleisime dėl tuometinės Rusijos invazijos į Ukrainą. Taigi, jei dėl tos priežasties 2014-aisiais įsipareigojome skirti būtent tiek, tuomet logiška, kad 2023 metais Vilniuje turėtume įsipareigoti išleisti šiek tiek daugiau.

Ir manau, kad turėtume padidinti iki 2,5 proc. ne tik dėl Rusijos sukelto ir tebesitęsiančio karo, bet ir dėl to, kad susiduriame su agresyvia Kinija. Tam tikru momentu norime sugebėti atgrasyti Kiniją. Žinau, kad tai nėra dabartinis Europos prioritetas, bet galiausiai vienaip ar kitaip tai bus aktualu. Todėl manau, kad nėra neprotinga skirti 2,5 proc. BVP. Kelios šalys taip jau daro. Tikriausiai keturios ar penkios iš tų šalių, kurios jau priklauso NATO, jau tai daro. Tačiau manau, kad turime priversti visus vykdyti savo įsipareigojimus. Jei tai padarysime, užtikrinsime kolektyvinį saugumą.

– Dėkoju už pokalbį.

„Branduoliniame kare negali būti nugalėtojų ir jis niekada neturi būti pradėtas“, – sakoma deklaracijoje.

Joje priduriama, kad abi valstybės taip pat išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio NATO buvimo Azijoje.

„Šalys reiškia didelį susirūpinimą dėl tebesitęsiančio NATO ryšių su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis stiprinimo kariniais ir saugumo klausimais“, – teigiama Kinijos ir Rusijos deklaracijoje.

Dokumente nurodoma, kad partnerės apkaltino Jungtines Valstijas kenkimu pasaulio saugumui.

„Šalys ragina Jungtines Valstijas liautis kenkus tarptautiniam ir regioniniam saugumui bei pasauliniam strateginiam stabilumui, kad užsitikrintų savo vienašališką karinį pranašumą“, – sakoma deklaracijoje.

Šis pareiškimas pasirodė po to, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) Maskvoje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

V. Putinas svečiui sakė, kad yra pasirengęs aptarti Pekino pateiktą 12 punktų taikos pasiūlymą, kuriame raginama palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą.

„Tai Ukraina turi nuspręsti, kokios yra priimtinos bet kokio taikaus sprendimo sąlygos“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas ir pabrėžė, kad Kinija taip ir nepasmerkė Maskvos invazijos.

„Todėl Kinija turi pradėti suprasti Ukrainos požiūrį ir tiesiogiai bendrauti su prezidentu (Volodymyru) Zelenskiu, jei nori rimtai siekti taikos“, – pridūrė jis.

Vakarų karinio aljanso vadovas teigė sveikinantis bet kokius pasiūlymus, galinčius užtikrinti, jo žodžiais, teisingą ir tvarią taiką. Pasak jo, Kinijos pasiūlyme yra teigiamų elementų, įskaitant branduolinės saugos, civilių gyventojų apsaugos ir teritorinio vientisumo aspektus.

Tačiau jis perspėjo, kad bet kokios paliaubos, kuriomis negerbiamas Ukrainos suverenitetas, „bus tik būdas įšaldyti karą ir užtikrinti, kad Rusija galėtų atsikurti, persigrupuoti ir vėl pulti“.

Kinija stengiasi pateikti save kaip neutralią šalį, tačiau Vašingtonas pareiškė, kad Pekino veiksmai gali būti dėmesio atitraukimo taktika, kuria siekiama padėti Maskvai.

J. Stoltenbergas teigė kol kas nematęs jokių įrodymų, kad Kinija tiekia ginklus Rusijai.

„Tačiau matėme tam tikrų ženklų, kad tai yra Rusijos prašymas ir kad šis klausimas svarstomas Pekine, – sakė jis. – Mūsų žinutė yra, kad Kinija neturėtų Rusijai teikti pagalbos letaliniais [ginklais].“

Šalyje dislokuota daugiau nei 10 000 amerikiečių karių. Jie priklausė Lenkijos teritorinės paramos grupei, kuri dabar pertvarkyta į pirmąją JAV kariuomenės įgulą rytiniame NATO flange – apie šį sprendimą pernai per 30 NATO narių aukščiausiojo lygio susitikimą paskelbė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

JAV jau turi penkias karines įgulas Vokietijoje, vieną Belgijoje ir vieną Italijoje.

„Mes labai vertiname tai, kad JAV kariai nuolat yra mūsų šalyje, – sakė M. Blaszczakas. – Labai svarbu, kad Vakarų pasaulis išliktų vieningas.“

„Tai gera žinia Lenkijos ir NATO rytinio sparno saugumui“, – pridūrė M. Blaszczakas per ceremoniją Poznanėje, vakarų Lenkijoje.

Jis teigė, kad Lenkijos bendradarbiavimas su JAV yra pavyzdinis ir juo siekiama abiejų šalių ginkluotųjų pajėgų sąveikos.

Kai kurie JAV kariai prižiūri, kaip užsienio šalys teikia Ukrainai karinę paramą.

Lenkijoje ir kitose NATO rytiniame flange esančiose šalyse jau daugelį metų dislokuota tūkstančiai JAV karių, prisidedančių prie atgrasymo pastangų, tačiau jų skaičius ir vaidmuo smarkiai išaugo dėl jau antrus metus vykstančio Rusijos karo Ukrainoje.

Įgula įsikūrusi Kosciuškos stovykloje.

Taip pat padaugėjo gyventojų, kurie palaikytų tolesnę ES plėtrą.

Palyginti su 2022 metais, pasitikėjimas ES Lietuvoje padidėjo 5 procentiniais punktais iki 64 procentų. Visos ES mastu pasitikėjimas Bendrija liko nepakitęs – 47 procentai. Tyrimo ataskaitos duomenims, Lietuvoje ir Danijoje yra mažiausias skaičius žmonių, nepasitikinčių ES – 24 procentai.

Augo pasitikėjimas NATO

Tiek Lietuvoje, tiek daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių per metus išaugo pasitikėjimas NATO. Lietuvoje Aljansu pasitiki 70 proc. piliečių, visoje ES – 50 procentų. Per metus pasitikėjimas Lietuvoje padidėjo 8 procentiniais punktais, o visoje ES – 5 procentiniais punktais.

Aukščiausias pasitikėjimo šia organizacija rodiklis yra Danijoje (86 proc.), Nyderlanduose (76proc.), Suomijoje (75 proc.). Ypač mažas pasitikėjimas NATO, siekiantis 30 proc. ir mažiau, yra Graikijoje, Kipre, Slovakijoje bei buvusioje Rytų Vokietijoje.

Narystės Aljanse siekiančioje Suomijoje užfiksuotas ir didžiausias pasitikėjimo NATO pokytis palyginti su pernai – 24 procentiniai punktai. Taip pat NATO nare siekiančioje tapti Švedijoje pasitikėjimas augo 7 procentiniais punktais, Latvijoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje – po 11 procentinių punktų.

Reikšmingiausiai per metus pasitikėjimas NATO mažėjo vienintelėje Estijoje – 22 procentiniais punktais.

Tikėtina, kad šis padidėjimas yra Rusijos invazijos Ukrainoje pasekmė. Galima Ukrainos narystė ES sulaukia didėjančio visuomenės pritarimo.

Lietuvoje per metus 3 procentiniais punktais iki 54 proc. augo pasitikėjimas Jungtinėmis Tautomis, visoje ES jis liko nepakitęs – 48 procentai.

Per metus išaugo ir lietuvių pasitikėjimas dalimi nacionalinių institucijų: kariuomene pasitikėjo 79 proc. (2 proc. punktais daugiau), Vyriausybe – 36 proc. (9 proc. punktais daugiau), vietos valdžia – 54 proc. (2 proc. punktais daugiau), partijomis – 14 proc. (3 proc. punktais daugiau), parlamentu – 18 proc. (4 proc. punktais daugiau).

Lietuvos ataskaitą rengusio sociologo Mindaugo Degučio teigimu, turint galvoje Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, džiugina padidėjęs šalies gyventojų pasitikėjimas kariuomene.

„Lietuvoje jis ūgtelėjo palyginti su tuo ką mes turėjome 2022 metų pradžioje. Tai yra džiugu toje situacijoje, kurioje mes esame, kad visuomenė mato kariuomenę, kaip patikimą instituciją“, – teigė sociologas.

Pasitikėjimas policija ir teisėsaugos sistema per metus nekito ir siekė atitinkamai 78 ir 50 procentų.

Pritartų ES plėtrai

Per metus padaugėjo lietuvių, kurie pritartų tolesnei ES plėtrai priimant naujas šalis ateityje: šiuo metu taip manančių yra 73 proc., prieš metus – 68 procentai. Bendrai ES taip manančių – 52 proc., 5 proc. punktais daugiau nei prieš metus.

Pasak ataskaitos rengėjų, tai – „vienintelis teiginys, kuriam pritariančių per pastaruosius metus akivaizdžiai padaugėjo“.

„Tikėtina, kad šis padidėjimas yra Rusijos invazijos Ukrainoje pasekmė. Galima Ukrainos narystė ES sulaukia didėjančio visuomenės pritarimo“, – teigia ataskaitos autoriai.

Tiek pat pritariančių ES plėtrai kiek Lietuvoje yra tik Lenkijoje, po 71 proc. apklaustųjų ES plėtrai pritaria Maltoje, Latvijoje, Ispanijoje.

Mažiausiai pritariančių yra Prancūzijoje (33 proc.), Austrijoje (37 proc.). ir Vokietijoje (40 proc.). Vis dėlto pastarojoje pritariančiųjų ES plėtrai per metus padaugėjo 8 procentiniais punktais, Prancūzijoje ir Austrijoje, palyginti su 2022 metais, pritariančių padaugėjo atitinkamai 5 ir 9 procentiniais punktais.

Labiausiai pritariančiųjų padaugėjo Nyderlanduose – 19 procentinių punktų, Suomijoje, Danijoje, Švedijoje – 11-14 procentinių punktų, o Estijoje sumažėjo 7 procentiniais punktais.

Mažėjo atsiskyrimo nuo ES šalininkų

Lietuvoje 56 proc. piliečių teigia turį teigiamą ES įvaizdį  – 7 proc. punktais daugiau nei prieš metus. ES vidutiniškai taip tvirtina 45 proc. respondentų – 1 proc. punktu daugiau nei prieš metus. Daugiausia teigiamą ES įvaizdį turinčių piliečių yra Airijoje – 74 proc., mažiausiai – Čekijoje ir Slovakijoje – po 32 procentus.

„Jų padaugėjo, Lietuvos mastu mes turime 56 proc. tokių žmonių, kurie turi teigiamą įvaizdį apie ES ir šie skaičiai yra ganėtinai arti istorinių aukštumų. Mes matome, kad pastaruoju laikotarpiu, na, jei laikėsi pakankamai aukštai, bet jau nuo 2020-ųjų didėjo ir vis dar yra dideli“, – pristatydamas ataskaitą kalbėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Į klausimą, ar būtų geriau, jei šalis pasitiktų ateitį nepriklausydama ES, Lietuvoje teigiamai atsakė 18 proc. apklaustųjų, o visoje ES vidutiniškai su šiuo teiginiu sutiko 27 procentai. Per metus taip galvojančių Lietuvoje sumažėjo 3 procentiniais punktais, o visoje ES vidutiniškai 1 procentiniu punktu.

M. Vaščegos teigimu, „tokių žmonių yra stipriai sumažėję“, o nuo 2017-ųjų metų atsiskyrimo nuo ES šalininkų dalis visuomenėje sumažėjo 7 proc. punktais.

Daugiausia galvojančių, kad būtų gerai, jei jų šalis savo ateitį pasitiktų nepriklausydama ES, yra Slovėnijoje (42 proc.), Kroatijoje (41 proc.) ir Lenkijoje (40 proc.).

Mažiausia norinčių palikti ES yra Danijoje (12 proc.), Airijoje (14 proc.), Maltoje (15 proc.), Suomijoje ir Portugalijoje (po 15 proc.).

„Palyginti su 2017 metais, kai po Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš ES euroskeptiškos nuotaikos buvo bene labiausiai išplitusios, norinčiųjų palikti sąjungą piliečių vidutiniškai sumažėjo 5 procentiniais punktais“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

Labiausia tokių nuotaikų sumažėjo Kipre, Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Čekijoje  – visur daugiau nei 10 procentinių punktų. Tuo metu buvusioje Rytų Vokietijoje jų padaugėjo 10 procentinių punktų.

Lietuvoje per šį laikotarpį atsiskyrimo nuo ES šalininkų dalis visuomenėje sumažėjo 7 procentiniais punktais.

Mažėjo palaikančių bendrą gynybos ir politiką

Kaip teigiama ataskaitoje, ypač daug tiek Lietuvos, tiek vidutiniškai kitų Bendrijos šalių piliečių pritaria bendrai ES gynybos ir saugumo politikai: Lietuvoje tokių apklaustųjų yra 86 proc., o visoje ES – 77 procentai.

Vis dėlto Lietuvoje taip galvojančių per metus sumažėjo 3 procentiniais punktais.

Tiek pat mažėjo lietuvių pritarimas bendrai užsienio reikalų, energetikos politikai – dabar tai palaikančiųjų procentas siekia atitinkamai 80 proc. ir 78 procentus.

„Kol kas sunku tvirtinti, kad tai gali būti kokia nors ilgalaikė tendencija, o ne atsitiktinis nuomonės svyravimas“, – teigiama ataskaitoje.

Bendra ES gynybos politika aktualesnė nei Lietuvos piliečiams atrodo tik Kipro piliečiams (90 proc.). Mažiausiai pritariančių tokiai politikai yra Austrijoje (58 proc.) ir Rumunijoje (62 proc.).

Bendra energetikos politika priimtiniausia Maltos (89 proc.), Kipro (88 proc.), Vokietijos ir Nyderlandų (po 83 proc.) piliečiams. Mažiausia pritariančių tokiai politikai yra Rumunijoje (54 proc.), Bulgarijoje, Čekijoje (po 55proc.) ir Suomijoje (57proc.).

„Eurobarometro“ apklausa visose ES šalyse buvo atlikta sausio–vasario mėnesiais. Tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 1003 Lietuvos piliečiai nuo 15 metų amžiaus ir vyresni. Nurodoma, kad dėl atrankos metodo apklausos duomenys reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę.

„Vilniaus gatvės turės būti išasfaltuotos ir lygios – tikrai taip, ir pasirūpinti miesto švara, ir kaip prisistatys Vilnius, kuris švenčia 700 metų, pasauliui, tai čia yra šansas būtent Vilniaus merui ir Vilniaus naujai savivaldybei“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėja.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis. Jame laukiama maždaug 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių.

Pasak A. Skaisgirytės, artėjant susitikimui, logistika besirūpinantys pareigūnai domisi, ar bus įrengta viršūnių susitikimo vieta Vilniuje, ar bus geras privažiavimas.

Prezidento patarėjos teigimu, jau dabar aišku, kad viešbučių visiems užteks, nors kai kuriems delegatams ir žurnalistams gali reikėti apsistoti kituose miestuose, pavyzdžiui, Trakuose ar Kaune.

Mero rinkimus Vilniuje sekmadienį vykusiuose rinkimuose laimėjo konservatorius Valdas Benkunskas.