„Mums, kaip sąjungininkams, reikės priimti labai sunkų sprendimą“, - sakė J. Stoltenbergas vokiečių žiniasklaidos grupės „Funke“ laikraščiams. Gynybos ministrų susitikime vasarį reikės nuspręsti, „ar pasitraukti iš Afganistano iki gegužės 1 dienos – tai yra JAV ir Talibano susitarimo dalis, ar pasilikti“.

J. Stoltenbergas įspėjo dėl skuboto karių išvedimo. „Mes turime pasverti kaštus: jei liekame, žinoma, kad rizikuojame toliau būti įsitraukę į sunkią karinę operaciją. Jei pasitraukiame per anksti, rizikuojame, kad Afganistanas vėl taps saugiu uostu tarptautiniams teroristams ir kad Islamo valstybė mėgins Afganistane vėl įkurti Sirijoje ir Irake sunaikintą teroro kalifatą“, - kalbėjo NATO vadovas.

Aljansas, anot J. Stoltenbergo, sveikina tiesioginius pokalbius tarp Talibano ir Afganistano vyriausybės ir yra pasirengęs toliau priderinti savo buvimą. Nė vienas NATO sąjungininkas „neliks ten ilgiau nei reikia“. Tačiau svarbu, „kad mes nepasitraktume per greitai ir nekoordinuotai“, pabrėžė J. Stoltenbergas.

Jungtinių Valstijų NATO partnerės įžengė į Afganistaną po teroristinių atakų JAV 2001-ųjų rugsėjį. Beveik du dešimtmečius islamistai Afganistane kovoja už tarptautinių dalinių išvedimą.

JAV su nuverstu Talibano režimu vasario pabaigoje pasirašė susitarimą, kuris numato laipsnišką visų pajėgų išvedimą iki 2021 metų pabaigos. Mainais už tai talibai įsipareigojo, be kita ko, pradėti taikos derybas su vyriausybe Afganistane. Vis dėlto rugsėjį prasidėję pokalbiai stringa.

Šį įspėjimą jis išsakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui ruošiantis artimiausiomis savaitėmis grąžinti namo didelį skaičių Afganistane šiuo metu esančių amerikiečių karių. 

„Mums reikia priimti sudėtingą sprendimą. Esame Afganistane beveik du dešimtmečius ir nė viena iš NATO sąjungininkų nenori ten likti ilgiau nei būtina. Tačiau pasitraukus per anksti ar nekoordinuotai, gali tekti sumokėti labai didelę kainą“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.

Anot jo, esama pavojaus, kad karo nualinta šalis „gali vėl tapti placdarmu tarptautiniams teroristams planuoti ir organizuoti atakas mūsų gimtinėse“.   

„Tuo metu ISIS [džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“] gali atkurti Afganistane teroro kalifatą, kurį prarado Sirijoje ir Irake“, – kalbėjo NATO vadovas.  

Sprendimas sumažinti amerikiečių karių kontingentą Afganistane priimtas praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas į aukščiausius postus Pentagone paskyrė grupę jam lojalių pareigūnų, pritariančių jo nepasitenkinimui dėl užsitęsusio JAV karių buvimo karo zonose.  

JAV pareigūnai sakė, kad praėjusį savaitgalį kariniai lyderiai buvo informuoti apie numatytą karių išvedimą ir šiuo metu rengiamas atitinkamas prezidento įsakas, tačiau vadams jis dar neperduotas.

NATO tarptautinę saugumo užtikrinimo operaciją Afganistane pradėjo 2003-aisiais, praėjus dvejiems metams po to, kai JAV vadovauta koalicija nušalino talibų režimą, suteikusį prieglobstį „al Qaeda“ vadeivai Osamabi bin Ladenui.

2014 metais NATO pradėjo Afganistano saugumo pajėgų mokymų, patariamąją bei paramos misiją, tačiau palaipsniui išvedė savo karius, įgyvendinant taikos susitarimą, pasirašytą tarpininkaujant JAV.

Lapkričio 10-ąją buvo atpažintas žvalgybos lėktuvas Il-20, skridęs iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučiaus sritį.

Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, palaikė ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru, turėjo skrydžio planą, tačiau jame buvo nurodytas kitas orlaivio tipas – Il-38.

Lapkričio 11-ąją taip pat buvo atpažintas žvalgybos lėktuvas Il-20, skridęs iš Karaliaučiaus srities ir apsisukęs atgal. Anot ministerijos, šiam orlaiviui pakeitus maršrutą atpažinimas neįvyko.

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino du naikintuvus Su-27, lydėjusius žvalgybos lėktuvą Il-20 ir skridusius iš Karaliaučiaus srities bei apsisukusius atgal.

Abu naikintuvai skrido be skrydžio planų, be radiolokacinio atsakiklio, nepalaikė ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru.

NATO oro policijos misija vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Šis junginys dalyvavo minų paieškos operacijoje ir bendrose pratybose su Lietuvos kariuomenės vienetais.

Dar prieš minėtą operaciją lapkričio pradžioje Lietuvos laivas M54 „Kuršis“, vykdydamas dugno žvalgymą, Lietuvos teritoriniuose vandenyse aptiko dvi Antrojo pasaulinio karo vokiškas jūrines EMD ir MTA tipų minas. Lapkričio 10 dieną šias minas jūroje sunaikino Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos narai.

NATO laivai Lietuvos teritoriniuose vandenyse taip pat vykdė minų paieškos operaciją. Jos metu žvalgytas Baltijos jūros dugnas, identifikuoti įvairūs iš jūros biologinės visumos išsiskiriantys objektai, tarp kurių galėtų būti nuo pasaulinių karų likusių sprogmenų.

Tuo pačiu metu surengtos ir bendros pratybos su Lietuvos kariuomenės jūrų, oro bei sausumos pajėgų vienetais.

Šiuo metu NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmąją grupę sudaro Lietuvos laivas ir junginio flagmanas N42 „Jotvingis“ bei penki priešmininiai laivai iš Belgijos, Estijos, Latvijos, Nyderlandų, Vokietijos.

Šis junginys veikia šiaurės Europos vandenyse, kur vykdo išminavimo operacijas jūroje, dalyvauja kituose NATO šalių tarptautiniuose mokymuose jūroje ir pratybose su NATO partneriais. Jis taip pat gali būti naudojamas reaguojant į krizes, demonstruojant Aljanso buvimą regione ir solidarumą, lankant NATO šalių ir partnerių uostus.

Tokią prognozę per dar rugpjūtį vykusią konferenciją padarė Michele Flournoy – buvusi gynybos sekretoriaus pavaduotoja, laikoma realiausia kandidate į Pentagono vadovo postą naujoje vyriausybėje.

„Esant naujai administracijai, ji paprastai visų pirma persvarsto strategiją visame pasaulyje“, – pažymėjo ji per Aspeno saugumo forumą, komentuodama ketinimus išvesti karius.

„Tikiuosi, kad šis [planas] nebus iki galo įgyvendintas, nes manau, kad tai neatitinka strateginių JAV interesų ir labai kenkia mūsų santykiams su sąjungininkais“, – sakė M. Flournoy.

Apie minimą žingsnį liepos 29 dieną paskelbė buvęs gynybos sekretorius Markas Esperis, kurį pirmadienį netikėtai atleido D. Trumpas.

Šiuo metu Europos didžiausioje ekonomikoje dislokuota apie 34 500 amerikiečių karių. D. Trumpo administracija ketino 6 400 iš jų sugrąžinti namo, o dar 5 600 dislokuoti kitose NATO valstybėse, visų pirma Belgijoje ir Italijoje.

„Jokios logikos“

M. Esperis apibūdino pajėgų perkėlimą kaip strategiškai būtiną, ypač atsižvelgiant į pastangas neutralizuoti Rusijos įtaką, tačiau D. Trumpas nedelsdamas paneigė tokį paaiškinimą, teigdamas, kad šis manevras iš tikrųjų yra atsakas yra Vokietijos atsisakymą „apmokėti sąskaitas“.

„Nebenorime būti mulkinami... Giname Vokietiją, o pajėgumus mažiname, nes jie neapmoka sąskaitų“, – tuo metu paaiškino D. Trumpas.

„Nematau čia jokios logikos“, – savo ruožtu pareiškė M. Flournoy, galėjusi tapti pasaulio galingiausios kariuomenės pirmąja vadove moterimi, jei 2016 metų JAV prezidento rinkimus būtų laimėjusi demokratė Hillary Clinton.

Pajėgų išvedimas „buvo palaikytas tam tikra bausme... ir jis Europoje davė peno naratyvui, kad, deja, Jungtinėmis Valstijomis negalima pasikliauti, kad negalima tikėtis, jog būsime jiems ištikimi, kad nevertiname santykių su NATO aljansu“, apgailestavo M. Flournoy.

Kita J. Bideno patarėja Kathleen Hicks taip pat kritikavo karių išvedimą iš Vokietijos. Rugpjūtį ji parašė laikraštyje „The Hill“, kad šis žingsnis „naudingas mūsų priešininkams“.

Toks sprendimas „kainuos mums parengtį“ ir „brangiai atsieis“, pabrėžė Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Tarptautinio saugumo programai vadovaujanti K. Hicks.

Didelė perkėlimo kaina

K. Hicks taip pat skeptiškai įvertino M. Esperio patikinimus, kad iš Vokietijos išvedamas kontingentą rotacijos tvarka pakeitus naujais daliniais, pavyktų sutaupytų lėšų.

„11 900 karių, pavaldinių ir įrangos vienetų perkėlimas, taip pat naujų pragyvenimo, darbo ir parengimo galimybių užtikrinimas reikalauja daugiau pinigų“, – pabrėžė ji.

K. Hicks pirmadienį buvo nominuota vadovauti demokratų komandai, prižiūrinčiai valdžios keitimo procesą Gynybos departamente.

Vokietija yra priėmusi daugiau JAV karių nei bet kuri kita Europos šalis; šis faktas laikomas Sąjungininkų okupacijos palikimu po Antrojo pasaulinio karo. Dabar Berlynas yra pasirengęs užversti D. Trumpo eros puslapį.

Tačiau rugsėjį duodamas interviu naujienų agentūrai AFP Vokietijos transatlantinių santykių vadovas Peteris Beyeris (Peteris Bejeris) vengė tiesiai komentuoti Vašingtono planus dėl karių išvedimo.

„Ginčus keliantys klausimai per naktį niekur nedings, tačiau prezidentaujant Bidenui transatlantinė draugystė vėl taptų labiau pagrįsta, apskaičiuojama ir patikima“, – teigė jis.

M. Flournoy nepatikslino, ar pasisakytų už visų minimų karių tolesnį dislokavimą Vokietijoje, bet prognozavo, jog kai kurie daliniai galėtų būti perkelti ryčiau.

„Ir galbūt mums reikia [dislokuoti] daugiau [karių] Baltijos šalyse, Lenkijoje ar kur nors kitur, Rumunijoje, bet tai nebuvo [žingsnio Vokietijoje] paskata“, – sakė ji.

Antradienį Švenčionių rajone, Pabradės poligone, jis dalyvaus pratybų „Brilliant Jump 2020“ („Nuostabusis šuolis 2020“) dalyvių ir vadovybės susitikime su žiniasklaidos atstovais.

Jame taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys ir NATO greitojo reagavimo pajėgų budinčios brigados vadas brigados generolas Dariuszas Lewandowskis (Darjušas Levandovskis), pranešė kariuomenė.

Lietuvoje vykstančiose vienose didžiausių šiais metais regione NATO pratybose vertinamas itin aukštos parengties jungtinės NATO greitojo reagavimo pajėgų grupės pasirengimas vykdyti keliamas užduotis.

Pratybose dalyvauja Lenkijos, Ispanijos ir Čekijos kariniai vienetai – per 2500 karių ir apie 650 įvairių transporto priemonių. Jie  treniruojasi vykdyti greitą padalinių perdislokavimą.

Pasak Lietuvos kariuomenė vado, pasibaigus tarptautinėms pratyboms, dalis NATO technikos ir karių grįš į nuolatines dislokacijos vietas, o kita dalis prisidės prie kasmetinių nacionalinių Lietuvos kariuomenės lauko pratybų „Geležinis Vilkas“. Šioms pasibaigus, pajėgumai išvyks iš Lietuvos.

Apie šias sąjungininkų pratybas dar rugsėjo pradžioje informuotas Baltarusijos gynybos atašė ir Baltarusijos gynybos ministerija, informaciją išplatinta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) kanalais.

NATO itin aukštos parengties jungtinės budinčių pajėgų pagrindą šiemet sudaro 21-oji Lenkijos „Podolės“ šaulių brigada, kurią remia Lenkijos 12-oji mechanizuotoji divizija, 3-ias transporto aviacijos sparnas, taip pat priskirti vienetai iš Bulgarijos, Čekijos, Vengrijos, Italijos, Lietuvos, Latvijos, Portugalijos, Rumunijos, Ispanijos, Slovakijos, Turkijos ir Jungtinės Karalystės.

„Tai labai sveikintinas žingsnis“, – sakė jis po vaizdo konferencijos su NATO šalių gynybos ministrais, įskaitant Graikijos gynybos ministrą Nikosą Panagiotopoulos ir Turkijos gynybos ministrą Hulusį Akarą.

Graikijos karinės pratybos turėjo vykti trečiadienį, spalio 28 d. per Ohi dieną, o Turkijos – ketvirtadienį, per Respublikos dieną.

Armėnija kaltina Turkiją kovose dėl Kalnų Karabacho regiono remiant Azerbaidžaną ir ragina NATO sustabdyti savo narę.

Tačiau J. Stoltenbergas, kuris trečiadienį NATO būstinėje Briuselyje susitiko su Armėnijos prezidentu Armenu Sargsianu, pabrėžė, kad ir Armėnija, ir Azerbaidžanas yra branginamos Aljanso partnerės, ir atsisakė palaikyti kurią nors iš jų.

Tačiau ketvirtadienį spaudos konferencijoje po gynybos ministrų susitikimo jis užsiminė, kad Turkija turi būti konflikto diplomatinio sprendimo dalis, ir smerkė pranešimus apie žuvusius civilius.

„Mums reikia nedelsiamo ugnies nutraukimo, taip pat kad ugnies ir visų kovos veiksmų nutraukimo būtų visiškai laikomasi, todėl raginame ir Armėniją, ir Azerbaidžaną nutraukti kovas“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

„Tokia žinia buvo perduota vakar, tokia žinia perduodama šiandien ir tai mano žinia pastarąsias savaites, – sakė jis. – Turkija yra branginama sąjungininkė, bet aš taip pat tikiuosi, kad Turkija pasinaudos savo didele įtaką regione įtampai mažinti.“

Šimtai žmonių – civilių ir kovų dalyvių – jau žuvo per naujausias kautynes dėl Kalnų Karabacho – seniai armėnų separatistų kontroliuojamo Azerbaidžano regiono. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas yra perspėjęs, kad šio konflikto diplomatinio sprendimo nebus dar „ilgą laiką“.

Tame Vokietijos objekte yra įsteigta ne tik JAV oro pajėgų bazė, bet ir NATO vyriausioji karinių oro pajėgų vadavietė (AIRCOM).

„Kosmosas labai svarbus tam, ką galime veikti Žemėje – ryšiams, navigacijai, mobiliesiems telefonams, karinei komunikacijai, duomenų perdavimui. Be to, daugybė veiklų žemėje, jūroje ir sausumoje priklauso nuo pajėgumų kosmose, ypač nuo palydovų“, – po dvi dienas trukusių derybų su Aljanso gynybų ministrais pareiškė J. Stoltenbergas.

„Todėl turime užtikrinti, kad kosmose turėtume saugių ir patikimų sistemų. Ir tai yra priežastis, kodėl taip pat esame susirūpinę dėl stebimų įvykių – pavyzdžiui, Rusija ir Kinija dabar vysto pajėgumus, galinčius apakinti, naikinti palydovus“, – pridūrė jis.

Praėjusiais metais NATO paskelbė, kad kosmosas yra nauja Aljanso „operacijų zona“ – penkta tokia zona po sausumos, oro, jūrų ir kibernetinės erdvės. Pastaroji buvo įtraukta 2016 metais.

Naujasis objektas bus svarbus telekomunikacijų centras, teiksiantis paramą NATO misijoms palaikydamas ryšius ir aprūpindamas palydovinėmis nuotraukomis. Ši įstaiga taip pat taps vieta, kur bus galima keistis informacija apie potencialius pavojus palydovams.

Trečiadienį J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO nesiekia „militarizuoti kosmosą“, nors tokios Aljanso narės kaip JAV ir Prancūzija jau yra įkūrusios savo kosmines pajėgas.

„Investicijos į gynybą Aljanso mastu auga jau šeštus metus iš eilės. Tai rodo ne tik NATO vienybę, bet ir brėžia aiškią Aljanso perspektyvą: toliau stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą bei būti geriau pasirengusiems reaguoti į kintančias grėsmes“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, priminęs, kad prie dvejus metus Lietuva pirmą kartą pasiekė NATO įsipareigotą 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą.

„Jį ir toliau būtinai išlaikysime: tai mus įpareigoja daryti esama geopolitinė padėtis regione“, – sakė R. Karoblis.

Rusijai toliau plėtojant raketinius, konvencinius, branduolinius ginklus ir kitus pajėgumus, nepaisant COVID-19 nemažinant pratybų ir kito aktyvumo, NATO gynybos ministrai vertino pažangą stiprinant Aljanso atgrasymo ir gynybos laikyseną. Lietuvos pastangos šioje srityje labiausiai matomos per kovą su dezinformacija, energetinio saugumo priemones, sąjungininkų pajėgų judėjimo procedūrų pagreitinimo srityse, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

Penktadienį NATO gynybos ministrai aptars NATO operacijas Irake bei Afganistane. Irako vyriausybės prašymu NATO planuoja išplėsti misiją Irake, kurioje sąjungininkai padeda rengti Irako saugumo institucijas stabilizuojant šalį ir kovoje su teroristinėmis grupuotėms bei ISIS. Seime svarstomas mandato mūsų pajėgoms išplėtimas NATO misijoje Irake. Lietuvos galima kontribucija Irake, Danijos kontingento sudėtyje, prisidės prie vienybės sąjungininkams padedant stabilizuoti Iraką. Dabar NATO mokymo misijoje Irake tarnauja vienas Lietuvos karys, dar du turėtų išvykti į operacijos regioną spalio pabaigoje. Tuo tarpu Afganistane vykstant taikos deryboms nerimą kelia nemažėjantis smurto lygis. Sąjungininkai yra sutarę glaudžiai derinti veiksmus dėl galimo pajėgų išvedimo, kuris pasitarnautų taikos procesui.

Šiuo metu NATO operacijos „Resolute Support“ („Tvirtas ryžtas“) kontingentą sudaro apie 16 tūkst. karių iš 38 valstybių, tarp kurių karių iš Lietuvos yra 40.