„Džiaugiuosi, kad einame tuo pačiu keliu ir galime tai daryti kartu“, – antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) sakė M. Andersson.

Paraiškos dėl narystės NATO teikimui pritarė 188, „prieš“ balsavo aštuoni parlamento nariai. Balsavime nedalyvavo trys deputatai.

Suomijos parlamente pirmadienį ir antradienį vyko debatai dėl vyriausybės ir prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės), šiuo metu viešinčio Stokholme, siūlymo pritarti sprendimui dėl šalies stojimo į Vakarų šalių gynybos aljansą.

Švedija anksčiau antradienį pasirašė oficialią paraišką dėl stojimo į NATO, Stokholmui išvakarėse paskelbus apie ketinimą jungtis prie 30 narių karinio aljanso.

Sekmadienį S. Niinisto ir Suomijos premjerė Sanna Marin (Sana Marin) išdėstė pasiūlymą dėl stojimo į NATO.

„Mūsų saugumo aplinka iš pagrindų pakito, – pirmadienį parlamentui sakė S. Marin. – Vienintelė šalis, kelianti grėsmę Europos saugumui ir dabar atvirai agresyviai kariaujanti, yra Rusija.“

Parlamento pritarimas reiškia, kad prezidentas ir vyriausybė gali pradėti oficialią paraiškos teikimo procedūrą.

„Šįvakar pasirašysime paraišką įstoti į NATO“, – „Yle“ sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas).

„Tuomet, galbūt rytoj, kartu su Švedija Suomijos ambasadorius prie NATO pateiks paraišką NATO“, – nurodė jis.

Per iškilmingą ceremoniją Stokholme Suomijos ir Švedijos vadovai patvirtino, kad abi šalys kartu teiks paraiškas stojimui į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Šis žingsnis, paskelbtas Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) ir S. Niinisto, žymi istorinį atotrūkį nuo abiejų Šiaurės šalių ilgametės karinio neutraliteto politikos, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei po Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.

Tokia Šiaurės valstybių pozicija supykdė Kremlių, kadangi Švedija atsisako 200 metų senumo neutralumo politikos. Suomija tokios politikos laikėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Nors dauguma NATO narių nori kuo greičiau priimti abi šalis, Turkija gali apsunkinti šį procesą. Ankara kaltina Stokholmą ir Helsinkį neveiklumu prieš užsienyje gyvenančius kurdų kovotojus.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį pakartojo savo praėjusią savaitę išdėstytą poziciją, kad abiejų Šiaurės šalių kelias į NATO toli gražu nebus sklandus. Visos 30 dabartinių NATO šalių turi sutikti, kad būtų atvertos durys naujoms narėms. R. T. Erdoganas apkaltino abi Šiaurės šalis atsisakant išduoti Turkijos ieškomus „teroristus“.

R. T. Erdogano komentarus S. Niinisto pavadino „stebinančiais ir įdomiais“.

„Pastarosiomis dienomis Turkijos pareiškimai labai greitai pasikeitė ir sugriežtėjo, tačiau esu tikras, kad išspręsime situaciją per konstruktyvias derybas“, – nurodė S. Niinisto.

Suomija, turinti 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija, 1939 metais patyrė Sovietų Sąjungos karinę invaziją.

Per vadinamąjį Žiemos karą suomiai įnirtingai priešinosi, bet galiausiai buvo priversti pasirašyti taikos sutartį su Maskva, pagal kurią sovietams buvo perleistos didelės teritorijos rytiniame Karelijos regione.

Kaip rodo naujausios apklausos, suomių, norinčių, kad jų šalis įstotų į bloką, dalis padidėjo iki daugiau kaip trijų ketvirtadalių ir yra daugiau kaip trigubai didesnė, lyginant su padėtimi iki vasario 24 dienos, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.

J. Bidenas su Suomijos ir Švedijos lyderiais aptars jų paraiškas

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Suomijos ir Švedijos lyderius, ir aptars su jais istorines jų šalių paraiškas įstoti į NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) su J. Bidenu aptars „paraiškas [įstoti į] NATO ir Europos saugumą, taip pat mūsų glaudžių partnerysčių stiprinimą dėl virtinės pasaulinių klausimų ir paramą Ukrainai“, sakė Baltųjų rūmų naujoji atstovė spaudai Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer).

Šis žingsnis, paskelbtas Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės), žymi istorinį atotrūkį nuo abiejų Šiaurės šalių ilgametės karinio neutraliteto politikos, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei po Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.

Taip Stokholmas žengė oficialų žingsnį prisijungimo prie JAV vadovaujamo karinio aljanso link ir atsisakė savo ilgametės neutraliteto pozicijos. Šalis atitinkamą sprendimą priėmė po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Tai labai rimta. Priėjome prie Švedijai geriausios išvados, – teigė A. Linde. – Nežinome, kiek visa tai truks, tačiau, mūsų skaičiavimu, gali prireikti iki metų.“

A. Linde pridūrė, kad Švedija savo paraišką išsiųs jau šią savaitę ir tai padarys kartu su kaimynine Suomija, kuri taip pat nusprendė jungtis prie NATO.

Švedijos parlamentas pirmadienį oficialiai priėmė sprendimą teikti paraišką dėl stojimo į NATO. Šalies premjerė Magdalena Andersson teigė, kad taip siekiama „užtikrinti Švedijos žmonių saugumą“.

Švedijai ir Suomijai paskelbus apie savo užmojus stoti į NATO, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad tai Maskvai grėsmės nekelia, tačiau karinės infrastruktūros plėtra šių šalių teritorijoje „neabejotinai išprovokuos mūsų atsaką“.

„Jungtinė Karalystė tvirtai remia Suomijos ir Švedijos paraiškas dėl narystės NATO“, – pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras), pabrėždama, kad „jų įstojimas sustiprins kolektyvinį Europos saugumą“.

Pirmadienį bendrą pareiškimą, palaikant minėtas šalis stojant į NATO – stipriausią ir sėkmingiausią Aljansą istorijoje, pasirašė trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai.

„Mes padarysime viską, ko reikia, kad padėtų mūsų ilgamečiams Šiaurės šalių draugams jų kelyje į būsimą 32 valstybių Aljansą. Įsipareigojame skatinti greitą stojimo protokolų ratifikavimą, kai tik jie bus pasirašyti“, – sakoma pareiškime.

Anot ministrų, tiek Švedija, tiek Suomija prisidės prie Aljanso ir visos transatlantinės erdvės vienybės, solidarumo, sanglaudos ir stiprybės šiuo metu, „kai saugumo aplinka, su kuria susiduriame, tampa vis sudėtingesnė“.

Ministrų pasirašytame dokumente teigiama, jog Suomijos ir Švedijos narystė taip pat labai padidins Baltijos jūros regiono saugumą, atvers naujas perspektyvas Šiaurės ir Baltijos šalių bei kitiems regioninio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo klausimais formatams, suteiks papildomo visiems naudingo strateginio aiškumo.

Suomijos ir Švedijos sprendimą stoti į NATO paskatino dėl Rusijos karo Ukrainoje pasikeitusi regiono saugumo situacija.

Švedija ir Suomija pareiškė norą veikti išvien dėl narystės NATO ir kartu pateikti prašymus.

Galutinis pritarimas šalims gali būti suteiktas dar per birželio pabaigoje Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Tuomet 30 valstybių narių turės ratifikuoti sprendimą.

Maskva ne kartą perspėjo Suomiją ir Švediją, kad jų užmojai įstoti į NATO sukels pasekmių.

„Nesakysime „taip“ toms (šalims), kurios taiko sankcijas Turkijai, kad jos prisijungtų prie saugumo organizacijos NATO“, – sakė R. T. Erdoganas.

Švedija nuo 2019 metų sustabdė bet kokį ginklų pardavimą Turkijai dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje. Kalbėdamas apie Švedijos ir Suomijos delegacijų ketinimus susitikti su Turkijos pareigūnais, R. T. Erdoganas sakė: "Jie sako, kad atvyks į Turkiją pirmadienį. Ar jie atvyks mūsų įtikinti? Atleiskite, bet jie vargs be reikalo".

Abi Šiaurės šalys oficialiai paskelbė apie ketinimus teikti paraiškas dėl narystės NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau Turkija grasina blokuoti Aljanso plėtrą, kaltindama jas teikiant prieglobstį teroristinėms grupuotėms, įskaitant uždraustus kurdų kovotojus, įtrauktus į Ankaros, ES ir JAV juodąjį sąrašą. Bet kokį narystės pasiūlymą turi visais balsais patvirtinti 30 NATO narių.

„Nė viena šių šalių neturi aiškios pozicijos prieš teroristines organizacijas“, – sakė R. T. Erdoganas.

Nei Švedija, nei Suomija teigiamai nereagavo į 33 Turkijos ekstradicijos prašymus per pastaruosius penkerius metus, Turkijos valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ sakė šaltiniai Teisingumo ministerijoje. Turkija priekaištauja ypač Stokholmui už tai, kad jis demonstruoja, kaip ji tai vadina, atlaidumą Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri nuo 1984 m. vykdo kruviną sukilimą prieš Turkijos valstybę.

„Vyriausybė nusprendė informuoti NATO, kad Švedija nori tapti Aljanso nare. Švedijos ambasadorius prie NATO netrukus informuos NATO“, – sakė M. Andersson žurnalistams.

Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO.

Šis žingsnis žymi dramatišką atotrūkį nuo abiejų šalių ilgalaikės nesijungimo prie karinių blokų politikos. Suomija karinio neutraliteto laikėsi ilgiau kaip 75 metus, o Švedija – du šimtmečius.

Maskva ne kartą perspėjo Suomiją ir Švediją, kad jų užmojai įstoti į NATO sukels pasekmių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad nors Maskva Suomijos ir Švedijos sprendimo prisijungti prie NATO nelaiko grėsme, karinės infrastruktūros dislokavimas šiose šalyse gali sukelti Maskvos atsaką.

NATO plėtra į Švediją ir Suomiją „nekelia mums tiesioginės grėsmės... tačiau karinės infrastruktūros plėtra šiose teritorijose neabejotinai sukels mūsų atsaką“, sakė V. Putinas per Maskvos vadovaujamo karinio aljanso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) aukščiausiojo lygio susitikimą.

M. Andersson partijos pozicija dramatiškai pasikeitė – Švedijos socialdemokratai priešinosi šalies narystei NATO nuo pat šio bloko įkūrimo. Pati premjerė dar kovą sakė nepritarianti tokiai galimybei.

Švedijos visuomenės parama NATO narystei taip pat smarkiai išaugo – iki maždaug 50 procentų. Apie 20 proc. gyventojų išlieka nusistatę prieš stojimą į bloką, rodo apklausos.

M. Andersson pripažino, kad Švedijos sprendimas prisijungti prie NATO glaudžiai susijęs su analogišku Suomijos žingsniu.

NATO plėtra į Švediją ir Suomiją „nekelia mums tiesioginės grėsmės... tačiau karinės infrastruktūros plėtra šiose teritorijose neabejotinai sukels mūsų atsaką“, sakė V. Putinas per Maskvos vadovaujamo karinio aljanso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) aukščiausiojo lygio susitikimą.

Kremlius anksčiau pirmadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas įstoti į NATO nepagerins Europos saugumo.

„Nesame įsitikinę, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO kaip nors sustiprins ar pagerins saugumo architektūrą mūsų žemyne“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Suomija ir Švedija nusiteikusios atsisakyti dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstoti į NATO, padidėjus nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos agresijos.

Suomiją, kuri turi 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija, Maskva perspėjo, kad imsis „atitinkamų žingsnių“.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) šeštadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie savo šalies planus prašyti NATO narystės.

Kremlius paskelbė, kad V. Putinas Suomijos karinio neutraliteto atsisakymą laiko klaida.

Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.