„Kalbant apie [raketas] SSC-8, mes dirbsime su priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos projektais, konvencine ginkluote, kovinės parengties gerinimu ir pranešimų [apie grėsmes] spartinimu“, – sakė NATO vadovas Vokietijos televizijai N-TV, paminėdamas rusiškų raketų pavadinimą pagal NATO klasifikaciją.

„Dislokuodama kompleksus SSC-8 Rusija pažeidė INF“, – Aljanso vadovas pakartojo kaltinimus Maskvai.

Šio tipo raketų kompleksų dislokavimas yra dalis Maskvos strategijos, skirtos naujos ginkluotės, įskaitant branduolinę, kūrimui.

J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO siekia apsiriboti gynybos priemonėmis ir neketina didinti branduolinės ginkluotės Europoje. Pasak jo, kitas Aljanso tikslas – stiprinti ginklų kontrolės sistemą.

Praėjusių metų rugpjūčio 2 dieną Vašingtonas pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, kurią 1987 metais sudarė JAV ir SSRS. Šis paktas draudė gaminti ir dislokuoti branduolines bei įprastas antžemines balistines raketas, taip pat antžemines sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis yra nuo 500 iki 5 000 kilometrų.

Sprendimas pasitraukti iš INF sutarties buvo priimtas Vašingtonui ir NATO sąjungininkams apkaltinus Rusiją dėl dokumento nuostatų nesilaikymo. Rusija atmetė tokius kaltinimus.

Anot D. Trumpo, kovoti su IS gali padėti kitos šalys. Aljansą būtų galima pervadinti į NATO-ME, juokavo prezidentas. Santrumpa ME esą reikštų „Middle East“ – Artimuosius Rytus. D. Trumpas teigė tokį pavadinimą jau pasiūlęs NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.

Dėl įtampos su Iranu ir keblios saugumo situacijos Persijos įlankos regione D. Trumas jau trečiadienį pareiškė, kad NATO turėtų daug labiau įsipareigoti Artimuosiuose Rytuose.

NATO buvo įsteigta 1949-aisiais. Aljansui priklauso 29 Europos ir Šiaurės Amerikos šalys.

Tačiau, anot jo, greito sprendimo nereikėtų tikėtis. Pradžioje esą reikia suderinti pozicijas su NATO narėmis ir partnerėmis regione. J. Stoltenbergas kartu pabrėžė, kad „geriausias būdas“ efektyviai kovoti su tarptautiniu terorizmu yra apmokyti vietos saugumo pajėgas.

Po Irano atakos prieš dvi JAV karines bazes Irake D. Trumpas trečiadienį pareikalavo didesnio NATO įsipareigojimo „Vidurio Rytuose“. Šios atakos buvo pirmoji karinė Teherano reakcija į Irano generolo Qassemo Soleimanio nužudymą per JAV bepiločio ataką Irake.

„NATO turi potencialo labiau prisidėti prie regiono stabilumo ir kovos su tarptautiniu terorizmu, - kalbėjo J. Stoltenbergas. – Mes vertiname, ką galėtume padaryti daugiau“.

Šiuo metu Irako saugumo pajėgas apmoko 500 NATO kareivių. „spiegel.de“ duomenimis, karių atitraukimas jau vyksta. Į Kuveitą perkeltas Kroatijos kontingentas.

„Mūsų personalo saugumas yra labai svarbu“, - sakė NATO šaltinis. Todėl esą nuspręsta „dalį personalo laikinai perkelti į skirtingas vietas ir Irake, ir už Irako ribų“. Detalės saugumo sumetimais neskelbiamos. Tačiau NATO esą išlaikys savo buvimą šalyje.

NATO jau sustabdė apmokymus, kai po JAV atakos prieš Irano generolą padėtis regione labai paaštrėjo ir Irako parlamentas paragino vyriausybę išsiųsti iš šalies visus užsienio karius.

NATO sprendimas dėl dalinio karių išvedimo antradienio popietę buvo netikėtas, nes generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kelios valandos prieš tai per pokalbį telefonu su Irako premjeru Adilu Abdu al Mahdžiu pabrėžė misijos svarbą.

J. Stoltenbergas pažadėjo premjerui, kad karių apmokymas bus tęsiamas, kai tik bus įmanoma. NATO esą „labai įsipareigojusi“ šiai misijai. Misija padeda stiprinti Irako saugumo pajėgas ir užkirsti kelią „Islamo valstybės“ sugrįžimui.

NATO misija Irake prasidėjo 2018 metų spalį. 500 karių iš NATO šalių ir valstybių partnerių, pavyzdžiui, Australijos, Suomijos ir Švedijos, apmoko irakiečių pajėgas.

„TOI 700 d“ pavadinta egzoplaneta kosminiais mastais yra gana arti Žemės – vos už 100 šviesmečių, kasmetiniame Amerikos astronomų draugijos susirinkime Honolulu paskelbė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija (Jet Propulsion Laboratory, JPL).

„TESS buvo sukurtas ir paleistas būtent tam – rasti Žemės dydžio planetas, skriejančias aplink netoliese esančias žvaigždes“, – tvirtino NASA astrofizikos padalinio direktorius Paulas Hertzas.

TESS iš pradžių neteisingai klasifikavo žvaigždę, o tai reiškė, kad planetos atrodė didesnės ir karštesnės nei jos iš tiesų yra. Vis dėlto keliems astronomams mėgėjams, įskaitant moksleiviui Altonui Spenceriui, dirbančiam su TESS komandos mokslininkais, pavyko aptikti klaidą.

„Kai pataisėme žvaigždės savybes, planetų dydžiai sumažėjo ir supratome, kad pati tolimiausia yra daugmaž Žemės dydžio ir skrieja gyvybės zonoje“, – sakė projekte dalyvaujanti Čikagos universiteto magistrantė Emily Gilbert.

Vėliau TESS atradimą patvirtino Spitzerio kosmoso teleskopas.

Anksčiau kelias panašias egzoplanetas buvo atradęs Keplerio kosmoso teleskopas. 2018 m. paleistam TESS kosmoso teleskopui toks atradimas – pirmasis.

Mokslininkai iš Žemės nukreipia TESS į vieną dangaus skliauto ruožą, kurį stebėdamas teleskopas nustato, ar priešais žvaigždes praskrenda planetos, dėl kurių vadinamojo tranzito trumpam sumažėja žvaigždės ryškis. Tai leidžia TESS nuspręsti, ar tam tikra žvaigždė turi aplink ją skriejančių planetų, taip pat suteikia informacijos apie tų planetų dydį ir orbitą.

TOI 700 žvaigždė yra gana nedidelė, jos dydis siekia vos 40 proc. Saulės dydžio, o paviršiaus temperatūra maždaug perpus mažesnė nei Saulės.

TESS atrado tris aplink TOI 700 skriejančias planetas – „TOI 700 b“, „TOI 700 c“ ir „TOI 700 d“. Tik pastaroji planeta yra vadinamojoje gyvybės zonoje – nei per toli, nei per arti savo žvaigždės – kur įmanoma aptikti skysto vandens.

„TOI 700 d“ yra apie 20 proc. didesnė už Žemę ir apskrieja aplink savo žvaigždę per 37 dienas. Ši planeta iš savo žvaigždės sulaukia 86 proc. energijos, kurią Žemė gauna iš Saulės.

Kol kas neaišku, iš ko sudaryta „TOI 700 d“. Mokslininkai sukūrė kelis kompiuterinius modelius, kuriuose bandoma nuspėti „TOI 700 d“ atmosferos sudėtį ir paviršiaus temperatūrą.

Vienoje simuliacijoje, aiškino NASA atstovai, „TOI 700 d“ yra vandenynų planeta su „tankia anglies dioksido atmosfera, panašia į tą, kuri veikiausiai gaubė Marsą, kai šis buvo dar jaunas dangaus kūnas“.

„TOI 700 d“ yra nuolat atsisukusi viena puse į žvaigždę, taip pat, kaip Mėnulis visada atsisukęs į Žemę ta pačia puse.

Kitame modelyje toks sinchroninis sukimasis reiškė, kad vienas „TOI 700 d“ pusrutulis visada yra padengtas tirštais debesimis.

Trečiame kompiuteriniame modelyje prognozuojama, kad „TOI 700 d“ yra pasaulis be vandenynų, kuriame stiprūs vėjai pučia iš tamsiosios planetos pusės šviesiosios link.

Naujai atrastą planetą kitais prietaisais dabar stebės virtinė astronomų. Mokslininkai bandys surinkti daugiau duomenų, kurie leistų patvirtinti vieną iš NASA modelių.

Pasak politiko, dabartinis organizacijos tikslas - koncentruotis į taikių diplomatinių sprendimų paiešką.

„Jungtinėms Valstijoms kaip sąjungininkui yra išsakytas vieningas palaikymas. Taip pat akcentas dėtas ir į diplomatinių ir taikių sprendimų paiešką... dabar reikia susikoncentruoti į tai“, – Eltai po NATO posėdžio teigė L. Linkevičius.

Anot užsienio reikalų ministro, būtent generolo Q. Sulemani vadovaujamų grupuočių veikla lėmė teroristinius veiksmus, todėl, pabrėžė jis, JAV suduotas smūgis buvo būtinas.

„Kontrproduktyvus ir žalingas Irano vaidmuo regione pastaruoju metu buvo suaktyvėjęs. Tai, žinoma, ir atvedė į šitą situaciją. Amerikiečių įsitikinimu tas smūgis buvo reikalingas, nes jis buvo mažesnė blogybė negu nieko nedarymas. Ši situacija toliau eskalavosi ir pajėgos, kurioms vadovavo nukautas generolas, yra nevienintelis atvejis, vedęs į terorizmo aktus bei į išpuolius. Todėl veiksmų buvo būtina imtis“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

L. Linkevičius taip pat akcentavo, kad labai svarbus yra NATO sąjungininkų deklaruotas palaikymas JAV, o kova su teroristiniais veiksmais, pasak politiko, privalo tęstis.

Užsienio reikalų ministras paminėjo ir tai, kad dėl Irano ir JAV konflikto šiuo metu yra laikinai suspenduota NATO mokymų misija Irake.

„Jeigu kalbėti apie NATO mokymo misiją, tai šiuo metu ji yra suspenduota dėl techninių ir praktinių aplinkybių. Jos ateitis bus aiški vėliau“, – patvirtino L. Linkevičius, dar kartą akcentuodamas NATO reiškiamą vieningą palaikymą JAV.

„Po šio NATO tarybos neeilinio posėdžio galima sakyti, kad tikrai jokio (euroatlantinio – ELTA) skilimo nėra, yra vieningas palaikymas“, – patvirtino L. Linkevičius.

„Šiaurės Atlanto taryba aptars situaciją regione“, – tvirtino vienas NATO pareigūnas.

„Generalinis sekretorius (Jensas Stoltenbergas) nusprendė sušaukti NATO ambasadorių susitikimą po konsultacijų su sąjungininkais“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę įvykęs JAV drono smūgis Bagdado oro uoste, per kurį nukautas aukštas Irano generolas Qasemas Soleimani, nustebino daugelį Vašingtono sąjungininkų ir sukėlė virtinę raginimų deeskaluoti padėtį.

Iranas savo ruožtu pažadėjo atkeršyti už savo kariuomenės vado žūtį, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „didžiuliu atsaku“, jei bus smogta amerikiečių taikiniams.

Situacija taip pat tapo itin įtempta Irake, kur parlamentarai paragino patraukti iš šalies 5 200 ten dislokuotų JAV karių.

NATO taip pat vykdo apmokymų misiją Irake, kur apmoko vietos pajėgas kovoti su „Islamo valstybės“ (ISIS) grupuotės ekstremistais, tačiau šią misiją gali tekti nutraukti, jei koalicijos pajėgos pasitrauks iš Irako.

Šeštadienį NATO atstovas patikino, kad misija, kurioje dalyvauja keli šimtai Aljanso kariškių, yra tęsiama, tačiau pripažino, jog „apmokymų veikla šiuo metu yra sustabdyta“.

Atstovas taip pat patvirtino, kad NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas po penktadienį įvykusio JAV smūgio pasikalbėjo telefonu su Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriumi Marku Esperiu.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, naikintuvai nebuvo keliami atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių orlaivių.

NATO tarybos posėdis planuojamas sausio 6-osios 15 val. Briuselio laiku.

DPA pažymi, jog per jį bus svarstoma padėtis Artimuosiuose Rytuose, Jungtinėms Valstijoms nukovus įtakingą Irano generolą Qasemą Soleimani (Kasemą Soleimanį).

Šiaurės Atlanto taryba yra svarbiausia NATO politinių sprendimų priėmimo institucija. Ją sudaro visų Aljanso narių nuolatiniai atstovai, susirenkantys mažiausiai kartą per savaitę. Taryba taip pat susirenka aukštesniu lygiu, dalyvaujant užsienio reikalų ministrams, gynybos ministrams arba vyriausybių vadovams. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokiu lygiu ji susitinka, jos valdžia ir sprendimų priėmimo galia išlieka tokia pati, o jos sprendimai turi tą patį statusą bei galiojimą.

Per JAV ataką Bagdado tarptautiniame oro uoste penktadienį žuvo penki Irano revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant Q. Soleimani, bei penki Irako „Hashed al Shaabi“ nariai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos yra nusitaikiusios į 52 objektus Irane, ir pagrasino „labai greitai ir labai smarkiai“ jiems smogti, jei šiitiška respublika pultų amerikiečių karius ar jų pozicijas.

Irano aukščiausioji nacionalinė saugumo taryba išplatino pareiškimą, kuriame nurodoma, kad Iranas atsakys į Q. Soleimani nužudymą „tinkamu metu ir vietoje“, o Irako parlamentas paragino vyriausybę išprašyti JAV vadovaujamą koaliciją iš šalies.

Misijoje Irake dalyvauja šimtai NATO karių, kurie Irako vyriausybės prašymu rengia šalies saugumo pajėgas kovai prieš „Islamo valstybės“ grupuotę.

„NATO misija tęsiasi, tačiau apmokymas kol kas laikinai sustabdytas“, – sakė aljanso atstovas spaudai Dylanas Whiteas.

Jis taip pat patvirtino, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir JAV gynybos sekretorius Markas Esperis telefonu aptarė situaciją.

JAV vadovaujama koalicija, padedanti Irakui kovoti prieš džihadistus, taip pat pranešė sumažinusi savo operacijas. JAV kariuomenės atstovo teigimu, svarbiausias prioritetas yra apsaugoti koalicijos karius, todėl buvo sustiprinta apsauga Irako bazėse kur dislokuotos koalicijos pajėgos.

Šeštadienį tūkstančiai irakiečių dalyvavo generolo Q. Soleimanio ir kitų 9 aukų laidotuvių procesijoje. Ceremonijoje lankėsi ir Irako politiniai bei religiniai lyderiai.

Tuo metu Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas interviu televizijai sakė, kad „Šveicarijos pasiuntinys Iranui perdavė iš amerikiečių gautą kvailą prašymą į generolo mirtį atsakyti proporcingai“.

Tačiau ministras pabrėžė, kad „amerikiečių laukia žiaurus kerštas, kuris neapsiribos tik Iranu“.

Šveicarijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį patvirtino, kad šios šalies reikalų patikėtinis Irano atstovams perdavė iš Vašingtono gautą raštą.

Šveicarijos ambasada Teherane atstovauja JAV interesus Irane po to, kai JAV 1980 m. nutraukė ryšius su šia valstybe.