„Eternal Sunshine“ pasirodys kovo 8 d., instagrame pranešė 30-metė atlikėja.

Praėjusią savaitę „Grammy“ laureatė jau paskelbė naują dainą „yes, and?“ Gruodį atlikėja taip pat davė suprasti, kad įrašinėja naujus kūrinius – dalydamasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš įrašų studijos.

Pastarąjį kartą A. Grande albumas pasirodė 2020 m. Šeštajame jos studijiniame albume buvo 14 dainų, įskaitant kelis kūrinius su kitais atlikėjais, pavyzdžiui, repere Doja Cat, ritmenbliuzo žvaigžde „The Weeknd“ bei reperiu Ty Dolla Sign.

Naujausiame grupės darbe ukrainietiškai skamba keturi gerai žinomi grupės kūriniai, tarp jų „Amore“ ir „O mes prie jūros“ ukrainietiškos versijos. Visos pajamos, gautos už šio albumo dainų perklausas, bus skirtos remti Ukrainai.

„Kaip muzikantai, pirmiausia išreiškiame savo palaikymą kūryba. Viskas prasidėjo dar 2013 metais, kai negalėjome ramiai stebėti įvykių Ukrainoje ir išvykome palaikyti ukrainiečių į Kyjivo Maidano aikštę. Tada koncertą pabaigėme daina „Amore“, kuri tapo pačiu pirmu mūsų ukrainietiškai atliktu kūriniu“, – pasakoja grupės vokalistas Maksas Melmanas.

Tuomet 2013 m. lapkritį lietuviškais „Ačiū!“ keliasdešimt tūkstančių žmonių Maidane dėkojo lietuvių grupei „Biplan“, surengusiai palaikymo koncertą pagrindinėje Ukrainos aikštėje, kur vyko protesto demonstracija prieš Ukrainos valdžios sprendimą nepasirašyti Europos Sąjungos asociacijos sutarties.

„Vėliau įrašėme dar kelias ukrainietiškas kūrinių versijas. Šiandien ukrainietiškai dainuojame vis dažniau. Deja, to priežastys liūdnos ir visiems gerai žinomos. Dėl karo Ukrainoje taip susiklostė įvykiai, kad dainas atliekame ne gyvai mūsų draugams ir klausytojams lankydamiesi Ukrainoje, o iš Lietuvos, dalyvaudami skirtinguose palaikymo Ukrainai renginiuose. Kaip tik palaikymo koncertui neseniai paruošėme ir sugrojome dainą „Дитинство“, – pasakojo M. Melmanas.

„Дитинство“ (liet. „Vaikystė“) – naujausias ukrainiečių kalba įrašytas „Biplan“ kūrinys. Iš viso ukrainietiškame „Biplan“ minialbume (EP) klausytojai ras keturias dainas – „Amore“, „Дитинство“, „Hey Ya Ho“ ir „Ми вічно юні“. Visos šios dainos lietuvių kalba pirmą kartą buvo išleistos albume „Visi keliai veda prie jūros“ 2014 metais.

Dalis kūrinių jau yra gerai pažįstami Ukrainos klausytojams, nes skambėjo šios šalies radijo stotyse. „Amore“ tapo mėgstama Ukrainos radijo stočių, vienoje jų pakilo ir iki pirmosios vietos, o pačio didžiausio kaustytojų ir radijo stočių dėmesio sulaukė daina „Ми вічно юні“ – ukrainietiška kūrinio „O mes prie jūros“ versija“.

Anot „Biplan“ muzikantų, grupė šiuo metu labiausiai norėtų įrašyti ir kovojančiai Ukrainai skirti savo dainą „Už laisvę“. Šis kūrinys ypač svarbus grupei, o didžiausias džiaugsmas būtų – jei šios dainos išleidimas sutaptų su Ukrainos pergale kare.

Pridedamas albumo viršelis ir Elena Bozhko nuotraukos iš 2013 metų „Biplan“ koncerto Kyjivo Maidano aikštėje.

„Tuo metu pradėjau labiau kurti, labiau vynioti idėjas apie naująjį albumą. Dėliotis eskizus. Tuo metu buvo parašyta didesnė albumo dalis. Tai tikrai buvo laikas kūrybai“, – šį vakarą 2TV laidoje „Pagaminta Lietuvoje“ dalinsis D. Vaitiekūnas.

Turbūt daug kas tuo metu įvertino šeimą ir prisiminimus. Apie tai tūkstančius kartų galvojo ir Dominykas. Susidėliojusios aplinkybės ir nostalgijos jausmas paskatino jį grįžti į praeitį ir atkurti prisiminimus savo muzikiniuose klipuose. Iš viso sukurti penki vaizdo klipai ir net trijuose buvo panaudota medžiaga iš Dominyko praeities.

„Nusprendėme su animatoriumi ir visa kūrybine komanda atgaivinti nuotraukų albumą nuo pirmos dienos, kai buvau kūdikis, iki paskutinės nuotraukos sekmadienio rytą prabudus. Ten galima pamatyti visus laikmečius“, – apie muzikinius klipus pasakos Dominykas.

Mumyse gyvena labai daug idėjų, personažų, kartais rolių. Tai labai sunku suderinti gyvenime, ir pareigas, ir vaidmenis, ir net savo nuomone su savimi pačiu.

Nors D. Vaitiekūno naujojo albumo klipai bei dainų tekstai skiriasi, visuose slypi labai svarbi idėja. Pagrindinė albumo mintis gimė, kai atlikėjas, pasinerdamas į save ir į aplinką, pastebėjo, kad kiekvienas žmogus turi be galo daug pusių, kurių kartais neišeina suderinti.

„Mumyse gyvena labai daug idėjų, personažų, kartais rolių. Tai labai sunku suderinti gyvenime, ir pareigas, ir vaidmenis, ir net savo nuomone su savimi pačiu. Būna, kad apie vieną dalyką galvoji iš penkių perspektyvų. Tai man pakankamai aktualu. Apie tai visas albumas“, – atviraus dainininkas.

Dominykas neketina sustoti ir nori įvairias biografines istorijas bei skirtingas charakterio puses atskleisti savo koncerte. „Į koncertą noriu įtraukti biografinius dalykus, pažiūrėti, nuo kur iki kur atėjau. Noriu įkomponuoti ne tik naują kūrybą, bet ir tuos momentus, kurie man kelia sentimentus, kurie man yra brangūs. Aš savo koncerte renkuosi daryti daug skirtingų žanrų –  tam, kad atsiskleistų skirtingi mano charakteriai“, – apie ateinantį koncertą vasarą kalbėjo D. Vaitiekūnas.

„Kelionė link šio albumo prasidėjo dar 2020 metų kovą, kai prasidėjo pirmoji pandemijos banga, po to sekė, antroji, vėliau dėl persidirbimo turėjau tam tikrų sveikatos problemų, dar pridėkime skyrybas ir naujus santykius ir, manau, turime puikų receptą geram albumui. Per visą šį dvejų, žvėriškai sunkių metų laikotarpį, kūriau, bet nebuvau tikras, kaip pasielgti su šiomis dainomis. Kažkiek buvau pasimetęs ir užsisukęs savo rate. Bet tuomet sutikau žmogų, kuris prieš aštuonis metus prodiusavo mano pirmąją solinę dainą „Rėkti trypiant kojom“ ir pasiūlė vėl užsukti į studiją ir parodyti naują kūrybą. Taip viskas ir prasidėjo“, – apie naujo albumo gimimą pasakoja V. Bareikis.

Visą albumą „Fortūna“ prodiusavo muzikiniame pasaulyje gerai žinomas prodiuseris Snore Bergerud. Kūrėjams pavyko sukurti naują Vido skambesį bei muzikinio rinkinio vientisumą, kuris nustebins klausytojus.

„Pirmiausia parodžiau Snorei apie 20 dainų demo ir tada jis pasakė, kad mato tame labai daug potencialo bei pasiūlė į skirtingą ir labai kontrastingą mano kūrybą pažvelgti kaip į kokį miuziklą ar knygą iš daugelio skirtingų dalių. Tai man atvėrė akis ir pamačiau visą albumo visumą. Jį sudaro tarsi trys dalys – pirmoji gili ir liūdna, krizinė dalis, antroji – šviesi ir įkvepianti, o trečioji – absurdiška, energinga ir komiška. Visa tai skiria dvi reklaminės pauzės“, – apie naująjį albumą pasakoja Vidas.

Retais, tačiau itin kokybiškais gyvais pasirodymais garsėjanti grupė „Royce“ pirmąjį naujausio savo albumo pristatymo koncertą surengs spalio 8-ąją dieną. Kaip teigė grupės vokalistas Ilja Gun, šio pasirodymo kolektyvas laukia su dideliu nekantrumu.

„Nors niekada nebuvome ta grupė, kuri kas mėnesį rengtų po kelis koncertus, tačiau ši pertrauka net ir mūsų standartais buvo kiek ilgoka. Tuo labiau, kad per šį laiką išleidome ir naują albumą, kurio kūrinių gyvomis interpretacijomis labai nekantraujame pasidalinti su klausytojais“, – mintimis dalinosi grupės lyderis.

Naujausias „Royce“ albumas „Juda“ dienos šviesą išvydo kovo pradžioje ir sulaukė nemažai grupės gerbėjų pozityvių įvertinimų. Pasak Ilja, tai buvo daugiausiai susidomėjimo sulaukęs „Royce“ albumas per visą kolektyvo gyvavimo istoriją. Todėl grupės nariai aktyviai ruošiasi ir išskirtiniam pristatymo koncertui.

R. Šeškaičio nuotr.

„Norime tinkamai atsidėkoti žmonėms už parodytą dėmesį ir pagarbą mūsų naujausiam darbui. Manau, tai bus didžiulė šventė ir mums, ir publikai. Kas seka mūsų veiklą, žino, kad kiekvienam savo gyvam pasirodymui ruošiamės labai atsakingai. Tad Vilniaus publikai ketiname patiekti itin kokybišką muzikinį patiekalą“, – kalbėjo „Royce“ vokalistas.

Koncerto metu „Royce“ ne tik pristatys naujausią savo kūrybą, bet ir atliks tokius jau gerbėjų pamėgtus kūrinius, kaip „Coming Home“, pagal Justino Marcinkevičiaus eiles parašytą kūrinį „Eikit Žmonės“, su Lietuvos muzikos legenda Igoriu Kofu įrašytą dainą „Iš Smėlio ir Pieno“ bei kitus grupės hitus.

Grupė „Royce“, kurią sudaro vokalistas I. Gun, gitaristas Karolis Žioltikovas, klavišininkas Justas Katauskis, būgnininkas Dainius Kažukauskas, bosistas Artur Mamin, pritariančioji vokalistė Kristina Jatautaitė bei gyvo garso režisierius Mindaugas Putna, savo diskografijoje turi tris studijinius albumus.

Vilniaus publikai ketiname patiekti itin kokybišką muzikinį patiekalą.

2014 m. susibūręs kolektyvas pirmuosius veiklos metus gyvavo kaip grupės „playing the Depeche“ tribute projektas. Vėliau pasuko savos kūrybos keliu ir 2016 m. publikai pristatė pirmąjį autorinį albumą „Black Lights“. Po dviejų metų pasirodė ir antrasis grupės studijinis darbas „Mano America“.

Šiemet išleistas albumas „Juda“ tapo pirmuoju pilnu grupės rinkiniu gimtąja lietuvių kalba. Be autorinių grupės tekstų, elektroninio roko rūbu albume buvo aprengtos ir Lietuvos literatūros klasikų Antano A. Jonyno, Vinco Mikolaičio-Putino bei Vytauto Mačernio eilės.

Royce – Iš smėlio ir pieno:

Praėjusį mėnesį Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje turėjęs vykti brito pasirodymas dėl karantino apribojimų buvo perkeltas į 2022 metų gegužės 31 dieną. Tiesa, perkeltas buvo ne tik Lietuvos sostinėje turėjęs vykti koncertas, bet ir visas britų žvaigždės koncertinis turas.

„Jamesas Bluntas Lietuvoje turi išties gausią fanų armiją, todėl visi nekantriai laukiame jo pasirodymo ir džiaugiamės naujienomis, jog atlikėjas rudenį žada išleisti naują albumą, nes tai potencialiai tik pagerins bei paįvairins kitų metų koncertą Vilniuje“, – teigė atlikėjo pasirodymą organizuojančios įmonės „Seven Live“ vadovas Tomas Inčikas.

Prieš septyniolika metų debiutavęs 2004 metų hito „You‘re Beautiful“ autorius greitai tapo viena ryškiausių muzikos pasaulio žvaigždžių ir penkiskart buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimuose. Pirmasis J. Blunto albumas „Back to Bedlam“ akimirksniu tapo platininiu, o taip pat buvo pripažintas vienu geriausiai parduodamų dešimtmečio (2000-10) albumų.

Organizatorių nuotr.

Pristatydamas naująjį albumą atlikėjas teigė: „Išleisiu geriausių savo dainų albumą. Norėjau jį pavadinti „Geriausi hitai ir dainos, kurias norėčiau, kad išgirstumėte“, tačiau gerieji žmonės iš „Atlantic Records“ kompanijos pasiūlė albumą pavadinti kaip nors sumaniau, todėl jis vadinsis „Žvaigždės po mano kojomis“. Jei kada nors norėjote, kad per visą karjerą būčiau išleidęs tik vieną albumą – tai bus būtent tas albumas“.

„Žvaigždės po mano kojomis“ – tai 30 nuostabių dainų, tarp kurių rasite ir mano gyvo garso pasirodymus iš „Glastonbury“ festivalio ir kitų vietų, o taip pat keturias naujas dainas. Na, o paminėti šiai ypatingai progai kitais metais aš surengsiu turą po visą pasaulį. Nekantriai ten jūsų lauksiu“, – pridūrė atlikėjas.

Skelbiama, kad geriausių J. Blunto dainų rinkinys prekyboje pasirodys lapkričio 19 dieną, tačiau iš anksto užsisakyti jį galima jau dabar. Albumui paminėti 47-erių metų atlikėjas savo gimtojoje Jungtinėje Karalystėje kitų metų vasario mėnesį taip pat surengs ir koncertinį turą devyniuose miestuose.

Šiuo metu J. Bluntas aktyviai koncertuoja Jungtinėje Karalystėje, kur per ateinančius du mėnesius surengs dar aštuonis pasirodymus. Iš viso per ateinančius metus britų atlikėjas jau turi suplanavęs daugiau nei 50 koncertų penkiolikoje Europos šalių.

Geriausiu XXI amžiaus britų atlikėju tituluojamas J. Bluntas paskutinį kartą Lietuvoje viešėjo 2018 metais, kuomet, „The Afterlove“ turo metu, surengė įspūdingą šou Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje.

Vos prieš metus prasidėjęs L. Somov ir dainininkės Diletos bendradarbiavimas materializavosi į naują septynių dainų albumą „Find You“, kuris šiandien išleidžiamas visose skaitmeninėse muzikos platformose, o po kelių savaičių – ir vinilo plokštelės formatu.

„Daina „Find You“ buvo mūsų pirmasis darbas, kuris labai užbūrė ir įkvėpė kurti daugiau. Taip iš dalies gimė ir kiti kūriniai albume“, – naujausią albumą pristato L. Somov. „Muzika albume stilistiškai labai įvairi, bet ir nebuvo tikslo taikyti į vieną žanrą, tiesiog norėjosi „to“ dainos jausmo kiekvienam kūriniui.“

L. Somov – Find You (feat. Dileta)

Birželio mėnesį vinilo plokštelės formatu pasirodysiantis L. Somov ir Diletos albumas pavadintas pirmojo bendro muzikantų darbo ir titulinio albumo kūrinio „Find You“ vardu.

Leonas pasakoja, kad bendra jo ir Diletos kūryba vyko, kai ateidavo inspiracijos, tad tai nebuvo nuoseklus darbas. Atlikėjai rinkdavosi studijoje tik, kai ateidavo įkvėpimas, o viso albumo kūrimas truko apie metus su pertraukomis, skirtingose studijose ir vietose.

„Vis dėlto per tuos metus iki albumo išleidimo jau spėjome sugroti ir kelis koncertus, tad gavome pozityvų publikos jausmą, kuris pastūmėjo užbaigti likusias albumo dainas. O įrašinėdami albumą spėjome paruošti ir pilną programą vasaros koncertams, kurią nekantraujame pristatyti“, – atskleidžia Leonas.

Albume be dainos „Find You“, klausytojai taip pat ras singlais jau pristatytus kūrinius „Ledas“ ir „Back to Life“ bei dar keturias naujas dainas. Visus kūrinius kartu sukūrė L. Somov ir Dileta. Dainininkė, kuriai šis albumas yra pirmasis jos muzikinėje karjeroje, dėkinga dueto partneriui už išplėstas kūrybines erdves ir paskatinimą kartu išleisti albumą.

„Kaip ten sakoma „apie draugus arba gerai, arba nieko“, – juokauja Dileta. „Išties Leonas pirmiausia man padėjo atrasti save – už tai esu jam dėkinga. Jis patikėjo manimi, patikėjo, kad galiu daug: kurti tekstus, atskleisti save kaip asmenybę ir kaip kūrėją – ne vien tik kaip atlikėją.“

L. Somov & Dileta – Ledas

Dileta džiaugiasi, kad pradėjus kartu įrašinėti dainas pasiektas ne tik nuostabus rezultatas – albumas ir koncertai, bet taip pat užsimezgė ir kūrybines galimybes bei draugystę išplėtusi kooperacija.

„Su Leonu dirbti ir kurti yra gera ir lengva. Atrodo, sutampa energetika, sutampa muzikos pajautimas, mintys ir idėjos. Mes esame ne tik kolegos, bet dirbant tapome išties gerais draugais!“ – šypsosi Dileta. „Iš tiesų gera atrasti žmogų, su kuriuo gali kurti gražius dalykus, kurie turėtų išliekamąją vertę. Be galo faina, kai kuri ir mėgaujiesi tuo, ką darai, ir kai kūryba gimsta iš jausmo, o ne iš poreikio kažką sukurti.“

Leonas ir Dileta užsimena ir apie daugiau būsimų dainų, išsiilgtus koncertus, o kol kas muzikantai laukia atkeliaujant vinilo plokštelės ir galimybės ją pristatyti koncertuose šią vasarą.

Neoklasikinio žanro albume operinių vokalų ir styginių instrumentų garsais pasakojama evoliucijos, arba žmonijos, istorija, kuri, kaip ir geroje knygoje, gražiausiai atsiskleidžia perklausius visą albumą nuo pradžios iki pabaigos. Kadangi Maksimilianas istorijas pasakoja ne tik kurdamas muziką, bet ir vizualiuosius menus, pokalbį pradėjome aptardami šias meno šakas, jų santykį ir tai, kas svarbiausia jas sujungiant, ir tik vėliau nėrėme į žmonijos evoliuciją. Fume sako norintis palikti laisvę klausytojui turėti savo interpretaciją, todėl nenori spoilinti. Ir vis dėlto šiek tiek panarstėme albumo temą bei skaitmenėjantį žmogų.

Fume, asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip pradėjai kurti muziką?

– Pradėjau kurti miegamajame vakarais arba naktimis, kai tylu, ramu. Matyt, tai klasikinis scenarijus. Neturiu muzikinio išsilavinimo. Esu absoliutus savamokslis, kuris mėgsta naudotis internetu (šypsosi). Man įdomu, kaip muzikantai išgauna kažkokį garsą ar dar kažką, tada panyri į tą gūglinimo juodąją skylę – tokia buvo pradžia. Kurį laiką kūriau dramenbeisą, tada buvo kelerių metų pertrauka ir tik paskui pradėjau Fume projektą.

Pats karantinas, žinoma, įkvėpė savo tyla, nes gatvės tapo tuščios, buvo šiek tiek nežinomybės ore, ir tai yra ne kasdien pasitaikantis nuotykis.

– Tau nesvetimi ir vizualieji menai, kuri vizualizacijas. Vizualieji menai galbūt traukė vienu aspektu, o muzika – kažkuo kitu?

– Mano gyvenime visada šie du dalykai ėjo ranka rankon. Aš taip ir blaškausi tarp tų dviejų pasaulių, kuris iš jų man įdomesnis (šypsosi). Mano dieninis darbas yra labai susijęs su vizualiaisiais dalykais ir jie įkvepia vienas kitą – vaizdas inspiruoja kažkokį garsą arba garsas išsitransliuoja į vaizdą. Čia tarsi nedidelis konfliktas tarp šių dviejų mano pusių – kuri gaus daugiau mano dėmesio.

– Elektroninė muzika, kurią kuri, labai susijusi su vizualiaisiais menais. Tiek pasirodymams, tiek vaizdo klipams skiri daug dėmesio... Su tavimi labai norėjosi pakalbėti apie muzikos ir vizualiųjų menų santykį. Kokį tu jį matai?

– Jie vienas kitą papildo. Anksčiau galvojau, kad muzikai ne tiek daug reikalingas vaizdas, bet kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad jie yra neatsiejami vienas nuo kito. Aišku, labai priklauso nuo individualių žmonių idėjų ar poreikių, bet man patogiau išreikšti, ką noriu pasakyti, pasitelkiant garsą ir vaizdą. Vaizdas dažniausiai būna minimalistinis ir paliekantis daugiau klausimų nei atsakymų, tačiau ta bendra sąveika – kaip ji veikia klausytoją / žiūrovą – man yra įdomi. Mano atveju, vaizdas tapo neatsiejama dalimi ir man žymiai įdomiau yra kurti audiovizualinį pasirodymą, nes tada tiek su garsais gali išsidirbinėti, tiek ir vaizdo prasme gali pateikti savo viziją bei išreikšti save.

– O kaip vertini kūrėjų pasirodymus? Kiek dėmesio skiri vizualiajai daliai? Žinoma, kartais vienas, kartais kitas dalykas pasirodymuose labiau patinka, bet turbūt yra tie vertinimo kriterijai...

– Mano pagrindinis vertinimo kriterijus – arba clickina, arba neclickina, nes tai yra toks vidinis testas, kuris neturi to „galbūt“, o yra griežtas „taip“ arba „ne“. Jei clickina, tada prasideda visi kiti – ar techniškai įdomu, ar įgyvendinta, kas liko neįgyvendinta, kas mano ausiai skamba keistai, įdomiai ar neįdomiai, ir taip toliau. Techniniai dalykai yra antroje vietoje. Man svarbiausia vis tiek yra tai, ką vadinu clickinimu – t.y. tas bendras rodiklis, ar visuma tave paveikia. Tai yra labai abstraktu, nes kartais gali būti kažkas visiškai lo-fi, prastai suvesta, įrašyta su iphonu, bet emociškai nuostabiai paveiku, o kartais gali būti absoliuti priešingybė – techniškai puikiai įgyvendinta, bet neturėti visiškai jokios sielos ir būti tuščiu kevalu.

– Tai sielai ir emocinei daliai teiki pirmenybę...

– Taip, ir nebūtinai tai turi būti labai vizualus pasirodymas. Tarkime, pasirodymas gali vykti visiškoje tamsoje ir, jei gerai sudėliota visa emocinė kreivė, tai gali būti labai puiki patirtis. Tačiau kartais ir dešimt tūkstančių šviesų neišgelbės.

Asmeninio archyvo nuotr.

– 2020-aisiais pasirodė EP „Closer Closure“, kūrinys „Veir“ su Sakebi (tikrasis atlikėjos vardas Simona – aut. past.), šiais metais – du vaizdo klipai ir naujas albumas „Data Sapiens“... Sakyčiau, kad šis pandeminis laikotarpis tau buvo produktyvus. Karantinas įkvėpė?

– Manau, visada esu produktyvus, bet ne viską publikuoju. Viešinu tai, kas pereina per mano quality check‘ą ir labai daug dalykų per jį nepereina. Pats karantinas, žinoma, įkvėpė savo tyla, nes gatvės tapo tuščios, buvo šiek tiek nežinomybės ore, ir tai yra ne kasdien pasitaikantis nuotykis. Kai pradėjo ristis ši banga, niekas nieko nežinojo, tačiau visi esame matę filmų apie zombių apokalipsę ir galvoje turėjome tuos baisokus scenarijus, kurie neįvyko, bet buvo labai keistų momentų. Visas miesto ūžesys pritilo, nes visi buvo izoliuoti namuose, ir ta tyla buvo labai įdomi patirtis, kuri padėjo permąstyti daug dalykų.

– Papasakok apie naujausius savo darbus – EP „Closer Closure“ ir neseniai pasirodžiusį „Data Sapiens“...

– „Closer Closure“ nebuvo labai planuotas. Jis susidėjo iš mano jam session, vykusių per tęstinį laiką. Kai kas buvo padaryta dar 2019 m. – įrašyta, užmesta, palikta... Pirmasis albumas „Luminance“ buvo tas darbas, kurį specifiškai norėjau padaryti gana matematinį ir šaltą, o „Closer Closure“, palyginti su ankstesne kūryba, buvo tarsi emocijų spektro atidarymas. Paskui buvo logiška atvertii tą emocinę paletę dar plačiau su „Data Sapiens“.

– Naujame albume „Data Sapiens“ savo kuriamą elektroninę muziką pasuki į neoklasikinį žanrą. Kuo patraukė neoklasika ir klasikinių instrumentų skambesys?

– Aš klasikos visada klausydavau. Orbituodavau aplinkui, ir tai buvo neišvengiama. Viskas atėjo gana natūraliai, kai nusprendžiau, kad noriu padirbėti neoklasikos ribose. Gali prisigalvoti visokių, net ir labai ekstremalių, garsinių technikų su smuiku, bet smuikas yra smuikas ir jis atliks garsą smuiko spektre. Man buvo įdomu taip apsiriboti. Na, full disclosure, tai visiškai nepabėgau nuo sintezatorių, jų yra, bet norėjau labai subtiliai naudoti, kad liktų klasikinės muzikos pagrindas.

– Esi užsiminęs ir apie temas, kurias palieti. Labai aiškiai įvardijai, apie ką yra „Data Sapiens“.

– Visada minėjau, kad „Data Sapiens“ yra albumas apie evoliuciją. Visos moderniosios technologijos labai stipriai juda į priekį – atsiranda labai protingas dirbtinis intelektas, kuris buvo šiek tiek kvailas, atsiranda tokių produktų kaip Elono Musko „Neurolink“... Viena iš minčių buvo, kad ilgainiui atsiras žmonių rūšis, kuri bus už mus pranašesnė. Man buvo labai įdomu, ar nebūsime ta netobula pirma versija? Albumas prasideda labai gyvai ir organiškai, o baigiasi labai sintetiškai, aišku, neoklasikos žanro ribose. Šis perėjimas padarytas specialiai, nes mes labai sistemingai judame link to suskaitmenėjimo. Esame kaip fiziniai žmonės, bet turime ir labai didelį skaitmeninį footprintą ir esame labai netoli nuo to klausimo – kam mums reikia fizinių dalykų, jeigu galime būti žymiai laisvesni ir platesni būdami skaitmeniniai?

– Albumą pradėjai dėlioti nuo šios koncepcijos?

– Pirmiausia, ji mane domina, esu kalbėjęs šia tema ir vis prie jos grįždavau. Kitas momentas, kad jau kurį laiką norėjau sukurti neoklasikinės muzikos albumą. Vieną dieną šios mintys susijungė, jas vysčiau ir visiškai netyčia parašiau keletą juodraščių. Pirmojo kūrinio „In“ pradžia iki vokalų – buvo pats pirmas draftas ir jis liko nepakitęs albume. Jis suteikė liniją ir emocinį toną, kuris vėliau rutuliojasi į labiau plaukiančią, arba agresyvesnę, pusę. Stengiausi kurti kaip įsivaizduojamo filmo garso takelį, susidėjau nuotaikų juodraštį ir pradėjau galvoti, kaip visa tai sujungti...

Asmeninio archyvo nuotr.

– Jau pasirodė dviejų naujų kūrinių vaizdo klipai: „Deus“ – dirbtinio intelekto kurtas vaizdo klipas su besikeičiančiais paveikslais ir „Ar“ – su Arvydo Buinausko šviesomis įspūdingai įprasmintais styginiais instrumentais. Jie labai skirtingi. Kodėl? Tavo minėtai temai ir skirtumui atspindėti?

– Taip. Būtent dėl to. Norėjau, kad „Deus“ reprezentuotų tą labai skaitmenizuotą albumo pusę. Man labai patinka absoliutus minimalizmas ir jis buvo „Luminance“ gyvų pasirodymų pagrindas, todėl nenorėjau kartotis. Galvojau, kas galėtų šioje situacijoje suveikti, ir pasirodė labai įdomus mashine learning konceptas, kad algoritmai gauna labai didelį kiekį duomenų, iš jų išsiveda gaires ir pagal jas kuria naują produktą. Pamaniau, kad būtų įdomu, jei tas pamatinis duomenų pool‘as būtų klasikiniai paveikslai, kai mašinos mokosi iš geriausio, ką žmonija gali pasiūlyti. Klasikiniai paveikslai yra neatsiejama mūsų kultūros dalis. Ne veltui jie yra vertinami didžiulėmis sumomis. Man šis priėjimas labai patiko ir kūriniui „Deus“ labai tiko, nes kūrinyje viskas sulipdyta iš balsų, bet jie yra specifiškai skaitmenizuoti ir skamba kitaip – kaip ir gali atsekti, kad yra žmogaus pėdsakų, bet tai jau yra ta riba, kur beveik nebeatpažįstama. O kurdamas „Ar“ kaip tik norėjau, kad jis simbolizuotų tą žmogiškąją albumo pusę. Išėjo malonus sutapimas, kad komunikavome su A. Buinausku ir jis paklausė, ar man būtų įdomu, jei jis sukurtų šviesų pasirodymą pagal mano kūrinį. Pasitarėme su „Suru records“ (albumą išleidusi leidybos kompanija – aut. past.), parodėme Arvydui „Ar“ ir išėjo tikrai įspūdingas rezultatas. Tai buvo labai įdomi patirtis, nes filmavome bažnyčioje prieš pat Kalėdas. Dominykas iš „AB Light“ man parašė, kad pasiruošė filmavimui ir pakvietė atvykti. Atvažiavau. Bažnyčia tuščia ir buvo toks vau prieš Kalėdas. Aš Arvydo darbus stebiu jau kurį laiką. Pažintis prasidėjo festivalyje „Mėnuo Juodaragis“, vienas pokalbis sekė kitą – ir gimė vaizdo klipas.

– Papasakok, kaip gimsta vizualiųjų ir netradicinių vaizdo klipų idėjos?

–  Skirtingai. Kartais rašai muziką, įsivaizduoji kažkokį abstraktą ir galvoji, kad tai gali pasiteisinti. Kartais būna 180 laipsnių kitaip, kai pradedi nuo vizualo ir galvoji, kokia garsinė išraiška jam tiktų arba kaip tą vaizdą retransliuoti, iliustruoti garsu. Aš mėtau tą monetą ir savęs neblokuoju. Rašydamas „Data Sapiens“ stengiausi vizualiųjų dalykų griebtis tik kaip paskutinio šiaudo. Norėjau turėti kuo mažiau inspiracijų iš šono, bet buvo vienas momentas, kai reikėjo kažkuo smegenis truputį atgaivinti, ir pradėjau vartyti didžiųjų tapytojų albumus. Žiūrėjau ne į mizanscenas, o labiau kreipiau dėmesį į detales – kur yra kažkoks krentantis šešėlis ar koks kitas akcentas. Tai atpalaidavo ir gimė keletas naujų idėjų, kurias įgyvendinau.

– Iš ten – ir „Deus“ vaizdo klipo idėja... (šypsosi)

– Tai buvo viena tų idėjų, apie kurią pagalvojau – čia gali būti visai gerai... (šypsosi)

– Ką dar esi suplanavęs? Gal dar vienas vaizdo klipas laukia?

–  Su šiuo albumu, tai yra jo vizualine dalimi, dar nebaigiau. Kol kas pasakysiu tik tiek, kad dar laukia keletas labai įdomių dalykų. Na, man jie yra įdomūs, tikėkimės, kad ir klausytojams / žiūrovams. Turiu tokią viltį (šypsosi).

–  Pataisyk, jei klystu, bet man atrodo, kad kūriniuose suteiki daug laisvės klausytojui kūrinį išjausti ir interpretuoti. Tau tai svarbu?

–  Aš labai gerbiu savo klausytojo kūrybingumą ir dėl to šiek tiek vengiu pasakoti, kad reiškia tai  ir tai, nes tada tu papasakoji viską. Man žymiai įdomiau, kai klausytojas pats susikuria viziją. Manau, čia individualu, bet aš stengiuosi klausytojui palikti kuo daugiau laisvės. Kaip jis nori, taip tegul interpretuoja. Jeigu tai jį kažkur nuneša, aš tik endorsinu. Norėčiau kuo mažiau pasakoti to backgroundo, kad kaip tik klausytojas kuo daugiau mąstytų ir man labai įdomu šiuos dalykus iš šalies išgirsti. Kartais net nepagalvoji, kad galima į tokį kontekstą įvilkti. Kartais būna įdomu klausytis kitų žmonių vizijų ir istorijų.