Bendrovė pabrėžia, kad 2024 m. vasaros sezono reguliarių skrydžių sąrašas dar nėra galutinis ir gali pildytis.

Nurodoma, kad į Pizos miestą nuo šių metų kovo 31 d. skraidins „Ryanair“ iš Kauno oro uosto. Nuo kovo 31 d. skrydžius į Berlyną iš Kauno vykdys oro linijų bendrovė „Ryanair“.

Tuo metu Krokuvą iš Vilniaus bus galima pasiekti nuo gegužės 3 d. su „airBaltic“. Amsterdamas bus pasiekiamas iš Palangos oro uosto nuo gegužės 29 d. su „airBaltic“ skrydžiais, o nuo birželio 1 d. Zadarą su Kaunu sujungs „Ryanair“ skrydžiai.

„Mes jums pristatysime jau greitai, kitų metų pradžioje, bet faktas, kad su šiomis statybomis (atvykimo terminalo – BNS) Vilniaus oro uosto statybos nesibaigs ir dar tų statybų tikrai bus gerokai daugiau“, – pirmadienį Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė M. Skuodis.

„Kol kas negaliu atsakyti į šį klausimą (ar senasis atvykimo terminalas bus nugriautas – BNS), bet tikėtina, kad tas pastatas gali būti išfunkcintas ir nebenaudojamas oro uostų reikmėms“, – teigė ministras.

Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus sakė, kad senasis atvykimo terminalas jau nebėra tinkamas.

„Mes kaip oro uosto operatoriai labiausiai norėtume, kad ta terminalo dalis, – ji neatitinka oro uosto poreikių, mūsų darbuotojų poreikių, tai ieškom variantų, kaip tą funkciją būtų galima pakeisti“, – pirmadienį sakė S. Bartkus.

Anot M. Skuodžio, jau 2024 metais Lietuvos oro uostai skelbs viso Vilniaus oro uosto architektūrinį konkursą.

„Ko aš norėčiau ir ką mes esame sutarę su oro uostu, tai kad kitais metais bus skelbiamas tarptautinis architektūrinis konkursas, kur tikrai geriausi architektai galės pasiūlyti, kaip visas Vilniaus oro uostas gali atrodyti“, – sakė ministras.

S. Bartkus rugsėjį interviu BNS sakė, kad augant keleivių srautui atvykimo terminalas nebetenkina šiandieninių poreikių, tačiau paveldosaugininkams neleidžiant jo griauti galėtų būti statomas naujas terminalas – jis galėtų atsirasti per penkerius metus.

Anot S. Bartkaus, senajame pastate galėtų įsikurti prekyvietės, kavinės, aviacijos muziejus, erdvės kūrybai, konferencijoms.

M. Skuodis dar 2021 metais yra sakęs, kad atvykimo terminalas neatitinka šiandienos poreikių, todėl turėtų būti griaunamas ir statomas naujas. Anot jo, pastato rekonstrukcija būtų dukart brangesnė nei naujo statyba.

Tačiau pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl Kultūros paveldo departamentas nematė argumentų, kodėl jis galėtų būti nevertingas ir išbrauktas iš saugomų objektų sąrašo.

Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas pastatytas 1954 metais, 1984 metais jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o nuo 1993 metų pastatas naudojamas tik kaip atvykimo terminalas.

„Ryanair“ skaitmeninių technologijų ir rinkodaros direktorius Dara Brady (Dara Breidis) teigia, kad sezono metu naujomis kryptis galės keliauti 1,7 mln. keleivių.

„Pagal jį mūsų Lietuvos keleiviams bus siūloma daugiau nei 1,7 mln. vietų daugybe krypčių“, – bendrovės pranešime teigia D. Brady.

Iš Vilniaus oro uosto „Ryanair“ nuo kovo vidurio skraidins į Dubliną (Airija) ir Bilundą (Danija), nuo balandžio – į Atėnus (Graikija), o nuo birželio – į Korfu (Graikija) ir Varną (Bulgarija).

Iš Kauno kovo viduryje bendrovės lėktuvai pradės skraidyti į Geteborgą (Švedija) ir Madridą (Ispanija), nuo kovo pabaigos – į Briuselį (Belgija), o gegužės pradžioje – į Kelną (Vokietija), Riminį, Barį ir Neapolį (Italija), Rodą (Graikija) ir Maljorką (Ispanija).

Tuo metu į Palangą nuo kovo 20-osios sugrįš reguliarūs skrydžiai į Dubliną.

Bendrovė iš Lietuvos oro uosto siūlo 49 skrydžių kryptis.

Iš Vilniaus oro uosto – dar platesnis skrydžių pasirinkimas

Šiemet iš Vilniaus oro uosto startuoja tiesioginiai skrydžiai į du įspūdingus Kroatijos miestus – Dubrovniką ir Rijeką.

Kroatijos perlu dažnai tituluojamas Dubrovnikas bus pasiekiamas nuo gegužės 2 dienos. Skrydžių bendrovė „airBaltic“ keleivius skraidins dusyk per savaitę: antradieniais ir šeštadieniais. Gynybinėmis sienomis juosiamas viduramžių miestas garsėja įspūdingomis bažnyčiomis, vienuolynais, o pastaraisiais metais jį nuolatos garsina ir serialo „Sostų karai“ aidas. Didelė dalis serijų buvo filmuota būtent Dubrovnike. Įsikūręs prie Adrijos jūros krantų, šiltuoju metų laiku miestas atsiskleidžia gražiausiomis savo spalvomis, todėl kasmet sulaukia didelio turistų iš viso pasaulio susidomėjimo.

Nuo gegužės 7 dienos „airBaltic“ taip pat skraidins ir į kitą Kroatijos pasididžiavimą – Rijeką. Kartą per savaitę – ketvirtadieniais – vykdomi skrydžiai leis susipažinti su viliojančiu šalies uostamiesčiu ir autentiškomis lankytinomis miesto vietovėmis.

Tos pačios oro linijos kvies skristi ir į Ciurichą – skrydžiai šia kryptimi iš Vilniaus startuoja kovo 31 dieną ir bus vykdomi dusyk per savaitę: antradieniais ir šeštadieniais. Pasigrožėti didžiausiu Šveicarijos miestu ir išmėginti jo siūlomas pramogas rekomenduojama ne tik trumpų, bet ir ilgesnių atostogų metu.

Dar viena naujiena, pasiekiama tiesiogiai iš Vilniaus – Hamburgo miestas. Nuo kovo 30 dienos „airBaltic“ šia Vokietijos kryptimi siūlys net tris savaitinius skrydžius: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Tai puiki galimybė pasimėgauti vokiškosios Venecijos versija, atrasti čia besidriekiančius parkus, aplankyti muziejus.

„Wizz Air“ oro bendrovė nuo kovo 23 d. du kartus per savaitę pradės skrydžius į tolimajame Kaukazo regione esantį Jerevaną. Keliautojai galės aplankyti istorines miesto vietas, pasigrožėti miestą supančia gamta bei išbandyti tradicinę armėnų virtuvę.

Palanga siūlys tiesioginius skrydžius į Skandinaviją

Tiems, kurie renkasi skrydžius iš Vakarų Lietuvos, Palangos oro uostas taip pat turi naujienų. Nuo šių metų aviacinio vasaros sezono pradžios keliautojų laukia tiesioginiai skrydžiai iš Palangos į Skandinavijos regioną: Stokholmo miestą Švedijoje ir Kopenhagos miestą Danijoje.

Į vieną gražiausių Europos sostinių – Stokholmą – norintieji galės skristis du kartus per savaitę: ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Čia atvykstančių visuomet laukia įspūdingas senamiestis, daugybė muziejų, pasivaikščiojimai senomis gatvelėmis ar malonus pasiplaukiojimas uostamiesčio upėmis. „Norwegian Air Shuttle“ skrydžius šia kryptimi vykdyti pradės balandžio 2 dieną.

Gražuolę Danijos sostinę – Kopenhagą – aplankyti taip pat bus siūloma dusyk per savaitę: antradieniais ir šeštadieniais. Čia keliautojus jau daugybę metų žavi miestą užvaldžiusi dviračių filosofija, stūksantys seni rąstiniai nameliai, vingiuojantys upių kanalai, kultūrinių vietų ir architektūrinių paminklų gausa. Šį uostamiestį SAS arba „Norwegian Air Shuttle“ oro linijomis aplankyti bus galima nuo kovo 31 dienos.

Šiltuoju laiku tiesioginiai „Ryanair“ skrydžiai iš Palangos bus vykdomi ir į Dublino miestą. Į tautiečių pamėgtą Airijos sostinę keliauti bus galima 3 kartus per savaitę nuo kovo 31 dienos.

Iš Kauno bus galima pasiekti Oslą ir Zadarą

Kaip ir kiti šalies oro vartai, Kauno oro uostas aviacinio vasaros sezono metu taip pat atveria naujas galimybes keliaujantiems. Tarp būsimų krypčių – Norvegijos sostinė Oslas ir Zadaro kurortas Kroatijoje.

Į Zadarą skrydžius oro linijų bendrovė „Ryanair“ pradeda vykdyti nuo gegužės 3 dienos, kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį. Turistus šis miestas vilioja kaip viską viename talpinanti tobulo poilsio stotelė: čia driekiasi puikios jūros pakrantės, stebina istorinis, bet kartu ir modernus senamiestis, vilioja daugybė puikių maitinimo ir pasilinksminimo vietų.

Trumpiems savaitgalio pabėgimams, o gal ir ilgesnėms atostogoms puikiai tiks ir dar viena Kauno oro uosto siūloma naujiena – skrydis į Oslą. Bene mažiausia Europos sostinė iš visų pusių yra apsupta laukinės gamtos, todėl galėsite mėgautis ne tik poilsiu, bet ir įspūdingais žygiais. Osle taip pat verta pamatyti Akershuso pilį, aplankyti Norvegijos liaudies muziejų, Vigelando parką ar rotušę. Šiltuoju metų laiku įspūdį neabejotinai paliks pasiplaukiojimas laivu. „Norwegiant Air Shuttle“ į Oslą trečiadieniais ir šeštadieniais skraidinti pradės nuo balandžio 1 dienos.

Planuojama į Kelno Bonos oro uostą iš Kauno skrydžius vykdyti trečiadieniais ir šeštadieniais. Į Niurnbergo oro uostą – antradieniais ir šeštadieniais.

„Vokietija yra antra pagal populiarumą šalis, į kurią skrenda daugiausiai keleivių iš Lietuvos, taip pat turistų skaičius iš Vokietijos yra vienas didžiausių šalyje. Negana to, stebima, kad Vokietijos įmonės ir verslininkai Lietuvoje vis dažniau atranda palankią aplinką investicijoms“, – sakė Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

A. Stikliūnas teigia, kad prašymų pasiūlyti daugiau patogių skrydžių į Vokietiją sulaukiama ir iš Kauno miesto savivaldybės, verslo plėtros bei turizmo organizacijų, tad nustatant naujas kryptis atsižvelgta ir į jos teiktus prašymus.

Nemažą įtaką šių krypčių atsiradimui, anot Kauno oro uosto vadovo Karolio Matulaičio, turėjo praėjusiais metais Kauno LEZ veiklą pradėjusi Vokietijos gigantė „Hella“. Taip pat šį rudenį visu pajėgumu turėtų startuoti įmonės „Continental“ veikla.

„Automobilių elektronikos pramonės milžinės kartu sudėjus Kaune įdarbins daugiau kaip 1500 darbuotojų, kurių dalis atvyksta ir iš užsienio. Spartus keliautojų skaičiaus augimas ir investicijų šalyje skatinimas yra esminės priežastys, dėl kurių mes stipriname tiltus tarp Lietuvos ir Vokietijos“, – pažymėjo K. Matulaitis.

Iki šiol iš Kauno oro uosto į Kelną vykdė skrydžius tik krovininiaiai orlaiviai, skrydžiai buvo vykdomi tarptautinės logistikos bendrovės UPS užsakymu.

Beje, Vokietija – šalis, į kurią skrydžių pastaruoju metu pageidavo ir Vakarų Lietuvos verslininkai, Klaipėdos regiono savivaldybių asociacija bei turizmo organizacijos, tad po bendrų derybų nuo balandžio iš Palangos oro vartų į Dortmundą keleivius du kartus per savaitę skraidina „Wizz Air“ oro bendrovė.

Iš Vilniaus į Vokietiją  skrydžius vykdo „Lufthansa“, „airBaltic“, „Ryanair“ ir „Wizz Air“ oro bendrovės bei siūlo keliones iš viso į šešis skirtingus šios šalies miestus.

Iš visų trijų Lietuvos oro uostų šiuo metu keleiviai gali vykti 94 kryptimis, iš jų – daugiau nei 20 krypčių yra tiesioginiai skrydžiai į kitų šalių sostines. 

Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas tikisi, kad po itin sėkmingo vasaros sezono, kuomet aptarnauta 4 mln. keleivių, augimo tendencijos išsilaikys ir žiemos sezono metu. Anot jo, didžiausią impulsą augimui turėtų suteikti naujos skrydžių kryptys.

„Šių metų žiemos sezonas išskirtinis tuo, kad pristatome tiek naujas kryptis, tiek naujas šalis. Pavyzdžiui, iš Vilniaus oro uosto bus galima tiesiogiai nuvykti į Jordanijos sostinę Amaną. Iš Vilniaus taip pat atsiras nauja kryptis į Lvovą“, – pranešime spaudai teigė A. Stikliūnas.

Į Lvovą skraidins oro bendrovė „Wizz Air“, „Ryanair“ pasiūlys skrydžius iš Vilniaus į Kijevą ir Tel Avivą, abi jos taip pat skraidins į Amaną ir Trevizą (Italija).

Bendrovė „Air Baltic“ į Amsterdamą, Miuncheną, Berlyną ir Paryžių skraidins didesniais orlaiviais, o  „Norwegian Air“ pasiūlys daugiau skrydžių į Stokholmą.

Žemos sezoną Lietuvos oro uostai keliautojams pasiūlys iš viso 66 kryptis: iš Vilniaus – 55, iš Kauno – 19, iš Palangos – 5.

Trys oro uostai pernai aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių.

Nuo spalio pabaigos bendrovė skraidins į tris Italijos miestus – Milaną, Veneciją, Boloniją, taip pat į Izraelio miestą Tel Avivą.

Bilietais į Italiją jau prekiaujama, skrydžių į Tel Avivą pradžios data dar nežinoma.

Iš Vilniaus bendrovė skraidins į Veneciją. Iš Kauno – į Boloniją, Milaną ir Tel Avivą.

Daugiau informacijos rasite ryanair.com.

Lėktuvais iš Lietuvos tiesiogiai iš viso bus galima pasiekti 65 oro uostus 26 šalyse.

Vilniaus oro uoste – keturios naujos žiemos skrydžių sezono kryptys: į Vokietijos miestus Niurnbergą ir Kelną, Agadirą Maroke ir Gdanską Lenkijoje.

Nuo gruodžio vidurio skrydžiai bus tęsiami į žiemos sporto entuziastų pamėgtą Grenoblį Prancūzijos Alpėse. Du nauji žiemos maršrutai ir Kauno oro uoste – keleiviai bus skraidinami  į Neapolį Italijoje ir Alikantę Ispanijoje. Taip pat žiemą iš Kauno tiesiogiai bus galima pasiekti ir Izraelį.

Užsakomuosius skrydžius siūlančios oro bendrovės taip pat skris į Lioną, Šarm el Šeichą, Hurgadą, Dubajų, Tenerifę, dažniau skraidys į Fuerteventurą ir Lanzarotę.

Tokius maršrutus pasiūlysiantiems oro vežėjams bus suteikta iki 200 tūkst. Eur dydžio finansinė parama iš Maršrutų plėtros fondo. Paraiškas oro bendrovės kviečiamos teikti iki šių metų spalio 27 dienos.

Kaip pasakoja Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas, valstybės parama naujiems skrydžių maršrutams gerina susisiekimą su mūsų šaliai svarbiais pasaulio miestais ir tokiu būdu ne tik atveria naujas galimybes turistams ir verslininkams, bet ir suteikia impulsą ekonomikai augti.

„Atsižvelgiant į tai, kokių naujų skrydžių krypčių atsiradimas arba esamų dažnių padidinimas šiuo metu reikalingiausias, ir buvo sudarytas pageidautinų remiamų maršrutų sąrašas. Tai yra pradinis siūlomų krypčių sąrašas su jau susiformavusiais keleivių srautais arba augančia paklausa. Aviakompanijoms pasiūlius naujas sąraše nesančias kryptis, būtų remiamos ir jos“, - kalbėjo G. Almantas.

Paskelbtame kvietime oro bendrovės iš Vilniaus oro uosto kviečiamos vykdyti skrydžius į Tokiją, Lisaboną, Kairą, Almatą, Krokuvą, Tbilisį, Astaną, Prahą, Atėnus, Šardžą, Niujorką bei kitus didmiesčius. Platus yra ir iš Kauno oro uosto siūlomų maršrutų spektras – Salonikai, Varšuva, Zadaras, Minskas, Frankfurtas, Niujorkas, Pekinas, Maskva, Štutgartas, Oslas, Čikaga ir kita. Taip pat paramos galės sulaukti skrydžius iš Palangos į Bilundo, Dublino, Diuseldorfo, Hamburgo ar Helsinkio oro uostus pasiūlysiančios bendrovės.

Tiesa, parama laukia ir ne tik naujus maršrutus vykdysiančių, bet ir papildomus skrydžių dažnius esamais maršrutais organizuosiančių vežėjų. Iš Vilniaus oro uosto siekiama turėti papildomus skrydžius į Barseloną, Amsterdamą, Kopenhagą, Maskvą, Paryžių, Romą, Sankt Peterburgą, Briuselį, Tel Avivą, Londoną, Vieną, Madridą, Berlyną ir Milaną.

„Ilgiausiai parama vienam oro vežėjui gali būti teikiama trejus metus, per šį laikotarpį jos vertė negali viršyti 200 tūkst. Eur. Didesnių paramos sumų skyrimas oro bendrovėms yra negalimas dėl teisės aktuose nustatytų ribojimų. Gautą paramą vežėjai galės skirti įsikūrimo oro uoste išlaidoms padengti, taip pat naujojo maršruto reklamai ir rinkodarai. Suteikti didesnę ar ryškesnį efektą turinčią paramą aviakompanijoms griežtai riboja Europos Sąjungos reglamentavimas“, - teigė G. Almantas, pabrėžęs, jog pagalba minėtiems naujiems maršrutams bus teikiama, jeigu bus laikomasi kelių nustatytų sąlygų.

Skrydžiai naujuoju maršrutu turės būti vykdomi ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir pradėti ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 31 d. Prekyba šių skrydžių bilietais privalo būti pradėta ne vėliau kaip lapkričio 6 d., o maršrutas negali būti vykdomas trumpiau nei 3 mėnesius nuo pirmojo skrydžio.

„Nors šiemet naujų maršrutų pritraukimo procesas sulėtėjo dėl Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, aktyvus bendradarbiavimas ir darbas su aviakompanijomis vyksta nuolatos. Oro bendroves ateiti į mūsų rinką ypač motyvuoja Lietuvoje sparčiau nei visoje aviacijos rinkoje augantys keleivių srautai. Dėl to iš jų tikimės sulaukti malonių naujienų jau artimiausiu metu“, - įsitikinęs G. Almantas, kuris pažymėjo, kad jau šių metų rudenį ir žiemą Vilniaus oro uostas keliautojams pasiūlys dar kelias naujas skrydžių kryptis.

Šiemet skrydžių iš Lietuvos oro uostų geografija išsiplėtė – iš Vilniaus oro uosto pradėjo kilti lėktuvai į Grenoblį, Geteborgą, Miuncheną, taip pat čia sugrįžo skrydžiai į Sankt Peterburgą ir Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, iš Kauno atsirado skrydžiai į Neapolį, o iš Palangos – į Glazgą bei Sankt Peterburgą.

Jau rugsėjo mėnesį bus sustiprintas Vilniaus susisiekimas su Varšuva – šiuo maršrutu pradės skraidyti aviakompanija „Wizz Air“, o nuo žiemos sezono iš sostinės oro uosto startuos „Ryanair“ skrydžiai į Niurnbergą ir Kelną.