Primins pokalbį su žmogumi

Prieš prasidedant šiems metams daugelis specialistų prognozavo dirbtinio intelekto šuolį. Pasak „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro skaitmenizavimo ekspertės Dianos Gold, metams baigiantis matyti, kad jie neklydo. Toliau sparčiai tobulėjo populiarusis dirbtinio intelekto įrankis „Chat GPT“, „Google“ pristatė savo versiją pavadinimu „Bard“, „Microsoft“ pristatė „Copilot“, o kitos didžiosios įmonės taip pat įsitraukė į dirbtinio intelekto lenktynes.

„Lūkesčius tikrai pateisino, o galbūt net ir viršijo „Apple“ virtualios realybės akiniai „Apple Vision Pro“, kuriems apžvalgininkai negailėjo geriausių iki šiol sukurtų virtualiosios realybės akinių epiteto. O buvusių „Apple“ darbuotojų įkurtas startuolis „Humane“ šiemet pristatė prie rūbų segamą prietaisą „AI Pin“, kuris bus valdomas balsu, gebės mus akimirksniu suvesti su „ChatGPT“ ir perimti pagrindines išmaniojo telefono funkcijas“, – pasakoja D. Gold.

Nors tyrimų bendrovė „CCS Insights“ prognozuoja, kad po karštų 2023-iųjų DI lūkesčiai tarsi nusės į realybę, nėra abejonių, kad kitąmet į DI lenktynes įsitrauks dar daugiau naujų žaidėjų ir kad naujovių tikrai bus.

„Kitąmet pamatysime ir „ChatGPT“ penktos versijos pristatymą ir galėsime įvertinti šios programos padarytą pažangą. „ChatGPT“ kūrėja „Open AI“ teigia, kad po atnaujinimo bendravimas su DI sistema jau primins pokalbį su žmogumi, o ne su kompiuteriu“, – sako D. Gold.

Virtualiosios realybės rinkoje taip pat netrūks naujienų. „Apple“ pradės prekybą savo virtualiosios realybės akiniais, sujudimo tikimasi sulaukti ir iš kitų rinkos žaidėjų. Tobulėjančios virtualiosios ir papildytos realybės technologijos taip pat sustiprins ir metavisatos – virtualiojo pasaulio kūrimą. Be to, kitąmet daugiau dėmesio gali sulaukti ir decentralizuoto interneto (angl. web3) bei blokų grandinės technologijos“, – dalijasi skaitmenizavimo ekspertė.

„Tiesa, šįmet gerokai į priekį pažengė ir 5G technologijos. Kasmetinio „Ericsson“ tyrimo duomenimis, daugiau nei puse milijardo vartotojų šiemet pasipildžiusi pasaulinė 5G šeima viršijo visus analitikų lūkesčius, o kartu su ja augo ir „Wi-Fi 6“ bei daiktų interneto įrenginių naudojamo LPWA technologijų populiarumas“, – priduria D. Gold.

Tendencija: D. Gold pastebi, jog suvokimas, kad dėl DI plėtros ribos tarp tikro ir netikro labai išsitrynė, o žmonija galbūt gyvena naujo technologinio perversmo priešaušryje, skatina visuomenę ieškoti tikrumo ir autentikos. / „Telia“ nuotr.

Fotografija, interjeras, mokslas

Technologijų pasaulio asas, „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis vis dėlto įsitikinęs, kad būtent į dirbtinį intelektą žmonijos dėmesys bus  koncentruotas ir kitais metais.

„ChatGPT“ nemažai daliai žmonių jau tapo visiškai įprastu informacijos paieškos šaltiniu. Jau yra nemažai žmonių, kurie vietoje „Google“ paieškos pradėjo rašyti klausimus „ChatGPT“. Buvo spėjama, kad 2023 m. atsiras ir daugiau dirbtinio intelekto panaudojimo bei kitų įrankių – taip ir nutiko. Ir tai yra vieną didžiausių potencialų ateityje turinti technologijų vystymosi kryptis“, – neabejoja A. Archangelskis.

Anot jo, inovacijos vystosi visose srityse, tačiau tai, kad sukuriamas 20 proc. greitesnis kompiuteris ar 15 proc. ilgiau neišsikraunanti baterija, žmonijos jau nebestebina, nors, siekdami šių tikslų, inžinieriai iš tiesų įdeda daug pastangų.

„Merriam-Webster“ žodynas metų žodžiu išrinko žodį autentiškas. Šis terminas sako, kad tikrumas yra tai, apie ką galvojame, rašome, ko siekiame ir ką vertiname labiau, nei bet kada anksčiau.

„Dirbtinis intelektas ir jo pritaikymo galimybės vis dar yra naũja ir kartais su netikėtomis galimybėmis, todėl paprastiems vartotojams, tokiems kaip mes, lengva suprasti skirtumą. Tiesa, jau ne vienus metus dirbtinis intelektas naudojamas įvairių paslaugų tiekėjų paslaugose ar telefone. Jau toli gražu ne vienus metus dirbtinis intelektas automatiškai pagražina išmaniuoju telefonu atliktas nuotraukas. Pavyzdžiui, atpažįsta dangų ir jį padaro mėlynesnį, o žolę – dar žalesnę, – sako A. Archangelskis. – Per pastarus metus įvyko didelis lūžis, kiek DI mums gali padėti ir kur galime tai pritaikyti. Tiesa, pritaikomumas ir pajėgumas gerai atlikti užduotis ir jo panaudojimo sritys vis dar sparčiai auga.“

Pavyzdžiui, jau dabar „WOMBO.AI“ programėlė telefone leidžia panaudoti pažįstamo žmogaus nuotrauką ir padaryti, kad atrodytų, lyg tas žmogus dainuotų kokią nors dainą. Taip pat daugumoje naujesnių telefonų galima ištrinti atskirus nepageidaujamus objektus iš nuotraukos vos keliais paspaudimais.

Yra technologijų, kurios pasiekiamos jau šiandien, tačiau nėra paprastai perprantamos kiekvienam žmogui, nes gali reikalauti tam tikrų įgūdžių ar specialių programų. „Tikėtina, kad jau netolimoje ateityje, pasitelkę DI, žmonės šias užduotis galės atlikti lengviau, greičiau ir paprasčiau, pavyzdžiui, sudėtingus „Excel“ programos skaičiavimus su formulėmis atlikti tiesiog paprašius dirbtinio intelekto tai padaryti“, – sako A. Archangelskis.

Jis prognozuoja, kad DI bus vis labiau integruotas į įvairius fotografijos praplėtimo, net ir senų nuotraukų kokybės patobulinimo, žmogaus balso atkartojimo įrankius. „Dirbtinis intelektas pasitarnaus ir interjero planavimo procesuose. Jau įmanoma nufotografuoti savo neįrengtą kambarį ir paprašyti, kad dirbtinis intelektas jį užpildytų baldais ir daiktais pagal jūsų nurodyta stilių“, – sako A. Archangelskis.

D. Gold taip pat teigia, kad kitąmet dirbtiniu intelektu paremtos sistemos dar labiau tobulės: „Į dirbtinio intelekto lenktynes įsitraukė visas būrys IT milžinių, įskaitant „Google“, „Microsoft“, „Amazon“, IBM ir daugelį kitų. 2024 m. dar labiau populiarės dirbtinio intelekto taikymas konkrečiose nišose – moksle, pavyzdžiui, vaistų paieškoje, finansuose, kibernetinio saugumo srityje.“

Šansas: A. Archangelskis numato, kad tarp atgimstančių produktų kitąmet didesnės sėkmės gali sulaukti prieš kelis dešimtmečius buvę itin populiarūs nešiojamieji žaidimų kompiuteriai. / „Bitė Lietuva“ nuotr.

Neišsipildžiusios viltys

Naujieji Metai kartu paprastai atsineša daug naujų vilčių ir prognozių, tačiau ne visos jos išsipildo. A. Archangelskis žvilgteli į praėjusiais metais vyravusias technologijų pasaulio prognozes ir teigia, kad iš tiesų ne visos jos pasitvirtino.

„Pavyzdžiui, 2022 metais daug vilčių buvo dedama į NFT (unikalius ir nepakeičiamus duomenų vienetus, kurie laikomi blokų grandinėje). Tai yra virtualūs daiktai, dažnu atveju – įvairūs meno kūriniai, kuriuos gali įsigyti už realius pinigus. Kai kurie NFT buvo parduoti už penkiaženkles ar dar didesnes sumas, tačiau antrąjį 2022 m. pusmetį jų prekyba pradėjo drastiškai mažėti – lyginant su 2022 m. pradžia, sandorių kiekis nukrito daugiau nei 97 proc. Regis, dar nesame pasiruošę perkelti meno į virtualųjį pasaulį“, – išvadą daro technologijų ekspertas.

Išmaniųjų telefonų pasaulyje 2023 m. buvo tikėtasi telefonų su lanksčiaisiais ekranais proveržio. Kaip šios srities žinovas, A. Archangelskis akcentuoja, kad telefonai su lanksčiaisiais ekranais iš tikrųjų yra didelė pažanga ir jie sparčiai tobulėja, didėja modelių pasirinkimo galimybės.

„Vienas populiariausių Lietuvoje – „Samsung Galaxy Fold5“, kuris užvertus atrodo kaip įprastas telefonas, o atvertus tampa planšetinio kompiuterio dydžio. Arba „Samsung Galaxy Flip5“, kuris atrodo įprasto dydžio, tačiau užvertus tampa itin kompaktiškas ir lengvai telpa į bet kurią kišenę ar nedidelę rankinę, – pasakoja jis. – Visgi tokie modeliai dar nepakeitė įprastų telefonų ir dažniau yra inovatorių arba technologijų ir išskirtinių galimybių ieškančių žmonių telefonai. Kadangi didžiausios inovacijos vyksta būtent tokiuose telefonuose su lanksčiaisiais ekranais, tikėtina, kad lūžis įvyks jau greitu metu, galbūt net 2024 m.“

Nostalgija ir autentikos paieškos

Tik pasirodžius mobiliesiems telefonams su lanksčiaisiais ekranais, Vakarų rinkų žiniasklaida neslėpė susižavėjimo šiek tiek nostalgiškais, tam tikra prasme tarsi į dešimtą dešimtmetį nukeliančiais įrenginiais.

„Nostalgijos dvelksmas, kai norėdamas pabaigti skambutį gali tiesiog užversti telefoną, prideda papildomo šarmo. Ar galima vadinti lanksčiuosius telefonus atgimusiais įrenginiais? Manyčiau, ne visai. Tai nauji įrenginiai su naujomis galimybėmis, pritaikymu ir tik keli elementai primena senuosius įrenginius“, – teigia A. Archangelskis.

Inovacijos vystosi visose srityse, tačiau tai, kad sukuriamas 20 proc. greitesnis kompiuteris ar 15 proc. ilgiau neišsikraunanti baterija, žmonijos jau nebestebina, nors, siekdami šių tikslų, inžinieriai iš tiesų įdeda daug pastangų.

„Dar vienas atgimstančių produktų pavyzdys galėtų būti nešiojamieji žaidimų kompiuteriai. Tokia produktų kategorija jau prieš kurį laiką gyvavo, tik turėjo daug apribojimų dėl patogumo naudotis. Pavyzdžiui, anksčiau buvo populiarios nešiojamos žaidimų konsolės „PlayStation Portable“ bei „Nintendo DS“. Tai buvo beveik prieš 20 metų ir dabartinės technologijos vėl leido sugrįžti tokio tipo įrenginiams, išsprendžiant buvusias problemas, kurios ir atvedė prie tokių įrenginių populiarumo sumažėjimo ar net beveik išnykimo“, – tęsia ekspertas.

2022 m. pasirodęs žaidimų kompiuteris „Steam Deck“ sukėlė spėjimų bangą, kad 2023-iaisiais tokio tipo žaidimų kompiuteriai taps itin populiarūs. Šių kompiuterių rinka iš tiesų buvo aktyvi. „2023 m. kompanija „Valve“ pristatė atnaujintą šio kompiuterio versiją „Steam Deck OLED“, o konkurentai „Asus“ bei „Lenovo“ šiemet taip pat pristatė panašaus tipo kompiuterius. „Sony“ taip pat bando žengti į šią rinką su savo naujuoju „PlayStation Portal“ įrenginiu, tad ateityje ši rinka tik augs“, – sako A. Archangelskis.

Žmonijos istorijoje būta ir daugiau technologijų, kurios buvo primirštos ir po kurio laiko sulaukė vis didesnio populiarumo. D. Gold mini ir pastaruoju metu atgijusius momentinius fotoaparatus, juostinę fotografiją primenančias vadinamąsias skaitmeninio vintažo kameras su CCD sensoriais, populiariuosius vinilinius įrašus. „Juos dabar Lietuvoje išleidžia net pradedantys atlikėjai, – pastebi ji. – Naujos kartos vis mėgsta sugrįžti prie senų technologijų, kurias iki tol buvo matę tik filmuose ar vaikystėje. Vis dėlto nuspėti, kas atgis ir vėl taps populiaru, kol kas pasakyti sudėtinga.“

„Tačiau po kelių pastarųjų itin neramių metų žmonės atsigręžia į paprastesnius laikus, ieškodami paguodos ir pabėgimo. Suvokimas, kad dėl DI plėtros ribos tarp tikro ir netikro labai išsitrynė, o žmonija galbūt gyvena naujo technologinio perversmo priešaušryje, skatina ieškoti tikrumo ir autentikos. Tą iliustruoja ir faktas, kad pasaulinis „Merriam-Webster“ anglų kalbos žodynas metų žodžiu šiemet išrinko būtent šį žodį – autentiškas. Šis terminas sako, kad tikrumas yra tai, apie ką galvojame, rašome, ko siekiame ir ką vertiname labiau, nei bet kada anksčiau“, – pastebi D. Gold.

Grėsmė: kas dešimtas įrašas minėtame forume buvo apie mokymąsi įvykdyti kokią nors ataką. / D. Lipinskio / PA „Wire“ nuotr.

Kaip kitąmet apsisaugoti nuo DI mėgėjų sukčių?

Įsilaužimo kursai, nutekintos nuogybės ir dirbtinio intelekto pasitelkimas sukčiaujant – pasirodo, tai yra dažniausiai aptariamos temos tamsiojo interneto forumuose.

Tradiciškai besibaigiant metams pažangiausio pasaulyje VPN (virtualiojo privataus tinklo) paslaugų teikėjo „NordVPN“ ekspertai bando numatyti kibernetinio saugumo rizikas, kurios laukia kitais metais. Šįkart jie nusprendė pasukti kitu keliu ir pažvelgti į didžiausią tamsiojo interneto forumą, kad išsiaiškintų, kokios temos buvo labiausiai aptariamos šiemet.

„Kiekvienais metais stengiamės numatyti sudėtingas patyrusių įsilaužėlių atakas, kuriomis dažniausiai taikomasi į įmones arba įtakingus asmenis“, – pranešime sako „NordVPN“ technologijų vadovas Marijus Briedis.

„Šių metų požiūris padėjo mums suprasti, kad įprastus interneto vartotojus dažnai užpuola įsilaužėliai mėgėjai, kurie vis dar tobulina savo amatą. Jie taip pat gali padaryti daug žalos nieko neįtariančioms aukoms, todėl vartotojai turi būti informuoti apie jų planus“, – akcentuoja jis.

Tamsiojo interneto diskusijose dažniausiai dominavo temos apie nutekintas nuogybes iš „OnlyFans“, „Instagram“ ir kitų turinio dalijimosi platformų. „Vadinasi, kitais metais sulauksime dar daugiau atakų, kuriose bus nutekintos nuogų žmonių nuotraukos. Kitas būdas, kuriuo nusikaltėliai gali pasinaudoti, yra dirbtinis intelektas arba deepfake technologija, kuria naudojantis būtų sukurtos netikros nuogybės, siekiant apgauti pirkėjus“, – sako M. Briedis. Kad tokios nuotraukos nepatektų į interneto platybes, pirmiausia rekomenduoja susilaikyti nuo jų siuntimo per socialinius tinklus, naudotis saugiais debesijos sprendimais.

„NordVPN“ ekspertų atliktas tyrimas taip pat parodė, kad tamsiajame internete kibernetiniai įsilaužėliai mokosi, kaip naudoti dirbtinį intelektą, kad būtų galima padidinti savo darbo pajėgumus, palengvinti ir pagreitinti norimus rezultatus.

Be to, kas dešimtas įrašas minėtame forume buvo apie mokymąsi įvykdyti kokią nors ataką. Tai leidžia daryti prielaidą, kad įsilaužėliai dalijasi savo žiniomis, todėl galima prognozuoti, kad įsilaužėlių mėgėjų skaičius augs kartu su jų vykdomų atakų skaičiumi. Taigi tai kartu siunčia dar vieną žinutę: vartotojai turėtų dar rimčiau žiūrėti į savo kibernetinio saugumo žinias ir nuolat informuoti apie naujausias ištinkančias atakas.

Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad maždaug 55 proc. diskusijų buvo susijusios su nutekėjusiais klientų duomenimis, pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos kredencialais, vairuotojo pažymėjimais, adresais, e. laiškais ir kita asmeninė informacija.

Daugelis platformų, kurios rūpinasi savo vartotojų duomenų saugumu, dabar suteikia galimybę autentifikuotis biometriškai. Tačiau „NordVPN“ tyrimas parodė, kad įsilaužėliai jau išmoko apeiti kai kuriuos biometrinius autentifikavimo metodus, pavyzdžiui, patikrinimą asmenuke, kurį taiko kai kurios kriptovaliutų platformos.

Siūlo ieškoti kompromiso

Viena grupių, kuri labiausiai priešinasi vėjo jėgainių žygiui į jūras, yra žvejai. Jie sugebėjo netgi įtikinti Europos Parlamentą, kad jame būtų analizuojama situacija dėl į žvejybos plotus vis labiau besiskverbiančių vėjo jėgainių parkų.

Europos Parlamentas įspėjo apie galimą neigiamą naujų vėjo jėgainių parkų poveikį žvejybai Europos Sąjungos vandenyse. Jis paragino prieš statant vėjo jėgainių parkus atlikti daugiau tyrimų, kaip išvengti jų poveikio arba jį sušvelninti, ir imtis priemonių žvejų pragyvenimui apsaugoti.

„Siekdamos apsaugoti žuvininkystę, ES valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vietovės, kuriose bus įrengtos vėjo jėgainės jūroje, būtų toli nuo žvejybos vietų ir statomos tik tuo atveju, jei yra garantija, kad jos neturės neigiamo poveikio aplinkai, ekologijai, socialinei ekonomikai ir kultūrai“, – teigiama Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje.

Nesigirdi lietuviškų pretenzijų

Vėjo jėgainių parko statybos reikalai greitai taps aktualūs ir Lietuvos žvejams, nes didžiulis parkas planuojamas ir Lietuvos vandenyse.

„Žvejai turi būti įtraukti į sprendimų priėmimo procesą, susijusį su jūrų vėjo jėgainių statyba, kad būtų sumažintas jų galimas neigiamas poveikis. ES valstybės narės turėtų atlyginti nuostolius žvejams ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti draudimą laivams, žvejojantiems šalia jūrų vėjo jėgainių parkų“, – teigiama rezoliucijoje.

Lietuvos žvejai kol kas nekėlė ar bent viešai neskelbė kokių nors pretenzijų dėl planuojamų statyti vėjo jėgainių parkų jūroje. Kol kas ką nors daryti dar galbūt yra ir ankstoka, nes konkretūs vėjo jėgainių parko projektavimo darbai dar nepradėti.

Reikės vis daugiau plotų

Šiuo metu ES vandenyse vėjo jėgainių parkai labiausiai dygsta Šiaurės jūros pakrantėse.

Baltijos jūroje jų dar yra mažai, todėl ši problema žvejams kol kas ne tokia aktuali. Europos Komisijos skaičiavimais, 30 proc. elektros energijos 2050 m. bus pagaminama iš vėjo jėgainių jūroje.

Jų skaičius augs ne tik Šiaurės jūroje, bet ir Baltijoje.

Lietuvos pakrantėse yra numatyti 3–4 vėjo jėgainių parkų rajonai, Lenkijos pakrantėje – daugiau nei 10. Nauji vėjo jėgainių parkai statomi arba planuojami statyti ir prie Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos krantų.

Europos regiono vystymo fondas „Interreg“ yra pateikęs po tris scenarijus dėl vėjo jėgainių parkų vystymo Baltijos jūroje 2030 ir 2050 m.

2030 m. Baltijos jūros vėjo jėgainių parkuose gali būti gaminama 30–55 GW elektros energijos. Parkams įrengti reikės nuo 1500 iki 2 600 kv. km ploto. Tai bus nuo 0,4 iki 0,7 proc. viso Baltijos jūros ploto.

2050 m. prognozuojama, kad Baltijos jūros vėjo jėgainių parkuose gali būti gaminama nuo 120 iki 600 GW elektros energijos. Vėjo parkams įrengti reikės nuo 5 700 iki 27 700 kv. km ploto. Tai yra nuo 1,5 iki 7,4 proc. visos Baltijos jūros dalies ploto.

2050 m. vėjo jėgainių parkams reikės 15 kartų daugiau jūrinės erdvės nei šiandien. Tai neišvengiamai ves prie didesnės trinties tarp vėjo jėgainių parkų savininkų ir žvejų.

Susipažįsta su technologija

Šiuo metu Klaipėdoje tūrio davikliai sumontuoti į 18 pusiau požeminių konteinerių. Daviklių duomenys belaidžiu ryšiu siunčiami į valdymo kompiuterį, o programinė įranga rodo užpildymo kiekį – pažymi konteinerius atitinkama spalva, prognozuoja, kada konteineris bus pilnas.

„Labai patogus ir progresyvus įrankis. Tiksliai galime nustatyti, ar tikrai vežėjas pagal grafiką ištuštino konteinerį. Galime stebėti ir kaip greitai užpildomas konteineris. Tai vertinga informacija sudarant išvežimo grafikus, parenkant didesnio ar mažesnio dydžio talpykles, analizuojant sezoniškumo įtaką atliekų susidarymui, planuojant ar koreguojant vežėjo maršrutus“, – aiškino KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė.

Kol kas dvi skirtingus daviklius tiekiančios bendrovės uostamiesčio atliekų sistemos administratoriui leido nemokamai naudotis ir susipažinti su šia pažangia technologija. KRATC planuoja, kad Klaipėdoje pabaigus statyti naujus pusiau požeminius konteinerius juose bus instaliuojami tūrio davikliai, o naujame atliekų vežėjo kontrakte numatyta galimybė apmokėti už paslaugą pagal realų konteinerių tuštinimą, operatyviai suplanuojant maršrutus pagal daviklių duomenis.

Mažins išvežimo sąnaudas

Eksperimentiniai davikliai sumontuoti tiek uostamiesčio komunalinių, tiek išrūšiuojamų antrinių žaliavų konteineriuose. Mat dėl popieriaus ir plastiko konteinerių ištuštinimo sulaukiama daugiausia skundų.

„Pasitaiko situacijų, kad gyventojai skundžiasi perpildytu popieriaus konteineriu, o nusiuntus į vietą vežėjo mašiną paaiškėja, kad konteineris tuščias, tik jo anga užkimšta pakuote bandant per jėgą įgrūsti didžiulę kartono dėžę. Sunkiasvorė mašina važiavo, teršė orą, gadino kiemo dangas, darbuotojai beprasmiškai eikvojo laiką. O būtų pakakę pasiųsti vieną specialistą ar susisiekti su namo administratoriumi ir pašalinti kliūtį“, – pasakojo R.Šličienė.

Minėtu atveju konteinerio tūrio davikliai būtų aiškiai parodę problemą ir padėję ją išspręsti pigiausiu būdu. Specialistė pabrėžė, kad pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką antrinių žaliavų konteinerių pastatymu, priežiūra ir tuštinimu turi rūpintis gamintojų – importuotojų organizacijos. Tad daviklių įrengimas priklausytų tik nuo verslo kuruojamų organizacijų geranoriškumo. Bet, dėl tvarkos kiemuose, KRATC, kaip viso miesto atliekų sistemos administratorius, siūlys tūrio daviklius įmontuoti ir į rūšiuojamų atliekų konteinerius.

Visgi didžiausią daviklių ekologinę ir ekonominę naudą KRATC specialistai įžvelgia reguliuojant konteinerių išvežimo dažnumą.

„Apie trečdalį atliekų mokesčių kainos sudaro išvežimo paslauga. Jeigu, remiantis daviklių duomenimis, pavyktų optimizuoti vežėjų maršrutus ir sumažinti konteinerių aptarnavimo skaičių bei atsiskaityti su vežėju už faktinį konteinerių ištuštinimą, šios paslaugos sąnaudos mažėtų ir naudą pajustų visi Klaipėdos rinkliavos mokėtojai“, – teigė R.Šličienė.

Sekmadienį beveik 70 kairiųjų pažiūrų pareigūnų ir aplinkosaugininkų paragino įvesti moratoriumą 5G technologijoms, kurios bus pradėtos diegti Prancūzijoje rugsėjo pabaigoje.

5G ryšys yra laikomas proveržiu telekomunikacijoje. Naujos kartos ryšys leis gerokai padidinti perduodamų duomenų kiekį ir perdavimo spartą, o tai savo ruožtu įgalins bendroves kurti naujas autonominių automobilių, virtualios realybės, sveikatos apsaugos ir kitų sričių technologijas.

Vis dėlto, 5G technologijos susilaukė itin prieštaringų vertinimų Prancūzijos visuomenėje, o kai kurie pareigūnai paragino atidžiau ištirti 5G infrastruktūros poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Tiesa, 5G tiriantys mokslininkai neturi jokių įrodymų, kad 5G ryšys kenkia aplinkai ar žmonių sveikatai.

„Prancūzija yra inovacijų šalis. Mes numalšinsime visas klaidingas idėjas“, – Eliziejaus rūmuose Prancūzijos technologijų startuolių vadovams sakė E. Macronas.

„Girdžiu daug pakeltų balsų, kurie sako, kad sudėtingų šiuolaikinių problemų sprendimas yra sugrįžimas prie žibalinės lempos. Nemanau, kad amišų modelis gali išspręsti šiuolaikinės ekologijos problemas“, – teigė E. Macronas, turėdamas omenyje amerikiečių amišų bendruomenę, kurioje žmonės nenaudoja modernių technologijų.

Iki birželio pabaigos daugiau kaip pusės kilometro ilgio gatvės atkarpoje bus paklota nauja asfalto danga, pakeisti kelio bortai ir atnaujintas ženklinimas. Justiniškių gatvės remontui sostinės savivaldybė skyrė apie 200 tūkst. eurų.

„Pernai buvo sutvarkyta beveik 1 km ilgio Justiniškių gatvės atkarpa, nutiestas naujas dviračių takas tarp Laisvės pr. ir Rygos gatvės. Netrukus bus sutvarkyta dar viena gatvės atkarpa. Sparčiai judame jungdami dviračių takus ir atnaujindami svarbiausias jungtis mieste. Darbų metu stengiamasi sudaryti kuo mažiau nepatogumų eismo dalyviams, todėl gatvės remonto darbai vyksta ir naktimis“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Sutvarkius Justiniškių gatvę, didžiausią naudą ir patogumą iškart pajus apie 20 tūkstančių vilniečių, kasdien į miesto centrą važinėjančių iš Pašilaičių ir Justiniškių rajonų.

Atnaujinant sostinės gatves miestas visuomet ieško tvaresnių sprendimų. Šiemet tvarkant Justiniškių gatvę į pagalbą buvo pasitelkti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto specialistai, kurie pavasarį atliko išsamius gatvės dangos tyrimus. Tyrimų metu specialiais davikliais buvo įvertintas gatvės dangos storis, automobilių apkrovos ir  konstrukcijos laikomoji geba. Pasak Kelių tyrimo instituto direktoriaus Audriaus Vaitkaus, pastarąjį dešimtmetį didžiausią nerimą mums kėlė provėžuotos ir sutrūkinėjusios sostinės gatvės, kurių remontas nepašalinant visų asfalto sluoksnių buvo tik trumpalaikis sprendimas, todėl remiantis atliktų tyrimų duomenimis pasiūlytas novatoriškas šios problemos sprendimas.

Justiniškių gatvės tvarkomoje atkarpoje panaudoti stiklo pluošto asfalto armavimo tinklai bei specialius asfalto įtempius absorbuojantis sluoksnis.

„Justiniškių gatvės tvarkomoje atkarpoje panaudoti stiklo pluošto asfalto armavimo tinklai bei specialius asfalto įtempius absorbuojantis sluoksnis. Atlikti moksliniai laboratoriniai tyrimai byloja, kad šie sprendimai bus veiksmingi ir jau po  kelerių metų bus galima daryti svarias išvadas apie racionaliausią sprendinį. Šios technologijos pritaikymas kitų miesto gatvių dangų remontui gerokai sumažins išlaidas gatvių atnaujinimui ir ateityje“, – sako A. Vaitkus.

Pastaruoju metu Justiniškių rajonas sulaukė nemažai teigiamų pokyčių: buvo atnaujinta atkarpa nuo Laisvės pr. iki Šešuolių gatvės, tarp Rygos gatvės ir Laisvės prospekto nutiestas naujas apie 2 km ilgio dviračių takas, o šalia jo – šaligatvis. Justiniškėse atnaujintos viešosios erdvės esančios tarp Rygos, Taikos, Justiniškių gatvių ir  tarp Lūžių, Taikos, Rygos, Justiniškių gatvių. Skveruose buvo atnaujinta danga, sutvarkyti laiptai ir apšvietimas, pastatyti suoliukai, pasodinti želdiniai.

Vilniuje šiuo metu taip pat tvarkomos Savanorių pr., Justiniškių, Birželio 23-iosios, Čiobiškio, Dominikonų,  Dubliškių, Dzūkų, Kernavės, Linkmenų, Naugarduko,  Pylimo, Ramunių, Rudaminos,  S. Fino,  S. Šilingo, Saulėgrąžų, Skroblų, Subačiaus, Telšių gatvės ir šaligatviai.

Šiemet miesto infrastruktūros gerinimui ir miesto tvarkymui skirta dar daugiau pastangų ir apie 37 mln. eurų biudžeto ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Bus išasfaltuota apie 25 km gatvių, nutiesta ir suremontuota 34 km šaligatvių, išasfaltuota apie 15 km žvyrkelių įvairiose seniūnijose.

Londono policijos tarnyba nurodė, kad šias pažangias technologijas naudos „specifinėse vietose“ sostinėje ir kad šiomis operacijomis bus siekiama kovoti su sunkiais ir smurtiniais nusikaltimais.

Skotland Jardas pabrėžė, kad bus naudojama atskira sistema, nesusieta su kitomis, tokiomis kaip apsaugos vaizdo kameros, policininkų dėvimos kameros arba automobilių registracijos numerių skaitytuvai.

Veidų atpažinimo technologijų plėtra Britanijoje vertinama prieštaringai, nes tokia veikla iki šiol nėra reglamentuojama įstatymų.

Esame moderni policija, ir esu įsitikinęs, kad turime pareigą naudoti naujas technologijas, kad apsaugotume žmones Londone.

„Esame moderni policija, ir esu įsitikinęs, kad turime pareigą naudoti naujas technologijas, kad apsaugotume žmones Londone“, – sakoma komisaro pavaduotojo Nicko Ephgrave'o (Niko Efgreivo) pareiškime, kuriuo pristatoma ši naujovė.

„Naudojame išbandytą ir patikrintą technologiją, taip pat laikomės apgalvoto ir skaidraus požiūrio, kad pasiektume šį etapą, – pridūrė jis.

„Panaši technologija jau plačiai naudojama visoje JK – privačiajame sektoriuje“, – nurodė N. Ephgrave'as.

Viena iš Japonijos technologijų milžinės NEC sukurtos veidų atpažinimo sistemos dalių yra vaizdo kameros, nukreiptos į nedidelę konkrečiai parinktą vietą, kad skenuotų praeivių veidus, pranešė Londono policija.

Šis sistema naudos iš anksto surinktą informaciją, kad nustatytų vietas, kur yra labiausiai tikėtinas nusikaltėlių pasirodymas.

Per kiekvieną operaciją bus naudojamas „specialiai parengtas“ ieškomų asmenų nuotraukų masyvas. Į jį bus įtraukti „daugiausiai ieškomi dėl sunkių ir smurtinių nusikaltimų“ asmenys.

Šių žvalgymo operacijų vykdymo vietos bus aiškiai pažymėtos ženklais, o budintys pareigūnai dalys lankstinukus apie šią veiklą.

Tačiau kritikai perspėja, kad vis platesnis veidų atpažinimo technologijų taikymas pažeidžia pagrindines teises. Privatumo aktyvistų grupė „Big Brother Watch“ šią tendenciją vadina „epidemija“.

N. Ephgrave'as savo ruožtu tvirtino, kad Skotland Jardo „atsargus ir apsvarstytas“ šių technologijų taikymas išlaikys pusiausvyrą tarp saugumo ir privatumo poreikio.

„Visuomenė teisėtai tikisi, kad naudosime plačiai prieinamą technologiją nusikaltėliams stabdyti, – pridūrė jis. – Lygiai taip pat turiu būti įsitikinęs, kad bus įdiegti tinkami saugikliai ir bus laikomasi skaidrumo, siekiant užtikrinti, kad būtų saugomas žmonių privatumas ir žmogaus teisės.“

Susipažino su problema

Kvapų detektyvą klaipėdiečiai narplioja jau ilgiau nei metus.

Skandalas dėl smarvės kilo dar praėjusią vasarą. Tąkart ant kojų sukeltos Dumpiuose bei Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pramonine veikla užsiimančios įmonės, atsakingos valstybinės institucijos, vietos valdžia.

Dabar naujos kadencijos politikai su šia problema susipažįsta iš naujo.

Ketvirtadienį vykusio išvažiuojamojo Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio metu jo nariai apsilankė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Dumpių nuotekų valykloje ir KRATC priklausančiame Dumpių sąvartyne.

Įmonių atstovai papasakojo, kokias technologines priemones naudoja kvapams suvaldyti, aprodė teritorijas, kur vyksta gamybos procesas.

Išsamų pristatymą parengę KRATC specialistai sąvartyne ir rūšiavimo gamykloje identifikavo tris potencialius kvapų taršos šaltinius: mechaninio apdorojimo įrenginius, sandėliavimo aikštelę šalia gamyklos ir dabar naudojamą sąvartyno sekciją.

Palaidoja tik 8–10 proc. atliekų

Kaip aiškino KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius, atliekų tvarkymo schema sąvartyne yra gana paprasta – sunkiasvorės mašinos į Dumpius suvažiuoja iš visos Klaipėdos apskrities ir pasvertos keliauja į rūšiavimo gamyklą.

Čia atliekos yra iškraunamos, išrūšiuojamos ir atiduodamas perdirbti.

Atliekose yra ir grunto (žemė, žvyras), kuris išsijojamas ir naudojamas sąvartyno šlaitams formuoti ir atliekoms deponuoti.

Vizitas: naujai išrinkti tarybos nariai ir visuomenininkai domėjosi Dumpių sąvartyno veikla. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Didžioji dalis bendrovės išrūšiuojamų medžiagų dėl užterštumo nebetinka perdirbti, tačiau gali būti naudojamos energijos gamybai.

Jas į savo deginimo jėgainę išsiveža bendrovės „Fortum“ atstovai.

Į likusias sekcijas patenkančios antrinės žaliavos yra supresuojamos ir sandėliuojamos dengtoje aikštelės vietoje.

Pabrėžiama, kad sąvartyne jau penkerius metus, kol veikia atliekų deginimo jėgainė, deponuojama vis mažiau atliekų.

2017, 2018 metais sąvartyne buvo palaidota tik 8–10 proc. po rūšiavimo perdirbti netinkamų atliekų.

Tokius rodiklius Europos Sąjunga iš savo narių reikalauja pasiekti iki 2030 m.

„Iš tikrųjų mes esame nebe atliekų sąvartynas, o šlako sijojimo ir saugojimo aikštelė. Šlakas – tai statybinė medžiaga, liekanti sudeginus atliekas, ją mes naudojame šlaitams formuoti, keliams tiesti. Iš esmės sąvartyne nebėra kam smirdėti, todėl prieš penkerius metus buvo sumažintos sanitarinės zonos“, – atkreipė dėmesį A.Liubinavičius.

Anksčiau iki 500 metrų nuo Dumpių sąvartyno nebuvo leidžiama jokia komercinė veikla, statyti namų, tačiau nelikus taršos situacija pasikeitė.

Atliko išsamius tyrimus

Bendrovės atstovo išdėstytus faktus patvirtina praėjusį rugsėjį valstybinių institucijų iniciatyva atlikti kvapų taršos tyrimai.

Visuomenės sveikatos centro laboratorijoje gautais duomenimis, KRATC sąvartyno teritorijoje sukuriama taršos

kvapais koncentracija yra minimali ir, palyginti su kitomis kaimynystėje veikiančiomis įmonėmis, taršos žemėlapyje faktiškai išnyksta.

„Mūsų vidutinė tarša yra iki aštuonių vienetų, o šalia esančių bendrovių taršos koncentracija siekia beveik 950 vienetų. Tai yra oficiali laboratorijos medžiaga, kitų patikimų duomenų neturime“, – tikino A.Liubinavičius.

KRATC savo veiklos procesui Dumpiuose pasitelkia naujausias priemones, mažinančias nemalonius kvapus.

Viena jų buvo numatyta jau statant gamyklą. Tai – biofiltras, skirtas sieros vandeniliui, amoniakui ir kitiems organiniams teršalams šalinti iš oro.

Paprasčiau tariant, dideliais siurbliais pro ventiliacijos sistemas oras yra išsiurbiamas iš gamyklos ir minėti teršalai iš jo pašalinami.

Kad kvapas nepasklistų po aplinką, gamykloje įrengti nuleidžiami sandarūs vartai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tiesa, atliekų priėmimo patalpose juos nuolat uždaryti ir atidaryti, kai eilėje laukia apie 40 išsirikiavusių mašinų, būtų tiesiog neįmanoma.

Todėl vartai ryte yra pakeliami ir tik popiet, kai nelieka didelių transporto srautų, uždaromi.

Pernai iš Aplinkos ministerijos gautas nurodymas šiuo klausimu ieškoti alternatyvų.

Pasirinktas sprendimas – plastikinės užuolaidos, kurios uždengiamos tuose gamyklos sektoriuose, kur negalima užverti vartų. Oro srauto judėjimui tai gana gera kliūtis.

Šiemet įdiegta dar viena naujovė – probiotikai – kvapų šalinimas mikrobiologinėmis priemonėmis (tarša mažinama bakterijomis). Šią technologiją visame pasaulyje naudoja žemės ūkio įmonės, gyvulininkystės kompleksai, vandenvalos įmonės dumblo kvapams suvaldyti.

Probiotikais apdorojus nerūšiuotas atliekas, gauti kvapų sumažėjimo rezultatai: po dviejų parų – 14 kartų, o po aštuonių – 24 kartus.

Be to, naktį, kai nevyksta rūšiavimo procesas, gamykloje įjungiami du ozono generatoriai, kurie naikina bakterijas, grybelį, blogus kvapus ir suskaido įvairias toksines medžiagas.

Žmonės tokioje aplinkoje dirbti negali.

Įdiegė „AirBorn“ technologiją

„Pati naujausia technologija, sąvartyne pradėjusi veikti prieš dvi savaites, yra „AirBorn“ purkštuvai arba patrankos, sukuriantys vandens dulksną, dirbtinį rūką. Pasitelkę šiuos purkštuvus mes sumažiname kvapo sklaidą darbinėje aplinkoje“, – akcentavo KRATC atstovas.

Vandens dulksna su cheminiais preparatais pagerina kvapų dalelių absorbaciją iki 500 tūkst. kartų.

Bendrovės direktoriaus Šarūno Reikalo teigimu, šis produktas galėtų išspręsti ne tik Dumpių sąvartyno kvapų valdymo problemas, bet ir šalia įsikūrusių kaimyninių bendrovių.

Tačiau norą ir iniciatyvą turėtų parodyti patys įmonių atstovai.

Ketvirtadienį vykusiame susitikime dalyvavo ir į gyventojų bei politikų klausimus atsakė pats minėtos technologijos teikėjas iš Latvijos.

Vizitas: naujai išrinkti tarybos nariai ir visuomenininkai domėjosi Dumpių sąvartyno veikla. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pasinaudojo visomis priemonėmis

Visuomenė pastaruoju metu kelia klausimą, ar gali sąvartyne dvokti anksčiau palaidotos atliekos? Specialistai šias kalbas griežtai neigia.

„Mes tvarkome atliekas pagal griežtą reglamentą, kurį patvirtino ir prižiūri Aplinkos apsaugos departamentas. Atliekos, patenkančios į Dumpių sąvartyną, yra sluoksniuojamos. Dieną į sąvartyno kaupą atvežamos atliekos užpilamos gruntu ir toks „sumuštinis“ klojamas, kol sąvartynas pasiekia tam tikrą aukštį. Uždarius sekciją įrengiama dujų surinkimo sistema: išgręžiami ir įleidžiami vamzdynai ir, kad būtų galima išsiurbti pūvančias dujas iš atliekų, sukuriamas vakuumas. Jeigu sistema būtų atvira, mes siurbtume orą“, – aiškino A.Liubinavičius.

Išsiurbtos dujos uždaru vamzdynu transportuojamos į šalia esančios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ rezervuarą ir sudeginamos pagaminant elektros energijos.

Pabrėžiama, kad kasmet transportuojamų dujų kiekis sparčiai mažėja.

Tai susiję su geriau rūšiuojamomis atliekomis – preciziškiau jas atrinkus, nėra kam pūti.

Maža to, atliktas dujų sudėtinių dalių tyrimas parodė, kad jose dominuoja metanas ir anglies dvideginis, neturintys jokio kvapo.

Teigiama, kad KRATC pasinaudojo visomis įmanomomis technologinėmis, cheminėmis, mikrobiologinėmis priemonėmis ir dar šiemet pradės naudoti plovimo technologiją daliai išrūšiuotų atliekų.

Tačiau ne ką mažiau svarbi yra kvapų atsiradimo prevencija.

Sąmoningesni turėtų tapti patys gyventojai, nes labiausiai smirda ne stiklas ar popierius, o biologiškai skaidžios

atliekos. Kad būtų išvengta nemalonių kvapų, privalu išmokti geriau rūšiuoti žaliąsias atliekas.

Todėl Klaipėdos savivaldybė kartu su KRATC šiemet nupirko ir dalija gyventojams 2 tūkst. konteinerių individualių valdų gyventojams.

„Jeigu pradėsime civilizuočiau rūšiuoti maisto, žaliąsias atliekas, nebebus kam smirdėti atliekų konteineriuose“, – pridūrė bendrovės atstovas.

Pasibaigus pristatymui miesto politikai ir gyventojai kartu su KRATC specialistais apžiūrėjo gamyklą, joje vykstančius procesus bei įdiegtas naujausias technologines priemones, buvo atsakyta į žmonėms rūpimus klausimus.

Tikimasi, kad tikrieji pietinės miesto dalies teršėjai bus išaiškinti atlikus neseniai paimtų oro mėginių tyrimą ir gavus jo rezultatus.

Šiais laikais megamiestų, kuriose gyvena daugiau kaip 10 milijonų žmonių, yra kiekviename žemyne. Ką tai reiškia pasaulio ekonomikoms? Tai, kad šiuo metu maždaug 800 milijonų žmonių badauja. Nuo praėjusio amžiaus 10 dešimtmečio šie skaičiai sumažėjo beveik 216 milijonų, tačiau praėjusiais metais vėl pakilo. Ar tai tam tikras įspėjimas?

„2050-aisiais pasaulyje gyvens 10 mlrd. žmonių, tai sukels pasaulinę mitybos problemą. Vadinasi, mes, visuomenė, turime užduotį – tinkamai maitintis, prie to turi prisidėti ir maisto pramonė“, – sako Vokietijos žemės ūkio sąjungos viceprezidentas prof. dr. Michaelas Dossmannas.

Po keliolikos metų tiek, kiek maisto yra pagaminama dabar, nebeužteks. Ironiška, bet kita problema – turtėjanti visuomenė. Tokio dydžio mieste kaip Miunchenas, išmetamo maisto kiekiu būtų galima išmaitinti antrą pagal dydį Bavarijos miestą – Niurnbergą. Didžiausioje pasaulyje maisto pramonės parodoje siūlomi sprendimai.