Tarnyba pranešė, kad du neblaivūs pareigūnai darbo metu aptikti lapkričio 1-ąją VMVT Medininkų pasienio veterinarijos poste.

Darbuotojų blaivumui patikrinti iškviesta policija, vienam jų nustatytas sunkus, 2,55 promilės, girtumo laipsnis, kitam – vidutinis (1,6 promilės).

Dėl įvykio pradėtas tarnybinis patikrinimas. 

„Tokie atvejai nebus toleruojami. Dėkoju kolegoms, kurie operatyviai sureagavo, pranešė ir toliau užtikrino VMVT funkcijas Lietuvos pasienyje“, – pranešime sakė VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė. 

Tarnyba pabrėžia, kad Valstybės tarnautojų buvimas tarnybos metu neblaiviems laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, už kurį gali būti skiriama griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. 

Šiemet dėl neblaivumo darbo metu iš pareigų buvo atleistas vienas VMVT Vilniaus departamento ir vienas pasienio veterinarijos posto darbuotojas.

Praūžęs Joninių savaitgalis daliai apie save primena ir pirmadienį. Po linksmybių – ne visi sugeba sugrįžti į kasdienes vėžes.

„Šiandien, šią minutę, jau yra 110 neblaivių darbuotojų, kurie bandė atvykti į darbo vietą, – pirmadienį sakė dirbkblaivus.lt direktorius Darius Didžgalvis. Toks skaičius buvo užfiksuotas tik iki pietų. – Jeigu įmonėje yra testuojama, ateina arti 1 proc. neblaivių darbuotojų kasdien. Ką tai reiškia? Tai šiandien, pavyzdžiui, yra arti 10 tūkst. neblaivių darbuotojų Lietuvoje.“

Girčiausia savaitės diena yra pirmadienis. Mažiausiai išgėrusių darbe fiksuojama trečiadienį ir ketvirtadienį.

„Nemažai, ko gero, tiesiog neišsiblaiviusių po išeiginių“, – svarstė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorė Gražina Belian.

Dažniausiai alkoholį darbe vartoja žmonės nuo 25-erių iki 59-erių metų. Labiau linkę vyrai, tačiau į taurelę darbo vietoje nespjauna ir moterys.

„Krenta našumas. Net 15 proc. alkoholinius gėrimus vartojančių darbo vietose patys pripažino, kad krito jų darbo kokybė, krito našumas. 9 proc. pasakė, kad dėl alkoholio vartojimo aplamai neatėjo į darbą“, – skaičiavo G. Belian. Penktadalis apklaustų dirbančiųjų tikino, kad dėl neblaivaus kolegos buvo priversti dirbti daugiau.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Neblaiviausi sektoriai yra žemės ūkis, miškininkystė ir paslaugų sektorius, kuris susijęs su atliekų tvarkymu, su įvairiausiai priežiūra ir t. t.“, – teigė D. Didžgalvis.

Miškininkų asociacija sako, kad didelių problemų dėl girtų darbuotojų iki šiol pastebėjusi nebuvo. „Dažnai susitinku su miškininkais. Neteko matyti, kad būtų neblaivūs ar bent jau su kvapeliu. Aš pats esu visiškas abstinentas, patikėkite, užuosčiau, –  teigė Lietuvos miškininkų sąjungos vadovas Aidas Pivoriūnas. Jis tikina, kad sunku įvardyti, kokios priežastys miškininkus darbe galėtų versti griebtis alkoholio. – Pati žinia garbės nedaro. Turiu pastebėti, kad bendrai emocinė būklė dirbančiųjų miškuose nėra gera, ypač valstybiniame sektoriuje. Dėl labai nedidelių atlyginimų žmonės palieka darbovietes. Gal tai daro įtaką.“

Statybos iš tikrųjų padarė pačią didžiausią pažangą, lyginant su kitais sektoriais. Jeigu prieš trejus metus statybos buvo vienos iš lyderių, šiandien jos yra arti transporto sektoriaus, kuris yra pats blaiviausiais.

NTAKD taip pat tikina, kad kurią nors vieną priežastį išskirti sunku: skandinavai geria, esą, gelbėdamiesi nuo depresijos, pietų šalyse – alkoholis nuolatinis linksmybių palydovas, o Lietuviai „dėl įvairių priežasčių, ir dėl to, kad mums liūdna, ir dėl to, kad mums linksma, mes norime pritapti prie tam tikros kompanijos“.

Anksčiau daugiausia problemų dėl girtavimo darbo vietoje buvo fiksuojama statybų sektoriuje.

„Vien jau parduotuvėje atkreipkite dėmesį kartais į statybininkus, kurie pietų metu ne vien kefyrą perka“, – ragino pastebėti Lietuvos statybų profesinės sąjungos vadovė Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.

„Statybos iš tikrųjų padarė pačią didžiausią pažangą, lyginant su kitais sektoriais. Jeigu prieš trejus metus statybos buvo vienos iš lyderių, šiandien jos yra arti transporto sektoriaus, kuris yra pats blaiviausiais“, – teigė D. Didžgalvis.

Statybininkų profsąjunga tikina, kad reikalai pasitaisė įsivedus privalomą blaivumo patikrą. Didesniuose objektuose įmonės įsirengė stacionarius matuoklius, kituose blaivumas matuojamas mobiliomis priemonėmis.

„Nustačius alkoholio koncentraciją pirmąjį kartą, žmogus yra nušalinamas nuo darbo, antrąjį kartą jau gali netekti ir darbo. Atsiranda baimės faktorius“, – teigė J. Subačiūtė-Žemaitienė.

Statybininkų profsąjunga tikina, kad tokią tvarką darbuotojai sutiko be didelio entuziazmo, nors patikrinimai – tik jų pačių labui.

„Niekam nepatinka. Kaip ir mums nepatinka Kelių eismo taisyklės, sugriežtinimai kažkokie“, – sakė J. Subačiūtė-Žemaitienė.

NTAKD skaičiuoja, kad Lietuvoje bendras alkoholio vartojimas mažėjo beveik vienu litru. Vyresniam nei 15-os metų žmogui per metus Lietuvoje tenka kiek daugiau nei 11 l absoliutaus alkoholio.

„Jeigu įmonės netikrina blaivumo, tai 0,8 proc. žmonių kasdien į darbą ateina neblaivūs. (...)  Tai reiškia, kad Lietuvos masteliu kasdien yra 10 tūkstančių neblaivių darbuotojų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė įmonės „Inovatyvių procesų sprendimai“ (dirbkblaivus.lt) vadovas Darius Didžgalvis.

Anot jo, tokie duomenys užfiksuoti tada, kai įmonėse tikrinamas blaivumas pirmą kartą, prieš tai nepranešus darbuotojams.

Sistemoje dirbkblaivus.lt kasdien testuojama apie 120 tūkstančių darbuotojų. Anot D. Didžgalvio, įmonėse, kuriose blaivumas tikrinamas, 2022 metų sausio – šių metų gegužės duomenimis, neblaivių darbuotojų ateina nuo 0,1 iki 0,27 proc.

Tai reiškia, kad Lietuvos masteliu kasdien yra 10 tūkstančių neblaivių darbuotojų.

Anot jo, tikrinamose įmonėse daugiausia neblaivių žmonių dirba pirmadieniais (0,24 proc.), sekmadieniais (0,24 proc.) ir šeštadieniais (0,23 proc.). Blaiviausi žmonės būna trečiadieniais ir ketvirtadieniais – po 0,13 proc. neblaivių darbuotojų. Penktadieniais neblaivūs dirbti ateina 0,16 proc. žmonių, o antradieniais – 0,14 proc.

D. Didžgalvio nuomone, taip yra dėl to, kad pirmadienį apskritai dirba daugiau žmonių, o savaitgalį darbovietėse yra mažesnė kontrolė, mažiau priežiūros.

„Kontrolės yra daug mažiau ir tikrai mažiau darbuotojų ateina dirbti (...) tai yra žmogiška, kai kaimynas geria, žmogui daug sunkiau pasakyti „ne“, – teigė D. Didžgalvis.

Daugiausia neblaivių darbuotojų – žemės ūkio (0,21 proc.), paslaugų ir komunaliniame (0,2 proc.) sektoriuose. Taip pat daugiau darbuotojų neblaivūs dirbo prekybos (0,15 proc.), gamybos (0,14 proc.) sektoriuose.

Anot D. Didžgalvio, statybų sektoriuje per pastaruosius metus neblaivių darbuotojų dalis sumažėjo beveik dukart – dabar tokių darbuotojų ten yra 0,13 proc. (0,29 proc. prieš metus). Blaiviausias yra transporto ir logistikos sektorius – čia fiksuojama 0,11 proc. neblaivių atvejų.

„Šiuo metu galima sakyti, kad jis (statybų sektorius – BNS) yra vienas geriausių sektorių, padaręs didžiausią pažangą“, – sakė D. Didžgalvis.

Anot dirbkblaivus.lt vadovo, tokią pažangą pavyko pasiekti įvedant darbuotojų blaivumo patikrinimus, juos šviečiant, informuojant.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Gražina Belian teigė, kad anot 2021 metais atlikto departamento tyrimo, kuriame dalyvavo 551 respondentai, daugiausia į darbą neblaivūs ateina jauni suaugusieji.

„Alkoholio vartojimas darbovietėje yra labiausiai būdingas tai darbingiausiai amžiaus grupei nuo 25 iki 29 metų“, – sakė ji.

G. Belian teigimu, tokie darbuotojų veiksmai paliečia ne tik juos pačius – daro įtaką visiems aplinkiniams.

„Tas vartojimas paliečia ne tik darbdavį, ne tik šeimos narius, bet ir kolegas darbe. Apie 15 proc. asmenų nurodo, kad dirbo prasčiau, buvo sunkiau atlikti užduotis dėl alkoholio ar jų sukeltų pagirių bent kartą gyvenime, 14 proc., kad vėlavo į darbą, 9 proc., kad neatvyko į darbą, ir kas svarbu, netgi 19 proc. nurodė, kad yra tekę dirbti daugiau ar sunkiau, nes jų bendradarbis neatvyko į darbą ar dirbo prasčiau dėl alkoholio vartojimo“, – teigė G. Belian.

Anot jos, dauguma dirbančiųjų nurodo bent kartą per paskutinius 12 mėnesių yra vartoję alkoholį (90 proc.), o bent kartą per paskutines 30 dienų – 2 iš 3. Jos teigimu, alkoholis yra labiau paplitęs tarp dirbančių žmonių.

Ji taip pat teigė, kad 3 iš 4 kasdien alkoholį vartojančių darbuotojų buvo vartoję alkoholį darbe.

„Ta galimybė sumažinti (alkoholio vartojimą – BNS) glūdi ne gydymo įstaigose, bet iš tiesų už gydymo įstaigų ribų, tai yra pačios darbovietės, šeima“, – teigė G. Belian.

Anot jos, 62 proc. asmenų nurodė, kad iš visų psichoaktyvių medžiagų didžiausią dėmesį reikėtų skirti alkoholio prevencijai, tačiau dauguma asmenų taip pat nurodė, kad darbovietės nėra linkusios šiais klausimais darbuotojų konsultuoti, vykdyti profilaktinę alkoholio naudojimo prevenciją.

„Įmonės naudoja kietąsias priemones – nušalina nuo darbo, gauna papeikimą, kažkokia kita neigiama forma išreiškiamas tas darbdavio nepasitenkinimas, kad darbuotojas yra neblaivus, (...) o toms minkštosiomis priemonėmis, darbuotojų konsultavimo, pagalbos suteikimo (...) šitų priemonių taikoma žymiai mažiau“, – sakė G. Belian.

2021 metų tyrimų duomenimis, 45 proc. darboviečių atstovų teigė, kad, sprendžiant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą, jų darbovietėse buvo taikomas darbuotojų informavimas, švietimas bei mokymai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos temomis – ketvirtadaliu mažiau, nei 2014 metais, kai tokių buvo 60 proc.

„Statybų sektoriaus patirtis rodo, kuriuo keliu turėtų eiti ir kitų sektorių įmonės. Iš savo duomenų matome, kad įmonėje įvedus kasdieninę blaivumo patikrą jau po 2 mėnesių neblaivių darbuotojų skaičius sumažėja 2 kartus, o po trejų metų reguliariai taikomos procedūros – net 4–5 kartus“, – situaciją apibendrino D. Didžgalvis.

Kaip spaudos konferencijoje sakė dirbkblaivus.lt iniciatorius, bendrovės „Inovatyvių procesų sprendimai“ direktorius Darius Didžgalvis, analizė atlikta remiantis per trejus su puse metų surinkta nuasmeninta informacija iš 12 mln. atliktų blaivumo testų įvairiose šalies įmonėse.

Anot jo, įmonės renkamais duomenimis, bendras per dieną fiksuojamas neblaivių darbuotojų skaičius įmonėse nesiekia procento nuo visų besitestuojančių dirbančiųjų.

„Atrodo, skaičius 0,75 proc. per dieną nelabai didelis, bet jei jį išversime per visą Lietuvos dirbančiųjų skaičių, išeina pakankamai įspūdingi skaičiai, reiškia, kad per dieną ateina apie 10 tūkst. neblaivių darbuotojų Lietuvoje“, – sakė jis.

Problema aktuali ir moterims

Pasak  D. Didžgalvio, analizė taip pat paneigė vyraujančius stereotipus, kad girtumo darbe problema apima daugiausia statybų sektorių ir tik vyrus.

„Vyrų problema yra ženkliai didesnė šioje vietoje, bet moterys, deja, tik trečdaliu rečiau aptinkamos darbe neblaivios, nei vyrai, todėl negalima sakyti, kad ji egzistuoja tik vyrų tarpe. Jei vyrų 0,25 proc. kasdien ateina neblaivių, moterų – 0,16 proc.. Ši statistika paimta iš 600 tūkst. testų“, – spaudos konferencijoje sakė D. Didžgalvis.

Analizės autorių teigimu, įmonėse pradėjus blaivumo patikras, įprastai fiksuojama maždaug triskart daugiau neblaivių darbuotojų, nei vėliau, kai patikrinimai tampa įprasti, po dviejų mėnesių neblaivių dirbančiųjų sumažėja daugiau nei dukart, per trejus metus jų sumažėja daugiau nei keturiskart.

Iniciatyvos atstovai pastebi, kad karantino metu nemaža dalis nustojo testuoti darbuotojus ar tai ėmė daryti ne nuolat, tad problemos esą grįžo, o vasaros metu vidutiniškai neblaivių darbuotojų skaičius padidėja iki 50 procentų.

Lemia išsilavinimas, gyvenamoji vieta

D. Didžgalvis pažymi, kad neblaivumo rodikliai susiję su asmenų išsilavinimu, socialine padėtimi, ir dalies ir su gyvenamąja vieta, t.y. dažniau neblaivūs fiksuojami kaimiškų vietovių gyventojai.

Anot jo, daugiausia problemų dėl neblaivumo darbe turi apie 40-49 metų vyrai – jie, lyginant su jaunesnėmis ir vyresnėmis grupėmis, maždaug 50 proc. dažniau ateina į darbą neblaivūs.

„Kitas įdomus atradimas buvo, kad statybos sektorių pagal šiuos rodiklius yra visiškai pasivijusi gamyba (...). Kartais pajuokaujama, kad nesuprantame, kodėl žmonės tą savo stiklo tarą neša į darbo vietą, kad išmestų šiukšliadėžėse. Bet natūralu, kad jie ją atsineša ne tuščią“, – sakė D. Didžgalvis.

Mažiausiai neblaivių asmenų nustatoma Transporto sektoriuje, tai siejama ir su didesne darbuotojų atsakomybe, ir su ilgesne įmonių patirtimi tikrinant darbuotojų blaivumą.

Visi tyrimai susiveda į vieną išvadą – žalingą alkoholio vartojimo kultūrą.

Daugiausia neblaivių – pirmadieniais

Duomenis tyrinėjęs Vytauto Didžiojo universiteto emografinių tyrimų centro ir Sociologijos katedros lektorius Daumantas Stumbrys teigė, kad vertinta ir tai, kaip neblaivumas darbe susijęs su konkrečiais mėnesiais, savaitės dienomis, dienos metu, šventiniais laikotarpiais.

„Žinoma, tos dienos yra pirmadienis, po savaitgalio – vos ne dvigubai daugiau ateina neblaivių žmonių, taip pat šventinės ir pošventinės dienos – po Naujųjų metų, po Joninių dabar laukiančių, po Liepos 6-osios ir po Žolinių būna didžiausi žmonių, ateinančių neblaivių į darbą, rodikliai, jie šokteli tikrai ne dvigubai“, – sakė D. Stumbrys.

Anot jo, šiuos duomenis pagrindžia ir ankstesni mirtingumo tyrimai, rodantys, kad sekmadienį ir pirmadienį dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, miršta daugiausiai žmonių.

Mokslininkas pabrėžė, kad Lietuvos gyventojai, remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholį nurodė vartojantis kone rečiausiai, tačiau vienu metu suvartojamo alkoholio kiekis buvo didžiausias.

„Paprastai tariant, mes dirbame savaitę, o būtent savaitgalį geriame ne vieną, o galbūt kelias dienas, ateiname iki sekmadienio, pirmadienio ir ne visi sugeba išsiblaivyti. Visi tyrimai susiveda į vieną išvadą – žalingą alkoholio vartojimo kultūrą“, – pasakojo jis.

Problemų nenori matyti ir dalis darbdavių

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas pastebėjo, kad nors patikrinimų duomenys rodo mažesnį neblaivumo darbe paplitimą transporto įmonėse, pernai policija fiksavo ketvirtadalių išaugusių eismo įvykių, kuriuose dalyvavo neblaivūs vairuotojai, skaičius. 

Jis pastebėjo, kad tiesiogiai su alkoholiu susijusių ligų, psichozių, skaičius pastaraisiais metais sumažėjo apie 10 procentų ir 100 tūkst. gyventojų tenka apie 850 tokių asmenų.

R. Čiužas sako, kad departamentas pavasarį atliko savo tyrimą, kuriame dalyvavo per 550 įmonių.

„Matome, kad praktiškai 55 proc. tyrime dalyvavusių darboviečių išvis nemato poreikio vykdyti kokią nors prevencinę veiklą ar apie tai kalbėti, 25 proc. darbdavių sprendžia problemą paprastuoju būdu: turi problemą – prašau, išeik iš darbo, tai yra atleidimas. 17 proc. darbdavių sako, kad gal ne visai būtų etiška kalbėti apie prevenciją, nes žmonės gali nesuprasti to“, – sakė R. Čiužas.

Kaip skelbia Policijos departamentas, 1994, 1991, 1970 ir 1962 metais gimusiems vyrams nustatytas nuo 0,97 iki 1,87 promilių girtumas.

Jie terminalo patalpose neblaivūs aptikti apie 1.37 val. naktį ir nušalinti nuo pareigų.

Per 10 000 darbuotojų blaivumą kasdien fiksuojančią sistemą valdančios UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ (IPS) direktorius Darius Didžgalvis įmonės išplatintame pranešime žiniasklaidai teigia, kad šis rodiklis 2 kartus didesnis už vasaros dienos vidurkį arba net 4 kartus didesnis už kitų metų laikų dienos vidurkį.​

„Atkreipčiau dėmesį, kad vasarą apskritai žmonės linkę kiek labiau atsipalaiduoti – per savaitę užfiksuojama beveik dvigubai daugiau neblaivių darbuotojų – kasdien 0,27 proc. nuo testuojamų asmenų bazės, kai kitu metų laiku šis rodiklis siekia  0,15 proc. Ypač daug neblaivumo atvejų užfiksuojame pirmadienio rytais – iki 3 kartų daugiau negu kitomis savaitės dienomis. Toks buvo ir šis pirmadienis, rugpjūčio 14 d. – tądien 0,7 proc. testuojamų asmenų „įpūtė“ padidintą alkoholio koncentraciją“, – teigia D. Didžgalvis.

Ji taip pat priduria, kad nors absoliutus kasdien fiksuojamų neblaivių darbuotojų rodiklis atrodo neaukštas, tačiau padauginus jį iš savaitės, mėnesio ar metų dienų skaičiaus, gaunamas gerokai įspūdingesnis darbuotojų, kurie darbo vietoje pasirodo neblaivūs, skaičius.

D. Didžgalvis pastebi, kad įmonės, kurių gamybiniai padaliniai yra išdėstyti kaimiškuose rajonuose, dažniau susiduria su neblaivių darbuotojų problema.