Antradienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą, kad nuo vasario 24 d. 10.20 val. iki vasario 26 d. 17 val. Vilniuje, Karaliaučiaus gatvėje, daugiabučio namo laiptinėje, buvo sugadintas neįgaliojo vežimėlis.

Nuostolis – 500 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Už įstatymo projektą visi 120 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Vaida Giraitytė-Juškevičienė, pristatydama išvadas, tvirtino, kad komitetas pritarė įstatymo projektui bei lydintiesiems dokumentams bendru sutarimu.

„Šiuo įstatymo projektu bus laikinai palengvinama nepilnamečio asmens padėtis, kuriam iki pilnametystės dėl psichikos ar elgesio sutrikimų buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ar įgalioti kitą asmenį jam atstovauti. Taip pat palengvinama namuose jį slaugančio ar prižiūrinčio asmens padėtis“, – pirmadienį Seime teigė V. Giraitytė-Juškevičienė.

Šiuo įstatymo projektu bus laikinai palengvinama nepilnamečio asmens padėtis.

„Bus palengvinimas tėvams, kol jie susitvarkys ir teismas priims sprendimus dėl nuolatinio globėjo ar rūpintojo, tai toks galima sakyti laikinas statusas, kuris leis pasirūpinti šeimoje asmeniu, kuris turi negalią“, – pridūrė Darbo partijos frakcijos narė.

Įstatymo projektu siūloma papildyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, nustatant, kad tarnyba pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo, o visi su neįgaliųjų gyvenimu ir veikla susiję klausimai sprendžiami derinant ne tik su jais ir (ar) jų atstovais pagal įstatymą, bet ir su tarnybos paskirtais neįgaliųjų aprūpintojais.

Taip pat siekiama nustatyti, kad asmeniui, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, nustatomas 0 procentų darbingumo lygis.

Galiausiai projekte numatoma patikslinti asmeninio asistento sąvoką, nustatant aiškų, baigtinį asmenų, kurie negali teikti asmeninės pagalbos neįgaliajam, sąrašą, t. y. nustatyti, kad asmeninis asistentas – fizinis asmuo, teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro ūkio neįregistravęs santuokos, taip pat nėra teismo paskirtas neįgaliojo globėjas ar rūpintojas.

Įvykis užfiksuotas Kranto gatvėje trečiadienį, devintą ryto.

Cerebriniu paralyžiumi sergantis ir neįgaliojo vežimėlyje sėdintis jaunas vyras buvo laikinai paliktas be atsakingų asmenų priežiūros ir rastas su vežimėliu nukritęs nuo trijų pakopų laiptų.

Jaunas vyras paguldytas į ligoninę, jam nustatytas kaukolės pamato lūžimas. Jis gydomas Panevėžio ligoninės Neurochirurgijos skyriuje.

Kranto gatvėje įsikūręs Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centras. Jo direktorius Petras Leikauskas BNS patvirtino, kad nelaimė nutiko jo įstaigoje.

Policija pradėjo tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo.

Statybos įstatyme siūloma įrašyti, kad norint pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems ar įrengti specialią įrangą nereikalingas statinio bendraturčių rašytinis sutikimas.

Viena iš pataisos iniciatorių Virginija Vingrienė tvirtina, jog, nors ir šiuo metu Statybos įstatymas numato išimtį dėl neįgaliųjų, praktikoje ši nuostata neveikia. Ją ir siūloma patikslinti.

Civilinis kodeksas numato, kad norint pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas daugiabučiuose namuose būtinas būsto ar bendrojo naudojimo patalpų savininkų daugumos sutikimas, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Statybos įstatymas turi išimtį, kad pritaikant namą neįgaliojo poreikiams kitų savininkų raštiškas sutikimas nereikalingas, tačiau kitas įstatymas reguliuoja, kad sprendimą dėl to priima savivaldybė.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įrašyta, kad sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų poreikiams turi teisę priimti savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ar kitų patalpų savininko prašymą.

Anot parlamentarės, vadovaujamasi nuostata, jog butų ar kitų patalpų savininko sutikimas yra būtinas ir tik tais atvejais, kai susitarimas nepriimamas ir buto ar kitų patalpų savininkai nesutinka, gali įsikišti savivaldybė.

„Toks teisinis reguliavimas yra perteklinis ir praktikoje ypatingai apsunkina neįgalių žmonių gyvenimą. Norint pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, tenka kreiptis į savininkus, eiti per namus ar butus prašant leidimo, laukti, kol ir ar jį gausi, o jo negavus – kreiptis į savivaldybę“, – rašoma pataisos aiškinamajame rašte.

Atvykę pagal iškvietimą ugniagesiai vieno metro gylio griovyje su nedideliu kiekiu vandens rado įklimpusį vyrą.

PAGD pareigūnai jį ištraukė ir perdavė atvykusiems greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.

Pastūmėjo kaimynų požiūris

Žilvinas Demendžiūnas nuo vaikystės susitaikė su savo negalia. 45-erių vyrui šiuo metu nustatytas vos 20 proc. darbingumas. Pasakodamas, su kokiomis kliūtimis susiduria norėdamas pasistatyti automobilį arčiau namų, Žilvinas nedejavo dėl sveikatos, o kaip gyvenimo negandų ginklą naudojo šypseną.

Pasirūpinti oficialiai pažymėta neįgaliajam skirta automobilio pastatymo vieta Žilviną įkvėpė kaimynai. Anksčiau vyras automobilį statydavo priešais namo laiptinę esančioje gana plačioje praėjimo vietoje. Tačiau kartą sulaukė policijos dėmesio. Kažkuris kaimynas pranešė pareigūnams, kad Žilvinas palieka automobilį neleistinoje vietoje ir pastarajam skirta buvo 30 eurų bauda.

"Prie šio namo laiptinės yra maždaug 4 m tarpas, kur nuolat stovi automobiliai. Tik, žinoma, to, kuris pirmesnis pastato, –  šyptelėjo į automobilio paliktas tepalų dėmes ant grindinio mostelėjęs Žilvinas. – Be to, juk visi prie namą juosiančios gyvatvorės paliekantys automobilius lyg ir pažeidžia Kelių eismo taisykles, tačiau niekas dėl to galvos nesuka."

Ir tokia nerašyta tvarka vyrauja kone visų Kauno daugiabučių kiemuose – automobiliai paliekami ant šaligatvių, kitur net nepaliekant praėjimo takelio pėstiesiems. Kiek atsargiau automobilių savininkai parkuojasi ant žaliosios vejos, nes gamtos puoselėtojai į tokį drastišką automobilių statymo būdą žvelgia labai jautriai.

Nerašyta taisykle tapo ir tai, kad, kol kas nors nesiskundžia tokia automobilių statymo daugiabučių kiemuose tvarka, ji neužkliūva nei policijai, nei Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Ėmus aiškintis, ką daryti, kad automobiliais užkimštuose daugiabučių kiemuose būtų tvarka, gyventojams rekomenduojama susitvarkyti namo sklypo planą, tada patiems susitarti, kur ir kaip patogiai gyventojai galėtų palikti automobilius.

Tačiau grįžkime prie Žilvino atvejo. Kaimyno skundo įkvėptas, neįgalus vyras ryžosi oficialiai kreiptis pagalbos, kad būtų įrengtas ženklas, leidžiantis tik neįgaliojo pažymėjimą turinčiam asmeniui numatytoje vietoje statyti automobilį. Juolab kad tokių pavyzdžių toli ieškoti nereikėjo – iš Žilvino kiemo matyti daugiabutis, prie kurio įėjimo – neįgaliojo ženklu pažymėta automobilio parkavimo vieta.

Formalus požiūris

Žilvinas pasakojo, kad ne vienus metus gyveno Baltijos gatvėje, netoli dabartinės gyvenamosios vietos Baltų prospekte. Tačiau, prastėjant sveikatai, su mama gyvenantis vyras nutarė keisti būstą, nes įveikti laiptus iki trečio aukšto darėsi vis sunkiau. Ankstesnė patirtis kuždėjo, kad tereikia kreiptis į namo administratorių ar bendrijos pirmininką ir nebus jokių rūpesčių. Buvusiems kaimynams netapo problema vietą arčiausiai laiptinės palikti Žilvinui.

Naujo būsto kaimynų požiūris – kitoks. Žilvinas kreipėsi pagalbos į namo bendrijos atstovą. Pastarasis paragino neįgalųjį apibėgti visus gyventojus ir surinkti parašus, kad jie pritartų, jog būtų įrengta vieta neįgaliojo automobiliui. "Trys laiptinės, 81 butas. Pasakė, kad pavasarį bus susirinkimas ir tada spręs, leisti ar ne. Tuo metu buvo spalis. Laukė žiema, sunkokas kelias nuo mašinos iki namų", – pasakojo Žilvinas.

Tad Žilvinas kreipėsi į Šilainių seniūniją ir sulaukė biurokratinio atsakymo.  "Išnagrinėję teisės aktus, reglamentuojančius automobilių stovėjimo vietų įrengimą, Šilainių mikrorajono kvartalų planus ir įvertinus situaciją vietoje, nėra teisinio pagrindo pritarti automobilio stovėjimo vietos įrengimui, kadangi pasirinkta vieta yra pėsčiųjų zonoje, taip pat neatitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimų", –  rašo Šilainių seniūnas Virginijus Naruševičius.

Šiemet sausį Žilvino prašymui palikti automobilį netoli laiptinės pritarė Kauno kelių policijos valdyba. Deja, šis pareigūnų palaiminimas ir Žilvino prašymas Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriuje pritarimo nesulaukė.

Visi prie namo paliekantys automobilius lyg ir pažeidžia Kelių eismo taisykles, tačiau niekas dėl to galvos nesuka.

"Neišlaikomi iki gyvenamųjų namų langų numatyti atstumai", – nurodoma priežastis Žilvinui atsiųstame rašte. "Siūlome tikslinti schemą ir numatyti vietą šalia namo esančioje mašinų stovėjimo aikštelėje", – Žilvinui rekomendavo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindaugas Augustaitis.

Negali pritarti

Neįgaliųjų automobilių statymo vietas įprasta matyti kone kiekvienoje stovėjimo aikštelėje, tačiau daugiabučių namų kiemuose šios vietos yra išties retas reiškinys. Dažnu atveju pakanka sveiko proto ir kaimynų supratimo. Kai to nėra, pagalba neįgaliajam tampa neįmanoma misija.

M.Augustaitis nesigynė, kad jam ne paslaptis, jog daugiabučių gyventojai, pažeisdami taisykles, palieka automobilius prie pat namų. "Ten negalima palikti automobilių, todėl mes negalime pritarti tam, ko negalima", – bandė aiškinti Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas. Suprask, išimtis leisti neįgaliam vyrui pasistatyti automobilį arčiau įėjimo į namus sukurs precedentą ir tada visi susivoks, kad ir jie gali laužyti taisykles. Koks netikėtumas: pamatę Žilvino automobiliui įrengtą vietą, staiga visi ims taip statyti automobilius, lyg to nebūtų darę anksčiau.

Tiesa, Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas negalėjo paaiškinti, kokiu keliu ėjo netoli Žilvino gyvenantis neįgalus žmogus, ir pasiekė, kad viena vieta būtų pažymėta neįgaliojo ženklu. "Pas mus neregistruota. Gal čia anksčiau įrengta. Negaliu atsakyti, kodėl taip yra", – teisinosi M.Augustaitis.

Vedėjo pavaduotojas tikino, kad neįgaliesiems jokių išimčių nėra ir tie keli šimtai metrų nuo oficialios automobilių stovėjimo aikštelės esą nėra neįveikiami. Būtent aikštelėje prie gatvės Žilvinas galėtų pretenduoti į neįgaliajam skirtą ženklinimą.

Ir vėl Žilvinui teks derinti schemą su seniūnija, Kelių policijos valdyba bei Transporto ir eismo organizavimo skyriumi. Pagal preliminarų scenarijų, Žilvinas paliks automobilį prie gatvės ir kasdien praeidamas grožėsis prie pat namo, kaip ir seniau, paliekamais kitų kaimynų automobiliais.

Komentaras

Jolanta Baltaduonytė

Kauno savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja

Kauno savivaldybė vykdo ne vieną programą, imasi veiksmų dėl paslaugų negalią turintiems asmenims teikimo. Jau ne vienus metus vykdoma būsto pritaikymo programa su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri finansuojama valstybės ir savivaldybės lėšomis. Pagal poreikius pažeminami slenksčiai, platinamos durys, o jei reikia ir kita būsto aplinka pritaikoma pagal poreikius. Yra programa, pagal kurią siekiama padėti kiek įmanoma patogiau žmogui išeiti iš namų – įrengiami pandusai, ši programa jau kelerius metus vykdoma. Teisės aktuose yra tam tikrų apribojimų, tačiau ieškome būdų, kaip padėti žmogui.

Lygiai taip pat siekiama pritaikyti miesto erdves neįgaliesiems. Tarkime, remontuodami gatves atsižvelgiame į skirtingas negalias turinčius žmones: daromos nuovažos nuo šaligatvio žmonėms su vežimėliais, erdvės pritaikomos ir regos ar klausos negalią turintiems asmenims.

Šiuo konkrečiu atveju dėl Žilvino Demendžiūno smulkiai negaliu komentuoti, tačiau neatmesčiau galimybės, kad susirinkę galėtume apsvarstyti galimus variantus.

Didelė bėda yra daugiabučio gyventojų požiūris į savo artimą. Net ir pandusui įrengti reikalingas daugiabučio butų savininkų sutikimas. Taip numatyta valstybiniuose teisės aktuose, nes laiptinė yra bendro naudojimo objektas.

Per savo praktiką esame turėję tokių atvejų, kai daugiabučio gyventojai nesutiko, kad būtų įrengtas pandusas. Jei matome, kad pandusą įrengti asmeniui su negalia būtina, savivaldybė prisiima riziką. Įstatyme numatyta tokia galimybė, jei nėra kito būdo padėti žmogui savarankiškai patekti į savo gyvenamą būstą. Pernai buvo trys atvejai kai daugiabučio gyventojai nesutiko, kad negalią turinčiam kaimynui būtų įrengtas pandusas.

Kartais reikia paprasčiausio žmonių sąmoningumo ir problemas būtų galima spręsti susitarimo būdu.

Svarbu, kad pažymėtas

Tokiai praktikai klestėti leidžia tai, kad sunku kontroliuoti, ar neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, garantuojančia nemokamą parkavimą, naudojamasi teisėtai.

Pasidairius po Kauno centrą, kuriame automobilių stovėjimas kainuoja brangiausiai, galima pamatyti daugybę transporto priemonių, už kurių langų paliktos neįgaliojo kortelės. Kad ir kiek jie čia stovėtų, mokėti už parkavimą nereikia.

Kai kuriomis dienomis tokių automobilių centre – net kas trečias ar ketvirtas. Į akis krenta tai, kad dažna transporto priemonė su tokia kortele, palikta norint pasinaudoti teise į nemokamą parkavimą, yra prabangi, galinga, kurios ir kaina, ir išlaikymas yra tikrai nepigus.

"Čia tas pats, kaip pirkti mersedesą ir į jį įmontuoti dujų įrangą, kad būtų pigiau važinėti. Žmogus gali sau leisti įsigyti tokį automobilį, tačiau jam jau sudėtinga susimokėti už stovėjimą?" – situaciją komentavo pilietiškai aktyvaus ir socialiai neabejingo jaunimo organizacijos "Baltai juoda" direktorius Paulius Klikūnas.

Ši organizacija ne vienus metus rengia įvairias akcijas, kuriomis stengiamasi ugdyti pilietiškumą ir sąmoningumą. Tarp tokių akcijų – reidai kartu su policija tikrinant, ar neįgaliųjų parkavimo vietomis naudojasi tik tie asmenys, kuriems jos ir yra skirtos.

"Turi neįgalių pažįstamų, šeimos narių ir naudojasi jiems priklausančia lengvata net ir kai važiuoja tik savo reikalais", – sakė P.Klikūnas.

Jis pastebėjo, kad dažniausiai nesiaiškinama, ar neįgaliesiems priklausančiomis lengvatomis vairuotojai naudojasi teisėtai, svarbu, kad automobilis tinkamai pažymėtas. "Tai aiškintis yra sudėtinga. Juo labiau kad yra daug atvejų, kai piktnaudžiaujama labai primityviai. Tiesiog elgiamasi akivaizdžiai įžūliai", – kalbėjo P.Klikūnas.

Pavargo teisintis

"Kauno dienos" žurnalistai, pavaikštinėję po miesto centrą, užfiksavo daugybę automobilių su neįgaliojo kortele mokamose parkavimo vietose.

Kelis tokiais automobiliais atvažiavusius žmones pakalbinome. "Turiu visus dokumentus. Galiu statyti nemokamai", – žurnalistei I.Kanto gatvėje sakė moteris, sėdėjusi prie iš pažiūros galingo visureigio "Toyota" automobilio vairo.

"Kiekvienam apsaugininkui turiu rodyti dokumentus, pažymėjimus ir vos neatsiprašinėti, kad per gerai atrodau, kad nemirštu ir kad mano mašina per gera", – dėstė moteris.

L.Sapiegos gatvėje pabandėme užkalbinti prie Registrų centro į automobilį su neįgaliojo parkavimo kortele atsirėmusį jaunuolį, kalbantį su mergina. Į klausimą, ar čia jo automobilis, linktelėjo galvą. Tačiau, kai prisistatėme ir pasakėme, kokia tema rašome straipsnį, vaikinas nuo automobilio atšoko lyg nuplikytas. "Oi, tai ne mano automobilis. Aš tik norėjau atsiremti", – teisinosi pašnekovas.

Kęstučio gatvėje sulaukėme vairuotojo, ateinančio į prabangiai atrodantį BMW, kuris irgi buvo su nemokama parkavimą garantuojančia kortele. "Aš, ačiū Dievui, dar sveikas. Atvežiau kaimyną. Čia jo kortelė", – aiškino vyras.

Keli kitų automobilių, stovinčių su neįgaliojo kortelėmis, vairuotojai, kurių pasiteiravome, ar mokėjo už parkavimą, nustebę aiškino, kad su neįgaliojo kortele to daryti nereikia. Tik vienas vairuotojas parodė kvitą – už stovėjimą susimokėjo, tačiau į kalbas nesileido.

Daug rūpesčių

"Paslaugų ir pagalbos neįgaliesiems Kaune ir visoje šalyje tikrai trūksta, tačiau nesąžiningumas daro meškos paslaugą ir šioje srityje", – atsiduso Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos atstovas Artūras Romualdas Zumaras ir pasakojo, kad pats juda su ramentais, turi 20 proc. darbingumą ir turėjo pereiti, kaip išsireiškė, kryžiaus kelius, kol gautų neįgaliojo parkavimo kortelę.

Kas galėtų padidinti žmonių atsakingumą ir sąmoningumą? Jis patarė pasiūlyti sveikiesiems susimąstyti, kad šiandien jie gal ir yra sveiki, o kaip dėl rytojaus? Niekam nesuteikta garantija, kad netaps neįgalus, o tokiu atveju kai kurios lengvatos yra gyvybiškai svarbios.

"Visų nesužiūrėsime", – sakė Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Jolanta Metlovaitė-Beresnevičienė. Ji atkreipė dėmesį, kad neįgalieji net ne visuomet gali pasinaudoti ir bendromis visiems nemokamomis parkavimo vietomis. "Kas, kad ji nemokama, jeigu nėra kaip išlipti iš mašinos", – kalbėjo vadovė.

Jai antrino ir A.R.Zumaras, kuris aiškino, kad neįgaliųjų parkavimo vietos turi būti platesnės nei sveikųjų, nes reikia vietos, kad prie automobilio tilptų neįgaliojo vežimėlis, kad žmogus į jį galėtų įsėsti ir nuriedėti ar būti nuvežtas. Parkuojantis šalia neįgaliųjų vietos reikia turėti omenyje, ar galės judėjimo negalią turintis žmogus patekti į savo automobilį. "Būna, kad mašinas vairuotojai sustato taip, kad pro jas vos sveiki pralenda", – pateikė pavyzdį kaunietė.

Sunku patikrinti, ar šiomis kortelėmis naudojamasi teisėtai.

Išduoda, bet nekontroliuoja

Neįgaliojo parkavimo korteles, kurios atleidžia nuo vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis, išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT).

"Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus minėtos kortelės išdavimo tvarkos aprašui iki š.m. balandžio 1 d. jų išduota daugiau nei 41 tūkst., o šiuo metu galioja maždaug 12 tūkst." – skaičiavo šios tarnybos Dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Pikelytė.

"Dėl kortelės neteisėto naudojimo pasisakyti negalime, nes NDNT jas tik išduoda", – sakė N.Pikelytė. Ji pridūrė, kad kitaip nei kortelė, neįgaliojo pažymėjimas, neįgaliojo ženklas ant automobilio nesuteikia lengvatos stovėti nemokamai, tačiau jis būtinas važiuojant į zoną, pažymėtą kelio ženklais "Eismas draudžiamas" ir "Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas".

Ant kortelės nurodytas jos numeris ir galiojimo data. Jos galiojimo terminas sutampa su negalios nustatymo terminu.

Kauno apskrities policijos atstovė Justina Kazragytė "Kauno dienai" teigė, kad įvykių registre pranešimų, susijusių su galbūt neteisėtai naudojamomis Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelėmis pasitaiko itin retai.

"Jei neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė nebuvo išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus, tačiau asmuo ją turi, gali būti atliekamas tyrimas dėl galimo dokumento klastojimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str., už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų", – informavo J.Kazragytė.

"Tačiau sunku patikrinti, ar šiomis kortelėmis naudojamasi teisėtai", – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius. Tą patį teigė ir biudžetinės įstaigos "Parkavimas Kaune" vadovas Justas Limanauskas.

Didžiausia bėda yra dėl neterminuotų kortelių, nes nesąžiningi asmenys jomis gali naudotis neterminuotai. Taip tiesiogiai nukenčia ir neįgalieji, taip pat ir visi sąžiningi gyventojai.

Šia akcija siekiama paskatinti Lietuvos ir užsienio bendruomenę prisidėti prie teigiamų pokyčių įgyvendinant žmogaus teises negalios atžvilgiu.

Anot organizatorių, šių eitynių priežastis – Lietuvos nesugebėjimas įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų.

Be to, internete renkami parašai po peticija dėl neįgaliųjų diskriminacijos.

Joje pasisakoma prieš mažesnę galimybę žmonėms su negalia įgyti išsilavinimą, ribojimus neįgaliems vaikams mokytis drauge su visais, minimalias išmokas vietoje lygiaverčio uždarbio, nepritaikytą gyvenimo ir darbo aplinką, aplinkos nepritaikymą neįgaliesiems mokytis ir dirbti ir kt.

Peticijos autoriai reikalauja, kad Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos būtų įgyvendinamos visose srityse.

Dokumentą jau parėmė per 1,5 tūkst. žmonių.

Gegužės 5 dieną minima Europos savarankiško gyvenimo diena.

Kada nauja tvarka įsigalios, kol kas neaišku – minimas kitų metų sausis arba liepa. Šioms paslaugoms reikės apie 28 mln. eurų per metus.

Lietuvos neįgaliųjų organizacijų atstovai sako, jog neįgaliesiems reikia pavėžėjimo, palydėjimo pas medikus paslaugų bei įvairios pagalbos buityje, o labiausiai pagalbininkų reikia traumas patyrusiems žmonėms.

„Tų žmonių, kuriems reikalingas asmeninis asistentas, yra kur kas daugiau, dėl to yra svarbus tikslus kriterijų įvardijimas, kurie pirmieji turėtų tapti paslaugos gavėjais, kad nesukeltume sumaišties neįgaliųjų bendruomenėje ir visuomenėje“, – Socialdemokratų frakcijos posėdyje Seime sakė ministras.    

L. Kukuraičio teigimu, įstatymų projektai, įteisinantys asmeninius asistentus, jau parengti, belieka, kad juos rudenį priimtų Seimas ir būtų skiriamas finansavimas. Konkreti paslaugų finansavimo pradžia – kitų metų sausis ar liepa – bus aiški, sudarant 2020 metų valstybės biudžeto projektą. 

„Vyriausybėje derybos dėl biudžetų prasideda gegužės mėnesį, tada ir deklaruosime interesą šitoms lėšoms ir tik tada bus nuspręsta dėl Vyriausybės pasirengimo skirti lėšas 2020 metams (...) Tada ir būtų nustatyta data – jeigu turime pakankamą sumą įgyvendinti, tada nuo sausio, o jeigu matome, kad yra pusė sumos, tada nuo liepos“, – Seime sakė L. Kukuraitis.

Pasak jo, šiemet taip pat bus apsispręsta, kokios neįgaliųjų grupės galėtų tikėtis šios paslaugos ir kokios jų bus teikiamos.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, pripažino, kad asmeninius asistentus samdyti yra brangu, pavyzdžiui, Šiaulių regione ši paslauga kainuoja 7,8 euro valandai, Kauno regione – 9,5 euro.

Šiuo metu asmeninių asistentų paslaugiomis visoje Lietuvoje naudojasi 50 neįgaliųjų. Iki metų pabaigos vyksta pirmojo etapo bandomasis projektas – Kauno ir Šiaulių regionuose asmeninio asistento paslaugos teikiamos proto ir psichikos negalią turintiems žmonėms, tam numatyta 0,5 mln. eurų. Antrajame etape, kuris prasidės antrąjį pusmetį, tokia paslauga bus teikiama fizinę ir kompleksinę negalią turtintiems žmonėms.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos Šiaulių miesto ir rajono socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projekto vykdytoja Laura Barcytė BNS teigė, kad mokamos asmeninių asistentų paslaugos daugeliui neįgaliųjų yra neprieinamos.

„Gal tada dalis paslaugų gali būti valstybės dalinai kompensuojamos, o kitos, kurios aktualiausios, būtų visiškai nemokamos“, – BNS sakė ji.

Pasak jos, neįgaliesiems labiausiai reikia pavėžėjimo, palydėjimo pas medikus paslaugų bei įvairios pagalbos buityje.

Stuburo ir sąnarių problemų turinčius asmenis vienijančios Šiaulių neįgaliųjų draugijos pirmininkės Rolandos Petronienės teigimu, labiausiai asmeninių asistentų reikia neseniai traumas patyrusiems žmonėms.

„Jiems kokius 5-7 metus dar reikia mokytis į ratelius niekam nepadedant atsisėsti, išlipti iš jų, užvažiuoti ant šaligatvių savarankiškai. Nuo vaikystės neįgaliems viskas paprasčiau, jie visko jau išmokę“, – BNS kalbėjo ji. 

R. Petronienė apgailestavo, kad kol kas numatoma tokias paslaugas teikti tik 4 valandas per dieną. Ji siūlo numatyti limitą, pavyzdžiui, mėnesiui. Be to, ji mano, kad tokių pagalbininkų poreikį sumažintų infrastruktūros pritaikymas neįgaliesiems.

Ministerijos teigimu, asmeninio asistento paslaugų programai apmokyta 253 asmenų.

2019 m. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų įgyvendinimui Klaipėdoje, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyrė 230360 Eur. valstybės biudžeto lėšų.

Klaipėdos miesto savivaldybė projekto įgyvendinimui skyrė 48400 Eur.

Bendras projektų finansavimas siekia 278760 Eur.

Finansavimas šiemet suteiktas 12 uostamiesčio nevyriausybinių organizacijų.

Programa skirta negalią turintiems žmonėms.

Neretai sveikatos sutrikimų turintiems asmenims būna sudėtinga įsilieti į visuomenę.

Neįgalieji susiduria su darbiniais, buitiniais, finansiniais ir psichologiniais iššūkiais.

Už programai skirtas lėšas planuojama organizuoti neįgaliųjų dienos užimtumą, lavinti kasdienius įgūdžius, įtraukti asmenis į bendruomenės veiklą, formuoti pažintinius gebėjimus, ugdyti bendruosius darbinius gebėjimus, saviraišką ir kūrybiškumą.

2019 m. paramą gaus šios organizacijos: "Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugija", viešosios įstaigos "Klaipėdos ir Telšių regiono aklųjų centras", "Klaipėdos kurčiųjų reabilitacijos centras", Lietuvos specialiosios kūrybos draugija "Guoboja", "Klaipėdos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija", viešoji įstaiga "Likimo laiptai", "Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Klaipėdos viltis", Klaipėdos miesto bendrija "Artritas", viešosios įstaigos "Nacionalinis socialinės integracijos institutas", "Vaiko raida", "Šv. Pranciškaus onkologijos centras", "Maltos ordino pagalbos tarnyba".