Per visą mums žinomą istoriją nė viena gyva būtybė nesugebėjo išsiveržti iš Žemės, bet štai daugybės sunkiai dirbusių žmonių dėka įvyko istorinis proveržis.

Molėtų astronomijos observatorijos gido Andriaus Zigmanto pasakojimu, „Apollo 11“ erdvėlaivis į Mėnulį nugabeno 130 valstybių vėliavas. Tarp jų – ir Sovietų Sąjungos vėliavą.

„Vėliau ji kartu su grunto pavyzdžiais buvo įteikta Sovietų Sąjungos ministrų kabineto pirmininkui. Į tai jis atsakė: „Aš šią dovaną branginsiu kaip didžiausią žmonijos pasiekimą“. Priešiškumas priešiškumu, bet aš manau, kad bendražmogiškieji dalykai vardan mokslo ir žmonijos progreso lėmė tai, kad nebuvo viskas taip atšiauru“, – sako A. Zigmantas.

Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 12.30 val. per LRT Plius.

Metalinė plokštelė vaizduoja „Apollo“ nusileidimo modulį, nutūpusį Mėnulyje 1969 metų liepos 20 dieną.

Kai buvo parskraidinta į Žemę, ši plokštelė buvo pritvirtinta prie medinės lentelės ir įteikta N. Armstrongui – pirmajam ant Mėnulio paviršiaus žengusiam žmogui.

Kiti du astronautai, dalyvavę šiame skrydyje – Edwinas Aldrinas (Edvinas Oldrinas), pravarde Buzzas (Bazas), ir Michaelas Collinsas (Maiklas Kolinsas) – taip pat gavo tokias lenteles.

N. Armstrongo sūnūs Rickas (Rikas) ir Markas nusprendė parduoti dalį savo tėvo, mirusio 2012 metais, sukauptos labai didelės kolekcijos, turinčios daugiau kaip 2 000 daiktų.

Kolekcijos daiktai buvo pardavinėjami Dalase nuo ketvirtadienio iki šeštadienio vykusiame aukcione. Jų taip pat buvo galima įsigyti internetu.

Du kiti išpardavimai planuojami ateinančių metų gegužę ir lapkritį. Kaip ir pirmąjį, juos organizuos tie patys aukcionų namai – „Heritage Auction“.

Atminimo lentelė buvo parduota už daug didesnę sumą nei buvo prognozuota, kaip ir pagrindinis šio aukciono daiktas – Amerikos vėliava, nugabenta į Mėnulį, bet taip ir neįsmeigta į jo paviršių.

Ši 45 cm ilgio ir 29 cm aukščio vėliava, didesnė už daugelį kitų, nugabentų į kosmosą, buvo parduota už 275 tūkst. dolerių (240,9 tūkst. eurų), įskaitant mokesčius ir komisinius.

Jos kaina daugiau kaip trigubai viršijo prognozuotą „Heritage“ – 75 tūkst. dolerių (65,7 tūkst. eurų).

Tarp N. Armstrongo kolekcijos daiktų buvo du brolių Wrightų (Raitų) lėktuvo nuolaužų rinkiniai. Šio orlaivio pakilimas į orą 1903 metų gruodį laikomas pirmuoju šiuolaikinės aviacijos skrydžiu.

Aeroplano nuolaužas N. Armstrongas buvo pasiėmęs į „Apollo 11“ misiją, tad jų istorinė vertė yra dviguba. Kiekvienas rinkinys buvo parduotas už 275 tūkst. dolerių – devyniskart brangiau nei prognozuota.

Už pirmąją parduotą N. Armstrongo kolekcijos daiktų dalį buvo gauta iš viso 5,2 mln. dolerių (4,55 mln. eurų), sakoma „Heritage Auctions“ pranešime.

Nusikaltimą narpliojanti policija peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, tačiau jie nedavė beveik jokios naudos.

Meno dirbinys buvo pavogtas penktadienį vėlai vakare iš N. Armstrongo vardo muziejaus jo gimtajame Vopakonetos miestelyje.

Vietos policija turi tik labai neryškų vagies, kurį užfiksavo viena iš stebėjimo kamerų, atvaizdą. Kol kas jis nepadėjo pareigūnams identifikuoti nusikaltėlio.

Pavogta 1969 metų Mėnulio modulio (Lunar Excursion Module), nugabenusio pirmuosius žmones į vienintelį gamtinį mūsų planetos palydovą, modelis yra 13 centimetrų aukščio ir pagamintas iš gryno aukso.

Tai viena iš trijų Mėnulio modulio kopijų, sukurtų „Cartier“ juvelyrų. Jos buvo padovanotos erdvėlaivio „Apollo 11“ astronautams N. Armstrongui, Buzzui Aldrinui (Bazui Oldrinui) ir Michaelui Collinsui (Maiklui Kolinzui), apsilankiusiems Paryžiuje per pasaulinį turą, 1969-aisiais surengtą po jų po istorinio skrydžio.

Pareigūnai negalėjo nurodyti pagrobto dirbinio vertės. Tuo tarpu muziejus pareiškė, kad šis praradimas negali būti įvertintas doleriais ir centais.

„Vagystė iš muziejaus yra vagystė iš visų mūsų“, – parašė Armstrongo aviacijos ir kosmoso muziejus socialiniame tinkle „Facebook“.

„Su kiekviena diena, kai šis daiktas yra dingęs, iš mūsų atimama galimybė džiaugtis juo ir mūsų istorija“, – rašoma muziejaus žinutėje.

Vopakonetos policija mano, kad su nusikaltimu susiję daugiau asmenų, nors vagystę įvykdė vienas plėšikas, penktadienį prieš vidurnaktį įsilaužęs į muziejų per pagrindinį įėjimą.

Kartu su Mėnulio modulio kopija vagis išnešė ir daugiau parodos eksponatų, tarp jų kelis medalius ir progines monetas, nurodė policija.

Muziejuje buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, durų signalizacija, buvo imtasi kitų neįvardijamų saugumo priemonių. Pareigūnai nenurodė, kaip vagiui pavyko apeiti visas šias saugumo priemones.

„Vyksta kriminalinis tyrimas“, – sakė Vopakonetos policijos vadovas Russelas Hunlockas (Raselas Hanlokas).

„Kai tik galėsiu, pateiksiu daugiau informacijos, tačiau turiu užtikrinti, kad nebūtų pakenkta tyrimui“, – pridūrė jis.

Vagystė įvykdyta praėjus kiek daugiau nei savaitei po 48-ųjų pirmojo išsilaipinimo Mėnulyje metinių, minėtų liepos 20 dieną. Muziejus metinių proga surengė šventę, kurioje dalyvavo ir B. Aldrinas.

N. Armstrongo surinktų mėnulio dulkių bei smulkių akmenukų maišelis vertinamas tarp dviejų ir keturių milijonų dolerių (1,7 ir 3,5 mln. eurų).

Šis maišelis tik vienas su skrydžiais į kosmosą susijusių daiktų, kuriuos „Sotheby's“ aukcionas parduoda iš varžytinių liepos 20 dieną minint 48-tas pirmo išsilaipinimo mėnulyje metines.

N. Amstrongo padaryta nuotrauka, kurioje matyti kitas „Apollo 11“ astronautas Buzzas Aldrinas (Bazas Oldrinas), stovintis ant mėnulio paviršiaus, gali būti parduota už kokius keturis tūkstančius dolerių (3,5 tūkst. eurų). Siūlomas ir skrydžio planas, kuriuo astronautai naudojosi kelionei atgal į Žemę.

N. Armstrongas, pirmas žmogus išsilaipinęs mėnulyje, mirė 2012 metais, Ohajo valstijoje.

JAV Baltuosiuose rūmuose šią savaitę minimas pirmasis žmogaus nusileidimas į Mėnulį.

Ta proga prezidentas Barackas Obama antradienį Ovaliajame kabinete priėmė erdvėlaivio „Apollo 11“ misijos atstovus.

„Apollo 11“ ant Mėnulio paviršiaus nutūpė 1969 metų liepos 20 dieną. Astronautas Neilas Armstrongas, kuris yra pirmasis Žemės gyventojas žengęs žingsnį Mėnulyje, mirė prieš dvejus metus.

Jo žygio draugai Buzzas Aldrinas ir Michaelas Collinsas buvo tarp asmenų, susitikusių su B. Obama, ten buvo ir N.Armstrongo našlė Carol.

NASA administratorius Charles'as Boldenas ir Baltųjų rūmų mokslo ir technologijų srities pareigūnė Patricia Falcone taip pat dalyvavo šiame privačiame susitikime.