Jos duomenimis, 58 proc. teigiamai ar greičiau teigiamai vertina tokį draudimą Rusijos piliečiams, 56 proc. palaikytų ar greičiau palaikytų tokio ribojimo įvedimui baltarusiams.

12 proc. siūlymą drausti įsigyti turto Rusijos piliečiams vertina patenkinamai (13 proc. – Baltarusijos piliečių), abiejų šalių piliečių atžvilgiu 22 proc. draudimą vertina greičiau neigiamai ar neigiamai, 8 proc. neturėjo nuomonės arba neatsakė.

Apklausa skelbiama Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams bei kai kurių naujų ribojimų įvedimo.

Be kita ko, naujajame projekte numatyta pakoreguoti ir draudimą įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto –  Siūloma, kad jo negalėtų įsigyti laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje neturintys tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiai. Iki šiol draudimas taikytas tik Rusijos piliečiams.

Reprezentatyvią apklausą Lietuvos notarų rūmų užsakymu atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimas vykdytas kovo 15–23 dienomis tiesiogiai apklausus 1001 Lietuvos gyventoją.

„Šiais metais stebime pirminės būsto rinkos atsigavimo ženklus ir tikimės jos pagyvėjimo metų viduryje. Kaip prognozuojama, Europos centrinis bankas tada turėtų imti mažinti palūkanas, todėl būsto įsigijimo sąlygos taps palankesnės. Skaičiuojame, kad Vilniuje yra apie 10 tūkst. įperkamumo pagerėjimo laukiančių pirkėjų, o apie 20 proc. visos sostinės pasiūlos yra nelikvidi – apie 1 000 būstų pirkėjų neranda jau dvejus metus ir ilgiau. Todėl siekiame asortimentą papildyti patraukliais ir pirkėjų lūkesčius atitinkančiais būstais. Dėl pabrangusio būsto finansavimo susidariusio įperkamumo vakuumo sąlygomis matome ryškų ekonominės klasės būsto poreikį, tačiau žmonių lūkesčiai yra aukšti, todėl projektas turės kokybiškų ir net prestižinių elementų“, – sako „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.

Mantas Galdikas. „Citus“ archyvo nuotr.

„Citus“ analitikų duomenimis, Vilniaus pirminėje būsto rinkoje 54,7 proc. pasiūlos sudaro ekonominės klasės, 39,8 – vidutinės ir 5,5 proc. – prestižinės klasės būstai.

Kompanija neseniai baigė pardavimus projekte „Visi savi by CITUS“ Visoriuose, mažiau nei 15 butų liko projekte „Miško ardai by CITUS“, o naujasis „Mūnai by CITUS“ startavo su 73 butais pirmajame etape. „Citus“ asortimentą Vilniuje šiuo metu sudaro 116 butų, todėl, įmonės vadovo teigimu, siekiant užtikrinti rezultatus ir patenkinti potencialių klientų poreikius, reikalinga šį asortimentą papildyti.

„Vietą taip pat gerai pažįstame – čia neseniai baigėme projektą „PaJustis by CITUS“. Lokacija pasižymi miesto pakraščiui būdinga žalumos ir gamtos gausa, gera infrastruktūra, daugybe prekybos, pramogų vietų ir patogiu susisiekimu su visu miestu“, – vardijo „Citus“ direktorius M. Galdikas.

Sidaronių projekto vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

Vos už keleto žingsnių yra būsimų gyventojų poilsiui tvarkomas vienas iš didžiausių Buivydiškių tvenkinių. Čia įrengiamas paplūdimys, planuojama vaikų žaidimų aikštelė; bus sutvarkytas ir takas iki tvenkinio bei paplūdimio.

Projekte planuojami 2 nedideli aukščiausios A++ energinės klasės 4 869 kv. m bendro ploto daugiabučiai. Juose bus pasiūlyti 78 įvairaus ploto, 1–3 kambarių butai. Didelė jų dalis bus didesnio ploto ir kambarių skaičiaus, todėl projektas turėtų sudominti jaunas, komfortiško būsto ieškančias šeimas.

„Citus“ vadovas pažymi, kad būstai suprojektuoti „Citus“ pažįstamo partnerio – įmonės „Projektavimo sprendimai“. Jie projektavo ir dalį kaimynystėje esančio negyvenamosios paskirties projekto „Ežero vilos“ pastatų, kurių kai kurie sprendiniai, suteiksiantys ne tik vizualinį panašumą, bet ir kokybę bei prestižą, bus panaudoti naujajame projekte.

Sidaronių projekto vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

Projektuojamos 59 antžeminės parkavimo vietos. Visi butai bus gyvenamosios paskirties.

Projektą įsigijo ir į jo plėtrą apie 8 mln. Eur investuoti planuoja uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė UAB „Victory Development Venture“.

„Rinkos situacija  leidžia ieškoti realizacijos nepasiekusių, tačiau jau paruoštų projektų. Juos galima greitai užbaigti ir pateikti į rinką, o tą su partneriais „Citus“ sugebame padaryti labai efektyviai. Taip pat projektas mūsų dėmesį patraukė dėl dabartines rinkos sąlygas atitinkančios apimties. Matome, kad teritorijoje tarp Justiniškių ir Pilaitės, kur anksčiau plytėjo laukai, dabar sparčiai kuriasi naujos gyvenvietės, sparčiai auga jauna bendruomenė. Čia investuoja daug plėtotojų, o lokacijos perspektyva, būsimas turto vertės prieaugis patrauklus ir mūsų investuotojams, todėl ėmėmės šio projekto“, – sakė fondų valdymo įmonės „Victory Funds“ direktorius Alenas Gumuliauskas.

Projektas įsigytas jau su statybų leidimu, todėl jo pardavimus ir statybas numatoma pradėti artimiausiu metu. Projektas bus statomas vienu etapu, jo 80 proc. baigtumą pasiekti ir būstus gyventojams perduoti planuojama kitų metų antrą ketvirtį.

Registrų centro atstovas Saulius Grudzinskas sako, jog aktyviai e. aukcionų paslauga naudojosi Lietuvos oro uostai, kurie už parduotą įvairų turtą gavo 2,5 karto daugiau pajamų nei tikėjosi.

„Didelio dalyvių susidomėjimo sulaukė Turto banko organizuotas aukcionas, kuriame buvo siūloma įsigyti Aukštadvaryje esantį garažą ir žemės sklypą – čia dalyviai atliko daugiau nei 200 kainos kėlimo žingsnių. Na, o prie neįprastų aukcionų laimikių šįkart būtų galima priskirti autokroso trasą, kurią aukcione pardavė Telšių rajono savivaldybė“, – pranešime teigė S. Grudzinskas. 

Brangiausiai parduotu objektu tapo buvusio karinio dalinio teritorija Vilniuje, Kalnėnuose – už žemės sklypą, buvusias kareivines ir kitus statinius sumokėta beveik 15 mln. eurų.

Tarp brangiausiai parduotų objektų buvo ir bendrabučio patalpos Vilniaus Genių gatvėje (2,4 mln. eurų), dėl bankroto likviduojamos bendrovės „Žemaitijos keliai“ turtas (2,15 mln. eurų), žemės sklypas Panevėžyje ir jame esanti automobilių  aikštelė (2 mln. eurų).

Per ketvirtį paskelbta daugiau nei 3 tūkst. naujų e. aukcionų ir varžytynių, iš kurių įvyko 1,1 tūkst., panašus jų skaičius buvo ir 2023 metų pirmąjį ketvirtį. 

Antstolių skelbtose varžytynėse per tris mėnesius parduota turto už 11,7 mln. eurų, savivaldybių aukcionuose – už 4,2 mln. eurų, nemokumo administratorių – už 5,2 mln. eurų, kitų institucijų – už 1,3 mln. eurų. Pirmąjį ketvirtį taip pat įvyko Turto banko aukcionai –  juose parduota turto už 21,2 mln. eurų.

Elektroninę turto realizavimo paslaugą Registrų centras teikia nuo 2013 metų. Nuo to laiko įvyko apie 31 tūkst. e. varžytynių ir aukcionų, kuriuose turto parduota už daugiau nei 1 mlrd. eurų.

Vilniaus gyventojų lūkesčiai pirmą ketvirtį pakito labiausiai

Kovą atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, kurią dvylika metų SEB banko užsakymu atlieka bendrovė „Baltijos tyrimai“, atskleidė, kad 42 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje manė, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, 15 proc. teigė, kad būstas pigs, 34 proc. nesitikėjo didesnių pokyčių, o likę 9 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė padidėjo iki 27 punktų (ji apskaičiuojama kaip prognozuojančiųjų, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas). Prieš ketvirtį indekso reikšmė buvo 19 punktų, o prieš metus – 17 punktų. Tai rodo, kad šių metų pradžioje gyventojai buvo kur kas optimistiškesni dėl būsto kainų pokyčių.

Labiausiai gyventojų lūkesčiai paskutinį ketvirtį pagerėjo Vilniaus regione – kovą didesnių būsto kainų laukė 39 proc., mažesnių – 13 proc. apklaustųjų. Prieš ketvirtį taip galvojančių gyventojų buvo atitinkami 35 ir 19 procentų. Kauno apskrities gyventojų lūkesčiai pasikeitė minimaliai – 2024 metų pirmą ketvirtį 41 proc. manė, kad būstas brangs, kai prieš ketvirtį taip galvojančių apklaustųjų buvo 40 procentų.

Sandorių – vis dar mažiau negu pernai

Registrų centro duomenimis, būsto sandorių skaičius buvo 13 proc. mažesnis negu prieš metus, arba kukliausias nuo 2015 metų. Verta pastebėti, kad tokį nuosmukį nemažai lėmė kritęs registruotų naujos statybos būsto sandorių skaičius. Kadangi 2022–2023 metais labai sumažėjo preliminarių naujos statybos būsto sandorių skaičius, pastaraisiais mėnesiais gerokai krito ir notarinių tokių būstų sutarčių skaičius. Ne naujos statybos butų sandorių skaičius bent jau Vilniuje pirmą ketvirtį buvo netgi didesnis negu prieš metus. Tikėtina, kad, sumažėjus galimybėms įpirkti būstą, gyventojams sostinėje tenka pasitenkinti pigesniais nenaujos statybos būstais. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų sandorių skaičius pirmą ketvirtį buvo 10–20 proc. mažesnis negu pernai.

Būsto kainos 2023 metais bendrai Lietuvoje (...) nesumažėjo ir nepasitvirtino pesimistiškai dėl kainų pokyčių nusiteikusių gyventojų prognozės.

 

Pirminėje rinkoje būsto sandorių skaičius pirmą ketvirtį buvo didesnis negu atitinkamą 2023 metų ketvirtį. Pavyzdžiui, sostinėje vidutiniškai per mėnesį buvo parduota apie 250 butų, kai pernai visų metų mėnesio vidurkis buvo apie 180 butų. Taip pat augo sandorių skaičius pirminėje rinkoje ir Kaune bei Klaipėdoje. Tokios tendencijos teikia vilties, kad sandorių skaičiaus dugnas jau praeityje, tačiau pats sandorių skaičius vis dar yra gerokai mažesnis negu būdavo istoriškai. Nekilnojamojo turto vystymu besiverčiančios įmonės reaguoja į truputį didesnę paklausą ir pirmą ketvirtį pasiūlė rinkai daugiau butų.

Nekilnojamojo turto rinkos dalyvių viltys dėl didesnio sandorių skaičiaus artimiausiais ketvirčiais ir toliau yra susijusios su mažesnių palūkanų normų lūkesčiais. Dėl smarkiai išaugusių palūkanų normų gerokai sumažėjo pirkėjų būsto rinkoje per praėjusius dvejus metus –sumenkus palūkanų normoms, logiška tikėtis, kad pirkėjai vėl taps aktyvesni.

Pirma stotelė palūkanų normų kelyje jau pasiekta – ilgiau negu pusmetį EURIBOR palūkanų normos laikosi stabiliai, ir gyventojams būsto paskolų palūkanų išlaidos nebedidėja. SEB grupės ekonomistai išlaiko prognozę, kad ECB pirmą kartą šiemet bazinę palūkanų normą mažins birželį. Ateities sandoriai rodo, kad rinka tikisi, jog trijų mėnesių EURIBOR palūkanų norma šių metų pabaigoje bus 3,1 proc. (dabar ji yra 3,9 proc.). 

Būsto kainos Lietuvoje išvengė nuosmukio

Būsto kainos 2023 metais bendrai Lietuvoje (nekalbant apie pokyčius kai kuriuose segmentuose ir vietovėse) nesumažėjo ir nepasitvirtino pesimistiškai dėl kainų pokyčių nusiteikusių gyventojų prognozės. Lietuva ir vėl buvo viena iš lyderių pagal būsto kainų pokytį Europos Sąjungoje. Tiesa, kainos augo lėčiau negu Lenkijoje, kurioje valstybės priemonės, leidžiančios jauniems būsto pirkėjams mokėti gerokai mažiau palūkanų, padarė labai didelę įtaką ir rinkos aktyvumui, ir kainoms. Labiausiai būsto kainos pernai krito Vokietijoje ir Šiaurės Europos šalyse.

Šių metų pradžioje Lietuvoje būsto kainos liko stabilios, o metinis pokytis šiek tiek teigiamas. Naudingiau žvelgti į kainos pokyčius antrinėje rinkoje, kur yra gerokai mažiau inercijos. Pavyzdžiui, Lietuvos banko apskaičiuojamas pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas Lietuvoje kovą buvo 5,7 proc. didesnis negu prieš metus. Pirminėje rinkoje pokyčiai išsiskyrė – ekonominės klasės būstas šiek tiek pigo, vidutinės ir prestižinės – brango. Pirmą ketvirtį ūgtelėjo ir skelbimų portale „Aruodas.lt“ vidutinė skelbimuose nurodoma butų Vilniuje kaina.

Būsto kainų korekcijos Lietuvoje pavyko išvengti, nes tokie veiksniai, darantys įtaką būsto kainai, kaip pajamų pokyčiai, finansinė namų ūkių būklė, demografiniai pokyčiai, atsvėrė padidėjusių palūkanų normų neigiamą įtaką.

Kita gyventojų būsto kainų lūkesčių apklausa bus atliekama birželį, kai gyventojai jau žinos, ar pasitvirtino lūkesčiai dėl pirmojo ECB bazinių palūkanų normų sumažinimo pirmą vasaros mėnesį. Jeigu palūkanos bus sumažintos, o ekonominė padėtis šalyje nepablogės, galima tikėtis, kad bus dar daugiau gyventojų, galvojančių, kad būstas per vienus metus brangs. Tiesa, negalima pamiršti ir kito svarbaus veiksnio būsto rinkoje – karo Ukrainoje eigos ir politikų retorikos dėl galimos grėsmės Lietuvai per ilgesnį laikotarpį, dėl kurių dalis potencialių pirkėjų susilaiko nuo sprendimo pirkti būstą Lietuvoje.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą kovą SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 1 013 15–74 metų gyventojų 111-oje šalies vietovių.

Iš Pirėnų ir vadovauti plebėjams tėviškėje parankiau, ir svarbiausia – saugiau: mieli savo žemėje likę tautiečiai, vaduokite nuo priešų tėvynę! Pirmyn, į ataką, aukokitės ir žūkite, o mes jums išmintingai vadovausime iš apartamentų egzilyje!

Kiek ir už ką dar buvusių ir esamų Seimo, vyriausybių narių, tyliai besirūpinančių planu B, prisipirko nekilnojamojo turto Tenerifėje, Kanaruose ir Alikantėje?

Kokios kitokios mintys turėtų kilti, kai matai, kad ir Seimo nariai, užuot demonstravę pavyzdį ir investavę čia, Lietuvoje, rodę, jog tikrai tiki šviesia valstybės perspektyva ir tėvynės ateitimi, nekilnojamąjį turtą šluoja Pirėnų pusiasalyje? Net antialkoholinėmis intencijomis dailiai garsėjęs krikščionis A. Matulas neiškentė – pigaus vyno šalyje nurovė apartamentus su vieta automobiliui. Ir džiaugiasi, kad nebrangiai prasisuko. Dar paaiškino, jog Ispanijoje mokesčiai mažesni. Lyg kažkas kitas, o ne pati mūsų valdžia kiaulinius mokesčius ant lietuvių kupros tėvynėje būtų užvertusi.

Ką sako įbaugintai tautai panašūs pavyzdžiai? Varykite iš Lietuvos kuo greičiau, nes vieną dieną šita mūsų nuoseklių vertybių politika velnias žino kuo baigsis?

Kiek ir už ką dar buvusių ir esamų Seimo, vyriausybių narių, tyliai besirūpinančių planu B, prisipirko nekilnojamojo turto Tenerifėje, Kanaruose ir Alikantėje? Juk 40 milijonų vien per devynis 2023-iųjų mėnesius išboginta į Ispaniją. Jau ir vilniečių statybos įmonės paskui mūsų pirkėjus imasi ten vežti pinigus, esą Pirėnuose parankiau investuoti.

O kaipgi Lietuva ir jos žmonės? Nacionalinis stadionas, gerovės valstybė ir gynybos koncepcija? Tai čia tokie mes protezuoti patriotai, gerbiami prisiekusieji tarėjai?

P. S. Kur dar planuojate sprukti iš Tėvynės, brangūs Lietuvos biudžeto gyventojai?

Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad kovo mėnuo įprastai būna aktyvesnis už pirmuosius metų mėnesius, kurie šiemet pasižymėjo rekordiniu pasyvumu rinkoje.

„Nepaisant to, šių metų pirmasis pavasario mėnuo pagrindinėse NT objektų kategorijose dar maždaug penktadaliu atsilieka nuo pastaruosius trejus metus stebėto sandorių kiekio vidurkio. Džiugina nebent tai, kad šių metų kovas pagal įregistruotų NT sandorių kiekį pralenkė pandeminius 2020-uosius“, – pranešime teigė P. Rudzkis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 22,3 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 13,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį–kovą (25,7 tūkst.).

Vien kovo mėnesį įregistruota 8,8 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 17,9 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą (10,7 tūkst.), bet 25,7 proc. daugiau nei šių metų vasarį (7 tūkst. NT objektų).

Šiais metais visoje šalyje įregistruota 6,4 tūkst. butų pardavimų – 13,3 proc. mažiau nei pernai (7,4 tūkst.), o vien kovo mėnesį – 2,5 tūkst. butų – 16 proc. mažiau nei pernai kovą (3 tūkst.), bet 25,5 proc. daugiau nei vasarį (2 tūkst.).

Vilniuje šiemet įregistruota 2,1 tūkst. butų pardavimų – 18,5 proc. mažiau nei pernai, Kaune – beveik 940 (11,8 proc. mažiau), Klaipėdoje – apie 540 (9,8 proc. mažiau).

Šiais metais taip pat įregistruota 2 tūkst. individualių namų pardavimų – 13 proc. mažiau nei pernai sausį-kovą (2,3 tūkst.), o vien kovo mėnesį – beveik 800 – 17,5 proc. mažiau nei pernai kovą (960), bet 28,5 proc. daugiau nei vasarį (620).

Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje šalyje taip pat įregistruota 10,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 15,9 proc. mažiau nei 2023 metų sausį–kovą (12,2 tūkst., o vien kovą – 3,9 tūkst. – 22,5 proc. mažiau nei pernai kovą (5 tūkst.), tačiau 22,5 proc. daugiau nei vasarį (3,2 tūkst.).

Per pirmuosius tris metų mėnesius „YIT Lietuva“ Vilniuje pardavė 29 butus, Kaune – 24. Intensyvesnis pardavimų prasme buvo vasaris – antrąjį šių metų mėnesį sudaryta daugiausiai pardavimo sandorių.

„YIT Lietuva“ 29 butus pardavė „Naujojo Skanseno“ kvartale Vilniuje, o 24 butus Kaune  „Piliamiesčio“ bei „Matau Kauną“ kvartaluose. „Matau Vilnių“ projekte sostinės centre liko neparduoti paskutinieji laisvi butai. Daugiausiai būsto pardavimo sandorių vystytoja šiemet sudarė vasario mėnesį.

„Metų pradžia nuteikia optimistiškai. Pirmojo metų ketvirčio rezultatai patvirtina mūsų prognozes dėl kokybiško būsto paklausos, kuri išlieka, nepaisant aukštų palūkanų normų. Šiuo metu rinką palaiko būsto gyvenimui, o ne investicijai ieškantys gyventojai. Tą rodo ir pirkėjų prioritetai – daugiausiai dėmesio sulaukia didesni, dažniausiai 3 kambarių, vidutinės klasės butai, turintys visus patogiam gyvenimui reikalingus privalumus. Be abejo, pirkėjams ir toliau išlieka aktuali būsto lokacija  – miesto centre ar šalia jo esantys projektai tiek Vilniuje, tiek Kaune yra patraukliausi“, – sakė bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Šiuo metu rinką palaiko būsto gyvenimui, o ne investicijai ieškantys gyventojai. Tą rodo ir pirkėjų prioritetai – daugiausiai dėmesio sulaukia didesni, dažniausiai 3 kambarių, vidutinės klasės butai (...)

 

Anot K. Vanago, pirkėjų susidomėjimas būstais pastebimai didėja ne tik „YIT Lietuva“ paklausiausiuose „Naujojo Skanseno“ ir „Piliamiesčio“ kvartaluose, bet ir „Matau Kauną“ projekte, kuris jau keičia kitapus Kauno senamiesčio ir Nemuno salos esančią itin perspektyvią teritoriją Aleksoto rajone.

Vilniuje taip pat ruošiamasi naujoms gyvenamųjų namų statyboms. Viršuliškių rajone planuojamos „Virš šilų“ daugiaaukščių statybos, kurioms jau yra gautas statybos leidimas. Vilniaus centre – Basanavičiaus gatvėje – suplanuotiems daugiabučiams išrinkta architektūrinė vizija. Bendrovės paskelbtą konkursą laimėjo prof. Gintaro Čaikausko vadovaujama architektūros studijos „Architektūros linija“ pasiūlyta idėja C.E.L.

Be investicijų į būsto projektus „YIT Lietuva“ taip pat vysto verslo centrus. Duris atvėrė pernai gruodį bendrovės Viršuliškėse baigtas statyti modernus 18 aukštų verslo centras „Sky Office“. Bendrovė aktyviai įgyvendina ir infrastruktūros plėtros projektus. Pavyzdžiui, šiemet, be kitų projektų, bendrovei patikėta atnaujinti 22,4 km gatvių ruožų vakarinėje ir pietinėje Vilniaus dalyse.

Plačiau apie tai, kaip tinkamai išsirinkti savo svajonių būstą papasakojo NT brokerė Asta Katkauskienė.

– Ką svarbu žinoti renkantis svajonių sklypą?

– Labai svarbu įsivertinti aplinką. Svarbu sužiūrėti apribojimus, ekonomines zonas, nes tai gali stipriai daryti įtaką būsimo namo statyboms ir gyvenimo kokybei. 

– Tikriausiai tai gali lemti ir kainą? Turbūt retas norėtų matyti pro langą kapines ir laidotuvių procesiją.

– Dažnai būsto pasirinkimą lemia ir žmogaus patirtys, kur jie yra gyvenę anksčiau. Jeigu jie anksčiau gyveno prie tokių objektų, tai nėra pagrindinis minusas. Dažnai tokių sklypų kaina mažesnė. Sklypo vertę lemia daugybė faktorių: privažiavimas, infrastruktūra, komunikacijos, ar tai miesto vandentiekis, kanalizacija, ar reikės vietinius įsirengti, kraštovaizdis, reljefas. Jeigu nėra asfaltuoto kelio, elektros, tai būtina išsiimti elektros prisijungimo sąlygas, nes gali būti taip, kad elektros atvedimas kainuos keletą kartų daugiau nei pats sklypas.

– Kiek klientai pagalvoja apie šiuos faktorius renkantis būstą? Ar nesuveikia dažniau emocijos? 

– Dažnai būna, kad žmonės labiau žiūri į vaizdą, vietą, aplinką, jausmus. Užmiršta tam tikrus kriterijus. Ypatingai, jeigu tai – pirmasis būstas. Daugybės kriterijų neįsivertina, nes net nežino, kad tokie turėtų būti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokių patarimų duotumėte žmonėms, kurie planuoja įsigyti savo svajonių sklypą?

– Tam, kad žmonės išvengtų daugybės klaidų ir nenumatytų išlaidų, būtina konsultuotis su specialistais. Svarbu išsigryninti kriterijus, ko žmogui tikrai reikia, kas jam yra svarbu. Būtina ir rekomenduotina bendrauti su architektais ir kitais specialiais, kurie ir viską pasakytų. Dažnai daug ką lemia žmogaus įpročiai. Jeigu tai – būsimas šeimos būstas, tai yra dar daugiau kriterijų. Reikia galvoti jau ir apie būsto poreikį ateityje, kaip jis gali kisti, ar nereikės dar didesnio, ar mažesnio, jeigu vaikai jau pakankamai dideli ir greitu metu paliks tuos namus. Tiesiog – konsultuokitės su specialistais.

„Vilniuje sandorių skaičius atsigauna ir šiais metais tai yra stabilus augimas. Nežiūrint to, viešojoje erdvėje vis ieškoma „baubų“ ar bandoma šį atsigavimą sumenkinti. Pastaruoju metu padaugėjo diskusijų apie tai, ar įmanoma tiesioginio NATO ir Rusijos konflikto galimybė. Tokios žinutės iš vienos pusės pirkėjams ryžto neprideda, tačiau didesnės įtakos būsto rinkai, tikiu, išvengsime. Turime suprasti, kad grėsmės ir neišvengiamo pavojaus kurstymas yra hibridinio karo, kurio sąlygomis gyvename jau ne vieną dešimtį metų, dalis – psichologinės operacijos, kurių poveikį stabdyti reikia edukuojant, aiškinant ir raminant, o ne stiprinant tą pavojaus nuotaiką“, – pabrėžė kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Pirmiausia, rinkos aktyvumą diktuoja poreikis, kurį nemaža dalimi lemia demografiniai faktoriai. Vilnius ir Kaunas yra augantys miestai, o atvykę gyventojai turi ieškotis būsto. Taip pat keičiasi ir esamų gyventojų aplinkybės, todėl būsto poreikis yra ir jis nemažėja, o auga.

Ne mažiau svarbūs yra ekonominiai veiksniai: auga pragyvenimo lygis ir darbo užmokestis, stiprėja ekonomika. Visgi reikšmingos infliacijos ir „Euribor“ didinimo įtaka juntama iki šiol ir būtent šis dėmuo, pasak eksperto, turėtų būti vertinamas kaip svarbiausias šiuo metu.

Grėsmės ir neišvengiamo pavojaus kurstymas yra hibridinio karo, kurio sąlygomis gyvename jau ne vieną dešimtį metų, dalis – psichologinės operacijos, kurių poveikį stabdyti reikia edukuojant (...)

 

Dar vienas dalykas, darantis labai reikšmingą įtaką, yra vartotojų lūkesčiai. Lietuvos duomenų agentūros skelbiamų tyrimų duomenimis, jie šiais metais yra išties geri. Ir vartotojų pasitikėjimo rodiklis, ir savo šeimos finansinės situacijos, ir valstybės pokyčių vertinimai bei prognozės, iš esmės, yra 2021 m. vasaros lygyje.

Vilniaus 2024 m. I ketv. pirminės rinkos rezultatai

Sostinės pirminė būsto rinka šiais metais demonstruoja pagyvėjimą: šių metų kovas buvo 22 proc. rezultatyvesnis nei vasaris, ir 14 proc. gausesnis nei kovas pernai (270). Per pirmąjį 2024 m. ketvirtį viso buvo sudaryta 816 sandorių – 26 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir 16 proc. daugiau nei paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Tik 2022 m. pirmą ketvirtį sandorių skaičius buvo didesnis – 1 012. Nuo to laiko paskutinių trijų mėnesių rezultatas yra pats gausiausias.

Taip pat Vilniuje toliau nuosekliai auga pasiūla: vasario gale ji sudarė 4 789 vnt. naujų butų ir kotedžų, kovo gale – 4 830. Per mėnesį šie aruodai papilnėjo 247 naujais būstais trijuose naujuose projektuose ir viename anksčiau pradėto projekto etape. Per ketvirtį rinkai „patiekti“ 1 031 nauji butai ir kotedžai.

Nuo metų pradžios, kai gruodį pirminės rinkos „sandėlį“ sudarė 4 322 vnt., asortimentas išaugo beveik 11,8 proc. Per metus – 8,22 proc.: praėjusių metų kovą vilniečiai rinkosi iš 4 463 būstų. Tiesa, „Citus“ analitikų vertinimu, apie penktadalis Vilniaus pasiūlos yra nelikvidi – ji pirkėjų nesulaukia jau dvejus metus ar ilgiau.

Kainos keitėsi taip pat nežymiai – jų pokytis toliau svyruoja ties 1 proc. riba. Praėjęs mėnuo fiksavo 3 381 Eur/kv. m vidutinę pasiūloje esančių butų kainą, vasarį „kvadratas“ kainavo 3 394 Eur (0,38 proc. daugiau). Nors nuo metų pradžios pabrangimas siekia 2,45 proc., per 12 mėn. kainos paaugo 0,36 proc.

Pirmasis ketvirtis kompanijai „Citus“ taip pat buvo sėkmingas: per tris mėnesius Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose sudaryti 68 sandoriai. Kovą jų buvo 33 – 8,3 proc. mažiau nei kovą prieš metus. Tačiau ketvirtis buvo 11,5 proc. skaitlingesnis nei tas pats pernykštis laikotarpis ir net 62 proc. geresnis nei praėjęs ketvirtis.

Sostinėje per praėjusį mėnesį parduota 23 butai (per ketvirtį – 49), Kaune, visai baigiamame „Radio City by CITUS“ projekto pirmajame etape sudaryti du sandoriai (per ketvirtį – 5), o Druskininkų projekto „Nemunas by CITUS“ apartamentai rado net 8 būsimus šeimininkus (per ketvirtį – 13).

Šiuo metu kompanijos asortimentą sudaro 188 būstai: 118 butų Vilniuje, 3 paskutiniai loftai Kaune ir 67 apartamentai Druskininkuose. Praėjusį mėnesį startavo kompanijos projektas „Mūnai by CITUS“ Žirmūnuose, kiek anksčiau buvo baigti pardavimai Visorių projekte „Visi savi by CITUS“. Taip pat buvo visiškai užbaigtas, net dvejus metus biurokratijos gniaužtuose įstrigęs projektas „Būk čia by CITUS“ Lazdynėliuose.

Kauno 2024 m. I ketv. pirminės rinkos rezultatai

Antrajame pagal dydį Lietuvos mieste pirminė būsto rinka iš žiemos miego bunda kiek vangiau. Kovą čia realizuoti 57 nauji butai ir kotedžai, vasarį jų buvo 69, o sausį – net 111. Per ketvirtį laikinojoje sostinėje sudaryti 237 sandoriai. Ankstesnį laikotarpį jų buvo 233, o prieš metus tuo pačiu laiku – 207. Taigi, nors kovas nebuvo ypač gausus, praėjęs ketvirtis Kauno pirminei būsto rinkai buvo geresnis tiek už ankstesnį, tiek už tą patį praėjusių metų ketvirtį.

Naujos pasiūlos kovą Kaune fiksuota nebuvo. Todėl bendras asortimentas susitraukė nuo 873 vnt. vasarį iki 855 vnt. kovą. Nuo metų pradžios pasiūla sumažėjo 10,5 proc. (gruodžio gale ją sudarė 955 būstai), o per paskutinius metus – net 15,8 proc. (pernai kovą buvo 990). Aukščiausia pasiūla nuo 2022 m. pradžios Kaune buvo pernai rugsėjį. Tuomet miestiečiai galėjo rinktis iš 1 156 naujų butų ir kotedžų.

Kaune būsto kainos taip pat išlieka stabilios ir kinta nedaug – joms didesnę įtaką daro pasikeitimas pasiūloje nei esamos pasiūlos kainų pokyčiai. Paskutinė fiksuota pasiūlos butų vidutinė kaina šiame mieste siekė 2 650 Eur/kv. m. Per mėnesį butai pabrango 2,08 proc., nuo metų pradžios – 1,88 proc., o per visus 12 mėnesių – vos 0,15 proc.

Klaipėdos 2024 m. I ketv. pirminės rinkos rezultatai

„Citus“ analitikai skaičiuoja, kad uostamiestyje praėjęs mėnuo buvo kuklus: čia sudaryti vos 7 sandoriai ir, nors tai buvo 1 sandoriu daugiau nei sausį, tačiau 36 proc. mažiau nei vasarį (11) ir 83 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą (40). Ankstesniu „Citus“ ekspertų vertinimu, pernai metų viduryje Klaipėda demonstravo tvirtus žingsnius atsigavimo link, sparčiai pildėsi pasiūla, tačiau tvariu augimu tai kol kas netapo.

Tiesa, ir Klaipėdoje per mėnesį nebuvo nei vieno naujo projekto, todėl bendras „sandėlis“ per mėnesį sumažėjo nuo 527 iki 514. Praėjusių metų gale pasirinkimas buvo iš 544 būstų, bet per metus papilnėjo nuo 305 vnt., o tai yra beveik 69 proc.

Ir Klaipėdoje kainos pokyčiais nenustebino: kovą jos buvo 2 232 Eur/kv. m siūlomuose naujuose butuose (vasarį – 2 234 Eur/kv. m) ir nuo metų pradžios išaugo 0,59, o nuo praėjusių metų kovo – 6,24 proc. Tai, greičiausiai, lėmė sparčiai augusi nauja pasiūla.

Nors ir minimalus, tačiau būsto įperkamumo pokytis buvo visuose trijuose didmiesčiuose.

 

„Citus“ įperkamumo indeksas: rezultatą iškreipė statistinis atlyginimų šuolis gruodį

Nors aukšta infliacija jau praeityje, o pirmąjį šių metų ketvirtį atsargiai buvo laukiama Europos centrinio banko žingsnių „Euribor“ mažinimo link, 6 mėn. trukmės tarpbankinių palūkanų norma labai panašiame lygyje laikosi jau keturis mėnesius. Tai yra vienas ilgesnių stabilaus „Euribor“ laikotarpių, kuris tęsiasi po to, kai pernai rugsėjį staigiai šoktelėjo iki 4,143 proc. aukštumų ir virš 4 proc. atžymos išsilaikė iki gruodžio pradžios.

Per šį laiką „Euribor“ svyruoja aplink 3,9 proc. atžymą, o paskutiniu metu sumažėjo maždaug iki 3,85 proc. Taigi šis rodiklis būsto įperkamumo pokyčiui įtakos beveik neturėjo. O, kaip minėta anksčiau, būsto kainos taip pat išliko labai panašiame lygyje, todėl labiausiai būsto įperkamumą pastaruoju metu veikė darbo užmokesčio pokyčiai.

Paskutiniai duomenys valstybinėse institucijose atsilieka apie du mėnesius, tačiau, preliminariais „Citus“ analitikų vertinimais, išliko labai panašiame lygyje kaip paskutinį praėjusių metų ketvirtį.

„Nors ir minimalus, tačiau būsto įperkamumo pokytis buvo visuose trijuose didmiesčiuose. Kiekvieną gruodį pastebimas darbo užmokesčio šuolis Vilniuje buvo ryškiausias, todėl statistiškai pirmą ketvirtį darbo užmokestis net sumažėjo. Tačiau tai tik statistinis smuktelėjimas, kuris ilgainiui išsilygins. Vertinant kainos pokytį nuo praėjusių metų pabaigos, įperkamumas sostinėje, deja, šiek tiek sumažėjo. Kaune ir Klaipėdoje jis buvo truputį geresnis nei paskutinį 2023 m. ketvirtį ir, tikiuosi, Vilniuje situacija taip pat pakryps į gerąją pusę jau artimiausiu metu“, – sakė „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Š. Tarutis.

„Citus“ įperkamumo indeksas parodo, kiek kvadratinių metrų būsto gali nusipirkti vienas asmuo (CITHAI–I) arba dviejų asmenų namų ūkis (CITHAI–II) pirminėje rinkoje, jei imama 30 metų trukmės būsto paskola, siekianti 85 proc. būsto vertės, ir mėnesio įmoka siekia 40 proc. pirkėjų mėnesinių pajamų („į rankas“). Bankų palūkanų marža vertinama kaip konstanta – 2 proc., nes ji yra gana stabili; taip pat pridedamas 6 mėn. „Euribor“ palūkanų normos dydis, kuris dažniausiai fiksuojamas finansuojant būsto įsigijimą.

CITHAI–I ir CITHAI–II indeksai ir jų pokyčiai fiksuojami kiekvieną ketvirtį.

Kovo pabaigoje CITHAI–I indeksas Vilniuje buvo 29,61 (kv. m), tai yra 1,68 proc. mažesnis nei ankstesnį ketvirtį, 4,40 proc. mažesnis nei tą patį ketvirtį prieš metus ir 34,46 proc. mažesnis nei atskaitos tašku laikomą 2017 m. I ketv.

Kaune ir Klaipėdoje CITHAI–I indeksas šiek tiek pagerėjo: laikinojoje sostinėje kovą jis pasiekė 33,06 kv. m (0,05 proc. geresnis nei 2023K4; 1,34 proc. žemesnis nei 2023K1; 29,89 proc. žemesnis nei 2017K1), o uostamiestyje – 36,30 kv. m (3,20 proc. geresnis nei 2023K4; 6,10 proc. prastesnis nei 2023K1; 48,32 proc. prastesnis nei 2017K1).

CITHAI–II indeksas – arba dviejų žmonių, kartu perkančių būstą su paskola, įperkamas būsto plotas, kvadratiniais metrais – Vilniuje kovą sudarė 56,26 (kv. m), Kaune – 62,82 (kv. m), o Klaipėdoje – 68,97 (kv. m). Pokytis, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, buvo labai panašus kaip ir CITHAI–I indekso.

Vilniaus plėtra, istoriškai, vyksta ryškiais etapais. Bene žinomiausios rajonų atgimimo sėkmės istorijos yra Pilaitė, Naujamiestis, Šnipiškės, Paupys. Šiuo metu didžiausi pokyčiai numatomi Žirmūnų–Verkių rajonuose ir pietinėje Vilniaus dalyje, apimančioje Stoties rajoną, Naujininkus, Markučius, Burbiškes.

Šios dvi naujausios lokacijos ne tik gyvybės įpūs buvusioms pramoninėms lokacijoms, kur dideli plotai virs moderniais, komfortiškais gyvenamaisiais kvartalais. Jose koncentruojasi svarbi transporto infrastruktūra, ypač gausu prekybos, pramogų, laisvalaikio ir poilsio vietų. Jų numatoma ir daugiau, o būsto plėtra ir sinergija su esamais ir būsimais traukos centrais užtikrins ilgalaikį gyvybingumą ir patrauklumą.

„Mūnai by CITUS“ vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

Žirmūnai, savotiškas „Šiaurės sitis“, išaugęs Šiaurės miestelio rėmus – ryškių pokyčių netrukus sulaukti turinti lokacija. Didelė, maždaug 83 hektarų ploto miesto zona iš esmės keičia veidą ir turi potencialą tapti viena populiariausių sostinės vietų. Vilniaus miesto savivaldybė kuria Verkių autobusų parko, kuris galės virsti naujomis viešomis erdvėmis, mokykla, darželiu, gyvenamaisiais namais ir taps anksčiau pramonės užimtų teritorijų konversijos katalizatoriumi, viziją. Bus tiesiamos naujos gatvės, plėtojama infrastruktūra: jau yra paruoštas Kareivių g. bei sankryžos su Verkių g. rekonstrukcijos projektas, atsiras daugiau dviračių takų, numatyta Šiaurinės gatvės plataus masto konversija, planuojamas pėsčiųjų tiltas tarp Žirmūnų ir Antakalnio. Todėl naujo turto vertė šioje zonoje per artimiausius 7 metus, „Citus“ analitikų skaičiavimu, kils iki 40 proc.

„Tokios ryškios didelių teritorijų konversijos pritraukia didžiules investicijas. Paskelbus apie planus konvertuoti autobusų parką, savivaldybės investicijas į infrastruktūrą, nekilnojamojo turto plėtra šioje teritorijoje suaktyvėjo. Dabar šios investicijos traukia naujas, o tai didina visos lokacijos ir ten esančio turto vertę. Tikime, kad prestižinio būsto projektas tokioje vietoje bus patraukli investicija į savo būstą jo pirkėjams“, – sakė „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.

Mantas Galdikas. „Citus“ archyvo nuotr.

Projektui „Mūnai by CITUS“ buvo organizuotas architektūrinis konkursas, kuriuo siekta sukurti modernią, vakarietišką architektūrinę išraišką. Konkurse nugalėjo Sigito Sparnaičio ir Vytenio Gerliako architektūros studija „Eventus Pro“, pasiūliusi estetiškai patrauklius, įvairiapusiškus ir pažangius sprendimus.

„Architektai visus pastatus suprojektavo skirtingo aukščio, išdėstymo ir su skirtingomis fasadų apdailomis, o tai suteiks vizualinio įvairumo, jaukumo ir patrauklumo. Taip pat kruopščiai dirbo projektuodami maksimaliai apželdintą kiemą su labai įvairiomis zonomis ir įrenginiais jose. Visa tai bei kokybiškos medžiagos, saugi, aptverta ir gausiai apšviesta teritorija su vaizdo stebėjimo sistema, kodiniais vartais, vaizdo domofonais, projekto daugiafunkciškumas bei sklandus integravimas į tiesiog dūzgiančią „Šiaurės sičio“ teritoriją „Mūnus by CITUS“ pavers, tikiu, estetiškai patraukliausiu iš to, ką dabar galima rinktis šioje lokacijoje, tinkančiu bet kuriai vakarietiškai sostinei“, – įsitikinęs M. Galdikas.

„Mūnai by CITUS“ vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

Visus projekto etapus sudarys 8 gyvenamieji 3–9 aukštų pastatai su patalpomis verslui bei du verslo centrų pastatai.

Pastatai suprojektuoti iš modernių surenkamo trisluoksnio gelžbetonio konstrukcijų, užtikrinančių A++ energinio efektyvumo klasę, šiluminį ir garso komfortą, gamyklinę kokybę ir statybų greitį bei efektyvumą. Taip pat konstrukcijos bus gaminamos iškart su fasadų apdaila: dalis bus su skirtingų spalvų klinkeriu, dalis – dažyto betono, kuris yra gerokai ilgaamžiškesnis nei tinko apdaila.

„Visuose butuose, kaip įprasta „Citus“ projektams, bus įrengtas grindinis šildymas, autonominė vėdinimo sistema, vitrininiai langai. Būtų pirmuosiuose aukštuose gyventojai turės nuosavus kiemelius su įrengtomis terasomis, viršutinių – stogo terasas, kiti – erdvius balkonus“, – vardijo „Citus“ vadovas.

„Mūnai by CITUS“ vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

Projekte viso bus siūlomi net 19 funkcionalaus, skirtingo suplanavimo, 1–4 kambarių, 24–94 kv. m (I etape – 24–77 kv. m) ploto butai. Pirmajame etape pirkėjai galės rinktis iš 73 butų, iš kurių didžiausią dalį – apie 42 proc. – sudarys 3 kamb., 51–71 kv. m ploto butai, daugiau vietos ieškantiems pirkėjams. Taip pat projekte bus 15 erdvių verslui gyvenamųjų namų pirmuosiuose aukštuose; pirmajame etape jų bus įrengtos 8.

Projekte visi butai bus gyvenamosios paskirties, nors aplink yra nemažai projektų, kuriuose parduodami būstai yra kitų paskirčių.

Gyventojams numatyta gausiai apželdinta ir įvairi kiemo erdvė, sudaryta iš 10 darbo, poilsio ir laisvalaikio zonų su treniruokliais, gultais, pavėsinėmis ir t.t. Planuojama daugiau nei 3 000 įvairių, 16 skirtingų rūšių augalų, daugiau nei 60 naujų medžių, apželdintos sienos ir pan. Kiekvienam naujakuriui numatoma dovanoti po medį balkone, kad žalumos urbanizuotoje teritorijoje būtų dar daugiau.

Projekte numatytos 607 parkavimo vietos (I etape – 55) dviejų lygių požeminėje aikštelėje, iš kurių – 67 bus skirtos elektromobiliams.

„Mūnai by CITUS“ vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

Statybų aikštelėje jau prasidėję darbai ir yra rezervuoti pirmieji butai. Jų kainos šiuo metu svyruoja maždaug nuo 2 900 iki 4 600 Eur už kv. m. Patalpų verslui kainos – 2 150–3 200 Eur/kv. m.

„Mūnus by CITUS“ anonsavome jau prieš metus, o jie, dėl patrauklios lokacijos, vertės augimo perspektyvų ir planuojamos koncepcijos, sukėlė potencialių klientų susidomėjimą. Esame sulaukę poros šimtų išankstinių užklausų, kurios jau virsta sutartimis. Tai leidžia tikėtis sėkmingos projekto eigos, ypač artėjant numatomam rinkos sulėtėjimą sukėlusio Euribor mažėjimui“, – kalba „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.

Pirmąjį etapą, kurio metu bus pastatyta ir II bei III etapų, taip pat planuojamų administracinių pastatų dviejų aukštų parkavimo aikštelė, numatoma, pagal dabartinius reikalavimus, iki 100 proc. užbaigti ir perduoti butus savininkams iki 2025 m. pabaigos. Panašiu metu prasidės antrojo etapo statybos, kurios turėtų trukti apie vienerius metus.

Projekto savininkas – Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė UAB Victory Development IV; statybų valdytojas – „Citus Construction“. Pilna būsto apdaila, jei pirkėjai pageidaus, rūpinsis apdailos partneriai: „Būsto vizija“, „Iki raktų“ bei „Apdailos kodas“.

„Mūnai by CITUS“ vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

Skaičiai ir faktai:

• Projekto adresas – Kareivių g. 5, Vilnius;

• Sklypo plotas – apie 1,8 ha;

• Numatomos investicijos – I etapo – apie 10,28 mln. Eur (viso – apie 63,98 mln. Eur);

• Projektuojamas plotas – bendras plotas – 11,5 tūkst. kv. m, gyvenamasis – 3,5 tūkst. kv. m, komercinis – 0,9 tūkst. kv. m (viso: bendras plotas – 45,7 tūkst. kv. m, gyvenamasis – 22,11 tūkst. kv. m, komercinis – 2,66 tūkst. kv. m, administracinių pastatų – 10,63 tūkst. kv. m);

• Butų sk., kambarių sk., plotai – I etape 73 butai; 1–4 kamb.; 23,71–76,92 kv. m (viso – 477 butai; 1–4 kamb.; 23,71–94 kv. m);

• Komercinių patalpų sk. – I etape 8 (viso – 26, iš jų 11 – planuojamuose administraciniuose pastatuose);

• Parkavimo vietų tipas ir sk. – I etape 65 požeminė parkavimo vieta (viso – 607; elektromobilių vietų – 67);

• Planuojami statybų terminai: I etapo pabaiga – 2025 m. IV ketv. (viso projekto pabaiga – 2029 m. III ketv.; II etapo pradžia – 2025 m. IV ketv., pabaiga – 2026 m. IV ketv.).